15.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 180/30

(1)

2003 m. spalio mėn. ir 2004 m. lapkričio mėn. gavęs skundus Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas pradėjo tirti finansavimą, kurį Heseno federacinė žemė suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter.

(2)

Šiuo klausimu įvyko du pasitarimai: 2005 m. sausio 26 d. susitiko Heseno federacinės žemės valdžios institucijų atstovai ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnai, o 2005 m. rugsėjo 29 d. – Heseno federacinės žemės Ministras Pirmininkas R. Kochas ir už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė. Po 2005 m. rugsėjo 29 d. pasitarimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas 2005 m. spalio 13 d. išsiuntė raštą Heseno federacinės žemės institucijoms.

(3)

Heseno federacinės žemės institucijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui informaciją pateikė 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. balandžio 25 d. ir 2005 m. gruodžio 12 d. raštais, į kuriuos toliau atsižvelgiama.

(4)

2006 m. liepos 6 d. elektroniniu paštu Vokietija pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie naujos vyno gamybos įmonės finansavimą nuosavu kapitalu. Remiantis pateiktais duomenimis, pranešimas padarytas teisinio tikrumo sumetimais. Kadangi dalis lėšų jau buvo sumokėta prieš pranešimą, priemonė pagalbos, apie kurią nepranešta, registre buvo užregistruota numeriu NN 56/06. 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 2006 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu Vokietija pateikė papildomą informaciją.

(5)

2006 m. gruodžio 20 d. raštu (C(2006) 6605 galutinis) Komisija pranešė Vokietijai apie sprendimą dėl minėtos pagalbos pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė kitas suinteresuotąsias šalis per mėnesį pateikti savo pastabas.

(7)

Komisijai savo pastabas atsiuntė viena suinteresuotoji šalis, kuri iš pradžių 2007 m. vasario 15 d. raštu paprašė neatskleisti jos tapatybės.

(8)

Pastabos buvo pateiktos Vokietijai 2007 m. kovo 2 d. raštu neatskleidžiant suinteresuotosios šalies tapatybės. 2007 m. kovo 7 d. raštu suinteresuotoji šalis atsiėmė prašymą neatskleisti jos tapatybės. 2007 m. balandžio 4 d. Vokietija elektroniniu paštu pateikė papildomą informaciją.

(9)

Remiantis pateiktais duomenimis, įmonė Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach, kurios būstinė yra Eltvilėje prie Reino, yra didžiausia Vokietijos vyndarystės įmonė, kurios vynuogynai užima apie 190 hektarų plotą ir kuri daugiausia dėmesio skiria aukštos kokybės vynų, daugiausia rislingų ir vis daugiau raudonųjų vynų, gamybai. 100 % jos akcijų valdo Heseno federacinė žemė.

(10)

Iš pradžių iki 1998 m. Heseno federacinės žemės vyno verslas buvo priskirtas bendrajai administravimo struktūrai („paprastojo įrašo apskaitos tvarkymas“, vok. kameralistische Wirtschaftsführung), vėliau, iki 2003 m., vykdytas federacinės žemės įmonėje (vok. Landesbetrieb). Reikia įvertinti kelias įmonės Hessische Staatsweingüter finansavimo priemones:

(11)

Iki 2003 m. įmonė Hessische Staatsweingüter kartais patirdavo nuostolių. Nuostolius kompensuodavo federacinė žemė.

(12)

Iki tol, kol Vokietija pranešė apie priemonę, Heseno federacinės žemės institucijos pateikė išsamią informaciją apie 1995–2002 m. Heseno federacinės žemės įmonei Hessische Staatsweingüter skirtą finansavimą.

(13)

Vykdant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą įmonės Hessische Staatsweingüter veikla federacinės žemės biudžete buvo registruojama 09 35 arba 03 35 skyriuose. Įmonės Hessische Staatsweingüter lėšų trūkumą Heseno federacinė žemė bendrai kompensuodavo atitinkamame metiniame biudžete.

(14)

Remiantis pateikta informacija, tuo metu architektūros ir kultūros paminklas Ėberbacho vienuolynas, buvusi cistersų abatija, taip pat priklausė įmonei Hessische Staatsweingüter. Todėl vienuolyno priežiūros ir tvarkymo išlaidos buvo priskirtos Hessische Staatsweingüter. Remiantis pateikta informacija, dabar vienuolynas pertvarkytas į nepriklausomą valstybinį fondą.

(15)

Remiantis pateikta informacija, įmonės Hessische Staatsweingüter veiklos rezultatai 1995–1997 m. buvo tokie:

(16)

Heseno federacinės žemės institucijos pareiškė, kad nustatant įmonės Hessische Staatsweingüter vyno verslui priskiriamą bendrą Heseno federacinės žemės subsidijų sumą turėtų būti neatsižvelgiama į Ėberbacho vienuolyno priežiūrai ir tvarkymui priskirtinas išlaidas.

(17)

Ėberbacho vienuolyno pajamos ir išlaidos, kurios buvo priskirtos Hessische Staatsweingüter, remiantis pateikta informacija, buvo išskirtos į atskirą straipsnių grupę (72 straipsnių grupę), todėl jas galima aiškiai atriboti.

(18)

Heseno federacinės žemės institucijos teigia, kad į įmonės Hessische Staatsweingüter sąskaitas taip pat buvo įtrauktos išlaidos už vyno verslui tiesiogiai nepriskirtinas kitas viešąsias paslaugas, ypač Landtago ir federacinės žemės Vyriausybės reprezentacines vyno degustacijas bei investicijas, susijusias su sklypų perskirstymo priemonėmis. Remiantis pateikta informacija, šios išlaidos buvo išvardytos metinio balanso 09 35 arba 03 35 skyriaus aiškinamajame priede.

(19)

Todėl, Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, taip turėjo būti patikslintos Heseno federacinės žemės subsidijos, priskirtinos įmonės Hessische Staatsweingüter vyno verslui:

(20)

Remiantis pateikta informacija, federacinės žemės įmonė Hessische Staatsweingüter (kuri 1998 m. sausio 1 d. buvo įsteigta kaip teisiškai nesavarankiška atskira federacinės žemės administracijos dalis) gavo subsidijas veiklos išlaidoms kompensuoti, į kurias buvo įtrauktos veiklos subsidijos ir subsidijos federacinės žemės reprezentacinėms išlaidoms (fiksuota suma Heseno federacinės žemės landtago ir federacinės žemės Vyriausybės vyno degustacijoms).

(21)

Heseno federacinės žemės institucijų duomenimis, šios sumos 1998–2002 m. laikotarpiu gali būti laikomos atitinkamomis subsidijomis įmonei Hessische Staatsweingüter:

(22)

Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, su 1995–2002 m. laikotarpiu susijusios subsidijos gali būti taip apibendrintos:

(23)

Rengdamasi vyno verslo restruktūrizavimui, Heseno federacinės žemės prašymu Hessische Staatsweingüter nuo 2001 m. rugpjūčio iki lapkričio mėn. kartu su Geizenheimo tyrimų centru parengė strateginį dokumentą „Padėties analizė ir vystymosi perspektyvos“, kuriame pateikti įvairūs valstybinių vyno gamybos įmonių galimos tolesnės plėtros scenarijai. Šiame dokumente buvo numatyti du galimi vyno verslo juridiniai statusai (ribotos atsakomybės akcinė bendrovė (vok. GmbH) arba fondas). Kalbant apie įmonės strategiją buvo svarstomos galimybės visiškai renovuoti senąją arba statyti naują vyno gamybos įmonę.

(24)

Remiantis šiuo dokumentu 2002 m. birželio mėn. buvo parengtas verslo planas atskiriems scenarijams. „Status quo“ scenarijuje numatoma laipsniškai per kitus dešimt metų restauruoti senas patalpas Eltvilėje už apie 6,7 mln. EUR sumą. Tačiau status quo pasirinktis nepadėtų atkurti vyno verslo gyvybingumo. Pagal verslo planą valstybinių vyno gamybos įmonių finansavimui dešimties metų laikotarpiu reikėtų iš viso apie 14,3 mln. EUR (įskaitant ankstesnės ekonominės veiklos nuo 2000 m. grynųjų pinigų trūkumo padengimą) Heseno federacinės žemės subsidijų ir apie 7,7 mln. EUR pajamų pardavus veiklai nereikalingus įrenginius. Vykdant vyno verslą būtų jau 2011 m. susidaręs apie 2 mln. EUR metinis deficitas.

(25)

Dėl antrosios strategijos pasirinkties, būtent naujos vyno gamybos įmonės statybos senoje Eltvilės teritorijoje, buvo nuspręsta, kad ji bus ekonomiškai nepalankiausia galimybė, todėl daugiau nebenagrinėta.

(26)

Vienintelė strategijos pasirinktis, kuri, remiantis verslo planu, lemtų ilgalaikį gyvybingumą, buvo naujos vyno gamybos įmonės statyba valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir įmonės Hessische Staatsweingüter administracijos bei jos vyno parduotuvės perkėlimas į Ėberbacho vienuolyną. Šios pasirinkties atveju daryta prielaida, kad federacinė žemė turėtų prisiimti iki 2002 m. vykdant vyno verslą prisiimtus įsipareigojimus. Apskaičiuota, kad investicijų į naują vyno gamybos įmonę išlaidos sudarys iš viso 15 mln. EUR, o jos turėjo būti iš dalies finansuojamos parduodant veiklai nereikalingus sklypus ir iš dalies skolintu kapitalu. Pagal verslo plano modelį 2006–2007 m. finansinės apskaitos metais įmonė Hessische Staatsweingüter gautų pirmąją teigiamą kontribuciją, o 2008–2009 m. finansinės apskaitos metais gautų pirmąjį teigiamą pinigų srautą. Būtinos federacinės žemės subsidijos pinigų srauto poreikiui dengti pirmaisiais restruktūrizavimo metais nuo 2003 m. sudarytų iš viso apie 4,3 mln. EUR.

(27)

Dėl rinkos pokyčių ir kitų aplinkybių (tarp jų ir apskritai Vokietijos ekonominė padėtis, ir potvynis) nuo 2002 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. reikėjo atnaujinti verslo planą ir persvarstyti finansavimo modelį. Pagal persvarstytą modelį, vėluojant užtikrinti įmonės Hessische Staatsweingüter gyvybingumą, prireiktų papildomų apie 3,4 mln. EUR federacinės žemės subsidijų.

(28)

2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu (nutarimas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.) Heseno federacinės žemės Vyriausybė nusprendė vyno verslą pertvarkyti į ribotos atsakomybės akcinę bendrovę – į Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach (toliau – GmbH). Šią procedūrą Heseno federacinės žemės institucijos pavadino „formaliu privatizavimu“. Be to, Vyriausybė nutarė statyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir perkelti administraciją iš Eltvilės į Ėberbachą (įgyvendinti trečią verslo plane nurodytą strateginę pasirinktį).

(29)

Apyvartinės lėšos ir kilnojamasis buvusios federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter veiklai reikalingas turtas, kurio vertė iš viso apie 7,3 mln. EUR, ir kai kurios trumpalaikės skolos bei rezervai buvo perkelti į GmbH. Nekilnojamasis veiklai reikalingas turtas (įdirbti sklypai ir pastatai) buvo įneštas į vadinamąją viešosios teisės subjekto komercinę įmonę (valstybinę komercinę įmonę, kurios 100 % akcijų valdo federacinė žemė) ir jį nuomoja GmbH. Remiantis pateikta informacija, nuomos mokestis buvo nustatytas pagal dvi nuomos vertės nustatymo išvadas, kurias pateikė Heseno federacinės žemės institucijos.

(30)

Remiantis Heseno federacinės žemės institucijomis, Heseno federacinė žemė ketino pagal didelės apimties investicijų projektą suteikti GmbH pakankamai kapitalo, kad be valstybės finansavimo būtų užtikrintas jos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis gyvybingumas tarptautinėse vyno rinkose.

(31)

Iki 2002 m. pabaigos federacinės žemės įmonės skolos Heseno federacinei žemei padidėjo iki 1 792 000 EUR. Šias skolas federacinė žemė padengė 2002 m. gruodžio 31 d. atitinkamais pakeitimais, įtrauktais į 2002 m. biudžeto projektą.

(32)

2003 m. sausio mėn. steigiamai GmbH Heseno federacinė žemė iš pradžių skyrė 1 mln. EUR (akcinis bendrovės kapitalas). Perdavus turtą (ir kai kurias skolas), nurašius skolas ir pervedus pradinę kapitalo injekciją naujos GmbH nuosavas kapitalas sudarė apie 7,6 mln. EUR (apie 91 % turto vertės balanse sumos).

(33)

2003 m. pabaigoje nuspręsta skirti antrą 1,225 mln. EUR kapitalo injekciją. Ji faktiškai buvo išmokėta dalimis: 2004 m. balandžio 2 d. – 400 000 EUR, birželio 28 d. –300 000 EUR, rugpjūčio 11 d. – 125 000 EUR ir rugsėjo 15 d. – 100 000 EUR. Galiausiai 2006 m. vasario 27 d. buvo išmokėta paskutinė 300 000 EUR dalis. Pervestas kapitalas buvo įtrauktas į GmbH balansą kaip kapitalo rezervas.

(34)

2002 m. rugsėjo mėn. verslo planas buvo dar kartą atnaujintas 2003 m. vasario mėn. (2003 m. vasario 26 d. verslo planas papildytas išsamiu pelno ir nuostolių planu), o vėliau dar 2003 m. lapkričio mėn. (2003 m. lapkričio 28 d. verslo planas). 2003 m. lapkričio 28 d. verslo plane pirmasis teigiamas EBITDA  (3) numatytas jau 2007 m. finansinės apskaitos metais, pirmieji teigiami pinigų srautai – 2010 m., o metinis pelnas – nuo 2014 m. Remiantis pateikta informacija, verslo planas buvo pagrįstas finansiniu modeliu, dėl kurio (remiantis rezultatu prieš sumokant mokesčius) nuosavo kapitalo grąža 2016 m. pasiektų daugiau kaip 3 %, o nuo 2019 m. padidėtų iki daugiau kaip 7 %.

(35)

Todėl Heseno federacinės žemės institucijos pateikė Komisijai išvadą apie panašių vyno gamybos įmonių rinkos padėtį ir pelningumą Vokietijoje ir Europos Sąjungoje (Trumpa išvada – „Panašių į Hessische Staatsweingüter Kloster Eberbach GmbH Eltvilėje vyno gamybos įmonių Vokietijoje ir Europos Sąjungoje rinkos padėtis ir pelningumas“ (vok. Kurzgutachten – Die Marktstellung und Wirtschaftlichkeit von mit der Hessischen Staatsweingüter Kloster Eberbach GmbH, Eltville, vergleichbaren Weingütern in Deutschland und der Europäischen Union); parengė prof. dr. Dieteris Hoffmannas, Geizenheimo tyrimų centras, 2005 m. balandžio mėn.; toliau – Hoffmanno išvada). Šiai ataskaitai Geizenheimo tyrimų centras panaudojo nuolat rengiamas daugiau kaip 130 vyno gamybos įmonių verslo analizes, kad apskaičiuotų vidutinius šio sektoriaus gyvybingumo rodiklius.

(36)

Pagal Hoffmanno išvadą vyno gamybos įmonės ir galbūt iš kitų sektorių atėję savininkai yra suinteresuoti ilgalaikėmis ir stabilios vertės nuosavo kapitalo palūkanomis. Analizė parodė, kad 1992–2003 m. laikotarpiu visų tirtų vyno gamybos įmonių vidutinis nuosavo kapitalo pelningumas buvo 1,9 %. Geriausios vyno gamybos įmonės pasiekė vidutinį 11,7 % nuosavo kapitalo pelningumą. Remiantis pateikta informacija, ištirtos geriausios vyno gamybos įmonės nėra tiesiogiai lygintinos su įmone Hessische Staatsweingüter, nes minėtos vyno gamybos įmonės yra šeimos įmonės, o pelningumo rodikliai turi būti patikslinti pagal išorinio valdymo personalo išlaidas. Po šio patikslinimo (atsižvelgus į išlaidas už vieną techninį ir du komercijos vadovus) ataskaitoje nurodoma, kad geriausių vyno gamybos įmonių nuosavo kapitalo grąža yra 2 % (1992–2003 m.) arba 3 % (1998–2003 m.). Šios reikšmės turėtų, Heseno federacinės žemės institucijų nuomone, būti taikomos Hessische Staatsweingüter finansavimui kaip lyginimo standartas.

(37)

Hoffmanno išvadoje prognozuojama, kad restruktūrizuojant vyno gamybos įmones arba darant didesnes investicijas pelnas ir nuostoliai subalansuojami ne mažiau kaip per 10 metų, o vidutiniškai per 10–15 metų laikotarpį.

(38)

Heseno federacinės žemės institucijos nurodo, kad apskaičiavimams taikyti finansiniai modeliai grindžiami labai konservatyvia planavimo strategija. Remiantis pateikta informacija, 2003 m. vasario 26 d. verslo planą įvertino KPMG Deutsche Treuhand-Gesellschaft Aktiengesellschaft (toliau – KPMG) ir priskyrė jį labai konservatyviam planui, kuriame aprašomas blogiausio atvejo scenarijus.

(39)

Heseno federacinė žemė dabar papildomą įmonės Hessische Staatsweingüter GmbH Kloster Eberbach kapitalą skiria naujos požeminės vyno gamybos įmonės statybai. Remiantis pateikta informacija, ši investicija – tai pagrindinė priemonė siekiant vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio GmbH gyvybingumo (žr. 23–2į punktus) ir, atsižvelgiant į senosios Eltvilės gamybos įmonės struktūrinius trūkumus, ji yra būtina vyno kokybei išlaikyti bei tarptautinių maisto produktų standartų įgyvendinimo standartams užtikrinti. Nauja gamybos įmonė bus pastatyta valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje.

(40)

Visa apie 15 mln. EUR investicija bus iš dalies finansuota Heseno federacinės žemės kapitalo injekcija. Kitaip nei iš pradžių numatyta restruktūrizavimo plane, 7,5 mln. EUR nuosavo kapitalo finansavimas, apie kurį pranešta 2006 m. liepos 6 d., skirtas ne kaip nuosavo kapitalo investicija, o kaip dalyvavimo paskola (vok. partiarisches Darlehen).

(41)

Ši dalyvavimo paskola pagrįsta metinėmis 3,7 % fiksuotomis palūkanomis esant galimybei kapitalizuoti metines palūkanas iki 2014 arba 2015 m. (t. y. 2014 arba 2015 m. apmokėti atitinkamai 50 % susidariusių palūkanų ir palūkanų palūkanų).

(42)

Be to, į dalyvavimo paskolą bus atsižvelgta paskirstant metinį pelną, taikant dalyvavimo paskolos santykį su GmbH akciniu kapitalu atitinkančią normą (iki 25 % grąžintinos paskolos sumos). 2006 m. spalio mėn. dalyvavimo paskirstant pelną norma sudarė 88 %.

(43)

Dalyvavimo paskola bus grąžinama nuo 2021 m. su 5 % metine palūkanų norma.

(44)

Dalyvavimo paskola išmokama paprašius GmbH administracijai, kuri atsižvelgia į investicinio projekto statybų eigą.

(45)

Remiantis pateikta informacija, pirmoji 300 000 EUR dalis, susijusi su naujos gamybos įmonės projektu, jau buvo išmokėta 2004 m. rugpjūčio mėn. Kitos dalys, sudarančios iš viso 2,3 mln. EUR, buvo išmokėtos 2006 m. kovo–rugsėjo mėn. laikotarpiu naujos gamybos įmonės statybai. Šios sumos buvo skirtos kaip subsidijos priėmus du 2004 m. gruodžio 22 d. ir 2006 m. liepos 21 d. Heseno federacinės žemės aplinkos, kaimo vietovių ir vartotojų apsaugos ministerijos nutarimus dėl bendros 1,2 mln. EUR ir 6,3 mln. EUR sumos, numatytos išlaidoms, susijusioms su nauja gamybos įmone. Remiantis Vokietijos 2006 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu pateikta informacija, šie nutarimai turėjo būti atšaukti, o pagal juos jau išmokėtos sumos, susijusios su nauja gamybos įmone, įtrauktos į dalyvavimo paskolą pagal jos sąlygas.

(46)

2006 m. spalio 16 d. atnaujintas GmbH verslo planas, pagrįstas pradiniu 2004–2020 m. planu ir atspindintis naujos gamybos įmonės finansavimo išlaidas, 2006 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas Komisijai. Remiantis šiuo verslo planu, kuris apima laikotarpį nuo 2006 iki 2020 arba 2025 m. ir kuriame numatomos garantuotos fiksuotos 3,7 % palūkanos už skirtą kapitalą, teigiamo pinigų srauto galima tikėtis nuo 2010 m. (4) Nuo 2014 m. turėtų susidaryti perteklius.

(47)

Verslo plane numatoma, kad 2014 m. visos dalyvavimo paskolos palūkanos (įskaitant fiksuotą minimalų 3,7 % pelną) sudarys apie 4,3 %, o 2020 m. pasieks aukštesnį nei 13 % lygį.

(48)

Remiantis pateiktais duomenimis, GmbH pirmaisiais dviem 2004 ir 2005 veiklos metais gerokai viršijo apyvartos ir pelno prognozes.

(49)

Likusi naujos gamybos įmonės finansavimo dalis bus surinkta gavus vieno komercinio banko paskolą. Atitinkamas Commerzbank AG pasiūlymas dėl kredito (su Kreditanstalt für Wiederaufbau refinansavimu) buvo 2006 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu kaip informacija pateiktas Komisijai. Jame nustatytos įprastos rinkoje sąlygos, tarp jų – kontroliuojančio asmens pasikeitimo išlyga (5) ir reikalavimas, kad paskolos laikotarpiu būtų išlaikyta 30 % minimali nuosavo kapitalo norma.

(50)

Komisija 2006 m. gruodžio 20 d. raštu (C(2006) 6605 galutinis), kuriuo informavo Vokietiją apie sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, konstatavo, kad Heseno federacinė žemė įmonei Hessische Staatsweingüter suteikė pranašumą, nuolat kompensuodama jos vyno verslo nuostolius iki 2003 m., todėl minima priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(51)

Be to, ji išreiškė abejonę, ar Heseno federacinė žemė, skirdama abi pirmąsias 1 mln. EUR ir 1,225 mln. EUR kapitalo injekcijas, veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(52)

Be to, ji konstatavo, kad būtų galima daryti išvadą, jog Heseno federacinė žemė, suteikdama dalyvavimo paskolą įmonei Hessische Staatsweingüter GmbH, veikia kaip savarankiškai investuojantis privatus investuotojas.

(53)

Tačiau, Komisijos nuomone, gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu laikytinas Heseno federacinės žemės atlikta tęstine investicija, ir kyla klausimas, ar privatus investuotojas po to, kai kompensavo buvusius įmonės nuostolius ir jai dar skyrė iš viso 2,225 mln. EUR kapitalą, naujai gamybos įmonei papildomai skirtų 7,5 mln. EUR nuosavą kapitalą pagal dalyvavimo paskoloje sąlygas.

(54)

2007 m. vasario 15 d. raštu Komisija gavo Reingau regiono vyndarių interesų grupės (toliau – suinteresuotoji šalis) pastabas. Ši grupė iš pradžių prašė neatskleisti jų tapatybės, tačiau vėliau 2007 m. kovo 7 d. raštu šį prašymą atsiėmė.

(55)

Suinteresuotosios šalies pastabose, kuriose priešinamasi naujos Hessische Staatsweingüter vyno gamybos įmonės statybai, nagrinėjamos keturios sritys: 2002–2006 m. pasirengimo etapas, verslo plano silpnosios vietos, verslo plane nurodytos investicijos ir išimtys pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(56)

Suinteresuotosios šalies duomenimis, dar neskyrus finansavimo naujosios vyno gamybos įmonės statybai buvo galima konstatuoti, kad Heseno federacinės žemės Vyriausybė neketino veikti kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Šiam teiginiui pagrįsti pateikti šie argumentai:

(57)

Be to, suinteresuotoji šalis kelia klausimą, kokiu mastu galimos papildomos pajamos prisidėjo GmbH siekiant 2005–2006 m. numatytų rezultatų.

(58)

Suinteresuotoji šalis teigia, jog remiantis 2006 m. spalio mėn. verslo planu, į kurį įtraukta dalyvavimo paskola, negalima įrodyti, kad 2003 ir 2004 m. kapitalo injekcijos ir naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu vykdytas laikantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo. Šiam teiginiui pagrįsti pateikti šie argumentai:

(59)

Remdamasi šiais samprotavimais suinteresuotoji šalis pateikė alternatyvius apskaičiavimus 2014 m.. Jei daroma prielaida, kad iš pagamintos 1,1 mln. l nuosavos produkcijos atimamas 3 % nuostolis, 300 000 l įsigyto vyno parduodami už 5 EUR kainą ir susidaro 1,80 EUR medžiagų sąnaudos už litrą vyno, tuomet vykdant įprastą GmbH veiklą 2014 m. susidarytų 900 000 EUR deficitas, o ne prognozuojamas 164 000 EUR pelnas. Suinteresuotosios šalies nuomone, verslo planas yra labai nestabilus ir jame nepakankamai atsižvelgiama į galimus svyravimus.

(60)

Suinteresuotosios šalies nuomone, įmonės Hessische Staatsweingüter administracija ir vyno parduotuvė liks Ėberbacho vienuolyne, kuris bus restauruotas. Suinteresuotoji šalis tvirtina, kad restauravimo išlaidos nėra įtrauktos į verslo planą. Suinteresuotosios šalies nuomone, neatmestina prielaida, kad mokant mažesnį nuomos mokestį bus taikomas kryžminis subsidijavimas.

(61)

Be to, suinteresuotoji šalis tvirtina, kad privatūs vyndariai vienuolyne tik ribotai galės naudotis vyno parduotuve savo produkcijai parduoti.

(62)

Suinteresuotosios šalies nuomone, Heseno federacinės žemės Vyriausybė negali taikyti šių argumentų, norėdama gauti leidimą skirti finansavimą kaip pagal EB sutarties 87 straipsnį leistiną pagalbą:

(63)

2007 m. balandžio 4 d. Vokietija atsiuntė Komisijai savo pastabas. Jose atsižvelgiama į suinteresuotosios šalies pastabų eiliškumą ir pateikiami argumentai, susiję su keturiomis sritimis: Heseno federacinės žemės Vyriausybė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas; verslo plano pagrįstumas; verslo plane atsižvelgiama į persikėlimą į Ėberbacho vienuolyną; pagalbos suderinamumo pateisinimo argumentų nereikalingumas. Be to, informuojama apie buvusios federacinės žemės įmonės sklypų pardavimą.

(64)

Vokietijos nuomone, Heseno federacinės žemės Vyriausybė dar prieš statydama naują gamybos įmonę veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Suinteresuotosios šalies pastabų argumentai turi faktinių klaidų ir teisiniu požiūriu yra nereikšmingi. Pagrįsdama šiuos teiginius Vokietija pateikia šiuos argumentus:

(65)

Vokietijos teigimu, GmbH ekonominė plėtra atitinka verslo plane numatytą plėtrą. 2005 m. nebuvo papildomų pajamų. Apyvartos planas buvo viršytas 500 000 EUR. Susidarė didesnės kitos veiklos pajamos, gautos patenkinus reikalavimus draudimui dėl potvynio padarytos žalos, bet jas nusvėrė didesnės personalo ir veiklos išlaidos, susijusios su ta žala.

(66)

Vokietijos duomenimis, 2006 m. rezultatai, nepaisant blogo 2005 m. (21 % mažiau negu 2004 m.) ir 2006 m. (32 % mažiau negu 2004 m.) derliaus, galėjo atitikti verslo planą.

(67)

Remiantis pateiktais duomenimis, abu nutarimai, kuriais buvo išmokėtos pirmosios vyno gamybos įmonės finansavimo dalys, buvo panaikinti ir visa 7,5 mln. EUR suma suteikta kaip dalyvavimo paskola. Jau sumokėta suma atgaline data tomis pačiomis sąlygomis įtraukiama į paskolą. Federacinės žemės biudžetas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas.

(68)

Vokietijos teigimu, verslo planas yra pagrįstas ir remiasi konservatyviomis bei realiomis prielaidomis. Pagrindžiant šiuos teiginius pateikiami šie argumentai:

(69)

Remiantis pateiktais duomenimis, Ėberbacho vienuolynas restauruojamas (o restauravimas truks, kaip prognozuojama, daugiau kaip 25 metus) ne siekiant ekonomiškai paremti GmbH, bet išsaugoti kultūros paminklą. GmbH rinkos kainomis nuomos patalpas, kuriose įsikurs jos administracija ir vyno parduotuvė. GmbH ir Ėberbacho vienuolyno fondo sutartis dar nesudaryta. Verslo plane atsižvelgta į prognozuojamą nuomos mokestį.

(70)

Remiantis pateiktais duomenimis, naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nėra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes Heseno federacinės žemės Vyriausybė veikė kaip privatus investuotojas. Todėl argumentai, kuriuos suinteresuotoji šalis nurodė tvirtindama, kad Heseno federacinė žemė juos taikytų pateisindama galimą pagalbą, šiuo atveju nesvarbūs.

(71)

Be to, Vokietija Komisijai pranešė, kad buvo parduoti buvusios federacinės žemės įmonės 2 959 675 EUR vertės sklypai, o gautos pajamos grąžintos į federacinės žemės biudžetą.

(72)

Įmonė Hessische Staatsweingüter veikia vyno gamybos ir pardavimo srityje. Pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 71 straipsnį (6) EB sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančių produktų gamybai ir prekybai jais. Todėl čia aptariamos priemonės turi būti tiriamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos taikymo taisykles.

(73)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(74)

Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, pagalba įmonei gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, jei ta įmonė veikia rinkoje, kurioje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba (7). Įmonė Hessische Staatsweingüter gamina ir parduoda vyną, todėl veikia tarptautinėje rinkoje, kurioje konkurencija labai intensyvi (8). Atitinkamos priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių (Heseno federacinės žemės biudžeto) ir yra atrankinės, nes taikomos konkrečiai įmonei. Todėl reikia ištirti, ar atitinkamos priemonės suteikė arba teikia įmonei Hessische Staatsweingüter pranašumą, kuris iškraipo konkurenciją ir daro įtaką prekybai, todėl priskirtinas pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įvertinti, ar atitinkama priemonė suteikia pranašumą, reikia taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą (9).

(75)

Tyrimas patvirtino, kad Heseno federacinė žemė suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter pranašumą kompensuodama jos nuostolius, todėl minima priemonė priskirtina valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Reikia ištirti, ar įmonė Hessische Staatsweingüter tuo metu, kai ji, taikant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą, buvo priskirta bendrajai Heseno federacinės žemės administracijai (iki 1997 m. pabaigos) ir vėliau tapo federacinės žemės įmone, t. y. atskira bendrosios administracijos dalimi, tačiau jai nesuteiktas atskiras juridinio asmens statusas, galėjo būti laikoma įmone, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(77)

Jei valstybė vykdo ekonominę veiklą, tai pagal Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Italiją, C-118/85 (10), nesvarbu, ar ji šią veiklą vykdo per kitą įmonę arba per tarnybą, kuri priklauso valstybės administracijai, kad ta įmonė ar valstybė būtų laikoma valstybės įmone. Todėl galima daryti išvadą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter jau iki 2003 m. buvo laikytina įmone, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(78)

Komisija daro išvadą, kad vertinant pagalbą reikia atsižvelgti į 1995–2002 m. laikotarpį. Ji primena, kad pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (11), 15 straipsnį Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Šis terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama neteisėta pagalba. Bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė, nutraukia senaties terminą.

(79)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą konstatavo, kad pirmąjį Heseno federacinės žemės institucijų ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnų susitikimą 2005 m. sausio 26 d. galima laikyti įvykiu, kuris pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnį nutraukia senaties terminą.

(80)

Šios preliminarios išvados nebuvo ginčijamos nei po Komisijos sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo gautose suinteresuotosios šalies, nei Vokietijos pastabose. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pirmasis Heseno federacinės žemės institucijų ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato pareigūnų susitikimas 2005 m. sausio 26 d. laikytinas senaties terminą nutraukiančiu įvykiu.

(81)

Todėl ginčijamą pagalbą, kurią Heseno federacinė žemė nuolat teikė įmonei Hessische Staatsweingüter nuostoliams dengti, sudaro atitinkamos subsidijos vyno verslui, taikant paprastojo įrašo apskaitos tvarkymą 1995–1997 m. (209 520 EUR), ir subsidijos federacinės žemės įmonei 1998–2002 m. laikotarpiu (332 339 EUR) bei sudaro bendrą 541 859 EUR sumą (žr. 22 konstatuojamąją dalį).

(82)

Be to, 2006 m. gruodžio 20 d. rašte (C(2006) 6605 galutinis) Komisija konstatavo, kad viešosios teisės subjekto komercinė įmonė, atrodo, yra faktinė praeityje gautų pagalbų gavėja.

(83)

Remiantis Vokietijos duomenimis, viešosios teisės subjekto komercinė įmonė yra teisinė ir ekonominė federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter įpėdinė, nes ji yra teisinė ir ekonominė pagrindinio Hessische Staatsweingüter kapitalo savininkė, ir laikytina faktine praeityje gautos pagalbos gavėja. GmbH nuomoja iš viešosios teisės subjekto komercinės įmonės nekilnojamąjį veiklai reikalingą turtą. Nuomos mokestis buvo nustatytas remiantis dviem nuomos vertės nustatymo išvadomis, kurias pateikė Heseno federacinės žemės institucijos (žr. 28 konstatuojamąją dalį).Todėl Komisija daro išvadą, kad šis pagrindinis turtas nuomojamas rinkos sąlygomis.

(84)

Tačiau, Komisijos nuomone, GmbH, kuri perėmė vyno verslą ir gavo federacinės žemės įmonės apyvartines lėšas bei veiklai reikalingą kilnojamąjį turtą (žr. 28 konstatuojamąją dalį), iki 2002 m. gruodžio 31 d. taikytomis priemonėmis buvo suteiktas pranašumas, todėl ji taip pat laikytina šios ankstesnės pagalbos gavėja.

(85)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(86)

Tyrimas patvirtino Komisijos abejones, kad Heseno federacinė žemė, skirdama iš pradžių 1 mln. EUR, o po to – 1,225 mln. EUR kapitalo injekcijas į GmbH, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(87)

Remiantis Vokietijos duomenimis, kapitalas buvo suteiktas rinkos sąlygomis, nes tikėtinas pelnas (kaip patvirtinta Hoffmanno išvadoje) atitiko šio sektoriaus vidurkį arba net jį viršijo, o GmbH verslo planas, kaip teigė KPMG, rėmėsi konservatyvia strategija.

(88)

Komisija konstatuoja, kad toks vertinimas taikytinas visam restruktūrizavimui, nes Vokietija kaip lyginimo standartą taikė nuosavo kapitalo pelningumą, o GmbH nuosavas kapitalas atspindėjo visas taikytas restruktūrizavimo priemones (t. y. ne tik kapitalo injekcijas, bet ir įneštą turtą bei nurašytas skolas).

(89)

Suinteresuotoji šalis savo pastabose tvirtina (žr. 54 konstatuojamąją dalį), kad Heseno federacinė žemė dar prieš finansuodama naują vyno gamybos įmonę veikė ne kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas. Pastabose buvo nurodyta, pavyzdžiui, GmbH stebėtojų tarybos sudėtis, tai, kad palyginimo tikslais neatsižvelgta į kitas nepelningas vyno gamybos įmones ir į tai, kad kapitalo injekcijos buvo skirtos nekeliant reikalavimų dėl pelningumo. Be to, suinteresuotoji šalis kritikuoja tariamas silpnąsias verslo plano vietas ir teigia, kad planas yra pernelyg nestabilus ir jame nepakankamai atsižvelgiama į galimus pokyčius.

(90)

Vokietija savo pastabose (žr. 63 konstatuojamąją dalį) atmeta suinteresuotosios šalies pateiktus argumentus kaip turinčius faktinių klaidų ir teisiškai nereikšmingus.

(91)

Komisijos nuomone, suinteresuotosios šalies pateiktas abejones Vokietija savo argumentais pašalino, o verslo planas yra pagrįstas. Be to, Komisija pritaria Vokietijai, kad taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo kriterijų lyginimo standartas turėtų būti palygintinos, pelningos vyno gamybos įmonės (žr. 64 konstatuojamąją dalį).

(92)

Todėl Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo priemonės, Heseno federacinės žemės taikytos GmbH naudai (įneštas turtas, nurašytos skolos ir dvi kapitalo injekcijos), savaime galėtų būti laikomos priimtinomis įprastomis rinkos sąlygomis veikiančiam investuotojui. Tačiau ji mano, kad kapitalo injekcijos, atsižvelgiant į visas taikytas priemones, įskaitant nuostolių kompensavimą laikotarpiu iki 2002 m. gruodžio 31 d., kai vyno verslas buvo vykdomas kaip integrali bendrosios Heseno federacinės žemės administracijos dalis, turi būti įvertintos, nes GmbH perėmė šį vyno verslą ir iki tam tikro lygio taip pat laikytina šios ankstesnės pagalbos gavėja (žr. 82 konstatuojamąją dalį).

(93)

Komisijos nuomone, visų pirma 1 792 000 EUR skolos, kurios buvo susijusios su padidėjusiais federacinės žemės įmonės įsipareigojimais Heseno federacinei žemei dėl buvusios veiklos, buvo nurašytos dėl tos pačios priežasties, kaip ir kartais iki 2002 m. gruodžio 31 d. kompensuojamas lėšų trūkumas. Todėl jos gali būti laikomos papildomu ankstesnės veiklos subsidijavimu.

(94)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo priemonių negalima tinkamai atskirti nuo priemonių iki 2002 m. gruodžio 31 d. Ji daro išvadą, kad Heseno federacinė žemė, atsižvelgiant į anksčiau Heseno federacinės žemės vyno verslui suteiktą pagalbą veiklos išlaidoms kompensuoti, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, kai taikė įvairias restruktūrizavimo priemones GmbH naudai (įneštas turtas, nurašytos skolos ir dvi kapitalo injekcijos), ir kad todėl restruktūrizavimo priemonės laikytinos valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(95)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(96)

Naujos vyno gamybos įmonės finansavimo nuosavu kapitalu tyrimas patvirtino Komisijos abejones, kad Heseno federacinė žemė, teikdama dalyvavimo paskolą Hessische Staatsweingüter GmbH, atsižvelgiant į jos ankstesnes investicijas, neveikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(97)

Suinteresuotosios šalies argumentai dėl tariamų verslo plano silpnųjų vietų yra susiję ir su naujos vyno gamybos įmonės finansavimu. Šiuos argumentus Vokietija atmetė savo pastabose (žr. 58 ir 68 konstatuojamąsias dalis). Be to, dėl naujos vyno gamybos įmonės finansavimo Komisija mano, kad suinteresuotosios šalies pateiktas abejones Vokietija pašalino savo argumentais ir kad verslo planas pagrįstas (žr. 91 konstatuojamąją dalį), nes jame atsižvelgta į derliaus ir kokybės svyravimų bei nuostolių galimybę ir apimti visi būtini išlaidų elementai (žr. 68 ir 69 konstatuojamąsias dalis). Be to, verslo planą įvertino KPMG ir priskyrė jį prie labai konservatyvių planų (žr. 38 konstatuojamąją dalį).

(98)

Be to, suinteresuotoji šalis pareiškė nuomonę dėl to, kad nuosavo kapitalo investicija naujai gamybos įmonei finansuoti į dalyvavimo paskolą buvo performuota tik po pasitarimo su Komisija. Be to, remiantis jų duomenimis, su Hessische Staatsweingüter administracija ir vyno parduotuve susijusios išlaidos nebuvo įtrauktos į verslo planą. Remiantis suinteresuotosios šalies duomenimis, neatmestina prielaida, kad mokant mažesnį nuomos mokestį bus taikomas kryžminis subsidijavimas.

(99)

Vokietija savo pastabose tvirtina, kad visos su nauja vyno gamybos įmone susijusios jau skirtos išmokos yra įtrauktos į dalyvavimo paskolą ir joms atgaline data taikomos šiai paskolai galiojančios sąlygos (žr. 67 konstatuojamąją dalį). Be to, ji teigia, kad verslo plane tinkamai atsižvelgta į išlaidas už Ėberbacho vienuolyne nuomotinas patalpas, kuriose įsikurs įmonės Hessische Staatsweingüte administracija ir vyno parduotuvė (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Verslo plane atsižvelgiama į numatomus nuomos mokesčius. Todėl Komisija mano, kad Vokietija savo paaiškinimais pašalino suinteresuotosios šalies pateiktas abejones.

(100)

Dalyvavimo paskola pagrįsta metine fiksuota 3,7 % paskolų norma ir į ją atsižvelgiama skirstant metinį pelną (žr. 41 ir 44 konstatuojamąsias dalis, kuriuose išsamiai aprašytos finansavimo sąlygos). Komisijos nuomone, šios sąlygos – tai priimtinos rinkos sąlygos tokio pobūdžio investicijai. Be to, Komisija konstatuoja, kad likusi finansavimo dalis bus surinkta gavus banko paskolą rinkos sąlygomis, o tai įrodo įmonės ekonominį gyvybingumą.

(101)

Todėl Komisija laikosi savo 2006 m. gruodžio 20 d. rašte (C(2006) 6605 galutinis) paaiškintos išvados, kad pati dalyvavimo paskola galėtų būti laikoma suteikta tokiomis sąlygomis, kurios priimtinos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui, todėl GmbH nebūtų suteiktas pranašumas.

(102)

Tačiau ji mano, kad naujos gamybos įmonės finansavimo negalima tinkamai atskirti nuo pagalbos, kurią GmbH gavo anksčiau. Nauja vyno gamybos įmonė buvo integrali restruktūrizavimo plano dalis ir laikytina papildoma restruktūrizavimo proceso priemone (papildanti skolų nurašymą ir abi kapitalo injekcijas). Be to, dabartinė ekonominė ir finansinė GmbH padėtis, kuri jai leidžia gauti komercinio banko paskolą daliai vyno gamybos įmonės finansuoti, susidarė dėl Heseno federacinės žemės GmbH naudai taikytų restruktūrizavimo priemonių, todėl ją reikia vertinti atsižvelgiant į šias aplinkybes.

(103)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Heseno federacinė žemė, nuosavu 7,5 mln. EUR kapitalu finansuodama naują vyno gamybos įmonę ir skirdama šį finansavimą kaip dalyvavimo paskolą (pagal šios paskolos sąlygas), atsižvelgiant į anksčiau suteiktas restruktūrizavimo priemones, neveikia kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, todėl ši dalyvavimo paskola laikytina pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(104)

Šitaip pasitvirtino abejonės, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, ir sprendime pradėti procedūrą nurodytos preliminarios išvados.

(105)

Draudime teikti valstybės pagalbą pagal 87 straipsnio 1 dalį neatmetama galimybė, kad tam tikros rūšies pagalba, pagrįsta to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis išimtimis, galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(106)

Negalima teigti, apeliuojant į EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a arba b punktą, kad ginčijamos priemonės yra socialinio pobūdžio pagalba arba kad jos skirtos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Akivaizdu, kad priemonės nėra skirtos regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis, ekonominei plėtrai, bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti ar kultūrai remti ir paveldui išsaugoti. Todėl EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose numatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos.

(107)

Taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis Komisija gali laikyti pagalbą suderinama su bendrąja rinka, jei ji skatina tam tikras ekonominės veiklos rūšis arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

(108)

Pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (12) 15 punktą pagalba, kad būtų laikoma suderinama su bendrąja rinka, turi būti skatinamojo pobūdžio arba ja iš gavėjo turi būti reikalaujama atsakomojo žingsnio. Tiesiog gamintojų finansinei padėčiai gerinti skirtos ir niekaip sektoriaus plėtros neskatinančios vienašalės valstybės pagalbos priemonės yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti.

(109)

Komisija pažymi, kad nėra akivaizdu, jog įmonė Hessische Staatsweingüter laikotarpiu iki 2003 m. galėjo būti laikoma sunkumus patiriančia įmone. Galima pagrįstai tvirtinti, kad 541 859 EUR suma, kurią įmonė Hessische Staatsweingüter 1995–2002 m. gavo iš Heseno federacinės žemės, yra pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti. Tačiau tai nebūtinai suponuoja prielaidą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter buvo sunkumus patirianti įmonė, kuri rinkos sąlygomis nebūtų galėjusi gauti papildomų lėšų. Be to, kartais padengiamas lėšų trūkumas buvo ad hoc priemonė ir ji nebuvo pagrįsta restruktūrizavimo planu. Šios priemonės buvo taikomos gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą restruktūrizuoti įmonę. Paskutinį kartą lėšų trūkumas, kai susidarė 541 859 EUR deficitas, padengtas 1999 m. (žr. 21 konstatuojamąją dalį), o pasirengimas restruktūrizavimui prasidėjo tik 2001 m., restruktūrizavimo planas buvo parengtas tik nuo 2002 m. birželio mėn., o oficialus sprendimas restruktūrizuoti įmonę priimtas 2002 m. gruodžio 10 d. (žr. restruktūrizavimo aprašymą 23–38 konstatuojamosiose dalyse ir ypač 28 konstatuojamojoje dalyje). Todėl lėšų trūkumo dengimas negali būti laikomas restruktūrizavimo proceso, iš tikrųjų pradėto 2002 m. gruodžio 31 d., dalimi.

(110)

Be to, ši pagalba nebuvo susijusi su investicijomis, mokymu, darbo vietų kūrimu arba su iš gavėjo reikalaujamu atsakomuoju žingsniu. Pagalba buvo skirta tik gavėjo finansinei padėčiai gerinti.

(111)

Todėl Komisija mano, kad ši pagalba laikytina pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti, kuri nesuderinama su bendrąja rinka.

(112)

Komisija apgailestauja, kad Vokietija ne pranešė apie pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, o ją neteisėtai suteikė.

(113)

Kadangi buvo nustatyta, jog naujos vyno gamybos įmonės finansavimas nuosavu kapitalu, atsižvelgiant į anksčiau taikytas restruktūrizavimo priemones, yra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (žr. 103 konstatuojamąją dalį), toliau šis finansavimas bus vertinamas kaip restruktūrizavimo priemonių dalis.

(114)

Sunkumus patiriančioms įmonėms teikiama restruktūrizavimo pagalba paprastai turi būti tiriama pagal 2004 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms bendrovėms sanuoti ir restruktūrizuoti (13). Tačiau pagal šių gairių 103 ir 104 punktus Komisija pagalbą, apie kurią pranešta iki 2004 m. spalio 10 d., ir sanavimo bei restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią nepranešta, vertina remdamasi gairėmis, kurios galiojo iki pranešimo momento arba pagalbos teikimo.

(115)

Dėl restruktūrizavimo priemonių steigiamai GmbH oficialiai buvo nuspręsta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu (žr. 28–33 konstatuojamąsias dalis). Todėl ši data laikytina pagalbos teikimo momentu. Tuo metu galiojo 1999 m. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms bendrovėms sanuoti ir restruktūrizuoti (14) (toliau – restruktūrizavimo gairės). Šių gairių 3.2 skyriuje nustatyti specialūs restruktūrizavimo pagalbai skirti nurodymai.

(116)

Pagal restruktūrizavimo gairių 30 punktą įmonė, kad jai būtų galima skirti restruktūrizavimo pagalbą, turi atitikti sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimą.

(117)

Pagal restruktūrizavimo gairių 4 punktą Komisija įmonę laiko patiriančia sunkumus, kai ji savo pačios ištekliais arba iš savo savininkų ir (arba) akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis negali sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios institucijų išorinio įsikišimo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti.

(118)

Šiuo atveju GmbH nuo jos įsteigimo 2003 m. pradžioje turėjo solidų finansinį pagrindą (žr. 32 konstatuojamąją dalį). Tačiau pradinėje finansinės būklės ataskaitoje jau atsispindėjo padėtis, susidariusi po daugumos restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimo (įneštas turtas, nurašytos skolos ir pirmoji kapitalo injekcija). Net ir tokiomis aplinkybėmis GmbH nebūtų galėjusi savo pačios finansiniais ištekliais sustabdyti nuostolių iki pasiekiant numatytą pelno ir nuostolių balansą. 2002 m. birželio mėn. verslo plane buvo apskaičiuota, kad būtinos subsidijos pinigų srauto poreikiui pirmaisiais restruktūrizavimo metais dengti sudarys apie 4,3 mln. EUR (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Remiantis persvarstytu 2002 m. rugsėjo mėn. modeliu, tam reikėtų dar 3,4 mln. EUR (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Todėl, nors GmbH turėjo palyginti didelį nuosavą kapitalą (nuosavas kapitalas sudarė iš viso apie 7,6 mln. EUR, o tai sudaro apie 91 % turto vertės balanse sumos), labai tikėtina, kad įmonė negalėtų savo finansiniais ištekliais padengti savo pinigų srauto poreikio iki pasiekiant pelningumą. Be to, neįtikėtina, kad GmbH savo kasdienei veiklai būtų gavusi skolinto kapitalo be Heseno federacinės žemės laidavimo. Kadangi buvo įrodyta, jog akcininko įnašai, taikant restruktūrizavimo priemones, nebuvo skirti nustačius sąlygas, kurios būtų priimtinos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančiam investuotojui (žr. 94 konstatuojamąją dalį), Heseno federacinės žemės skirtos lėšos turėjo, atsižvelgiant į šį faktą, būti laikomos susijusiomis su pagalba ir negali būti laikomos įrodymu, kad įmonė būtų galėjusi išgyventi be valstybės įsikišimo.

(119)

Todėl GmbH nuo jos įsteigimo momento pagal restruktūrizavimo gairių 4 punktą gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone.

(120)

Pagal restruktūrizavimo gairių 7 punktą naujai sukurtos įmonės neturi teisės gauti pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui net jei jų pradinė finansinė padėtis yra nesaugi. Tačiau pagal restruktūrizavimo gairių 9 išnašą, jei patronuojamoji bendrovė sukuriama vien tam, kad perimtų turtą ir galbūt įsipareigojimus, nelaikoma, kad yra sukurta nauja bendrovė.

(121)

Šiuo atveju GmbH buvo įsteigta 2003 m. sausio 1 d., todėl jai tuo momentu, kai buvo taikomos restruktūrizavimo priemonės, taikytina naujai sukurtos įmonės apibrėžtis. Tačiau nors nekilnojamasis turtas liko Heseno federacinei žemei (įneštas į viešosios teisės subjekto komercinę įmonę) ir nuomojamas GmbH, apyvartinės lėšos ir veiklai reikalingas kilnojamasis turtas, kurio vertė iš viso yra apie 7,3 mln. EUR, bei kai kurie trumpalaikiai įsipareigojimai ir rezervai buvo perduoti GmbH. Todėl GmbH gali būti laikoma patronuojamąja bendrove, kuri buvo įsteigta tik tam, kad perimtų tam tikrą federacinės žemės įmonės turtą ir įsipareigojimus. Komisijos nuomone, dėl to GmbH pagal restruktūrizavimo gairių 9 išnašą patenka į išimties taikymo sritį ir iš esmės pagal tų pačių gairių 30 punktą jai gali būti teikiama restruktūrizavimo pagalba.

(122)

Pagal restruktūrizavimo gairių 31–34 punktus pagalbos teikimas yra susiejamas su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu. Restruktūrizavimo planas, kuris turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų, turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą. Restruktūrizavimo plane turėtų būti numatyti radikalūs pokyčiai, kurie, užbaigus restruktūrizavimą, bendrovei duotų galimybę padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines išlaidas. Tikėtinas kapitalo pajamingumas turėtų būti pakankamas, kad restruktūrizuota įmonė galėtų konkuruoti rinkoje savo pačios jėgomis.

(123)

Šiuo atveju ruošiantis restruktūrizavimui 2001 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. buvo parengtas strateginis dokumentas („Padėties analizė ir plėtros perspektyvos“, vok. Situationsanalyse und Entwicklungsperspektiven), kuriame numatyti įvairūs galimos tolesnės valstybinių vyno gamybos įmonių plėtros scenarijai (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Remiantis šiuo dokumentu 2002 m. birželio mėn. buvo sudarytas verslo planas tam tikriems scenarijams. Vienintelė strateginė pasirinktis, kuri būtų galėjusi padėti įmonei Hessische Staatsweingüter užtikrinti ilgalaikį gyvybingumą, buvo naujos vyno gamybos įmonės statyba valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir administracijos bei vyno parduotuvės perkėlimas į Ėberbacho vienuolyną. Taikant šią pasirinktį buvo daroma prielaida, kad federacinė žemė turėtų perimti vykdant vyno verslą iki 2002 m. pabaigos prisiimtus įsipareigojimus. Apskaičiuota, kad investicijų į naują vyno gamybos įmonę išlaidos sudarys iš viso 15 mln. EUR, o jos turėjo būti iš dalies finansuojamos parduodant veiklai nereikalingus sklypus ir iš dalies skolintu kapitalu. Pagal verslo plano modelį 2006–2007 finansinės apskaitos metais įmonė Hessische Staatsweingüter gautų pirmąją teigiamą kontribuciją, o 2008–2009 finansinės apskaitos metais gautų pirmąjį teigiamą pinigų srautą. Dėl rinkos pokyčių ir kitų aplinkybių 2002 m. rugsėjo mėn. teko persvarstyti finansinį modelį, todėl įmonė Hessische Staatsweingüter pelningumas, palyginti su 2002 m. birželio mėn. modeliu, būtų užtikrintas tik vėliau. 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu Heseno federacinės žemės Vyriausybė nusprendė įgyvendinti šią strateginę pasirinktį (žr. 24–28 konstatuojamąsias dalis).

(124)

2002 m. rugsėjo mėn. verslo planas buvo dar kartą atnaujintas 2003 m. vasario mėn. (ir papildytas išsamiu pelno ir nuostolių planu), o vėliau – dar 2003 m. lapkričio mėn. 2003 m. lapkričio mėn. verslo plane pirmasis teigiamas EBITDA  (15) numatytas jau 2007 finansinės apskaitos metais, pirmieji teigiami pinigų srautai – 2010 m. ir metinis pelnas – nuo 2014 m. Remiantis pateikta informacija, verslo planas buvo pagrįstas finansiniu modeliu, dėl kurio (remiantis rezultatu prieš sumokant mokesčius) nuosavo kapitalo grąža 2016 m. būtų daugiau kaip 3 %, o nuo 2019 m. padidėtų iki daugiau kaip 7 %.

(125)

Komisijos nuomone, 2002 m. gruodžio mėn. Heseno federacinės žemės Vyriausybės priimtas restruktūrizavimo planas leidžia ilgalaikį GmbH gyvybingumą atkurti per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų.

(126)

Be to, ji mano, jog tikėtino restruktūrizuotos įmonės nuosavo kapitalo pelningumo pakanka, kad ji galėtų konkuruoti rinkoje savo pačios jėgomis. Todėl Komisija remiasi ir Heseno federacinės žemės institucijų pateikta Hoffmanno išvada. Šioje išvadoje nurodoma, kad su įmone Hessische Staatsweingüter palyginamų vyno gamybos įmonių nuosavo kapitalo grąža sudaro nuo maždaug 2 % iki 3 %. Be to, išvadoje prognozuojama, kad restruktūrizuojant vyno gamybos įmones arba darant didesnės apimties investicijas pelnas ir nuostoliai subalansuojami ne mažiau kaip per 10 metų, o vidutiniškai 10–15 metų laikotarpiu (žr. 35–37 konstatuojamąsias dalis). Remiantis pateiktais duomenimis, 2003 m. vasario mėn. verslo planą įvertino KPMG ir priskyrė jį labai konservatyviam planui, kuriame aprašomas blogiausio atvejo scenarijus (žr. 38 konstatuojamąją dalį).

(127)

Be to, Komisija mano, kad plane siūlomi tokie pokyčiai, kurie, užbaigus restruktūrizavimą, bendrovei duotų galimybę padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines išlaidas bei atkurti jos gyvybingumą (žr. 30 konstatuojamąją dalį).

(128)

Todėl restruktūrizavimo planas, kuriuo remiamasi, atitinka restruktūrizavimo gairių 31–34 punktus.

(129)

Pagal restruktūrizavimo gairių 35–39 punktus turi būti imtasi priemonių kuo labiau švelninti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Šios priemonės paprastai apriboja įmonės dalyvavimą rinkoje ar rinkose pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Jei įmonės dalis atitinkamoje rinkoje yra menka, Komisija daro prielaidą, kad nederamo konkurencijos iškraipymo nėra (žr. restruktūrizavimo gairių 36 punktą).

(130)

Remiantis pateikta informacija, įmonė Hessische Staatsweingüter yra didžiausia Vokietijos vyno gamybos įmonė, kurios vynuogynai užima apie 190 ha plotą. 2002 m. birželio mėn. verslo plane prognozuota, kad GmbH kasmet parduos apie 1 mln. litrų vyno. Remiantis pateikta informacija, įmonė Hessische Staatsweingüter iki 2003 m. daugiausia gamino rislingo rūšies vyną. ES lygmeniu (ES 25) 2002–2003 m. iš viso pagaminta 15,6 mlrd. litrų vyno (16). Įmonė Hessische Staatsweingüter dalis šiame pagamintame kiekyje sudarė mažiau kaip 0,01 %. Vokietijos institucijų duomenimis, Rislingo (Riesling) veislės vynuogynų plotai Europos Sąjungoje sudaro iš viso 26 413 ha (o didžiausia dalis yra Vokietijoje – 21 197 ha). Įmonės Hessische Staatsweingüter apie 190 ha vynuogynų plotas sudaro apie 0,7 % viso Rislingo veislės vynuogynų ploto Europos Sąjungoje dalį. Todėl galima daryti prielaidą, kad jos dalis atitinkamoje rinkoje yra menka ir šiuo atveju galima netaikyti numatytų kompensavimo priemonių.

(131)

Tačiau Komisija bet kuriuo atveju, atsižvelgdama į restruktūrizavimo gairių 42 punkto iii papunktyje numatytą galimybę, daro prielaidą, kad įmonė Hessische Staatsweingüter restruktūrizavimo etapu (t. y., laikantis 2003 m. lapkričio mėn. atnaujinto verslo plano, iki 2014 m.) negaus jokios kitos pagalbos.

(132)

Pagal restruktūrizavimo gairių 40 ir 41 punktus, pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai gerokai prisidės prie restruktūrizavimo plano iš savo išteklių, įskaitant lėšas, gautas pardavus įmonės išlikimui reikšmės neturintį turtą, arba lėšas, gautas rinkos sąlygomis iš išorinių finansavimo šaltinių. Pagalbos suma arba forma, kuria ji teikiama, turi neleisti įmonei turėti grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti rinką iškraipančiai agresyviai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu. Jokia pagalbos dalis negali būti panaudota naujoms investicijoms, kurios nėra svarbios įmonės gyvybingumui atkurti. Būtina Komisijai įrodyti, kad pagalba bus panaudota tik įmonės gyvybingumui atkurti ir kad įgyvendinant restruktūrizavimo planą pagalbos gavėjas negalės didinti gamybos pajėgumų, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti per daug neiškraipant konkurencijos.

(133)

Rengiantis restruktūrizavimui buvo atsižvelgta į tris strategines pasirinktis, būtent: laipsniškai restauruoti senas patalpas Eltvilėje, pastatyti naują vyno gamybos įmonę Eltvilėje ir pastatyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje (žr. 24–26 konstatuojamąsias dalis). Komisija pripažįsta, kad vienintelė strateginė pasirinktis, kuri padėtų įmonei Hessische Staatsweingüter užsitikrinti ilgalaikį gyvybingumą, buvo pastatyti naują vyno gamybos įmonę valstybinio Šteinbergo vynuogyno įmonės teritorijoje ir perkelti įmonės Hessische Staatsweingüter administraciją bei jos vyno parduotuvę į Ėberbacho vienuolyną (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Remiantis pateikta informacija, nauja gamybos įmonė leistų įmonei Hessische Staatsweingüter gaminti aukštos kokybės raudonąjį vyną. Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo plane numatytas gamybos pajėgumų didinimas yra būtinas siekiant atkurti įmonės gyvybingumą. Be to, ji mano, kad pagalba apsiriboja restruktūrizavimui būtinu minimumu. 2003 m. sausio 1 d. įsteigta GmbH gavo pirmąją 1 mln. EUR kapitalo injekciją. Be to, remiantis pateiktu balansu, ji turėjo 538 000 EUR grynųjų pinigų sumą. Tačiau pagal verslo planą pirmuosius teigiamus pinigų srautus GmbH pasiektų tik 2008–2009 finansinės apskaitos metais. Apskaičiuota, kad būtinos subsidijos pinigų srautų poreikiui dengti pirmaisiais GmbH veiklos metais iš viso sudarytų dar nuo 4,3 iki 7,7 mln. EUR. Todėl galima daryti išvadą, kad įmonė, nepaisant pirmosios kapitalo injekcijos, neturėjo grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti rinką iškraipančiai agresyviai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu.

(134)

Naujoji vyno gamybos įmonė, kuriai iš viso reikės apie 15 mln. EUR investicijų, bus iš dalies finansuojama 7,5 mln. EUR dalyvavimo paskola. Likęs naujos gamybos įmonės finansavimas bus surinktas gavus verslo kreditą (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Komisija konstatuoja, kad šis verslo kreditas yra nemažas įmonės nuosavas įnašas. Todėl šiuo atveju įvykdytos restruktūrizavimo gairių 40 ir 41 punktuose numatytos sąlygos.

(135)

Pagal restruktūrizavimo gairių 43 punktą įmonė privalo iki galo įgyvendinti restruktūrizavimo planą.

(136)

Komisijos nuomone, ši sąlyga yra įvykdyta. Remiantis pateikta informacija, GmbH per abejus pirmuosius metus akivaizdžiai viršijo apyvartos ir pelno planą. Įsteigusi GmbH ir pervedusi pirmąją kapitalo injekciją federacinė žemė pervedė tik dar vieną papildomą 1,225 mln. EUR kapitalo injekciją (žr. 33 konstatuojamąją dalį). Naujoji vyno gamybos įmonė (apytikrės investicijų išlaidos iš viso sudaro 15 mln. EUR) iš dalies finansuojama federacinės žemės skirta dalyvavimo paskola su garantuota fiksuota minimalia palūkanų norma (žr. 40–45 konstatuojamąsias dalis). ir iš dalies – komercinio banko paskola (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Administracija ir vyno parduotuvė turi būti perkeltos į Ėberbacho vienuolyno patalpas.

(137)

Pagal restruktūrizavimo gairių 48 punktą pagalba restruktūrizavimui turėtų būti suteikiama tik vieną kartą per dešimt metų (skaičiuojant nuo restruktūrizavimo etapo pabaigos arba nuo plano įgyvendinimo nutraukimo), kad įmonėms nebūtų nepelnytai padedama. Pagal tų pačių gairių 49 punktą taikant šią taisyklę jokios reikšmės neturi pagalbą gaunančios įmonės nuosavybės pasikeitimas suteikus pagalbą.

(138)

Komisijos nuomone, šiuo atveju įvykdyta vienkartinės pagalbos sąlyga, nes įmonė Hessische Staatsweingüter pastaruosius dešimt metų negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos. Kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė, kad įmonė Hessische Staatsweingüter, kai ji dar buvo tvarkoma kaip bendrosios administracijos dalis ir galiausiai kaip federacinės žemės įmonė, buvo laikytina sunkumus patiriančia įmone. Kartais dengiamas lėšų trūkumas 1995–2002 m. laikotarpiu labiau laikytinas tik pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti (žr. 111 konstatuojamąją dalį).

(139)

Todėl Komisija mano, kad Heseno federacinės žemės restruktūrizavimo priemonės įmonės Hessische Staatsweingüter naudai atitinka atitinkamas 1999 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti sąlygas, todėl jos suderinamos su bendrąja rinka.

(140)

Komisija apgailestauja, kad Vokietija ne pranešė apie pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, o ją neteisėtai suteikė.

(141)

Komisija konstatuoja, kad Vokietija neteisėtai taikė priemones, kuriomis, pažeisdama EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, suteikė įmonei Hessische Staatsweingüter541 859 EUR pagalbą, nuolat kompensuodama jos lėšų trūkumus. Ši pagalba suteikė pranašumą ir viešosios teisės subjekto komercinei įmonei, ir GmbH. Atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes galima konstatuoti, kad suteiktas pranašumas yra proporcingas iš buvusios Heseno federacinės žemės įmonės Hessische Staatsweingüter atitinkamai perimtoms apyvartinėms lėšoms.

(142)

Be to, Komisija daro išvadą, kad Heseno federacinės žemės restruktūrizavimo priemonės GmbH naudai laikytinos valstybės pagalba, kuri suderinama su EB sutartimi,

—

nurodyti bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri susigrąžintina iš kiekvieno gavėjo,

—

išsamų jau taikytų ir planuojamų taikyti šio sprendimo įgyvendinimo priemonių aprašą,

—

dokumentus, kuriais iš pagalbos gavėjo buvo pareikalauta sugrąžinti pagalbą.