Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018H0910(20)

2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Lenkijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Lenkijos konvergencijos programos

ST/9446/2018/INIT

OJ C 320, 10.9.2018, p. 88–91 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/88


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Lenkijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Lenkijos konvergencijos programos

(2018/C 320/20)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) taip pat priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Lenkija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Lenkijos ataskaita. Joje įvertinta Lenkijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), veiksmai, kurių Lenkija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Lenkijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2018 m. balandžio 26 d. Lenkija pateikė savo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2018 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Lenkijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 1,7 % BVP deficito 2017 m. iki 0,7 % BVP 2021 m. Numatoma, kad iki 2021 m., t. y. konvergencijos programos laikotarpiu, vidutinės trukmės biudžeto tikslas – 1,0 % BVP struktūrinis deficitas – pasiektas nebus. Iš perskaičiuoto struktūrinio balanso (5) matyti, kad 2021 m. bus 1,3 % BVP deficitas. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP sumažės nuo 50,6 % BVP 2017 m. iki 50,4 % BVP 2018 m., o iki 2021 m. – iki 46,0 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra atsargus 2018 m. ir tikėtinas vėlesniais metais;

(6)

2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Lenkijai užtikrinti, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas (6) neviršytų 3,7 %, o tai atitiktų 0,5 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Be to, buvo konstatuota, kad, vertinant 2018 m. biudžeto plano projektą, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą. Komisija atliko kokybinį ekonominių sąlygų Lenkijoje tvirtumo vertinimą deramai atsižvelgdama į jos tvarumo uždavinius. Remdamasi tuo vertinimu ji padarė išvadą, kad į jokius papildomus elementus atsižvelgti nereikia. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to rekomenduoto koregavimo bus labai nukrypta;

(7)

2019 m., atsižvelgiant į prognozuojamą 1,5 % BVP Lenkijos gamybos apimties atotrūkį, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neturėtų viršyti 4,2 %, o tai atitinka 0,6 % BVP struktūrinį koregavimą pagal bendrai sutartą reikalavimų matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2019 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2018 m. turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(8)

vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Lenkija spaudimą didinti išlaidas patirs įvairiose srityse, ypač susijusiose su visuomenės senėjimu, todėl bus reikalingi nauji mechanizmai, kurie leistų įvertinti viešųjų išlaidų rezultatyvumą ir efektyvumą ir palengvinti išteklių perskirstymą. Šiuo tikslu Vyriausybė pradėjo biudžeto procedūros reformą, visų pirma siekiant stiprinti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą ir įtraukti išlaidų peržiūras į biudžeto procedūrą. Lenkija yra vienintelė valstybė narė, kuri neturi visavertės nepriklausomos fiskalinės tarybos ir nėra paskelbusi planų ją sukurti, nors esamos nepriklausomos institucijos atlieka kai kurias iš fiskalinės tarybos paprastai atliekamų funkcijų. 2018 m. Lenkijos ataskaitoje nurodyta, kad šalyje nepadaryta pažangos ribojant pernelyg dažną lengvatinių PVM tarifų naudojimą. Tačiau Lenkijos finansų ministerija siekia supaprastinti taikytinų tarifų priskyrimo prekėms ir paslaugoms procesą;

(9)

kelerius pastaruosius metus Lenkijos darbo rinkos rezultatai buvo geri, o užimtumo lygis toliau augo. Tačiau tam tikrų darbo jėgos grupių, ypač moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių, aktyvumas išliko žemas, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Dėl kai kurių pastarojo meto politikos priemonių sumažėjo paskatų dirbti, ypač moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Lenkijos socialinės apsaugos sistema teikia nepakankamai paskatų pradėti dirbti. Nors išmoka vaikui sumažino skurdą ir nelygybę, ji jau padarė neigiamą poveikį tėvų, daugiausia moterų, dalyvavimui darbo rinkoje, nes jos dydis ir ribotas materialinės padėties tikrinimas atsveria kitomis socialinėmis išmokomis suteikiamas paskatas dirbti. Tai, kad jaunesnių nei trejų metų vaikų, kuriems teikiamos oficialios vaikų priežiūros paslaugos, skaičius išlieka vienas mažiausių Sąjungoje, yra dar vienas iš trukdžių moterims dalyvauti darbo rinkoje. Ribota parama ilgalaikę priežiūrą teikiantiems asmenims neleidžia jiems patekti į darbo rinką. Teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus sutrumpinimas paskatino kai kuriuos vyresnio amžiaus darbuotojus pasitraukti iš darbo rinkos. Patenkinti išaugusią darbo jėgos paklausą padeda migracija iš ES nepriklausančių šalių;

(10)

papildomas būdas paremti dalyvavimą darbo rinkoje ir ekonomikos inovacinį pajėgumą yra suteikti moksleiviams ir suaugusiesiems tinkamų įgūdžių ir kompetencijų, kurie paremtų užimtumą sparčiai kintančioje darbo rinkoje. Suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo programose rodiklis yra gerokai mažesnis nei Sąjungos vidurkis. Dėl to ir dėl tam tikrų skaitmeninių įgūdžių ir raštingumo bei gebėjimo skaičiuoti trūkumų, ypač tarp aukštųjų mokyklų nebaigusių suaugusiųjų, sumenkinamos galimybės jiems įsidarbinti. Kokį poveikį neseniai pristatytos ir tebeplanuojamos politikos priemonės, pvz., bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo organizavimo pokyčiai, turės įgūdžių lygiams dar nežinoma;

(11)

Lenkija toliau vykdė priemones, kuriomis sprendžiama darbo rinkos segmentacijos problema: ribojo galimybes piktnaudžiauti laikinuoju įdarbinimu, didino kai kurių nestandartinių darbo sutarčių socialinio draudimo įmokas ir nustatė minimalų valandinį atlyginimą už darbą pagal kai kurias iš tokių sutarčių. Nuo 2016 m. pabaigos neterminuotųjų darbo sutarčių skaičius ir dalis augo, tačiau terminuotųjų darbo sutarčių dalis vis dar išlieka viena didžiausių Sąjungoje. Tam tikri tolesni teisės aktų pakeitimai, susiję su darbo rinkos dvilypumu, gali būti įtraukti į darbo kodekso reformą. Savarankiškai dirbančių ir nestandartines sutartis turinčių asmenų socialinė apsauga gali kelti problemų, ypač galvojant apie jų būsimų pensijų adekvatumą. Nuo 2015 m. pradėtos taikyti kelios priemonės siekiant pagerinti savarankiškai ir pagal netipines darbo sutartis dirbančių asmenų socialinę apsaugą;

(12)

dėl pastarojo meto reformų, tokių kaip ankstyvo išėjimo į pensiją galimybių panaikinimas ir laipsniškas teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimas, per pastaruosius kelerius metus vidutinis pensinis amžius pailgėjo. Ekonomikos augimui, taip pat pensijų sistemos adekvatumui ir fiskaliniam tvarumui užtikrinti vidutiniu laikotarpiu labai svarbu toliau ilginti faktinį pensinį amžių. Tačiau neseniai sutrumpinus teisės aktais nustatytą pensinį amžių iki 60 metų moterims ir iki 65 metų vyrams einama priešinga kryptimi. Kita vertus, bendrosios kompetencijos teismų teisėjų vyrų ir moterų pensinis amžius buvo suvienodintas ir yra 65 metai, o tai atitinka Komisijos prašymą. Viena iš mažo darbo jėgos judumo ir paslėpto nedarbo žemės ūkio sektoriuje priežasčių – specialiai ūkininkams skirta socialinio draudimo sistema, kuri subsidijuojama ir tam skiriamos lėšos sudaro beveik 1 % BVP;

(13)

kad sveikatos priežiūros rezultatai Lenkijoje būtų geresni, reikia didinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir veiksmingumą. Asmenų nurodytas nepatenkintas medicininės priežiūros poreikis yra vienas didžiausių Sąjungoje, o tam tikrų procedūrų laukimo laikas yra ypač ilgas. Lovų skaičius ligoninėse yra palyginti didelis, tačiau geografiniu požiūriu jos nėra optimaliai paskirstytos. Ambulatorinė ir pirminė sveikatos priežiūra apskritai nepakankamai išvystyta, gydytojai yra motyvuoti pacientus siųsti pas specializuotus paslaugų teikėjus, kad šie atliktų tyrimus ir skirtų gydymą. Šias problemas spręsti itin sudėtinga atsižvelgiant į tai, kad viešojo finansavimo lygis ir kai kurių sričių gydytojų bei slaugytojų skaičius Lenkijoje yra gerokai mažesnis nei Sąjungos vidurkis. 2017 m. imtasi veiksmų veiksmingiau paskirstyti sveikatos priežiūros išteklius, tačiau šių priemonių poveikio dar reikia sulaukti;

(14)

norint užimti aukštesnę vietą pasaulinėje vertės grandinėje, taigi ir išlaikyti galimybes kelti gyvenimo lygį, Lenkijai būtina didinti ekonomikos inovacinį pajėgumą. Tam per kelerius metus reikės laipsniškai imtis įvairių politikos priemonių. Pagrindinės atitinkamos politikos kryptys: didinti pasitikėjimą reglamentavimo aplinka, teikti paskatas už verslo išlaidas, skirtas MTTP, sustiprinti mokslo bazę, be kita ko, vykdant aukštojo mokslo reformas, ir skatinti stiprų žinių srautą ir glaudų verslo ir mokslo tiriamųjų institucijų bendradarbiavimą. Siekiant pastarojo tikslo taip pat reikia užtikrinti palankias sąlygas komerciškai pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus, kurie būtų parengti ir remiami naudojantis viešuoju finansavimu. Kai kurios politikos priemonės šiose srityse jau įgyvendintos, kitas Vyriausybė dar tik planuoja;

(15)

spartus reglamentavimo pokyčių tempas ir ribotas naudojimasis viešosiomis ir socialinėmis konsultacijomis dėl svarbių įstatymų turi įtakos teisės aktų kokybei ir didina netikrumą įmonėms. Šiomis aplinkybėmis taip pat itin svarbu užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir teisminių institucijų nepriklausomumą. Primenama, kad 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Tarybai pagrįstą pasiūlymą nustatyti, kad esama aiškaus pavojaus, kad Lenkija gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą. Svarbūs veiksniai, kurie leistų padidinti investicijų lygį, yra teisinis tikrumas ir pasitikėjimas reglamentavimo, mokesčių ir kitų sričių politikos bei institucijų darbo kokybe ir nuspėjamumu. Patikimi ex ante ir ex post poveikio vertinimai ir gerai parengtos ir tinkamai vykdomos socialinės ir viešos konsultacijos galėtų padėti pagerinti teisės aktų kokybę, sumažinti vėlesnių pakeitimų poreikį ir taip padidinti reglamentavimo aplinkos nuspėjamumą. Tai taip pat galėtų padėti sumažinti trumpuoju laikotarpiu galintį atsirasti neigiamą naujų įstatymų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, laikiną administracinės naštos padidėjimą dėl mokesčių teisės aktų pasikeitimo;

(16)

panaudojus Sąjungos lėšas sparčiai plėtotas kelių tinklas, tačiau žūčių keliuose skaičius tebėra vienas didžiausių Sąjungoje. Be to, miestuose patiriama vis daugiau su judumu susijusių problemų, pvz., spūstys ir oro tarša, kurias sukelia vis didėjantis lengvųjų automobilių skaičius ir didelė senų automobilių dalis. Dabartinių paskatų naudoti kolektyvinio, mažą teršalų kiekį išmetančio ir aktyvaus transporto rūšis nepakanka šioms problemoms išspręsti. Įgyvendinant Sąjungos bendrai finansuojamus geležinkelių projektus vis dar esama didelių trukdžių, daugiausia dėl riboto statybos sektoriaus pajėgumo ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo institucinių trūkumų. Nors Vyriausybė planuoja atnaujinti atitinkamą strateginį dokumentą, šiuo metu neturima pakankamai informacijos apie visų transporto rūšių transporto tinklų ilgalaikės plėtros po 2023 m. strateginę viziją. Jų atitinkami vaidmenys būtų aiškiai nustatyti ir priskirti šiame dokumente. Be to, nepaisant pastaraisiais metais padarytų investicijų, esama energijos tinklų ir infrastruktūros trukdžių ir trūkumų;

(17)

2018 m. Europos semestro įgyvendinimo kontekste Komisija atliko išsamią Lenkijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. konvergencijos programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Lenkija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Lenkijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (7) atspindėta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Lenkijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 4,2 %, o tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Imtis veiksmų, kuriais būtų padidintas viešųjų išlaidų veiksmingumas, įskaitant biudžeto procedūros pagerinimą.

2.

Imtis veiksmų dalyvavimui darbo rinkoje padidinti, be kita ko, sudaryti geresnes sąlygas naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, ypač pasitelkus suaugusiųjų mokymąsi, ir pašalinti likusias kliūtis sudaryti pastovesnes darbo sutartis. Užtikrinti pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą imantis priemonių faktiniam pensiniam amžiui ilginti ir pertvarkant preferencines pensijų sistemas.

3.

Didinti ekonomikos inovacinį pajėgumą, be kita ko, remiant glaudesnį verslo ir mokslo tiriamųjų institucijų bendradarbiavimą. Gerinti reglamentavimo aplinką, visų pirma užtikrinant veiksmingas viešas ir socialines konsultacijas teisėkūros procedūros metu.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(5)  Pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, Komisijos perskaičiuotas taikant bendrai sutartą metodiką.

(6)  Grynąsias pirmines valdžios sektoriaus išlaidas sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos atmetus palūkanų išlaidas, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamas išlaidas Sąjungos programoms ir išlaidų nedarbo išmokoms nediskrecinius pokyčius. Nacionaliniu lygmeniu finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas išlyginamas per ketverių metų laikotarpį. Įskaičiuojamos diskrecinės su pajamomis susijusios priemonės arba įstatymais nustatytas pajamų padidėjimas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos.

(7)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.


Top