18.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/140

(1)

laišku, kurį Komisija užregistravo 2015 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublika paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriuo nustatomas asmuo, kuriam tenka prievolė mokesčių institucijoms sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM);

(2)

remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. gegužės 18 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Lietuvos prašymą. 2015 m. gegužės 20 d. laišku Komisija pranešė Lietuvai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

Tarybos sprendimu 2006/388/EB (2) Lietuvai leista, inter alia, nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už apmokestinamųjų asmenų, kurių atžvilgiu pradėta teisminė bankroto arba restruktūrizavimo procedūra, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorius, taip pat už medienos tiekimo sandorius, tenka tų prekių ar paslaugų gavėjui;

(4)

nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpis buvo pratęstas du kartus –Tarybos įgyvendinimo sprendimais 2010/99/ES (3) ir 2012/704/ES (4);

(5)

iš Lietuvos mokesčių institucijų atliktų tyrimų ir mechanizmo taikymo analizės rezultatų paaiškėjo, kad nukrypti leidžianti priemonė yra veiksminga;

(6)

Komisija supranta, kad nukrypti leidžiančios priemonės taikymą pateisinusi teisinė ir faktinė padėtis tebėra nepakitusi. Todėl reikėtų ribotą laiką leisti Lietuvai toliau taikyti priemonę;

(7)

kai Lietuva mano, kad reikia toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę po 2018 m., ji ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. turėtų Komisijai pateikti vertinimo ataskaitą ir prašymą dėl tolesnio taikymo, kad Komisija turėtų pakankamai laiko išnagrinėti prašymą;

(8)

nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(9)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,