Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014D0534

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 534/2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai

OJ L 151, 21.5.2014, p. 9–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/534(1)/oj

21.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/9


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 534/2014/ES

2014 m. gegužės 15 d.

dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos ir Tuniso Respublikos (toliau – Tunisas) santykiai plėtojami remiantis Europos kaimynystės politika (EKP). Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių asociacijos susitarimas, kurį sudarė Europos Bendrijos bei jų valstybės narės ir Tunisas (2) (toliau – ES ir Tuniso asociacijos susitarimas), įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Pagal ES ir Tuniso asociacijos susitarimą Tunisas 2008 m. galutinai panaikino muitų tarifus pramonės produktams ir taip tapo pirmąja pietinės Viduržemio jūros regiono dalies šalimi, sukūrusia laisvosios prekybos erdvę su Sąjunga. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami įgyvendinant EKP veiksmų planus; paskutinis šiuo metu svarstomas planas apimtų 2013–2017 m. laikotarpį;

(2)

nuo 2010 m. pabaigos Tuniso ekonomikai didelį poveikį darė vietos įvykiai, susiję su įvykiais pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, žinomi Arabų pavasario pavadinimu, ir po to prasidėję neramumai regione, ypač kaimyninėje Libijoje. Tie įvykiai ir silpna pasaulio ekonominė aplinka, visų pirma ekonomikos nuosmukis euro zonoje, kuri yra Tuniso pagrindinė prekybos ir finansų partnerė, padarė labai neigiamą poveikį Tuniso ekonomikai, dėl kurio sulėtėjo augimas ir atsirado didelis išorės ir biudžeto finansavimo trūkumas;

(3)

2011 m. sausio 14 d. nuvertus prezidentą Ben Ali, 2011 m. spalio 23 d. Tunise įvyko pirmi laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nuo to laiko veikia Nacionalinė steigiamoji asamblėja ir, nors politiniame pereinamajame procese būta sunkumų, pagrindiniai politiniai veikėjai dėjo bendras pastangas, kad toliau būtų įgyvendinamos reformos siekiant sukurti pilnavertę demokratinę sistemą;

(4)

į Tuniso nacionalinės steigiamosios asamblėjos priimtą Konstituciją įtraukta pažangą asmeninių teisių bei laisvių ir vyrų bei moterų lygybės srityse užtikrinančių nuostatų, kuriomis Tunisas nukreipiamas demokratijos ir teisinės valstybės kryptimi;

(5)

nuo Arabų pavasario pradžios Sąjunga įvairiomis progomis yra pareiškusi įsipareigojimą remti Tunisą šiam įgyvendinant ekonomines ir politines reformas. Tas įsipareigojimas buvo dar kartą patvirtintas 2012 m. lapkričio mėn. įvykusio Sąjungos ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo išvadose. Sąjungos politinė ir ekonominė parama Tuniso reformų procesui atitinka Sąjungos politiką pietinės Viduržemio jūros regiono dalies atžvilgiu, kaip numatyta EKP;

(6)

remiantis bendru Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimu, priimtu kartu su Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 778/2013/ES (3), Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės pagalbos užtikrinant mokėjimų balansą finansinė priemonė, kuria būtų siekiama atkurti pagalbą gaunančios šalies tvarią išorės finansų būklę ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti, visų pirma programos vykdymo laikotarpiu, ir stiprinti atitinkamų susitarimų bei programų su Sąjunga įgyvendinimą;

(7)

2013 m. balandžio mėn. Tuniso valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sudarė neprevencinio pobūdžio trejų metų rezervinį susitarimą (toliau – TVF programa) dėl 1 146 mln. SST (specialiųjų skolinimosi teisių) Tuniso ekonominio koregavimo ir reformų programai remti. TVF programos tikslai atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą, t. y. siekį sušvelninti trumpalaikius mokėjimų balanso sunkumus, o griežtų koregavimo priemonių įgyvendinimas atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą;

(8)

remdama Tuniso ekonominių ir politinių reformų darbotvarkę 2011–2013 m. laikotarpiu Sąjunga skyrė 290 mln. EUR subsidijų pagal savo įprastą bendradarbiavimo programą. Be to, 2011–2013 m. laikotarpiu Tunisui buvo skirta 155 mln. EUR pagal Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING);

(9)

2013 m. rugpjūčio mėn. Tunisas, atsižvelgdamas į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, paprašė Sąjungos makrofinansinės pagalbos;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Tunisas yra šalis, kuriai taikoma EKP, turėtų būti laikoma, kad jis atitinka reikalavimus Sąjungos makrofinansinei pagalbai gauti;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad nepaisant TVF ir kitų daugiašalių institucijų suteiktų lėšų ir Tunise įgyvendinamų griežtų ekonomikos stabilizavimo ir reformų programų, likutinis Tuniso mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas tebėra didelis, Sąjungos makrofinansinė pagalba, kuri turi būti skiriama Tunisui (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) esamomis išskirtinėmis aplinkybėmis laikoma tinkamu atsaku į Tuniso prašymą paremti ekonomikos stabilizavimą kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungai teikiant makrofinansinę pagalbą būtų remiama Tuniso ekonomikos stabilizacija ir struktūrinių reformų darbotvarkė papildant lėšas, gaunamas pagal TVF finansinį susitarimą;

(12)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama remti Tuniso tvarios išorės finansavimo būklės atkūrimą, tokiu būdu remiant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(13)

nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi visapusišku Tuniso likutinio išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiama į jo pajėgumą užtikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimus tarptautinius išteklius. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į numatomus daugiašalių pagalbos teikėjų finansinius įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Tunise jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(14)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairių išorės veiksmų sričių bei kitos atitinkamos Sąjungos politikos pagrindinius principus, tikslus ir priemones;

(15)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Tuniso atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpį, kad būtų koordinuojama Sąjungos išorės politika ir užtikrinamas jos nuoseklumas;

(16)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Tuniso įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo, bei atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(17)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, laikymasis ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimas Tunise. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti: didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija turėtų reguliariai stebėti išankstinės sąlygos laikymąsi ir tų tikslų įgyvendinimą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Tunisas turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti numatyta, kad Komisija atlieka patikrinimus, o Audito Rūmai – auditą;

(19)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos įgaliojimams;

(20)

atidėjinio, reikalingo Sąjungos makrofinansinei pagalbai teikti, sumos turėtų atitikti daugiametėje finansinėje programoje numatytus biudžeto asignavimus;

(21)

Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(23)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Tuniso valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į pagalbos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, galimą svarbų poveikį, tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės pagalbos Tunisui sumą, priimant susitarimo memorandumą ar atliekant bet kurį pagalbos sumažinimą, jos teikimo sustabdymą ar jos atšaukimą turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Sąjunga suteikia Tunisui makrofinansinę pagalbą (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba), kurios suma neviršija 300 mln. EUR, Tuniso ekonomikos stabilizacijai ir reformoms remti. Šia pagalba prisidedama siekiant patenkinti Tuniso mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta TVF programoje.

2.   Visa Sąjungos makrofinansinės pagalbos suma Tunisui suteikiama paskolų forma. Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolinti reikalingų lėšų ir jas perskolinti Tunisui. Paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.

3.   Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Tuniso susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Tuniso asociacijos susitarime ir ES ir Tuniso 2013–2017 m. veiksmų plane, dėl kurio susitarta pagal EKP. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine pagalba, įskaitant jos išmokas, ir laiku pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.

4.   Sąjungos makrofinansinė pagalba teikiama dvejus su puse metų nuo pirmos dienos po šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo.

5.   Jei Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimo laikotarpiu Tuniso makrofinansinės pagalbos poreikiai gerokai sumažėja palyginti su pirminiais skaičiavimais, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina pagalbos sumą, laikinai sustabdo arba nutraukia jos teikimą.

2 straipsnis

Išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, laikymasis ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimas Tunise.

Komisija stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu.

Šis straipsnis taikomas laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (5).

3 straipsnis

1.   Laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija susitaria su Tuniso valdžios institucijomis dėl Sąjungos makrofinansinei pagalbai taikytinų aiškiai apibrėžtų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, daugiausia dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume (toliau – susitarimo memorandumas), į kurį įtraukiamas tų sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštis. Susitarimo memorandume nustatytos ekonominės politikos ir finansinės sąlygos turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus ar susitarimo memorandumus, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias TVF remiant įgyvendina Tunisas.

2.   Tomis sąlygomis siekiama visų pirma didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, naudojant Sąjungos makrofinansinę pagalbą. Rengiant politikos priemones deramai atsižvelgiama ir į pažangą, padarytą abipusio rinkos atvėrimo, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos plėtojimo ir kitų Sąjungos išorės politikos prioritetų srityse. Komisija reguliariai stebi pažangą siekiant tų tikslų.

3.   Išsamios Sąjungos makrofinansinės pagalbos finansinės sąlygos nustatomos paskolos susitarime, dėl kurio susitaria Komisija ir Tuniso valdžios institucijos.

4.   Komisija reguliariai tikrina, ar toliau laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant, be kita ko, ar Tuniso ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus. Tai darydama Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.

4 straipsnis

1.   Laikydamasi 3 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija Sąjungos makrofinansinę pagalbą teikia trimis paskolos dalimis. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume.

2.   Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumos prireikus atidedamos laikantis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (6).

3.   Komisija priima sprendimą dėl dalių mokėjimo atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)

toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF neprevencinio pobūdžio susitarimo dėl kredito suteikimo, ir

c)

susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas laikantis konkretaus tvarkaraščio.

Antroji dalis išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo. Trečioji dalis išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po antrosios dalies išmokėjimo.

4.   Jei 3 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba atšaukia Sąjungos makrofinansinės pagalbos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie to sustabdymo ar atšaukimo priežastis.

5.   Sąjungos makrofinansinė pagalba išmokama per Tuniso centrinį banką. Remiantis nuostatomis, dėl kurių turi būti susitarta susitarimo memorandume, įskaitant likutinių biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervestos Tuniso finansų ministerijai, kuri yra galutinis gavėjas.

5 straipsnis

1.   Su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl tų operacijų Sąjunga nesprendžia su terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutų keitimo kurso rizikos ar kokios nors kitos komercinės rizikos.

2.   Esant palankioms aplinkybėms ir jei Tunisas to prašo, Komisija gali imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad į paskolos sąlygas būtų įtraukta išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkanti atitinkamą skolinimosi operacijų sąlygų nuostatą.

3.   Esant palankioms aplinkybėms sumažinti paskolos palūkanų normą ir jei Tunisas to prašo, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visą ar dalį jo pradinio skolinimosi arba gali restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalių, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusių pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtino kapitalo suma.

4.   Visas Sąjungos patirtas išlaidas, kurios susijusios su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Tunisas.

5.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.

6 straipsnis

1.   Sąjungos makrofinansinė pagalba įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (8).

2.   Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą taikomas tiesioginis valdymas.

3.   Susitarimo memorandume ir susitarime dėl paskolos, dėl kurių turi būti susitarta su Tuniso valdžios institucijomis, pateikiamos nuostatos, kuriomis:

a)

užtikrinama, kad Tunisas reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos bendrojo biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

b)

užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (9), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11);

c)

Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojami atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

d)

Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus; ir

e)

užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos valdymo atžvilgiu Tunisas sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

4.   Sąjungos makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija atlieka veiklos vertinimus ir taip stebi, ar su tokia pagalba susijusios Tuniso finansinės priemonės, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.

7 straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Toje ataskaitoje:

a)

išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

b)

įvertinama Tuniso ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)

nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Tuniso einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.

2.   Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post įvertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės pagalbos rezultatai ir veiksmingumas bei mastas, kokiu ja buvo prisidėta prie pagalbos tikslų.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(2)  Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Tuniso Respublikos asociaciją (OL L 97, 1998 3 30, p. 2).

(3)  2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 218, 2013 8 14, p. 15).

(4)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(5)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(6)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(7)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(8)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(9)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(10)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(11)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).


Top