Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R1852

2015 m. spalio 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1852, kuriuo pradedama taikyti išskirtinė laikinoji tam tikrų sūrių privataus sandėliavimo pagalbos schema ir iš anksto nustatomas pagalbos dydis

OJ L 271, 16.10.2015, p. 15–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/1852/oj

16.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/15


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1852

2015 m. spalio 15 d.

kuriuo pradedama taikyti išskirtinė laikinoji tam tikrų sūrių privataus sandėliavimo pagalbos schema ir iš anksto nustatomas pagalbos dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 219 straipsnio 1 dalį kartu su 228 straipsniu,

kadangi:

(1)

2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje pieno ir pieno produktų paklausa pasaulyje apskritai sumažėjo, visų pirma dėl mažesnio importo iš Kinijos, kuri yra pagrindinė pieno produktų importuotoja pasaulyje;

(2)

dėl padidėjusios pasiūlos Sąjungoje ir pagrindiniuose pasaulio pieno gamybos regionuose užfiksuotas spaudimas mažinti pieno gaminių kainas;

(3)

be to, 2015 m. birželio 25 d. Rusijos Vyriausybė pranešė apie Sąjungos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų importo draudimo pratęsimą dar vieniems metams – iki 2016 m. rugpjūčio 6 d.;

(4)

pieno sektorius šiuo metu susiduria su rinkos veikimo sutrikimu, kurį lėmė smarkus pasiūlos ir paklausos neatitikimas visame pasaulyje;

(5)

todėl žalio pieno ir pieno gaminių kainos Sąjungoje dar sumažėjo ir greičiausiai mažės toliau, kol pasieks daugeliui ūkininkų nepakeliamą lygį, susiduriančių su grynųjų pinigų srauto ir iždo problemomis; 2015 m. vidutinės pagrindinių sūrių kainos Sąjungoje sumažėjo 17 %;

(6)

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytos rinkos intervencijos priemonės nėra pakankamos pastaruoju metu susidariusiai padėčiai ištaisyti, nes jos skirtos kitiems gaminiams, kaip antai sviestui ir nugriebto pieno milteliams, arba tik geografine nuoroda žymimiems sūriams;

(7)

pavojų, kad labai sutriks sūrio rinkos pusiausvyra, būtų galima sumažinti arba pašalinti, sūrį sandėliuojant. Todėl tikslinga teikti sūrio privataus sandėliavimo pagalbą ir iš anksto nustatyti pagalbos dydį;

(8)

tikslinga nustatyti viršutinę didžiausio kiekio, kuriam gali būti taikoma ši pagalbos schema, ribą ir to kiekio paskirstymą valstybėms narėms atsižvelgiant į jų sūrio gamybos apimtį;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 17 straipsnyje numatyta galimybė teikti sūrio, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (2) pažymėto saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, privataus sandėliavimo pagalbą. Tačiau sūriai su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda, sudaro tik nedidelę viso Sąjungoje pagaminamo sūrio dalį. Operacinio ir administracinio veiksmingumo sumetimais tikslinga nustatyti vieną visų rūšių sūriams skirtą privataus sandėliavimo pagalbos schemą;

(10)

tikslinga šios schemos netaikyti sūriams, kurie nėra tinkami sandėliuoti;

(11)

paprastai, siekiant palengvinti valdymą ir kontrolę, privataus sandėliavimo pagalba turėtų būti skiriama tik Sąjungoje įsisteigusiems ir PVM mokėtojais užsiregistravusiems veiklos vykdytojams;

(12)

siekiant užtikrinti galimybę tinkamai stebėti susitarimus, šiame reglamente reikėtų nurodyti sandėliavimo sutarčiai sudaryti būtiną informaciją ir susitariančiųjų šalių įsipareigojimus;

(13)

kad pagalbos schema būtų veiksmingesnė, sutartyse turėtų būti nurodomas tam tikras minimalus kiekis ir susitariančiosios šalies įsipareigojimai, visų pirma įsipareigojimai, kuriais už sandėliavimo operacijų tikrinimą atsakingai kompetentingai institucijai sudaromos sąlygos atlikti veiksmingą sandėliavimo sąlygų patikrinimą;

(14)

vienas iš privataus sandėliavimo pagalbos skyrimo reikalavimų yra sutartyje numatyto kiekio sandėliavimas sutartyje numatytą laikotarpį. Siekiant atsižvelgti į komercinę praktiką ir dėl praktinių priežasčių turėtų būti leidžiamas tam tikras kiekio, kuriam gali būti skirta pagalba, nuokrypis;

(15)

siekiant, kad būtų užtikrintas pateikiamų paraiškų patikimumas ir kad ta priemone rinkai būtų daromas pageidaujamas poveikis, reikalingas užstatas. Todėl reikėtų priimti nuostatas dėl užstato teikimo, grąžinimo ir konfiskavimo;

(16)

siekiant užtikrinti tinkamą sandėliavimo administravimą, tikslinga priimti nuostatas dėl pagalbos sumos sumažinimo tais atvejais, kai sutartyje numatytą laikotarpį sandėliuotas kiekis yra mažesnis už sutartyje numatytą kiekį;

(17)

pagalbos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir (arba) kitus svarbius rinkos elementus. Tikslinga nustatyti pagalbos, skirtos fiksuotoms sandėliavimo išlaidoms, susijusioms su atitinkamų produktų priėmimu sandėliuoti ir jų išvežimu iš sandėlio, padengti, dydį, ir pagalbos, skirtos kasdienėms sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį;

(18)

būtina nurodyti sąlygas, kuriomis gali būti skiriama išankstinė pagalbos išmoka, taip pat numatyti pagalbos sumos tikslinimą tais atvejais, kai sandėliuojamas kiekis ne visiškai atitinka numatytąjį sutartyje, atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams patikras, galimas sankcijas ir valstybių narių Komisijai teiktiną informaciją;

(19)

visos valstybės narės visa šia priemone naudotis negali – tikslinga numatyti po trijų jos taikymo mėnesių kiekius perskirstyti. Komisija turėtų būti įgaliota prireikus priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo kiekvienai valstybei narei būtų perskirstyti nepanaudoti kiekiai ir nustatytas naujas paraiškų teikimo laikotarpis;

(20)

be to, turėtų būti nustatytos su dokumentais, apskaita ir patikrų dažnumu bei pobūdžiu susijusios taisyklės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma išskirtinė laikinoji sūrių, kurių KN kodas 0406, išskyrus sūrius, kurie netinkami toliau sandėliuoti po 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto brandinimo laikotarpio, privataus sandėliavimo pagalbos schema.

Didžiausias produktų, kuriems taikoma ši laikinoji schema, kiekis kiekvienai valstybei narei nustatytas priede.

2 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame reglamente „kompetentingos valstybių narių institucijos“ – tai departamentai arba įstaigos, kuriuos valstybės narės akreditavo kaip mokėjimo agentūras ir kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (3) 7 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3 straipsnis

Produktų atitiktis pagalbos skyrimo reikalavimams

1.   1 straipsnyje nurodytos privataus sandėliavimo pagalbos (toliau – pagalba) skyrimo reikalavimus atitinka geros ir tinkamos prekinės kokybės Sąjungos kilmės sūris, kurio minimalus brandinimo laikotarpis sandėliavimo sutarties taikymo pradžios dieną atitinka brandinimo laikotarpį, nustatytą sūrio, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 pažymėto saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, produkto specifikacijoje, ir įprastą valstybių narių kitiems sūriams nustatytą brandinimo laikotarpį.

2.   Sūris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

kiekviena jo partija sveria ne mažiau kaip 0,5 tonos;

b)

ant jo neištrinamais ženklais pateikta informacija (kuri gali būti užkoduota) apie jį pagaminusią įmonę ir nurodyta pagaminimo data;

c)

ant jo nurodyta jo priėmimo sandėliuoti data;

d)

dėl jo anksčiau nebuvo sudaryta jokia sandėliavimo pagalbos sutartis;

e)

jis sandėliuojamas toje valstybėje narėje, kurioje pagamintas.

3.   Valstybės narės gali nereikalauti ant sūrio nurodyti 2 dalies c punkte minimos priėmimo sandėliuoti datos, jei sandėlio valdytojas įsipareigoja pildyti registracijos žurnalą, į kurį priėmimo sandėliuoti dieną įrašoma detali 2 dalies b punkte nurodyta informacija.

4 straipsnis

Pagalbos paraiškos

1.   Pagalbos prašantis veiklos vykdytojas teikia paraišką valstybės narės, kurioje sandėliuojami produktai, kompetentingoms institucijoms.

2.   Pagalbos paraiškas teikiantys veiklos vykdytojai turi būti Sąjungoje įsisteigę ir PVM mokėtojais užsiregistravę subjektai.

3.   Pagalbos paraiškos gali būti teikiamos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Galutinė paraiškų pateikimo data – 2016 m. sausio 15 d.

4.   Pagalbos paraiškos teikiamos dėl jau sandėliuojamų produktų.

5.   Paraiškos teikiamos veiklos vykdytojams atitinkamos valstybės narės nurodytu būdu.

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad elektroninės paraiškos būtų pasirašytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB (4) 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtu saugiu elektroniniu parašu arba elektroniniu parašu, kuriuo užtikrinamas lygiavertis parašo funkcionalumas taikant tas pačias taisykles ir sąlygas, kaip nustatytosios Komisijos nuostatose dėl elektroninių ir skaitmeninių dokumentų, pateiktose Komisijos sprendime 2004/563/EB, Euratomas (5) ir jo įgyvendinimo taisyklėse.

6.   Paraiška priimama, tik jei atitinka šias sąlygas:

a)

joje pateikta nuoroda į šį reglamentą;

b)

joje nurodyti pareiškėjo identifikavimo duomenys: pavadinimas, adresas ir PVM registracijos numeris;

c)

joje nurodytas produktas ir atitinkamas šešiaženklis jo KN kodas;

d)

joje nurodytas produktų kiekis paraiškos teikimo metu;

e)

joje nurodytas sandėlio pavadinimas ir adresas, sandėliuojamos partijos numeris ir patvirtinimo numeris, pagal kurį identifikuojama gamykla;

f)

pareiškėjas joje nėra pateikęs jokių papildomų sąlygų, išskyrus tas, kurios išdėstytos šiame reglamente;

g)

ji pateikta valstybės narės, kurioje teikiama paraiška, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų;

h)

pareiškėjas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (6) IV skyriaus 2 skirsnį atitinkamai mokėjimo agentūrai pateikė užstatą, kurio dydis yra 20 EUR už toną.

7.   Pateiktų paraiškų turinys nebekeičiamas.

5 straipsnis

Užstato konfiskavimas ir grąžinimas

1.   4 straipsnio 6 dalies h punkte numatytas užstatas konfiskuojamas, jei:

a)

paraiška sudaryti sutartį atsiimama;

b)

kiekis, nustatytas per 16 straipsnio 2 dalyje numatytas patikras, yra mažesnis nei 95 % kiekio, nurodyto paraiškoje pagal 4 straipsnio 6 dalies d punktą. Tokiu atveju sutartis nesudaroma;

c)

mažiau nei 95 % sutartyje numatyto kiekio patalpinama sandėlyje ir sandėliuojama sutartyje numatytą sandėliavimo laikotarpį susitariančiosios šalies, apibrėžtos 6 straipsnyje, rizika, 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis.

2.   Jei paraiškos sutarčiai sudaryti arba deklaracijos nepriimamos, užstatai grąžinami tuoj pat.

3.   Gražinama užstato dalis, atitinkanti kiekį, dėl kurio sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti.

6 straipsnis

Sutarčių sudarymas

1.   Sutartis sudaro valstybės narės, kurios teritorijoje sandėliuojami produktai, kompetentinga institucija ir pareiškėjas (toliau – susitariančioji šalis).

2.   Sutartys sudaromos per 30 dienų nuo 4 straipsnio 6 dalies e punkte nurodytos informacijos gavimo dienos, jei – atitinkamais atvejais – gaunamas paskesnis 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas patvirtinimas dėl produktų atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams. Jei produktų atitiktis pagalbos skyrimo reikalavimams nepatvirtinama, atitinkama sutartis laikoma negaliojančia.

7 straipsnis

Susitariančiosios šalies įsipareigojimai

1.   Sutartyse nustatomi bent šie susitariančiosios šalies įsipareigojimai:

a)

savo rizika ir lėšomis sudėti sutartyje numatytą produktų kiekį į sandėlį ir sutartyje numatytą sandėliavimo laikotarpį saugoti jį tokiomis sąlygomis, kad produktai išlaikytų savo savybes, nepakeičiant sandėliuojamų produktų ar neperkeliant jų į kitą sandėliavimo vietą. Susitariančiajai šaliai pateikus pagrįstą prašymą, kompetentinga institucija gali leisti perkelti sandėliuojamus produktus į kitą vietą;

b)

laikyti priimamų sandėliuoti produktų svėrimo dokumentus, parengtus priimant sandėliuoti produktus;

c)

leisti kompetentingai institucijai bet kuriuo metu patikrinti, ar vykdomi visi sutartyje nustatyti įsipareigojimai;

d)

produktus sandėliuoti taip, kad jie būtų lengvai pasiekiami ir atskirai identifikuojami: kiekvienas atskirai laikomas vienetas turi būti paženklintas – nurodyta priėmimo sandėliuoti data, sutarties numeris, produktas ir svoris. Tačiau valstybės narės gali netaikyti reikalavimo nurodyti sutarties numerį, jei sandėlio valdytojas įsipareigoja įrašyti sutarties numerį į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą registracijos žurnalą.

2.   Susitariančioji šalis už tikrinimą atsakingai institucijai pateikia kiekvienos sutarties dokumentus, kad ji visų pirma galėtų patikrinti šią informaciją apie privačiai sandėliuojamus produktus:

a)

patvirtinimo numerį, pagal kurį identifikuojama gamykla, ir valstybę narę, kurioje pagamintas produktas;

b)

produktų kilmę ir pagaminimo datą;

c)

priėmimo sandėliuoti datą;

d)

supakuotų vienetų svorį ir skaičių;

e)

buvimą sandėlyje ir sandėlio adresą;

f)

numatytą sutartyje nustatyto sandėliavimo laikotarpio pabaigos datą ir tikrąją išvežimo iš sandėlio datą.

3.   Susitariančioji šalis arba, jei taikytina, sandėlio darbuotojas, sandėlyje laiko atsargų apskaitos dokumentus, kuriuose pagal sutarties numerį nurodoma:

a)

kiekvieną partiją sudarančių privačiai sandėliuojamų produktų tapatybė;

b)

priėmimo sandėliuoti ir išvežimo iš sandėlio datos;

c)

kiekvieną sandėliuojamą partiją sudarantis kiekis;

d)

produktų vieta sandėlyje.

8 straipsnis

Sutartyje numatytas sandėliavimo laikotarpis

1.   Sutartyje numatytas sandėliavimo laikotarpis prasideda kitą dieną po dienos, kurią kompetentingos institucijos gauna 4 straipsnio 6 dalies e punkte nurodytą informaciją.

2.   Sandėliavimo laikotarpis baigiasi dieną, einančią prieš produktų išvežimo iš sandėlio dieną.

3.   Pagalbą galima teikti, tik jei sutartyje numatytas sandėliavimo laikotarpis yra 60–210 dienų.

9 straipsnis

Išvežimas iš sandėlio

1.   Produktų išvežimą iš sandėlio galima pradėti kitą dieną po paskutinės sutartyje numatyto sandėliavimo laikotarpio dienos.

2.   Iš sandėlio išvežamos visos sandėliuotos partijos arba, kompetentingai institucijai leidus, produktai išvežami mažesniais kiekiais. Tačiau 16 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytu atveju iš sandėlio galima išvežti tik užplombuotą kiekį.

3.   Prieš išveždama produktus iš sandėlio, susitariančioji šalis pagal 16 straipsnio 6 dalies nuostatas apie savo ketinimą praneša kompetentingai institucijai.

4.   Jei 3 dalyje nurodyto reikalavimo nesilaikoma, bet per 30 dienų nuo išvežimo iš sandėlio, kompetentingos institucijos manymu, pateikiama pakankamai įrodymų dėl išvežimo iš sandėlio datos ir atitinkamų kiekių, pagalba sumažinama 15 % ir mokama tik už tą laikotarpį, dėl kurio susitariančioji šalis kompetentingai institucijai pateikia pakankamai įrodymų, kad produktas buvo laikomas sutartyje numatytame sandėlyje.

5.   Jei 3 dalyje nurodyto reikalavimo nesilaikoma ir kompetentinga institucija mano, kad per 30 dienų nuo išvežimo iš saugyklos pateikta nepakankamai informacijos apie išvežimo iš saugyklos datą ir kiekį, pagalba, numatyta pagal tą sutartį, neišmokama, o kai kuriais atvejais konfiskuojamas visas toje sutartyje numatytas užstatas.

10 straipsnis

Pagalbos dydis

Pagalbos sumos:

15,57 EUR už toną sandėliuojamo produkto fiksuotoms sandėliavimo išlaidoms padengti;

0,40 EUR už toną kasdienėms sutartyje numatyto sandėliavimo išlaidoms padengti.

11 straipsnis

Išankstinė pagalbos išmoka

1.   Praėjus 60 sandėliavimo dienų, susitariančiosios šalies prašymu gali būti išmokama vienkartinė išankstinė pagalbos išmoka, jei susitariančioji šalis pateikia užstatą, kuris yra 10 % didesnis už išankstinę išmokos sumą.

2.   Išankstinė išmoka neturi viršyti pagalbos už 90 sandėliavimo dienų dydžio. 1 dalyje nurodytas užstatas grąžinamas, kai tik išmokamas pagalbos likutis.

12 straipsnis

Pagalbos mokėjimas

1.   Pagalba arba, jei pagal 11 straipsnį buvo skirta išankstinė išmoka, pagalbos likutis išmokami pagal mokėjimo prašymą, kurį susitariančioji šalis pateikia per tris mėnesius nuo sutartyje numatyto sandėliavimo laikotarpio pabaigos.

2.   Jei susitariančioji šalis neįstengia per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį pateikti patvirtinamųjų dokumentų, nors, siekdama juos gauti laiku, imasi skubių veiksmų, šis laikotarpis jai gali būti kelis kartus pratęstas – iš viso ne daugiau kaip trims mėnesiams.

3.   Pagalba arba pagalbos likutis išmokami per 120 dienų nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos, jei įvykdyti sutartyje numatyti įsipareigojimai ir atlikta galutinė patikra. Tačiau, jei dar vyksta administracinis tyrimas, pagalba nemokama, kol nepripažįstama teisė ją gauti.

4.   Išskyrus force majeure atvejus, jei sutartyje numatytu sandėliavimo laikotarpiu faktiškai sandėliuotas kiekis yra mažesnis už sutartyje numatytą kiekį ir sudaro ne mažiau kaip 95 % to kiekio, pagalba mokama už faktiškai sandėliuotą kiekį. Tačiau, jei kompetentinga institucija nustato, kad susitariančiosios šalies veiksmai buvo tyčiniai arba aplaidūs, ji gali nuspręsti dar labiau sumažinti pagalbą arba jos nemokėti.

5.   Išskyrus force majeure atvejus, jei sutartyje numatytu sandėliavimo laikotarpiu faktiškai sandėliuotas kiekis yra mažesnis už 4 dalyje nurodytą procentinį dydį, bet ne mažesnis kaip 80 % sutartyje numatyto kiekio, pagalba už faktiškai sandėliuotą kiekį sumažinama perpus. Tačiau, jei kompetentinga institucija nustato, kad susitariančiosios šalies veiksmai buvo tyčiniai arba aplaidūs, ji gali nuspręsti dar labiau sumažinti pagalbą arba jos nemokėti.

6.   Išskyrus force majeure atvejus, jei sutartyje numatytu sandėliavimo laikotarpiu faktiškai sandėliuotas kiekis yra mažesnis kaip 80 % sutartyje numatyto kiekio, pagalba nemokama.

7.   Jei, atliekant sandėliuojamų arba išvežamų produktų patikras, nustatoma, kad yra sugedusių produktų, už jų kiekį pagalba nemokama. Likusi pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti sandėliuojamos partijos dalis turi būti ne mažesnė už 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalų kiekį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai sandėliuojamos partijos dalis dėl minėtos priežasties išvežama iš sandėlio nesibaigus trumpiausiam sandėliavimo laikotarpiui.

Sugedę produktai neįtraukiami apskaičiuojant 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą faktiškai sandėliuotą kiekį.

13 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės iki kiekvieno antradienio praneša Komisijai apie kiekius, dėl kurių praėjusią savaitę sudarytos sutartys, taip pat apie produktų kiekius, dėl kurių buvo pateiktos pagalbos paraiškos.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio pabaigos pateikia Komisijai ankstesnio mėnesio duomenis apie:

a)

per atitinkamą mėnesį priimtus sandėliuoti ir išvežtus iš sandėlių produktų kiekius;

b)

atitinkamo mėnesio pabaigoje sandėliuojamų produktų kiekius;

c)

produktų, kurių sutartyje numatytas sandėliavimo laikotarpis pasibaigė, kiekius.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytus pranešimus valstybės narės teikia vadovaudamosi Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (7).

14 straipsnis

Priemonės, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršytas didžiausias kiekis

Valstybės narės užtikrina, jog būtų įdiegta objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais grindžiama sistema, kad nebūtų viršijami priede kiekvienai valstybei narei nurodyti didžiausi kiekiai.

15 straipsnis

Nepanaudotiems kiekiams taikomos priemonės

Atitinkamais atvejais visi likę nepanaudoti paskirstyti kiekiai po 2016 m. sausio 15 d. skiriami valstybėms narėms, kurios ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, kad pageidauja daugiau pasinaudoti privataus sandėliavimo pagalbos schema. Kiekis, kuris kiekvienai valstybei narei skiriamas atsižvelgiant į kiekius, dėl kurių paraiškas valstybės narės pateikia iki 2016 m. sausio 15 d., ir paraiškų teikimo laikotarpis nustatomas įgyvendinimo aktu, kuris turi būti priimtas netaikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos nagrinėjimo procedūros.

16 straipsnis

Patikros

1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių šio reglamento laikymuisi užtikrinti. Tos priemonės apima išsamų administracinį pagalbos paraiškų tikrinimą, kuris papildomas 2–9 dalyse nurodytomis patikromis vietoje.

2.   Už tikrinimą atsakinga institucija per 30 dienų nuo 4 straipsnio 6 dalies e punkte nurodytos informacijos gavimo dienos atlieka priimamų sandėliuoti produktų patikras.

Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punkto, siekiant užtikrinti sandėliuojamų produktų atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams, fiziškai patikrinama reprezentatyvioji ne mažiau kaip 5 % priimto sandėliuoti kiekio sudaranti imtis, kad būtų užtikrinta, kad sandėliuojamos partijos atitinka paraiškose sudaryti sutartis nurodytą detalią informaciją apie, inter alia, produktų svorį, tapatybę ir pobūdį.

Į sutartinio laikotarpio pradžioje nustatytą produktų svorį atsižvelgiama nustatant mokėtiną pagalbą. Tačiau pagalba nemokama už kiekį, kuris viršija kiekį, nurodytą paraiškoje pagal 4 straipsnio 6 dalies d punktą.

3.   Jei valstybė narė gali nurodyti tinkamai pagrįstas priežastis, 2 dalyje nustatytas 30 dienų terminas gali būti pratęstas 15 dienų.

4.   Jei per patikras paaiškėja, kad sandėliuojami produktai neatitinka 3 straipsnyje išdėstytų atitikties kriterijų ir 4 straipsnio 6 dalies c punkte nurodytos sąlygos, tos dalies h punkte nurodytas užstatas konfiskuojamas.

5.   Už tikrinimą atsakinga institucija:

a)

atlikdama 2 dalyje numatytą patikrą, užplombuoja produktus pagal sutartį, sandėliuojamą partiją ar mažesnį kiekį arba

b)

atlieka patikrą iš anksto nepranešusi, kad įsitikintų, ar sandėlyje yra sutartyje numatytas kiekis.

Atliekant pirmos pastraipos b punkte nurodytą patikrą tikrinama reprezentatyvioji ne mažiau kaip 10 % viso sutartyje numatyto kiekio sudaranti imtis. Per tokias patikras tikrinami 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti atsargų apskaitos dokumentai ir patvirtinamieji dokumentai, tokie kaip svėrimo bei pristatymo dokumentai, patikrinama, ar produktai yra sandėlyje, taip pat produktų, sudarančių ne mažiau kaip 5 % kiekio, kuris tikrinamas iš anksto nepranešus, rūšis ir tapatybė.

6.   Sutartyje numatyto sandėliavimo laikotarpio pabaigoje už tikrinimą atsakinga institucija atrankos tvarka patikrina bent pagal pusę sutarčių sandėliuojamų produktų svorį ir tapatybę. Šios patikros tikslais susitariančioji šalis informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas sandėliuojamas partijas likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki:

a)

ilgiausio sutartyje numatyto sandėliavimo laikotarpio pabaigos arba

b)

išvežimo operacijų pradžios, jei produktai išvežami nesibaigus ilgiausiam sutartyje numatytam sandėliavimo laikotarpiui.

Valstybės narės gali sutikti su trumpesniu nei penkių darbo dienų terminu.

7.   Kai siekiant patikrinti, ar produktai yra sandėlyje, sutartyje numatytu sandėliavimo laikotarpiu ir jo pabaigoje tikrinamas produktų svoris, gali būti užfiksuotas natūralus svorio sumažėjimas, dėl kurio pagalba nemažinama ir užstatas nekonfiskuojamas.

8.   Jeigu pasirenkama 5 dalies a punkte numatyta galimybė, sutartyje numatyto sandėliavimo laikotarpio pabaigoje tikrinama, ar plombos tebėra ir ar jos nepažeistos. Plombavimo ir tvarkymo išlaidas dengia susitariančioji šalis.

9.   Visus produktų kokybei ir sudėčiai patikrinti reikalingus pavyzdžius ima už tikrinimą atsakingos institucijos pareigūnai, arba pavyzdžiai imami jiems dalyvaujant.

Fizinė svorio patikra ar kontrolė atliekama tiems pareigūnams dalyvaujant svėrimo procedūroje.

Siekiant užtikrinti audito seką, visi tokių pareigūnų patikrinti atsargų apskaitos ir finansiniai įrašai bei dokumentai per kontrolinį vizitą antspauduojami arba pažymimi inicialais. Jei tikrinami kompiuteriniai įrašai, išspausdinama ir tikrinimo byloje išsaugoma jų kopija.

17 straipsnis

Audito ataskaitos

1.   Už tikrinimą atsakinga institucija parengia kiekvienos patikros vietoje tikrinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje tiksliai aprašomi atskiri patikrinti dalykai.

Ataskaitoje nurodoma:

a)

patikros pradžios data ir laikas;

b)

informacija apie išankstinį pranešimą;

c)

patikros trukmė;

d)

dalyvavę atsakingieji asmenys;

e)

atliktų patikrų pobūdis ir mastas, visų pirma pateikiant išsamią informaciją apie patikrintus dokumentus ir produktus;

f)

nustatyti faktai ir išvados;

g)

ar reikalingi tolesni veiksmai.

Ataskaitą pasirašo atsakingas pareigūnas ir parašu patvirtina susitariančioji šalis arba, jei taikytina, sandėlio darbuotojas, ir ji įtraukiama į išmokų bylą.

2.   Jei atlikus patikrą nustatoma didelių pažeidimų, susijusių su bent 5 % vienoje sutartyje, dėl kurios atliekama patikra, nurodyto produktų kiekio, tikrinama didesnė imtis, kurią nustato už tikrinimą atsakinga institucija.

3.   Už tikrinimą atsakinga institucija registruoja kiekvieną neatitikties atvejį, remdamasi sunkumo, masto, trukmės ir pasikartojimo kriterijais – dėl šių atvejų pareiškėjui pagal 18 straipsnio 1 dalį gali būti nebeleidžiama dalyvauti pagalbos skyrimo procedūroje ir (arba) jam gali tekti grąžinti neteisėtai išmokėtą pagalbą ir, jei taikytina, sumokėti palūkanas pagal to straipsnio 4 dalį.

18 straipsnis

Sankcijos

1.   Jei valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad pareiškėjas dokumente, pateiktame, kad jam būtų suteiktos šiame reglamente nustatytos teisės, nurodė netikslią informaciją, kuri yra lemiama priimant sprendimą dėl tų teisių suteikimo, kompetentinga institucija vienus metus nuo tos dienos, kurią buvo priimtas galutinis administracinis sprendimas, kuriuo nustatomas pažeidimas, neleidžia pareiškėjui dalyvauti pagalbos skyrimo procedūroje, susijusioje su tuo produktu, apie kurį buvo pateikta netiksli informacija.

2.   1 dalies nuostata dėl neleidimo dalyvauti procedūroje netaikoma, jei pareiškėjas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad toje dalyje nurodyta padėtis susidarė dėl force majeure aplinkybių arba akivaizdžios klaidos.

3.   Atitinkami veiklos vykdytojai grąžina neteisėtai išmokėtą pagalbą ir sumoka palūkanas. Mutatis mutandis taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (8) 7 straipsnyje nustatytos taisyklės.

4.   Taikant administracines sankcijas ir susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas, kaip numatyta šiame straipsnyje, nedaromas poveikis nuostatoms dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo Komisijai pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1848/2006 (9).

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(4)  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(5)  2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas 2004/563/EB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 251, 2004 7 27, p. 9).

(6)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(7)  2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (OL L 228, 2009 9 1, p. 3).

(8)  2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

(9)  2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 595/91 (OL L 355, 2006 12 15, p. 56).


PRIEDAS

Valstybė narė

Didžiausias kiekis

(tonomis)

Belgija

1 243

Bulgarija

696

Čekijos Respublika

1 421

Danija

3 334

Vokietija

23 626

Estija

454

Airija

1 835

Graikija

1 880

Ispanija

3 635

Prancūzija

20 830

Kroatija

348

Italija

12 015

Kipras

199

Latvija

348

Lietuva

1 163

Liuksemburgas

33

Vengrija

827

Мalta

30

Nyderlandai

8 156

Austrija

1 968

Lenkija

7 859

Portugalija

704

Rumunija

797

Slovėnija

164

Slovakija

426

Suomija

1 210

Švedija

945

Jungtinė Karalystė

3 854

Iš viso

100 000


Top