EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 22015A1224(01)

Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

OJ L 339, 24.12.2015, p. 3–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/prot/2015/2453/oj

Related Council decision
Related Council decision

24.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/3


PROTOKOLAS,

kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS SĄJUNGA

ir

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ (toliau – Lichtenšteinas),

abi toliau – Susitariančioji Šalis, o drauge – Susitariančiosios Šalys,

SIEKDAMOS įgyvendinti EBPO automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartą (toliau – visuotinis standartas), kai bendradarbiauja atsižvelgdamos į abiejų Susitariančiųjų Šalių teisėtus interesus;

KADANGI Susitariančiosios Šalys susitaria, kad, remiantis visuotiniu standartu ir siekiant įgyvendinti Susitarimą tarp Europos bendrijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės, numatantį priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Susitarimas), iš dalies pakeistą šiuo protokolu, bei siekdamos jį taikyti vienodai, kaip pavyzdžiu ar aiškinimo pagrindu vadovautis EBPO tipinio kompetentingų institucijų susitarimo komentarais ir bendru duomenų teikimo standartu;

KADANGI Susitariančiosios Šalys palaiko ilgalaikius glaudžius santykius, susijusius su tarpusavio pagalba mokesčių srityje, ypač taikant priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (1), ir pageidauja tuos santykius toliau plėtoti siekdamos geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo;

KADANGI Susitariančiosios Šalys pageidauja sudaryti susitarimą dėl tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo gerinimo, grindžiamo abipusiais automatiniais informacijos mainais, kuriems taikomas tam tikras konfidencialumas ir kitos apsaugos priemonės, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojamas per tuos mainus gautos informacijos naudojimas;

KADANGI Lichtenšteinas 1995 m. prisijungė prie Europos ekonominės erdvės (EEE);

KADANGI 2014 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Tarybos priimtose išvadose dėl nuoseklios išplėstos bendrosios rinkos ir ES santykių su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis pripažinta vaidmens, kuris per praėjusius 20 metų teko Europos ekonominės Erdvės susitarimui stiprinant ES ir tų ELPA valstybių, kurios yra EEE narės, ekonominius santykius ir vidaus rinkos integraciją, svarba;

KADANGI Susitarimu, iš dalies pakeistu šiuo protokolu, neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių ir Lichtenšteino teisėms dvišaliu pagrindu spręsti kitus su bendradarbiavimu mokesčių klausimais susijusius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su dvigubu apmokestinimu, su sąlyga, kad nedaromas poveikis pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, nustatytiems įsipareigojimams;

KADANGI Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 10 straipsnį, pagal kurį dabar numatyta pagal prašymą keistis tik informacija apie mokestinio sukčiavimo ir kitus panašius atvejus, reikėtų suderinti su šio iš dalies keičiančio protokolo pasirašymo metu esama EBPO skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standarto redakcija. Tuo suderinimu neturėtų būti apribotos galimybės kelti, nepriklausomai nuo Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 10 straipsnio 4 dalyje numatytų derybų, kitų apmokestinimo klausimų, įskaitant klausimų, susijusių su pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimu arba sumažinimu, kaip numatyta Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, susitarimo memorandume. Todėl ES ir jos valstybės narės atsižvelgs į Lichtenšteino sprendimą nustatyti priemones, lygiavertes toms, kurios nustatytos ES teisės aktuose dėl automatinio keitimosi finansinių sąskaitų informacija siekiant pagerinti tarptautinį mokestinių prievolių vykdymą;

KADANGI 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) nustatomos specialios duomenų apsaugos taisyklės, kurios taip pat galioja informacijos mainams, kuriems taikomas šis iš dalies keičiantis protokolas;

KADANGI priėmęs 2002 m. kovo 14 d. Duomenų apsaugos aktą (3) Lichtenšteinas įgyvendino Direktyvą 95/46/EB;

KADANGI valstybės narės ir Lichtenšteinas yra nustatę i) tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, gautą informaciją konfidencialiai ir tik mokesčių vertinimo, surinkimo ar išieškojimo, su tuo susijusio vykdymo užtikrinimo arba baudžiamojo persekiojimo, arba skundų dėl mokesčių sprendimo ar šių veiksmų priežiūros tikslais arba kitais leistinais tikslais naudotų tik su nurodytais tikslais susiję asmenys arba institucijos ir ii) veiksmingų mainų infrastruktūrą (įskaitant nustatytus procesus, skirtus užtikrinti, kad informacijos mainai vyktų laiku, tiksliai, saugiai ir konfidencialiai, kad ryšiai būtų veiksmingi ir patikimi, kad su mainais arba mainų prašymais susiję klausimai ir problemos būtų sprendžiami nedelsiant ir kad būtų vykdomos Susitarimo, iš dalies pakeisto šiuo protokolu, 4 straipsnio nuostatos);

KADANGI duomenis teikiančios finansų įstaigos, siunčiančiosios kompetentingos institucijos ir priimančiosios kompetentingos institucijos kaip duomenų valdytojos turėtų pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, parengtą informaciją saugoti ne ilgiau nei būtina Susitarimo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į valstybių narių ir Lichtenšteino teisės aktų skirtumus, ilgiausias saugojimo laikotarpis turėtų būti nustatytas įvertinus kiekvienos duomenų valdytojos nacionalinės teisės aktuose mokesčių srityje nustatytus apribojimus;

KADANGI duomenis teikiančios finansų įstaigos ir praneštinos sąskaitos pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, yra skirstomos į kategorijas tam, kad mokesčių mokėtojai turėtų kuo mažiau galimybių išvengti, kad apie juos būtų pranešta, kai perkelia turtą į finansų įstaigas arba investuoja į finansines priemones, kurioms netaikomas Susitarimas, iš dalies pakeistas šiuo protokolu. Tačiau tam tikros finansų įstaigos ir sąskaitos, kurios kelia mažą riziką, kad jomis bus pasinaudota siekiant išvengti mokesčių, į taikymo sritį neturėtų patekti. Susitarime apskritai neturėtų būti nustatytos ribinės vertės, nes jas galima lengvai apeiti sąskaitas išskirstant po skirtingas finansų įstaigas. Finansinė informacija, kurią reikia pranešti ir kuria reikia keistis, turėtų būti susijusi ne tik su visomis atitinkamomis pajamomis (palūkanomis, dividendais ir panašių rūšių pajamomis), bet ir su sąskaitų likučiais bei pardavimo pajamomis iš finansinio turto, siekiant apimti situacijas, kai mokesčių mokėtojas nori paslėpti kapitalą, kuris pats yra pajamos arba turtas, kuriam taikomi mokesčiai nuslėpti. Todėl tvarkyti informaciją pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, yra būtina ir proporcinga, kad valstybių narių ir Lichtenšteino mokesčių administratoriai galėtų teisingai ir aiškiai nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir galėtų vykdyti savo mokesčių įstatymus bei užtikrinti jų įgyvendinimą tarpvalstybiniais atvejais, įvertinti mokesčių slėpimo galimybę ir išvengti nereikalingų tolesnių tyrimų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Susitarimas) iš dalies keičiamas taip:

1.

Pavadinimas pakeičiamas taip:

„Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimas dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo“.

2.

1–21 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame Susitarime:

a)   Europos Sąjunga– Europos Sąjungos sutartimi įsteigta Sąjunga, jungianti teritorijas, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas;

b)   valstybė narė– Europos Sąjungos valstybė narė;

c)   Lichtenšteinas– Lichtenšteino Kunigaikštystė;

d)   kompetentingos Lichtenšteino institucijos ir kompetentingos valstybių narių institucijos– institucijos, išvardytos atitinkamai III priedo a punkte ir b–ac punktuose. III priedas yra neatsiejama šio Susitarimo dalis. III priede pateiktas kompetentingų institucijų sąrašas gali būti iš dalies keičiamas paprastu Lichtenšteino pranešimu kitai Susitariančiajai Šaliai, jei keitimas susijęs su to priedo a punkte nurodyta institucija, ir paprastu Europos Sąjungos pranešimu, jei keitimas susijęs su to priedo b–ac punktuose nurodytomis institucijomis;

e)   valstybės narės finansų įstaiga– i) finansų įstaiga, kuri yra valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje įsikūrusius tos finansų įstaigos filialus, ii) finansų įstaigos, kuri nėra tos valstybės narės rezidentė, filialas, įsikūręs toje valstybėje narėje;

f)   Lichtenšteino finansų įstaiga– i) finansų įstaiga, kuri yra Lichtenšteino rezidentė, išskyrus ne Lichtenšteine įsikūrusius tos finansų įstaigos filialus, ii) finansų įstaigos, kuri nėra Lichtenšteino rezidentė, filialas, įsikūręs Lichtenšteine;

g)   duomenis teikianti finansų įstaiga– priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Lichtenšteino finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga;

h)   praneština sąskaita– priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Lichtenšteino praneština sąskaita, kuri nustatoma kaip tokia išsamiais patikrinimais, kurie toje valstybėje arba Lichtenšteine vykdomi pagal I ir II priedus;

i)   valstybės narės praneština sąskaita– duomenis teikiančios Lichtenšteino finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems valstybės narės praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra valstybės narės praneštini asmenys;

j)   Lichtenšteino praneština sąskaita– duomenis teikiančios valstybės narės finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems Lichtenšteino praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra Lichtenšteino praneštini asmenys;

k)   valstybės narės asmuo– asmuo arba subjektas, kurį duomenis teikianti Lichtenšteino finansų įstaiga, atlikusi išsamius patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino valstybės narės rezidentu, arba mirusiojo, kuris buvo valstybės narės rezidentas, turto paveldėtojas;

l)   Lichtenšteino asmuo– asmuo arba subjektas, kurį duomenis teikianti valstybės narės finansų įstaiga, atlikusi išsamius patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino Lichtenšteino rezidentu, arba mirusiojo, kuris buvo Lichtenšteino rezidentas, turto paveldėtojas.

2.   Šiame Susitarime neapibrėžti terminai yra vartojami ta reikšme, kuri tuo metu apibrėžta i) valstybių narių atveju – Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (4) arba, atitinkamais atvejais, Susitarimą taikančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, o ii) Lichtenšteino atveju – jos nacionalinėje teisėje ir sutampa su I ir II prieduose nustatyta reikšme.

Visi nei šiame Susitarime, nei I arba II priede neapibrėžti terminai Susitarime yra vartojami bendrąja reikšme, kuri tuo metu apibrėžta atitinkamos jurisdikcijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, teisėje, t. y. i) valstybių narių atveju – Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje arba, atitinkamais atvejais, Susitarimą taikančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, o ii) Lichtenšteino atveju – jos nacionalinėje teisėje, išskyrus atvejus, kai pagal kontekstą arba valstybės narės kompetentingos institucijos ir Lichtenšteino kompetentingos institucijos susitarimu tie terminai turi kitą bendrą reikšmę, kaip numatyta 7 straipsnyje (jei neprieštarauja nacionalinei teisei). Visos reikšmės, nurodytos taikytinuose atitinkamos jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) mokesčių teisės aktuose turi viršenybę prieš termino reikšmę, nustatytą kituose tos jurisdikcijos teisės aktuose.

2 straipsnis

Automatiniai informacijos apie praneštinas sąskaitas mainai

1.   Pagal šio straipsnio nuostatas ir taikytinas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias I ir II prieduose, kurie yra neatsiejama šio Susitarimo dalis, išdėstytas taisykles, Lichtenšteino kompetentinga institucija su kiekvienos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, o šios su Lichtenšteino kompetentinga institucija kasmet automatiškai keičiasi pagal šias taisykles gauta ir 2 dalyje nurodyta informacija.

2.   Keičiamasi šia informacija apie kiekvieną Lichtenšteino praneštiną sąskaitą (valstybės narės atveju) ir kiekvieną valstybės narės praneštiną sąskaitą (Lichtenšteino atveju):

a)

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardas, pavardė, adresas, mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (MMIN), gimimo data ir vieta (fizinio asmens atveju), o jei sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris atlikus išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias I ir II prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, – tokio subjekto pavadinimas, adresas, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardas, pavardė, adresas, MMIN ir gimimo data bei vieta;

b)

sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei sąskaita numerio neturi);

c)

duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);

d)

sąskaitos likutį arba sumą (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;

e)

pasaugos sąskaitos atveju:

i)

visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba jai priskirtą) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

ii)

visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;

f)

indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

g)

2 dalies e arba f punkte nenurodytos sąskaitos atveju – visa bendra per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėta ar įskaityta suma, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

3 straipsnis

Automatinių informacijos mainų laikas ir būdas

1.   Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija su praneština sąskaita susijusių mokėjimų suma ir apibūdinimas gali būti nustatomi vadovaujantis jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino), kuri praneša informaciją, mokesčių teisės aktuose nustatytais principais.

2.   Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija nurodoma valiuta, kuria išreikšta kiekviena atitinkama pranešama suma.

3.   Su pirmaisiais metais, kurie prasideda įsigaliojus 2015 m. spalio 28 d. pasirašytam iš dalies keičiančiam protokolui, ir visais kitais vėlesniais metais susijusia 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija Lichtenšteinas ir visos valstybės narės, išskyrus Austriją, turi pasikeisti per devynis mėnesius nuo tų kalendorinių metų, su kuriais informacija susijusi, pabaigos. Su antraisiais metais, kurie prasideda įsigaliojus 2015 m. spalio 28 d. pasirašytam iš dalies keičiančiam protokolui, ir visais kitais vėlesniais metais susijusia informacija Lichtenšteinas ir Austrija turi pasikeisti per devynis mėnesius nuo tų kalendorinių metų, su kuriais informacija susijusi, pabaigos.

Neatsižvelgiant į pirmą pastraipą, Lichtenšteino finansų įstaigos praneštiniems asmenims iš visų valstybių narių, įskaitant Austrijos, taiko duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias I ir II priedus, pagal juose numatytą tvarkaraštį.

4.   Kompetentingos institucijos automatiškai keičiasi 2 straipsnyje nurodyta informacija pagal bendrą duomenų teikimo standartą XML kalba (angl. Extensible Markup Language).

5.   Kompetentingos institucijos susitaria dėl vieno ar kelių duomenų perdavimo būdų, įskaitant šifravimo standartus.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas užtikrinant atitiktį ir vykdymą

Valstybės narės kompetentinga institucija praneša Lichtenšteino kompetentingai institucijai, o Lichtenšteino kompetentinga institucija praneša valstybės narės kompetentingai institucijai, kai pirmoji nurodyta (pranešanti) kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad dėl klaidos galėjo būti pateikta klaidinga arba neišsami informacija pagal 2 straipsnį arba kad duomenis teikianti finansų įstaiga nesilaiko taikytinų duomenų teikimo reikalavimų ir išsamaus patikrinimo procedūrų pagal I ir II priedus. Šią informacija gavusi kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, numatytų jos nacionalinėje teisėje, kad išspręstų pranešime nurodytą klaidų arba reikalavimų nesilaikymo problemą.

5 straipsnis

Informacijos mainai pagal prašymą

1.   Neatsižvelgiant į 2 straipsnio ir kitų susitarimų, kuriais numatomi Lichtenšteino ir bet kurios valstybės narės informacijos mainai pagal prašymą, nuostatas, gavusios prašymą Lichtenšteino kompetentinga institucija ir bet kurios valstybės narės kompetentinga institucija keičiasi tokia informacija, kokią galima laikyti svarbia siekiant vykdyti šį Susitarimą arba administruoti nacionalinės teisės aktus, susijusius su visų rūšių ir aprašymų mokesčiais, nustatytais Lichtenšteine ir valstybėse narėse (įskaitant ir mokesčius, nustatytus politinių vienetų arba vietos valdžios institucijų), ar užtikrinti jų vykdymą, jeigu apmokestinimas pagal tokius nacionalinius teisės aktus neprieštarauja taikomiems Lichtenšteino ir atitinkamos valstybės narės susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo.

2.   Šio straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatos jokiu būdu nereiškia, kad Lichtenšteinas arba valstybė narė yra įpareigojami:

a)

taikyti administracines priemones, prieštaraujančias atitinkamai Lichtenšteino arba tos valstybės narės teisės aktams ir administracinei praktikai;

b)

teikti informaciją, kuri atitinkamai pagal Lichtenšteino arba tos valstybės narės teisės aktus arba įprastą administravimo praktiką nėra teiktina;

c)

teikti informaciją, kuri atskleistų bet kokią prekybos, verslo, pramonės, komercinę ar profesinę paslaptį arba prekybos procesą ar informaciją, kurių atskleidimas prieštarautų viešajai politikai (ordre public).

3.   Jei pagal šį straipsnį informacijos prašo valstybė narė arba Lichtenšteinas, veikdami kaip prašančioji jurisdikcija, Lichtenšteinas arba valstybė narė, veikdami kaip prašymą gavusi jurisdikcija, pasinaudoja savo informacijos rinkimo priemonėmis prašomai informacijai gauti, nors tai prašymą gavusiai jurisdikcijai tokios informacijos savo pačios mokesčių tikslais gali nereikėti. Ankstesniame sakinyje nurodytai prievolei taikomi 2 dalyje nustatyti apribojimai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl šių apribojimų leidžiama prašymą gavusiai jurisdikcijai atsisakyti pateikti informaciją vien dėl to, kad ji neturi jokio su šia informacija susijusio nacionalinio intereso.

4.   2 dalies nuostatos jokiu būdu nereiškia, kad valstybei narei arba Lichtenšteinui leidžiama atsisakyti suteikti informaciją vien dėl to, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtas asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba dėl to, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

5.   Kompetentingos institucijos susitaria dėl naudotinų standartinių formų ir vieno ar kelių duomenų perdavimo būdų, įskaitant šifravimo standartus.

6 straipsnis

Konfidencialumas ir duomenų apsauga

1.   Be konfidencialumo taisyklių ir kitų šiame straipsnyje išdėstytų apsaugos priemonių visiems informacijos mainams pagal šį Susitarimą taikomi valstybių narių ir Lichtenšteino įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

Siekdami tinkamai taikyti 5 straipsnį, valstybės narės ir Lichtenšteinas apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų apimtį, kiek to reikia tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.

Neatsižvelgiant į antrą pastraipą, visos valstybės narės ir Lichtenšteinas užtikrina, kad visos jų jurisdikcijoje esančios duomenis teikiančios finansų įstaigos informuotų visus atitinkamus fizinius praneštinus asmenis, kad su jais susijusi informacija, nurodyta 2 straipsnyje, bus renkama ir perduodama pagal šį Susitarimą, ir užtikrina, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos pateiktų tiems asmenims visą informaciją, kurią jie turi teisę gauti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

Informacija pagal Direktyvą 95/46/EB teikiama skiriant pakankamai laiko, kad fizinis asmuo galėtų pasinaudoti savo duomenų apsaugos teisėmis, ir bet kuriuo atveju prieš atitinkamai duomenis teikiančiai finansų įstaigai perduodant 2 straipsnyje nurodytą informaciją savo rezidavimo vietos jurisdikcijos (t. y. valstybės narės ar Lichtenšteino) kompetentingai institucijai.

Valstybės narės ir Lichtenšteinas užtikrina, kad kiekvienam fiziniam praneštinam asmeniui būtų pranešta apie saugumo pažeidimą, susijusį su jo duomenimis, kai tas pažeidimas gali neigiamai paveikti jo asmens duomenų arba privatumo apsaugą.

2.   Pagal šį Susitarimą tvarkoma informacija saugoma ne ilgiau nei būtina šio Susitarimo tikslams pasiekti ir bet kuriuo atveju laikantis kiekvienos duomenų valdytojos nacionalinių taisyklių dėl senaties termino.

Duomenis teikiančios finansų įstaigos ir visų valstybių narių ir Lichtenšteino kompetentingos institucijos pagal šį Susitarimą laikomos duomenų valdytojomis Direktyvos 95/46/EB tikslais.

3.   Visa remiantis šiuo Susitarimu tam tikros jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) gauta informacija tvarkoma konfidencialiai ir saugoma tokiu pat būdu, kaip pagal tos jurisdikcijos nacionalinę teisę gauta informacija, ir tiek, kad būtų užtikrintas reikiamas asmens duomenų apsaugos lygis, taikant apsaugos priemones, kurias gali nurodyti informaciją teikianti jurisdikcija, kaip reikalaujama pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

4.   Visais atvejais tokia informacija yra suteikiama tik asmenims arba institucijoms (įskaitant teismus ir administracines arba priežiūros institucijas), susijusioms su tos jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) mokesčių vertinimu, surinkimu ar išieškojimu, su tuo susijusiu vykdymo užtikrinimu arba baudžiamuoju persekiojimu, arba skundų dėl mokesčių sprendimu ar minėtų veiksmų priežiūra. Informaciją gali naudoti tik pirmiau minėti asmenys arba institucijos ir tik ankstesniame sakinyje nurodytais tikslais. Nepaisydami šio straipsnio kitų nuostatų jie gali šią informaciją atskleisti su tokiais mokesčiais susijusiuose viešuose teismo procesuose arba teismo sprendimuose.

5.   Neatsižvelgiant į ankstesnių dalių nuostatas, tam tikros jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) gauta informacija gali būti naudojama kitais tikslais, kai ją galima tais kitais tikslais naudoti pagal informaciją pateikusios jurisdikcijos (atitinkamai valstybės narės arba Lichtenšteino) teisės aktus arba kai tos jurisdikcijos kompetentinga institucija leidžia tą informaciją taip naudoti. Vienos jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) kitai jurisdikcijai (atitinkamai valstybei narei arba Lichtenšteinui) pateiktą informaciją pastaroji pagal šio straipsnio apsaugos priemones ir gavusi išankstinį pirmosios paminėtos jurisdikcijos, kurioje ta informacija surinkta, kompetentingos institucijos leidimą, gali perduoti trečiajai jurisdikcijai (kitai valstybei narei). Vienos valstybės narės pagal jos taikytinus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kitai valstybei narei pateikta informacija gali būti perduota Lichtenšteinui, jei yra gautas išankstinis valstybės narės, kurioje ta informacija surinkta, kompetentingos institucijos leidimas.

6.   Kiekviena valstybės narės arba Lichtenšteino kompetentinga institucija nedelsdama informuoja kitą kompetentingą instituciją, t. y. Lichtenšteino arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, apie visus konfidencialumo pažeidimo, apsaugos priemonių nesilaikymo ar kitų duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo ir dėl to taikytų sankcijų ir taisomųjų veiksmų atvejus.

7.   Tvarkant asmens duomenis pagal šį Susitarimą nacionalinės valstybėse narėse ir Lichtenšteine įsteigtos duomenų apsaugos priežiūros institucijos vykdo priežiūrą pagal savo nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

7 straipsnis

Konsultacijos dėl Susitarimo ir jo galiojimo sustabdymas

1.   Kilus ginčų dėl Susitarimo įgyvendinimo arba aiškinimo, bet kuri Lichtenšteino arba valstybės narės kompetentinga institucija gali paprašyti surengti Lichtenšteino kompetentingos institucijos ir valstybių narių vienos ar kelių kompetentingų institucijų konsultacijas, per kurias būtų parengtos reikiamos priemonės šio Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šios kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie savo konsultacijų rezultatus. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu Europos Komisija gali dalyvauti konsultacijose dėl aiškinimo klausimų.

2.   Jei konsultacijos susijusios su reikšmingu šio Susitarimo pažeidimu, o laikantis 1 dalyje aprašytos procedūros problema tinkamai neišsprendžiama, valstybės narės arba Lichtenšteino kompetentinga institucija gali laikinai nutraukti pagal šį Susitarimą vykdomus informacijos mainus atitinkamai su Lichtenšteinu arba konkrečia valstybe nare, apie tai raštu pranešusi kitai susijusiai kompetentingai institucijai. Sprendimas nutraukti mainus įsigalioja nedelsiant. Taikant šią dalį didelis Susitarimo pažeidimas reiškia, be kita ko, Susitarimo arba direktyvos 95/46/EB konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymą, atvejį, kai valstybės narės arba Lichtenšteino kompetentinga institucija nesuteikia informacijos laiku arba suteikia netinkamą informaciją pagal šį Susitarimą, ir atvejį, kai nesilaikant šio Susitarimo tikslų subjektai arba sąskaitos apibrėžiami kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

8 straipsnis

Pakeitimai

1.   Susitariančiosios Šalys vienos su kitomis konsultuojasi kiekvienu atveju, kai EBPO lygmeniu priimami svarbūs visuotinio standarto elementų pakeitimai arba kai, jų manymu, to reikia siekiant gerinti šio Susitarimo techninį įgyvendinimą arba įvertinti kitus tarptautinius pokyčius bei į juos reaguoti. Konsultacijos surengiamos per vieną mėnesį nuo bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymo arba kuo skubiau, jei atvejis neatidėliotinas.

2.   Konsultuodamosi Susitariančiosios Šalys gali sužinoti vienos kitų nuomones apie tai, ar reikalingi šio Susitarimo pakeitimai.

3.   Konsultuodamasi, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Susitariančiąją Šalį apie galimus pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo įgyvendinimui. Tai taip pat taikoma ir bet kokiam atitinkamam vienos iš Susitariančiųjų Šalių susitarimui su trečiąja šalimi.

4.   Po konsultacijų šis Susitarimas gali būti keičiamas protokolu arba nauju Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

5.   Kai Susitariančioji Šalis įgyvendina EBPO priimtą visuotinio standarto pakeitimą ir pageidauja atitinkamai pakeisti šio Susitarimo I ir (arba) II priedus, ji apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. Per vieną mėnesį nuo pranešimo surengiamos Susitariančiųjų Šalių konsultacijos. Nepaisant 4 dalies, tais atvejais, kai per konsultacijas Susitariančiosios Šalys pasiekia susitarimą dėl reikiamo šio Susitarimo I ir (arba) II priedų pakeitimo, laikotarpiu, kurio reikia oficialiam šio Susitarimo pakeitimui priimti, pakeitimo prašiusi Susitariančioji Šalis gali laikinai taikyti pakeistą šio Susitarimo I ir (arba) II priedų redakciją, patvirtintą per konsultacijas, nuo metų, einančių po minėtos procedūros užbaigimo, sausio mėnesio pirmos dienos.

Laikoma, kad Susitariančioji Šalis įgyvendino EBPO priimtą visuotinio standarto pakeitimą:

a)

valstybėse narėse – kai pakeitimas įtraukiamas į Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje;

b)

Lichtenšteine – kai pakeitimas įtraukiamas į susitarimą su trečiąja šalimi arba nacionalinius teisės aktus.

9 straipsnis

Nutraukimas

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali šį Susitarimą nutraukti raštu apie tai informuodama kitą Susitariančiąją Šalį. Sutartis faktiškai nutraukiama mėnesio, kuris prasideda praėjus 12 mėnesių nuo pranešimo apie Susitarimo nutraukimą laikotarpiui, pirmą dieną. Jei sutartis nutraukiama, visa informacija, anksčiau gauta pagal šį Susitarimą, lieka konfidenciali ir jai taikomi valstybių narių ir Lichtenšteino įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

10 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas valstybių narių teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Lichtenšteino teritorijai.“

    Praneština sąskaita – sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, jeigu ji nustatyta kaip tokia atlikus II–VII prieduose aprašytus išsamius patikrinimus.

    Praneštinas asmuo – praneštinos jurisdikcijos asmuo, išskyrus: i) korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ii) bet kokią korporaciją, kuri yra su i punkte apibūdinta korporacija susijęs subjektas, iii) Vyriausybės subjektą, iv) tarptautinę organizaciją, v) centrinį banką, vi) finansų įstaigą.

    Praneštinos jurisdikcijos asmuo – asmuo arba subjektas, kuris yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas pagal tokios jurisdikcijos mokesčių teisę, arba mirusiojo, kuris buvo praneštinos jurisdikcijos rezidentas, turto paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu tos jurisdikcijos, kuriai priklauso pagrindinis jo administracijos centras.

    Praneština jurisdikcija – vykdant prievolę teikti I skirsnyje nurodytą informaciją, tai Lichtenšteinas (valstybei narei) arba valstybė narė (Lichtenšteinui).

   Dalyvaujančioji jurisdikcija (valstybei narei arba Lichtenšteinui):

3.

Priedai pakeičiami taip:

I PRIEDAS

FINANSINIŲ SĄSKAITŲ INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO BENDRASIS STANDARTAS (BENDRAS DUOMENŲ TEIKIMO STANDARTAS)

I SKIRSNIS

BENDRIEJI DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

A.

Pagal C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo savo jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino) kompetentingai institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos praneštiną sąskaitą:

1.

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (valstybė narė arba Lichtenšteinas), MMIN, gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris atlikus išsamaus patikrinimo procedūras pagal V, VI ir VII skirsnius yra pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos jurisdikciją (-as) (valstybė narė, Lichtenšteinas arba kita jurisdikcija) ir MMIN, taip pat kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, rezidavimo vietos jurisdikciją (-as) (valstybė narė arba Lichtenšteinas), MMIN ir gimimo datą bei vietą;

2.

sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei sąskaita numerio neturi);

3.

duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);

4.

sąskaitos likutį arba sumą (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;

5.

pasaugos sąskaitos atveju:

a)

visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba jai priskirtą) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

b)

visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;

6.

indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

7.

A poskirsnio 5 ar 6 dalyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų, išmokėtų sąskaitos turėtojui per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, sumą.

B.

Teikiant informaciją turi būti nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma.

C.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, nereikia pranešti su praneština sąskaita, kuri yra jau esanti sąskaita, susijusio MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir pagal nacionalinę teisę arba Europos Sąjungos teisės aktą (jei taikytina) tokia duomenis teikianti finansų įstaiga neįpareigota jų rinkti. Tačiau duomenis teikianti finansų įstaiga yra įpareigota dėti deramas pastangas, kad iki antrų kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo pripažintos praneštinomis sąskaitomis, pabaigos sužinotų su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.

D.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, MMIN pranešti nereikia, jei atitinkama valstybė narė, Lichtenšteinas arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija jo nesuteikė.

E.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, gimimo datos pranešti nereikia, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nėra įpareigota ją sužinoti ir pranešti pagal nacionalinę teisę ir jeigu ji nėra pateikta kartu su duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkomais duomenimis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu.

II SKIRSNIS

BENDRIEJI IŠSAMAUS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

A.

Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais ta informacija susijusi.

B.

Sąskaitos likutis arba suma nustatomi paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną.

C.

Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.

D.

Kiekviena valstybė narė arba Lichtenšteinas gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už tų prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.

E.

Kiekviena valstybė narė arba Lichtenšteinas gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, o išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, – mažesnės vertės sąskaitoms. Kai valstybė narė arba Lichtenšteinas leidžia išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau esančioms sąskaitoms taikytinos taisyklės.

III SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

A.

Įvadas. Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

B.

Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos mažesnės vertės sąskaitoms.

1.

Rezidavimo adresas. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje yra dabartinis asmeninės sąskaitos turėtojo rezidavimo adresas, pagrįstas patvirtinamaisiais dokumentais, duomenis teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos turėtoją laikyti valstybės narės arba Lichtenšteino arba kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

2.

Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos turėtojo dabartiniu rezidavimo adresu, grindžiamu patvirtinamaisiais dokumentais, kaip nustatyta B poskirsnio 1 dalyje, duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus duomenis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu, kad nustatytų, ar nėra toliau nurodytų įrodymų, ir taikyti B poskirsnio 3–6 dalis:

a)

nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas;

b)

dabartinis korespondencijos arba rezidavimo adresas (įskaitant pašte esančią pašto dėžutę) yra praneštinoje jurisdikcijoje;

c)

vienas ar keli telefono numeriai yra praneštinoje jurisdikcijoje ir nė vieno telefono numerio nėra, priklausomai nuo konteksto, Lichtenšteine arba duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje;

d)

periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių sąskaita) pervesti lėšas į praneštinai jurisdikcijai priklausančią sąskaitą;

e)

tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje esantį adresą, arba

f)

nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, esančiu praneštinoje jurisdikcijoje, jei duomenis teikianti finansų įstaiga įrašuose neturi jokio kito sąskaitos turėtojo adreso.

3.

Jei atliekant elektroninę paiešką nerandama jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras vienas ar keli su sąskaita siejami įrodymai arba kol sąskaita netaps didelės vertės sąskaita.

4.

Jei atliekant elektroninę paiešką randami kokie nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeitus aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su sąskaita siejami įrodymai, duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos turėtoją laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, rezidentu mokesčių tikslais, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį, ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

5.

Jei atliekant elektroninę paiešką nustatoma, kad yra nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga labiausiai tinkamu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką popieriniuose dokumentuose, apibūdintą C poskirsnio 2 dalyje, arba stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu atlikus paiešką popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti įrodymų ir nepavyksta gauti patvirtinimo ar patvirtinamųjų dokumentų, duomenis teikianti finansų įstaiga turi, priklausomai nuo konteksto, savo valstybės narės arba Lichtenšteino kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.

6.

NET ir radus B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo sąskaitos turėtojo laikyti praneštinos jurisdikcijos rezidentu, jei:

a)

informacija apie sąskaitos turėtoją apima dabartinį korespondencijos arba rezidavimo adresą, esantį praneštinoje jurisdikcijoje, vieną ar kelis praneštinoje jurisdikcijoje esančius telefono numerius (ir nė vieno telefono numerio, priklausomai nuo konteksto, Lichtenšteine arba duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje), arba periodinio mokėjimo nurodymus (susijusius su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į praneštinai jurisdikcijai priklausančią sąskaitą, be to, duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba yra anksčiau peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)

sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jurisdikcijos, kurioje yra jo rezidavimo vieta (t. y. valstybės narės, Lichtenšteino arba kita jurisdikcija), kuri tokios praneštinos jurisdikcijos neapima ir

ii)

patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia.

b)

informacija apie sąskaitos turėtoją apima tuo metu galiojantį įgaliojimą arba įgaliojimą pasirašyti, suteiktą asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje esantį adresą, be to, duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba yra anksčiau peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)

sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jurisdikcijos, kurioje yra jo rezidavimo vieta (t. y. valstybės narės, Lichtenšteino arba kita jurisdikcija), kuri tokios praneštinos jurisdikcijos neapima arba

ii)

patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia.

C.

Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros yra taikomos didelės vertės sąskaitoms.

1.

Elektroninė duomenų paieška. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus su didelės vertės sąskaitomis susijusius duomenis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu, ieškodama B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų.

2.

Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos elektroninėse duomenų bazėse yra C poskirsnio 3 dalyje apibūdintiems duomenims skirti laukeliai ir visi šie duomenys yra įvesti, tolesnė paieška popieriniuose dokumentuose nereikalinga. Jei elektroninėse duomenų bazėse visos tos informacijos nėra, duomenis teikianti finansų įstaiga, ieškodama su didelės vertės sąskaitomis susijusių B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų, taip pat turi peržiūrėti turimą kliento pagrindinę bylą ir toliau nurodytus su sąskaita susijusius dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius metus:

a)

naujausius gautus su sąskaita susijusius patvirtinamuosius dokumentus;

b)

naujausią sąskaitos atidarymo sutartį arba dokumentus;

c)

naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais;

d)

visas tuo metu galiojančias įgaliojimo ar įgaliojimo pasirašyti formas; ir

e)

visus tuo metu galiojančius periodinio mokėjimo nurodymus (nesusijusius su indėlių sąskaita) pervesti pinigines lėšas.

3.

Išimtis, taikoma, kai duomenų bazėse yra pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo atlikti C poskirsnio 2 dalyje apibūdintos paieškos popieriniuose dokumentuose, jei ji turi tokią informaciją, kurios paiešką galima atlikti elektroniniu būdu:

a)

sąskaitos turėtojo rezidento statusą;

b)

sąskaitos turėtojo rezidavimo adresą ir korespondencijos adresą, tuo metu esančius duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

c)

sąskaitos turėtojo telefono numerį (-ius), jei yra, tuo metu esantį (-čius) duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

d)

finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių sąskaitos, atveju – ar yra galiojančių periodinio mokėjimo nurodymų pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar kitoje finansų įstaigoje);

e)

ar yra galiojantis nurodymas korespondenciją „pristatyti adresu“ arba „laikyti pašto skyriuje“; ir

f)

ar yra koks nors su sąskaita susijęs įgaliojimas ar įgaliojimas pasirašyti.

4.

Santykių su klientais vadovo užklausa dėl faktinės informacijos. Be C poskirsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos elektroninės paieškos ir paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų įstaiga kiekvieną santykių su klientais vadovui priskirtą didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia didelės vertės sąskaita sumuojamas finansines sąskaitas) privalo laikyti praneština sąskaita, jei santykių su klientais vadovas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

5.

Įrodymų nustatymo rezultatas.

a)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nenustatoma jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų ir jei nėra nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta C poskirsnio 4 dalyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras vienas ar keli su sąskaita siejami įrodymai.

b)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą randama kokių nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų arba jei vėliau pasikeitus aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su sąskaita siejami įrodymai, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį, ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

c)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nustatoma, kad yra nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga turi iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio patvirtinimo arba patvirtinamųjų dokumentų, ji turi, priklausomai nuo konteksto, savo valstybės narės arba Lichtenšteino kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.

6.

Jei jau esanti asmeninė sąskaita 2015 m. gruodžio 31 d. nėra didelės vertės sąskaita, tačiau didelės vertės sąskaita tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės vertės sąskaita, atlikti C poskirsnyje apibūdintas griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei atlikus tokią peržiūrą nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą, susijusią su metais, kuriais nustatyta, kad ji yra praneština sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti teikiama kasmet, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

7.

Kai duomenis teikianti finansų įstaiga taiko C poskirsnyje nurodytas didelės vertės sąskaitos griežtesnės peržiūros procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus reikalavimą pateikti santykių su klientais vadovui C poskirsnio 4 dalyje apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita nėra patvirtinta dokumentais, – tada duomenis teikianti finansų įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia sąskaita bus patvirtinta dokumentais.

8.

Pasikeitus su didelės vertės sąskaita susijusioms aplinkybėms ir dėl to atsiradus vienam arba keliems B poskirsnio 2 dalyje nurodytiems su sąskaita susijusiems įrodymams, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

9.

Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti procedūras, kuriomis užtikrintų, jog santykių su klientais vadovas gali nustatyti visus su sąskaita susijusių aplinkybių pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei santykių su klientais vadovui pranešama, kad sąskaitos turėtojas turi naują praneštinoje jurisdikcijoje esantį korespondencijos adresą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir nusprendusi taikyti B poskirsnio 6 dalį privalo iš sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus.

D.

Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2017 m. gruodžio 31 d.

E.

Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį yra nustatytos kaip praneštinos sąskaitos, privalo būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

IV SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Atidarydama naujas asmenines sąskaitas duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimą (kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį jai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remdamasi atidarant sąskaitą jos gauta informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus.

B.

Jei remiantis sąskaitos turėtojo patvirtinimu nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos praneštinos jurisdikcijos MMIN (pagal I skirsnio D poskirsnį) ir gimimo data.

C.

Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, ji negali pasitikėti tuo pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta (-os) sąskaitos turėtojo rezidavimo vieta (-os) mokesčių tikslais.

V SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, neturi būti peržiūrima, nustatoma ar apie ją pranešama kaip apie praneštiną sąskaitą tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių metų dieną neviršys tos sumos.

B.

Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija tos sumos, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną viršija tą sumą, turi būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka.

C.

Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Praneštinomis sąskaitomis laikomos tik tos B poskirsnyje apibūdintos jau esančios subjektų sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

D.

Peržiūros procedūros, skirtos nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Siekdama nustatyti, ar jau esanti subjekto sąskaita priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams subjektams, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau nurodytas tokių sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje, peržiūros procedūras:

1.

Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo:

a)

patikrinti informaciją, saugomą reguliavimo ar santykių su klientais tikslais (įskaitant informaciją, surinktą taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“), siekiant nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas. Šiuo tikslu praneštinai jurisdikcijai priklausanti įsisteigimo ar įsikūrimo vieta arba adresas yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas;

b)

jei iš informacijos matyti, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą, arba jei ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo.

2.

Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar jau esančios subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo) sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis D poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia:

a)

nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;

b)

nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“;

c)

nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis:

i)

informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“, jei tai jau esanti subjekto sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis arba suma neviršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD, arba

ii)

sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens, kuris priklauso jurisdikcijai (-oms) (t. y. valstybei narei, Lichtenšteinui arba kitai jurisdikcijai), kurios (-ių) rezidentas mokesčių tikslais jis yra, patvirtinimu.

E.

Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas.

1.

Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, peržiūra turi būti atlikta iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.

Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, tačiau kitų metų gruodžio 31 d. viršija tą sumą, peržiūra turi būti atlikta per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais bendras likutis arba suma viršija tą sumą.

3.

Jei pasikeičia su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas ar kitas su tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti sąskaitos statusą, laikydamasi D poskirsnyje nustatytų procedūrų.

VI SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Peržiūros procedūros, skirtos nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Siekdama nustatyti, ar nauja subjekto sąskaita priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams subjektams, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau nurodytas tokių sąskaitų peržiūros procedūras:

1.

Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo:

a)

gauti subjekto patvirtinimą (kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą remiantis atidarant sąskaitą duomenis teikiančios finansų įstaigos gauta informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga, siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu;

b)

jei iš subjekto patvirtinimo matyti, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas nėra tos praneštinos jurisdikcijos praneštinas asmuo.

2.

Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar naujos subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo) sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia:

a)

nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;

b)

nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“;

c)

nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

VII SKIRSNIS

SPECIALIOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS

Įgyvendinant pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau išdėstytos papildomos taisyklės.

A.

Pasitikėjimas patvirtinimais ir patvirtinamaisiais dokumentais. Duomenis teikianti finansų įstaiga negali remtis sąskaitų turėtojo patvirtinimu ar patvirtinamaisiais dokumentais, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar patvirtinamieji dokumentai yra neteisingi arba nepatikimi.

B.

Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo, ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinkta su gavėju susijusi informacija apima III skirsnio B poskirsnyje aprašytus įrodymus. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio B poskirsnyje nurodytas procedūras.

Duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui ir (arba) pažymėjimo turėtojui arba gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:

a)

grupinė kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis yra sudaryta su darbdaviu ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų ir (arba) pažymėjimo turėtojų;

b)

darbuotojai ir (arba) pažymėjimo turėtojai turi teisę pagal sutartį gauti bet kokią su jų dalimis susijusią sumą ir įvardinti išmokos, mokamos darbuotojo mirties atveju, gavėjus; ir

c)

bendra suma, mokama darbuotojui ir (arba) pažymėjimo turėtojui ar gavėjui neviršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.

Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią i) fiziniai asmenys apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę ir ii) už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, kuri nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius.

Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis, pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra su darbdaviu, prekybos asociacija, profesine sąjunga ar kita asociacija ar grupe susiję asmenys.

C.

Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės

1.

Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas, tačiau tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal duomenų elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir kurių likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

2.

Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti į visas savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas, tačiau tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal duomenų elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir kurių likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

3.

Speciali sumavimo taisyklė, taikoma santykių su klientais vadovams. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurios, santykių su klientais vadovo žiniomis arba pagrįstu manymu, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus atvejus, kai tas asmuo veikia kaip patikėtinis).

4.

Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos, išreikštos kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta, aiškinamos kaip tokios pat sumos kitomis valiutomis, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje.

VIII SKIRSNIS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Vartojamų terminų apibrėžtys:

A.   Duomenis teikianti finansų įstaiga

1.

Duomenis teikianti finansų įstaiga – priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Lichtenšteino finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga.

2.

Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga – i) finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje esantį tos finansų įstaigos filialą, ii) finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

3.

Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.

4.

Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro kitų asmenų finansinio turto saugojimas. Subjektas saugo kitų asmenų finansinį turtą ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, jeigu bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto saugojimą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 % subjekto bendrųjų pajamų per i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d. (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną), arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis.

5.

Indėlių įstaiga – subjektas, kuris vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą priima indėlius.

6.

Investicinė įmonė – subjektas:

a)

kuris klientui ar kliento vardu pirmiausia užsiima vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių veikla:

i)

prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų, palūkanų normų ir indeksų priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, arba biržos prekių ateities sandoriais;

ii)

individualiu ir kolektyviniu portfelių valdymu arba

iii)

kitokiu finansinio turto ar pinigų investavimu, administravimu ar valdymu kitų asmenų vardu,

arba

b)

kurio bendrosios pajamos visų pirma yra gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies a punkte.

Laikoma, kad subjektas pirmiausia vykdo vienos ar kelių A poskirsnio 6 dalies a punkte apibūdintų rūšių veiklą arba subjekto bendrosios pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte, jeigu už atitinkamą veiklą gautos subjekto bendrosios pajamos yra lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d., arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis. Terminas „investicinė įmonė“ neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi tas subjektas atitinka bet kurį iš D poskirsnio 9 dalies d–g punktuose išvardytų kriterijų.

Ši dalis aiškinama nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą panašią formuluotę.

7.

Terminas „finansinis turtas“ apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurios priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar tikrosios nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, turtu neužtikrintas obligacijas arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, palūkanų normų viršutinės ribos nustatymo sandorius, palūkanų normų žemiausios ribos nustatymo sandorius, biržos prekių apsikeitimo sandorius, konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksais sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų, biržos prekių, apsikeitimo sandorio, draudimo sutarties arba anuiteto sutarties vertės dalį. Terminas „finansinis turtas“ neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.

8.

Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės kontroliuojančioji bendrovė), kuri sudaro kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo pagal tokias sutartis mokėti išmokas.

B.   Duomenų neteikianti finansų įstaiga

1.   Duomenų neteikianti finansų įstaiga– finansų įstaiga, kuri yra:

a)

Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, mokėtinu pagal įsipareigojimą, susijusį su tos rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;

b)

plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas, arba kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti įstaiga;

c)

kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, kuriam būdingos B poskirsnio 1 dalies a ir b punktuose apibūdintų subjektų savybės, kuris nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip duomenų neteikianti finansų įstaiga ir kuris valstybių narių atveju yra numatytas Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 straipsnio 7a dalyje ir nurodytas Lichtenšteinui, o Lichtenšteino atveju nurodytas Europos Komisijai, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti šio Susitarimo tikslų;

d)

nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas, arba

e)

patika, jeigu jos patikėtinis yra duomenis teikianti finansų įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį praneštiną informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas.

2.   Vyriausybės subjektas– valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės, Lichtenšteino arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas iš jų – Vyriausybės subjektas). Į šią kategoriją patenka neatsiejamos valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos dalys, kontroliuojami subjektai ir politiniai vienetai:

a)

valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis – asmuo, organizacija, agentūra, biuras, fondas, įstaiga ar kita institucija, kurie nepriklausomai nuo paskyrimo būdo yra valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybei narei, Lichtenšteinui ar kitai jurisdikcijai priklausančias sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo;

b)

kontroliuojamas subjektas – subjektas, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:

i)

šį subjektą tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamus subjektus visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli Vyriausybės subjektai;

ii)

šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą arba vieno ar kelių Vyriausybės subjektų sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui; ir

iii)

likvidavus šį subjektą, jo turtas pereina vienam ar keliems Vyriausybės subjektams;

c)

pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai, o vykdoma programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, yra skirta plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims, vykdyti.

3.   Tarptautinė organizacija– tarptautinė organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši kategorija apima visas tarpvyriausybines (įskaitant viršvalstybines) organizacijas, i) kurias pirmiausia sudaro Vyriausybės, ii) kurios turi galiojantį susitarimą dėl buveinės arba savo esme panašų susitarimą su valstybe nare, Lichtenšteinu ar kita jurisdikcija ir iii) kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims.

4.   Centrinis bankas– institucija, kuri pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimą yra pagrindinė institucija, išskyrus pačios valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos Vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą, kuri yra atskira nuo valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos Vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė, Lichtenšteinas ar kita jurisdikcija ją valdo visiškai ar iš dalies.

5.   Plataus dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju arba bet kuriam jų deriniui mokėti naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)

fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į daugiau kaip 5 % fondo turto;

b)

fondui taikomas Vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją mokesčių administratoriams; ir

c)

fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

dėl pensijų fondo ar pensijų plano statuso fondas paprastai yra atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu;

ii)

iš jį finansuojančių darbdavių fondas gauna bent 50 % visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitiems B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintiems planams skirtų lėšų arba iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų);

iii)

fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, neįgalumu ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus kitiems B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintiems pensijų fondams arba C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintoms pensijų sąskaitoms), antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų įvykių, taikomos baudos, arba

iv)

darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas arba per metus negali viršyti kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 50 000 USD, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

6.   Siauro dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju mokėti naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)

fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių;

b)

fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;

c)

darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;

d)

dalyviai, kurie nėra jurisdikcijos (valstybės narės arba Lichtenšteino), kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 % fondo turto; ir

e)

fondui taikomas Vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją mokesčių administratoriams.

7.   Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas– Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas fondas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju mokėti naudos gavėjams arba dalyviams, kurie yra esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys) arba kurie nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu išmokos tokiems gavėjams ar dalyviams mokamos kaip atlyginimas už Vyriausybės subjektui, tarptautinei organizacijai ar centriniam bankui suteiktas asmenines paslaugas.

8.   Kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti įstaiga– finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito korteles išduodanti įstaiga, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui; ir

b)

nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius;

9.   Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas– investicinė įmonė, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Investicinei įmonei, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, išleidus materialių pareikštinės formos akcijų, ji ir toliau pagal B poskirsnio 9 dalį laikoma nuo mokesčių atleistu kolektyvinio investavimo subjektu, jeigu:

a)

kolektyvinio investavimo subjektas neišleido ir neleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po 2015 m. gruodžio 31 d.;

b)

kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas;

c)

kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkti ar kitaip apmokėti; ir

d)

kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo greičiau išpirktos arba perduotos saugoti bet kuriuo atveju iki 2018 m. sausio 1 d.

C.   Finansinė sąskaita

1.

Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:

a)

investicinės įmonės atveju – finansų įstaigos akcinio kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima subjekto, kuris yra investicinė įmonė, akcinio kapitalo ar skolos dalių vien tik todėl, kad jis i) teikia konsultacijas dėl investicijų klientui ir veikia jo vardu arba ii) valdo portfelius kliento naudai ir veikia jo vardu, siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansinį turtą, kliento vardu laikomą finansų įstaigoje, kuri nėra toks subjektas;

b)

poskirsnio 1 dalies a punkte neaprašytos finansų įstaigos atveju – finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos dalis, jeigu dalių klasė buvo nustatyta siekiant išvengti duomenų teikimo pagal I skirsnį; ir

c)

finansų įstaigos sudaryta arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinio, neperleidžiamo tiesioginio gyvybės draudimo anuiteto sutartį, kuri yra sudaryta su fiziniu asmeniu ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

2.

Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita, arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos sumos, draudimo bendrovės laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų palūkanų mokėjimo ar įskaitymo susitarimą.

3.

Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.

4.

Akcinio kapitalo dalis – bendrijos, kuri yra finansų įstaiga, atveju – bendrijos kapitalo arba pelno dalis. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi arba gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per paskirtą asmenį) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.

5.

Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.

6.

Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal jurisdikcijos (valstybės narės, Lichtenšteino arba kitos jurisdikcijos), kurioje sudaryta sutartis, ir pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka tam tikrą laikotarpį (skaičiuojamą metais) mokėti išmokas, teisės aktus, taisykles ar praktiką.

7.

Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), pagal kurią numatyta kaupiamoji suma.

8.

Terminu „kaupiamoji suma“ įvardijama didesnė iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar gyvybės draudimo paskolos), ii) suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar dėl jos. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:

a)

tik asmens, apdrausto gyvybės draudimo sutartimi, mirties atveju;

b)

kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams nuostoliams, patirtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti;

c)

grąžinant anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtą draudimo įmoką (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka pagal sutartį;

d)

kaip draudėjo dividendai (išskyrus dividendus pasibaigus sutarčiai), jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią išmokamos tik C poskirsnio 8 dalies b punkte apibūdintos išmokos, arba

e)

grąžinant išankstinę įmoką arba įmokos indėlį, susijusius su draudimo sutartimi, pagal kurią įmoka mokėtina bent kartą per metus, jei išankstinės įmokos arba įmokos indėlio suma neviršija kitos pagal sutartį mokėtinos metinės įmokos.

9.

Jau esanti sąskaita –

a)

finansinė sąskaita, duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma nuo 2015 m. gruodžio 31 d.;

b)

bet kuri sąskaitos turėtojo finansinė sąskaita, nepaisant to, kada tokia finansinė sąskaita buvo atidaryta, jei:

i)

sąskaitos turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje arba toje pačioje jurisdikcijoje (valstybėje narėje arba Lichtenšteine) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga esančiame susijusiame subjekte taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies a punkte;

ii)

duomenis teikianti finansų įstaiga ir, jei taikoma, toje pačioje jurisdikcijoje (valstybėje narėje arba Lichtenšteine) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga esantis susijęs subjektas abi pirmiau minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis sąskaitomis pagal b punktą, laiko viena finansine sąskaita, siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl pasitikėjimo standartų, išdėstytų VII skirsnio A poskirsnyje, ir siekiant nustatyti bet kurios iš finansinių sąskaitų likutį arba sumą taikant bet kurią iš sąskaitos ribų;

iii)

finansinės sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros ir (arba) procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų ir (arba) procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis ir (arba) procedūromis „pažink savo klientą“, taikytomis jau esančiai sąskaitai, kaip nustatyta C poskirsnio 9 dalies a punkte; ir

iv)

atidarant finansinę sąskaitą sąskaitos turėtojas neprivalo pateikti naujos, papildomos arba iš dalies pakeistos informacijos apie save, išskyrus informaciją šio Susitarimo taikymo tikslais.

10.

Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita pagal papildytą jau esančios sąskaitos apibrėžtį, nurodytą C poskirsnio 9 dalyje.

11.

Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau asmenų.

12.

Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau asmenų.

13.

Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau subjektų.

14.

Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.

15.

Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 1 000 000 USD.

16.

Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau subjektų.

17.

Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:

a)

pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reguliavimas arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano dalis ir yra skirta pensijų išmokoms (įskaitant neįgalumo išmokas ar išmokas mirties atveju);

ii)

sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos lengvatiniu tarifu);

iii)

informaciją apie sąskaitą privaloma teikti mokesčių administratoriui;

iv)

lėšas iš sąskaitos galima išimti tik suėjus nurodytam pensiniam amžiui, pripažinus neįgalumą arba patvirtinus mirties faktą, priešingu atveju iki šių įvykių išimtoms sumoms taikomos baudos; ir

v)

įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: i) metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 50 000 USD ar mažiau, arba ii) nustatytas didžiausias viso gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 1 000 000 USD ar mažiau, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies a punkto v papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

b)

sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

ne pensijų tikslams skirta sąskaita, kuri reguliuojama kaip investavimo priemonė ir kuria reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, arba ne pensijų tikslams skirta sąskaita, kuri reguliuojama kaip taupomoji priemonė;

ii)

sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos lengvatiniu tarifu);

iii)

lėšas iš sąskaitos galima išimti tik tada, kai tenkinami konkretūs kriterijai, susiję su investicinės arba taupomosios sąskaitos paskirtimi (pavyzdžiui, mokant studijų arba sveikatos išmokas), priešingu atveju sumoms, išimtoms netenkinant kriterijų, taikomos baudos; ir

iv)

metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikšta suma, atitinkanti 50 000 USD ar mažiau, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies b punkto iv papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

c)

gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, jeigu ši sutartis atitinka tokius reikalavimus:

i)

periodinės įmokos, kurios ilgainiui nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, atsižvelgiant į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis;

ii)

sutartis neturi sutartinės vertės, kuria bet kuris asmuo gali naudotis (išimdamas lėšas, imdamas paskolą ar kitaip) sutarčiai nepasibaigus;

iii)

sutartį nutraukus ar jai pasibaigus mokėtina suma (kuri nėra išmoka mirties atveju) negali viršyti bendrų pagal sutartį sumokėtų įmokų, atėmus su mirties ar ligos atvejais susijusią sumą ir išlaidų mokesčių (neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi) sumą už sutarties galiojimo laikotarpį ar laikotarpius, ir visų iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų; ir

iv)

sutartis teisių perėmėjui priklauso ne dėl pelno;

d)

sąskaita, kuri priklauso tik paveldėtojui, jei šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo kopiją;

e)

sąskaita, atidaryta dėl:

i)

teismo įsakymo ar sprendimo;

ii)

nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimo, keitimo ar nuomos, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus:

sąskaita finansuojama tik pradine įmoka, rankpinigiais, užstatu, kurio suma pakankama tiesiogiai su sandoriu susijusiam įsipareigojimui užtikrinti, ar panašiu mokėjimu, arba finansuojama finansiniu turtu, kuris padėtas į sąskaitą ir susijęs su turto pardavimu, keitimu ar nuoma;

sąskaita atidaryta ir naudojama vien pirkėjo įsipareigojimui sumokėti pirkimo kainą už turtą, pardavėjo įsipareigojimui apmokėti neapibrėžtuosius įsipareigojimus arba nuomotojo ar nuomininko įsipareigojimui atlyginti su nuomojamu turtu susijusius nuostolius, kaip sutarta nuomos sutartyje, užtikrinti;

sąskaitos turtas, įskaitant ir už jį gautas pajamas, bus išmokamas ar kitaip paskirstomas pirkėjo, pardavėjo, nuomotojo ar nuomininko naudai (be kita ko, siekiant įvykdyti tokio asmens įsipareigojimą), kai turtas parduodamas, keičiamas ar perduodamas arba kai pasibaigia nuomos sutartis;

sąskaita nėra maržos ar panaši sąskaita, atidaryta dėl finansinio turto pardavimo ar keitimo; ir

sąskaita nesusijusi su sąskaita, apibūdinta C poskirsnio 17 dalies f punkte;

iii)

finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimo atidėti dalį mokėjimo vien siekiant vėliau paprasčiau sumokėti su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą;

iv)

finansų įstaigos įsipareigojimo vien tik sudaryti sąlygas vėliau sumokėti mokesčius;

f)

indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

sąskaita laikoma vien todėl, kad klientas atlieka mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos atnaujinamojo kredito priemonės likutį, o permoka iš karto klientui negrąžinama; ir

ii)

nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės arba Lichtenšteino nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius;

g)

kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką, kad ja bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, kuriai būdingos C poskirsnio 17 dalies a–f punktuose apibūdintų sąskaitų savybės, kuri nacionalinėje teisėje apibrėžiama kaip sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir kuri valstybių narių atveju yra numatyta Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 straipsnio 7a dalyje ir nurodyta Lichtenšteinui, o Lichtenšteino atveju nurodyta Europos Komisijai, jeigu šios sąskaitos kaip sąskaitos, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, statusas netrukdo siekti šio Susitarimo tikslų.

D.   Praneština sąskaita

1.

2.

3.

4.

5.

a)

valstybė narė, kai ji teikia informaciją Lichtenšteinui;

b)

Lichtenšteinas, kai jis teikia informaciją valstybei narei;

c)

bet kuri kita jurisdikcija, i) su kuria, priklausomai nuo konteksto, valstybė narė arba Lichtenšteinas yra sudarę susitarimą, pagal kurį ta kita jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta tos valstybės narės arba Lichtenšteino paskelbtame sąraše, apie kurį pranešta atitinkamai Lichtenšteinui arba Europos Komisijai;

d)

valstybių narių atveju – bet kuri kita jurisdikcija, i) su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta kita jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta Europos Komisijos paskelbtame sąraše.

6.

    Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia patikėtoją (-us), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), faktiškai visiškai kontroliuojančius patiką, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią padėtį užimančius asmenis. Termino „kontroliuojantieji asmenys“ aiškinimas turi derėti su Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijomis.

7.

    Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra finansų įstaiga.

8.

    Pasyvus nefinansinis subjektas – i) nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

9.

   Aktyvus nefinansinis subjektas – nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:

a)

mažiau kaip 50 % bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 % turto, kuris praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu priklausė nefinansiniam subjektui, yra turtas, kuris teikia pasyviąsias pajamas arba kuris laikomas tam, kad jas teiktų;

b)

nefinansinio subjekto akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba nefinansinis subjektas yra su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas;

c)

nefinansinis subjektas yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirmiau nurodytiems asmenims;

d)

iš esmės visą nefinansinio subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, apyvartoje esančių (visų arba dalies) akcijų valdymas arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas tokio statuso neįgyja, jei jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar kita investavimo priemonė, kurios tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau turėti turtinių teisių į tokias bendroves kaip kapitalą investavimui;

e)

nefinansinis subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos jam netaikoma ši išimtis;

f)

pastaruosius penkerius metus nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba jis yra pertvarkomas siekiant tęsti arba vėl pradėti vykdyti kitą nei finansų įstaigos veiklą;

g)

nefinansinis subjektas pirmiausia sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais, kurie nėra finansų įstaigos, arba jų vardu ir neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių subjektų grupės pagrindinė vykdoma veikla nėra finansų įstaigos veikla; arba

h)

nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Lichtenšteine ar kitoje jurisdikcijoje) tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Lichtenšteine ar kitoje jurisdikcijoje) ir yra profesinė organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas;

ii)

rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Lichtenšteine ar kitoje jurisdikcijoje) jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio;

iii)

jis neturi akcininkų ar dalininkų, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas ar turtą;

iv)

pagal nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus draudžiama nefinansinio subjekto pajamas ar turtą paskirstyti privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudoti jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant labdaringą nefinansinio subjekto veiklą arba mokant pagrįstą atlygį už suteiktas paslaugas ar sąžiningą rinkos kainą už nuosavybę, kurią perka nefinansinis subjektas; ir

v)

pagal nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus įpareigojama visą nefinansinio subjekto turtą po jo likvidavimo arba veiklos nutraukimo perduoti Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinį turtą konfiskuoti nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos jurisdikcijos) Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai.

E.   Kitos apibrėžtys

1.

Sąskaitos turėtojas – asmuo, kurį sąskaitą tvarkanti finansų įstaiga nurodo ar pripažįsta finansinės sąskaitos turėtoju. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens vardu kaip agentas, saugotojas, paskirtas asmuo, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nelaikomas sąskaitos turėtoju šio priedo taikymo tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.

2.

Pinigų plovimo prevencijos procedūros ir (arba) procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi jai taikomų pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų.

3.

Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas.

4.

Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu a) kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą, b) arba jie abu yra bendrai kontroliuojami, c) jie abu yra investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę.

5.

MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).

6.

Patvirtinamieji dokumentai yra bet kurie iš šių dokumentų:

a)

jurisdikcijos (valstybės narės, Lichtenšteino arba kitos jurisdikcijos), kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas, įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduota pažyma apie gyvenamąją vietą;

b)

fizinio asmens atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas galiojantis tapatybės dokumentas, kuriame nurodomi fizinio asmens vardas ir pavardė ir kuris paprastai naudojamas tapatybei nustatyti;

c)

subjekto atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas oficialus dokumentas, kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės buveinės adresas, esantis jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Lichtenšteine arba kitoje jurisdikcijoje), kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra subjektas, arba jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Lichtenšteine arba kitoje jurisdikcijoje), kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas;

d)

bet kuri audituota finansinė ataskaita, trečiosios šalies kredito istorija, pareiškimas dėl bankroto paskelbimo ar vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos ataskaita.

Jau esančios subjekto sąskaitos atveju duomenis teikiančios finansų įstaigos gali kaip patvirtinamuosius dokumentus naudoti bet kurią su sąskaitos turėtoju susijusią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, kuri buvo nustatyta remiantis standartizuota sektoriaus kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų ir (arba) procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (išskyrus mokesčių tikslus) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos kategorijai, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota sektoriaus kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.

IX SKIRSNIS

VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS

Siekdami užtikrinti pirmiau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, kiekviena valstybė narė ir Lichtenšteinas turi būti nustatę taisykles ir administracines procedūras, įskaitant:

1.

taisykles, kuriomis finansų įstaigoms, asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūroms apeiti;

2.

taisykles, kuriomis duomenis teikiančios finansų įstaigos įpareigojamos registruoti veiksmus, kurių imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remtasi vykdant pirmiau minėtas procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti;

3.

administracines procedūras, kuriomis tikrinama, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų; administracines procedūras, kuriomis toliau tikrinama duomenis teikiančios įstaigos veikla, kai pranešama apie dokumentais nepatvirtintas sąskaitas;

4.

administracines procedūras, kuriomis užtikrinama, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad bus panaudoti siekiant išvengti mokesčių; ir

5.

veiksmingas vykdymo užtikrinimo nuostatas, taikomas taisyklių nesilaikymo atvejais.

X SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMO TERMINAI, TAIKOMI AUSTRIJOJE ESANČIOMS DUOMENIS TEIKIANČIOMS FINANSŲ ĮSTAIGOMS

Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į 2016 ir 2017 metus turėtų būti laikomos nuorodomis atitinkamai į 2017 ir 2018 metus. Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų jau esančių sąskaitų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į „2015 m. gruodžio 31 d.“ turėtų būti laikomos nuorodomis į „2016 m. gruodžio 31 d.“

II PRIEDAS

PAPILDOMOS INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS, TAIKOMOS FINANSINĖMS SĄSKAITOMS

1.   Aplinkybių pasikeitimas

Aplinkybių pasikeitimas – bet koks pasikeitimas, dėl kurio yra papildoma informacija apie asmens statusą arba kuris kitaip neatitinka tokio asmens statuso. Be to, aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą (įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą pakeitimą arba papildymą (taikant sąskaitų sumavimo taisykles, apibūdintas I priedo VII skirsnio C poskirsnio 1–3 dalyse), jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas daro poveikį sąskaitos turėtojo statusui.

Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga rėmėsi rezidavimo adreso testu, aprašytu I priedo III skirsnio B poskirsnio 1 dalyje, ir pasikeitus aplinkybėms sužino arba turi pagrindo manyti, kad patvirtinamųjų dokumentų (arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalai yra neteisingi arba nepatikimi, ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną arba per 90 kalendorinių dienų nuo tada, kai gaunamas pranešimas apie pasikeitusias aplinkybes arba apie tai sužinoma (priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė), ji privalo gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimą ir naujus patvirtinamuosius dokumentus, kad nustatytų sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga iki šios datos sąskaitos turėtojo patvirtinimo ir naujų patvirtinamųjų dokumentų gauti negali, ji privalo taikyti elektroninės duomenų paieškos procedūrą, aprašytą I priedo III skirsnio B poskirsnio 2–6 dalyse.

2.   Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas

Naujų subjektų sąskaitų atveju siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

3.   Finansų įstaigos rezidavimo vieta

Finansų įstaiga yra valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, jeigu ji pavaldi tos valstybės narės ar Lichtenšteino jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai (t. y. pagal dalyvaujančiąją jurisdikciją galima užtikrinti, kad finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų įstaiga yra valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais, ji yra pavaldi tos valstybės narės ar Lichtenšteino jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, Lichtenšteino finansų įstaiga arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant į tai, ar ji yra valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais), atveju laikoma, kad patika pavaldi valstybės narės ar Lichtenšteino jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, jei vienas ar daugiau jos patikėtinių yra tos valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentai, išskyrus atvejus, kai patika praneša visą pagal šį Susitarimą arba kitus susitarimus, kuriais įgyvendinamas visuotinis standartas, privalomą pateikti informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai (valstybei narei, Lichtenšteino arba kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai), nes ji yra tos kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma fiskaliniu požiūriu skaidria arba priklauso jurisdikcijai, pagal kurią pajamų mokestis netaikomas), laikoma, kad ji pavaldi tos valstybės narės ar Lichtenšteino jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, Lichtenšteino finansų įstaiga arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga, jeigu:

a)

ji įsteigta pagal valstybės narės, Lichtenšteino ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos įstatymus;

b)

jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje, Lichtenšteine arba kitoje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje; arba

c)

jos finansų priežiūra vykdoma valstybėje narėje, Lichtenšteine arba kitoje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

Kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra dviejų ar daugiau dalyvaujančiųjų jurisdikcijų (valstybės narės, Lichtenšteino arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos) rezidentė, tai finansų įstaigai bus taikomos dalyvaujančiosios jurisdikcijos, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės) sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievolės.

4.   Tvarkoma sąskaita

Apskritai laikoma, kad sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra:

a)

pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);

b)

indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);

c)

finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos dalies, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;

d)

kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju – finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sutartimi susijusius mokėjimus.

5.   Patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai

Subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal I priedo VIII skirsnio D poskirsnio 3 dalį laikomas rezidentu tos jurisdikcijos, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas praneštinos jurisdikcijos apmokestinamu vienetu pagal tos praneštinos jurisdikcijos mokesčių teisę. Tačiau siekiant išvengti tų pačių duomenų teikimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu.

6.   Subjekto pagrindinės buveinės adresas

Pagal vieną iš I priedo VIII skirsnio E poskirsnio 6 dalies c punkte aprašytų reikalavimų subjekto atveju pateikiamame oficialiame dokumente turi būti nurodytas subjekto pagrindinės buveinės adresas, esantis valstybėje narėje ar Lichtenšteine arba jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, subjektas yra, arba adresas, esantis valstybėje narėje ar Lichtenšteine arba jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų įstaigos, kurioje subjektas yra atsidaręs sąskaitą, adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais visą tuo adresu siunčiamą korespondenciją laikyti pašte, nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas.

III PRIEDAS

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

Taikant šį Susitarimą kompetentingos institucijos yra:

a)

Lichtenšteino Kunigaikštystėje – Die Regierung des Fürstentums Liechtenstein arba įgaliotasis atstovas,

b)

Belgijos Karalystėje – De Minister van Financiën/Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas;

c)

Bulgarijos Respublikoje – Изпълнителният директор на Националната агенция за приходите arba įgaliotasis atstovas,

d)

Čekijos Respublikoje – Ministr financí arba įgaliotasis atstovas;

e)

Danijos Karalystėje – Skatteministeren arba įgaliotasis atstovas;

f)

Vokietijos Federacinėje Respublikoje – Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

g)

Estijos Respublikoje – Rahandusminister arba įgaliotasis atstovas;

h)

Graikijos Respublikoje – Ο Υπουργός Οικονομίας και Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

i)

Ispanijos Karalystėje – El Ministro de Economía y Hacienda arba įgaliotasis atstovas;

j)

Prancūzijos Respublikoje – Le Ministre chargé du budget arba įgaliotasis atstovas;

k)

Kroatijos Respublikoje – Ministar financija arba įgaliotasis atstovas;

l)

Airijoje – The Revenue Commissioners arba jų įgaliotasis atstovas;

m)

Italijos Respublikoje – Il Direttore Generale delle Finanze arba įgaliotasis atstovas,

n)

Kipro Respublikoje – Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

o)

Latvijos Respublikoje – Finanšu ministrs arba įgaliotasis atstovas;

p)

Lietuvos Respublikoje – Finansų ministras arba įgaliotasis atstovas;

q)

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje – Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas;

r)

Vengrijoje – A pénzügyminiszter arba įgaliotasis atstovas;

s)

Maltos Respublikoje – Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotasis atstovas;

t)

Nyderlandų Karalystėje – De Minister van Financiën arba įgaliotasis atstovas;

u)

Austrijos Respublikoje – Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

v)

Lenkijos Respublikoje – Minister Finansów arba įgaliotasis atstovas;

w)

Portugalijos Respublikoje – O Ministro das Finanças arba įgaliotasis atstovas;

x)

Rumunijoje – Președintele Agenției Naționale de Administrare Fiscală arba įgaliotasis atstovas;

y)

Slovėnijos Respublikoje – Minister za finance arba įgaliotasis atstovas;

z)

Slovakijos Respublikoje – Minister financií arba įgaliotasis atstovas;

aa)

Suomijos Respublikoje – Valtiovarainministeriö/Finansministeriet arba įgaliotasis atstovas;

ab)

Švedijos Karalystėje – Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotasis atstovas;

ac)

Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Europos teritorijose, už kurių išorės santykius Jungtinė Karalystė yra atsakinga – Commissioners of Inland Revenue arba jų įgaliotasis atstovas ir Gibraltaro kompetentinga institucija, kurią Jungtinė Karalystė paskirs pagal 2000 m. balandžio 19 d. valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms pateiktas sutartas nuostatas, susijusias su Gibraltaro valdžios institucijomis, atsižvelgiant į ES ir EB dokumentus ir susijusias sutartis. Šios nuostatos, kurių kopiją Lichtenšteinui pateikia Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius, yra taikomos šiam Susitarimui.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis iš dalies keičiantis protokolas turi būti ratifikuotas ar patvirtintas pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras. Susitariančios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Šis iš dalies keičiantis protokolas įsigalioja sausio mėnesio pirmą dieną po paskutinio pranešimo.

2.   Kiek tai susiję su informacijos mainais pagal prašymą, šiame iš dalies keičiančiame protokole numatyti informacijos mainai vyksta pagal protokolo įsigaliojimo dieną ar vėliau pateiktus prašymus dėl informacijos, susijusios su finansiniais metais, kurie prasidėjo tų metų, kuriais įsigaliojo šis iš dalies keičiantis protokolas, sausio mėnesio pirmą dieną arba vėliau. Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 10 straipsnis taikomas toliau, išskyrus atvejus, kai taikomas Susitarimo su pakeitimais, padarytais šiuo iš dalies keičiančiu protokolu, 5 straipsnis.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, toliau taikomos šios prievolės pagal Susitarimą, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu:

i)

Lichtenšteino ir pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 2 straipsnį jame įsisteigusių mokėjimų tarpininkų prievolės bei Lichtenšteino ir pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 8 straipsnį jame įsisteigusių mokėjimų tarpininkų susijusios prievolės toliau taikomos iki metų, kuriais įsigalioja šis iš dalies keičiantis protokolas, birželio 30 d. arba iki tol, kol tos prievolės įvykdomos;

ii)

valstybių narių prievolės pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 9 straipsnį dėl išskaičiuojamojo mokesčio, imamo per paskutiniuosius Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, galiojimo metus ir ankstesnius metus, toliau taikomos iki tol, kol tos prievolės įvykdomos.

3 straipsnis

Kalbos

Šis iš dalies keičiantis protokolas parengiamas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.

TAI PATVIRTINDAMI šį protokolą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Съставено в Страсбург на двадесет и осми октомври две хиляди и петнадесета година.

Hecho en Estrasburgo, el veintiocho de octubre de dos mil quince.

Ve Štrasburku dne dvacátého osmého října dva tisíce patnáct.

Udfærdiget i Strasbourg den otteogtyvende oktober to tusind og femten.

Geschehen zu Straβburg am achtundzwanzigsten Oktober zweitausendfünfzehn.

Kahe tuhande viieteistkümnenda aasta oktoobrikuu kahekümne kaheksandal päeval Strasbourgis.

Έγινε στo Στρασβoύργo, στις είκοσι οκτώ Οκτωβρίου δύο χιλιάδες δεκαπέντε.

Done at Strasbourg on the twenty eighth day of October in the year two thousand and fifteen.

Fait à Strasbourg, le vingt huit octobre deux mille quinze.

Sastavljeno u Strasbourgu dvadeset osmog listopada dvije tisuće petnaeste.

Fatto a Strasburgo, addì ventotto ottobre duemilaquindici.

Strasbūrā, divi tūkstoši piecpadsmitā gada divdesmit astotajā oktobrī.

Priimta du tūkstančiai penkioliktų metų spalio dvidešimt aštuntą dieną Strasbūre.

Kelt Strasbourgban, a kéteze-tizenötödik év október havának huszonnyolcadik napján.

Magħmul fi Strasburgu, fit-tmienja u għoxrin jum ta' Ottubru fis-sena elfejn u ħmistax.

Gedaan te Straatsburg, de achtentwintigste oktober tweeduizend vijftien.

Sporządzono w Strasburgu dnia dwudziestego ósmego października roku dwa tysiące piętnastego.

Feito em Estrasburgo, em vinte e oito de outubro de dois mil e quinze.

Întocmit la Strasbourg la douăzeci și opt octombrie două mii cincisprezece.

V Štrasburgu dvadsiateho ôsmeho októbra dvetisíctridsať.

V Strasbourgu, dne osemindvajsetega oktobra leta dva tisoč petnajst.

Tehty Strasbourgissa kahdentenakymmenentenäkahdeksantena päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattaviisitoista.

Som skedde i Strasbourg den tjugoåttonde oktober år tjugohundrafemton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Княжество Лихтенщайн

Por el principado de Liechtenstein

Za Lichtenštejnské knížectví

For Fyrstendømmet Liechtenstein

Für das Fürstentum Liechtenstein

Liechtensteini Vürstiriigi nimel

Για το Πριγκιπάτο του Λιχτενστάιν

For the Principality of Liechtenstein

Pour la Principauté de Liechtenstein

Za Kneževinu Lihtenštajn

Per il Principato del Liechtenstein

Lihtenšteinas Firstistes vārdā –

Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu

A Liechtensteini Hercegség részéről

Għall-Prinċipat tal-Liechtenstein

Voor het Vorstendom Liechtenstein

W imieniu Księstwa Lichtensteinu

Pelo Principado do Listenstaine

Pentru Principatul Liechtenstein

Za Lichtenštajnské kniežatstvo

Za Kneževino Lihtenštajn

Liechtensteinin ruhtinaskunnan puolesta

För Furstendömet Liechtenstein

Image


(1)  ES OL L 157, 2003 6 26, p. 38.

(2)  ES OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3)  Liechtensteinisches Landesgesetzblatt 2002 Nr. 55 (Liechtenstein Law Gazette 2002 Nr. 55).

(4)  ES OL L 64, 2011 3 11, p. 1.


SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ BENDROS DEKLARACIJOS:

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ BENDRA DEKLARACIJA DĖL SUSITARIMO 5 STRAIPSNIO

Susitariančiosios Šalys susitaria, kad įgyvendindamos 5 straipsnį dėl informacijos mainų pagal prašymą jos kaip aiškinimo pagrindu vadovausis iš dalies keičiančio protokolo pasirašymo metu galiojančia EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnio komentaro redakcija.

Jeigu paskesniais metais EBPO priima naujas pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnio komentaro redakcijas, bet kuri valstybė narė ar Lichtenšteinas, veikdami kaip prašymą gavusi jurisdikcija, gali vadovautis tomis redakcijomis, kurios pakeičia ankstesnes, kaip aiškinimo pagrindu. Valstybės narės praneša Lichtenšteinui ir Lichtenšteinas praneša Europos Komisijai, jeigu jie taiko ankstesnį sakinį. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Lichtenšteinui ir perduoda Lichtenšteino pranešimą visoms valstybėms narėms. Tas taikymas pradedamas nuo pranešimo dienos.

SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ BENDRA DEKLARACIJA DĖL IŠ DALIES KEIČIANČIO PROTOKOLO ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad tikisi, jog su tarptautiniais susitarimais susiję Lichtenšteino konstituciniai reikalavimai ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai bus įvykdyti laiku, kad iš dalies keičiantis protokolas galėtų įsigalioti 2016 m. sausio mėn. pirmą dieną. Siekdamos to tikslo, jos privalo imtis visų turimų priemonių.

Prieš pradedamos taikyti išsamaus patikrinimo taisykles, numatytas I ir II prieduose, valstybės narės praneša Lichtenšteinui ir Lichtenšteinas praneša Europos Komisijai, kai jie jau ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Susitarimą su pakeitimais, padarytais šiuo protokolu. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Lichtenšteinui ir perduoda Lichtenšteino pranešimą visoms valstybėms narėms.


Top