Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008D0717

2008/717/EB: 2008 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 46/07 (ex NN 59/07), kurią Rumunija suteikė Automobile Craiova (buvusiai Daewoo Romania ) (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 700) (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 239, 6.9.2008, p. 12–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/717/oj

6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/12


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. vasario 27 d.

dėl valstybės pagalbos C 46/07 (ex NN 59/07), kurią Rumunija suteikė „Automobile Craiova“ (buvusiai „Daewoo Romania“)

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 700)

(Tekstas autentiškas tik rumunų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/717/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgusi į šias pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2007 m. sausio 17 d. raštu Komisija paprašė informacijos apie keleto Rumunijos valstybinių įmonių, tarp jų – akcinės bendrovės „Automobile Craiova SA“ (toliau – „Automobile Craiova“), buvusios „Daewoo Romania“ (2), nacionalinį privatizavimo procesą. Rumunija 2007 m. vasario 15 d. raštu pateikė informacijos. Komisija 2007 m. kovo 8 d. ir gegužės 22 d. raštais paprašė papildomos informacijos, kurią Rumunija pateikė 2007 m. kovo 21 d., gegužės 25 d. ir 31 d. raštuose. 2007 m. gegužės 3 d. surengtas susitikimas su Rumunijos valdžios institucijomis.

(2)

2007 m. liepos 5 d. raštu Komisija paprašė Rumunijos valdžios institucijų panaikinti tam tikras „Automobile Craiova“ privatizavimo sutarties sąlygas, taip pat nurodė, kad jeigu bet kokia neteisėta pagalba nebus sustabdyta, Komisija turės priimti sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir priimti įsakymą sustabdyti pagalbą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (3) 11 straipsnio 1 dalį.

(3)

2007 m. liepos 18 d. raštu Rumunijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad apie „Automobile Craiova“ privatizavimą bus pranešta Komisijai. 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu Komisija priminė Rumunijai, kad prieš imantis bet kokių priemonių, kurios susaistytų valdžios institucijas, apie „Automobile Craiova“ privatizavimą turėtų būti pranešta.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn. Komisija iš spaudos sužinojo, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. Rumunija pasirašė pirkimo ir pardavimo susitarimą (PPS) su vieninteliu konkurso dalyviu „Ford“.

(5)

2007 m. spalio 10 d. raštu Komisija informavo Rumuniją, kad nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl neteisėtos valstybės pagalbos ir priimti įsakymą sustabdyti pagalbą. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą ir įsakymas sustabdyti pagalbą buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl minėtos pagalbos.

(6)

Rumunija savo pastabas pateikė 2007 m. spalio 24 d. rašte. 2007 m. lapkričio 23 d. rašte „Ford“ pateikė savo pastabas, kurios buvo perduotos Rumunijai 2007 m. lapkričio 30 d. Rumunija savo išvadas dėl „Ford“ pastabų pateikė 2007 m. gruodžio 7 d. rašte.

(7)

2007 m. spalio 12 d., spalio 17 d., spalio 19 d., lapkričio 14 d. ir 2008 m. sausio 14 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos. Šią papildomą informaciją Rumunija pateikė 2007 m. spalio 18 d., spalio 24 d., lapkričio 6 d., lapkričio 12 d., lapkričio 19 d., lapkričio 23 d., gruodžio 7 d., 2008 m. sausio 8 d. ir sausio 23 d. raštuose.

(8)

Komisija susitiko su Rumunijos valdžios institucijų ir „Ford“ atstovais 2007 m. spalio 5 d., spalio 12 d., lapkričio 7 d., lapkričio 15 d., gruodžio 17 d. ir 2008 m. sausio 24 d.

2.   APIBŪDINIMAS

2.1.   Susijusi įmonė

(9)

„Automobile Craiova“ – įmonė, prekiaujanti atsarginėmis automobilių detalėmis. Ji taip pat gamina išmetamųjų dujų sistemas ir PVC jungtis. Rumunijos valstybei per Rumunijos privatizavimo agentūrą AVAS priklauso 72,4 % įmonės akcijų. Likusieji 27,6 % akcijų priklauso privačiam investiciniam fondui („SIF Oltenia“) ir fiziniams bei juridiniams asmenims pagal privatinę teisę. Akcijos kotiruojamos Bukarešto vertybinių popierių biržoje. „Automobile Craiova“ pelnas 2005 m. buvo 83 479 EUR, 2006 m. – 51 125 EUR. Įmonės apyvarta 2005 m. buvo 2,15 mln. EUR, 2006 m. – 2,14 mln. EUR.

(10)

Įmonė turi vieną dukterinę įmonę „Daewoo Romania“ (DWAR), kuriai taip pat priklauso kontrolinis įmonės „Mecatim“ akcijų paketas. Automobilių gamintojas DWAR įsteigtas 1994 m. kaip bendra įmonė, kurios 49 % akcijų priklauso Rumunijos valstybei ir 51 % – „Daewoo Motors South Korea“. „Daewoo Motors“ bankrutavus, 2006 m. DWAR išpirko 51 % jos akcijų. Pagal Rumunijos įmonių teisės aktus 2007 m. lapkričio mėn. 51 % akcijų buvo anuliuotas ir „Automobile Craiova“ tapo vieninteliu DWAR savininku.

(11)

2007 m. DWAR dirbo 3 959 žmonės. 2006 m. ji pagamino 24 898 automobilius, daugiausia mažų modelių. 2007 m. planuota pagaminti apie 19 000 automobilių. 2008 m. automobilių gamyba sustojo. Be to, DWAR gamina variklius įvairioms „GM Daewoo“ dukterinėms įmonėms. „Craiova“ gamykla per metus gali pagaminti 100 000 automobilių.

(12)

2006 m. DWAR patyrė apie 350 mln. EUR, o 2007 m. iki balandžio 30 d. – apie 3,4 mln. EUR nuostolių. 2006 m. jos skolos iš viso sudarė apie 88 mln. EUR, iš jų 56 mln. EUR – valstybės biudžetui ir 25 mln. EUR – tiekėjams.

(13)

Pagal finansines ataskaitas 2006 m. įmonei priklausė žemės ir nekilnojamojo turto, kurio vertė sudarė 193 mln. EUR, žaliavų ir kitų medžiagų, kurių vertė – 55 mln. EUR, 96 mln. EUR grynųjų pinigų, o gautinos sumos ir mokėjimai sudarė iš viso 108 mln. EUR. Taigi pagal balanso ataskaitą 2006 m. pabaigoje DWAR 2006 m. grynasis turtas sudarė 419 mln. EUR.

(14)

„Mecatim“ yra DWAR dukterinė įmonė; DWAR priklauso 75 % jos akcijų; 20 % priklauso AVAS, o likusieji 5 % – privatiems akcininkams. Įmonė įsikūrusi Timišoara mieste. Pagrindinė jos veikla – transporto priemonių atsarginių dalių ir variklių gamyba. Tačiau įmonė gamybą sustabdė ir šiuo metu prekiauja transporto priemonėmis.

(15)

„Automobile Craiova“ įsteigta regione, kuriam gali būti teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

2.2.   Privatizavimo procesas

(16)

2007 m. gegužės 19 d. ir 21 d. Rumunijos privatizavimo agentūra AVAS paskelbė apie jai priklausančios 72 % „Automobile Craiova“ akcijų dalies pardavimą. Nors kelios įmonės prieš tai pateikė neįpareigojančius raštus, kuriais išreiškė susidomėjimą, informacinį memorandumą (t. y. informacijos rinkinį) įsigijo tik du galimi investuotojai, „Ford Motor Company“ (toliau – „Ford“) ir „General Motors“ (toliau – GM), įgydami teisę gauti informaciją, pateiktą duomenų salėje, kurie galiausiai pateikė galutinius ir įpareigojančius pasiūlymus.

(17)

Informacijos rinkinyje nurodytos tam tikros sąlygos, visų pirma dėl mažiausios galimos gamybos apimties, darbuotojų skaičiaus ir investicijų lygmens. Pagal vertinimo lentelę siūloma kaina sudaro tik 35 % bendro balų skaičiaus, bendros investicijos – 25 %, 60 % gamybos integracijos lygio pasiekimas per ketverius metus – 20 %, įsipareigojimas pasiekti 200 000 automobilių per metus gamybos lygį – 20 %. Jeigu siūlomas integravimo lygis mažesnis už 60 % ir (arba) jis būtų pasiektas tik po ketverių metų, investuotojui būtų skirta 0 balų. Tas pats principas taikomas gamybos lygiui: jeigu gamybos lygis būtų mažesnis negu 200 000 automobilių ketvirtaisiais metais ir (arba) jeigu prireiktų ilgesnio laikotarpio tokiam gamybos lygiui pasiekti, investuotojui būtų skirta 0 balų.

(18)

Galutiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2007 m. liepos 5 d.„Ford“ vienintelis pateikė įpareigojantį pasiūlymą ir laimėjo konkursą. Iš pradžių jis pasiūlė 55 mln. EUR kainą, o po vėliau įvykusių derybų – 57 mln. EUR.

(19)

Po konkurso vykusiose derybose šalys susitarė, kad „Ford“, pirkėjas, reorganizuojant nuosavybę įsigis pramoninį „Automobile Craiova“, DWAR ir „Mecatim“ turtą, o nepagrindinis turtas (daugiausia nekilnojamasis turtas ir laisvi grynieji pinigai) bus atskirtas ir liks valstybės nuosavybė. Valstybė taip pat įsipareigojo visomis išgalėmis stengtis išpirkti likusius 28 % akcijų iš privačių akcininkų ir parduoti jas „Ford“.

(20)

Pirkimo ir pardavimo susitarimas pasirašytas 2007 m. rugsėjo 12 d.

3.   SPRENDIMAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ IR PRIIMTI ĮSAKYMĄ SUSTABDYTI PAGALBĄ

(21)

Oficiali tyrimo procedūra pradėta dėl kilusių įtarimų, kad privatizavimo procesas buvo susijęs su valstybės pagalba.

(22)

Pirma, Komisijai kilo abejonių, ar pats konkursas buvo atviras, skaidrus ir nediskriminuojantis. Pagal tuo metu turėtą informaciją – daugiausia iš straipsnių spaudoje – Komisija turėjo pagrindo daryti prielaidą, kad kai kuriems galimiems investuotojams nuo pat pradžių sudarytos nepalankios sąlygos, dėl to jie nusprendė neteikti pasiūlymų.

(23)

Antra, Komisijai kilo abejonių, ar privatizavimo sąlygos nenulėmė mažesnės pardavimo kainos ir taip privatizuojamai įmonei nebuvo suteikta pranašumo. Remiantis informacija, turėta tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, matyti, kad AVAS nustatė keturias sąlygas, dėl kurių galėjo sumažėti pardavimo kaina, o galimai susidomėjusios šalys buvo atgrasytos nuo dalyvavimo konkurse. Siūloma kaina sudarė tik 35 % galutinio balų skaičiaus.

(24)

Be to, Komisijai kilo klausimas, ar Rumunijos valdžios institucijos kaip vieną iš privatizavimo sąlygų nustatė reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus. Pagal informacijos rinkinį galimi konkurso dalyviai turėjo pateikti verslo planą, kuriame būtų nurodytas jų įsipareigojimas išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Prie informacijos rinkinio pridėtame PPS projekte taip pat numatytas pirkėjo įsipareigojimas per artimiausius penkerius metus išlaikyti esamą darbuotojų skaičių; jeigu pirkėjas šio įsipareigojimo nesilaikytų, PPS de jure taptų niekiniu be jokių pranešimų ar papildomų formalumų. Galiausiai Rumunijos valdžios institucijos informavo galimus pirkėjus prieš paskelbdamos pranešimą apie privatizavimą, kad vienas pagrindinių privatizavimo tikslų – išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių.

(25)

Galiausiai Komisijai kilo įtarimų, kad po konkurso vykstant deryboms kai kurios sąlygos buvo pakeistos „Ford“, pirkėjo, naudai. Remiantis tuo metu turėta informacija, panašu, kad Rumunijos valstybė įsipareigojo perimti faktinius ir galimus ieškinius prieš „Automobile Craiova“, tarp jų ir muitinės 800 mln. EUR ieškinį. Be to, vėliau vykusiose derybose valstybė ir „Ford“ susitarė pertvarkyti įmonę – pagrindinę veiklą (automobilių gamybą) atskirti nuo nepagrindinio turto, ypač nekilnojamojo turto. Po tokio pertvarkymo „Ford“ įsigytų ir sumokėtų tik už pramoninę veiklą, o žemė ir toliau būtų valstybės nuosavybė.

(26)

Kadangi Rumunija, nepaisydama pakartotinių Komisijos perspėjimų, procesą tęsė ir pasirašė privatizavimo susitarimą, Komisija priėmė įsakymą sustabdyti pagalbą.

4.   RUMUNIJOS PASTABOS

(27)

Pirma, Rumunija pabrėžia, kad konkursas buvo atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis. Pirmajame pranešime apie ketinimą privatizuoti DWAR, paskelbtame 2006 m. gruodžio 5 d., ir 2007 m. kovo 9–12 d. paskelbtame pranešime nebuvo nustatyta jokių išankstinių reikalavimų ar atrankos kriterijų, taip pat nebuvo nurodyta jokių sąlygų, kurias turi tenkinti konkurso dalyviai. Be to, 2007 m. gegužės 18 d. ir 21 d. paskelbtame pranešime nenurodytos jokios privalomos sąlygos, tik vertinimo kriterijai, pagal kuriuos konkurso pasiūlymai turėjo būti vertinami balais. Rumunija taip pat nurodo, kad darbuotojų skaičiaus padidinimas niekada nebuvo konkurso kriterijus. Ir galiausiai, visi galimi konkurso dalyviai galėjo susipažinti su visa esama informacija, nes visas privatizavimo procesas buvo skaidrus. Todėl nė vienam galimam konkurso dalyviui nebuvo užkirstas kelias pateikti pasiūlymą.

(28)

Antra, Rumunija teigia, kad nei informacijos rinkinyje, nei PPS projekte nebuvo nustatyta privalomų sąlygų, dėl kurių galimi konkurso dalyviai negalėtų derėtis. Tai paaiškina, kodėl AVAS iš pradžių ketino privatizuoti visą DWAR, bet vykstant privatizavimui nusprendė suteikti galimybę galimiems konkurso dalyviams teikti pasiūlymus tik dėl pramoninio turto (t. y. išskyrus nekilnojamąjį turtą). Ji pabrėžia, kad nuo pat pradžių galimi konkurso dalyviai žinojo, kad nekilnojamasis turtas neprivatizuojamas ir bus parduotas atskirai.

(29)

Trečia, Rumunija pabrėžia, kad informacijos rinkinyje pateikti kriterijai neturėjo jokio poveikio konkurso dalyviams, juolab kad visos galimos suinteresuotosios šalys yra automobilių įmonės. Ji taip pat teigia, kad šie kriterijai nepadarė įtakos „Ford“ pasiūlytai pirkimo kainai, nes minėti kriterijai atitinka įmonės verslo planą. Pasak Rumunijos, 200 000 automobilių per metus gamybos pajėgumai – reikalavimas, kurį AVAS pateikė informacijos rinkinyje – turi būti pasiekti dėl ekonominių priežasčių: turint omenyje automobilių gamyklos, kuri yra skirta mažiems modeliams gaminti, dydį ir pajėgumą, mažiau kaip 200 000 automobilių per metus gamyba būtų nepelninga.

(30)

Ketvirta, Rumunija nurodo, kad parduodama savo „Automobile Craiova“ akcijų dalį ji veikė kaip rinkos ekonomikos dalyvis. Ji teigia, kad gauta kaina rodo rinkos vertę ir pateikia šiuos argumentus: 2006 m. DWAR pirko 51 % akcijų iš buvusios pagrindinės įmonės „Daewoo Motors Ltd.“ už 50 mln. USD. Todėl bendra visų akcijų vertė tuo metu buvo 78 mln. EUR. „Ford“ už 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų pasiūlė 57 mln. EUR, tai atitinka 78 mln. EUR kainą už visas akcijas. Skaičiuojant pagal vienos akcijos vertę vertybinių popierių biržoje, visų „Automobile Craiova“ akcijų vertė 2007 m. kovo 16 d. sudarė apie 59 mln. EUR. Todėl 57 mln. EUR pirkimo kaina, kurią „Ford“ sumokėjo už 72 % akcijų, yra didesnė už rinkos kainą. Be to, įmonę restruktūrizavus AVAS tebebus nepagrindinio turto savininkė. Galiausiai pagal DWAR vertinimą, kurį atliko nepriklausomi KPMG ekspertai po pagrindinės įmonės bankroto, 2004 m. įmonės vertė siekė nuo 18 mln. iki 81 mln. USD, priklausomai nuo taikomo vertinimo metodo.

(31)

Penkta, dėl įtariamos kompensacijos Rumunija pateikė išsamios informacijos apie skolos grąžinimo tvarką, nustatytą specialiame įstatyme dėl „Automobile Craiova“ privatizavimo. Ji teigia, kad pagal įprastą verslo praktiką AVAS perima tik tas skolas, kurios nebuvo numatytos ir kurių neįmanoma kiekybiškai įvertinti. Ji pabrėžia, kad „Automobile Craiova“ ir DWAR neturi nesumokėtų skolų valstybei, išskyrus skolas, susidariusias vykdant įprastą veiklą. Be to, kadangi 2006 m. buvo sumokėta 10 mln. USD pagrindinei įmonei (5), DWAR neturi jokių įsiskolinimų buvusioms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms.

(32)

Šešta, Rumunija paaiškino skolos – 800 mln. EUR muitinės ieškinio – atsiradimą. Pagal įstatymą 71/1994 dėl užsienio investuotojų pritraukimo Rumunijos įmonės atleidžiamos nuo muitų ir pelno mokesčio, jeigu atitinka šias sąlygas: pasirašytasis užsienio kapitalas yra ne mažesnis kaip 50 mln. USD; ne mažiau kaip 50 % produkcijos eksportuojama; pasiektas gamybos integracijos lygis yra ne mažesnis kaip 60 %; akcinis kapitalas 14 metų nuo užsienio kapitalo investavimo nesikeitė ir užsienio kapitalo dalis sudaro mažiau kaip 50 mln. USD.

(33)

Teritorinė muitinė apskaičiavo įmonės gamybos integracijos lygį 2005 m. ir padarė išvadą, kad 60 % riba nebuvo pasiekta. Taigi ji pareikalavo grąžinti mokesčių lengvatas, kurių suma sudarė 800 mln. EUR. DWAR apskundė sprendimą Valstybės muitinės įstaigai. Kadangi pirmosios instancijos teismas paliko galioti sprendimą dėl mokesčių lengvatų grąžinimo, DWAR pateikė naują skundą. Apeliacinis teismas 2007 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino įsakymą dėl grąžinimo.

(34)

Galiausiai Rumunija pabrėžia, kad DWAR nebuvo panaikinti jokie įsiskolinimai.

(35)

Septinta, Rumunijos valdžios institucijos nurodo, kad esamo darbuotojų skaičiaus išlaikymas niekada nebuvo privatizavimo sąlyga, nes tai nebuvo vertinimo kriterijus. Be to, PPS projektas, įtrauktas į informacijos rinkinį, tebuvo preliminarus, todėl galimi konkurso dalyviai turėjo suprasti, kad dėl konkrečių susitarimo sąlygų galima vesti dvišales derybas. Todėl galimi konkurso dalyviai, kurie neplanavo išlaikyti esamo darbuotojų skaičiaus, vis tiek galėjo teikti pasiūlymą su kitokiu verslo planu.

(36)

Galiausiai, dėl vėliau vykusių derybų dėl kitų susitarimo sąlygų Rumunija nurodo, kad dėl jų buvo vedamos įprastos derybos, kurias užbaigus sudarytas PPS.

5.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(37)

2007 m. lapkričio 23 d. raštu „Ford“ tapo suinteresuotąja šalimi Komisijos pradėtoje procedūroje.

(38)

Pirma, „Ford“ teigia, kad privatizavimo procesas buvo atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis. Visa „Ford“ ir AVAS privatizavimo proceso korespondencija buvo pateikta duomenų salėje.

(39)

Antra, atrankos kriterijai nebuvo privalomos sąlygos, dėl kurių galimiems konkurso dalyviams būtų užkirstas kelias dalyvauti konkurse. Priešingai – „Ford“ paskelbė, kad, jos manymu, dėl šių kriterijų buvo galima derėtis. Be to, balų skyrimo kriterijai neturėjo poveikio „Ford“ pasiūlymui, nes „Ford“ verslo planas truputį viršijo informacijos rinkinyje pateiktus reikalavimus.

(40)

Trečia, „Ford“ sumokėta pirkimo kaina AVAS rodo akcijų, parduodamų konkurso būdu, rinkos vertę. „Ford“ nurodė, kad ji už visas akcijas ketino mokėti maksimalią 100 mln. USD (t. y. 71,4 mln. EUR) kainą, kuri atitinka 51,7 mln. EUR kainą už 72,4 % (6). Ji neketino siūlyti didesnės kainos, net jei ir nebūtų nustatyti tokie atrankos kriterijai. Iš pradžių „Ford“ pasiūlė 55 mln. EUR, o po derybų su Rumunijos valdžios institucijomis – 57 mln. EUR. Be to, „Ford“ buvo vienintelė konkurso dalyvė, todėl jos pasiūlymas atitinka rinkos vertę.

(41)

Galiausiai „Ford“ teigia, kad PPS numatytos kompensacijos yra įprastos verslo praktikos įsigyjant įmones dalis, taigi atitinka rinkos principus ir nenulemia pardavimo už žemesnę nei didžiausią galimą kainą. „Ford“ pabrėžia, kad tokios kompensacijos yra susijusios tik su rizika, kuri viršija įprastą veiklos riziką ir kurios investuotojas, perimdamas įmonę, negali įvertinti. „Ford“ perėmė visas „Automobile Craiova“, įskaitant DWAR, skolas ir įsipareigojimus, susidariusius vykdant įprastą veiklą, kurie buvo įvertinti kiekybiškai ir apie kuriuos informacija buvo pateikta duomenų salėje. Tačiau „Ford“ nenorėjo prisiimti galimos rizikos, kurios negalėjo įvertinti ir pakankamai tiksliai apskaičiuoti.

6.   VERTINIMAS

6.1.   Valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(42)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyje nustatyta kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

6.1.1.   Valstybiniai ištekliai ir pranašumo suteikimas

(43)

Privatizavimo susitarimo sąlygas nustatė Rumunijos valstybinė privatizavimo agentūra AVAS. Nustatydama tokias sąlygas, dėl kurių mažėja pardavimo kaina, kaip paaiškinta toliau, Rumunijos valstybė sutiko su tuo, kad negaus didžiausios galimos kainos. Taigi parduodama 72,4 % akcijų dalį už mažesnę kainą valstybė prarado pajamų. Todėl priemonės yra susijusios su valstybiniais ištekliais.

(44)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad už valstybinės privatizavimo agentūros AVAS veiksmus atsako valstybė. To Rumunijos valdžios institucijos neginčija.

(45)

Tam tikra priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, jeigu ji nesuteikia pranašumo (7). Atitinkamai Komisija privalo nustatyti, ar konkreti priemonė suteikia pranašumo.

(46)

Įmonė įgyja pranašumo, jeigu gauna ką nors naudinga iš valstybės, ko įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi. Todėl pirma reikia įvertinti, ar parduodama įmonę sąlygomis, kurios neatitinka įprastų rinkos sąlygų, valstybė veikė kaip rinkos ekonomikos dalyvis.

(47)

Pagal EB sutarties 86 straipsnio 1 dalį viešosioms įmonėms yra taikomos valstybės pagalbos taisyklės. EB sutarties 295 straipsnyje nurodyta, kad Bendrijos taisyklės nepažeidžia valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą.

(48)

Remiantis nusistovėjusia Europos teismų praktika (8) ir Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis bei patirtimi privatizavimo srityje (9), kai valstybė narė įsigyja arba parduoda įmonių akcijas, jokio pranašumo nesuteikiama, jeigu valstybė narė elgiasi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis.

(49)

Taigi jeigu privatizavimas vyksta parduodant akcijas vertybinių popierių biržoje, paprastai laikoma, kad tai atitinka rinkos sąlygas ir kad valstybės pagalba neteikiama. Tačiau kai privatizavimas vykdomas parduodant akcijas konkurso būdu, gali būti laikoma, kad pagalba neteikiama tik tada, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, įmonė parduodama konkurso, kuris yra atviras visiems dalyviams, skaidrus ir nediskriminuojantis, būdu; antra, nenustatomos jokios panašiems privačių šalių sandoriams neįprastos sąlygos, galinčios sumažinti pardavimo kainą; trečia, įmonė parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui; ir ketvirta, konkurso dalyviams turi būti suteikta pakankamai laiko ir informacijos, kad jie galėtų tinkamai įvertinti turtą, dėl kurio teikia pasiūlymą (10). Kitais atvejais būtina patikrinti, ar nėra teikiama pagalba, todėl apie tokius atvejus būtina pranešti.

(50)

Tokiais atvejais vertinimas, ar su valstybės turtu susijęs sandoris yra valstybės pagalba, paprastai reiškia, kad nustatoma, ar rinkos ekonomikos dalyvis panašioje padėtyje būtų elgęsis taip pat, t. y. būtų pardavęs įmonę už tą pačią kainą. Kai taikomas rinkos ekonomikos investuotojo principas, neekonominiai veiksniai, pavyzdžiui, veiksniai, susiję su pramonės politika, užimtumo veiksniai arba regioninės plėtros tikslai, kurie rinkos dalyviui nebūtų svarbūs, negali būti vertinami kaip priežastys sutikti su mažesne kaina, bet rodo, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Šį principą Komisija (11) dažnai aiškina ir teismai (12) patvirtina.

(51)

Todėl jeigu neįvykdomi kurie nors iš pirma nurodytų reikalavimų, Komisijos manymu, privatizavimas turėtų būti vertinamas, siekiant nustatyti, ar jo metu buvo teikiama valstybės pagalba, ir ar būtina apie jį pranešti (13). Taigi, šių reikalavimų vykdymas užtikrintų, kad valstybė gautų didžiausią kainą, t. y. rinkos kainą, už savo akcijas ir jokia valstybės pagalba nebūtų teikiama.

(52)

Privatizavimo procese nustatydama tam tikras sąlygas pirkėjams, valstybė galimai sumažina pardavimo kainą ir taip netenka papildomų pajamų. Be to, dėl kai kurių sąlygų galimi investuotojai gali nuspręsti neteikti pasiūlymo, todėl konkurencija konkurse iškreipiama ir net galiausiai pateiktas didžiausios kainos pasiūlymas nebūtinai atitinka faktinę rinkos vertę (14).

(53)

Nustatydama tokias sąlygas ir taip sutikdama negauti geriausios kainos už jai priklausančias akcijas arba turtą, valstybė veikia ne kaip rinkos ekonomikos dalyvis, kuris siektų gauti didžiausią galimą kainą. Užuot taip dariusi valstybė nusprendžia parduoti įmonę už kainą, kuri yra žemesnė už rinkos vertę. Rinkos ekonomikos dalyvis nebūtų ekonomiškai suinteresuotas nustatyti panašias sąlygas (ypač dėl užimtumo lygio išsaugojimo, geografiniam regionui naudingų sąlygų, tam tikro investicijų lygio užtikrinimo), o parduotų įmonę aukščiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, kuris po to galėtų laisvai nuspręsti dėl įsigytos įmonės arba turto ateities (15).

(54)

Tai visiškai nereiškia, kad visos privatizavimo sąlygos automatiškai patvirtina valstybės pagalbos elementų buvimą. Pirma, sąlygos, kurios paprastai nustatomos dviejų privačių šalių sandoriuose (dėl tam tikros tipinės kompensacijos, susijusios su konkurso dalyvio mokumu arba darbo santykius reglamentuojančių vidaus teisės aktų laikymosi) nesukelia problemų. Antra, sąlygos, kurios paprastai privačių šalių sandoriuose nėra nustatomos, kad valstybės pagalba teikiama, rodo tik tada, jei leidžia sumažinti pardavimo kainą ir suteikti pranašumo. Tai, kad šios sąlygos nelemia valstybės pagalbos, turi būti įrodyta kiekvienu konkrečiu atveju (16).

(55)

Šiuo atveju Rumunijos valdžios institucijos organizavo privatizavimo konkursą pirmiausia norėdamos pasiekti tam tikrą gamybos lygį ir darbuotojų skaičių „Craiova“ įmonėje. Rumunijos valdžios institucijos nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad šios sąlygos buvo nustatytos dėl kokių nors priežasčių, į kurias atsižvelgtų ir bet kuris kitas rinkos ekonomikos dalyvis.

(56)

Privatizuodama „Automobile Craiova“, privatizavimo agentūra kaip atrankos kriterijus nustatė keturias sąlygas konkurso laimėtojui atrinkti: siūloma kaina sudaro 35 % bendro balų skaičiaus, bendros investicijos – 25 %, 60 % gamybos integracijos lygio pasiekimas per ketverius metus – 20 %, įsipareigojimas pasiekti 200 000 automobilių per metus gamybos lygį – 20 %. Jei galimas investuotojas paskutinių dviejų sąlygų neįvykdytų, jam pagal šiuos kriterijus būtų skirta 0 balų. Taigi galimam investuotojui buvo praktiškai neįmanoma automobilių gamyklos panaudoti kitiems tikslams ir laimėti konkursą vien tik pasiūlius aukštesnę pardavimo kainą ir neįsipareigojus pasiekti reikalaujamo gamybos ir integracijos lygio (jeigu investicijų dydis išliktų toks pat).

(57)

Darant prielaidą, kad konkuruojantis investuotojas būtų galėjęs pasiūlyti tokį patį investicijų lygį, tačiau nebūtų galėjęs įvykdyti gamybos lygio reikalavimo, toks konkurso dalyvis (norėdamas laimėti konkursą) būtų turėjęs pasiūlyti kainą, kuri turėtų sudaryti 230 % „Ford“ pasiūlytos kainos (17). Tiksliau tariant, norėdamas nurungti „Ford“ pasiūlymą dėl 57 mln. EUR, galimas investuotojas būtų turėjęs pasiūlyti didesnę kaip 133 mln. EUR kainą (t. y. 76 mln. EUR didesnę), kad kompensuotų tai, jog negali įvykdyti gamybos lygio sąlygos. Į šiuos veiksnius turėjo atsižvelgti ir „Ford“, ir galimi jos konkurentai ir būtent jie nulėmė jų sprendimą teikti pasiūlymą ir pasiūlyti tokią kainą.

(58)

Komisija pažymi, kad oficialiame skelbime apie „Automobile Craiova“ privatizavimą nebuvo minimos jokios sąlygos, o visos tikslios sąlygos buvo išdėstytos vėliau, informaciniame memorandume. Bendras Rumunijos valdžios institucijų tikslas – išlaikyti tam tikrą užimtumo lygį ir automobilių gamybos toje gamykloje apimtį – buvo žinomas viešai. Komisijos nuomone, tai rodo, kad galimi investuotojai, kurie galėjo planuoti kitokią gamybos strategiją, nusprendė neišreikšti konkretaus susidomėjimo įmone šiame pradiniame etape.

(59)

Derėtų pabrėžti, kad 200 000 automobilių per metus gamybos lygis yra dukart didesnis nei dabartiniai pajėgumai, kurie, ypač šiuo metu, yra pernelyg mažai išnaudojami. Gamybos lygis, kurį būtina pasiekti, yra išsamiai apibūdintas, todėl tikrai nulems mažesnį rinkos dalyvių susidomėjimą. Komisija mano, kad tokia padėtis panaši į atvejį, kai įmonės ekonominei veiklai įtaką daro valstybės priemonės, kurios mažina įmonių ar dukterinių įmonių įprastai patiriamas išlaidas.

(60)

Komisija mano, kad Rumunijos valdžios institucijų nurodytas skirtingas sąlygų ir vertinimo modelio traktavimas nėra svarbus argumentas. Gamybos ir integravimo lygio vertinimas de facto prilygsta faktiškai nustatytoms privatizavimo sąlygoms, kurios, Komisijos nuomone, sumažino pardavimo kainą. Ji negali priimti argumento, kad pardavimo kaina atitinka įmonės rinkos vertę. Šiuo atveju, Komisijos manymu, taip pat yra požymių, kad galimi investuotojai, planuojantys kitokią gamybos strategiją arba gamybos veiklą ir neketinantys per metus pagaminti 200 000 automobilių ir pasiekti 60 % integracijos lygį, galėjo nuo pat pradžių nuspręsti neteikti pasiūlymo ir kad jų konkurencinė padėtis konkurse buvo gerokai blogesnė. Štai tokiomis aplinkybėmis Rumunijos valdžios institucijos pasirinko pirmiau minėtą vertinimo metodą. Iš tiesų, kitokią gamybos strategiją planuojantis konkurso dalyvis, dalyvavęs konkurse, galiausiai nusprendė neteikti pasiūlymo.

(61)

Komisija negali priimti Rumunijos argumento, kad apie galimybę derėtis dėl sąlygų buvo žinoma visiems investuotojams ir kad tai buvo galima lengvai suprasti iš konkurso dokumentų. AVAS, atsakydama į „Ford“ paklausimą, patvirtino, kad PPS yra tik preliminarus ir kad dėl jo galima toliau derėtis. Tačiau tai pasakytina tik apie derybas dėl susitarimo, kurios vykdomos dėl akcijų pardavimo derybų keliu remiantis galutiniais, patikslintais ir neatšaukiamais pasiūlymais, tai nėra bendras patvirtinimas, kad tolesnės derybos dėl privalomų sąlygų, nustatytų viešame skelbime ir ypač dėl vertinimo kriterijų aspektų, yra įmanomos. Rumunija nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad buvo galima suprasti, jog derėtis galima ir dėl vertinimo kriterijų. Iš tiesų, jei būtų galima derėtis dėl vertinimo kriterijų, vertinimo modelis prarastų bet kokią praktinę reikšmę.

(62)

Komisija nesutinka su Rumunijos argumentu, kad AVAS patvirtino, jog vykstant deryboms buvo galima keisti jos poziciją. Šis atsakymas buvo pateiktas tik į „Ford“ klausimą dėl planuojamo reikalavimo pirkėjui atsisakyti teisės reikalauti apsaugos ir išlaidų atlyginimo iš valstybės, jeigu būtų patenkintas trečiųjų šalių ieškinys dėl „Automobile Craiova“ turto. Komisijos nuomone, iš šio pareiškimo negalima suprasti, kad derėtis galima dėl visų sąlygų.

(63)

Komisija negali sutikti su Rumunijos apskaičiavimais, kuriais ji siekia parodyti, kad „Ford“ sumokėta kaina atitinka „Automobile Craiova“ rinkos vertę. Pirma, „Ford“ sumokėta kaina už 72 % „Automobile Craiova“ akcijų, įskaitant DWAR ir „Mecatim“, negalima lyginti su kaina, kurią DWAR sumokėjo 2006 m. už 51 % savo akcijų. Taip pat būtina atsižvelgti ir į bendras pastarojo pardavimo ekonomines sąlygas: kai bankrutavusi „Daewoo Motors“ 2006 m. sutiko parduoti 51 % savo akcijų, DWAR turėjo didelių naujų įsipareigojimų (pateiktas muitinės ieškinys, įsiskolinimas kitoms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms ir kt.).

(64)

Antra, negalima sutikti su „Automobile Craiova“ akcijų pardavimo kainos ir vertės vertybinių popierių biržoje, kurioje ji siekė apie 50 mln. EUR, palyginimu. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad įsigijus kontrolinį akcijų paketą jų vertė yra gerokai didesnė nei pavienių akcijų. Be to, kadangi tik labai nedidelė akcijų dalis parduodama rinkoje, vertybinių popierių biržos kaina gali neatspindėti tikrosios įmonės vertės.

(65)

Taigi Komisija turi padaryti išvadą, ar nustatytos „Automobile Craiova“ privatizavimo sąlygos sumažino pardavimo kainą ir buvo priežastis, dėl kurios galimi konkurso dalyviai neteikė pasiūlymų. Todėl valstybė prarado pajamų, kurias galėjo gauti iš privatizavimo.

(66)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju ekonominio pranašumo suteikė privatizuojamai ūkinei veiklai skirti valstybiniai ištekliai.

(67)

Pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija abejojo, ar konkursas buvo skaidrus ir nediskriminuojantis ir ypač ar visos galimos susidomėjusios šalys turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija apie privatizuojamą įmonę, atrankos kriterijus ir galimybę derėtis dėl tam tikrų susitarimo sąlygų su privatizavimo agentūra. Tuo metu turėta informacija rodo, kad prieš oficialiai paskelbdamos apie privatizavimą Rumunijos valdžios institucijos vedė preliminarias diskusijas su kai kuriais automobilių gamintojais.

(68)

Rumunija nurodo, kad visi galimi investuotojai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija, nė vienam jų nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos. Ryšiai, kuriuos Vyriausybė užmezgė su galimomis susidomėjusiomis šalimis, nepadarė įtakos privatizavimo strategijai ir procedūrai.

(69)

Remdamasi Rumunijos valdžios institucijų pateikta informacija, Komisija pažymi, kad Rumunijos valdžios institucijos su keliais galimais investuotojais vedė neoficialias preliminarias diskusijas, kurių metu aptarė šiuos įmonės privatizavimo aspektus: visiška pramoninio turto nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai, spartus privatizavimo procesas. Daroma prielaida, kad valstybė, kaip pardavėjas, tokiose diskusijose dalyvauja siekdama gauti preliminarios informacijos, pavyzdžiui, apie rinkos paklausą, mažiausią galimą pardavimo kainą ir kt. Jeigu tokios diskusijos nėra vedamos siekiant nustatyti konkurso sąlygas ir pagal jas tokios sąlygos nėra nustatomos, Komisija sutinka, kad Vyriausybei yra įprasta dalyvauti konsultacijose ir preliminariose diskusijose su galimais investuotojais prieš paskelbiant apie privatizavimą.

(70)

Po paskelbimo apie privatizavimą informacijos rinkinį įsigijo tik du galimi konkurso dalyviai: „Ford“ ir GM, kurie taip įgijo teisę susipažinti su duomenų salėje pateikiama informacija ir galiausiai pateikti galutinį ir įpareigojantį pasiūlymą. Po paskelbimo apie privatizavimą visa korespondencija tarp AVAS ir „Ford“ bei GM tikrai buvo pateikta duomenų salėje. Todėl Komisija daro išvadą, kad tame konkrečiame privatizavimo etape abu galimi investuotojai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su informacija.

(71)

Remdamasi Rumunijos pateikta informacija, Komisija priėjo prie išvados, kad jos abejonės dėl „Automobile Craiova“ privatizavimo konkurso atvirumo, skaidrumo ir nediskriminuojančio pobūdžio išsklaidytos.

(72)

Pradėdama EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl to, kad AVAS privatizavimo eigoje gali panaikinti tam tikras įmonės skolas (ypač muitinės 800 mln. EUR ieškinį) ir suteikti garantiją skoloms kitoms buvusioms „Daewoo“ dukterinėms įmonėms.

(73)

Dėl muitinės ieškinio Rumunija pateikė informacijos, leidžiančios nuspręsti, kad muitinės ieškinį šalies teismas paskelbė nepagrįstu: ieškinys pateiktas dėl klaidingo nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo. Taigi muitinės ieškinys panaikintas. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, valstybių narių teismai privalo visiškai vadovautis Bendrijos teisės nuostatomis dėl valstybės pagalbos. Be to, nacionaliniai teismai gali, jei reikia, atsisakyti taikyti kurią nors nacionalinės teisės normą, jeigu ši prieštarauja Bendrijos teisės normoms (18). Komisija įvertino muitinės ieškinio panaikinimo teismo sprendimu pagrindą ir padarė išvadą, kad dėl jo nebuvo skirta naujos pagalbos.

(74)

Dėl esamų įsipareigojimų, atsiradusių vykdant įprastą veiklą, Rumunija nurodo, kad jų AVAS neperims – juos apmokės DWAR.

(75)

Dėl AVAS suteiktos nenumatytų įsipareigojimų garantijos Rumunijos valdžios institucijos paaiškino, kad valstybės garantija taikoma tik nežinomiems ieškiniams, susijusiems su DWAR veikla praeityje, kurių joks naujas investuotojas negalėjo pakankamai tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti. Be to, Rumunija tvirtina, kad tokių įsipareigojimų perėmimas yra įprasta verslo praktika vykstant įprastoms sutartinėms deryboms.

(76)

Komisija priėjo prie išvados, kad abejones dėl galimo skolos atsisakymo, išreikštas sprendime pradėti procedūrą, galima atmesti.

(77)

Pradėdama EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą Komisija turėjo abejonių dėl to, ar derybų etape AVAS nekeitė konkurso sąlygų taip, kad jos būtų palankesnės „Ford“ verslo planui. Rumunija nurodo, kad kitų susitarimo sąlygų pakeitimas derybų etape yra įprasta verslo praktika, leidžiama pagal šios įmonės pasirinktą privatizavimo strategiją (t. y. derybos vyksta remiantis galutiniais, patikslintais ir neatšaukiamais pasiūlymais). Rumunija taip pat pabrėžė, kad „Ford“ pasiūlyme numatyta įsigyti gamybos padalinį (dabartinį DWAR); už tai „Ford“ pasiūlė 57 mln. EUR pardavimo kainą ir nepagrindinį turtą, kuris liktų valstybės nuosavybe.

(78)

Derybų etape AVAS ir „Ford“ susitarė dėl įmonės restruktūrizavimo proceso, kuris taip pat išdėstytas PPS. Įgyvendinant šį įmonės restruktūrizavimą „Automobile Craiova“ ir „Mecatim“ bus sujungtos su DWAR. Visų trijų įmonių pagrindinis turtas (t. y. pramoninis turtas) liks DWAR nuosavybė. Likęs nepagrindinis turtas (ypač nekilnojamasis) bus perduotas naujai įmonei („Newco“). Laisvi grynieji pinigai, kuriais disponuoja DWAR, taip pat bus perduoti „Newco“. Be to, AVAS įsipareigojo visomis išgalėmis stengtis išpirkti likusias naujosios DWAR akcijas (t. y. pagrindinį turtą) iš privačių akcininkų ir parduoti jas „Ford“.

(79)

Rumunijos pateikti argumentai pašalino Komisijos abejones dėl derybų etapo.

6.1.2.   Atrankumas

(80)

Priemonė yra atrankinio pobūdžio, nes ji palanki tik „Automobile Craiova“, įskaitant automobilių gamintoją DWAR.

6.1.3.   Konkurencijos iškreipimas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

(81)

„Automobile Craiova“ yra automobilių ir atsarginių dalių gamintojas, DWAR yra automobilių gamintojas, šiais produktais plačiai prekiaujama Europos Sąjungoje. Taigi priemonė kelia grėsmę, kad gali būti iškreipta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

6.1.4.   Išvada

(82)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad nustatytos sąlygos yra valstybės pagalba, nes dėl jų sumažėja 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų pardavimo kaina ir privatizuojamam ūkio subjektui suteikiama pranašumo. Šis sprendimas taikomas tik 72,4 % akcijų, kurias AVAS parduoda „Ford“. Jis netaikomas jokiam likusių 27,6 % akcijų pardavimo, kuris gali būti atliekamas ateityje, vertinimui.

(83)

Komisija pažymi, kad ūkio subjektui suteiktas pranašumas ir valstybės pagalba.

6.2.   Pagalbos apskaičiavimas

(84)

Suteikta valstybės pagalba yra lygi skirtumui tarp įmonės rinkos vertės (t. y. didžiausios galimos kainos, kurią AVAS būtų gavusi už 72,4 % „Automobile Craiova“ akcijų, jeigu nebūtų buvę nustatyta jokių sąlygų) ir faktiškai sumokėtos kainos. Šį skirtumą padengė valstybė.

(85)

Suprantama, kad sunku įvertinti, kokia kaina būtų buvusi gauta, jei būtų buvęs organizuotas atviras, skaidrus, nediskriminuojantis ir besąlyginis konkursas. Geriausias įmanomas sprendimas – panaikinti konkurso rezultatus ir privatizavimą organizuoti iš naujo be jokių sąlygų, taip užtikrinant, kad nebūtų teikiama jokia valstybės pagalba. Šis sprendimas buvo pasiūlytas Rumunijos valdžios institucijoms, tačiau jos jo nepriėmė.

(86)

Norint įvertinti pagalbos, suteiktos privatizuotai ūkinei veiklai privatizavimo metu, elementą, reikia nustatyti įmonės rinkos vertę. Atsižvelgdama į diskusijas su Rumunijos valdžios institucijomis ir „Ford“ bei konkretaus atvejo aplinkybes, Komisija mano, jog šiuo atveju tikslinga rinkos vertės analizę grįsti parduotos įmonės grynąja turto verte.

(87)

Pagal įmonės buhalterinius duomenis konkurso metu, 2007 m. kovo 31 d. balanso ataskaitą (t. y. naujausius duomenis, su kuriais galimi konkurso dalyviai galėjo susipažinti rengdami pasiūlymus) bendra įmonės turto vertė, atėmus visas skolas, sudarė – 465 mln. EUR. Į šią vertę neįskaičiuotas nekilnojamasis turtas, kurio galiausiai „Ford“ nenupirko. Be to, kaip jau buvo paaiškinta, PPS abi šalys nusprendė, kad po pardavimo įmonė bus restruktūrizuota. Pirma, „Ford“ neįsigijo vertingo nepagrindinio turto, kuris turėjo būti atskirtas ir likti AVAS. Antra, AVAS taip pat lieka 310 mln. RON (apie 92 mln. EUR) laisvų grynųjų pinigų ir atitinkami įmonės įsipareigojimai (įvertinta, kad šių grynųjų pinigų pakaktų įsipareigojimams padengti). Galiausiai 2007 m. kovo mėn. balanso ataskaitoje numatyti atidėjiniai, skirti apmokėti galimą muitinės ieškinį (aptartas 25 ir 73 punktuose), kuris smarkiai sumažino įmonės grynąją turto vertę; teismui priėmus sprendimą šis ieškinys panaikintas, todėl atidėjinius galima panaikinti.

(88)

Be šių aspektų, Rumunijos valdžios institucijos taip pat pateikė argumentų, kuriais grindė kai kuriuos vertės tikslinimus balanso ataskaitoje, kad tiksliai nurodytų faktinę turto vertę. Visų pirma, žemės ir pastatų, mašinų ir įrenginių, kito materialaus turto ir atsargų vertė buvo atitinkamai patikslinta, kad parodytų faktinę jų rinkos vertę.

(89)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, t. y. atėmus laisvus grynuosius pinigus, ir jeigu nebūtų atsižvelgiama į įsipareigojimus ir atidėjinius muitinės ieškiniui apmokėti ir, galiausiai, jeigu būtų pritaikyti šie patikslinimai, gauta grynoji 100 % DWAR turto vertė sudarytų 115 923 000 EUR, tai reiškia, kad 72,4 % DWAR akcijų grynoji vertė sudaro 83 928 000 EUR.

(90)

Skirtumas tarp apskaičiuotos grynosios turto vertės ir „Ford“ faktiškai sumokėtos kainos (57 mln. EUR) yra 26 928 000 EUR. Taigi valstybės pagalba sudaro 26 928 000 mln. EUR.

6.3.   Valstybės pagalbos priemonių vertinimas kaip neteisėta pagalba

(91)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą „neteisėta pagalba“ yra nauja pagalba, įgyvendinta pažeidžiant EB sutarties 93 straipsnio 3 dalį.

(92)

Rumunijos valdžios institucijos nepranešė apie priemonę prieš ją įgyvendindamos, todėl pažeidė 88 straipsnio 3 dalį. Taigi priemonė yra neteisėta valstybės pagalba.

6.4.   Neteisėtos pagalbos suderinamumas

(93)

Kadangi nustatyta, kad valstybės priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, būtina išsiaiškinti, ar ši priemonė galėtų būti suderinama su bendrąja rinka.

(94)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys šiuo atveju netaikomos, nes pagalba nėra nei socialinio pobūdžio, nei teikiama individualiems vartotojams. Be to, šia priemone nėra ištaisoma gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padaryta žala, pagalba nėra teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui.

(95)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatytos išimtys taip pat netaikomos. Šios išimtys taikomos pagalbai, kuri yra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti ir padėti skatinti kultūros ir paveldo išsaugojimą.

(96)

Taigi lieka išimtys, numatytos EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose ir atitinkamose Bendrijos gairėse.

(97)

Komisija neturi jokios informacijos, rodančios, kad pagalba gali būti laikoma suderinama su EB sutartimi pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (19).

(98)

Pagal šias gaires pagalbą restruktūrizavimui gaunanti įmonė turi patirti sunkumų, t. y. negalėti savais ištekliais arba lėšomis, kurių gali gauti iš savininko, akcininkų arba kreditorių, padengti nuostolius, dėl kurių be valdžios institucijų įsikišimo tikrai tektų nutraukti veiklą trumpu ar vidutiniu laikotarpiu. DWAR iš tikrųjų 2006 m. patyrė 350 mln. EUR nuostolių, o jos skola sudarė 88 mln. EUR; tačiau įmonė turėjo turto, kurio vertė siekė 419 mln. EUR (tai daugiausia nekilnojamasis turtas). Be to, po privatizavimo ir pardavimo „Ford“, DWAR taptų didesnės verslo grupės, apibrėžtos gairėse, kuri greičiausiai galėtų ją finansiškai paremti ir padėti įveikti sunkumus, dalimi. Taigi DWAR pagal šias gaires nėra sunkumų patirianti įmonė.

(99)

Be to, pagalba restruktūrizavimui teikiama su sąlyga, kad turimas pagrįstas restruktūrizavimo planas, kurio galiojimas turi būti kuo trumpesnis ir kuris padėtų per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis dėl veiklos sąlygų ateityje sugrąžinti ilgalaikį įmonės perspektyvumą. Rumunija tokio restruktūrizavimo plano nepateikė.

(100)

Be to, būtina vengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo. Paprastai taip nutinka, kai po restruktūrizavimo apribojamos įmonės galimybės savo rinkoje arba rinkose (t. y. taikomos kompensacinės priemonės). „Automobile Craiova“ atveju nustatytos privatizavimo sąlygos užtikrina didelį pajėgumų augimą, taigi ir aktyvesnį dalyvavimą atitinkamoje rinkoje.

(101)

Nepaisydama abejonių, kurias Komisija išreiškė pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, Rumunija neįrodė, kad šios sąlygos buvo tenkinamos. Taigi Komisija daro išvadą, kad gairėse nustatytos sąlygos nebuvo tenkinamos.

(102)

Komisija pažymi, kad „Automobile Craiova“ yra įsikūrusi regione, kuriam gali būti teikiama regioninė pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Tačiau Rumunija nepateikė jokios informacijos, rodančios, kad buvo tenkinamos gairėse dėl nacionalinės regioninės pagalbos nustatytos sąlygos regioninei pagalbai teikti.

(103)

Komisija pažymi, kad privatizavimo susitarimo sąlygos tikrai susijusios su planuojamomis investicijomis ir užimtumo lygio išsaugojimu – tai prilygsta regioninės pagalbos tikslams. Tačiau pažymėtina, kad „Ford“ pasiektam kainos sumažinimui nebuvo taikoma sąlyga, kad būtų laikomasi gairėse dėl nacionalinės regioninės pagalbos nustatytų sąlygų, pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį vykdyti projektą regione, tikrinti tinkamas finansuoti išlaidas arba taikyti taisykles dėl pagalbos kaupimo, skaidrumo ir stebėsenos.

(104)

Be to, Komisija pažymi, kad Rumunija atskirai pranešė apie regioninę pagalbą (20). Ši pagalba savo ruožtu bus vertinama naujame sprendime.

(105)

Komisija taip pat pažymi, kad pagalba nėra suderinama pagal jokias kitas Bendrijos gaires ar reikalavimus. Bet kuriuo atveju Rumunijos valdžios institucijos nenurodė jokių tokių nuostatų.

(106)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

7.   GRĄŽINIMAS

(107)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, taigi Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių, kad gavėjas pagalbą grąžintų.

(108)

Grąžinama tik nesuderinama valstybės pagalba. Komisija nustatė, kad neteisėtai suteiktos pagalbos suma yra 26 928 000 EUR. Ši pagalba nesuderinama pagal jokias EB valstybės pagalbos nuostatas, todėl turi būti grąžinta.

(109)

Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalbos gavėjas yra privatizuotas ūkio subjektas, t. y. pagrindinis „Automobile Craiova“ ir DWAR arba bet kurios jų teises ir įsipareigojimus perėmusios įmonės turimas gamybos turtas. Ji pažymi, kad pagal PPS nuostatas po įmonės restruktūrizavimo šis ūkio subjektas bus tik pagrindinio pramoninio turto, kuriam buvo naudingos privatizavimo sąlygos, o ne nepagrindinio turto, savininkas.

(110)

Atsižvelgiant į PPS numatytas specialias sustabdymo sąlygas, taip pat Komisijos įsakymą sustabdyti pagalbą AVAS ir „Ford“, PPS dar neįsigaliojo. Taigi Komisija daro išvadą, kad pagalba nebuvo suteikta pagalbos gavėjui, todėl palūkanų išieškoti nereikia.

(111)

Komisija pažymi, kad laisvi grynieji „Automobile Craiova“ ir DWAR (bei kito nepagrindinio turto) pinigai nėra AVAS ir „Ford“ sandorio dalykas, todėl „Ford“ jų neperėmė. Taigi apskaičiuodama įmonės grynąją turto vertę, kad nustatytų pagalbos dydį, Komisija neįskaičiavo šių laisvų grynųjų pinigų. Taigi remiantis šia diskusija pagalba nebus grąžinta iš šių laisvų grynųjų pinigų. Todėl Komisija prašo ją nuolat informuoti apie įmonės restruktūrizavimą, ypač pateikti duomenų apie PPS sudarymo dieną ir grąžinimo dieną buvusių laisvų grynųjų pinigų sumą, taip pat pateikti informacijos apie visus skirtumus, atsiradusius per laikotarpį tarp šių dviejų datų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Rumunija teikė privatizuodama „Automobile Craiova“ ir kuri sudarė 26 928 000 EUR, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Rumunija turi imtis visų reikalingų priemonių, kad iš gavėjo būtų susigrąžinta visa 1 straipsnyje nurodyta ir neteisėtai tam gavėjui suteikta valstybės pagalba.

2.   Turi būti susigrąžinta suma su palūkanomis už laikotarpį nuo pagalbos perdavimo disponuoti gavėjui iki pagalbos sugrąžinimo.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.

4.   Lėšos turi būti grąžintos nedelsiant, laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, jeigu pagal juos galima nedelsiant ir operatyviai įgyvendinti šį sprendimą.

3 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti grąžinta nedelsiant ir operatyviai.

2.   Rumunija turi užtikrinti, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo šio pranešimo dienos.

4 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo Rumunija turi pateikti Komisijai šią informaciją:

a)

visa iš gavėjo sugrąžintina pagalbos suma;

b)

išsamus priemonių, kurių jau buvo imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, sąrašas;

c)

dokumentai, rodantys, kad gavėjui buvo nurodyta sugrąžinti pagalbą;

d)

dokumentai, rodantys, kad pagalba buvo grąžinta;

e)

dokumentai, rodantys, kad pagalba nebuvo grąžinta iš nepagrindinio pramoninio turto, kuris turi būti perduotas naujai AVAS priklausančiai įmonei ir privatiems akcininkams (ypač laisvi grynieji pinigai ir nekilnojamasis turtas), kaip nurodyta pirkimo ir pardavimo susitarime;

f)

išsamus įmonės restruktūrizavimo proceso, apibrėžto pirkimo ir pardavimo susitarime, apibūdinimas.

2.   Rumunija turi nuolat informuoti Komisiją apie tai, kaip vykdomos nacionalinės priemonės, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, tol, kol bus grąžinta visa 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijai pateikus paprastą prašymą ji turi nedelsdama informuoti apie priemones, kurių jau buvo imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat turi nedelsdama pateikti išsamios informacijos apie sugrąžintą pagalbos sumą ir palūkanas, kurios jau susigrąžintos iš gavėjo.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 27 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 248, 2007 10 23, p. 25.

(2)  Klaida. Skaityti: „ir jos dukterinės įmonės „Daewoo Romania“ “.

(3)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1–9).

(4)  Žr. 1 išnašą.

(5)  2006 m. DWAR įsigijo 51 % „Daewoo Motors Ltd.“ akcijų už 50 mln. USD ir dar įsipareigojo įvykdyti kitų „Daewoo“ dukterinių įmonių 10 mln. USD vertės neįvykdytus įsipareigojimus.

(6)  Pagal valiutos kursą 1 EUR = 1,4 USD.

(7)  Žr. bylą T-471/93 „Tiercé Ladbroke SA“ prieš Komisiją, 54, 56–63 punktai.

(8)  Žr. bylą T-296/97 „Alitalia“, bylas T-228/99 ir T-233/99 „WestLB“ prieš Komisiją, bylą T-366/00 „Scott SA“, bylas C-328/99 ir C-399/00 Italija ir „SIM 2 Multimedia“ prieš Komisiją ir bylą T-358/94 „Air France“ prieš Komisiją.

(9)  XXIII Konkurencijos politikos ataskaita (1993 m.), p. 255. Šios taisyklės, ypač taikomos aviacijos sektoriui, pateikiamos EB sutarties 92 ir 93 straipsnių ir EEE susitarimo 61 straipsnio taikymo valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje gairėse (OL C 350, 1994 12 10, p. 5), kuriose nurodoma, kad „Pagalba neteikiama […], jeigu po privatizavimo tenkinamos šios sąlygos: pardavimas buvo vykdomas paskelbus besąlyginį viešą kvietimą dalyvauti konkurse […]. Kita vertus, tokio pobūdžio pardavimui taikomas EB sutarties 93 straipsnio 3 dalies reikalavimas dėl išankstinio paskelbimo, nes daroma prielaida, kad toks pardavimas susijęs su valstybės pagalba: […] pardavimui, kuris vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios būtų nepriimtinos rinkos ekonomikos investuotojų sandoryje“.

(10)  XXIII Konkurencijos politikos ataskaitos 402 ir tolesni punktai (1993 m.). Taip pat žr. XXI Konkurencijos politikos ataskaitos 248 punktą (1991 m.): „[…] pagalba neteikiama, jeigu akcijos parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiam atviro ir besąlyginio konkurso dalyviui. Jeigu akcijos parduodamos kitomis sąlygos, gali būti, kad tam tikra valstybės pagalbos dalis teikiama“.

(11)  Žr. 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą dėl TASQ, kuriame nurodoma: „Prancūzijos valdžios institucijos įrodė, kad kvietimas dalyvauti konkurse buvo skaidrus ir besąlyginis […]. Visų pirma, Komisijai pateikti dokumentai rodo, kad TASQ pardavimui nebuvo nustatytos sąlygos dėl, pavyzdžiui, darbo vietų išsaugojimo, vietos ar veiklos tęstinumo.“ Šis faktas Komisijai padėjo prieiti išvados, kad tame privatizavime valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(12)  Žr. bylas T-228/99 ir T-233/99 „WestLB“ prieš Komisiją, bylą T-366/00 „Scott SA“, bylas C-328/99 ir C-399/00 Italija ir „SIM 2 Multimedia“ prieš Komisiją ir bylą T-358/94 „Air France“ prieš Komisiją. Byloje T-296/97 „Alitalia“ Teismas konstatuoja: „Reikia pabrėžti, kad privatus investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis vadovaujasi pelno siekiais. Motyvas vykdyti šią priemonę buvo siekis išsaugoti darbo vietas, taigi, visų pirma buvo vadovaujamasi siekiu išsaugoti pareiškėjo perspektyvumą ir veiklą, o ne gauti pelno“.

(13)  Žr. XXIII Konkurencijos politikos ataskaitą (1993 m.), p. 255.

(14)  Keliuose Komisijos sprendimuose tai, kad nebuvo nustatytos sąlygos, t. y. konkursas buvo besąlyginis, lėmė Komisijos išvadas, kad privatizavimo procedūrų metu valstybės pagalba tikrai nebuvo teikiama. Žr. 2000 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimą dėl „Dessauer Geräteindustrie“ (OL L 1, 2001 1 4, p. 10), 2000 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl „SKET Walwerkstechnik“ (OL L 301, 2001 11 17, p. 37) ir 2002 m. sausio 30 d. sprendimą dėl „Gothaer Fahrzeugtechnik“ (OL L 314, 2002 11 18, p. 62), kuriame Komisija paaiškino: „Norėdama pašalinti visus valstybės pagalbos elementus sandoryje, „BvS“ turėtų reikalauti įmonės rinkos vertę atitinkančios kainos. Todėl Komisija tikrina, ar pardavimo procedūra buvo tinkama rinkos vertei nustatyti. […] pardavimo kaina yra rinkos kaina, jeigu pardavimas vykdomas atviro, besąlyginio konkurso būdu ir turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui.“.

(15)  Žr. 1996 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą 97/81/EB dėl „Head Tyrolia Mares“, kuriame Komisija nurodo, kad „Investuotojui rinkos ekonomikos sąlygomis, priimančiam sprendimą atsisakyti investicijos, be konkrečių ekonominių priežasčių nėra svarbu užtikrinti tam tikrą užimtumo lygį. Be šios sąlygos galimas pirkėjas įgytų įmonės nepriklausomybę ir HTM vertė padidėtų, dėl to pardavimo kaina būtų didesnė arba AT finansavimas būtų mažesnis“, ir 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimą 2000/628/EB dėl pagalbos, kurią Italija suteikė „Centrale del Latte di Roma“, kuriame Komisija išvardija kriterijus, rodančius, kad valstybės įmonės privatizavime valstybės pagalba nebuvo teikiama (žr. nuo 32 konstatuojamosios dalies, ypač 36 konstatuojamąją dalį): „Komisija mano, kad įmonės rinkos vertė būtų buvusi ta kaina, kurią būtų sumokėjęs privatus investuotojas, jei pardavimui nebūtų buvę nustatytos jokios sąlygos, ypač dėl tam tikro darbo vietų skaičiaus išsaugojimo ir žaliavų pirkimo iš vietos gamintojų“.

(16)  Tokią analizę Komisija atliko, pavyzdžiui, priimdama 2001 m. birželio 20 d. sprendimą dėl GSG; ja remdamasi Komisija padarė išvadą, kad valstybės pagalba nebuvo teikiama, nors ir buvo nustatytos kai kurios neįprastos sąlygos, nes ji priėjo prie išvados, kad tos sąlygos negalėjo sumažinti pardavimo kainos.

(17)  Atlikdama šiuos apskaičiavimus Komisija remiasi prielaida, kad sąlygos dėl integracijos lygio poveikio galima nepaisyti. Kaip teisingai pažymėjo „Ford“, taip pat atsižvelgiant į Komisijos praktiką, šis reikalavimas pažeidžia vidaus rinkos taisykles dėl laisvo prekių judėjimo. Taigi „Ford“ įsipareigojo pasiekti 60 % integracijos lygį per ketverius metus laikydamasi ES teisės normų. Kadangi „Ford“ nurodė šį aspektą savo korespondencijoje su AVAS, su kuria GM taip pat galėjo susipažinti, daroma prielaida, kad GM taip pat suprato, kad šį konkretų reikalavimą buvo galima įvykdyti sąlyginai ir kad jis neturėjo jokių praktinių pasekmių GM pasiūlymui. Tačiau jeigu negalėjimas įvykdyti šio kriterijaus būtų kompensuojamas kaina, kainų skirtumas būtų dar didesnis, nei buvo paaiškinta.

(18)  Žr. bylą C-119/05 Italija prieš „Lucchini“.

(19)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(20)  Valstybės pagalba Nr. 767/07: stambus investicinis projektas – Rumunija – „Ford Craiova“.


PRIEDAS

Informacija apie Komisijos sprendimo taikymą byloje C 46/07 (ex NN 59/07) dėl pagalbos, kurią Rumunija suteikė „Automobile Craiova“

Informacija apie gautos, susigrąžintinos ir jau sugrąžintos pagalbos sumas

Pagalbos gavėjas

Gautos pagalbos suma (1)

Susigrąžintinos pagalbos suma (1)

(Pagrindinė suma)

Sugrąžintos pagalbos suma (1)

Pagrindinė suma

Palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  

(°)

nacionaline valiuta (milijonais)


Top