Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52019IE0936

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)“

OJ C 228, 5.7.2019, p. 37–49 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/37


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)“

(2019/C 228/06)

Pranešėjai: Vladimíra DRBALOVÁ

Peter SCHMIDT

Yves SOMVILLE

Biuro sprendimas

2018 10 16

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

217 / 6 / 8

Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui

1.   Įžanga

1.1.

EESRK sudaro įvairiems interesams atstovaujantys nariai ir jis veikia kaip ES institucijų ir jos piliečių jungtis, todėl norėtų pasiūlyti savo plataus masto viziją dėl ateities, pagal kurią Europa taps lydere darnaus vystymosi srityje.

1.2.

Europos Sąjungos įsteigimas yra vienas sėkmingiausių taikos, socialinių ir ekonominių projektų Europos istorijoje. Mūsų Europa buvo pagrįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvės, nediskriminavimo, tolerancijos, teisingumo, solidarumo ir moterų bei vyrų lygybės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, vertybėmis (1). Šios vertybės toliau turi išlikti pagrindine ES ateities vystymosi ir politikos ašimi.

1.3.

Septynis dešimtmečius trunkanti taika ir stabilumas Europoje yra istorinis ir išskirtinis laimėjimas. Šį tikslą tapo įmanoma pasiekti vykdant Europos projektą ir kuriant Europos Sąjungą – tai padėjo sukurti Europos tautų sąjungą, o Europos valstybes – palaipsniui suvienyti bendram tikslui. Būtent todėl ES vis dar yra patrauklus projektas šalims kandidatėms ir ES kaimynystės politikoje dalyvaujančioms šalims. Vis dėlto, Europa turi būti pasirengusi naujiems geopolitiniams pokyčiams. EESRK turėtų atlikti savo vaidmenį didinant informuotumą apie tai, kad taika niekada nėra savaime suprantamas dalykas.

1.4.

Bendroji rinka, atsižvelgiant į visus jos ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, yra kertinis Europos integracijos pagrindas. Todėl ji turėtų būti pajėgi užtikrinti tvarų augimą ir inovacijas, pritraukti investicijas ir skatinti tvarų Europos įmonių konkurencingumą globalizuotose rinkose. Tačiau taip pat svarbu pripažinti, kad teigiamas bendrosios rinkos poveikis nėra tolygus ir kad ne visi piliečiai gali naudotis jos sukuriama gerove.

1.5.

Tvarus augimas reiškia, kad augimas turėtų būti grindžiamas ne tik kiekybe, bet ir – netgi dar labiau – kokybe, o tai reiškia: i) išnaudojimo nebuvimą nei aplinkos, nei darbo srityje, ii) sąžiningų gyvenimo sąlygų sudarymą, iii) ekonomikos augimą, kuris matuojamas ne tik metiniu investicijų srautu, bet ir gerovės ištekliais bei jų paskirstymu, iv) visų žmonių poreikių patenkinimu atsižvelgiant į planetos pajėgumus, v) besivystančia ekonomika, kuri sudaro sąlygas mums klestėti, nepaisant to, ar ji auga, ir vi) uždaru pajamų tarp namų ūkių, įmonių, bankų, vyriausybės ir įmonių, kurios paiso socialinių ir ekologinių reikalavimų, ciklu. Energija, žaliavos, gamtos pasaulis, žmonių visuomenė, valdžia ir mūsų bendra gerovė, kurią turime – visų šių aspektų pasigendama dabartiniame modelyje. Ignoruojamas faktas, kad globėjų, ypač moterų, darbas neapmokamas, nepaisant to, kad be jų nė viena ekonomika negalėtų funkcionuoti (2).

1.6.

Priešingai, pagal tvaraus konkurencingumo modelį užtikrinama ekonominio klestėjimo, aplinkos klausimų ir socialinės įtraukties pusiausvyra. Šiomis aplinkybėmis nustatant prie pasaulinio konkurencingumo indekso pritaikytą tvarumą reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį (3).

1.7.

Keturios laisvės, t. y. prekių, piliečių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, kurios visos kartu sudaro sąlygas prekybai ir ekonomikos plėtrai, užimtumui, kūrybiškumui ir inovacijoms, keitimuisi įgūdžiais ir infrastruktūros plėtrai atokiose vietovėse, sudaro Europos esmę. Gerai veikiančios ekonominės laisvės ir konkurencijos taisyklės yra neatsiejamos nuo pagrindinių socialinių teisių, tačiau neturėtų joms kenkti.

1.8.

Vis dėlto ES vis dar susiduria su išimtiniais vidaus ir išorės socialiniais, aplinkos ir politiniais iššūkiais (4), kurie kelia pavojų jos egzistavimui: protekcionizmas bendrojoje rinkoje, socialinė nelygybė, populizmas, nacionalizmas ir ekstremizmas (5), taip pat svarbūs pasikeitimai geopolitinėje plotmėje ir esminiai technologiniai pokyčiai.

1.9.

Greitai besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė, kiti aplinkai kylantys pavojai ir kolektyvinis nesugebėjimas įgyvendinti sėkmingos politikos taip pat kelia didelę grėsmę Europos gyventojams, ekonomikai ir ekosistemoms. Būtent todėl reikalinga patikima ES strategija dėl JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo. Didesnė lygybė visuomenėje padeda siekti geresnių ekologinių rodiklių ir užtikrinti geresnius gebėjimus jai tapti tvaresne.

1.10.

Akivaizdu, kad reikia patenkinti kokybiškų darbo vietų paklausą visos Europos piliečiams, visų pirma tai pasakytina apie regionus, kuriuose yra didelis nedarbas, ypač jaunimo, arba kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Dėl to visiems subjektams, t. y. institucijoms, vyriausybėms, socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, tenka pareiga iš naujo apibrėžti tvarios Europos sąvoką, kad būtų skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas.

1.11.

Taip pat būtina skubiai didinti galimybes patekti į darbo rinkas, šiuo tikslu užtikrinant ryšį tarp kokybiškų darbo vietų kūrimo ir geresnės švietimo sistemos, siekiant sukurti tinkamus gebėjimus, pavyzdžiui, nustatant dualinio švietimo sistemą.

1.12.

Socialiniai ir ekonominiai aspektai yra tarpusavyje susiję, o ekonominės sąlygos turi būti palankios socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam atsinaujinimui, ypač skatinant ir vystant pagrindinius gebėjimus ir didesnį įvairinimą. JT darbotvarkėje iki 2030 m. būtina skatinti privatųjį sektorių prisidėti siekiant tvarių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, taip remiant tolygų ir tvarų visų žmonių gerovės augimą ir socialinių, žmogaus ir darbo teisių apsaugą (6).

1.13.

Visose ES politikos srityse būtina visapusiškai pripažinti ir Europos projekto daugialypį kultūrinį aspektą. Tai apima kultūros paveldo įsisąmoninimą ir skatinimą, kultūrinio ir kūrybinio aspekto integravimą į švietimą ir šiuolaikinės kūrybos, kaip sanglaudos ir vystymosi varomosios jėgos, rėmimą.

1.14.

Tvarumas yra į ateitį orientuotas procesas, kurio pagrindą turi sudaryti tvirtas politinis apsisprendimas ir ryžtas formuoti tvarią Europos Sąjungą siekiant ateityje sukurti atsparią ir bendradarbiavimu grindžiamą, tausiai išteklius naudojančią, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir socialiai įtraukią ekonomiką (7), kurioje vyriausybių, įmonių, darbuotojų, piliečių ir vartotojų elgesys, veiksmai ir sprendimai būtų grindžiami atsakingu ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių pasekmių, atsirandančių dėl tokio elgesio, veiksmų ir sprendimų, supratimu.

Įgyvendinant darbotvarkę iki 2030 m., EESRK pirmiausia ragina parengti visa apimančią tvarumo strategiją, kurios vykdymas būtų užtikrintas numatant plataus užmojo ES biudžetą.

Konkurencingumas ir tvarumas neprieštarauja vienas kitam, jeigu socialiniai ir aplinkos aspektai yra neatskiriama konkurencingumo apibrėžties dalis. Konkurencingumas neturi būti apibrėžiamas remiantis tik kiekybe ir kainų nustatymu, bet veikiau atsižvelgiant į Europos vertybes, kokybę ir tvarumą, kaip visiškai sukurtos ir tinkamai veikiančios bendrosios rinkos dalį.

Europai reikalingas naujas augimo modelis, kuris kokybiniu požiūriu skirtųsi nuo iki šiol naudojamo modelio, socialiniu požiūriu būtų įtraukesnis ir ekologiškai tvaresnis ir sudarytų sąlygas skatinti ir stebėti mūsų šalių ir visuomenės konvergenciją vykstant pertvarkai skaitmeninėje ir ekologinėje srityse.

Tvarios investicijos yra esminė priemonė, padedanti skatinti ir remti Europos lyderystės stiprinimą kuriant tvarią visuomenę. Šios investicijos turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, švietimo sistemas, įperkamą ir prieinamą ekologišką viešąjį transportą, ekologiškai suprojektuotas skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Europos įmonės turi atlikti savo vaidmenį bei pareigas ir rodyti pavyzdį pasauliniu mastu, jeigu mūsų Europos sistemos konkurencingumas ir ekonominis tvarumas bus iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į mūsų vienintelės planetos pajėgumus.

2.   Žmonių Europa

2.1.

Europos piliečių akyse Europa vis rečiau suvokiama kaip sprendimo būdas ir vis dažniau matoma kaip problema. Dabartinės grėsmės yra susijusios su nacionalizmu ir protekcionizmu. Susidūrus su tapatybės ir vertybių praradimu ir paneigus Europos projekto kultūrinį aspektą, Europa nesugeba rasti atsakymų, kurie padėtų išspręsti vietos ir pasaulinio lygmens problemas.

2.2.

Labai svarbu pripažinti teisėtas piliečių abejones ir skatinti jų, ypač jaunimo, demokratinį dalyvavimą. Taip pat labai svarbu gerinti ir reformuoti dabartinius ES dalyvavimo mechanizmus ir konsultacijų procesus. Su jaunimu susiję klausimai yra įtraukti, be kita ko, į Europos socialinių teisių ramstį, JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tikslus ir kitas priemones.

Struktūrizuotas pilietinis dialogas privalo tapti realia demokratinio dalyvavimo priemone, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse (8).

EESRK, kaip ES organizuotos pilietinės visuomenės institucinis atstovas, ir toliau aktyviai dalyvaus politikos formavimo procese.

Taip pat reikia toliau remti ir tobulinti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri nustatyta ES sutarties 11 straipsnio 4 dalyje ir yra pirmoji pasaulyje tarpvalstybinė dalyvavimo priemonė. Savo ruožtu EESRK kovoja dėl paprastesnių ir labiau suprantamų šios iniciatyvos įgyvendinimo taisyklių (9), be to, jis veikia kaip Komisijos ir piliečių tarpininkas, visų pirma organizuodamas kasmetinę EPI dienos konferenciją ir teikdamas pagalbą bei paramą EPI rengėjams.

Į Europos politikos procesą turėtų įsitraukti ir jame dalyvauti jaunimas (10). Siekiant šio tikslo, reikia skatinti platesnį piliečių įsitraukimą, visų pirma balsuojant, savanoriaujant, prisijungiant prie jaunimo organizacijų ir dalyvaujant demokratijos ir socialinio dialogo procese darbo vietoje (11). EESRK skatins jaunimą dalyvauti savo veikloje ir organizuos jaunimui skirtus renginius, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, bei skirs premijas jauniesiems verslininkams.

Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama didesnė ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių, įskaitant regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas, atsakomybė už priimamus sprendimus ir tokių sprendimų skaidrumas, siekiant gauti piliečių pritarimą, kaip antai Tarybos darbo metodų reforma, kad būtų didesnis skaidrumas ir išspręstos atskaitomybės ir skaidrumo problemos, susijusios su dažnu uždarų trišalių dialogų rengimu prieš priimant teisės aktus per pirmąjį ir antrąjį įprastos teisėkūros procedūros svarstymą (12) (13).

Reikėtų nustatyti institucinius mechanizmus siekiant didinti EESRK nuomonių poveikį ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, pavyzdžiui, atliekant atidesnę tolesnių veiksmų, kurių imamasi Komitetui priėmus nuomonę, stebėseną ir sudarant bendradarbiavimo susitarimą su ES Taryba, siekiant, inter alia, užtikrinti, kad Tarybos darbo grupėms būtų sistemingiau teikiama informacija apie Komiteto nuomones.

Labai svarbu užsitikrinti visuomenės pritarimą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m., susijusią su nauju socialiniu susitarimu.

3.   Socialinė Europa

3.1.

Europos socialinis modelis turėtų padėti užtikrinti patikimą ir sąžiningą visų piliečių apsaugą, kartu mažinti skurdą bei kiekvienam asmeniui suteikti galimybių klestėti. Deramos pajamos turėtų padėti mažinti atotrūkį tarp turtingų ir vargšų ir užtikrinti kokybišką gyvenimą. Kiekvienas asmuo turėtų pajusti naudą, kurią teikia deramo darbo standartai, lygybė, didesnė gerovė ir sumažėję skirtumai sveikatos srityje įvairiose šalyse ir tarp skirtingų kartų. Socialinė įtrauktis ir apsauga, kokybiškos darbo vietos, lyčių lygybė, kokybiška, įperkama ir prieinama visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistema, galimybė įsigyti įperkamą ir kokybišką būstą, aplinkosauginis teisingumas, kokybiškas valstybinis švietimas ir vienodos sąlygos naudotis kultūra – visi šie aspektai turi būti pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos nacionalinės ir Europos politinės darbotvarkės.

Būtinas naujas socialinis susitarimas, kuriuo visiems piliečiams siūloma sukurti sąžiningesnę ir lygesnę visuomenę. Būtent todėl EESRK ragina nustatyti socialinių veiksmų programą, kuria JT darbotvarkė iki 2030 m. būtų perkelta į visų lygmenų darbotvarkes.

EESRK ragina iš esmės pagerinti švietimo sistemas ir daugiau į jas investuoti, taip pat remia visuotinę teisę ir mokymąsi visą gyvenimą, kuris sudaro sąlygas žmonėms įgyti įgūdžių, persikvalifikuoti ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, o investicijos į institucijas, politiką ir strategijas, kurios padės žmonėms ateityje pakeisti darbą, ir lanksčios ir išmatuojamos lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimas turėtų sulaukti plačios paramos (14).

Viešosios politikos ir teisėkūros priemonėmis turi būti užtikrinama, kad visi Europos piliečiai ir gyventojai gautų vienodą apsaugą ir galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. ES privalo tobulinti savo politiką ir veiksmus, kad užtikrintų lyčių lygybę ir garantuotų, kad visi žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių patiria diskriminaciją, turėtų vienodas galimybes visuomenėje.

Didėjant susirūpinimui dėl nevienodos valstybių narių pažangos ir atsižvelgiant į socialinės konvergencijos procesą ES, priemonės minimaliam darbo užmokesčiui ir minimalioms pajamoms užtikrinti gali tapti svarbiu socialinės apsaugos elementu. Tai padėtų pasiekti deramą gyvenimo lygį visose šalyse, kartu prisidėtų prie augimo ir skatintų konvergenciją ES arba padėtų išvengti skirtumų didėjimo (15).

Tvariai pertvarkai užtikrinti reikalingos investicijos į veiksmingas ir integruotas socialinės apsaugos sistemas, kuriose teikiamos kokybiškos paslaugos (16).

Socialinių partnerių vedamo socialinio dialogo ir patikimų kolektyvinių derybų sistemos turėtų būti taikomos kaip pagrindinės priemonės pertvarkai ir pokyčiams numatyti ir valdyti.

Pirmiau nurodytos priemonės turėtų padėti sukurti vienodas sąlygas, kad būtų lengviau visapusiškai įgyvendinti bendrąją rinką.

4.   Tvari aplinka

4.1.

Metinės pasaulinės rizikos suvokimo apklausos rezultatuose toliau dažniausiai minima rizika aplinkai. Šiais metais iš pagal tikimybę didžiausių penkių rizikos rūšių rizika aplinkai buvo įvardyta tris kartus, o pagal poveikį – keturis. Su ekstremaliomis oro sąlygomis susijusi rizika kėlė didžiausią susirūpinimą, tačiau apklausoje dalyvavę respondentai vis dažniau nerimavo dėl nesėkmingos aplinkos politikos: šiais metais į antrąją vietą vėl pakilo rizika, susijusi su „nesugebėjimu sušvelninti klimato kaitos ir prisitaikyti prie jos“, kurios svarba po Paryžiaus konferencijos buvo sumažėjusi (17).

4.2.

Mirusioje planetoje nebus nei gyvenimo, nei darbo, nei verslo. Todėl biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita reiškia, kad ES tiesiog būtina kurti kokybiškas darbo vietas (18) ir pateikti darbdaviams, darbuotojams ir kitiems pilietinės visuomenės atstovams naudingą sprendimo būdą. Vilkinant prisitaikymą prie klimato kaitos arba nesiimant jokių priemonių galėtų iš esmės padidėti bendros su klimato kaita susijusios išlaidos (19), o tai kelia mirtiną poveikį biologinei įvairovei, įskaitant žmoniją.

4.3.

Dėl Europos finansų ir klimato kaitos pakto projekto diskutuojama jau keletą metų ir šios diskusijos vyksta iki šiol. Paktas sudarytų sąlygas ES išlaikyti lyderės poziciją darnaus vystymosi srityje ir kovojant su klimato kaita (20).

Ši strategija turi padėti užtikrinti, kad bent jau Paryžiaus susitarimas būtų visiškai ir nedelsiant įgyvendintas ir kad jo nuostatų būtų laikomasi ES išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 ir 2050 m. tikslus suderinant su įsipareigojimu apriboti temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1°C, ir įgyvendinant plataus užmojo ES klimato politiką, įskaitant greitą visų rūšių iškastinio kuro atsisakymą, perėjimą nuo energijos vartojimo efektyvumo prie absoliutaus energijos vartojimo sumažinimo. ES turėtų paspartinti teisingą ir tvarų perėjimą prie aukščiausio įmanomo (21) atsinaujinančiosios energijos, kuri būtų švari ir įperkama, kuria remiama bendruomenės atsakomybė ir kuri nelemia energijos nepritekliaus ir nekenkia tvariam Europos įmonių konkurencingumui pasauliniu lygmeniu, tiekimo.

Finansų ir klimato kaitos pakte turi būti aptarti visi klimato kaitos politikos aspektai, pavyzdžiui, teisinga pertvarka siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius ir kompensuoti žalą bei nuostolius, taip pat reali prisitaikymo prie klimato kaitos politika.

EESRK pakartoja savo raginimą parengti visapusišką ES maisto politiką (22), kuria siekiama užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata. Labai svarbu maisto tiekimo grandinėje užtikrinti sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą.

Žemės ūkis galėtų prisidėti prie sprendimo, kaip mažinti klimato kaitą (žiedinė ekonomika, CO2 saugojimas ir pan.), nes žemės ūkio veikla apima didžiulę Europos teritorijos dalį. Be to, tvarus žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse.

ES privalo pertvarkyti linijinę ekonomiką į žiedinę ekonomiką, kurioje neišskiriama anglies junginių. Žiedinės ekonomikos politika turėtų užtikrinti, kad ciklai būtų ilgalaikiai, maži, vietiniai ir švarūs. Kai kuriuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi (23).

Siekiant užtikrinti švarų orą ir vandenį ir apsaugoti mūsų vandenynus, reikėtų nustatyti bendrus standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Siekiant sustabdyti miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą Europoje ir visame pasaulyje ir nutraukti netvarų gamtos išteklių, įskaitant iš pietų pusrutulio tiekiamus gamtos išteklius, naudojimą, reikia įgyvendinti plataus užmojo priemones. Reikėtų imtis priemonių siekiant suderinti Europos suvartojimo lygius su Žemės planetos gamybiniais pajėgumais, be kita ko, įgyvendinant pakankamumo strategijas (24).

5.   Europos įmonės – stiprėjančios pasaulinės lyderės tvarumo srityje

5.1.

Verslas sudaro sąlygas visuomenės ir aplinkosauginiam vystymuisi, o tvarus konkurencingumas yra būtina išankstinė sąlyga tam, kad įmonės atliktų savo vaidmenį visuomenėje. Įmonės vis dažniau veikia tvariai, atsižvelgdamos į savo konkrečias aplinkybes ir išteklius ir bendradarbiaudamos su savo suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos stebėti, įvertinti savo verslo operacijų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, vartotojų apsaugai ir žmogaus teisėms ir apie jį pranešti. Todėl visose savo politikos srityse Europa turi laikytis požiūrio, kuris atitiktų jos užmojus tapti pasauline lydere darnaus vystymosi srityje. Tarp Europos įmonių jau yra lyderių, tačiau jų užmojai turi būti platesni ir ši tvarumo nuostata turi būti skleidžiama visose vertės grandinėse, ypač remiant MVĮ.

5.2.

Dėl daugybės naujų modelių vyksta gamintojų, platintojų ir vartotojų santykių transformacija. Kai kuriais iš šių naujų modelių (pavyzdžiui, funkcinė ekonomika, dalijimosi ekonomika ir atsakingas finansavimas) siekiama spręsti kitas pagrindines žmonių ir planetos problemas, kurios daro didelę įtaką darniam vystymuisi, pavyzdžiui, socialinio teisingumo, dalyvavimu pagrįsto valdymo ir išteklių bei gamtinio kapitalo išsaugojimo problemas.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia pasaulio ekonomiką, ypač gamybą ir su pramone susijusias paslaugas. Europai reikalinga tikra skaitmeninė transformacija, kad būtų susigrąžintas tvarus konkurencingumas pasaulyje ir užtikrintas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas. Europai reikia bendros transformacijos, kad ji taptų dinamiškiausiu skaitmeniniu regionu pasaulyje atsižvelgiant į pasaulinį skaitmeninės ekonomikos pobūdį ir verslo integraciją į pasaulines vertės grandines.

Remdama šias inovacijas, Europos Sąjunga turi galimybę tapti lydere diegiant novatoriškus tvarius ekonomikos modelius, pagal kuriuos ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir kurie apibrėžia „Europos prekių ženklą“.

Europos įmonės turi išlikti inovacijų ir kūrybiškumo lyderėmis ir visoje Europoje laikytis aukštų su darbu, vartotojais ir aplinka susijusių standartų. Nors pažangiam politikos formavimui ir geram valdymui tenka svarbus vaidmuo nustatant teisingą sistemą, inovacijas diegia ir sprendimus pateikia įmonės ir jų darbuotojai, glaudžiai bendradarbiaudami su mokslininkais ir tyrėjais ir atsižvelgdami į visuomenės poreikius.

Verslo aplinka, kuri padėtų pasirengti ateičiai, yra grindžiama atviromis rinkomis ir sąžininga konkurencija, kai socialiniai ir aplinkos aspektai yra sudedamoji jos apibrėžties dalis ir kai ja sukuriamos verslui palankios ir jį remiančios sąlygos.

Reikia paskelbti rekomendacijas ir teikti paramą, kad visos įmonės, ypač MVĮ, galėtų pasinaudoti skaitmeninimu, priešinga linkme nukreipiant netinkamas tendencijas, susijusias su investicijomis į technologijas ir inovacijas, didinant informuotumą, skatinant finansavimą, remiant MTTP ir investicijas į tinkamus įgūdžius.

6.   Laisva ir sąžininga prekyba

6.1.

ES prekybos politika yra pagrindinis veiksnys, kuris taikomas visai ES ir realiai suvienija visas jos valstybes nares. Prekybos politika dėl komercinių mainų su platesniu partnerių ratu padėjo ES pasiekti didesnį klestėjimą. Šiandien ES yra pasaulinė prekybos lyderė, kurioje daugiau nei 30 mln. darbo vietų yra susijusios su tarptautine prekyba (25), be to, ji atlieka pagrindinį vaidmenį prekiaujant paslaugomis ir turi didelį prekybos prekėmis perteklių, pavyzdžiui, su JAV (daugiau kaip 107,9 mlrd. EUR per pirmuosius 2018 m. 11 mėnesių). Be to, ES per prekybą įprasmina ir skatina socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos vertybes, kurios turi esminės reikšmės formuojant tvarią globalizaciją, kitaip tariant, kuriant tokią globalizacijos formą, kuri bus naudinga ne tik stambioms bendrovėms ir investuotojams, bet ir paprastiems žmonėms, darbuotojams, ūkininkams, vartotojams ir MVĮ.

6.2.

ES siekia daugiašaliu ir dvišaliu pagrindu ir vienašališkai skatinti prekybos politikos viziją, kuri apima tradicinį merkantilišką požiūrį į patekimą į rinką (tarifų nustatymas ir režimas be tarifų) ir darnaus vystymosi tikslus, kurie atitinka kovą su klimato kaita.

6.3.

ES prekybos politika padėjo sustiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį per derybų ir įgyvendinimo etapus, nes juose dalyvauja vietos patarėjų grupės. EESRK remia visų organizacijų, kurios sudaro sąlygas piliečiams pareikšti savo nuomonę nustatant prekybos susitarimų turinį, profesionalizaciją ir didesnę prekybos partnerių atitikties „kokybiniams“ įsipareigojimams ir standartams kontrolę (26).

Kaip ir ES diplomatijoje bei kaimynystės politikoje, taip ir jos prekybos politikoje turi atsispindėti ES, kaip pasaulinės tvarumo lyderės, vertybės ir ši politika turi derėti su šiomis vertybėmis. ES turėtų turėti galimybę išlaikyti savo konkurencingumą ir valdyti savo aljansus, kuriuose dalyvauja pagrindiniai partneriai, kartu išlaikydama, stiprindama ir gerindama savo aukštų standartų aplinkos ir socialinėse sferose modelį.

EESRK visų pirma ragina įgyvendinti plataus užmojo prekybos politikos darbotvarkę visais trimis lygmenimis – vienašaliu, dvišaliu ir daugiašaliu – t. y. politiką, kuri padės kurti augimą ir darbo vietas ES ir kartu skatins pasauliniu lygmeniu laikytis taisyklėmis pagrįstos prekybos politikos.

ES vienašališkai turėtų atnaujinti ir gerinti bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) ir principą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG), kad paskatintų mažiausiai išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių vystymąsi.

ES dvišališkai turėtų toliau atverti naujas rinkas ir didinti verslo galimybes bei vartotojų pasitenkinimą įtraukdama daugiau partnerių ir užtikrindama aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus žemės ūkio, pramonės ir paslaugų srityje.

Daugiašališkai ES turėtų atlikti lyderės vaidmenį reformuojant PPO, siekiant išvengti Ginčų sprendimo tarybos Apeliacinio komiteto veiklos paralyžiaus. EESRK neseniai priėmė plataus užmojo, į ateitį orientuotų pasiūlymų dėl šios reformos trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu rinkinį (27). Taip siekiama užtikrinti, kad PPO, kuri yra vienintelė tarptautinės prekybos sergėtoja, iš esmės prisidėtų siekiant DVT, palaikytų prekybos taisyklių ir tarptautinių prekybos standartų suderinamumą ir palengvintų pagal Paryžiaus susitarimą duotų įsipareigojimų vykdymą.

Norint užtikrinti atvirumą prekybos srityje, reikalingos veiksmingos prekybos apsaugos priemonės ir veikiantis patikrinimo mechanizmas, taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms į strateginius ES sektorius. Taip, žinoma, siekiama apsaugoti ES ir jos vartotojus, darbuotojus ir įmones nuo nesąžiningos ir grobikiškos praktikos.

Labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu su visomis atitinkamomis organizacijomis (EBPO, UNECE, TDO, PPO ir pan.), siekiant veiksmingai spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą, skurdą, sukčiavimą, mokesčių vengimą ir kibernetinius išpuolius.

7.   Viešosios prekės ir paslaugos

7.1.

Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą „[k]iekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio“ (28). Šios paslaugos negali būti teikiamos tik pagal bendras konkurencijos ir rinkos taisykles: labai svarbu nustatyti konkrečias taisykles siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų pasinaudoti įperkamomis paslaugomis, kurios laikomos esminėmis ir pripažįstamos kaip bendros Sąjungos vertybės (29).

Valdžios institucijos turi siekti darnaus vystymosi tikslų savo viešojo pirkimo sutartyse aktyviai taikydamos aplinkos ir socialinius pirkimo kriterijus, kaip apibrėžta naujame Europos teisės akte dėl viešųjų pirkimų.

Pagrindinės viešosios paslaugos (30), pavyzdžiui, švietimas, sveikatos ir vaikų priežiūra ir viešasis transportas, ir viešosios prekės, pavyzdžiui, švarus geriamasis vanduo, švarus oras, nesugadinta dirva ir pan., turi būti prieinamos visiems ir už prieinamą kainą.

8.   Teisingas apmokestinimas

8.1.

ES mokesčių politika turi dvi sudedamąsias dalis: tiesioginį apmokestinimą, kuris tebėra vien tik valstybių narių atsakomybės sritis, ir netiesioginius mokesčius, kurie susiję su laisvu prekių judėjimu ir laisve teikti paslaugas bendrojoje rinkoje. Kalbant apie tiesioginį apmokestinimą, ES vis dėlto nustatė kai kuriuos suderintus įmonių ir asmenų apmokestinimo standartus, o valstybės narės ėmėsi bendrų priemonių, kad užkirstų kelią mokesčių vengimui ir dvigubam apmokestinimui. Nepaisant to, ES turi ir toliau skatinti sąžiningą mokesčių sistemą, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų mokėti mokesčius už savo pajamas ir pelną proporcingai. Netiesioginių mokesčių srityje ES koordinuoja ir suderina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų įstatymus. Ji užtikrina, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma dėl netiesioginių mokesčių tarifų skirtumų ir sistemų, suteikiančių įmonėms vienoje šalyje nesąžiningą pranašumą prieš kitas.

8.2.

Skaidrumo trūkumas, diskriminacija, konkurencijos iškraipymai ir žalinga mokesčių praktika didina ekonominę nelygybę ir mažina investicijas bei darbo vietų skaičių, o tai lemia socialinį nepasitenkinimą, nepasitikėjimą ir demokratijos trūkumą. Būtent todėl turėtų būti įgyvendinama teisinga ES mokesčių politika, puoselėjant visuotinę tvarumo strategiją, o ne ją pažeidžiant, siekiant skatinti ekonominę ir socialinę konvergenciją, socialinę sanglaudą ir investicijas į darnų vystymąsi.

Būtina EPS reforma turėtų apimti didesnį savo narių mokesčių koordinavimą ir vieningą euro atstovavimą tarptautinėse organizacijose.

EESRK remia sąžiningą apmokestinimą ir kovą su sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų finansine praktika; bendras ES institucijų, vyriausybių ir įmonių tikslas turi būti dirbti kartu, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kaip antai dvi kovos su mokesčių vengimu direktyvos (31).

Koordinavimas kovojant su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu turėtų apimti priemones, nukreiptas prieš įmonių mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą: Europos Komisija apskaičiavo, kad prieš pradedant įgyvendinti priemones tai atsieidavo 50–70 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad per metus nesurenkama apie 150 mlrd. EUR PVM.

ES turi bendradarbiauti su kitais ekonominiais regionais, kad galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu visame pasaulyje ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės būtų aiškios, skaidrios, objektyvios ir nuspėjamos.

Visuomenė vis dažniau reikalauja, kad mokesčiai būtų naudojami siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, kovoti su visuotiniu atšilimu ir skatinti tvarų augimą.

EESRK ragina imtis veiksmingų ir suderintų apmokestinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad visos bendrovės mokėtų teisingą mokesčių dalį ir prisidėtų prie nacionalinių ir Europos viešųjų biudžetų, kad vyriausybės galėtų pasinaudoti savo socialinėmis teisėmis (32). EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) sukūrimo (33).

Nauji verslo modeliai, kai naudojamos interneto platformos ir kitos skaitmeninės priemonės, reiškia, kad įmonėms vis mažiau reikalinga fizinė buveinė tam tikroje šalyje. EESRK mano, kad labai svarbu plėtoti naujus principus, nustatančius, kaip įmonių pelną priskirti ES valstybei ir jį apmokestinti, palaikant dialogą su prekybos partneriais, ir aktyviai dalyvauti vykstančiose diskusijose EBPO/G20 lygmeniu dėl visuotinio susitarimo dėl skaitmeninės ekonomikos, kad prekybos ir mokesčių srityje nedidėtų įtampą tarp pagrindinių pasaulio ekonominių veikėjų (34).

9.   Valdymas

9.1.

Norint paskatinti perėjimą prie darnaus vystymosi ir apibrėžiant bei įgyvendinant ES politiką, reikia naujo požiūrio į valdymą ir naujų taisyklių bei priemonių. Siekiant darnaus vystymosi reikia holistinio ir tarpsektorinio požiūrio į politiką, kad ekonominiai, socialiniai ir aplinkos uždaviniai būtų sprendžiami kartu.

ES turi užtikrinti, kad visos jos vidaus ir išorės politikos sritys būtų nuoseklios ir suderintos su DVT, siekiant deramai atsižvelgti į veiksmingumo, proporcingumo ir tvarumo principus.

Kitas būdas darnų vystymąsi toliau integruoti į Europos politiką – tai taikyti Europos Komisijos geresnio reglamentavimo priemones. Visuose Komisijos poveikio vertinimuose būtina įvertinti poveikį aplinkai, klimatui ir socialinį bei ekonominį poveikį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tvarumą ir jo paisoma. Per ex post vertinimus taip pat privaloma visus tris aspektus analizuoti pagal griežtai integruotą modelį. Taip pat reikia konsultuotis su socialiniais partneriais, kartu gerbiant Sutarties nuostatas, pagal kurias reikalaujama rengti konkrečias konsultacijas dėl darbo ir valdymo atsižvelgiant į socialinius klausimus reglamentuojančius teisės aktus (154 straipsnio 2 dalis); konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos regionų komitetu ir nacionaliniais parlamentais yra kitas geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio elementas, kuriuo siekiama įvykdyti įtraukties reikalavimą, kuris yra kertinis darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas.

Atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, REFIT platforma ir poveikio vertinimai ir įvertinimai turi padėti užtikrinti, kad teisės aktai būtų palankūs įmonėms ir piliečiams. Ateityje taikant šias priemones, toliau reikėtų naudoti visus prieinamus išteklius, įskaitant pilietinę visuomenę, siekiant įvertinti, kaip pagerinti ES teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą atsižvelgiant į jų tikslus. Šiomis priemonėmis turėtų būti prisidedama prie plataus masto visų darnaus vystymosi aspektų reglamentavimo gerinimo, siekiant ne tik supaprastinti ir sumažinti nereikalingą naštą ir užtikrinti veiksmingą teisės aktuose nustatytų tikslų pasiekimą jų nesumažinant, bet ir padėti peržiūrėti, patvirtinti, pakeisti ir pagerinti teisės aktus arba užtikrinti geresnį jų vykdymą.

Europos semestras kaip ES ekonomikos valdymo sistema tam tikrais atžvilgiais yra orientuotas į užimtumo ir socialinės veiklos rezultatus, tačiau, kaip nurodyta 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (35), jo metu mažai dėmesio skiriama klimato kaitos keliamiems pavojams ir ES pažangai siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. EESRK ragina parengti į ateitį orientuotą darnaus vystymosi strategiją, kuri būtų įtraukta į darnaus vystymosi ciklą, pagrįstą papildomais socialiniais, ekonominiais ir aplinkos rodikliais ir tikslais.

Socialinis dialogas turi būti pripažintas vystymosi programos įgyvendinimo priemone. Socialiniam dialogui būtina sudaryti palankesnes sąlygas ir sukurti veiksmingą institucinę struktūrą. Pirmiausia turi būti užtikrinta asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas. ES turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, kad skatintų patikimą darbo santykių praktiką ir sklandų darbo administracijų veikimą.

Europos Sąjunga turėtų sustiprinti savo ryšius su valstybėmis narėmis ir atkurti savo piliečių pasitikėjimą tinkamai įgyvendindama bendruomenės inicijuota vietos plėtra (angl. CLLD) pagrįstą metodą, kuris sudaro sąlygas integruotai vietos plėtrai ir piliečių ir jų organizacijų dalyvavimui žemiausiu lygmeniu. EESRK yra įsitikinęs, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra turėtų daug privalumų kaip sėkminga Europos vietos plėtros priemonė (36).

10.   Visapusiškas požiūris į migracijos politiką

10.1.

Diskutuojant dėl tvarios Europos ateities negalima nepaisyti Europos požiūrio į migraciją. Iš demografinių pokyčių matyti, kad Europai migrantai, jų gebėjimai, įgūdžiai ir verslumo potencialas bus reikalingi. Remiantis glaudesniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, būtina skubiai pakeisti naratyvą migracijos tema ir šios srities politiką, kad būtų užtikrintos faktais pagrįstos racionalios diskusijos. Pabėgėliai ir migrantai turėtų būti vertinami ne kaip grėsmė, o kaip galimybė įgyvendinti Europos ekonominį ir socialinį modelį (37). Šiuo tikslu reikia išsamaus požiūrio į migraciją ir migracijos strategijos.

ES turėtų patvirtinti politiką ir priemones, kurios stiprintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, taip pat įtrauktį bei socialinę sanglaudą. Dirbdama su TDO, ES turėtų užtikrinti geresnį koordinavimą, susijusį su darbuotojų migracijos ir integracijos programomis.

EESRK pasisako už saugius ir teisėtus pabėgėlių atvykimo į ES maršrutus. Siekiant numatyti daugiau šeimos susivienijimo, perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES galimybių, reikalingas koordinuotas visų valstybių narių, Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų požiūris, pagrįstas bendra atsakomybe, sąžiningu paskirstymu, konvergencija ir pagarba žmogaus teisėms.

Dėl integracijos nebuvimo kyla ekonominė, socialinė ir kultūrinė bei politinė rizika ir patiriama sąnaudų. Todėl investicijos į migrantų integraciją yra geriausia apsidraudimo nuo galimų būsimų sąnaudų, problemų ir įtampos priemonė.

Integracija yra dvikryptis procesas, o priimančioji bendruomenė ir migrantai turi teisių ir pareigų; todėl abi šalys turi pasidalyti atsakomybę. Nėra nei sąžininga, nei toliaregiška tikėtis, kad atvykėliai savarankiškai integruosis esant didelėms socialinėms, kultūrinėms ir ekonominėms kliūtims. Siekiant, kad šis procesas vyktų sklandžiau ir norint išvengti ES priešiškų ir ksenofobiškų pareiškimų, viešąja politika reikėtų siekti įveikti įvairių ES gyventojų grupių baimę, susirūpinimą ir spręsti joms rūpimus klausimus. Šiuo tikslu atitinkamos politikos priemonės turėtų apimti aiškų, nuoseklų ir pagrįstą įpareigojimų rinkinį, jomis taip pat turėtų būti nuolat smerkiama bet kokia prieš migrantus nukreipta retorika ir elgesys.

Karas, klimato kaita ir perspektyvų trūkumas trečiosiose šalyse gali sukelti nenutrūkstamą ir netgi gausesnį pabėgėlių ir migrantų antplūdį. Migraciją skatinančių veiksnių ribojimas apskritai yra pasaulinė problema. Dėl intensyvėjančio perkeltųjų asmenų reiškinio didės visų rūšių migracija (įskaitant pabėgėlius dėl klimato). Šiuo tikslu ES turi būti geriau pasirengusi koordinuoti jų paskirstymą valstybėms narėms. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kaip šiomis aplinkybėmis nesuderinti ekonominiai procesai gali padidinti destabilizaciją. Todėl EESRK remia poziciją, kad Lisabonos sutartyje numatyti pakankamai platūs įgaliojimai peržiūrėti imigracijos politiką, siekiant reguliuoti „dėl aplinkos pokyčių perkeltųjų asmenų“ padėtį.

11.   ES biudžetas

11.1.

EESRK pripažįsta didelę programų, kurioms pagal Komisijos pasiūlymų dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidos didinamos labiausiai, Europos pridėtinę vertę (MTTPI, Erasmus+). Vis dėlto Komitetui kyla abejonių dėl fakto, kad šie padidinimai yra atliekami iš esmės sumažinus Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), sanglaudos politikai ir bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamą finansavimą, atsižvelgiant į pastangas sumažinti ES biudžetą, kuris sumažinamas nuo 1,16 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dabartiniame biudžete iki 1,11 proc. pagal DFP po 2020 m.

11.2.

EESRK turi abejonių dėl pasiūlymo sumažinti numatytus įsipareigojimus BŽŪP. Sumažinus šias lėšas bus neįmanoma įgyvendinti tvarios kaimo plėtros modelį, taip pat siekti bendro tikslo vykdyti naująją BŽŪP reformą ir kitų tikslų, įtrauktų į neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl maisto ir žemės ūkio ateities.

11.3.

Deja, susidaro įspūdis, jog Komisijos pasiūlymas yra per daug orientuotas į status quo išlaikymą, todėl EESRK apgailestauja, kad naujų iššūkių, su kuriais susiduria ES, pobūdis ir mastas neatitinka nei jos užmojų, nei turimų išteklių jiems atremti.

11.4.

Žmonių nepasitikėjimas nacionalinėmis ir Europos demokratinėmis institucijomis skatina plisti politinius judėjimus, kurių šalininkai abejoja demokratinėmis vertybėmis ir principais bei pačia ES. Dabar kai kurie šių politinių judėjimų yra kelių ES valstybių narių vyriausybių sudėtyje.

Siekiant įgyvendinti naujus ir esamus ekonominius, socialinius ir aplinkos prioritetus, šiuo politiniu požiūriu kritiniu momentu ES reikalingas tvirtas ES biudžetas. Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos yra nuosaikus ir mažo užmojo. Kaip ir Europos Parlamentas ir Europos regionų komitetas, EESRK ragina ištekliams nustatyti 1,3 proc. BNP dydį ir didžiąją dalį pajamų gauti iš ES nuosavų išteklių, taikant Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais (HLGOR), kuriai pirmininkavo Mario Monti, pasiūlytus mokesčių tarifus (38).

EESRK manymu, ištekliai valstybėms narėms turi būti pervedami laikantis paskirstomojo teisingumo kriterijų, siekiant atkurti ekonominės ir socialinės konvergencijos kryptį, kuri buvo nutraukta dėl krizės (39).

EESRK mano, kad kitoje DFP būtina didinti finansavimą, siekiant sudaryti galimybes: i) valstybėms narėms įgyvendinti Geteborgo deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą darnaus vystymosi aplinkybėmis, ii) įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir iii) įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kuriuo skatinamas teisingas perėjimas prie žalios ir skaitmeninės visuomenės.

ES reikia plataus užmojo biudžetų, kurie leistų įgyvendinti politiką, kurią vykdant kuriama aiški Sąjungos stiprinimo strategija užtikrinant didesnę integraciją ir daugiau demokratijos, labiau remiant pilietinės visuomenės organizacijas ES ir už jos ribų, taip pat aplinkos ir skaitmenines problemas sprendžiančias įmones, stiprinant socialinį aspektą ir labiau remiant gyvenimą kaime. Tik taip ES gali riboti išcentrines vidaus jėgas ir spręsti su išorės geopolitinėmis rizikomis susijusias problemas.

EESRK pritaria pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės ES lėšų gautų tik tuo atveju, jei jose būtų visapusiškai paisoma teisinės valstybės principo – vieno pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, ramsčių.

12.   Komunikacija

12.1.

Net ir plačiausio užmojo ES lygmens politinės koncepcijos ir programos nepadės pašalinti dabartinio atotrūkio tarp Sąjungos ir jos piliečių, jeigu su jais nebus vykdoma tinkama komunikacija.

12.2.

Dėl neatitikimo tarp ES lygmens iniciatyvų, veiklos ir sprendimų ir to, kaip juos vertina ES piliečiai, atsiranda užburtas neinformuotų arba prastai informuotų piliečių ratas, todėl daugumoje valstybių narių populizmas įgauna vis didesnį pagreitį. Tuo pat metu stebime atsirandančius Europai priešiškus jausmus kai kuriuose gyventojų sluoksniuose, o tai apsunkina nuolatinį darbą kuriant Europos projektą.

12.3.

Todėl, siekiant pašalinti šį informacijos trūkumą, taip pat ir sąmoningai pateikiamą klaidinančią informaciją, būtina skubiai parengti išsamią bendrą visų lygmenų ES institucijų, įskaitant visus pilietinės visuomenės dalyvius, komunikacijos strategiją.

12.4.

Veiksminga komunikacijos politika turi būti įgyvendinama užmezgant realų dialogą tarp informaciją teikiančių subjektų ir šią informaciją gaunančių subjektų, kad būtų išvengta metodo „iš viršaus į apačią“ taikymo.

12.5.

Esminė, patikima ir suprantama informacija Europai aktualiomis temomis padeda stiprinti informuotumą ir didinti susidomėjimą Europos klausimais.

12.6.

EESRK, kuris veikia kaip ES ir jos piliečių tarpininkas ir kurį sudaro 350 narių, turėtų padėti įgyvendinti tokias koordinuotas priemones. EESRK narių įvairovė yra vienas svarbiausių privalumų norint pasiekti kuo didesnį piliečių skaičių visoje Europoje. Visų pirma daugiau dėmesio reikia skirti jaunimui.

Esminis EESRK vaidmuo šalinant atotrūkį nuo Europos piliečių turi būti geriau pripažįstamas ir remiamas ES.

ES taip pat privalo decentralizuoti savo piliečių dialogus, kad savivaldybės ir regionai galėtų pradėti kurti bendrą Europos tikslą ir tapatybę.

Vykdant ES politiką turėtų būti kur kas labiau atsižvelgiama į piliečių, bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų pasiūlymus ir jiems suteikiamas motyvas dalyvauti.

EESRK turėtų kasmet įvertinti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES politika, ir tai daryti remiantis šioje nuomonėje nustatytais politikos tikslais, kad pateiktų piliečiams konkrečius atsakymus dėl ES narystės poveikio jų kasdieniam gyvenimui.

Briuselis, 2019 m. kovo 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(2)  Šią tvaraus augimo apibrėžtį suformulavo Oksfordo universiteto Aplinkos kaitos instituto ekonomistė Kate Raworth, o jos pateikta „spurgos“ ekonomikos (angl. doughnut economics) koncepcija – pažangi ekonomikos augimo alternatyva – ir naujas tvarios XXI amžiaus ekonomikos modelis gali padėti panaikinti skurdą (https://www.kateraworth.com/doughnut/).

(3)  Ši apibrėžtis yra pagrįsta Steno Thore ir Ruzannos Tarverdyan straipsniu dėl tvaraus konkurencingumo: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0040162516000664?via%3Dihub.

(4)  2017 m. spalio 18 d. EESRK nuomonė Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(5)  2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje.

(6)  2017 m. gruodžio 7 d. EESRK nuomonė Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant (OL C 129, 2018 4 11, p. 27).

(7)  2016 m. rugsėjo 21 d. EESRK nuomonė Darnus vystymasis. ES vidaus ir išorės politikos planavimas (OL C 487, 2016 12 28, p. 41).

(8)  2012 m. lapkričio 14 d. EESRK nuomonė Lisabonos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo principai, tvarka ir veiksmai (OL C 11, 2013 1 15, p. 8).

(9)  2016 m. liepos 13 d. EESRK nuomonė Europos piliečių iniciatyva (peržiūra) (OL C 389, 2016 10 21, p. 35).

(10)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje.

2017 m. balandžio 5 d. Vaikų dalyvavimo strategija „Eurochild“.

JT jaunimo programa Youth Participation in Development – Summary Guidelines for Development Partners.

(11)  2018 m. spalio 18 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija (OL C 62, 2019 2 15, p. 142).

(12)  2015 m. rugsėjo 17 d. EESRK nuomonė Lisabonos sutarties tobulinimas (OL C 13, 2016 1 15, p. 183).

(13)  2017 m. liepos 5 d. EESRK rezoliucija Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities ir ne tik (OL C 345, 2017 10 13, p. 11).

(14)  TDO pasaulinė ateities darbo komisija, Work for a brighter future, 2019 m. sausio 22 d.

(15)  2019 m. vasario 20 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato 2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis (OL C 190, 2019 6 5, p. 24).

(16)  Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, 2019 m. sausio 30 d.

(17)  Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pasaulinės rizikos ataskaitos santrauka.

(18)  2017 m. sausio 25 d. EESRK nuomonė Europos socialinių teisių ramstis (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).

(19)  2016 m. rugsėjo 2 d. EBPO ataskaita Ekonominės klimato kaitos pasekmės.

(20)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė Europos kovos su klimato kaita finansavimo paktas ( OL C 62, 2019 2 15, p. 8 ).

(21)  2015 m. liepos 2 d. EESRK nuomonė Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.? (OL C 383, 2015 11 17, p. 74).

(22)  2017 m. gruodžio 6 d. EESRK nuomonė Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(23)  2016 m. balandžio 27 d. EESRK nuomonė Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).

(24)  2018 m. rugsėjo 28 d. Manifestas dėl tvarios Europos jos piliečių labui.

(25)  2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas Prekyba visiems.

(26)  2019 m. sausio 23 d. EESRK nuomonė Vietos patarėjų grupių vaidmuo stebint laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą (OL C 159, 2019 5 10, p. 28).

(27)  2019 m. sausio 23 d. EESRK nuomonė PPO reforma siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių (OL C 159, 2019 5 10, p. 15).

(28)  Šios paslaugos, kurias Komisija apibūdina kaip „esmines paslaugas“ ir kurioms taikomame 20-o principo aprašyme pateikiamas neišsamus sąrašas, patenka į „visuotinės svarbos paslaugų“, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, apibrėžtį. ES teisėje, kurioje reglamentuojamos tik viešosios (transporto) paslaugos ir visuotinės svarbos (ekonominės, neekonominės) paslaugos, „esminių paslaugų sąvokos“ nėra.

(29)  EESRK, atsižvelgdamas į savo indėlį į aukščiausiojo lygio susitikimą Sibiu ir tolesnius veiksmus, dabar savo iniciatyva rengia nuomonę Geresnis socialinio ramsčio įgyvendinimas, kuriuo remiamos esminės paslaugos.

(30)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (OL C 62, 2019 2 15, p. 165).

(31)  2017 m. rugsėjo 20 d. EESRK nuomonė Mokesčių sistema, palaikanti sąžiningą konkurenciją ir augimą (OL C 434, 2017 12 15, p. 18).

(32)  Žr. 31 išnašą.

(33)  2017 m. rugsėjo 20 d. EESRK nuomonė Bendra (konsoliduotoji) pelno mokesčio bazė (OL C 434, 2017 12 15, p. 58).

(34)  2018 m. liepos 12 d. EESRK nuomonė Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje (OL C 367, 2018 10 10, p. 73).

(35)  Žr. 22 išnašą.

(36)  2017 m. gruodžio 7 d. EESRK nuomonė Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo privalumai integruotai vietos ir kaimo plėtrai (OL C 129, 2018 4 11, p. 36).

(37)  2018 m. gruodžio 12 d. EESRK nuomonė Migracijos ir integracijos nebuvimo kaina (OL C 110, 2019 3 22, p. 1).

(38)  Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių, skirtų ES finansavimui ateityje, klausimais galutinė ataskaita ir rekomendacijos, 2016 m. gruodžio mėn.

(39)  2018 m. rugsėjo 19 d. EESRK nuomonė 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinys (OL C 440, 2018 12 6, p. 106).


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalis):

a)   1.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Tvarus augimas reiškia, kad augimas turėtų būti grindžiamas ne tik kiekybe, bet ir netgi dar labiau –kokybe, o tai reiškia: i) išnaudojimo nebuvimą nei aplinkos, nei darbo srityje, ii) sąžiningų gyvenimo sąlygų sudarymą, iii) ekonomikos augimą, kuris matuojamas ne tik metiniu investicijų srautu, bet ir gerovės ištekliais bei jų paskirstymu, iv) visų žmonių poreikių patenkinimu atsižvelgiant į planetos pajėgumus, v) besivystančia ekonomika, kuri sudaro sąlygas mums klestėti, nepaisant to, ar ji auga, ir vi) uždaru pajamų tarp namų ūkių, įmonių, bankų, vyriausybės ir įmonių, kurios paiso socialinių ir ekologinių reikalavimų, ciklu. Energija, žaliavos, gamtos pasaulis, žmonių visuomenė, valdžia ir mūsų bendra gerovė, kurią turime – visų šių aspektų pasigendama dabartiniame modelyje. Ignoruojamas faktas, kad globėjų, ypač moterų, darbas neapmokamas, nepaisant to, kad be jo nė viena ekonomika negalėtų funkcionuoti. Darnaus augimo koncepcija skirta augimui, kuris vyksta atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius ir aplinkos veiksnius. Pastaraisiais metais buvo pasiūlyta įvairių ekonominių modelių, pavyzdžiui, „spurgos ekonomika“ (angl. „doughnut economics“), kurios tikslas yra patenkinti būtiniausius visų žmonių poreikius (paremtus 12 „socialinio pagrindo matmenų“) neviršijant planetos galimybių (kurias apibrėžia 9 „planetos ribos“). Atitinkamai buvo pateikta pasiūlymų matuoti augimą taikant rodiklius, kurie apima „ne tik BVP“.

Paaiškinimas

Pakeitimu norima patikslinti punktą, nes išbrauktas tekstas nėra visuotinai priimta darnaus augimo apibrėžtis, bet labiau apibūdina Kate Raworth ekonominį modelį, kuris minimas išnašoje. Iš tiesų, tekste taip pat neaprašoma pagrindinė šio „spurgos“ modelio idėja, bet pateikiamos įvairios su ja susijusios prielaidos, ypatumai, pasekmės ir vertinimo aspektai.

Balsavimo rezultatai:

:

75

prieš

:

132

susilaikė

:

11

b)   1.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Priešingai, pagal tvaraus konkurencingumo koncepcija remiasi modeliu į, kuriuo užtikrinama ekonominio klestėjimo, aplinkos klausimų ir socialinės įtraukties pusiausvyra. Šiomis aplinkybėmis nustatant prie pasaulinio konkurencingumo indekso pritaikytą tvarumą reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį. Tai atsispindi, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytas prie tvarumo pritaikytas pasaulinio konkurencingumo indeksas.

Paaiškinimas

Prie tvarumo pritaikytas konkurencingumo indeksas yra konkrečiai susijęs su aplinkos ir socialiniu aspektais.

Balsavimo rezultatai:

:

64

prieš

:

147

susilaikė

:

13

c)   1 lentelė (po 1.14 punkto), 2 įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Konkurencingumas ir tvarumas neprieštarauja vienas kitam, jeigu socialiniai ir aplinkos aspektai yra neatskiriama produktų ir paslaugų vertės nustatymo rinkose konkurencingumo apibrėžtiesdalis. Konkurencingumas neturi būti apibrėžiamas remiantis tik kiekybe ir kainų nustatymu, bet veikiau atsižvelgiant į Europos vertybes, kokybę ir tvarumą.

Paaiškinimas

Rinkų konkurencingumas nėra nustatomas pagal apibrėžtis.

Balsavimo rezultatai:

:

66

prieš

:

148

susilaikė

:

9

d)   1 lentelė (po 1.14 punkto), 5 įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Europos įmonės, darbuotojai, vartotojai ir visa pilietinė visuomenė turi atlikti savo vaidmenį bei pareigas ir rodyti pavyzdį pasauliniu mastu tvarumo srityje., jeigu Europos sistemos konkurencingumas ir ekonominis tvarumas bus iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į mūsų vienos ir vienintelės planetos pajėgumus.

Paaiškinimas

Visi pilietinės visuomenės subjektai turi atlikti savo funkcijas ir pareigas. Tai galioja nepriklausomai nuo apibrėžčių.

Balsavimo rezultatai:

:

56

prieš

:

138

susilaikė

:

9


Top