Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005R1858

2005 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1858/2005, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos plieninių lynų ir kabelių importui vadovaujantis atliktos priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį

OJ L 299, 16.11.2005, p. 1–22 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OJ L 239M , 10.9.2010, p. 318–339 (MT)
Special edition in Bulgarian: Chapter 11 Volume 043 P. 113 - 134
Special edition in Romanian: Chapter 11 Volume 043 P. 113 - 134
Special edition in Croatian: Chapter 11 Volume 122 P. 135 - 156

No longer in force, Date of end of validity: 17/11/2010

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/1858/oj

16.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1858/2005

2005 m. lapkričio 8 d.

Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos plieninių lynų ir kabelių importui vadovaujantis atliktos priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasitarus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

1999 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1796/1999 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos plieninių lynų ir kabelių (toliau – SWR, angl. – Steel Wire Rope) importui. Tyrimas, po kurio imtos taikyti šios priemonės, toliau vadinamas „pradiniu tyrimu“.

(2)

Šiam importui taikomas priemones sudarė ad valorem muitas, išskyrus vieno Indijos, vieno Meksikos, vieno Pietų Afrikos ir vieno Ukrainos eksportuojančio gamintojo importą, kurių įsipareigojimai buvo priimti Komisijos sprendimu 1999/572/EB (3). Reglamentu (EB) Nr. 1678/2003 Komisija atmetė minėto Ukrainos eksportuojančio gamintojo pasiūlytus įsipareigojimus, o Reglamentu (EB) Nr. 1674/2003 Taryba šiam eksportuotojui vėl nustatė atitinkamą ad valorem antidempingo muitą.

(3)

Po to, atlikus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, nustatyta, kad pradinės priemonės taikomos importui iš Ukrainos ir KLR apeinamos atitinkamai per Moldovą ir Maroką. Todėl antidempingo muito, nustatyto Ukrainos kilmės importui, taikymą Reglamentu (EB) Nr. 760/2004 (4) Taryba išplėtė tų pačių plieninių lynų ir kabelių, įvežamų iš Moldovos, importui. Analogiškai antidempingo muito, nustatyto KLR kilmės importui, taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1886/2004 (5) buvo išplėstas tų pačių plieninių lynų ir kabelių, įvežamų iš Maroko, importui, išskyrus tuos, kuriuos pagamino tikrasis Maroko gamintojas.

1.2.   Su kita valstybe susijęs tyrimas

(4)

2004 m. lapkričio 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (6) Komisija inicijavo antidempingo procedūrą dėl to paties Korėjos Respublikos kilmės produkto importo, Bendrijos pramonei pateikus skundą su prima facie įrodymu, kad šie importuoti produktai parduodami dempingo kaina, todėl daro materialinę žalą Bendrijos pramonei. Tyrimas buvo baigtas Komisijos sprendimu 2005/739/EB (7) netaikyti priemonių.

1.3.   Prašymas atlikti peržiūrą

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių dėl KLR, Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės SWR galiojimo pabaigą (8), 2004 m. gegužės 17 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias priemones vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi.

(6)

Prašymą pateikė Europos Sąjungos plieno vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – EWRIS arba pareiškėjas) didžiosios dalies, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijoje pagaminamų SWR gamintojų vardu. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

Nesant tokių įrodymų dėl importo, kurio kilmės šalis yra Meksika, pareiškėjas neprašė inicijuoti peržiūros dėl priemonės pratęsimo importui, kurio kilmės šalis yra Meksika. Todėl priemonės, taikomos Meksikos kilmės importui, baigė galioti 2004 m. rugpjūčio 18 d. (9).

(8)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Komisija inicijavo peržiūrą (10).

1.4.   Tyrimas

(9)

Komisija apie peržiūros dėl priemonės pratęsimo inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius vartotojus ir jų asociacijas, eksportuojančių valstybių atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Atsižvelgiant į didelį Bendrijos gamintojų ir su aptariamų valstybių eksportuojančiu gamintoju nesusijusių Bendrijos importuotojų skaičių, nuspręsta, kad bus tikslinga pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį patikrinti, ar reikėtų atlikti pavyzdžių atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar pavyzdžių atranka iš tiesų būtų būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti pavyzdžius, minėtų šalių buvo paprašyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi pateikti informaciją apie save per dvi savaites nuo tyrimo procedūrų inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(11)

Septyniolika Bendrijos gamintojų tinkamai ir laiku užpildė pavyzdžių atrankos formas bei oficialiai sutiko bendradarbiauti tolesniame tyrime. Pavyzdžių atrankos formoje buvo, inter alia, prašoma pateikti informaciją, susijusią su tam tikrų žalos „makro“ rodiklių, būtent gamybos pajėgumų, gamybos apimties, atsargų, pardavimo apimties ir užimtumo, pokyčiais.

(12)

Iš septyniolikos gamintojų buvo atrinktos penkios bendrovės, kurios, kaip nustatyta, reprezentavo Bendrijos pramonei aptariamo produkto gamybos apimtimi ir pardavimu Bendrijoje.

(13)

Tik vienas importuotojas pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir išreiškė norą bendradarbiauti su Komisijos tarnybomis. Atsižvelgdamos į susiklosčiusią situaciją, Komisijos tarnybos nusprendė netaikyti pavyzdžių atrankos nesusijusiems importuotojams, bet nusiųsti klausimyną minėtam importuotojui. Vėliau minėtas importuotojas klausimyno neužpildė. Todėl buvo nuspręsta, kad nebus siekiama bendradarbiauti su nesusijusiais importuotojais. Importuotojų interesams atstovaujanti asociacija (toliau – EWRIA) pateikė bendro pobūdžio pastabas, ypač dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto apibrėžimo. Šios pastabos pateiktos 19 ir 20 konstatuojamosiose dalyse.

(14)

Todėl klausimynai buvo išsiųsti penkiems atrinktiems Bendrijos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams. Be to, susisiekta su vienu gamintoju Turkijoje (toliau – analogiška šalis) ir jam pateiktas klausimynas.

(15)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš penkių atrinktų Bendrijos gamintojų ir trijų tiriamų valstybių eksportuojančių gamintojų bei dviejų susijusių importuotojų ir vieno gamintojo iš analogiškos šalies.

(16)

Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

 

Atrinkti Bendrijos gamintojai:

BTS Drahtseile GmbH (Vokietija),

Cables y Alambres especiales, SA (Ispanija),

CASAR Drahtseilwerk Saar GmbH (Vokietija),

Manuel Rodrigues de Oliveira Sa & Filhos, SA (Portugalija),

Trefileurope (Prancūzija).

 

Eksportuojančios valstybės gamintojas:

Usha Martin Ltd. (Indija).

 

Susiję Bendrijos importuotojai:

Usha Martin UK (Jungtinė Karalystė),

Usha Martin Scandinavia (Danija).

 

Analogiškos šalies gamintojas:

Celik Halat (Turkija).

(17)

Tyrimas, ar dempingas ir žala tęstųsi ir (arba) pasikartotų, apėmė laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tyrimo laikotarpis arba TL). Tendencijų, svarbių vertinant, ar žala tęstųsi arba pasikartotų, tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

2.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Aptariamas produktas

(18)

Aptariamas produktas yra tas pats, kuris buvo tirtas ankstesniame tyrime, po kurio buvo nustatytos dabar taikomos priemonės, t. y., plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančio plieno, kurių maksimalus išorinis skersmuo yra didesnis kaip 3 mm. Jie dabar klasifikuojami KN kodais ex 7312 10 82, ex 7312 10 84, ex 7312 10 86, ex 7312 10 88 ir ex 7312 10 99.

2.2.   Panašus produktas

(19)

Kaip nustatyta pradiniame tyrime, šis peržiūros tyrimas patvirtino, kad aptariamas produktas ir eksportuojančių gamintojų gaminami bei vidaus rinkoje parduodami produktai ir Bendrijos gamintojų gaminami bei Bendrijos rinkoje parduodami produktai ir analogiškos šalies gamintojo vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis ir galutiniu panaudojimu, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

EWRIA pakartojo savo argumentą, pateiktą pradiniame tyrime, kad aptariamas produktas gerokai skiriasi nuo Bendrijoje gaminamų ir parduodamų produktų, todėl jų nereikėtų lyginti. Šis argumentas buvo išsamiai išnagrinėtas pradiniuose reglamentuose, nustatančiuose laikinąsias ir galutines priemones aptariamo produkto importui, ir buvo padaryta išvada, kad Bendrijoje pagaminti ir importuoti SWR yra panašūs. EWRIA nepateikė jokios naujos informacijos, įrodančios, kad pradinių išvadų pagrindas pasikeitė, todėl buvo patvirtintos pradiniame galutiniame reglamente padarytos išvados.

3.   TIKIMYBĖ, KAD DEMPINGAS TĘSIS ARBA PASIKARTOS

(21)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo patikrinta, ar šiuo metu taikomas dempingas ir, jei taip, ar pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas greičiausiai tęstųsi.

3.1.   Įvadinės pastabos

(22)

Remiantis Eurostato turimais duomenimis, visa plieninės vielos lynų iš KLR, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos (toliau – tiriamos valstybės) importo apimtis per TL siekė 7 784 tonas, o šis kiekis sudarė 4,4 % Bendrijos rinkos dalį.

(23)

Pradinis tyrimas truko 15 mėnesių (nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d.) ir buvo susijęs tik su importu į Bendriją prieš plėtrą. Todėl pradinio tyrimo laikotarpio ir TL importo duomenų negalima tiesiogiai lyginti. Bet kuriuo atveju, importas iš tiriamų valstybių į ES 15 per pradinį tyrimo laikotarpį sudarė 21 102 tonas, o šis kiekis sudarė 14,3  % Bendrijos rinkos dalį.

(24)

Vienas bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas eksportavo 75 % Eurostato nurodytos eksporto apimties. Vienintelis žinomas Pietų Afrikos eksportuojantis gamintojas pateikė informaciją apie savo eksportą į Bendriją per TL, kuris reprezentavo visam Pietų Afrikos eksportui per tą patį laikotarpį. KLR bendradarbiavo vienas eksportuojantis gamintojas, kuris reprezentavo 75 % aptariamo produkto eksporto iš KLR į Bendriją. Galiausiai Ukrainoje nė vienas iš dviejų žinomų eksportuojančių gamintojų šiame tyrime nebendradarbiavo.

3.2.   Importas dempingo kaina per tyrimo laikotarpį

(25)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi, jei aplinkybės nepasikeitė, buvo naudojamas tas pats metodas kaip ir pradiniame tyrime.

3.2.1.   Indija

(26)

Remiantis Eurostato duomenimis, visa SWR importo iš Indijos apimtis per TL siekė 3 869 tonas, o tai sudarė 2,2 % Bendrijos rinkos dalį.

3.2.1.1.   Normalioji vertė

(27)

Nustatant normaliąją vertę pirmiausia buvo ištirta, ar bendradarbiaujančio Indijos eksportuojančio gamintojo visa panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška, t. y., ar visa tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos eksporto į Bendriją apimties. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad pardavimo apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška.

(28)

Paskelbus šiuos duomenis, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos taikomu metodu. Jis teigė, kad nustatant tipišką pardavimo apimtį reikia remtis aptariamo produkto pardavimo apimtimi pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui, o ne susijusiam Bendrijos importuotojui. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad nustatant, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, vidaus pardavimo apimtis turi būti lyginama su aptariamo produkto eksporto į Bendriją apimtimi, nenurodant, ar reikia remtis eksportu pirmam nepriklausomam pirkėjui, ar eksportu susijusiam importuotojui. Todėl buvo nuspręsta, kad Komisijos taikytas metodas buvo pagrįstas ir atitiko pagrindinio reglamento reikalavimus. Todėl šią pretenziją teko atmesti.

(29)

Vėliau Komisija nustatė tas tiriamos bendrovės vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos parduodamoms eksportui į Bendriją rūšims arba tiesiogiai su jomis palyginamos.

(30)

Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su parduodama eksportui į Bendriją SWR rūšimi, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios SWR rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per TL tos rūšies bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė 5 % ar daugiau visos palyginamos SWR rūšies eksporto į Bendriją apimties. Nustatyta, kad pardavimas buvo tipiškas 31 % visų į Bendriją eksportuotų rūšių atveju.

(31)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos produkto rūšies pardavimas tipiška apimtimi vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Tais atvejais, kai produkto rūšies, parduodamos neto pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, pardavimo apimtis buvo didesnė nei 80 % tos rūšies bendros pardavimo apimties ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė rėmėsi faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip viso tos rūšies vidaus pardavimo kainos svertinis vidurkis per TL, nepriklausomai nuo to, ar pardavimai buvo pelningi, ar ne. Tais atvejais, kai produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė 80 % ar mažiau visos tos rūšies pardavimo apimties arba svertinis tos rūšies kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė rėmėsi faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningo pardavimo svertinis vidurkis, su sąlyga, kad šis pardavimas siekė 10 % ar daugiau visos tos rūšies pardavimo apimties.

(32)

Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningo pardavimo apimtis siekė mažiau nei 10 % tos rūšies bendros pardavimo apimties, buvo laikoma, jog už vidaus kainą buvo parduota tos rūšies nepakankamai, kad ja būtų galima remtis nustatant normaliąją vertę.

(33)

Tais atvejais, kai eksportuojančio gamintojo parduodamos tam tikros produkto rūšies vidaus kainos negalėjo būti naudojamos siekiant nustatyti normaliąją vertę, nes šios rūšys nebuvo parduodamos vidaus rinkoje arba parduodamos ne įprastomis prekybos sąlygomis, reikėjo taikyti kitą metodą. Nesant kitų pagrįstų metodų, buvo pasinaudota apskaičiuota normaliąja verte.

(34)

Visais atvejais, kai buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuojama prie eksportuojamos rūšies gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (toliau – PBA sąnaudos) procentą bei pagrįstą pelną. Dėl šių priežasčių ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, PBA sąnaudų ir pelno sumos buvo pagrįstos faktiniais duomenimis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(35)

Paskelbus šiuos duomenis, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuodama jo vidaus pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį Komisija neteisingai įtraukė su tyrimo sritimi nesusijusių produktų, t. y., uždaros konstrukcijos vielinių lynų, vidaus pardavimą. Tačiau, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, uždaros konstrukcijos lynai yra aiškiai įtraukti į aptariamų produktų apibrėžimą ne tik šiame tyrime, bet ir pradiniame tyrime. Todėl šią pretenziją teko atmesti.

(36)

Indijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad normalioji vertė, naudota apskaičiuojant jo dempingo skirtumą per TL, pagrįstai neatspindėtų vidaus kainų ir sąnaudų, nes ji buvo nustatyta remiantis nereprezentatyviu pagrindu, t. y., remiantis 4 TL mėnesiais, o ne 12. Reikia pažymėti, kad atliekant peržiūrą dėl priemonės pratęsimo ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, buvo tiriama, ar pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala tęstųsi arba pasikartotų. Po šio tyrimo galutiniai antidempingo muitai yra arba patvirtinami, arba panaikinami, tačiau individualios muito normos negali būti keičiamos. Kadangi atliekant peržiūrą dėl priemonės pratęsimo nėra būtina tiksliai apskaičiuoti tikslų dempingo skirtumą, tyrimas, ar dempingas tęsiamas, yra pagrįstas tipiška duomenų grupe, surinkta per TL. Šiame tyrime buvo prašoma pateikti kiekvieno ketvirčio pabaigos mėnesio duomenis ir eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl jų reprezentatyvumo. Eksportuojantis gamintojas neprieštaravo tokio metodo taikymui per nustatytą laikotarpį, tik prieštaravo jo taikymui po patikrinimo vietoje, t. y. tada, kai nebūtų laiko tikrinti kitokios duomenų grupės. Be to, eksportuojantis gamintojas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju pasirinkti laikotarpiai būtų nereprezentatyvūs. Todėl šią pretenziją teko atmesti.

3.2.1.2.   Eksporto kaina

(37)

Kadangi visas aptariamas produktas buvo eksportuojamas į Bendriją per susijusias Bendrijos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuojama remiantis kaina, už kurią importuojami produktai buvo iš pradžių perparduodami nepriklausomam pirkėjui. Siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Bendrijos pasienyje, buvo koreguojamos visos sąnaudos, susidariusios tarp importo ir perpardavimo, bei uždirbtas pelnas. Todėl susijusio importuotojo PBA sąnaudos buvo atimamos iš perpardavimo kainos Bendrijoje. Kadangi reikėjo apskaičiuoti pelną ir kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, buvo nuspręsta, kad nesant kitos patikimesnės informacijos, turėtų būti naudojamas pradiniame tyrime naudotas pelnas, t. y., 5 %. Nebuvo gauta informacijos, kad šis pelnas nepagrįstas.

3.2.1.3.   Palyginimas

(38)

Siekiant užtikrinti sąžiningą produkto rūšies palyginimą remiantis gamintojo kaina ir tuo pačiu prekybos lygiu, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, dėl kurių pareikštos pretenzijos ir įrodyta, kad jie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo padaryti vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atsižvelgiant į transporto sąnaudas, draudimo sąnaudas, banko ir kredito sąnaudas.

3.2.1.4.   Dempingo skirtumas

(39)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su produkto rūšies svertiniu eksporto kainos į Bendriją vidurkiu. Palyginimu įrodyta, kad tiriamas eksportuojantis gamintojas taikė didelį dempingą aukštesniu nei 10 % lygiu. Pradiniame tyrime buvo nustatytas 39,8 % dempingo skirtumas. Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo lygis buvo apskaičiuotas remiantis duomenimis, susijusiais su normaliąja verte ir eksporto kainomis, kuriuos pateikė pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą. Šie duomenys rodo, kad dempingo skirtumas siekė daugiau kaip 20 %.

3.2.2.   KLR

(40)

Remiantis Eurostato duomenimis, visa plieninės vielos lynų importo iš KLR apimtis per TL siekė 1 942 tonas, o tai sudarė 1,1 % Bendrijos rinkos dalį. Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo 75 % visos importo iš Kinijos apimties.

(41)

Pradiniame tyrime bendradarbiavo keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, tačiau nė vienam iš jų nebuvo taikomas rinkos ekonomikos statusas arba individualus režimas.

3.2.2.1.   Analogiška šalis

(42)

Kadangi KLR yra pereinamąjį laikotarpį išgyvenanti ekonomika, normalioji vertė turi būti pagrįsta informacija, gauta atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(43)

Pradiniame tyrime siekiant nustatyti normaliąją vertę, analogiška šalimi buvo pasirinkta Lenkija. Bet, kadangi Lenkija nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, ja nebegalima remtis kaip analogiška šalimi atliekant antidempingo tyrimą. Šiame tyrime pareiškėjas pasiūlė analogiška šalimi pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV).

(44)

Viena importuotojų asociacija nesutiko, kad būtų pasirinkta JAV ir pasiūlė atitinkama analogiška šalimi pasirinkti Pietų Korėją. Tačiau nė vienas iš JAV ir Pietų Korėjos gamintojų nesutiko bendradarbiauti šioje peržiūroje dėl priemonės pratęsimo.

(45)

Todėl Komisija tyrė kitas galimas analogiškas šalis, pavyzdžiui, Norvegiją, Tailandą, Indiją ir Turkiją. Bet Norvegijos ir Tailando gamintojai taip pat nenorėjo bendradarbiauti.

(46)

Tik vienas SWR gamintojas Turkijoje bendradarbiavo tyrime atsakydamas į klausimyną ir sutikdamas, kad būtų atliktas patikrinimas vietoje. Iš tyrimo paaiškėjo, kad Turkijoje yra konkurencinga SWR rinka su dviem vietos gamintojais, apimančiais apie 83 % rinkos, ir konkuruojama su importu iš trečiųjų šalių. Importo muitai Turkijoje yra nedideli ir nėra kitų apribojimų SWR importui į Turkiją. Gamybos apimtis Turkijoje buvo daugiau nei penkis kartus didesnė už Kinijos aptariamo produkto eksporto į Bendriją apimtį. Todėl Turkijos rinka buvo laikoma pakankamai tipiška KLR normaliajai vertei nustatyti. Galiausiai, kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, Turkijos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas buvo panašus į produktą, Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportuojamą į Bendriją.

(47)

Po šios informacijos paskelbimo, viena importuotojų asociacija prieštaravo, kad analogiška šalimi būtų pasirinkta Turkija. Tačiau ši pretenzija nebuvo pagrįsta, todėl teko ją atmesti.

(48)

Todėl buvo padaryta išvada, kad Turkija yra tinkama analogiška šalis siekiant nustatyti normaliąją vertę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

3.2.2.2.   Normalioji vertė

(49)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio analogiškos šalies gamintojo, t. y., remiantis Turkijos vidaus rinkoje sumokėta arba mokėtina kaina nesusijusiems pirkėjams, nes buvo nustatyta, kad šis pardavimas buvo atliktas įprastomis prekybos sąlygomis.

(50)

Todėl normalioji vertė buvo nustatyta kaip svertinis vidaus pardavimo kainos, kurią nesusijusiems pirkėjams taikė Turkijos bendradarbiaujantis gamintojas, vidurkis.

3.2.2.3.   Eksporto kaina

(51)

Kadangi bendradarbiaujančio eksportuotojo eksportas sudarė 75 % aptariamo produkto EB importo iš KLR per TL, eksporto kaina buvo nustatoma remiantis informacija, kurią suteikė bendradarbiaujantis KLR eksportuojantis gamintojas. Kadangi visi į Bendriją eksportuojami aptariami produktai buvo parduodami tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

3.2.2.4.   Palyginimas

(52)

Siekiant užtikrinti sąžiningą produkto rūšies palyginimą remiantis gamintojo kaina ir kartu prekybos lygiu, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, dėl kurių pareikštos pretenzijos ir įrodyta, kad jie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Kainos buvo pakoreguotos vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atsižvelgiant į transporto sąnaudas, draudimo sąnaudas, banko ir kredito sąnaudas.

(53)

Tam tikrų produktų rūšių, parduodamų Turkijos vidaus rinkoje, atveju kaina buvo pakoreguota siekiant tų rūšių palyginamumo su Kinijos eksportuotomis rūšimis. Buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į fizinius skirtumus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte, pavyzdžiui, į skersmenį, tempiamojo įtempio ribą ir šerdį. Koreguojant buvo remiamasi tiriamų rūšių kainos skirtumais Turkijos rinkoje.

3.2.2.5.   Dempingo skirtumas

(54)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su produkto rūšies svertiniu eksporto kainos į Bendriją vidurkiu. Palyginimu įrodyta, kad bendradarbiaujantis eksportuotojas taikė didelį aptariamo produkto dempingą aukštesniu nei 65 % lygiu. O pradiniame tyrime buvo nustatytas 60,4 % dempingo skirtumas.

3.2.3.   Pietų Afrika

(55)

Remiantis Eurostato duomenimis, visa SWR importo iš Pietų Afrikos apimtis per TL siekė 278 tonas, o tai sudarė 0,1 % Bendrijos rinkos dalį, t. y. apimtis siekė de minimis lygį. Vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas eksportavo 100 % šio importo.

(56)

Kadangi Pietų Afrikos eksportuojantis gamintojas bendradarbiavo tik iš dalies, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, teko remtis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(57)

Vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas pateikė informaciją tik apie savo eksportą į Bendriją, bet nepateikė informacijos apie panašaus produkto sąnaudas ir kainas vidaus rinkoje. Todėl tyrimo laikotarpiui buvo neįmanoma nustatyti normaliosios vertės. Eksportuojantis gamintojas pripažino, kad per TL dempingas dar buvo taikomas. Remiantis šia informacija ir nesant kitos patikimesnės informacijos buvo padaryta išvada, kad per TL dar buvo taikomas nemažas dempingas.

3.2.4.   Ukraina

(58)

Remiantis Eurostato duomenimis, visa SWR importo iš Ukrainos apimtis per TL siekė 1 695 tonas, o tai sudarė 1 % Bendrijos rinkos dalį, t. y., buvo laikoma, kad apimtis sudarė de minimis rinkos dalį.

(59)

Kadangi nė vienas Ukrainos gamintojas nebendradarbiavo tyrime, teko remtis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Todėl analogiškai šaliai nustatyta normalioji vertė buvo lyginama su pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą nurodyta eksporto kaina. Palyginus paaiškėjo, kad per TL buvo nustatytas daugiau nei 65 % dempingo skirtumas.

3.3.   Importo pokyčiai, jei priemonės būtų panaikintos

3.3.1.   Įvadinės pastabos

(60)

Iš aštuonių skunde minimų Indijos eksportuojančių gamintojų vienas bendradarbiavo tyrime. Iš dviejų skunde minimų Pietų Afrikos eksportuojančių gamintojų tik vienas iš dalies bendradarbiavo tyrime. Pietų Afrikoje nėra kitų žinomų gamintojų. Nė vienas iš dviejų žinomų Ukrainos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo tyrime, be to, Ukrainoje irgi nėra kitų žinomų gamintojų. Iš devynių žinomų Kinijos eksportuojančių gamintojų tik vienas bendradarbiavo tyrime.

3.3.2.   Indija

3.3.2.1.   Įvadinės pastabos

(61)

Septyni iš šešių žinomų Indijos gamintojų nebendradarbiavo šioje peržiūroje dėl priemonės pratęsimo. Pažymima, kad pradiniame tyrime šeši iš šių gamintojų pardavinėjo SWR tik vidaus rinkoje arba kitoms trečiųjų šalių rinkoms, todėl jie nebuvo įtraukti į pradinį tyrimą. Be to, kadangi jie nebendradarbiavo šiame tyrime, nebuvo informacijos apie jų gamybos pajėgumus ir apimtį, atsargas ir pardavimą į kitas Bendrijai nepriklausančias rinkas. Todėl tyrimas, ar panaikinus priemones dempingas tęsis, rėmėsi turima informacija, t. y. informacija, kurią pateikė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Taip pat buvo ištirta informacija, susijusi su nebendradarbiaujančių eksportuotojų importo kainomis, nustatytomis remiantis Eurostato pateiktais duomenimis. Siekiant nustatyti, ar dempingas tęsis, jei priemonės bus panaikintos, buvo ištirta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kainodaros dinamika kitose eksporto rinkose, jo eksporto kainos į Bendriją, jo gamybos pajėgumai ir atsargos. Be to, buvo įvertintas galimas priemonių panaikinimo poveikis kito importo kainoms.

3.3.2.2.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir eksporto kainų į Bendriją santykis

(62)

Buvo nustatyta, kad pardavimo į ES nepriklausančias valstybes eksporto kainos vidurkis buvo daug mažesnis už eksporto kainos į Bendriją vidurkį ir už vidaus rinkos kainas, o tai rodo, kad eksportas į ES nepriklausančias valstybes buvo parduodamas su dar didesniu dempingo skirtumu nei eksportas į Bendriją. Tačiau reikia pažymėti, kad per TL galiojo įsipareigojimas taikyti mažiausią kainą, pagal kurį tiriamas eksportuojantis gamintojas eksportuodamas į Bendriją privalėjo laikytis tam tikro kainos lygio. Buvo nustatyta, kad kai kurios kainos buvo šiek tiek aukštesnės už įsipareigojimu nustatytą lygį, tačiau didžioji dalis produktų buvo parduodama įsipareigojimu nustatytu kainų lygiu. Eksportuotojas pardavė didelį produktų kiekį į ES nepriklausančias valstybes; šis kiekis sudarė 86 % viso eksporto. Todėl buvo nuspręsta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos lygis gali būti laikomas rodikliu, koks greičiausiai būtų eksporto kainų lygis, jei Bendrija panaikintų priemones. Remiantis šiais duomenimis ir atsižvelgiant į žemą eksporto kainos lygį į trečiųjų šalių rinkas, padaryta išvada, kad bendradarbiaujantis eksportuotojas greičiausiai sumažintų savo eksporto kainas į Bendriją, todėl dempingo skirtumas padidėtų.

(63)

Pažymėta, kad per TL nustatyto dempingo skirtumas buvo didelis. Remiantis šias duomenimis manytina, kad net jei eksporto kainų lygis į Bendriją išliktų toks pat arba padidėtų, panaikinus priemones dempingas greičiausiai tęstųsi. Tačiau atsižvelgiant į bendrovės eksporto į Bendriją dinamiką praeityje (t. y., pradiniame tyrime buvo nustatyta, kad bendrovė eksportavo daug produktų į ES už dempingo kainą) ir į jos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainodaros strategijas, greičiausiai tolesnis eksportas į Bendriją būtų parduodamas už žemesnę, vadinasi, dempingo, kainą.

3.3.2.3.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir Bendrijos kainų santykis

(64)

Be to, pažymėta, kad buvo nustatyta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainų vidurkis buvo žemesnis už Bendrijos pramonės pardavimo kainas Bendrijoje; vadinasi, Bendrijos rinkoje egzistuojantis aukštas aptariamo produkto kainos lygis daro Bendrijos rinką labai patrauklia Indijos eksportuotojams. Remiantis šiais duomenimis nuspręsta, kad panaikinus galiojančias priemones iš tiesų egzistuoja ekonominė paskata nukreipti eksportą iš ES nepriklausančių valstybių į pelningesnę Bendrijos rinką.

3.3.2.4.   Nebendradarbiaujančių eksportuotojų kainos

(65)

Remiantis Eurostato duomenimis, viso aptariamo produkto importo kainos, išskyrus bendradarbiaujančio eksportuotojo kainas, yra daug mažesnės už bendradarbiaujančio eksportuotojo kainas. Negavus kitokios informacijos ir remiantis bendradarbiaujančio eksportuotojo normaliąja verte, manoma, kad šio importo dempingo skirtumas būtų didelis. Nėra priežasties manyti, kad panaikinus priemones šie importuojami gaminiai nebus parduodami didesniais kiekiais už panašią dempingo kainą.

3.3.2.5.   Nepanaudoti pajėgumai ir atsargos

(66)

Bendradarbiaujantis Indijos gamintojas, nepaisant per pastaruosius metus didėjančio pajėgumų išnaudojimo, vis dar turi nepanaudotų pajėgumų, daugiau nei penkis kartus viršijančių eksporto į Bendriją apimtį per TL. Be to, atsargų kiekis (nors ir mažėjantis) yra didelis ir TL pabaigoje jis sudarė didžiąją dalį į Bendriją eksportuoto kiekio. Todėl egzistuoja galimybė labai padidinti eksporto apimtį į EB, ypač todėl, kad nėra jokių ženklų, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų sunaudoti papildomą produkciją. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nepanašu, jog Indijos vidaus rinka galėtų sunaudoti visus nepanaudotus šio eksportuojančio gamintojo pajėgumus, nes joje yra aštuoni konkuruojantys gamintojai. Iš tiesų, remiantis prašymu atlikti peržiūrą, apskaičiuoti visų Indijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė 35 000 tonų ir siekė beveik 20 % Bendrijos vartojimo.

3.3.3.   KLR

3.3.3.1.   Įvadinės pastabos

(67)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, pradiniame tyrime nė vienai Kinijos bendrovei nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos statusas arba individualus režimas, t. y., visoms bendrovėms yra nustatyta viena visai šaliai taikoma 60,4 % antidempingo muito norma. Importo apimtys iš KLR labai sumažėjo, t. y., nuo 11 484 tonų per pradinio tyrimo TL (ES 15) iki 1 942 tonų per TL (ES 25). Dabar KLR rinkos dalis šiek tiek viršija de minimis, t. y., sudaro 1,1 %. Tačiau pažymima, kad Kinijos importas nuo 2001 m. vėl didėja. Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportas į EB, atitinkantis 75 % viso Kinijos eksporto, siekė 1 456 tonas per TL. Dar yra kiti septyni eksportuojantys gamintojai, kurie per TL į Bendriją eksportavo tik nedidelius kiekius.

(68)

Siekiant nustatyti, ar panaikinus priemones dempingas greičiausiai tęstųsi, buvo ištirta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kainodaros dinamika kitose eksporto rinkose, jo eksporto kainos į Bendriją, galimas poveikis kito importo kainoms, jo gamybos pajėgumai ir atsargos. Taip pat buvo ištirta informacija, susijusi su nebendradarbiaujančių eksportuotojų importo kainomis, nustatytomis remiantis Eurostato pateiktais duomenimis.

3.3.3.2.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir eksporto kainų į Bendriją santykis

(69)

Eksporto kainos iš KLR į JAV, vieną iš didžiausių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinką, kurioje netaikomos jokios priemonės, vidurkis buvo daug mažesnis už eksporto į Bendriją kainas. Kadangi, kaip nuspręsta 54 konstatuojamojoje dalyje, eksportas iš KLR į Bendriją buvo parduodamas už dempingo kainą, tai rodo, kad eksportas į JAV ir kitų trečiųjų šalių rinkas greičiausiai buvo parduodamas net su didesniu dempingo skirtumu nei eksportas į Bendriją. Todėl buvo nuspręsta, kad eksporto į JAV ir kitas trečiąsias šalis kainos lygis gali būti laikomas rodikliu, koks greičiausiai būtų eksporto kainų lygis, jei Bendrija panaikintų priemones. Remiantis šiais duomenimis ir atsižvelgiant į žemą eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos lygį, padaryta išvada, kad galima dar labiau sumažinti eksporto kainas į Bendriją, todėl dempingo skirtumas padidėtų.

3.3.3.3.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir Bendrijos kainų santykis

(70)

Be to, nustatyta, kad Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainų vidurkis buvo daug aukštesnis nei bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį. Kaip jau nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje apie Indiją, faktas, kad Bendrijos rinkoje egzistuojantis aukštas aptariamo produkto kainos lygis daro Bendrijos rinką labai patrauklia, tinka ir KLR eksportuotojams. Aukštesnis kainų lygis Bendrijos rinkoje yra paskata didinti eksportą į Bendrijos rinką.

3.3.3.4.   Nebendradarbiaujančių eksportuotojų kainos

(71)

Remiantis Eurostato duomenimis, aptariamo produkto viso importo kainos, išskyrus bendradarbiaujančio eksportuotojo kainas, yra mažesnės už bendradarbiaujančio eksportuotojo kainas. Remiantis normaliąja verte, apskaičiuota analogiškai šaliai, šis importas būtų parduodamas su dideliu dempingo skirtumu. Nėra priežasties manyti, kad panaikinus priemones šis importas nebus parduodamas didesniais kiekiais už panašią dempingo kainą.

3.3.3.5.   Nepanaudoti pajėgumai ir atsargos

(72)

Bendradarbiaujantis Kinijos gamintojas, nepaisant per pastaruosius metus šiek tiek didėjančio pajėgumų išnaudojimo, vis dar turi nepanaudotų pajėgumų, daugiau nei keturis kartus viršijančių eksporto į Bendriją apimtį per TL. Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, apskaičiuoti visų KLR eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė 270 000 tonų. Todėl egzistuoja galimybė gerokai padidinti eksporto apimtį į Bendriją, ypač todėl, kad nėra jokių ženklų, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų sunaudoti papildomą produkciją. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nepanašu, kad KLR vidaus rinka galėtų sunaudoti visus nepanaudotus pajėgumus, nes joje yra daug konkuruojančių gamintojų.

3.3.3.6.   Muitų vengimas

(73)

Pažymima, kad nustatyta, kad aptariamo produkto importo iš KLR galiojančios priemonės buvo apeinamos importą perkraunant Maroke. Tai įrodo, kad Kinijos SWR pardavėjai suinteresuoti Bendrijos rinka, bet negali konkuruoti Bendrijos rinkoje pardavinėdami produktus ne dempingo kaina. Tai buvo laikoma dar viena nuoroda, kad, jei būtų panaikintos priemonės, Kinijos eksporto apimtis greičiausiai padidėtų ir eksportuojami produktai būtų pardavinėjami dempingo kaina.

3.3.4.   Pietų Afrika

3.3.4.1.   Įvadinės pastabos

(74)

Yra tik vienas žinomas Pietų Afrikos gamintojas. Šis gamintojas iš dalies bendradarbiavo šiame peržiūros tyrime.

(75)

Nustačius galutines priemones importas iš Pietų Afrikos labai sumažėjo. Importo iš Pietų Afrikos rinkos dalis per TL nesiekė de minimis lygio (1 %). Taigi visas eksportas iš Pietų Afrikos per TL siekė 278 tonas, iš kurių didžioji dalis buvo siunčiamos į muitinės sandėlį Roterdame, iš kurio produktai buvo reeksportuojami į ES neįforminus jų muitinėje. Tik nedidelė aptariamo produkto dalis buvo išleidžiama į laisvą apyvartą ES.

(76)

Kaip minėta 57 ir 60 konstatuojamosiose dalyse ir kadangi tik iš dalies bendradarbiauta su vieninteliu eksportuojančiu gamintoju, teko remtis turimais faktais apie Pietų Afrikos vidaus rinkos situaciją. Kadangi nedaug žinoma apie Pietų Afrikos pramonę, šios išvados remiasi informacija, pateikta pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą ir viešai skelbiama eksporto prekybos statistika.

(77)

Siekiant nustatyti, ar panaikinus priemones dempingas vėl būtų taikomas, buvo ištirta bendradarbiaujančio eksportuotojo informacija apie eksporto į Bendriją ir į trečiąsias šalis kainas, nepanaudotus pajėgumus ir atsargas.

3.3.4.2.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir kainų eksportuojančioje valstybėje santykis

(78)

Kaip jau paaiškinta 76 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pateikta jokios informacijos apie vidaus kainas. Todėl buvo remiamasi prašyme pateikta informacija. Kalbant apie kainas ne Bendrijai priklausančiose eksporto rinkose, buvo analizuojamos penkios pagrindinės eksporto kryptys. Visais atvejais eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo žemesnės už vidaus kainas. Tariant, kad grįžęs į Bendrijos rinką eksportuotojas savo eksportui taikys šias eksporto kainas, tampa akivaizdu, kad eksporto pardavimas dempingo kaina greičiausiai tęstųsi.

3.3.4.3.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir Bendrijos kainų santykis

(79)

Ištyrus eksporto kainas į penkias didžiausias Bendrijai nepriklausančias eksporto rinkas paaiškėjo, kad eksportas buvo parduodamas už kainą, daug mažesnę nei eksporto į Bendriją kaina. Indijos atveju tai iš dalies lemia faktas, kad per TL galiojo įsipareigojimas taikyti mažiausią kainą, pagal kurį minimas eksportuojantis gamintojas eksportui į Bendriją privalėjo laikytis tam tikro kainos lygio. Nustatyta, kad visos kainos šiek tiek viršijo įsipareigojimu nustatytą lygį.

(80)

Todėl buvo nuspręsta, kad eksporto į penkias Bendrijai nepriklausančias eksporto rinkas kainos lygis gali būti laikomas rodikliu, koks greičiausiai būtų eksporto į Bendriją kainų lygis, jei būtų panaikintos priemonės. Remiantis šiais duomenimis padaryta išvada, kad vienintelis Pietų Afrikos eksportuotojas gali dar daugiau sumažinti eksporto kainas į Bendriją, todėl dempingo skirtumas padidėtų.

3.3.4.4.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir Bendrijos kainų santykis

(81)

Be to, nustatyta, kad kainos Bendrijos rinkoje vidutiniškai buvo daug didesnės už eksporto kainas į penkias didžiausias Bendrijai nepriklausančias eksporto valstybes. Kaip jau nurodyta Indijai skirtoje 64 konstatuojamojoje dalyje ir KLR skirtoje 70 konstatuojamojoje dalyje, panaikinus priemones Bendrijos rinka taptų labai patrauklia. Todėl buvo nuspręsta, kad aukštesnis kainų lygis Bendrijos rinkoje yra paskata didinti eksportą į Bendrijos rinką.

3.3.4.5.   Nepanaudoti pajėgumai ir atsargos

(82)

Nustačius galutinį muitą, iš dalies bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas sukaupė dideles atsargas ir nepanaudojo daug pajėgumų; pastarieji sumažėjo daugiau nei 40 % instaliuotų pajėgumų lygio. Remiantis prašymu, apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai siekė nuo 23 000 tonų iki 25 000 tonų. Todėl egzistuoja galimybė labai padidinti eksporto apimtį į Bendriją, ypač todėl, kad nėra jokių ženklų, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų sunaudoti papildomą produkciją.

3.3.5.   Ukraina

3.3.5.1.   Įvadinės pastabos

(83)

Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš dviejų žinomų Ukrainos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo tyrime, išvados buvo pagrįstos turimais faktais, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Kadangi nedaug žinoma apie Ukrainos pramonę, šios išvados remiasi informacija, pateikta pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą, ir viešai skelbiama prekybos statistika. Pažymima, kad Ukrainoje nėra kitų žinomų gamintojų ir, kad šios pastabos, ypač dėl gamybos pajėgumų, yra taikomos dviem žinomiems eksportuojantiems gamintojams.

(84)

Siekiant nustatyti, ar panaikinus priemones dempingas vėl pasikartotų, buvo ištirtos eksporto į trečiąsias šalis kainos, nepanaudoti pajėgumai ir atsargos.

3.3.5.2.   Eksporto kainų į trečiąsias šalis ir eksporto kainų į Bendriją santykis

(85)

Nesant patikimesnės informacijos, atsižvelgta į prašyme pateiktą informaciją dėl eksporto į Rusiją ir JAV, kuri rėmėsi viešai skelbiama statistika. Išanalizavus turimus skaičius paaiškėjo, kad eksporto į šias šalis kainų vidurkis buvo daug mažesnis už eksporto į Bendriją kainų vidurkį. Kaip jau išaiškinta ankstesniais Indijos, KLR ir Pietų Afrikos atvejais, eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos buvo laikomos rodikliu, koks greičiausiai būtų eksporto į Bendriją kainų lygis, jei būtų panaikintos priemonės. Remiantis šiais duomenimis padaryta išvada, kad galima dar daugiau sumažinti eksporto kainas į Bendriją ir greičiausiai taikyti dempingą.

3.3.5.3.   Nepanaudoti pajėgumai

(86)

Remiantis prašyme pateiktais įrodymais, apskaičiuoti gamybos pajėgumai Ukrainoje siekia 100 000 tonų, iš kurių tik 50 % yra naudojami faktinei gamybai. 50 000 tonų nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiausia nepanaudotų pajėgumų iš visų tiriamų valstybių ir siekia daugiau nei trečdalį Bendrijos vartojimo. Todėl galimybė gerokai padidinti eksporto apimtį į Bendriją Ukrainos atveju yra didžiausia iš visų tiriamų valstybių, ypač todėl, kad nėra jokių ženklų, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų sunaudoti papildomą produkciją.

3.3.5.4.   Įsipareigojimo pažeidimas ir priemonių apėjimas

(87)

1999 m. atliekant pradinį tyrimą Komisija priėmė vieno iš Ukrainos eksportuotojų pasiūlytą įsipareigojimą. Vėliau Komisija nustatė, kad šis įsipareigojimas buvo pažeistas dviem atžvilgiais. Pirma, tiriamas Ukrainos eksportuotojas pateikė neteisingas kilmės deklaracijas, ir antra, eksportuotojas išdavė su įsipareigojimu susijusias sąskaitas faktūras produkto rūšims, kurioms nebuvo taikomas įsipareigojimas, todėl neteisėtai pasinaudojo atleidimu nuo antidempingo muitų. Todėl Reglamentu 1678/2003 Komisija atšaukė šio įsipareigojimo priėmimą.

(88)

Be to, SWR importui iš Ukrainos nustačius galiojančias priemones buvo nustatyta, kad šios priemonės buvo apeinamos importuojant SWR iš Moldovos. Kaip anksčiau minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, galiojančių priemonių taikymas buvo išplėstas SWR, įvežamų iš Moldovos, importui.

(89)

Nors įsipareigojimo pažeidimas ir muitų vengimas praeityje per se nepateisina išvadų dėl ateityje taikomo dempingo, buvo nuspręsta, kad šiuo atveju tokie veiksmai buvo papildomas rodiklis, nurodantis, kad eksportuotojai yra suinteresuoti įeiti į Bendrijos rinką, bet negali konkuruoti Bendrijos rinkoje pardavinėdami produktus ne dempingo kaina.

3.4.   Išvada

(90)

Visais atvejais nustatyta, kad didelio dempingo taikymas tęstųsi, nors importo apimtis iš Pietų Afrikos ir Ukrainos tesiekė de minimis lygį.

(91)

Siekiant ištirti, ar panaikinus antidempingo priemones dempingas tęstųsi arba pasikartotų, buvo analizuojami nepanaudoti pajėgumai ir nepanaudotos atsargos bei kainodaros ir eksporto strategijos skirtingose rinkose. Po šio tyrimo paaiškėjo, kad visose tiriamose eksportuojančiose valstybėse yra daug nepanaudotų pajėgumų ir sukauptų atsargų. Be to, nustatyta, kad eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos paprastai buvo daug mažesnės už eksporto į Bendrijos rinką kainas, todėl Bendrija išliko patraukli rinka visų tiriamų valstybių eksportuojantiems gamintojams. Todėl buvo padaryta išvada, kad netaikant antidempingo priemonių Bendrijos rinkoje, eksportas iš tiriamų valstybių į trečiąsias šalis būtų greičiausiai nukreiptas į Bendriją. Be to, dėl turimų nepanaudotų gamybos pajėgumų greičiausiai padidėtų importas iš visų tiriamų valstybių.

(92)

Be to, atlikus visų tiriamų valstybių kainodaros strategijos analizę paaiškėjo, kad šis eksportas greičiausiai būtų parduodamas dempingo kainomis. KLR ir Ukrainos atveju šias išvadas dar labiau sustiprino nustatytas faktas, kad taikomos priemonės buvo apeinamos pasinaudojant importu per kitas valstybes, o tai reiškia, kad eksportuojančios valstybės negalėjo sąžiningomis kainomis konkuruoti Bendrijos rinkoje.

(93)

Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo nustatyta, kad nustojus galioti priemonėms visos tiriamos valstybės greičiausiai tęstų arba kartotų dempingą dideliam produktų kiekiui.

4.   BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

4.1.   Bendrijos gamyba

(94)

Bendrijoje aptariamą produktą gamina 30 gamintojų, kurie sudaro Bendrijos gamintojų visumą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

4.2.   Bendrijos pramonė

(95)

Reikia pažymėti, kad pradiniame tyrime Bendrijos pramonę sudarė 20 gamintojų. Devynios bendrovės nebendradarbiavo peržiūros tyrime. Tačiau šešios bendrovės, pradiniame tyrime nepriklaususios Bendrijos pramonei, parėmė prašymą atlikti peržiūrą ir sutiko bendradarbiauti peržiūros tyrime. Vadinasi, šie 17 gamintojų parėmė skundą ir sutiko bendradarbiauti:

Bridon International Ltd (Jungtinė Karalystė),

BTS Drahtseile GmbH (Vokietija),

Cables y Alambres especiales, SA (Ispanija),

CASAR Drahtseilwerk Saar GmbH (Vokietija),

D. Koronakis SA (Graikija),

Drahtseilwerk GmbH (Vokietija),

Drahtseilwerk Hemer GmbH and Co. KG (Vokietija),

Drahtseilerei Gustav Kocks GmbH (Vokietija),

Drumet SA (Lenkija),

Hamburger Drahtseilerei A. Steppuhn GmbH (Vokietija),

Iscar Funi Metalliche Srl (Italija),

Manuel Rodrigues de Oliveira Sa & Filhos, SA (Portugalija),

Metalcavi wire ropes Srl (Italija),

Metal Press Srl (Italija),

Trefileurope (Prancūzija),

WADRA GmbH (Vokietija),

Westfälische Drahtindustrie GmbH (Vokietija).

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinktas pavyzdys, kurį sudarė penkios bendrovės.

(96)

Šios bendrovės visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Penki atrinkti Bendrijos gamintojai pagamino 30 % visos Bendrijos produkcijos per TL, o minėti 17 Bendrijos gamintojų per TL pagamino 68 % visos Bendrijos produkcijos.

(97)

Todėl buvo nuspręsta, kad minėti 17 Bendrijos gamintojų sudaro didžiąją visos panašaus produkto Bendrijos produkcijos dalį. Todėl manoma, kad šie 17 Bendrijos gamintojų sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, todėl jie toliau vadinami „Bendrijos pramone“.

5.   BENDRIJOS RINKOS PADĖTIS

5.1.   Vartojimas Bendrijos rinkoje

(98)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje, kitų Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą.

(99)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos vartojimas sumažėjo 9 %. Tiksliau, jis sumažėjo 3 % nuo 2001 m. iki 2002 m., o nuo 2002 m. iki 2003 m. jis sumažėjo dar 6 %. Vėliau per TL jis išliko daugiau ar mažiau stabilus.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Visas EB vartojimas (tonomis)

194 547

187 845

176 438

177 825

Indeksas (2001 m. = 100)

100

97

91

91

5.2.   Importas iš tiriamų valstybių

5.2.1.   Bendras vertinimas

(100)

Pradiniame tyrime SWR, kurio kilmės šalys yra KLR, Indija, Pietų Afrika ir Ukraina, importas buvo vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi. Buvo tiriama, ar ir šiame tyrime buvo tinkamas bendras vertinimas.

(101)

Nustatyta, kad kiekvienos valstybės importo dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis lygį. Kalbant apie kiekvienos iš tiriamų valstybių eksporto apimtį, kaip nustatyta 22–24 konstatuojamosiose dalyse, buvo nuspręsta, kad panaikinus priemones importas iš kiekvienos tiriamos valstybės greičiausiai didės iki lygio, kuris gerokai viršys lygį, pasiektą per TL ir neabejotinai viršys nereikšmingumo ribą.

(102)

Kalbant apie konkurencijos sąlygas, tyrimu nustatyta, kad iš tiriamų valstybių importuoti SWR, atsižvelgiant į rūšis, yra panašūs visomis esminėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Be to, tas SWR rūšis galima pakeisti kitomis rūšimis, importuojamomis iš tiriamų valstybių ir gaminamomis Bendrijoje, taip pat jos buvo parduodamos Bendrijoje tuo pačiu laikotarpiu palyginamais pardavimo kanalais panašiomis prekybos sąlygomis. Todėl buvo nuspręsta, kad importuojami SWR konkuruoja tarpusavyje ir su Bendrijoje pagamintais SWR.

(103)

Remiantis šiais duomenimis buvo nuspręsta, kad laikomasi visų kriterijų, nustatytų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje. Todėl importas iš keturių tiriamų valstybių buvo vertinamas bendrai.

5.2.2.   Importo apimtis, rinkos dalis ir kainos

(104)

Toliau nurodomi keturių tiriamų valstybių importo apimčių, rinkos dalių ir vidutinių kainų pokyčiai. Šios kainų tendencijos yra pagrįstos Eurostato nurodomomis importo kainomis ir į jas įtraukti antidempingo muitai bei apskaičiuotos sąnaudos po importo.

(105)

Importo, kurio kilmės šalys yra tiriamos valstybės, apimtis pirmiausia 2002 m. padidėjo ir pasiekė 9 153 tonas bei atitinkamai užėmė 4,9 % rinkos dalį, o tada per TL sumažėjo iki 7 784 tonų, atitinkamai užimdama 4,4 % rinkos dalį. Per pradinio tyrimo TL bendra keturių tiriamų valstybių rinkos dalis sudarė 14,3 %.

(106)

Importo iš keturių tiriamų valstybių kainos vidutiniškai sumažėjo nuo 1 364 EUR už toną (2001 m.) iki 1 296 EUR už toną per TL.

(107)

Tyrimu nustatyta, kad importo iš tiriamų valstybių kainos per TL buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas nuo 36 % iki 68 %.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš keturių tiriamų valstybių apimtis (tonomis)

7 951

9 153

7 168

7 784

Importo iš keturių tiriamų valstybių rinkos dalis

4,1 %

4,9 %

4,1 %

4,4 %

Importo iš keturių tiriamų valstybių kainos (eurai už toną)

1 364

1 450

1 331

1 296

5.3.   Importas, kurio atveju nustatytas priemonių apėjimas

(108)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, taip pat nustatyta, kad atitinkamai per Moldovą ir Maroką buvo apeinamos pradinės priemonės dėl importo iš Ukrainos ir KLR. Todėl antidempingo muito, nustatyto importui, kurio kilmės šalis yra KLR, taikymas buvo išplėstas tų pačių plieninių lynų ir kabelių, įvežamų iš Maroko, importui, išskyrus tuos, kuriuos pagamino tikrasis Maroko gamintojas. Analogiškai galutinio antidempingo muito, nustatyto importui, kurio kilmės šalis yra Ukraina, taikymas buvo išplėstas tų pačių plieninių lynų ir kabelių, įvežamų iš Moldovos, importui.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Moldovos apimtis (tonomis)

1 054

1 816

0

0

Importo iš Moldovos rinkos dalis

0,5 %

1,0 %

0,0 %

0,0 %

Importo iš Moldovos kaina (eurai už toną)

899

843

0

0

Indeksas (2001 m. = 100)

100

94

0

0

Importo iš Maroko apimtis (tonomis)

231

1 435

2 411

1 904

Importo iš Maroko rinkos dalis

0,1 %

0,8 %

1,4 %

1,1 %

Importo iš Maroko kaina (eurai už toną)

963

955

1 000

1 009

Indeksas (2001 m. = 100)

100

99

104

105

(109)

Nors importo iš Moldovos apimtis iki 2000 m. buvo lygi nuliui, 2002 m. ji staigiai išaugo iki 1 816 tonų. Po to apimtis vėl buvo lygi nuliui, tikriausiai dėl minėto 2003 m. priemonių apėjimo tyrimo inicijavimo. 2001 m. ir 2002 m. produktai buvo importuoti iš Moldovos labai mažomis kainomis: 899 eurai už toną (2001 m.) ir 843 eurai už toną (2002 m.).

(110)

Per pradinio tyrimo laikotarpį importo iš Maroko rinkos dalis sudarė 0 %. Importo iš Maroko apimtis staigiai išaugo nuo 231 tonos (2001 m.) iki 2 411 tonų (2003 m.). Per TL apimtis nukrito iki 1 904 tonų. Pirmiau minėtas priemonių apėjimo tyrimas įrodė, kad 2003 m. nedidelė importo iš Maroko apimtis (apie 100 tonų) buvo priskirta tikrajam Maroko gamintojui. Nuo 2001 m. iki TL produktai iš Maroko buvo importuojami labai mažomis kainomis: apie 1 000 EUR už toną.

5.4.   Importas iš kitų valstybių

5.4.1.   Korėjos Respublika (Pietų Korėja)

(111)

2004 m. lapkričio 20 d. Komisija inicijavo antidempingo procedūrą dėl to paties produkto importo, kurio kilmės šalis yra Korėjos Respublika, Bendrijos pramonei pateikus skundą su prima facie įrodymu, kad šis importas parduodamas dempingo kaina, todėl daro materialinę žalą Bendrijos pramonei.

(112)

Importo iš Korėjos Respublikos raida:

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis (tonomis)

13 582

16 403

22 400

25 835

Importo iš Korėjos Respublikos rinkos dalis

7,0 %

8,7 %

12,7 %

14,5 %

Importo iš Korėjos Respublikos kainos (eurai už toną)

1 366

1 256

1 187

1 123

Indeksas (2001 m. = 100)

100

92

87

82

(113)

Importo iš Korėjos Respublikos apimtis 2001 m. išaugo nuo 13 582 tonų (atitinkamai 7 % rinkos dalis) iki 25 835 tonų per TL, atitinkančių 14,5 % rinkos dalį. Importo iš Korėjos Respublikos vidutinės kainos nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 18 %, t. y., nuo 1 366 EUR už toną iki 1 123 EUR už toną. Kadangi nebuvo įrodyta, kad Korėjos Respublikos importas buvo parduodamas dempingo kaina, ši procedūra buvo nutraukta (žr. 4 konstatuojamąją dalį).

5.4.2.   Meksika

(114)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, priemonės, pradinio tyrimo galutiniu reglamentu nustatytos Meksikos kilmės importui, baigė galioti 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nuo 2001 m. Meksikos kilmės importo apimtis per TL išliko nedidelė. 2001 m. ir per TL importo apimtis siekė nulį, vėliau metinė apimtis sudarė 700 tonų (2002 m.) ir 400 tonų (2003 m.), o rinkos dalis atitinkamai siekė 0,4 % ir 0,2 %.

(115)

Importo iš Meksikos kainos 2002 m. ir 2003 m. siekė apie 2 400 EUR už toną.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Meksikos apimtis (tonomis)

0

669

433

0

Importo iš Meksikos rinkos dalis

0,0 %

0,4 %

0,2 %

0,0 %

Importo iš Meksikos kaina (eurai už toną)

nėra duomenų

2 358

2 434

nėra duomenų

Indeksas (2001 m. = 100)

nėra duomenų

100

103

nėra duomenų

5.4.3.   Kitos su antidempingo priemonėmis susijusios valstybės

(116)

Reglamentu (EB) Nr. 1601/2001 (11) Taryba nustatė antidempingo priemones panašaus, inter alia, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės produkto importui.

(117)

Importui iš Rusijos taikomo muito norma siekė nuo 36,1 % iki 50,7 %, išskyrus vieno Rusijos eksportuotojo importą, kurio įsipareigojimas dėl kainos buvo priimtas. Importo iš Rusijos apimtis 2001 m. išaugo nuo 3 630 tonų (atitinkamai 1,9 % rinkos dalis) iki 2 101 tonos per TL, atitinkančios 1,2 % rinkos dalį. Importo iš Rusijos vidutinės kainos nuo 2001 m. iki TL išliko palyginti stabilios – apie 1 000 EUR už toną.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Rusijos apimtis (tonomis)

3 630

2 557

2 198

2 101

Importo iš Rusijos rinkos dalis

1,9 %

1,4 %

1,2 %

1,2 %

Importo iš Rusijos kaina (eurai už toną)

1 038

997

980

1 046

Indeksas (2001 m. = 100)

100

96

94

101

(118)

Importui iš Tailando taikomo muito norma siekė nuo 24,8 % iki 42,8 %, išskyrus vieno eksportuotojo importą, kurio įsipareigojimas dėl kainos buvo priimtas. Importo iš Tailando apimtis 2001 m. sumažėjo nuo 1 039 tonų (atitinkamai 0,5 % rinkos dalis) iki 277 tonų per TL, atitinkančių 0,2 % rinkos dalį. Vidutinė importo iš Tailando kaina pakilo nuo maždaug 1 335 EUR už toną (2001 m.) iki 1 722 EUR už toną per TL.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Tailando apimtis (tonomis)

1 039

1 002

368

277

Importo iš Tailando rinkos dalis

0,5 %

0,5 %

0,2 %

0,2 %

Importo iš Tailando kaina (eurai už toną)

1 335

1 433

1 593

1 722

Indeksas (2001 m. = 100)

100

107

119

129

(119)

Importui iš Turkijos taikomo muito norma per tiriamą laikotarpį siekė nuo 17,8 % iki 31 %, išskyrus vieno eksportuotojo importą, kurio įsipareigojimas dėl kainos buvo 2001 m. priimtas, o vėliau 2003 m. atšauktas. Importo iš Turkijos apimtis 2001 m. sumažėjo nuo 4 354 tonų (atitinkamai 2,2 % rinkos dalis) iki 1 457 tonų per TL, atitinkančių 0,8 % rinkos dalį. Vidutinė importo iš Turkijos kaina pakilo nuo maždaug 1 448 EUR už toną (2001 m.) iki 1 302 EUR už toną per TL.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš Turkijos apimtis (tonomis)

4 354

4 448

2 248

1 457

Importo iš Turkijos rinkos dalis

2,2 %

2,4 %

1,3 %

0,8 %

Importo iš Turkijos kaina (eurai už toną)

1 448

1 414

1 376

1 302

Indeksas (2001 m. = 100)

100

98

95

90

5.4.4.   Kitos pirmiau neminėtos trečiosios šalys

(120)

Importo iš pirmiau neminėtų trečiųjų šalių apimtis 2001 m. sumažėjo nuo 23 000 tonų (atitinkamai 12 % rinkos dalis) iki 19 000 tonų per TL, atitinkančių 10,5 % rinkos dalį. Vidutinės importo iš pirmiau neminėtų trečiųjų šalių kainos padidėjo nuo maždaug 1 500 EUR už toną (2001 m.) iki maždaug 1 900 EUR už toną (2003 m.), o per TL vėl sumažėjo iki maždaug 1 500 EUR už toną.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Importo iš pirmiau neminėtų valstybių apimtis (tonomis)

23 321

14 924

17 227

18 741

Importo iš pirmiau neminėtų valstybių rinkos dalis

12,0 %

7,9 %

9,8 %

10,5 %

Importo iš pirmiau neminėtų valstybių kainos (eurai už toną)

1 472

1 749

1 895

1 497

Indeksas (2001 m. = 100)

100

119

129

102

6.   BENDRIJOS PRAMONĖS EKONOMINĖ PADĖTIS

(121)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

6.1.   Įvadinės pastabos

(122)

Kadangi Bendrijos pramonės atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti pavyzdžių atranką, žala buvo vertinama remiantis tiek informacija, surinkta visoje Bendrijos pramonėje (toliau pridedamose lentelėse – BP), tiek informacija, surinkta iš atrinktų Bendrijos gamintojų (toliau pridedamose lentelėse – AG).

(123)

Tais atvejais, kai remiantis nustatyta praktika taikoma pavyzdžių atranka, yra analizuojami tam tikri žalos visai Bendrijos pramonei rodikliai (gamyba, pajėgumai, produktyvumas, atsargos, pardavimas, rinkos dalis, augimas ir užimtumas), o tuo tarpu žalos rodikliai, susiję su atskirų bendrovių rezultatais, t. y., kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, atlyginimai, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautas, galimybė kaupti kapitalą tiriami remiantis informacija, surinkta iš atrinktų Bendrijos gamintojų.

6.2.   Duomenys, susiję su visa Bendrijos pramone

a)   Gamyba

(124)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 10 %, t. y. nuo apie 125 000 tonų (2001 m.) iki apie 112 000 tonų per TL. Tiksliau, 2002 m. gamyba padidėjo 2 %, vėliau 2003 m. sumažėjo 5 procentiniais punktais, o per TL – dar 7 procentiniais punktais.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP gamyba (tonomis)

124 549

127 118

121 065

111 765

Indeksas (2001 m. = 100)

100

102

97

90

b)   Pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

(125)

Gamybos pajėgumai nuo 2001 m. iki TL išaugo nedaug (2 %). Kadangi gamybos apimtis mažėjo, o tuo pačiu metu pajėgumai šiek tiek didėjo, pajėgumų išnaudojimas nukrito nuo 67 % (2001 m.) iki 59 % per TL.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP gamybos pajėgumai (tonomis)

184 690

185 360

188 430

189 150

Indeksas (2001 m. = 100)

100

100

102

102

BP pajėgumų išnaudojimas

67 %

69 %

64 %

59 %

Indeksas (2001 m. = 100)

100

102

95

88

c)   Atsargos

(126)

Bendrijos pramonės produkcijos atsargos per nagrinėjamą laikotarpį palaipsniui mažėjo. Per TL atsargų buvo 14 % mažiau nei 2001 m.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP produkcijos atsargos (tonomis)

31 459

30 222

29 336

26 911

Indeksas (2001 m. = 100)

100

96

93

86

d)   Pardavimų apimtis

(127)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje sumažėjo 10 %. Ši tendencija sutapo su Bendrijos rinkos raida, kuri nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 9 %.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP EB pardavimo apimtis nesusijusiems pirkėjams (tonomis)

80 019

79 089

73 636

72 072

Indeksas (2001 m. = 100)

100

99

92

90

e)   Rinkos dalis

(128)

Bendrijos pramonės užimama dalis nuo 2001 m. iki TL sumažėjo vienu procentiniu punktu. Tiksliau, 2002 m. ji padidėjo 0,5 procentinio punkto, vėliau 2003 m. sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir galiausiai per TL sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

Bendrijos pramonės rinkos dalis

42,8 %

43,3 %

43,0 %

41,8 %

Indeksas (2001 m. = 100)

100

101

101

98

Keturių tiriamų valstybių rinkos dalis

4,1 %

4,9 %

4,1 %

4,4 %

Indeksas (2001 m. = 100)

100

119

99

107

f)   Augimas

(129)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos vartojimas sumažėjo 9 %, o Bendrijos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 10 %. Bendrijos pramonė neteko tam tikros rinkos dalies, o per tą patį laikotarpį tiriamo importo apimtis padidėjo 0,3 procentinio punkto.

g)   Užimtumas

(130)

Bendrijos pramonės užimtumas nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 4 %.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP užimtumas aptariamo produkto srityje

2 049

2 028

1 975

1 975

Indeksas (2001 m. = 100)

100

99

96

96

h)   Produktyvumas

(131)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, nustatytas įdarbintam žmogui per metus, nuo 2001 m. iki 2003 m. išliko beveik nepakitęs. Per TL, kadangi gamybos apimtis sumažėjo, o užimtumas išliko toks pat, produktyvumas sumažėjo 8 %.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

BP našumas (tonomis vienam darbuotojui)

61

63

61

57

Indeksas (2001 m. = 100)

100

103

101

93

i)   Dempingo skirtumo dydis

(132)

Kalbant apie esamo dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš tiriamų šalių apimtį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu, ypač skaidrioje ir todėl itin jautrioje kainų pokyčiams rinkoje, tokioje kaip aptariamo produkto rinka.

j)   Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(133)

Nors pirmiau ir toliau išnagrinėti rodikliai demonstruoja, kad po antidempingo priemonių nustatymo 1999 m. Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis pagerėjo, tačiau jie taip pat rodo, kad Bendrijos padėtis vis dar yra neužtikrinta ir pažeidžiama.

6.3.   Duomenys apie atrinktus Bendrijos gamintojus

a)   Pardavimo kainos ir veiksniai, darantys įtaką vidaus kainoms

(134)

Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kainos nuo 2001 m. iki TL išliko palyginti stabilios ir tik nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje šiek tiek pakilo. Šie kainų pokyčiai daugiau ar mažiau atitiko svarbiausios žaliavos kainų, kurios irgi pakilo nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje, raidą.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

AG vieneto kaina EB rinkoje (eurai už toną)

2 195

2 171

2 224

2 227

Indeksas (2001 m. = 100)

100

99

101

101

b)   Atlyginimai

(135)

Nuo 2001 m. iki TL vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas padidėjo 5 %. Tai nedidelis skaičius, palyginti su padidėjusiomis vidutinėmis nominaliomis vieneto darbo sąnaudomis (6 %) per tą patį laikotarpį Bendrijos ūkyje.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

AG vieno darbuotojo darbo sąnaudos per metus (1 000 EUR)

36,6

37,6

38,2

38,5

Indeksas (2001 m. = 100)

100

103

104

105

c)   Investicijos

(136)

Penkių atrinktų gamintojų investicijos į aptariamą produktą išliko palyginti stabilios – 4 milijonai EUR per metus. Didelis investicijų padidėjimas pastebėtas 2003 m., nes vienas atrinktas gamintojas tuo metu įsigijo ypač daug įrangos.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

AG grynosios investicijos (1 000 EUR)

4 284

3 074

8 393

4 914

Indeksas (2001 m. = 100)

100

72

196

115

d)   Pelningumas ir investicijų grąža

(137)

Nors atrinktų gamintojų pelningumas per nagrinėjamą laikotarpį palaipsniui didėjo, jis išliko neigiamas nuo 2001 m. (– 4,2 %) iki TL (– 0,3 %). Investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, daugiau ar mažiau atitiko pirmiau aprašytus pelningumo pokyčius per visą nagrinėjamą laikotarpį.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

AG EB pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas (% neto pardavimo)

– 4,2 %

– 1,7 %

– 1,5 %

– 0,3 %

AG IG (investicijų grynosios buhalterinės vertės pelnas %)

– 13,9 %

– 6,5 %

– 4,5 %

– 1,0 %

e)   Pinigų srautas ir galimybė kaupti kapitalą

(138)

Pinigų srautas padidėjo nuo 2001 m. iki TL, nes pirmiau minėti nedideli nuostoliai buvo padengti net su pertekliumi kitomis negrynosiomis pozicijomis, pavyzdžiui, turto nusidėvėjimu ir atsargų perkėlimu.

 

2001 m.

2002 m.

2003 m.

TL

AG pinigų srautas (1 000 EUR)

– 6 322

10 670

2 124

4 485

(139)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kelių Bendrijos gamintojų kapitalo poreikius neigiamai paveikė sunki finansinė padėtis. Nors dauguma šių bendrovių priklauso didelėms plieno bendrovių grupėms, jų kapitalo poreikiai ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šiose grupėse paprastai skirstomi pelningiausiems subjektams.

6.4.   Išvada

(140)

Nuo 2001 m. iki TL pastebimi teigiami šių rodiklių pokyčiai: padidėjo Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai ir sumažėjo produkcijos atsargos. Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kainos išliko tos pačios nuo 2001 m. iki TL, pelnas padidėjo per TL iki beveik nenuostolingo lygio, taip pat padidėjo investicijų grąža ir pinigų srautas. Atlyginimai kito nedaug ir Bendrijos pramonė toliau nuosekliai investavo.

(141)

Antra vertus, pastebimi neigiami šių rodiklių pokyčiai: mažėjo gamyba ir pajėgumų išnaudojimas (lygiagrečiai su rinkos raida), smuko užimtumas ir našumas. Bendrijos rinkos dalis šiek tiek sumažėjo, nors nuostoliai buvo daug mažesni nei prieš nustatant antidempingo priemones, kai pramonė neteko 9 procentinių punktų rinkos dalies.

(142)

Apskritai Bendrijos rinkos padėtis yra nevienoda: vieni rodikliai žymi teigiamus poslinkius, bet daug kitų rodiklių rodo, kad egzistuoja neigiama tendencija. Palyginus pirmiau minėtas tendencijas su aprašytomis reglamentuose, nustatančiuose laikinąsias ir galutines priemones, akivaizdu, kad 1999 m. nustačius antidempingo priemones importui iš Indijos, KLR, Ukrainos ir Pietų Afrikos Bendrijos ekonominė padėtis pagerėjo. Jei šios priemonės nebūtų apeinamos importuojant produktus iš Moldovos ir Maroko, padėtis būtų dar palankesnė. Be to, po antidempingo priemonių nustatymo Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės importui atitinkamos šių valstybių rinkos dalys sumažėjo (žr. 116–119 konstatuojamąsias dalis), todėl sumažėjo kainų spaudimas Bendrijos pramonei. Vis dėlto reikia pastebėti, kad net rodikliai, žymintys teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, ypač pelningumo ir investicijų grąžos rodikliai, vis dar toli gražu nesiekia to lygio, kurio būtų galima tikėtis, jei Bendrijos pramonė visiškai būtų atsigavusi nuo padarytos žalos.

(143)

Todėl daroma išvada, kad nors Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo palyginti su laikotarpiu prieš priemonių nustatymą, bet ji vis dar yra pažeidžiama.

7.   TIKIMYBĖ, KAD DEMPINGAS PASIKARTOS

(144)

Kaip nuspręsta 91 konstatuojamojoje dalyje, tiriamųjų valstybių gamintojai turi galimybę didinti ir (arba) nukreipti savo eksporto apimtis į Bendrijos rinką. Tyrimu įrodyta, kad, remiantis palyginamomis produktų rūšimis, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pardavinėjo aptariamą produktą už daug mažesnę kainą nei Bendrijos pramonė (58–68 % KLR, 47–55 % Indija). Kadangi Ukraina ir Pietų Afrika nebendradarbiavo, dėl produktų rūšių ir atitinkamai importo kainų įvairovės buvo neįmanoma palyginti kainų pagal produkto rūšį. Tačiau iš turimų faktų aiškėja, kad Ukrainos ir Pietų Afrikos importo kainų vidurkis (be antidempingo muito) yra daug mažesnis už Bendrijos pramonės kainų vidurkį, t. y. atitinkamai 65 % ir 25 %. Šias mažas kainas tiriamos valstybės greičiausiai taikytų ir toliau, siekdamos atgauti prarastą rinkos dalį. Tokia kainų dinamika kartu su tiriamų valstybių eksportuotojų galimybe tiekti didelius aptariamo produkto kiekius į Bendrijos rinką greičiausiai lemtų didesnę kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(145)

Kaip minėta pirmiau, nors Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo palyginti su padėtimi prieš galiojančių priemonių nustatymą, bet ji vis dar yra neužtikrinta ir pažeidžiama. Jei Bendrijos pramonė nebus apsaugota nuo išaugusio tiriamų valstybių importo dempingo kaina, jos finansinė padėtis greičiausiai pablogės ir pasieks tokį lygį, kuris buvo nustatytas pradiniame tyrime. Todėl atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad panaikinus priemones žala Bendrijos pramonei greičiausiai pasikartotų.

8.   BENDRIJOS INTERESAI

8.1.   Įvadas

(146)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo ištirta, ar išlaikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus buvo atsižvelgiama į visus įvairius susijusius interesus.

(147)

Reikėtų priminti, kad ankstesniame tyrime priemonių nustatymas buvo laikomas neprieštaraujančiu Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kuri buvo jau nustačius antidempingo priemones, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį tiriamoms šalims, daromą galiojančių antidempingo priemonių.

(148)

Atsižvelgiant į tai buvo tiriama, ar, nepaisant tikimybės, kad žalingas dempingas greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju dėl Bendrijos interesų nereikia išlaikyti priemonių.

8.2.   Bendrijos pramonės interesai

(149)

Bendrijos pramonė įrodė, kad ji struktūriniu atžvilgiu yra gyvybinga. Tai buvo patvirtinta jos ekonominės padėties teigiama raida, pastebėta po 1999 m. nustatytų antidempingo priemonių. Faktas, kad Bendrijos pramonė iš esmės sustabdė rinkos dalies netektį prieš kelerius metus iki TL – tai akivaizdus skirtumas palyginti su padėtimi prieš nustatant priemones. Vadinasi, nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pelnas didėjo. Be to, reikia prisiminti, kad buvo nustatyta, kad priemonės apeinamos importu iš Moldovos ir Maroko. Jei nebūtų šių aplinkybių, Bendrijos pramonės padėtis būtų net dar palankesnė.

(150)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonė toliau naudosis šiuo metu galiojančiomis priemonėmis ir toliau atsigaus susigrąžindama rinkos dalį bei didindama pelningumą. Jei priemonės nebus išlaikomos, Bendrijos pramonei greičiausiai vėl bus daroma žala dėl padidėjusio importo dempingo kaina iš tiriamų valstybių, o jos šiuo metu pažeidžiama finansinė padėtis toliau blogės.

8.3.   Importuotojų interesai

(151)

Reikia prisiminti, kad pradiniu tyrimu buvo nustatyta, kad nustatytų priemonių poveikis būtų nedidelis. Kaip pirmiau minėta, šiame tyrime visapusiškai nebendradarbiavo nė vienas importuotojas. Todėl atitinkamai galima daryti išvadą, kad išlaikius priemones importuotojams arba prekybininkams nebus daromas didelis neigiamas poveikis.

8.4.   Vartotojų interesai

(152)

SWR yra naudojami įvairioms reikmėms, todėl su jais gali būti susijusi didelė pramonės gaminių vartotojų grupė. Šis pramonės vartotojų sąrašas nėra išsamus: žvejyba, jūrų laivyba, naftos ir dujų pramonė, kasyba, miškininkystė, oro transportas, statybos inžinerija, statyba, keltuvai. Tiriant galimą nustatomų priemonių poveikį vartotojams pradiniame tyrime buvo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nežymią SWR sąnaudų įtaką pramonės vartotojams, neatrodo, kad padidėjus šioms sąnaudoms būtų daromas didelis poveikis konkretiems pramonės vartotojams. Faktas, kad nė vienas vartotojas nepateikė informacijos, prieštaraujančios pirmiau padarytoms išvadoms atliekant šį peržiūros tyrimą turėtų patvirtinti, kad: i) SWR sudaro labai mažą visų šios pramonės vartotojų gamybos sąnaudų dalį, ii) galiojančios priemonės nepadarė pastebimesnio neigiamo poveikio jų ekonominei padėčiai, ir iii) tęsiant priemonių taikymą tai neigiamai nepaveiks pramonės vartotojų finansinių interesų.

8.5.   Tiekėjų interesai

(153)

Pradiniame tyrime padaryta išvada, kad nustačius priemones Bendrijos pramonės tiekėjai gautų naudos. Atliekant šią peržiūrą ir nesant informacijos, kuri paneigtų šį teiginį, nuspręsta, kad tęsiant priemonių taikymą tęstųsi ir teigiamas poveikis tiekėjams.

8.6.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(154)

Atsižvelgiant į minėtą informaciją nuspręsta, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių dabartinių antidempingo priemonių išlaikymui.

9.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(155)

Visos šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir pastabas, remiantis kuriais buvo ketinama siūlyti išlaikyti galiojančias priemones. Be to, buvo suteiktas laikas, per kurį jos po pagrindinių faktų paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas. Nebuvo gauta pastabų, kurios būtų pakeitusios minėtas išvadas.

(156)

Iš pirmiau pateiktos informacijos matyti, kad, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos SWR importui, kurio kilmės šalis yra Indija, KLR, Ukraina ir Pietų Afrika, turėtų būti išlaikomos. Reikia prisiminti, kad šias priemones sudaro ad valorem muitai, išskyrus vienos Indijos bendrovės ir vienos Pietų Afrikos bendrovės, kurių įsipareigojimai buvo priimti, aptariamo produkto, gaminamo ir parduodamo eksportui į Bendriją, importą.

(157)

Kaip išdėstyta 3 konstatuojamojoje dalyje, galiojančių antidempingo muitų, nustatytų aptariamo produkto importui iš Ukrainos ir KLR, taikymas buvo išplėstas SWR, įvežamų iš Moldovos ir Maroko, importui, nepaisant to, ar kilmės šalis nurodyta Moldova arba Marokas, ar ne. Išlaikomas antidempingo muitas, taikomas aptariamam produktui, kaip nustatyta 156 konstatuojamojoje dalyje, turėtų ir toliau būti išplėstas SWR importui, įvežamam iš Moldovos ir Maroko, nepaisant to, ar kilmės šalis nurodyta Moldova arba Marokas, ar ne. Maroko eksportuojančiam gamintojui, kuriam nebuvo taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1886/2004 išplėstos priemonės, turėtų būti netaikomos ir šiuo Reglamentu nustatomos priemonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo Reglamentu nustatomas galutinis antidempingo muitas Indijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Ukrainos ir Pietų Afrikos kilmės plieninių lynų ir kabelių, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančio plieno, kurių maksimalus išorinis skersmuo yra didesnis kaip 3 mm, klasifikuojamų KN kodais ex 7312 10 82 (TARIC kodas 7312108219), ex 7312 10 84 (TARIC kodas 7312108419), ex 7312 10 86 (TARIC kodas 7312108619), ex 7312 10 88 (TARIC kodas 7312108819) ir ex 7312 10 99 (TARIC kodas 7312109919) importui.

2.   Galutinio antidempingo muito, taikomo toliau nurodytų bendrovių gaminamų produktų grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, norma yra tokia:

Valstybė

Bendrovė

Muito dydis

( %)

TARIC papildomas kodas

Indija

Usha Martin Limited (buv. Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd) 2A, Shakespeare Sarani Calcutta – 700 071, West Bengal, Indija

23,8

8613

Visos kitos bendrovės

30,8

8900

Kinijos Liaudies Respublika

Visos bendrovės

60,4

Ukraina

Visos bendrovės

51,8

Pietų Afrika

Visos bendrovės

38,6

8900

3.   Galutinis antidempingo muitas, taikomas importui iš Ukrainos, kaip nurodyta 2 dalyje, išplečiamas tų pačių plieninių lynų ir kabelių importui, įvežamam iš Moldovos, nepaisant to, ar kilmės šalis nurodyta Moldova, ar ne (TARIC kodai atitinkamai 7312108211, 7312108411, 7312108611, 7312108811, 7312109911).

4.   Galutinis antidempingo muitas, taikomas importui iš Kinijos Liaudies Respublikos, kaip nurodyta 2 dalyje, išplečiamas tų pačių plieninių lynų ir kabelių importui, įvežamam iš Maroko, nepaisant to, ar kilmės šalis nurodyta Marokas, ar ne (TARIC kodai atitinkamai 7312108212, 7312108412, 7312108612, 7312108812, 7312109912 išskyrus produktus, kuriuos pagamino Remer Maroc SARL, Zone Industrielle, Tranche 2, Lot 10, Settat, Marokas (TARIC papildomas kodas A567).

5.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, galutinis antidempingo muitas netaikomas importui, išleistam į laisvą rinką pagal 2 straipsnį.

6.   Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Importuojamiems produktams, kurie nurodomi išleidimui į laisvą apyvartą su šiais TARIC papildomais kodais ir kuriuos pagamino bei tiesiogiai eksportavo (t. y. pervežė ir išrašė sąskaitą faktūrą) toliau nurodyta bendrovė Bendrijos bendrovei, veikiančiai kaip importuotoja, netaikomi 1 straipsniu nustatyti antidempingo muitai, jei šie produktai yra importuojami laikantis 2 dalies.

Valstybė

Bendrovė

TARIC papildomas kodas

Indija

Usha Martin Limited (buv. Usha Martin Industries & Usha Beltron Ltd)

2A, Shakespeare Sarani Calcutta – 700 071, West Bengal, Indija

A024

Pietų Afrika

Haggie

Lower Germiston Road

Jupiter

PO Box 40072

Cleveland

Pietų Afrika

A023

2.   1 dalyje minėtiems importuojamiems produktams antidempingo muitas netaikomas, jei:

a)

valstybių narių muitinėms kartu su deklaracija dėl produktų išleidimo į laisvą apyvartą pateikiama galiojanti su įsipareigojimu susijusi sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent priede išvardyti rekvizitai; ir

b)

deklaruotos bei muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje pateikiamą aprašymą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. lapkričio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. BROWN


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 217, 1999 8 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1674/2003 (OL L 238, 2003 9 25, p. 1).

(3)  OL L 217, 1999 8 17, p. 63. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1678/2003 (OL L 238, 2003 9 25, p. 13).

(4)  OL L 120, 2004 4 24, p. 1.

(5)  OL L 328, 2004 10 30, p. 1.

(6)  OL C 283, 2004 11 20, p. 6.

(7)  OL L 276, 2005 10 21, p. 62.

(8)  OL C 272, 2003 11 13, p. 2.

(9)  OL C 203, 2004 8 11, p. 4.

(10)  OL C 207, 2004 8 17, p. 2.

(11)  OL L 211, 2001 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 564/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 1).


PRIEDAS

Su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje bendrovei parduodant į Bendriją plieninius lynus ir kabelius, kuriems taikomas įsipareigojimas, nurodomi šie rekvizitai:

1)

Produkto kodo numeris (PKN) (kaip nustatyta atitinkamo eksportuojančio gamintojo siūlomuose įsipareigojimuose), įskaitant rūšį, vijų skaičių, vielų skaičių vijoje ir KN kodą.

2)

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

bendrovės produkto kodą (BPK),

KN kodą,

TARIC papildomą kodą, pagal kurį sąskaitoje faktūroje įrašytos prekės turi būti įforminamos muitinėje Bendrijos pasienyje (kaip nurodyta reglamente),

kiekį (nurodomas kilogramais),

taikomą mažiausią kainą.

3)

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už kilogramą,

taikomas atsiskaitymo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

4)

Importuotojo, kuriam bendrovė tiesiogiai išdavė sąskaitą faktūrą, pavardė.

5)

Su įsipareigojimu susijusią sąskaitą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusio bendrovės oficialaus asmens pavardė:

„Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įtrauktos tiesiogiai į Europos bendriją eksportuojamos prekės parduodamos tokia apimtimi ir pagal tokias sąlygas, kaip nurodyta … (bendrovės) pasiūlytame ir Europos Komisijos sprendimu (1999/572/EB) priimtame įsipareigojime. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“.


Top