(1)

Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos atominės energijos bendrijos (5) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Pereinamuoju laikotarpiu Sąjunga ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pradėjo oficialias derybas dėl būsimų santykių;

(2)

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos, tarpvalstybinių mainų ir laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo kliūtys tapo realybe, turinčia plataus masto ir didelių padarinių įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir jų darbuotojams, taip pat vietos bendruomenėms, viešojo administravimo institucijoms ir piliečiams. Kadangi tie padariniai yra neišvengiami, juos reikia kuo labiau sušvelninti, ir suinteresuotosioms šalims reikia imtis priemonių, kad jiems pasirengtų;

(3)

Sąjunga yra įsipareigojusi švelninti neigiamą Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominį, socialinį, teritorinį ir, kai aktualu, aplinkosauginį poveikį ir išreikšti solidarumą su visomis valstybėmis narėmis, įskaitant jų regionus ir vietos bendruomenes, taip pat su ekonomikos sektoriais, ypač tais, kurie tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis jaučia didžiausią neigiamą poveikį;

(4)

Sąjunga taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti tausų žuvininkystės valdymą, atitinkantį Bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (6), įskaitant principą užtikrinti didžiausią galimą visų išteklių tausios žvejybos laimikį remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, taip pat nutraukti peržvejojimą, atkurti žvejojamų rūšių populiacijas ir apsaugoti jūrų aplinką, kaip taip pat numatyta pagal tarptautinius įsipareigojimus;

(5)

turėtų būti sukurtas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (toliau – Rezervas), iš kurio valstybėms narėms, regionams ir sektoriams, pirmiausia labiausiai nukentėjusiems nuo neigiamų Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padarinių būtų teikiama parama, o tai sušvelnintų neigiamus jo padarinius ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Iš jo turėtų būti visiškai ar iš dalies padengiamos papildomos išlaidos, kurias valstybių narių valdžios institucijos patiria ir apmoka taikydamos specialiai toms pasekmėms švelninti skirtas priemones. Šiame reglamente apibrėžtas atskaitos laikotarpis, pagal kurį nustatomas išlaidų tinkamumas finansuoti, turėtų būti taikomas valstybių narių valdžios institucijų nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu atliekamiems mokėjimams už vykdomas priemones, įskaitant mokėjimus viešiesiems ar privatiesiems subjektams. Atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus svarbą tam tikrose valstybėse narėse, yra tikslinga dalį Rezervo išteklių skirti specialiai paramai vietos ir regionų pakrančių bendruomenėms teikti;

(6)

jei valstybės narės nusprendžia remti priemones, kuriomis siekiama išlaikyti ir kurti darbo vietas, jos turėtų siekti kokybiško užimtumo;

(7)

Rezervo tikslų turėtų būti siekiama laikantis tikslo skatinti tvarią plėtrą, kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 11 straipsnyje, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, (7) (toliau – Paryžiaus susitarimas), kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (8), principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (9) 17 straipsnyje, Europos žaliąjį kursą, Europos skaitmeninę darbotvarkę, taip pat partnerystės principą ir principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, įskaitant Rezervo svarbų indėlį šalinant nelygybę ir skatinant lyčių lygybę bei lyčių aspekto integravimą, užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms;

(8)

siekdamos kovoti su neigiamais Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padariniais, valstybės narės, rengdamos paramos priemones ir skirdamos finansinę išmoką iš Rezervo, turėtų remti privačiuosius ir viešuosius subjektus, kuriuos neigiamai paveikė išstojimas, įskaitant MVĮ ir jų darbuotojus, taip pat savarankiškai dirbančius asmenis, nes jie šiuo metu susiduria su kliūtimis prekybos srautams, administracinių ir muitinių procedūrų padaugėjimu ir didesne reglamentavimo ir finansine našta, įskaitant nutrūkusį bendradarbiavimą ir mainus. Todėl tikslinga pateikti negalutinį priemonių, kurios, tikėtina, labiausiai padėtų siekti to tikslo, rūšių sąrašą;

(9)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Sąjungos fondais ir programomis siekiama prisidėti prie klimato politikos veiksmų integravimo ir bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams remti. Taip pat tikimasi, kad Rezervas padės siekti klimato srities tikslų atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius ir prioritetus. Komisija turėtų įvertinti indėlį įgyvendinant klimato srities veiksmus remdamasi informacija, pateikta galutinėje Rezervo įgyvendinimo ataskaitoje;

(10)

svarbu aiškiai nustatyti visas išimtis, kai parama iš Rezervo neteikiama. Be subjektų, kuriems Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos yra naudingas, įskaitant finansų sektoriaus subjektus, išbraukimo iš Rezervo neturėtų būti teikiama parama pridėtinės vertės mokesčiui (toliau – PVM), nes tai yra valstybės narės pajamos, kuriomis kompensuojamos susijusios valstybės narės biudžeto išlaidos. Laikantis bendro požiūrio į sanglaudos politiką, iš Rezervo taip pat neturėtų būti remiamos išlaidos, kurios yra susijusios su perkėlimu arba kurios prieštarauja taikytinai Sąjungos ar nacionalinei teisei;

(11)

siekiant sumažinti administracinę naštą, techninė pagalba, susijusi su Rezervo valdymu, stebėsena, informavimu bei komunikacija, kontrole ir auditu, galėtų būti teikiama taikant fiksuotąją normą, pagrįsta Komisijos patvirtinta tinkamų finansuoti išlaidų suma. Techninė pagalba galėtų būti panaudota siekiant vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms padėti įgyvendinti Rezervą, visų pirma padedant MVĮ, kurios dėl savo dydžio neturi pakankamai išteklių ir žinių, kad galėtų įveikti dėl padidėjusių administracinės naštos ir išlaidų kylančius iššūkius, susijusius su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos;

(12)

siekiant atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmių neigiamą ekonominį, socialinį, teritorinį ir, kai aktualu, aplinkosauginį poveikį valstybėms narėms bei jų ekonomikai ir, kai tinkama, į priemones, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos sušvelninti numatomą neigiamą išstojimo poveikį prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui, atskaitos laikotarpis turėtų prasidėti 2020 m. sausio 1 d. ir turėtų trukti ribotą 4 metų laikotarpį;

(13)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti vertinimą, kuriame analizuojamas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikis Sąjungos įmonėms ir ekonomikos sektoriams, kartu atsižvelgiant į valiutos kurso svyravimų poveikį prekybai;

(14)

būtina nustatyti, kad Rezervui skirtas biudžetas Komisijos turėtų būti vykdomas taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl tikslinga nustatyti principus ir konkrečias pareigas, kurių turėtų laikytis valstybės narės, visų pirma patikimo finansų valdymo, skaidrumo, nediskriminavimo ir interesų konflikto nebuvimo principus;

(15)

valstybės narės, be kita ko, konsultuodamosi su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų užtikrinti, kad Rezervas būtų naudojamas koordinuojant veiksmus su kitais Sąjungos fondais ir programomis;

(16)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente – visų pirma jomis nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrąją Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistemą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (11);

(17)

siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, perkėlimo ir Rezervo lėšų susigrąžinimo. Laikantis principo, kad Sąjungos biudžetas sudaromas kasmet, dėl Rezervo išskirtinio ir konkretaus pobūdžio šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė perkelti nepanaudotas lėšas viršijant Finansiniame reglamente nustatytas ribas, taip maksimaliai padidinant Rezervo pajėgumą reaguoti į neigiamus Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padarinius valstybėms narėms, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, ir jų ekonomikai;

(18)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms panaudoti papildomus išteklius ir suteikti pakankamai lėšų, kad jos galėtų greitai įgyvendinti priemones pagal Rezervą, didžioji tų lėšų dalis turėtų būti išmokėta kaip išankstinis finansavimas trimis dalimis – 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. Rezervo išteklių skyrimo metodika turėtų būti parengta atsižvelgiant į žvejybos Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje svarbą, prekybos su Jungtine Karalyste svarbą ir kaimyninių grandžių svarbą jūrų sienas su Jungtine Karalyste turintiems pasienio regionams bei jų bendruomenėms, remiantis patikimais ir oficialiais statistiniais duomenimis. Kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos yra unikalus reiškinys ir kyla daug netikrumo dėl pagrindinių Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui aspektų, sunku numatyti, kokių tinkamų priemonių nedelsdamos turės imtis valstybės narės išstojimo padariniams šalinti. Todėl valstybėms narėms būtina suteikti lankstumo ir, visų pirma, Komisijai leisti priimti finansavimo sprendimą dėl išankstinio finansavimo netaikant Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalies reikalavimo pateikti finansuotinų veiksmų aprašymą;

(19)

per 2 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo ir prieš pirmosios išankstinio finansavimo dalies išmokėjimą, valstybės narės Komisijai turėtų pranešti, kokios įstaigos paskirtos ir kuriai įstaigai mokamas išankstinis finansavimas, ir patvirtinti, kad Rezervo valdymo ir kontrolės sistemų aprašymai yra parengti;

(20)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares, visoms valstybėms narėms turėtų būti nustatytas vienas paraiškų dėl finansinės išmokos iš Rezervo pateikimo terminas. Dėl konkretaus Rezervo pobūdžio ir palyginti trumpo įgyvendinimo laikotarpio tikslinga nustatyti pritaikytą atskaitos laikotarpį, dėl to būtų neproporcinga reikalauti, kad valstybės narės kasmet teiktų dokumentus, kurių reikalaujama Finansinio reglamento 63 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse. Kadangi reikalavimas valstybėms narėms naudoti valstybėse narėse jau esamą arba, kai tikslinga, sukurti patikimą Rezervo valdymo ir kontrolės sistemą švelnina riziką Sąjungos biudžetui, yra pagrįsta nukrypti nuo valstybių narių įpareigojimo ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario ar kovo mėn. pateikti reikalaujamus dokumentus. Kad Komisija galėtų patikrinti, ar finansinė išmoka iš Rezervo panaudota teisingai, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kartu su paraiška finansinėms išmokoms iš Rezervo gauti valstybės narės pateiktų įgyvendinimo ataskaitas, kuriose būtų pateikta išsamesnė informacija apie finansuotus veiksmus, aprašant neigiamas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmes įmonėms ir ekonomikos sektoriams, sąskaitų elementus, galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės santrauką, valdymo pareiškimą ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, parengtą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus;

(21)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 dalimis, Rezervas turėtų būti įvertintas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelės administracinės naštos nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir reglamentavimo. Tam tikrais atvejais tiems reikalavimams turėtų būti nustatyti išmatuojami rodikliai, kurių pagrindu atliekamas Rezervo poveikio vertinimas vietoje;

(22)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir nuoseklų paraiškų finansinėms išmokoms iš Rezervo gauti vertinimą, paraiškas Komisija turėtų vertinti kartu. Ji turėtų ypač atidžiai išnagrinėti deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti ir tikslumą, neigiamų Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padarinių tiesioginį ryšį su taikytomis priemonėmis ir tvarką, kurią valstybė narė taikė siekdama išvengti dvigubo finansavimo. Komisija turėtų proporcingai įvertinti įgyvendinimo ataskaitos turinį, atsižvelgdama į paraiškoje dėl finansinės išmokos iš Rezervo nurodytas visas išlaidas. Įvertinusi paraiškas dėl finansinės išmokos iš Rezervo Komisija turėtų patvirtinti išmokėtą išankstinio finansavimo sumą, susigrąžinti nepanaudotą sumą ir nuspręsti dėl mokėjimų, neviršijant preliminaraus asignavimo sumos. Atsižvelgiant į tikėtiną ekonominio sukrėtimo mastą nepanaudotos preliminaraus asignavimo sumos turėtų būti skiriamos valstybėms narėms, kurių bendra patvirtinta suma viršija jų atitinkamą preliminarų asignavimą;

(23)

atsižvelgdama į išskirtinį ir konkretų Rezervo pobūdį ir jo tikslus Komisija valstybėms narėms turėtų padėti nustatyti priemones, kuriomis siekiama reaguoti į neigiamus Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padarinius, be kita ko, konsultuodama, kaip įvertinti tiesioginį išlaidų ryšį su išstojimu;

(24)

tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pasidalijamojo valdymo veikimas, valstybės narės turėtų nustatyti Rezervo valdymo ir kontrolės sistemą. Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti įstaigą arba, jei to reikalaujama valstybės narės konstitucine sistema, įstaigas, atsakingas už Rezervo valdymą, bei atskirą nepriklausomą audito įstaigą ir pranešti apie paskirtą įstaigą arba įstaigas Komisijai. Valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti esamomis paskirtomis įstaigomis atitinkamu teritoriniu lygmeniu ir valdymo bei kontrolės sistemomis, kurios jau yra sukurtos sanglaudos politikos finansavimo arba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (13) įsteigto Europos Sąjungos solidarumo fondo įgyvendinimo tikslais. Būtina nustatyti valstybių narių atsakomybę ir konkrečius reikalavimus, keliamus paskirtoms įstaigoms;

(25)

siekiant stiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą, Komisija turėtų sukurti integruotą ir sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą, apimančią bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, skirtą prieigai prie atitinkamų duomenų ir jų analizei, ir Komisija turėtų skatinti ja naudotis, kad ją taikytų visos valstybės narės;

(26)

kad būtų sumažinta administracinė našta, valstybės narės galėtų kompensuoti išlaidas tiems, kurie gauna finansinę išmoką iš Rezervo, taikydamos supaprastintą išlaidų apmokėjimą, pavyzdžiui, fiksuotąsias normas, fiksuotąsias sumas ar fiksuotuosius vieneto įkainius, kai jie yra patikimi tarpinių realiųjų išlaidų rodikliai;

(27)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (14) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (15), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) ir (ES) 2017/1939 (17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant sukčiavimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių baudų skyrimą. Visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspekcijas vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, kai aktualu, Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, kai aktualu, ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(28)

siekiant sumažinti neigiamą poveikį įmonėms ir ekonomikos sektoriams ir išvengti administracinių kliūčių, valstybės narės ir regionai turėtų rengti informavimo kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie Sąjungos išmokas iš Rezervo ir atitinkamai informuoti visuomenę, kadangi skaidrumo, komunikacijos ir matomumo užtikrinimo veikla yra esminis veiksnys siekiant, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje. Ta veikla turėtų būti grindžiama tikslia ir atnaujinta informacija;

(29)

tam, kad gerėtų Sąjungos išmokų iš Rezervo panaudojimo skaidrumas, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui turėtų pateikti galutinę Rezervo įgyvendinimo ataskaitą;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas nustatant kiekvienai valstybei narei skiriamus išteklius, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(31)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (19) 42 straipsniu buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė savo nuomonę 2021 m. balandžio 14 d.;

(32)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. išlaikyti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir sukurti solidarumo priemonę, valstybėms narėms padėsiančią švelninti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos padarinius, darančius poveikį visai Sąjungai, skirtingai atliepiant įvairiems regionams ir sektoriams, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(33)

atsižvelgiant į tai, kad būtina nedelsiant kovoti su neigiamais Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ekonominiais, socialiniais, teritoriniais ir, kai tinkama, aplinkosauginiais padariniais valstybėse narėse, įskaitant jų regionus bei vietos bendruomenes ir sektorius, visų pirma tuos, kuriems dėl išstojimo daromas didžiausias neigiamas poveikis, ir siekiant sušvelninti susijusį neigiamą poveikį ekonominei, socialinei bei teritorinei sanglaudai, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,