Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AE6187

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Švietimas Europos Sąjungos klausimais“(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

EESC 2018/06187

OJ C 228, 5.7.2019, p. 68–73 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/68


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Švietimas Europos Sąjungos klausimais“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

(2019/C 228/09)

Pranešėja Tatjana BABRAUSKIENĖ

Bendrapranešėjis Pavel TRANTINA

ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymas

Raštas, 2018 9 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Tiriamoji nuomonė

Biuro sprendimas

2018 10 16

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 21

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

164/2/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK:

1.1.

mano, kad ES gyvybingumas labai priklauso nuo stiprios europinės tapatybės ir piliečių susitapatinimo su ES, kartu išsaugant nacionalinę tapatybę, ir kad Europos projekto sėkmė priklauso nuo jos vertybių, tolerancijos ir įsipareigojimo puoselėti kultūrų, religijų ir paveldo įvairovę. Todėl svarbu gilinti piliečių žinias ir supratimą apie ES istoriją ir kultūrą, pagrindines vertybes ir teises, pagrindinius principus ir sprendimus bei sprendimų priėmimo procesus ES lygmeniu. Taip pat svarbu propaguoti pasaulinę pilietybę ir ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

1.2.

pabrėžia visuminio ugdymo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą esminį vaidmenį stiprinant ES tapatybę, bendruomenės jausmą ir priklausymą jai, taip pat ES piliečių atsakomybę, skatinant jų aktyvų dalyvavimą sprendimų dėl ES priėmime; akcentuoja, kad visa tai svariai prisideda prie taikos, saugumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, solidarumo ir tarpusavio pagarbos, tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės įtraukties bei teisingumo, kartu gerbiant ir stiprinant kultūros įvairovę. ES integracijos tikslai, jos privalumai ir trūkumai turi būti ryžtingai ir užtikrintai nagrinėjami valstybių narių ir ES lygmeniu;

1.3.

pabrėžia, kad mokymasis vyksta visur ir nuolat, aktyviai ir pasyviai. Todėl švietimas ES klausimais yra ne tik formaliojo švietimo užduotis ir jis yra skirtas ne tik jaunimui. Turėtų būti remiamas „mokymasis iš gyvenimo“ir „mokymasis visą gyvenimą“, ypatingą dėmesį skiriant vyresnėms kartoms, numatant prie jų mokymosi būdų pritaikytų informacijos teikimo priemonių;

Dėl ES lygmens institucijų ir politikos sričių EESRK:

1.4.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, kad kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą Europoje taptų visų žmonių teise;

1.5.

siūlo daugiau dėmesio skirti švietimui apie ES ir ES tapatybę atsižvelgiant į visą jos įvairovę kaip pagrindinių ir bendrųjų gebėjimų, ypač raštingumo ES klausimais, dalį, taip apibrėžiant mokymosi rezultatus šioje srityje (būtiniausios žinios, įgūdžiai ir požiūris į ES). Šiuo požiūriu reikia daugiau duomenų apie esamą padėtį valstybėse narėse. EESRK ragina Europos Komisiją atnaujinti savo tyrimą šioje srityje;

1.6.

ragina imtis strateginių nacionalinio ir ES lygmens politikos priemonių siekiant skatinti mokymąsi apie ES, kuriuo siekiama stiprinti tapatybės jausmą ir priklausymą ES bei parodyti konkrečią ES narystės naudą piliečiams. Taip pat labai svarbu, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (1) ir 2015 m. Paryžiaus deklaraciją (2);

1.7.

rekomenduoja ateityje padidinus programos „Erasmus +“biudžetą (2021–2027 m.) puoselėti priklausymo ES jausmą, visiems asmenims, ypač iš įvairiausių socialinių ir ekonominių sluoksnių, užtikrinant judumą mokymosi tikslais, ir ragina visuose būsimuose projektuose daugiau dėmesio skirti mokymuisi apie ES, ES tapatybės kūrimui, remti kartų tarpusavio mokymąsi apie ES, taip pat visų amžiaus grupių kalbų mokymąsi bei suaugusiesiems skirtą pilietinį dialogą;

1.8.

palankiai vertina 30-ąsias programos „Erasmus +“„Jean Monnet“veiklos, kuria siekiama skatinti mokymo ir mokslinių tyrimų meistriškumą ES studijų srityje visame pasaulyje, metines ir ragina programos biudžetą padidinti ir išplėsti įtraukiant visus švietimo sektorius, siekiant stiprinti švietimą ES klausimais ir demokratinį pilietiškumą;

1.9.

ragina su ES piliečiais geriau dalytis informacija apie ES, paremiant tai ES ir valstybių narių informacinėmis, ryšių ir švietimo strategijomis; nurodo būtinybę sukurti už komunikaciją atsakingo Komisijos nario pareigybę;

1.10.

mano, kad Europos ir nacionalinė visuomeninė žiniasklaida, įskaitant kanalą „Euronews“, turėtų atlikti strateginį vaidmenį informuojant piliečius apie ES laimėjimus. ES informacijos biurai valstybėse narėse, taip pat EP nariai ir kiti atstovai, EESRK nariai ir kiti Europos reikalų srityje veikiantys politikos formuotojai taip pat turėtų aktyviai prisidėti prie ES tapatybės kūrimo procesų rėmimo nacionaliniu lygmeniu;

1.11.

rekomenduoja, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją švietimo srityje, parengti ES lygmens politikos strategiją, siekiant pasiūlyti rekomendacijų dėl valstybių narių bendradarbiavimo (pvz., taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) arba per aukšto lygio grupę), kad būtų skatinamos iniciatyvos švietimo sistemų srityje ir nacionalinio ir vietos lygmens veiksmai, susiję su švietimu apie ES ir ES tapatybę, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Visa tai turėtų būti paremta naujausiais tyrimais, įvertinančiais mokymo apie ES padėtį;

1.12.

rekomenduoja švietimą apie ES ir ES tapatybės kūrimą įtraukti į strategiją „Europa 2030“ir strateginę programą „ET 2030“ bei Europos semestro procesą (įtraukiant į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas), jeigu yra tikslių sisteminių duomenų;

1.13.

ragina užtikrinti ir populiarinti centralizuotą, prieinamą, įvairias dabartines iniciatyvas ir portalus susiejančią platformą, kurioje įvairiomis ES kalbomis būtų pateikiama švietimo įstaigoms ir pavieniams besimokantiems asmenims skirta mokymosi ir mokymo medžiaga apie ES ir ES tapatybės kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms ES vertybėms, demokratijai, dalyvavimui demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose, tolerancijai ir bendram supratimui;

Dėl valstybių narių lygmens iniciatyvų EESRK:

1.14.

rekomenduoja parengti nacionalines strategijas, įtraukiant švietimą apie ES vertybes, istoriją, laimėjimus ir dabartinius pokyčius į visų švietimo sektorių mokymo programas, pripažįstant svarbų savaiminio ir neformaliojo mokymosi vaidmenį šioje srityje;

1.15.

siūlo mokymąsi apie ES įtraukti į visus mokyklose dėstomus dalykus kaip neatsiejamą jų dalį, o ugdant pilietiškumą, dėstant istoriją, geografiją ir ekonomiką, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į ES pilietybę ir jos teikiamą naudą;

1.16.

prašo į visų pedagogų pirminį ir tęstinį profesinį mokymą įtraukti švietimą ES klausimais ir ragina valstybes nares remti kokybišką mokytojų tęstinį profesinį tobulėjimą šiuo klausimu. Šis mokymas turėtų apimti Europos Tarybos nustatytus demokratinės kultūros gebėjimus (3);

1.17.

siūlo rengti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas visų pedagogų tarptautinis judumas ir užsienio kalbų mokymasis, ir sukurti Europos apdovanojimą (ženklą) už mokymą apie ES ir ES tapatybės kūrimą tiek mokykloms, tiek pavieniams asmenims;

1.18.

rekomenduoja skatinti ir veiksmingai remti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir įmones, taip pat kitas pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias švietimo, mokymo, jaunimo ir suaugusiųjų sektoriuose, pavyzdžiui, skautus ir kitas jaunimo ir studentų organizacijas, mokytojų asociacijas ir profesines sąjungas bei tėvų organizacijas, siekiant stiprinti jų veiklą mokymosi ir mokymo apie ES srityje;

1.19.

ragina valstybes nares skatinti formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų (t. y. mokyklų ir jaunimo organizacijų ir (arba) universitetų ir bendruomeninių organizacijų) partnerystes, kad būtų užtikrintas mokymasis apie ES ir apskritai ugdomas pilietiškumas. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad jaunimo organizacijos dalyvautų rengiant mokymo programas ir ieškant būdų, kaip užtikrinti pilietiškumo ugdymą;

1.20.

atkreipia dėmesį į 1950 m. gegužės 9 d. Roberto Šumano pateiktos Šumano deklaracijos užmojį, kad „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“ (4). EESRK siūlo valstybėse narėse minėti Europos dieną (gegužės 9 d.) ar netgi atskirą Europos švietimo dieną ir tai galėtų tapti atskaitos tašku planuojant mokyklų ir vietos veiklą, susijusią su ES.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau bėgant metams ES atlieka svarbų papildomą vaidmenį ir visų valstybių narių bendras interesas yra išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą kaip darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir socialinio teisingumo varomąsias jėgas, taip pat kaip priemonę visai europinės tapatybės įvairovei patirti.

2.2.

EESRK mano, kad labai svarbu Europos projektą priartinti prie žmonių, pagilinant jų žinias apie ES istoriją, jos laimėjimus ir svarbą, atsižvelgiant į Europos istoriją ir jos teigiamą poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui. EESRK pabrėžia, kad būtina suprasti ir propaguoti pagrindines ES vertybes, nes tai yra tarpusavio supratimo, taikaus sambūvio, tolerancijos ir solidarumo garantas, taip pat būtina suprasti pagrindinius ES principus.

2.3.

Praėjus 60 metų nuo Romos sutarties įsigaliojimo, ES piliečiai vis dar nėra iki galo sukūrę savo ES tapatybės. Šiuo metu 93 % ES piliečių jaučiasi susiję su savo šalimi, iš kurių 57 % jaučiasi su ja labai susiję, o 89 % – jaučiasi susiję su savo „miestu/kaimu“. Tačiau tik 56 % teigia, kad jie yra susiję ES, ir tik 14 % jaučiasi su ja „labai susiję“ (5). Šie skaičiai yra svarbūs atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus ir diskusijas dėl Europos ateities.

2.4.

Paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose (2014 m.) rinkėjų aktyvumas ir vėl buvo didžiausias tarp vyresnių nei 55 metų rinkėjų (51 %), tačiau 18–24 m. amžiaus grupėje dalyvavo tik 28 % rinkėjų. Aktyvumo lygis yra glaudžiai susijęs su socialine ir ekonomine padėtimi (6). Trūksta gebėjimų kritiškai vertinti pranešimus žiniasklaidos priemonėse, o dezinformacijos, neteisingos informacijos skleidimas tik dar labiau didina nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir ES. Todėl šiuo požiūriu galėtų būti naudingos geresnės žinios apie ES ir demokratinį pilietiškumą. Tai iššūkis ne tik formaliajam pirminiam švietimui.

2.5.

EESRK primena, kad studijos (7) ir moksliniai tyrimai (8) rodo didelį atotrūkį tarp pilietiškumo ugdymo politikos ir praktikos ir kad beveik pusė valstybių narių vis dar neturi taisyklių ar rekomendacijų dėl pilietiškumo ugdymo pirminio mokytojų rengimo srityje. Pilietiškumo klausimas yra įtrauktas tik į mokytojų, bet ne į mokyklų vadovų, tęstinio profesinio tobulėjimo kursus.

2.6.

Kita priežastis susirūpinti yra pilietiškumo ugdymo skirtumai įvairiuose švietimo sektoriuose. Pavyzdžiui, palyginti su bendruoju lavinimu, mokykliniame pirminiame profesiniame rengime ir mokyme pilietiškumo ugdymui dėmesio skiriama mažiau. Pavyzdžiui, čia mažiau mokymo programų apie pilietiškumo ugdymą, mažiau rekomendacinės medžiagos mokytojams ir mažiau rekomendacijų dėl mokinių dalyvavimo mokyklų tarybose ar atstovavimo tėvams mokyklų valdybose.

2.7.

Mokymasis apie ES turėtų būti orientuotas ir į mokymą apie demokratiją (įskaitant dalyvavimą, demokratinę politiką ir demokratinę visuomenę) ir toleranciją (įskaitant tarpasmeninius santykius, toleranciją skirtingoms socialinėms ir kultūrinėms grupėms ir įtraukią visuomenę).

2.8.

ES pilietiškumo ugdymas apskritai turėtų būti dinamiškas mokymosi procesas (9), pritaikytas prie įvairiausių aplinkybių ir kiekvieno besimokančio asmens, pagrįstas vertybėmis ir suteikiantis besimokantiems asmenims, daugiausia jaunimui, žinių ir supratimo, įgūdžių ir nuostatų, kurie būtini ne tik norint naudotis savo teisėmis, bet ir norint prisidėti prie savo bendruomenės ir visuomenės bei empatiškai veikti, rūpintis ir nepamiršti ateities kartų. Šiuolaikinis pilietinio ugdymo supratimas lėtai, bet užtikrintai tolsta nuo tradicinio supratimo, kad būtina tik „perduoti žinias ir supratimą apie oficialias institucijas ir pilietinio gyvenimo procesus (pvz., balsavimą rinkimuose)“, pereinant prie platesnio supratimo, apimančio dalyvavimą tiek pilietiniame, tiek pilietinės visuomenės gyvenime, ir įvairių būdų, kaip piliečiai bendrauja su savo bendruomenėmis (įskaitant mokyklas) ir visuomene bei jas formuoja.

2.9.

Jeigu norime, kad ES pilietiškumas nutoltų nuo dabartinės siauros, teisinės koncepcijos ir remtųsi ir plėtotų idėją, ką reiškia būti europiečiu visoje Europoje, tuomet mūsų požiūriui į pilietiškumo ugdymą būtinas aiškus europinis aspektas. Tai gali padėti sukurti turtingesnę, politiškesnę ES pilietiškumo koncepciją, kuri bus labai svarbi, jei ES nori aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir didesnio piliečių pritarimo bei didesnės paramos Europos Sąjungai kaip socialinei ir politinei, o ne tik ekonominei sąjungai.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Labai svarbu, kad asmenys sužinotų apie savo vaidmenį ir galimybes dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis ir kad jie suprastų institucinį vadovavimą. Visuminis ugdymas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant demokratiniam pilietiškumui, bendroms Europos vertybėms ir europinei tapatybei, svariai prisidėtų prie taikos, saugumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, solidarumo ir tarpusavio pagarbos, tvaraus augimo, socialinės įtraukties ir teisingumo, kartu gerbiant ir turtinant kultūros įvairovę ir stiprinant priklausymo ES jausmą.

3.2.

EESRK savo nuomonėje (10) dėl Europos švietimo erdvės (2018 m.) palankiai įvertino tai, kad šia iniciatyva siūloma užtikrinti didesnį būsimų švietimo sistemų įtraukumą, ir pabrėžia, kad mokymasis apie ES, demokratines vertybes, toleranciją ir pilietiškumą turėtų būti visų žmonių teisė, be kita ko, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Jis turėtų būti prieinamas visiems, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms (11), kad visi piliečiai galėtų suprasti savo dalyvavimo demokratiniame gyvenime svarbą. Labai svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (12).

3.3.

Daugelio valstybių narių politinėje darbotvarkėje vis dar nenumatytas visapusiškas atnaujintos Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018 m.) (13) įgyvendinimas ir labai svarbu tobulinti mokymąsi apie ES, jos konkrečią naudą, demokratines vertybes, toleranciją ir aktyvų pilietiškumą, ugdant raštingumą, daugiakalbystę, asmeninius ir socialinius gebėjimus, pilietiškumo gebėjimus, kultūrinį sąmoningumą ir asmens saviraišką.

3.4.

Savo nuomonėje (14) dėl būsimos 2021–2027 m. „Erasmus+“programos EESRK pripažino, kad ankstesnė programa „Erasmus+“(2014–2021 m) labai parėmė švietimą ir mokymą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, ugdė priklausymo ES jausmą (t. y. europinę tapatybę įvairiausiais aspektais) ir stiprino tarpusavio supratimą, demokratinį pilietiškumą ir Europos integraciją. Kitoje programoje „Erasmus+“labai svarbu stiprinti šiuos procesus: remti įtraukumą ir bendras Europos vertybes, skatinti socialinę integraciją, didinti kultūrų tarpusavio supratimą ir užkirsti kelią radikalėjimui, šiuo tikslu įtraukiant visų amžiaus grupių žmones į demokratinius procesus, juos sustiprinant judumu mokymosi tikslais ir Europos Sąjungos piliečių, švietimo ir mokymo įstaigų, organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimu, nes visa tai turi esminės reikšmės ES ateičiai.

3.5.

EESRK palankiai vertina pastangas vykdant „Jean Monnet“veiklą pagal programą „Erasmus+“, siekiant skatinti mokymo ir mokslinių tyrimų meistriškumą ES studijų srityje visame pasaulyje. EESRK apgailestauja, kad šiai programai siūlomas biudžetas vis dar yra nepakankamas. Nors iki šiol programa buvo sutelkta tik į universitetus, EESRK mano, kad jos biudžetas turėtų būti padidintas, o programa – išplėsta, kad apimtų visus švietimo sektorius ir visas amžiaus grupes, siekiant stiprinti ugdymą ES klausimais ir demokratinį pilietiškumą.

3.6.

EESRK pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti 2015 m. kovo mėn. ES vadovų pasirašytą Paryžiaus deklaraciją (15), ir primena, kad visose mokymosi formose kritinis mąstymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, kultūrų tarpusavio supratimas ir pastangos spręsti diskriminacijos problemą turi tapti realybe.

4.   Konkrečios pastabos dėl formaliojo švietimo

4.1.

EESRK pakartoja, kad svarbu remti visų asmenų mokymosi visą gyvenimą galimybes per jų mokyklas ir bendruomenes, kad jie taptų demokratiškai aktyviais piliečiais. Įtraukaus švietimo politika gali būti įgyvendinta, jei ją remtų ir gerų demokratijos ir tolerancijos pavyzdžių pateiktų nacionalinės ir europinės medijos ir nacionalinės politikos tendencijos. Tai turėtų apimti teisę dalyvauti, paramą socialinei partnerystei ir pilietinės visuomenės dialogui, žodžio laisvę, melagingų naujienų platinimo sustabdymą, įtraukią veiklą, kartu gerbiant kultūrų įvairovę ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos sienų, kovą už visų lygybę ir paramą migrantams, pabėgėliams ir mažumų atstovams, kad jie ne tik išsaugotų savo kultūrinę tapatybę, bet ir taptų aktyviais ES ir valstybių narių piliečiais.

4.2.

Mokymasis apie ES, demokratines vertybes, toleranciją ir pilietiškumą, taip pat apie pasaulyje atliekamą ES vaidmenį mokyklose turėtų būti universali tema, dėstoma visų dalykų pamokose ir pasitelkiant visus projektus, o ne tik konkrečiai istorijos ar pilietiškumo pamokas. Besimokantiesiems turėtų būti pateikiama aktyvaus dalyvavimo socialinėje ir savanoriškoje veikloje pavyzdžių, pakviečiant pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų bei įmonių atstovus pristatyti savo darbą. Studentai turėtų būti skatinami dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu. Be to, mokyklų vadovai ir mokytojai turėtų sukurti bendradarbiaujamąją demokratišką mokyklos kultūrą, įtraukiant mokyklų tarybas, tėvus ir mokinius į sprendimų priėmimą ir užtikrinant kolegialų valdymą.

4.3.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad būtų įgyvendinti teisės aktai arba rekomendacijos dėl mokytojų pilietiškumo gebėjimų ugdymo visų valstybių narių pirminio mokytojų rengimo programose, įskaitant mokytojų ir mokyklų vadovų tęstinį profesinį tobulėjimą (16).

4.4.

EESRK ragina užtikrinti ir populiarinti centralizuotą, prieinamą, įvairias dabartines iniciatyvas ir portalus susiejančią platformą (17), kurioje įvairiomis ES kalbomis būtų pateikiama švietimo įstaigoms ir pavieniams besimokantiems asmenims skirta mokymosi ir mokymo medžiaga apie ES ir ES tapatybės kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms ES vertybėms, demokratijai, dalyvavimui demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose, tolerancijai ir bendram supratimui. Reikėtų plačiau propaguoti mokymo ir rengimo medžiagą (18), sukauptą vykdant įvairius ES finansuojamus projektus, kuri būtų prieinama visiems, ir panaudoti ją mokyklose bei kitoje veikloje, skirtoje mokymuisi apie ES.

5.   Konkrečios pastabos dėl neformaliojo švietimo

5.1.

EESRK supranta pilietiškumo ugdymą kaip „mokymosi visą gyvenimą“ir „mokymosi iš gyvenimo“ politikos ir praktinės sistemos dalį. Holistinis požiūris į politiškumo ugdymą reikalauja, kad dalyvautų tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai, kurie vienas kitą papildo ne tik savo švietimo programų turinio ir tikslų, bet ir pedagoginių metodų ir galimybių dalyvauti požiūriu.

5.2.

Neformaliojo mokymosi aplinkoje įgyvendinamos įvairios mokymosi programos, orientuotos į ES pilietiškumo ugdymą. Taip visų pirma yra jaunimo organizacijose, pavyzdžiui, kuriose švietimo veikla vykdoma remiantis dalyvaujamuoju procesu, kuriuo skatinamas aktyvus pilietiškumas ir didinamos jaunimo perspektyvos. Jaunimo organizacijos vaidina itin svarbų vaidmenį kaip pilietiškumo ugdymo paslaugų teikėjos, sudarydamos savo nariams ir tiems, kurie dirba su jomis, palankesnes sąlygas socializacijai, sąveikai ir politiniams bei socialiniams veiksmams.

5.3.

Jaunimo organizacijos organizuoja įvairias programas, projektus ir veiklą, susijusią su pilietiškumo ugdymu, į kurią dažnai būna įtrauktas europinis aspektas. Ši veikla pasirenkama remiantis organizacijos įgaliojimais ir tiksline grupe ir apima, pavyzdžiui, savanorišką veiklą ir tarptautinius mainus (renginius), nuolatinius vietos grupių susitikimus (veiklą), mainų programas mokyklose ir priimančiosios šeimos programas, svarstymų ES institucijose modeliavimą, mokomuosius rinkimus ir kt.

5.4.

Dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo papildomumo labai svarbu skatinti partnerystes tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų, kad būtų įgyta praktiškesnės ir tiesioginės patirties, kaip naudotis demokratija. Sprendimų priėmimo proceso metu studentų ir jaunimo organizacijoms turėtų būti skiriama itin daug dėmesio ir joms turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai remti grįžtamosios informacijos teikimo ir stebėsenos mechanizmus. Todėl EESRK rekomenduoja įtraukti jaunimą į institucijas, atsakingas už mokymo programų rengimą ir sprendimų dėl pilietiškumo ugdymo būdų priėmimą.

6.   Konkrečios pastabos dėl savaiminio mokymosi

6.1.

EESRK supranta, kad daug informacijos apie ES galima gauti per savaiminį mokymąsi – per žiniasklaidą, diskusijas bendraamžių grupėse ir kt. Turėtų būti dedamos koordinuotos pastangos ir imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti visišką „raštingumą ES klausimais“, kad visi visų amžiaus grupių piliečiai pasiektų bent minimalų būtinų žinių apie ES lygį. Be kitų aspektų, tai turėtų apimti supratimą apie ES valstybių narių socialinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę, taigi ir poreikį kurti atsparią Europos visuomenę, galinčią kartu geriau konkuruoti ekonominėje plotmėje.

6.2.

EESRK ragina geriau dalytis informacija apie ES, taikant ES ir valstybių narių informavimo, komunikacijos ir švietimo strategijas, ir primena, jog svarbu, kad Europos Komisija propaguotų šią darbotvarkę, įskaitant galimybę atkurti už komunikaciją atsakingo Komisijos nario pareigybę.

6.3.

Europos ir proeuropietiška nacionalinė visuomeninė žiniasklaida, įskaitant kanalą „Euronews“, turėtų atlikti strateginį vaidmenį skleidžiant teisingą informaciją apie ES. Valstybėse narėse įsikūrę ES informacijos biurai turėtų aktyviai dalyvauti stiprinant ES tapatybę, remiant Europos Parlamento nariams ir kitiems atstovams, aktyviai dalyvaujant EESRK nariams ir kitiems Europos reikalų srityje veikiantiems politikos formuotojams.

6.4.

Atsižvelgdamas į programos „Erasmus+“sėkmę, EESRK ragina dėti daugiau komunikacijos pastangų siekiant skatinti švietimo ir informavimo vaidmenį tęsiant ES taikos palaikymo istoriją, sudaryti palankesnes sąlygas NVO tarpusavio mokymuisi ES viduje ir už jos ribų bei sukurti ES taikos projektams skirtą baltojo balandžio ženklą, kuris didintų matomumą ES ir užsienyje.

6.5.

Dabartiniai „Erasmus+“studentai turėtų būti skatinami pasinaudoti užsienyje įgyta patirtimi ir atlikti ES ambasadorių vaidmenį tarp savo bendraamžių, kad jaunesnius asmenis informuotų apie Europą, apie tarpkultūrinį mokymąsi ir apie tai, ką reiškia susipažinti su kita kultūra.

6.6.

„EESRK atkreipia dėmesį į savo projektus, kaip antai „Tavo Europa, tavo balsas“ (19), dalyvaujamąjį metinį EESRK jaunimo renginį. Jį įgyvendinant, kiekvienais metais 16–18 metų moksleiviai iš visų ES valstybių narių ir šalių kandidačių dviem dienoms atvyksta į Briuselį sužinoti apie ES ir kartu kuria idėjas ir rengia rezoliucijas, kurios vėliau perduodamos ES institucijoms.

2019 m. kovo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Tarybos rekomendacija (2018/C 195/01) (OL C 195, 2018 6 7, p. 1).

(2)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(3)  Europos Taryba (2016 m.), „Demokratinės kultūros gebėjimai“.

(4)  Šumano deklaracija

(5)  EK, standartinė „Eurobarometro apklausa Nr. 89“, 2018 m. pavasaris – ataskaita.

(6)  Remiantis tiesioginiais pokalbiais su 27 331 asmeniu iš ES 28, kurių amžius – 18 metų ir daugiau.

(7)  Europos Parlamento pranešimas „Mokymasis apie ES mokyklose“(2015/2138(INI)).

(8)  „Eurydice“ataskaita „Pilietiškumo ugdymas Europos mokyklose“(2017 m.).

(9)  Europos jaunimo forumas Inspiring!Jaunimo organizacijos prisideda prie pilietiškumo ugdymo 2016.

(10)  OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(11)  „Nepalankioje padėtyje esančių grupių“apibrėžtis, kuri buvo pateikta Europos lyčių lygybės instituto (EIGE).

(12)  Tarybos rekomendacija (2018/C 195/01).

(13)  Tarybos rekomendacija (2018/C 189/01) (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

(14)  OL C 62, 2019 2 15, p. 194.

(15)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(16)  Bendras pareiškimas dėl pilietiškumo ugdymo ir ES bendrų vertybių.

(17)  Pvz., „eTwinning“, „Atvirasis švietimas Europoje“, kt.

(18)  Pvz., https://euhrou.cz/.

(19)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/civil-society-citizens-participation/your-europe-your-say


Top