Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52019AE0112

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“(COM(2018) 686 final)

EESC 2019/00112

OJ C 228, 5.7.2019, p. 74–77 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/74


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“

(COM(2018) 686 final)

(2019/C 228/10)

Pranešėja Elżbieta SZADZIŃSKA

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 12 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

122/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina metinę 2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą, kuria labai patobulinamas 2011 m. standartizacijos dokumentų rinkinys. Nors šios iniciatyvos įgyvendinimo darbai bus baigti 2019 m., į metinę darbo programą įtrauktos sritys, į kurias paskutiniais įgyvendinimo metais turėtų sutelkti dėmesį dabartinės sudėties Komisija.

1.2.

Kiekvienais metais Komitetas parengia nuomonę, kurioje pateikia savo pastabas ir rekomendacijas Komisijos metinėms darbo programoms, nes supranta standartų svarbą stiprinant konkurencingumą bendrojoje rinkoje, kuriant novatoriškus produktus ir paslaugas ir gerinant jų kokybę bei saugą vartotojų, įmonių ir aplinkos labui (1). Ši nuomonė susijusi su nuomone „Darnieji standartai“ (2)

1.3.

Komitetas atkreipia dėmesį į pažangą užtikrinant Europos standartizacijos sistemos įtrauktį ir skaidrumą, padarytą aktyviai dalyvaujant Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede išvardytoms organizacijoms. Pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas standartizacijos sistemoje neturėtų apsiriboti vien tik Europos ir nacionaliniais lygmenimis. Reikėtų remti, plėsti ir skatinti jų dalyvavimą tarptautinės standartizacijos srityje vykdomame darbe.

1.3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti standartizacijos procese, visų pirma įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto Komitetas rekomenduoja stiprinti dabartinį mechanizmą ir teikti daugiau informacijos apie esamas galimybes. Tai leis mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti ne tik kuriant standartus, bet ir juos įgyvendinant.

1.3.2.

Europos ir tarptautinių standartų nuoseklumas padeda stiprinti ES pramonės konkurencinę padėtį pasaulinėje vertės grandinėje. Dėl šios priežasties Komitetas remia Komisijos dialogą su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, PPO ir kitais tarptautiniais forumais. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas remia Komisijos pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama paspartinti standartizacijos procesus ir padidinti jų veiksmingumą, kad aukštesni Europos standartai būtų saugomi ir propaguojami tarptautiniu lygmeniu (3).

1.4.

Europos standartizacijos sistema grindžiama viešojo ir privačiojo sektorių partneryste. Pagrindinės būsimos šios partnerystės raidos kryptys apibrėžiamos metinėje Komisijos darbo programoje. Komitetas tikisi, kad partnerystėje dalyvaus kuo daugiau įvairių suinteresuotųjų subjektų.

1.5.

Šių metų darbo programa parengta pasitelkiant institucijų dialogo metu sukauptą informaciją. Komitetas mano, kad tolesnis dialogas ir toliau prisidės prie Europos standartizacijos sistemos stiprinimo. Jau ankstesnėse savo nuomonėse dėl standartizacijos Komitetas išreiškė savo pasiryžimą sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai (4)

1.6.

Programoje išvardijamos standartizacijos požiūriu svarbios sritys: energetika, žiedinė ekonomika, gynyba, saugumas, vidaus rinka, bendroji skaitmeninė rinka ir tarptautinis bendradarbiavimas. Komitetas mano, kad sritys yra pasirinktos tinkamai.

1.7.

Komitetas su susidomėjimu laukia standartizacijos poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimo rezultatų. Komiteto nuomone, atliekant šį tyrimą taip pat reikėtų atsižvelgti į netiesioginį standartizacijos poveikį (pavyzdžiui, užimtumo srityje) (5). Be to, rengiant standartizacijos strategijas ir programas taip pat turėtų būti svarbus ex post vertinimas.

1.8.

EESRK dar kartą ragina atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos vykdytojų veiksmus, kad Europos standartizacijos sistemoje dalyvautų kuo daugiau subjektų. Visų pirma EESRK galėtų sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs Europos standartizacijos sistemos suinteresuotieji subjektai. Šis organas būtų atsakingas už kasmetinio viešojo klausymo organizavimą, kad būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga (6).

2.   Europos Komisijos pasiūlymai

2.1.

Komisija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, savo komunikate pristatė 2019 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą.

2.2.

Strateginiai Europos standartizacijos prioritetai, kuriais grindžiami Sąjungos teisės aktai ir politika:

veiksmai, kuriais remiama bendrosios skaitmeninės rinkos strategija;

veiksmai, kuriais remiama energetikos sąjunga ir kova su klimato kaita;

veiksmai, kuriais remiamas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas;

veiksmai, kuriais remiama stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtesnę pramoninę bazę;

veiksmai, kuriais remiamas Europos gynybos veiksmų planas;

veiksmai, kuriais remiama Europos kosmoso strategija;

veiksmai, kuriais remiama Europos saugumo darbotvarkė.

2.3.

Be to, Komisija planuoja:

toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, taikant įtraukumo principą;

įvertinti standartų poveikį ekonomikai ir visuomenei.

2.4.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 24 straipsnio 3 dalimi dėl prievolės teikti reglamento įgyvendinimo ataskaitą Komisija atliks Europos standartizacijos sistemos peržiūrą, kad įvertintų jos veikimo rezultatus.

2.5.

Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI) turi būti baigta įgyvendinti 2019 m. Komisija išnagrinės BSI pasiektus rezultatus pagal tris kategorijas:

informuotumo didinimas apie Europos standartizavimo sistemą ir jos veikimą, taip pat su tuo susijęs švietimas;

koordinavimas, bendradarbiavimas, skaidrumas ir įvairių dalyvių įtraukimas;

konkurencingumas ir tarptautinis aspektas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

2019 m. metinėje darbo programoje paaiškinami ir papildomi jau įgyvendinami prioritetai, siekiant pritaikyti Europos standartizacijos sistemą prie besikeičiančios tarptautinės aplinkos ir pasaulinės rinkos iššūkių.

3.2.

Komitetas pritaria Komisijai, kad standartizacija prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo daugiausia dėmesio skiriant tokioms sritims kaip daiktų internetas, didieji duomenys, blokų grandinė, sąveikiosios intelektinės transporto sistemos ir autonominis vairavimas, pažangieji miestai, prieinamumas, e. valdžia, e. sveikata ir dirbtinis intelektas. Be to, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (7) naujoji standartizacija būti suderinama ir sąveiki.

3.2.1.

Komitetas išreiškia viltį, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, bus užtikrintas aukštas visų bendrosios skaitmeninės rinkos dalyvių saugumo ir asmens duomenų apsaugos lygis.

3.3.

Komiteto nuomone, galiojančius šios srities saugumo standartus ir taisykles reikėtų atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į kylančią naują riziką. Nauji standartai turėtų sumažinti neigiamą robotikos ir dirbtinio intelekto poveikį žmonių gyvenimui (8).

3.4.

Kibernetinio saugumo reikalavimai turėtų užtikrinti, kad naujos dirbtinio intelekto taikomosios programos nekeltų grėsmės naudotojams (kaip antai, didelio masto kibernetiniai išpuoliai, vartotojų sekimas arba programišių įsilaužimai). Šiuo tikslu pagrindinis vaidmuo, visų pirma kibernetinio saugumo standartizacijos srityje, turėtų tekti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA), turinčiai nuolatinius įgaliojimus (9).

3.5.

EESRK pritaria pasiūlymui sumažinti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekį. Tai pasiekti, be kita ko, turėtų padėti efektyvesnis degalų ir energijos vartojimas transporto sektoriuje, kuris taip pat padėtų sumažinti naudotojų išlaidas. Didėjant automatizuotų transporto priemonių skaičiui prireiks ir suderintų taisyklių, nes tokioms transporto priemonėms kyla didelė rizika (kibernetinės atakos, duomenų apsauga, atsakomybė nelaimingo atsitikimo atveju) (10).

3.5.1.

Jau ankstesnėje savo nuomonėje Komitetas palankiai įvertino trečiąjį judumo dokumentų rinkinį kaip teisingą žingsnį siekiant tvaraus judumo Europoje (11).

3.6.

Komitetas mano, kad pasiūlymai dėl padangų ženklinimo (12), dėl ekologiškesnio jūrų transporto naudojant alternatyvų kurą ir dėl ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo išplėtimo (13) įtraukiant naujas produktų kategorijas gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

3.7.

Komitetas remia žiedinės ekonomikos standartų kūrimą; jie prisidės prie tvarios gamybos, taigi ir gamtos išteklių apsaugos (14)

3.8.

Techniniais standartais bus sudarytos palankesnės sąlygos pramonėje diegti novatoriškus sprendimus.

3.9.

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad Europos gynybos agentūros ir Europos standartizacijos organizacijų parengtas standartizacijos gynybos srityje veiksmų planas padėtų užtikrinti atvirą ir konkurencingą ES gynybos įrangos bendrąją rinką (15). Panašus darbas bus vykdomas kosmoso srityje (16).

3.10.

Europos ir tarptautiniai standartai turi būti nuoseklūs. Taip pat būtina skatinti naudoti Europos standartus už ES ribų. Šiuo tikslu Komisija turėtų stiprinti dialogą su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis ir aktyviau vesti dvišales derybas su ne Europos šalimis.

3.11.

Komitetas tvirtai remia visiškai teisingą Komisija ketinimą parodyti teigiamą įtraukumo poveikį standartizacijos kokybei. III priede nurodytų organizacijų dalyvavimas standartizacijos procese didina konkurencingumą, tokiu būdu sukuria pridėtinę vertę ir duoda naudos visai visuomenei.

3.12.

EESRK dar kartą ragina atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos vykdytojų veiksmus, kad Europos standartizacijos sistemoje dalyvautų kuo daugiau subjektų. Visų pirma EESRK galėtų sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs Europos standartizacijos sistemos suinteresuotieji subjektai. Šis organas būtų atsakingas už kasmetinio viešojo klausymo organizavimą, kad būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  OL C 197 2018 6 8, p. 17; OL C 75, 2017 3 10, p. 40; OL C 34, 2017 2 2, p. 86; OL C 303, 2016 8 19, p. 81.

(2)  INT/879 – Darnieji standartai, G. Larghi, 2019 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 78).

(3)  INT/879 – Darnieji standartai, G. Larghi, 2019 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 78).

(4)  OL C 303, 2016 8 19, p. 81; OL C 75, 10.3.2017, p. 40; OL C 197, 8.6.2018, p. 17.

(5)  OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(6)  OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(7)  OL C 81, 2018 3 2, p.102.

(8)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(9)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(10)  OL C 62, 15.2.2019, p. 254; OL C 62, 15.2.2019, p. 274.

(11)  OL C 62, 2019 2 15, p. 254.

(12)  OL C 62, 2019 2 15, p. 280.

(13)  OL C 345, 2017 10 13, p. 97.

(14)  OL C 264, 2016 7 20, p. 98; OL C 367, 2018 10 10, p. 97; OL C 283, 2018 8 10, p. 61; OL C 62, 2019 2 15, p. 207..

(15)  OL C 288, 2017 8 31, p. 62.

(16)  OL C 62, 2019 2 15, p. 1.


Top