Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015L2392

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms

OJ L 332, 18.12.2015, p. 126–132 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir_impl/2015/2392/oj

18.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/126


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA (ES) 2015/2392

2015 m. gruodžio 17 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (1), ypač į jo 32 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

asmenys, pranešantys kompetentingoms institucijoms apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus (toliau – informatoriai), gali pateikti kompetentingoms institucijoms naujos informacijos ir padėti joms nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus bei skirti už juos sankcijas. Tačiau informuoti apie pažeidimus gali būti vengiama baiminantis keršto, diskriminacijos ar asmens duomenų atskleidimo. Todėl, siekiant užtikrinti informatorių ir kaltinamųjų pagrindinių teisių bendrą apsaugą ir tai, kad šių teisių būtų paisoma, būtina nustatyti tinkamą informavimo apie pažeidimus tvarką. Asmenys, kurie kompetentingoms institucijoms tyčia pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, neturėtų būti laikomi informatoriais ir todėl jiems neturėtų būti taikomos apsaugos priemonės;

(2)

kompetentingos institucijos turėtų leisti pranešimus teikti anonimiškai, ir šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai informatorius anonimas vėlesniu etapu nusprendžia atskleisti savo tapatybę kompetentingai institucijai. Informatoriai turėtų turėti galimybę pranešimus teikti arba pagal vidaus procedūras, jei tokios yra nustatytos, arba tiesiogiai kompetentingai institucijai;

(3)

kompetentingos institucijos turėtų paskirti specialiai parengtus, įskaitant parengimą taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, darbuotojus, kurie tvarkytų pranešimus apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, palaikytų ryšius su pranešimo teikėju ir imtųsi tinkamų tolesnių su pranešimu susijusių veiksmų;

(4)

asmenys, ketinantys pranešti apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus ryšių su jomis palaikymo kanalus, taikomas procedūras ir institucijos paskirtus darbuotojus, tvarkančius pranešimus apie pažeidimus, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais apie pažeidimus susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus apie pažeidimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

(5)

kad būtų galima veiksmingai bendrauti su paskirtais darbuotojais, kompetentingos institucijos turi būti nustačiusios ir naudoti skirtingus ryšių kanalus, kurie turėtų būti patogūs naudotojams ir kuriais būtų galima bendrauti raštu, žodžiu, elektroniniu ir neelektroniniu būdu;

(6)

svarbu, kad apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus pranešančių arba jais kaltinamų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio ir nuo to, ar jiems mokamas darbo užmokestis, apsaugos procedūromis būtų užtikrinta tokių asmenų apsauga nuo keršto, diskriminacijos ir kito pobūdžio tiesioginio arba netiesioginio nesąžiningo elgesio. Nesąžiningas elgesys gali būti labai įvairių formų, priklausomai nuo aplinkybių. Todėl atskiri atvejai turi būti vertinami taikant ginčų sprendimo taisykles arba teismines procedūras, numatytas nacionalinėje teisėje;

(7)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas apsaugos procedūras, susijusias su pranešimų apie pažeidimus tvarkymu ir su asmenų, apie kuriuos pranešta, asmens duomenų tvarkymu. Tokiomis procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad kiekvieno pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, tapatybės duomenys būtų apsaugoti visais procedūros etapais. Šia prievole neturėtų būti daromas poveikis prievolės atskleisti informaciją būtinybei ir proporcingumui tais atvejais, kai atskleisti informaciją būtina pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus ir kai pagal tokius teisės aktus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant atvejus, kai vykdomi tyrimai arba teismo procesai arba kai siekiama apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant asmens, apie kurį pranešta, teisę į gynybą;

(8)

labai svarbu ir būtina, kad kompetentingos institucijos paskirti darbuotojai ir darbuotojai, kuriems suteikiama teisė susipažinti su pranešimo teikėjo kompetentingai institucijai pateikta informacija, laikytųsi profesinės paslapties saugojimo ir konfidencialumo užtikrinimo pareigos, perduodami duomenis kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų, įskaitant atvejus, kai kompetentinga institucija pradeda su pranešimu apie pažeidimus susijusią tyrimo ar nagrinėjimo procedūrą arba imasi tolesnių su juo susijusių vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(9)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (2) ir nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama ši direktyva;

(10)

pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, asmens duomenų apsauga yra labai svarbi siekiant išvengti nesąžiningo elgesio arba žalos reputacijai dėl asmens duomenų, visų pirma duomenų, kuriais atskleidžiama atitinkamo asmens tapatybė, atskleidimo. Todėl kompetentingos institucijos turėtų ne tik laikytis duomenų apsaugos nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB, bet ir nustatyti būtent pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, apsaugai skirtas tinkamas duomenų apsaugos procedūras, kurios turėtų apimti kompetentingoje institucijoje įdiegtą saugią sistemą, kurios prieigos teisės būtų ribotos ir suteikiamos tik įgaliotiems darbuotojams;

(11)

kad būtų galima įvertinti pranešimą apie pažeidimus ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų, gali reikėti, kad kompetentinga institucija perduotų su pranešimu apie pažeidimą susijusius asmens duomenis. Perduodamos duomenis savo viduje arba trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos turėtų pagal nacionalinę teisę didžiausiu įmanomu mastu išsaugoti konfidencialumą;

(12)

asmens, kuris pranešime kaltinamas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimu, teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, kiekvienu po pranešimo pradėtos procedūros etapu turėtų būti visapusiškai paisoma asmens, apie kurį pranešta, teisės į gynybą ir į teisių gynimo priemones. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykstant tyrimams arba paskesniems teismo procesams, asmuo, apie kurį pranešta, turėtų teisę į gynybą, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei jis nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras;

(13)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai, bent kas dvejus metus, peržiūrėti savo procedūras, taip užtikrindamos, kad šios procedūros būtų tinkamos ir atnaujintos, taigi atitiktų savo paskirtį. Šiuo tikslu svarbu, kad kompetentingos institucijos įvertintų savo patirtį ir keistųsi ja ir gerosios praktikos pavyzdžiais su kitomis kompetentingomis institucijomis;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad išsamias informatorių apsaugos taisykles, įskaitant administracinius, procedūrinius ir institucinius aspektus, valstybėms narėms būtų sunkiau suderinti su nacionalinėmis sistemomis ir praktiškai jas prie jų pritaikyti, įgyvendinimo aktas turi būti gana lankstus. Toks lankstumas geriausiai būtų užtikrintas ne reglamentu, o direktyva, todėl direktyva yra tinkamiausia priemonė siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai pritaikyti pranešimų apie pažeidimus teikimo tvarką prie savo nacionalinių sistemų, įskaitant institucines sistemas;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 įsigalioja 2016 m. liepos 3 d., tikslinga, kad valstybės narės su šia direktyva susijusias nuostatas perkeltų ir taikytų nuo 2016 m. liepos 3 d.;

(16)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis patikslinamos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 32 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, įskaitant pranešimų teikimo bei su jais susijusių tolesnių veiksmų vykdymo tvarką ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsaugos priemones bei asmens duomenų apsaugos priemones.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   pranešimo teikėjas– asmuo, pranešantis kompetentingai institucijai apie faktinį arba galimą Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą;

2.   asmuo, apie kurį pranešta– asmuo, kurį pranešimo teikėjas kaltina padarius arba ketinant padaryti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą;

3.   pranešimas apie pažeidimą– pranešimo teikėjo kompetentingai institucijai pateiktas pranešimas apie faktinį arba galimą Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą.

II SKYRIUS

PRANEŠIMŲ APIE PAŽEIDIMUS PRIĖMIMO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ TOLESNIŲ VEIKSMŲ VYKDYMO PROCEDŪROS

3 straipsnis

Paskirti darbuotojai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus apie pažeidimus (toliau – paskirti darbuotojai). Paskirti darbuotojai yra parengti tvarkyti pranešimus apie pažeidimus.

2.   Paskirti darbuotojai atlieka šias funkcijas:

a)

teikia visiems suinteresuotiesiems asmenims informaciją apie pranešimų apie pažeidimus teikimo procedūras;

b)

priima pranešimus apie pažeidimus ir vykdo tolesnius su jais susijusius veiksmus;

c)

palaiko ryšius su pranešimo teikėju, kai šis atskleidžia savo tapatybę.

4 straipsnis

Informacija apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą ir su jais susijusius tolesnius veiksmus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo svetainėse, atskirame lengvai pastebimame ir prieinamame skyrelyje, skelbtų 2 dalyje nustatytą informaciją apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą.

2.   1 dalyje nurodyta informacija apima visus šiuos elementus:

a)

6 straipsnio 1 dalyje nurodytus ryšių kanalus, kuriais priimami pranešimai apie pažeidimus ir vykdomi su jais susiję tolesni veiksmai ir kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais, įskaitant:

1)

telefono numerius ir informaciją apie tai, ar tomis telefono linijomis vykstantys pokalbiai yra įrašomi, ar ne;

2)

specialius saugius elektroninio pašto ir pašto adresus, kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas;

b)

5 straipsnyje nurodytas pranešimams apie pažeidimus taikomas procedūras;

c)

konfidencialumo tvarką, taikomą pranešimams apie pažeidimus, teikiamus pagal 5 straipsnyje nurodytas jiems taikomas procedūras;

d)

pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsaugos procedūras;

e)

pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 kompetentingai institucijai informaciją teikiantys asmenys nelaikomi pažeidžiančiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ir kitų teisės aktų ar administracine nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.

3.   Kompetentingos institucijos gali savo svetainėse paskelbti išsamesnę 2 dalyje nustatytą informaciją apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą ir tolesnius su jais susijusius veiksmus.

5 straipsnis

Pranešimams apie pažeidimus taikomos procedūros

1.   4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytose pranešimams apie pažeidimus taikomose procedūrose aiškiai nurodoma visa ši informacija:

a)

tai, kad pranešimus apie pažeidimus galima teikti ir anonimiškai;

b)

būdas, kuriuo kompetentinga institucija gali prašyti pranešimo teikėjo paaiškinti pateiktą informaciją arba prašyti jo pateikti papildomos jo turimos informacijos;

c)

grįžtamosios informacijos apie pranešimo apie pažeidimą pateikimo rezultatus, kurios pranešimo teikėjas gali tikėtis pateikęs pranešimą, rūšis, turinys ir pateikimo laikotarpis;

d)

pranešimams apie pažeidimus taikoma konfidencialumo tvarka, įskaitant išsamų aplinkybių, kuriomis pranešimo teikėjo konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 27, 28 ir 29 straipsnius, aprašymą.

2.   1 dalies d punkte nurodytu išsamiu aprašymu užtikrinama, kad pranešimo teikėjas būtų informuotas apie išimtinius atvejus, kuriais duomenų konfidencialumas gali būti neužtikrintas, įskaitant atvejus, kuriais duomenų atskleidimas yra būtina ir proporcinga Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant asmens, apie kurį pranešta, teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones.

6 straipsnis

Specialūs ryšių kanalai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų nepriklausomus ir autonominius pranešimams apie pažeidimus priimti ir tolesniems veiksmams vykdyti skirtus ryšių kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas (toliau – specialūs ryšių kanalai).

2.   Specialūs ryšių kanalai laikomi nepriklausomais ir autonominiais, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

jie yra atskirti nuo kompetentingos institucijos bendrųjų ryšių kanalų, įskaitant kanalus, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

b)

jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

c)

jais suteikiama galimybė pagal 7 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

3.   Specialiais ryšių kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus apie faktinius arba galimus pažeidimus bent visais šiais būdais:

a)

teikti pranešimus apie pažeidimus raštu elektronine forma arba popieriuje;

b)

teikti pranešimus apie pažeidimus žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

c)

teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais.

4.   Kompetentinga institucija pateikia pranešimo teikėjui 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją prieš priimdama pranešimą apie pažeidimą arba ne vėliau kaip jį priimdama.

5.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pranešimas apie pažeidimą, gautas kitomis nei šiame straipsnyje nurodyti specialūs ryšių kanalai priemonėmis, būtų nepakeistas nedelsiant persiųstas kompetentingos institucijos paskirtiems darbuotojams, naudojant specialius ryšių kanalus.

7 straipsnis

Įrašų apie gautus pranešimus saugojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą apie pažeidimą.

2.   Kompetentingos institucijos nedelsdamos pranešimo teikėjo nurodytu pašto arba elektroniniu adresu patvirtina gavusios rašytinius pranešimus apie pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pranešimo teikėjas aiškiai paprašė gavimo nepatvirtinti arba kai kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad patvirtinus rašytinio pranešimo gavimą iškiltų pavojus pranešimo teikėjo tapatybės duomenų apsaugai.

3.   Jei pranešimams apie pažeidimus teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai yra įrašomi, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą:

a)

išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)

išsaugodama kompetentingos institucijos paskirtų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

4.   Jei pranešimams apie pažeidimus teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai nėra įrašomi, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų pokalbio protokolą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti pokalbio telefonu protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

5.   Jei asmuo pageidauja pateikti pranešimą apie pažeidimą fiziškai susitikęs su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalies c punkte, kompetentingos institucijos užtikrina, kad patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, būtų saugomi išsamūs ir tikslūs įrašai apie susitikimą. Kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti įrašus apie fizinį susitikimą:

a)

išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, arba

b)

išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų susitikimo protokolą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti susitikimo protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

8 straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsauga

1.   Valstybės narės nustato procedūras, kuriomis užtikrinama, kad kompetentingos institucijos ir bet kokios kitos atitinkamos institucijos, dalyvaujančios užtikrinant asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartį ir kurie pateikia kompetentingai institucijai pranešimus apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus arba yra tokiais pažeidimais kaltinami, apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ar kito pobūdžio nesąžiningo elgesio, kurį lemia pranešimai apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus arba su kuriais jis yra susijęs, veiksmingai keistųsi informacija ir bendradarbiautų.

2.   1 dalyje nurodytomis procedūromis užtikrinama bent tai, kad:

a)

pranešimų teikėjai galėtų susipažinti su išsamia informacija ir patarimais dėl teisių gynimo priemonių ir procedūrų, kuriomis jie gali naudotis pagal nacionalinę teisę, siekdami apsisaugoti nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant procedūras, susijusias su piniginės kompensacijos reikalavimu;

b)

pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti veiksminga kompetentingų institucijų pagalba, reikalinga bendraujant su bet kokia atitinkama institucija, dalyvaujančia užtikrinant jų apsaugą nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant pagalbą, susijusią su pranešimo teikėjo kaip informatoriaus statuso patvirtinimu tuo atveju, kai nagrinėjami darbo ginčai.

9 straipsnis

Asmens duomenų apsaugos procedūros

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų 7 straipsnyje nurodytus įrašus saugioje sistemoje, kuria užtikrinamas konfidencialumas.

2.   Prieigai prie 1 dalyje nurodytos sistemos taikomi apribojimai, kuriais užtikrinama, kad su joje saugomais duomenimis galėtų susipažinti tik tie kompetentingos institucijos darbuotojai, kuriems susipažinti su tais duomenimis būtina, kad jie galėtų atlikti savo profesines pareigas.

10 straipsnis

Duomenų perdavimas kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas procedūras, susijusias su pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, asmens duomenų perdavimu kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, perduodant su pranešimu apie pažeidimą susijusius duomenis kompetentingos institucijos viduje ar už jos ribų, nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai atskleista pranešimo teikėjo arba asmens, apie kurį pranešta, tapatybė ir nebūtų nurodytos jokios kitos aplinkybės, pagal kurias būtų galima nustatyti pranešimo teikėjo arba asmens, apie kurį pranešta, tapatybę, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas atliekamas laikantis 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos konfidencialumo tvarkos.

11 straipsnis

Asmenų, apie kuriuos pranešta, apsaugos procedūros

1.   Jei asmenų, apie kuriuos pranešta, tapatybė nėra žinoma visuomenei, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad jų tapatybės duomenys būtų saugomi bent jau taip pat, kaip asmenų, dėl kurių kompetentinga institucija atlieka tyrimus.

2.   Asmenų, apie kuriuos pranešta, tapatybės duomenų apsaugai taip pat taikomos 9 straipsnyje nustatytos procedūros.

12 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama procedūrų peržiūra

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos reguliariai, bent kas dvejus metus, peržiūrėtų pranešimų apie pažeidimus priėmimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų vykdymo procedūras. Peržiūrėdamos šias procedūras, kompetentingos institucijos atitinkamai pritaiko jas atsižvelgdamos į savo ir į kitų kompetentingų institucijų patirtį ir į rinkos bei technologijų pokyčius.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. liepos 3 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 1.

(2)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.


Top