Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007R1124

2007 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1124/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui

OJ L 255, 29.9.2007, p. 1–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 11 Volume 022 P. 315 - 325

No longer in force, Date of end of validity: 08/03/2011

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1124/oj

29.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1124/2007

2007 m. rugsėjo 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

I.   Ankstesnis tyrimas ir galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) plėvelei, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Tyrimas, po kurio priimtas minėtas reglamentas, toliau vadinamas pirminiu tyrimu. Nustatytos priemonės buvo ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o iš visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Importuojamai PET plėvelei, kurią pagamino ir eksportavo Jindal Poly Films Limited, kurios pavadinimas anksčiau buvo Jindal Polyester Ltd  (3) (toliau – Jindal arba bendrovė), nustatytas 7 % kompensacinis muitas. Pirminis tiriamasis laikotarpis buvo nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (4) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

Po tarpinės peržiūros dėl kito Indijos PET plėvelės gamintojo, Garware Polyester Limited (toliau – Garware), subsidijavimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Garware nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

II.   Ex officio dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(4)

Komisijai pateikti prima facie įrodymai, rodantys, kad Jindal suteikta daugiau subsidijų, palyginti su pirminiu tyrimu, ir kad šis pasikeitęs subsidijų dydis buvo ilgalaikio pobūdžio.

III.   Tyrimas

(5)

Dėl to, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija nusprendė inicijuoti ex officio dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, kurioje nagrinėjamas tik Jindal taikomas subsidijų dydis, kad galėtų nuspręsti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies pakeisti galiojančias kompensacines priemones. 2006 m. rugpjūčio 2 d. Komisija pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) paskelbė apie šios peržiūros inicijavimą.

(6)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – peržiūros TL) truko nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d.

(7)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė Jindal, Indijos Vyriausybei ir Liuksemburgo Du Pont Tejin Films, Vokietijos Mitsubishi Polyester Film, Prancūzijos Toray Plastics Europe bei Italijos Nuroll bendrovėms, kurios sudarė didžiąją dalį Bendrijos PET plėvelės gamybos (toliau – Bendrijos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija Jindal išsiuntė klausimyną. Ši bendrovė sutiko bendradarbiauti ir atsakė į klausimyną. Jindal bendrovės patalpose Indijoje surengtas tikrinamasis vizitas.

(9)

Jindal, Indijos Vyriausybė ir Bendrijos pramonė buvo informuotos apie pagrindinius tyrimo rezultatus ir turėjo galimybę pareikšti pastabas. Jindal pateikė pastabas, kurios aptariamos toliau. Indijos Vyriausybė nepateikė jokių pastabų.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS

(10)

Nagrinėjamasis produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, yra Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai deklaruojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

C.   SUBSIDIJOS

I.   Įvadas

(11)

Remiantis turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, buvo tiriamos šios sistemos, pagal kurias, kaip manoma, teikiamos subsidijos:

a)   Nacionalinės sistemos:

i)

išankstinių licencijų sistema;

ii)

muito tarifo sumažinimo leidimo sistema;

iii)

į eksportą orientuotų įmonių ir (arba) specialiųjų ekonominių zonų sistema;

iv)

gamybos priemonių eksportui skatinti sistema;

v)

atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema;

vi)

eksporto kreditų sistema;

vii)

apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis sertifikatas.

(12)

i–iv ir vii punktuose nurodytos sistemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Užsienio prekybos įstatymu Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Indijos Vyriausybė paskelbė Indijos užsienio prekybos politikos, kuri anksčiau buvo vadinama Eksporto ir importo (EXIM) politika, daugiametį planą (toliau – Užsienio prekybos politika 2004–2009), apimantį laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Be to, Indijos Vyriausybė paskelbė Užsienio prekybos politiką 2004–2009 reglamentuojantį procedūrų vadovą (toliau – PV I 2004–2009), kuris yra reguliariai atnaujinamas (6).

(13)

v punkte nurodyta atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(14)

vi punkte nurodyta eksporto kreditų sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankui suteikiama teisė duoti nurodymus komerciniams bankams dėl eksporto kreditų.

b)   Regioninės sistemos

(15)

Remdamasi turima informacija ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, Komisija taip pat ištyrė 1993 m. Maharaštros Vyriausybės paskatų paketo sistemą (toliau – PPS). Ji yra pagrįsta Maharaštros Vyriausybės Pramonės, energijos ir darbo sektorių departamento nutarimais.

II.   Nacionalinės sistemos

1.   Išankstinių licencijų sistema (ILS)

a)   Teisinis pagrindas

(16)

Išsamus sistemos aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 4.1.3–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 4.1–4.30 skyriuose. Šią sistemą 2006 m. balandžio mėn., t. y. pasibaigus peržiūros TL, pakeitė „Išankstinių leidimų sistema“. Šią sistemą pakeitė išankstinių leidimų sistema. Tačiau iš tiesų pasikeitė tik pavadinimas. Toliau pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į peržiūros TL taikytą ILS.

b)   Teisė pasinaudoti

(17)

ILS sudaro šešios posistemės. Inter alia, skiriasi pagal šias posistemes teikiamų teisių naudotis lengvatomis kriterijai. Su finansuojančiais gamintojais „susieti“ gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai turi teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams. Pagrindiniai rangovai, tiekiantys prekes Užsienio prekybos politikos 2004–2009 dokumento 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ) tiekėjai, turi teisę naudotis ILS sistema tariamam eksportui. Galutiniam eksportuotojui prekes tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galiausiai tarpiniams gamintojų eksportuotojų tiekėjams gali būti taikomos „tariamo eksporto“ lengvatos pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes. Kadangi per peržiūros TL Jindal taikė tik pirmas keturias iš šešių posistemes, toliau pateikiamas tik šių posistemių aprašymas.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(18)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

i)

Fiziniam eksportui: tai pagrindinė posistemė. Ji leidžia be muito importuoti žaliavines medžiagas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Leistinos importo apimtys ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį, nurodomi licencijoje.

ii)

Metiniams poreikiams: tokia licencija yra susijusi ne su konkrečiu eksportuojamu produktu, o su platesne produktų grupe (pvz., cheminių ir susijusių produktų). Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali importuoti be muito visas žaliavas, naudojamas visiems tokiai produktų grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)

Tariamam eksportui: pagal šią posistemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminti prekėms, kurias ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 dokumento 8.2. straipsnio dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

iv)

Tarpiniam tiekimui: ši posistemė taikoma tokiems atvejams, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Gamintojas eksportuotojas gamina tarpinį produktą. Jis gali be muito importuoti žaliavines medžiagas ir pasinaudoti ILS sistema tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

(19)

Kaip nurodyta pirmiau, Jindal taikė ILS per peržiūros TL, o tiksliau, ji pasinaudojo keturiomis i–iv punktuose nurodytomis posistemėmis.

(20)

Kad Indijos valdžios institucijos atliktų patikrinimą, licencijos turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 4.30 skyrius) (toliau – vartojimo registras). Atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovė vartojimo registrą tvarkė netinkamai, t. y. nesusiejo žaliavinių medžiagų su pagaminto produkto galutine paskirtimi, kaip reikalaujama Indijos Vyriausybės pateiktoje formoje, nepaisant to, kad bendrovė pagamintą produktą ne tik eksportuoja, bet ir parduoda vidaus rinkoje.

(21)

Pagal pirmiau i–iii punktuose nurodytas posistemes, leistiną importo apimties ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę nustato Indijos Vyriausybė, šie duomenys registruojami licencijoje. Be to, importo ir eksporto metu atitinkamas operacijas Vyriausybės pareigūnai turi registruoti licencijoje. Taikant šią sistemą, leistinas importo apimtis nustato Indijos Vyriausybė pagal standartines žaliavų ir produkcijos normas (SŽPN). SŽPN yra nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PVI 2004–2009 II tome. PET plėvelei bei PET granulėms, t. y. tarpiniam produktui, taikomos SŽPN buvo sumažintos 2005 m. spalio mėn.

(22)

Dėl iii posistemės pastebėta, kad tariamo eksporto atvejai, kuriais įvykdoma atitinkama pareiga pagal ILS iš tiesų buvo pardavimas tarp bendrovių, t. y. PET granules gaminanti Jindal įmonė (kuri nėra atskiras juridinis asmuo) PET granules pardavė Jindal EOĮ, kad ši jas panaudotų tolesnei PET plėvelės gamybai. Žaliava buvo importuojama gaminant tarpinį produktą (PET granules). Kitaip sakant, pagal iii posistemę pardavimas vidaus rinkoje laikomas eksportu.

(23)

Dėl iv posistemės: Jindal vidaus rinkoje įsigyta žaliava yra nurašoma iš Jindal išankstinės licencijos, o vietos tiekėjui išduodama tarpinė išankstinė licencija. Tarpinės išankstinės licencijos turėtojas gali be muito importuoti prekes, reikalingas produkto, kuris vėliau bus tiekiamas Jindal kaip žaliava gaminant nagrinėjamąjį produktą, gamybai.

(24)

Pagal ii papunktyje nurodytą posistemę (IL metiniams poreikiams) licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos turėtojas privalo „užtikrinti importuojamų žaliavų ir iš jų pagamintų produktų santykį“ (PV I 2004–2009 4.24A dalies c punktas).

(25)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius, t. y. iš viso 30 mėnesių).

(26)

Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės konkreti vienam PET plėvelės kilogramui pagaminti reikalingų pagrindinių žaliavų sunaudojimo norma (priklausomai nuo PET plėvelės kokybės), kuri buvo nurodyta ir vartojimo registre, buvo mažesnė nei atitinkama SŽPN. Taip buvo senų SŽPN, taikomų PET plėvelei ir PET granulėms atveju, ir iš dalies persvarstytų SŽPN, kurios įsigaliojo 2005 m. rugsėjo mėn., t. y. per peržiūros TL, atveju. Kitaip tariant, remiantis SŽPN žaliavų kiekis, kurį Jindal galėjo importuoti be muito, viršijo gamybos procese naudojamą kiekį. Dėl to buvo itin svarbu patikrinti dabartinį vartojimo registrą atsižvelgiant į UPP 2004–2009 m. Tačiau Indijos Vyriausybė registro tinkamai netvarkė ir niekada netikrino. Bendrovė teigė, kad Indijos Vyriausybė pakoreguos gautų lengvatų perteklių licencijoms pasibaigus, t. y. po 30 mėnesių nuo licencijos išdavimo, nes terminą įprasta pratęsti du kartus po 6 mėn. Tačiau šio tvirtinimo nebuvo galima patikrinti, nes iki šiol neišpirkta nė viena Jindal naudojama licencija.

(27)

2005 m. rudenį įsigalioję UPP 2004–2009 m. administravimo pakeitimai, (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms), Jindal dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

d)   Išvada

(28)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, taigi tai, kad kitu atveju privalomi muitai yra nerenkami, yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria Jindal suteikta lengvata ir taip pagerintas jos likvidumas.

(29)

Be to, Jindal taikomos keturios posistemės (t. y. pateiktos i–iv punktuose) pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikomos individualiomis ir kompensuotinomis. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis. Taip akivaizdžiai yra i, ii ir iv sistemų atveju, tačiau net tariamam eksportui taikoma ILS šiuo atveju atitinka šį kriterijų, nes galutinis tiekimo EOĮ tikslas – tikras eksportas.

(30)

Šiuo atveju naudojamų posistemių negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas ir kalbant apie pakaitines muitų grąžinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SŽPN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SŽPN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes tokių perdėtai didelių standartinių normų nustatymas nepadeda Indijos Vyriausybei pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos kontrolės remiantis vartojimo registru.

(31)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė teigė toliau tinkamai tvarkanti vartojimo registrą ir šiuo atžvilgiu taikanti tinkamą tikrinimo sistemą pagal pagrindinio reglamento II priedą. Be to, ji tvirtino, kad ILS veikia kaip pakaitinė sistema, kad neapmuitinamą žaliavą būtų galima naudoti vidaus rinkoje parduodamų produktų gamyboje tol, kol neapmuitinama žaliava tiesiogiai arba ją pakeičiant naudojama prekių, kurios po to eksportuojamos per pagrįstą laikotarpį, gamyboje. Tačiau net jei bendrovė tvarkė registrą, kuriame nurodė tam tikram nagrinėjamojo produkto kiekiui pagaminti skirtos žaliavos naudojimą, jai nepavyko toliau taikyti sistemos, leidžiančios patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta UPP 2004–2009 (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Be to, bendrovė netaiko sistemos, leidžiančios patikrinti, ar žaliavos, už kurią prašoma grąžinti muitus, kiekis neviršija panašaus eksportuojamo produkto kiekio pagal III priedo II dalies 2 punktą. Šiuo atveju nuodugniai apsvarsčius teigiama, kad nėra sąsajų tarp naudojamos neapmuitinamos žaliavos ir eksportuojamo produkto, taigi tinkamos tikrinimo sistemos nėra.

(32)

Todėl šioms posistemėms taikytinos kompensavimo priemonės.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(33)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota kaip nurodyta toliau. Skaitiklis – nesurinktų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) už pagal i–iii posistemes importuotą medžiagą, atitinkamai taikomų importui per tarpinius gamintojus, suma. Dėl iv posistemės: skaitiklis – nesurinktų importo muitų už žaliavą, naudotą gaminant nagrinėjamąjį produktą per peržiūros TL, suma.

(34)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė teigė, kad muitai už PET plėvelės gamybai reikalingą žaliavą sumažėjo nuo 15 % iki 7,5 % nuo 2006 m. kovo mėn., t. y. nuo TL pabaigos, ir prašė Komisijos atsižvelgti į tai apskaičiuojant ILS subsidijos dydį. Tačiau nors buvo atvejų, kuriais atsižvelgta į įvykius po TL, tačiau tai daroma ypatingomis aplinkybėmis, kurių negalima taikyti šiuo atveju. Taigi pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir 11 straipsnio 1 dalį šį prašymą reikia atmesti.

(35)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė toliau teigė, kad pagal iv posistemę gaunama lengvata iš tiesų buvo kainų skirtumas nuolat perkant žaliavas vidaus rinkoje ir perkant žaliavas, kai ILS atsisakoma dėl tiekėjo. Ji pateikė tam tikrus susijusius skaičiavimus, tačiau įrodymų nepateikė. Tačiau nauda apskaičiuojama remiantis pagal licenciją nustatytu nesurinktu muitu, nes žaliavos pardavimo ir (arba) pirkimo kaina yra tik komercinis sprendimas, kuris nekeičia nesurinktų muitų sumos. Bet kokiu atveju kadangi prašymas pirmą kartą buvo pateiktas po informacijos atskleidimo, Komisija, negalėdama patikrinti informacijos, turėjo jį atmesti.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš subsidijos sumų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Kaip skaitiklis naudojama visa nesurinktų muitų suma, o ne per didelė suma ir (arba) atleidimas, kaip prašė bendrovė, nes ILS neatitinka pagrindinio reglamento II priede nustatytų sąlygų. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį vardiklis yra eksporto apyvarta peržiūros TL. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą bendrovės eksporto bendrą apyvartą peržiūros TL. Tačiau, kadangi šie sandoriai iš tikrųjų nėra eksportas, o pardavimas vidaus rinkai, jie negali būti pagrįstai priskirti eksportui ir todėl nebuvo įtraukti į bendrą eksporto apyvartos sumą.

(37)

ILS nustatytas subsidijų dydis sudaro 14,68 %.

2.   Muito tarifo sumažinimo leidimo sistema (MTSLS)

a)   Teisinis pagrindas

(38)

MTSLS aprašymas pateikiamas užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. dokumento 4.3 dalyje.

b)   Teisė pasinaudoti

(39)

Nebuvo nustatyta, kad Jindal peržiūros TL naudojosi MTSLS, todėl su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

3.   Į eksportą orientuotų įmonių sistema (EOĮS)/Specialiųjų ekonominių zonų sistema (SEZS)

a)   Teisinis pagrindas

(40)

Išsamesnė informacija apie šias sistemas pateikiama UPP 2004–2009 m. 6 skyriuje, PV I 2004–2009 m. (EOĮS), 2005 m. SEZ akte ir vėliau parengtose taisyklėse (SEZS).

b)   Teisė pasinaudoti

(41)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS arba SEZS sistemas gali steigtis visos įmonės, kurios įsipareigoja eksportuoti tam tikrą savo pagamintų prekių kiekį ar paslaugas. Nustatyta, kad Jindal peržiūros TL naudojosi EOĮS, o ne SEZS. Todėl analizėje dėmesys telkiamas tik į EOĮS.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(42)

EOĮ gali būti įsteigta bet kurioje Indijos vietovėje. Ši sistema papildo SEZS sistemą.

(43)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamus produkcijos kiekius, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ sistemą galioja penkerius metus ir gali būti atnaujintas.

(44)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. dokumente, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – NFE), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(45)

EOĮ turi teisę gauti šias nuolaidas:

i)

atleidimą nuo visų rūšių prekių importo muitų (įskaitant gamybos priemones, žaliavines medžiagas ir vartojimo reikmenis), kurių reikia gamybai, perdirbimui arba susijusioms reikmėms;

ii)

atleidimą nuo akcizo už prekes, perkamas iš vietos šaltinių;

iii)

pagrindinio pardavimo mokesčio už vietoje perkamas prekes kompensavimą;

iv)

galimybę iki 50 % FOB eksporto vertės produkcijos parduoti vidaus rinkoje (t. y. vidaus tarifų zonoje (toliau – VTZ), sumokėjus lengvatinius muitus;

v)

atleidimą nuo pajamų mokesčio, kuris parastai mokamas už pelną, gautą iš pardavimo eksportui pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį per 10 metų laikotarpį nuo operacijų pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m.;

vi)

galimybę įsigyti 100 % užsienio kapitalo įmonės akcijų.

(46)

Įmones, kurios veikia pagal šias sistemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka. Šios įmonės, naudodamos nustatytos formos dokumentus, teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms institucijoms (ketvirčio ir metinės pažangos ataskaitos). Tačiau „(EOĮ) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, VTZ pardavimu arba atsargomis“, kaip numatyta užsienio prekybos politikos 2004–2009 dokumento 6.11.2 dalyje.

(47)

Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOĮ muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(48)

Jindal EOĮ sistemą taikė gamybos priemonėms importuoti be muitų ir pagrindinio pardavimo mokesčiui už vietoje perkamas prekes kompensuoti. Ji nepasinaudojo EOĮ teikiama lengvata – atleidimu nuo žaliavų importo muitų PET plėvelės gamybai, ji naudoja PET granules kaip žaliavą. Šios PET granulės yra pagamintos kitame šios bendrovės padalinyje iš žaliavų, įsigytų pagal ILS.

d)   Išvados dėl EOĮ

(49)

EOĮ atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) ir pagrindinio pardavimo mokesčio kompensavimas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOĮ buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji pagerino savo likvidumą.

(50)

Tai reiškia, kad atleidimas nuo pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito bei pardavimo mokesčio kompensavimas yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 m. 6.1 dalyje nurodytas EOĮ eksporto tikslas siekiant paskatų yra būtina sąlyga.

(51)

Be to, buvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas ir pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Bet kokiu atveju gamybos priemonių atleidimas nuo muitų nėra leistina muitų grąžinimo sistema, nes gamybos priemonės nenaudojamos gamybos procese.

(52)

Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo pagal faktines sąnaudas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad nebuvo grąžintos per didelės sumos.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(53)

Todėl kompensuotina lengvata laikomas atleidimas nuo visų muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito), kurie paprastai mokami importuojant, ir pardavimo mokesčio kompensavimas peržiūros TL.

i)   Pagrindinio pardavimo mokesčio už vidaus rinkoje įsigytas prekes kompensavimas

(54)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis kompensuotinu pardavimo mokesčiu už pirkinius gamybos sektoriui, t. y. dalis ir pakavimo medžiagas, peržiūros TL. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai, kurią sudarė visa nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui apimtis peržiūros TL vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 0,04 %.

ii)   Atleidimas nuo importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) ir pagrindinio pardavimo mokesčio už gamybos priemones kompensacija

(56)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, suteikta lengvata buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas gamybos priemones, sumą, ir pardavimo mokesčio, kompensuoto už įgytas pagrindines gamybos priemones, sumą, abi sumas paskirstant per laikotarpį, kuris atspindėjo įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį nagrinėjamojo produkto pramonės sektoriuje. Bendrovė paprašė taikyti šiuo metu bendrovės finansinėse ataskaitose naudojamą nusidėvėjimo normą; tačiau pagal 7 straipsnio 3 dalies reikalavimą reikėtų taikyti bendrovei taikomuose teisės aktuose nurodytą nusidėvėjimo normą, šiuo atveju norma nurodyta 1956 m. Bendrovių įstatyme. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama peržiūros TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta lengvata. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta šio eksportui parduoto nagrinėjamojo produkto apyvartai peržiūros TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą eksporto apyvartą, tačiau šis prašymas atmestas dėl 36 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 1,26 %.

(57)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas Jindal pagal EOĮ sistemą yra 1,3 %.

4.   Gamybos priemonių eksportui skatinti sistema (GPESS)

a)   Teisinis pagrindas

(58)

Išsamus GPESS aprašymas pateikiamas Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 5 skyriuje.

b)   Teisė pasinaudoti

(59)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su finansuojančiais gamintojais arba paslaugų teikėjais. Buvo nustatyta, kad Jindal naudojosi šia sistema peržiūros TL.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(60)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovei leidžiama importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones) mokant už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos Vyriausybė išduoda EPCG licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms gamybos priemonėms, kurios yra importuojamos pagal šią sistemą. Vykdant eksporto įsipareigojimą, importuojamas gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

d)   Išvados dėl GPESS

(61)

Pagal GPESS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, nes Indijos Vyriausybė netenka pajamų, kurias kitu atveju turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(62)

Be to, GPESS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neįsipareigojus eksportuoti. Todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(63)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, kadangi jos nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(64)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį PET plėvelės pramonėje; tai turėjo būti 1956 m. Bendrovių įstatyme nurodyta norma dėl 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių, o ne ta, kurią iš tikrųjų naudojo bendrovė. Siekiant parodyti visą laikui bėgant suteiktos naudos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaityti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(65)

Bendrovė tvirtino, kad pagal GPESS sistemą be muito importuotos gamybos prekės, skirtos Khanvel padaliniui, nebebuvo naudojamos ir kad su tokiomis priemonėmis susijusi nauda neturėtų būti įtraukta į skaitiklį. Tačiau kadangi nėra įrodymų, kad bendrovė tokių prekių nebeturi arba kad jų nebenaudos, Komisija turi šį tvirtinimą atmesti.

(66)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros TL (vardiklis), nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Bendrovė paprašė, kad tariamas eksportas būtų įtrauktas į bendrą eksporto apyvartą, tačiau šis prašymas atmestas dėl 36 konstatuojamoje dalyje nurodytų priežasčių. Jindal gauta subsidija sudaro 1,11 %.

5.   Atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema (AEPMS)

a)   Teisinis pagrindas

(67)

Šios sistemos teisinis pagrindas yra 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymas, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. Finansų įstatymu kiekvienais metais nustatomas mokesčių rinkimo ir įvairių atleidimų bei atskaitymų, kurių gali būti pareikalauta, pagrindas. Į eksportą orientuotos įmonės gali reikalauti, pavyzdžiui, kad jos būtų atleistos nuo pajamų mokesčio pagal 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 10B skirsnį.

b)   Praktinis įgyvendinimas

(68)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad Jindal gavo lengvatas pagal AEPMS, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

6.   Eksporto kreditų sistema (EKS)

a)   Teisinis pagrindas

(69)

Šios sistemos išsamus aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002–03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003–04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

b)   Teisė pasinaudoti

(70)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Buvo nustatyta, kad Jindal naudojosi šia sistema peržiūros TL.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(71)

Pagal šią sistemą IRB nustato privalomas didžiausias eksporto kreditų palūkanų normas Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurias komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. EKS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą (pakavimo kreditai), kuri taikoma kreditams, teikiamiems eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(72)

Pagal minėtus IRB pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditą, kuriam taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomos pagal rinkos sąlygas.

d)   Išvada dėl EKS

(73)

Pirma, mažinant finansines išlaidas, palyginti su rinkos palūkanų normomis, minėtos lengvatinės palūkanų normos tokiems eksportuotojams yra lengvata, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a iv papunktyje. IRB yra valstybės įstaiga, todėl jai taikomas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje pateiktas „Vyriausybės“ apibrėžimas, be to, jis nurodo komerciniams bankams suteikti lengvatinį finansavimą eksportuojančioms bendrovėms. Šis lengvatinis finansavimas yra subsidija, kuri laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(74)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros TL, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu rinkoje vyraujančios palūkanų normos būtų taikomos bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros TL vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Jindal pasinaudojo lengvatomis pagal EKS ir gavo 0,1 % subsidiją.

7.   Apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis sertifikatas (toliau – ANŽS)

a)   Teisinis pagrindas

(75)

Šios sistemos teisinis pagrindas pateiktas Užsienio prekybos politikos dokumento 2004–2009 m. 4.2 dalyje.

b)   Praktinis įgyvendinimas

(76)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad Jindal gavo lengvatas pagal ANŽS, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

III.   Regioninės sistemos

a)   Teisinis pagrindas

(77)

Skatindama pramonės objektų steigimą mažiau išsivysčiusiose valstijos vietose, Maharaštros Vyriausybė nuo 1964 m. teikia paskatas naujiems besiplečiantiems padaliniams kurti besivystančiuose valstijos regionuose pagal sistemą, kuri yra paprastai žinoma kaip „paskatų paketo sistema“. Nuo taikymo pradžios sistema keletą kartų buvo pakeista. „1993 m. sistemą“ buvo galima taikyti nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d., o 2006 m. pavasarį pradėta taikyti PPS 2006 m., kuri yra 2006 m. Maharaštros pramonės, investicijų ir infrastruktūros politikos dalis. Šią sistemą numatyta leisti taikyti iki 2011 m. kovo 31 d. Maharaštros Vyriausybės taikomą PPS sudaro kelios posistemės, kurių pagrindinės yra: skatinant pramonės augimą teikiamos tiesioginės subsidijos, atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio bei elektros mokesčio ir vidaus mokesčio grąžinimas.

(78)

Jindal iki 2011 m. gegužės mėn. naudosis pagal PPS 1993 m., o ne pagal vėliau taikomos sistemos teikiama paskata. Taigi šiuo atveju buvo vertinama tik PPS 1993 m.

b)   Teisė pasinaudoti

(79)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės turi investuoti į mažiau išsivysčiusias vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios vietovės pagal ekonominį vystymąsi yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusi vietovė, mažiau išsivysčiusi vietovė ir mažiausiai išsivysčiusi vietovė). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovė, kurioje yra arba bus įmonė, ir investicijų dydis.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(80)

Pagamintų prekių pardavimo neapmokestinimas vietos mokesčiu: prekėms paprastai taikomas pagrindinis pardavimo mokestis (pardavimui tarp valstijų) arba anksčiau taikomas valstijos pardavimo mokestis (pardavimui valstijoje), kurio dydis priklauso nuo valstijos (valstijų), kurioje (kuriose) sudaromi sandoriai. 2005 m. balandžio mėn. Maharaštroje pardavimui valstijos viduje taikomą pardavimo mokestį reglamentuojančius teisės aktus pakeitė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Pagal atleidimo sistemą paskirti padaliniai neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Paskirti padaliniai taip pat yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Nustatyta, kad Jindal peržiūros TL pasinaudojo šiuo atleidimu nuo pardavimo sandorių.

(81)

Elektros mokesčio grąžinimas: padaliniams gali būti grąžintas gamyboje per septynerius metus, skaičiuojant nuo komercinės gamybos pradžios, sunaudotos elektros mokestis. Jindal atveju septynerių metų laikotarpis baigėsi 2003 m. kovo 31 d. Todėl Jindal elektros mokesčio nebuvo galima grąžinti.

(82)

Vietos mokesčio grąžinimas: vietos mokestis – tai mokestis, kurį renka Indijos vietinės Vyriausybės, įskaitant Maharaštros Vyriausybę, už prekes, patenkančias į jų miesto teritoriją. Pramonės įmonėms Maharaštros Vyriausybė gali grąžinti vietos mokestį, jei jų įrenginiai yra tam tikruose nurodytuose miestuose valstijos teritorijoje. Bendra suma, kuri gali būti grąžinta, negali viršyti 100 % pagrindinio kapitalo investicijų. Jindal gamykla yra už miesto ribų. Taigi ji yra per se atleista nuo vietos mokesčių ir šiuo atveju ši posistemė netaikoma.

d)   Išvados dėl Maharaštros Vyriausybės taikomos 1993 m. PPS.

(83)

Jindal peržiūros TL įgijo tik atleidimo nuo pagamintų prekių pardavimo mokesčio, kuris, kaip nustatyta anksčiau, naudos gavėjui privalumų nesuteikė, teisę (Reglamento (EB) Nr. 367/2006 114 konstatuojamoji dalis). Taigi PPS šiuo atveju yra nekompensuotina.

IV.   Kompensuotinų subsidijų suma

(84)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudaro 19,5 %. Subsidijų sumos viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

SISTEMA

ILS

EOĮS

GPESS

EKS

IŠ VISO

 

%

%

%

%

%

Jindal

14,68

1,30

1,11

0,1

17,1

V.   Ilgalaikis pasikeitusių su subsidijavimu susijusių aplinkybių pobūdis

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar nepakaktų toliau taikyti galiojančią priemonę siekiant panaikinti žalą darančių kompensuotinų subsidijų poveikį.

(86)

Nustatyta, kad peržiūros TL Jindal ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant peržiūrą nustatytas subsidijos dydis gerokai viršija per pirminį tyrimą nustatytą dydį. Nėra įrodymų, kad šios sistemos nebus taikomos arba jų bus palaipsniui atsisakyta artimiausioje ateityje.

(87)

Kadangi buvo įrodyta, kad bendrovė gauna daug didesnes subsidijas negu anksčiau ir tikėtina, kad ji toliau gaus subsidijas, kurių suma yra didesnė už pirminiame tyrime apskaičiuotą sumą, daroma išvada, kad toliau taikyti galiojančią priemonę nepakaktų siekiant panaikinti žalą darančių kompensuotinų subsidijų poveikį, todėl atsižvelgiant į naujus nustatytus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomų priemonių lygis.

VI.   Išvada

(88)

Vadovaujantis išvadomis, padarytomis dėl Jindal subsidijavimo lygio ir dabartinių priemonių nepakankamumo siekiant panaikinti nustatytų kompensuotinų subsidijų daromą poveikį, reikėtų iš dalies pakeisti Jindal taikomą kompensacinį muitą kad būtų atspindėtas nustatytas naujas subsidijavimo lygis.

(89)

Iš dalies pakeistas kompensacinis muitas turėtų būti apskaičiuotas remiantis per šią peržiūrą nustatytu nauju subsidijavimo dydžiu, nes viršijamas pirminiame tyrime apskaičiuotas žalos skirtumas.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensuojamieji muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Tačiau kadangi nagrinėjamo produkto atveju Jindal taikomas 0 % antidempingo muitas, šios nuostatos šiuo atveju netaikomos.

(91)

Jindal, Indijos Vyriausybei ir Bendrijos pramonei buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galiojančias priemones ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Indijos Vyriausybė nepateikė jokių pastabų, o Jindal pastabos aptartos su kiekviena konkrečia pirmiau pateikta pastaba susijusiose konstatuojamosiose dalyse.

(92)

Po informacijos atskleidimo pateiktose pastabose bendrovė prašė Komisijos priimti įsipareigojimą dėl kainos, kad galėtų padengti nustatytas kompensuotinas subsidijas. Komisija išanalizavo bendrovės pasiūlymą ir padarė išvadą, kad įsipareigojimo dėl kainos negalima priimti. Bendrovės siūlomi produktų grupėmis grindžiami įsipareigojimai dėl kainos leistų gerokai laisviau pakeisti tai grupei priklausančių produktų technines savybes. PET plėvelė turi daug įvairių vis besikeičiančių požymių, kurie dažniausiai lemia pardavimo kainą. Dėl to šių savybių pokyčiai daro didelį poveikį kainoms. Bandant padalyti esančias grupes, kad būtų galima dar labiau jas suvienodinti, atsižvelgiant į fizines savybes, padaugėtų tokių grupių ir dėl to būtų neįmanoma stebėti, ypač būtų apsunkintas muitinių darbas, kai importuojant joms būtų sudėtinga atskirti produktų rūšis ir juos klasifikuoti pagal grupes. Dėl šių priežasčių manoma, kad būtų nepraktiška priimti įsipareigojimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje. Jindal apie tai buvo pranešta ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau apsvarsčius jos pastabas pirmiau minėta išvada nebuvo pakeista.

(93)

Kadangi pirmiau su Jindal susijusi bendrovė India Polyfilms Limited1999 m. balandžio 1 d. susijungė su Jindal ir nebėra atskiras subjektas, ji išbraukta iš 1 straipsnio 2 dalyje pateikto sąrašo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą už toliau nurodytų Indijos bendrovių pagamintus importuojamus produktus, taikomos šios muito normos:

Bendrovė

Galutinis muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Ester Industries Limited, 75–76, Amrit Nagar, Behind South Extension Part-1,

New Delhi 110 003, India

12,0

A026

Flex Industries Limited, A-1, Sector 60, Noida 201 301 (U.P.), India

12,5

A027

Garware Polyester Limited, Garware House, 50-A, Swami Nityanand Marg, Vile Parle (East),

Mumbai 400 057, India

14,9

A028

Jindal Poly Films Limited, 56 Hanuman Road, New Delhi 110 001, India

17,1

A030

MTZ Polyfilms Limited, New India Centre, 5th Floor, 17 Co-operage Road,

Mumbai 400 039, India

8,7

A031

Polyplex Corporation Limited, B-37, Sector-1, Noida 201 301, Dist. Gautam Budh Nagar,

Uttar Pradesh, India

19,1

A032

Visos kitos bendrovės

19,1

A999“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. rugsėjo 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. PINHO


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 316, 1999 12 10, p. 1.

(3)  OL C 297, 2004 12 2, p. 2.

(4)  OL L 68, 2006 3 8, p. 15. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (OL L 236, 2006 8 31, p. 1).

(5)  OL C 180, 2006 8 2, p. 90.

(6)  2006 m. balandžio 7 d. Indijos Vyriausybės Prekybos ir pramonės ministerijos pranešimas Nr. 1 (RE-2006)/2004–2009.


Top