Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018H0910(01)

2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Belgijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Belgijos stabilumo programos

ST/9428/2018/INIT

OJ C 320, 10.9.2018, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/1


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Belgijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Belgijos stabilumo programos

(2018/C 320/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) taip pat priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Belgija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią datą Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. kovo 22 d.2018 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (toliau – euro zonai skirta rekomendacija);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Belgija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(3)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Belgijos ataskaita. Joje įvertinta Belgijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), veiksmai, kurių Belgija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Belgijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)

2018 m. balandžio 27 d. Belgija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Belgijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2018 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 1,0 % BVP deficito 2017 m. iki 0,1 % BVP pertekliaus 2021 m. Numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas, t. y. struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, bus pasiektas ne vėliau kaip 2020 m. Tačiau iš perskaičiuoto struktūrinio balanso (6) matyti, kad 2020 m. deficitas tebesieks 0,2 % BVP deficitas. 2014 m. valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP pasiekė aukščiausią lygį – beveik 107 % BVP, 2017 m. sumažėjo iki maždaug 103 % BVP, o pagal 2018 m. stabilumo programą numatoma, kad iki 2021 m. jis sumažės iki 94,6 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2019 m. ir vėliau, nekonkretizuotos, dėl to pagal 2018 m. Komisijos pavasario prognozę, darant prielaidą, kad politika nesikeis, prognozuojamas 2019 m. struktūrinio balanso pablogėjimas;

(7)

2018 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kadangi Belgija nepadarė pakankamos pažangos, kad 2017 m. laikytųsi skolos mažinimo kriterijaus. Įvertinus visus reikšmingus veiksnius, kadangi šiuo metu nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kad būtų galima padaryti išvadą dėl didelio nukrypimo Belgijoje 2017 m. ir 2016–2017 m. (vertinant kartu), ataskaitoje negalėjo būti padaryta galutinė išvada, ar skolos kriterijaus, kaip apibrėžta Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 (7), laikomasi. Komisija vėl naujo vertins skolos mažinimo kriterijaus laikymąsi remdamasi 2018 m. ex post duomenimis, kurie turi būti pateikti 2019 m. pavasarį;

(8)

2018 m. stabilumo programoje nurodyta, kad su saugumu susijusių priemonių poveikis biudžetui 2017 m. yra didelis, ir pateikta šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio tinkamų įrodymų. Pasak Komisijos, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos su saugumu susijusioms priemonėms 2017 m. siekė 0,02 % BVP. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad terorizmo grėsmės mastas yra neįprastas įvykis, jo poveikis Belgijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Todėl 2017 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į tas papildomas išlaidas;

(9)

2017 m. liepos 11 d. Taryba rekomendavo Belgijai užtikrinti, kad 2018 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (8) nominalus augimas neviršytų 1,6 %, o tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Be to, buvo konstatuota, kad, vertinant 2018 m. biudžeto plano projektą, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Belgijos viešųjų finansų tvarumą. Remiantis Komisijos atliktu Belgijos ekonomikos atsigavimo tvirtumo vertinimu, atliktu rengiant Komisijos nuomonę dėl Belgijos 2018 m. biudžeto plano projekto, ir kartu deramai atsižvelgus į jos tvarumo uždavinius, nereikia atsižvelgti į jokius papildomus elementus šiuo atžvilgiu. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad ir 2018 m., ir 2017–2018 m. (vertinant kartu) bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

(10)

2019 m., atsižvelgiant į 60 % viršijantį Belgijos valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykį su BVP ir prognozuojamą 0,4 % gamybos apimties atotrūkį, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas turėtų neviršyti 1,8 %, o tai atitinka struktūrinį 0,6 % BVP koregavimą pagal bendrai sutartą koregavimo matricą taikant Stabilumo ir augimo paktą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2019 m. ir 2018–2019 m. (vertinant kartu) nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Prognozuojama, kad 2018 ir 2019 m. Belgija prima facie nesilaikys skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2018 m. turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Būtų apdairu bet kokias nenumatytas pajamas naudoti tolesniam valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykio mažinimui;

(11)

užtikrinti viešųjų finansų tvarumą tebėra iššūkis. 2015 m. priimtos pensijų reformos buvo svarbus žingsnis siekiant mažinti ilgalaikę su visuomenės senėjimu susijusią riziką, tačiau 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje nurodyta, kad su visuomenės senėjimu susijusios ilgalaikės išlaidos pensijoms ir ilgalaikei priežiūrai bus didesnės, nei tikėtasi. Prognozuojama, kad 2070 m. išlaidos pensijoms padidės 2,9 % punktų BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje programoje numatytu 1,3 % punkto padidėjimu 2060 m. (ir vidutiniu 0,1 % punkto BVP sumažėjimu Sąjungoje). Šiuo atžvilgiu šią riziką galėtų padėti mažinti visapusiškas Vyriausybės reformų veiksmų gairių įgyvendinimas. Be to, numatoma, kad ilgalaikės priežiūros išlaidos iki 2070 m. padidės nuo jau ir taip Sąjungos vidurkį viršijančio 2,3 % BVP lygio iki 4,0 % BVP. Sumažinus ilgalaikės priežiūros organizacinės struktūros susiskaidymą dėl kompetencijų paskirstymo įvairiais administraciniais lygmenimis, galėtų būtų padidintas šios srities išlaidų efektyvumas;

(12)

tokioje federacinėje valstybėje narėje kaip Belgija, kurioje įgaliojimai už didžiąją dalį išlaidų perduoti subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms, yra būtina veiksmingai koordinuoti biudžetą. Siekdamos pagerinti vidaus koordinavimą ir į nacionalinę teisę perkelti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (Fiskalinį susitarimą), Federalinė Vyriausybė ir regionų bei bendruomenių Vyriausybės 2013 m. sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kad nustatytų bendrus ir individualius daugiamečius fiskalinius planus, kurių vykdymą turi kontroliuoti Vyriausioji finansų taryba. Pasiektas susitarimas dėl individualių fiskalinių tikslų, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., o tai yra žingsnis reikiama linkme. Tačiau vis dar nėra oficialaus susitarimo dėl metinių fiskalinių tikslų visais valdžios lygmenimis. Padaryta pažanga nustatant pakankamas Vyriausiosios finansų tarybos nepriklausomumo apsaugos priemones;

(13)

vykdant fiskalinį konsolidavimą didesnis vaidmuo galėtų tekti išlaidų ribojimui. Visos viešosios išlaidos, kaip procentinė BVP dalis, viršija euro zonos vidurkį. Nepaisant viešųjų investicijų potencialo skatinti augimą ilguoju laikotarpiu, viešosios investicijos, vertinant pagal Europos standartus, yra nedidelės, ypač atsižvelgiant į bendras viešąsias išlaidas. Ne tik viešojo kapitalo atsargos yra nedidelės, bet suprastėjo ir viešosios infrastruktūros kokybė. Racionaliau skirstyti išlaidas ir remti augimui palankų konsolidavimą gali padėti išlaidų peržiūros. Regioniniu lygmeniu tik Flandrija savo biudžeto procedūroje planuoja taikyti išlaidų peržiūros metodą. Be to, jokio lygmens Belgijos valdžios institucijoms šiuo metu nėra privalomos nacionalinės išlaidų taisyklės, išskyrus sveikatos priežiūros išlaidų viršutinę ribą. Tai skiriasi nuo padėties Sąjungoje, kai vis dažniau priimamos tokios taisyklės, ir neleidžia vykdyti išlaidomis pagrįsto fiskalinio konsolidavimo. Be to, įnašai į Belgijos indėlių garantijų sistemą neinvestuojami į atskirą mažos rizikos turto portfelį;

(14)

nepaisant apskritai palankios namų ūkių turto pozicijos, skolos ir turto pasiskirstymas visuose Belgijos namų ūkiuose atskleidžia tam tikrus trūkumus. Dėl užsitęsusio namų ūkių disponuojamųjų pajamų didėjimą lenkiančio būsto kainų augimo laikotarpio ir tolesnio namų ūkių įsiskolinimo didėjimo namų ūkių finansinė būklė tapo pažeidžiamesnė. 2018 m. balandžio mėn. buvo įgyvendinta makroprudencinė priemonė, daugiausia orientuota į bankų sektoriaus atsparumą, siekiant spręsti sisteminės rizikos, susijusios su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriumi, didėjimo problemą. Ateityje galėtų būti patobulinta nacionalinė sprendimų dėl makroprudencinės rizikos ribojimo priėmimo sistema siekiant padidinti makroprudencinės rizikos ribojimo institucijos galimybes laiku imtis makroprudencinės rizikos ribojimo priemonių. Šiuo metu būsto kainos atrodo šiek tiek pervertintos;

(15)

kaip nurodyta euro zonai skirtoje rekomendacijoje, siekiant išvengti įmonių tarpusavio konkurencijos iškraipymo, užtikrinti teisingą mokesčių mokėtojų traktavimą ir apsaugoti viešuosius finansus, itin svarbu kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų Sąjungos teisės aktus. Ankstesnė nuosavu kapitalu pagrįsta sąlyginių palūkanų atskaitymo sistema buvo pakeista laipsniško didėjimo sistema. Naujoji sistema, kuri, kaip ir pasiūlyta iš bendros pelno mokesčio bazės atskaitoma augimo ir investicijų skatinimo lengvata, pagrįsta laipsniško didėjimo pagrindu, bus ribojama laipsniškai didėjančiu nuosavu kapitalu, kuris apskaičiuojamas remiantis penkerių metų vidurkiu. Šiuo pakeitimu siekiama, kad įmonių pelno mokesčio reforma neturėtų poveikio biudžetui, kartu sprendžiant galimo sistemos naudojimo agresyviam mokesčių planavimui problemą, tačiau vis tiek mažinant skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo iškraipymo problemą. Susirūpinimą kėlė tai, kad nėra tam tikrų konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių, tačiau šiuo metu rengiamasi pertvarkyti kovos su piktnaudžiavimu sistemą. Tai teigiamas žingsnis. Šios sistemos veikimas bus atidžiai stebimas, siekiant užtikrinti, kad naujomis taisyklėmis būtų šalinamas visų formų piktnaudžiavimas. Remdamasi naujausiomis diskusijomis Komisija toliau palaikys konstruktyvų dialogą, kad būtų kovojama su mokesčių mokėtojų agresyvaus planavimo strategijomis;

(16)

pastaruoju metu augant ekonomikai buvo sukurta daug darbo vietų. 2017 m. užimtumo lygis užtikrintai augo, o nedarbo lygis dabar beveik pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Vis dėlto, kalbant apie 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygį (2017 m. jis siekė 68,5 %), Belgijai sunkiai sekasi siekti strategijoje „Europa 2020“ jai nustatyto 73,2 % tikslo. Nedidelė pažanga padaryta didinant palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių dalyvavimą darbo rinkoje, nes neveiklumas ir nedarbas daugiausia paplitę tarp žemos kvalifikacijos ir migrantų kilmės asmenų bei vyresnio amžiaus darbuotojų, o tai reiškia, kad tiek struktūriniai, tiek konkrečiai grupei būdingi veiksniai trukdo integruotis į darbo rinką. Visų pirma migrantų kilmės asmenų, kurie sudaro didelę darbingo amžiaus gyventojų dalį, dalyvavimo darbo rinkoje rezultatai ir toliau yra prasti, todėl jų darbo rinkos potencialas yra smarkiai neišnaudojamas. 2016 m. ne ES gimusių asmenų užimtumo lygis buvo 49,1 %, t. y. daugiau nei 20 % punktais mažesnis nei šalyje gimusių asmenų (skirtumas dar didesnis moterų atveju). Aktyvumo skatinimo politikos priemonės galėtų būti naudingos palankių sąlygų neturintiems asmenims, tačiau yra tam tikrų duomenų, kad tos aktyvumo skatinimo priemonės nėra vienodai veiksmingos visoms gyventojų grupėms. Nors imtasi tam tikrų priemonių siekiant padėti naujai atvykusiems asmenims integruotis ir siekiant kovoti su diskriminacija, vis dar nepakankamai įvairiais politiniais lygmenimis koordinuojami įvairių politikos sričių veiksmai, kad būtų galima spręsti problemas, susijusias su migrantų kilmės asmenų integracija į darbo rinką. Darbo rinkoje išlieka didelių regioninių skirtumų;

(17)

nepaisant pastangų sumažinti darbo jėgos mokesčių pleištą, paskatos nedirbti kai kurioms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį gaunantiems vieno asmens namų ūkiams ir antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui, išlieka didelės. Nepaisant ankstesnių priemonių, 2016 m. mokesčių pleištas vidutinį darbo užmokestį gaunantiems vieno asmens namų ūkiams tebebuvo vienas didžiausių Sąjungoje. Nedarbo spąstai mažai uždirbantiems asmenims (67 % vidutinio darbo užmokesčio vieno asmens namų ūkiui) taip pat vieni didžiausių Sąjungoje. Mokestinės paskatos nedirbti antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui, t. y. dažniausiai moteriai, išlieka didelės;

(18)

laisvų darbo vietų skaičius yra vienas didžiausių Sąjungoje ir rodo, jog yra didelė įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, susijusi, be kitų veiksnių, su mažu judumu ir, ypač dvikalbiame Briuselio regione, nepakankamais kalbiniais įgūdžiais. Dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose lygis mažas. Kad žmonės galėtų keisti darbą, svarbu, kad patys asmenys ir darbdaviai prisiimtų didesnių įsipareigojimų dėl dalyvavimo nuolatinio mokymosi visą gyvenimą programose;

(19)

ir Flandrijos, ir prancūzakalbei bendruomenėms palaipsniui įgyvendinant mokyklų reformas, padaryta tam tikra pažanga užtikrinant lygias galimybes dalyvauti kokybiško švietimo ir profesinio mokymo programose. Tačiau, nepaisant vidutiniškai gerų rezultatų lyginant tarptautiniu mastu, ilgalaikiai netolygumai aukštojo mokslo srityje išlieka dideli. 15 metų amžiaus mokinių mokymosi rezultatai labai skiriasi priklausomai nuo socioekonominės padėties ir migranto statuso. Susirūpinimą kelia Flandrijos ir prancūzakalbės bendruomenių rezultatų skirtumai ir tai, kad per mažai palankių sąlygų neturinčių grupių asmenų patenka tarp geriausių gamtos mokslų, skaitymo ir matematikos srities rezultatų pasiekiančių mokinių. Dideli įvairių mokyklų rezultatų skirtumai yra tampriai susiję su nelygiomis švietimo srities galimybėmis. Tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalis yra didelė. Vis dėlto, nevienodos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir regioniniai skirtumai yra matomi. Gamtos mokslų, technologijų ir matematikos sričių absolventų dalis yra viena mažiausių Sąjungoje ir šių sričių darbo jėgos trūkumas gali tapti viena didžiausių kliūčių augimui ir inovacijoms. Mokytojų trūkumas kelia susirūpinimą, tačiau mokytojų rengimo reformos vykdomos lėtai. Reikia pritaikyti mokytojų tęstinį profesinį tobulėjimą. Ir Flandrijos, ir prancūzakalbė bendruomenės ėmėsi iš esmės pertvarkyti savo švietimo sistemas. Šias reformas planuojama įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį ir vėliau. Tačiau 2017 m. pabaigoje Flandrija priėmė sprendimą vieniems metams atidėti pagrindinių priemonių įsigaliojimą. Reformų ir priemonių poveikis labai priklausys nuo jų veiksmingo įgyvendinimo ir stebėsenos;

(20)

imtasi tik nedidelių reformų siekiant švelninti griežtą paslaugų sektoriaus reglamentavimo sistemą. Flandrija panaikino tam tikrų amatų profesijoms galiojančias Įsisteigimo įstatymo nuostatas. Nepaisant to, kai kurios profesinės paslaugos vis dar griežtai reglamentuojamos. Dėl to konkurencija šiuose sektoriuose yra nedidelė ir į rinką patenka nedaug naujų įmonių. Nepaisant pastaraisiais metais priimtų priemonių, statybų sektoriuje taikomos horizontaliosios leidimų patekti į statybos rinką sistemos, o statybos leidimų išdavimas išlieka sudėtingas. Įmonių keitimo lygis Belgijos statybų sektoriuje yra gerokai žemesnis už Sąjungos vidurkį, o tai gali reikšti, kad sektoriuje yra nepakankama konkurencija. Tai taip pat daro poveikį svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Taip pat esama didelių geležinkelių ir kelių transporto paslaugų srities apribojimų. Mažą Belgijos ekonomikos našumo augimą daugiausia lemia menkas našumo augimas paslaugų sektoriuje. Reguliavimo apribojimai taip pat daro neigiamą šalutinį poveikį šių paslaugų naudotojams, visų pirma gamybos sektoriuje. Padidinti našumo augimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ateityje ir valstybės finansų tvarumą, padėtų visapusiškesnės pagrindinių paslaugų sektorių struktūrinės reformos;

(21)

nedidelė pažanga padaryta ir gerinant mažmeninės prekybos sektoriaus veikimą. Nepaisant naujausių reformų, reguliavimo apribojimai vis dar daro poveikį šio sektoriaus veiklos rezultatams ir stabdo investicijas. Daugelio produktų kategorijų kainos tebėra aukštesnės nei kaimyninėse šalyse. Reikia dėti daugiau pastangų, kad verslo aplinka būtų konkurencinga ir palanki investicijoms, ir taip suteikti vartotojams galimybę rinktis iš didesnio produktų mažesnėmis kainomis asortimento. 2018 m. balandžio mėn. Komisija pateikė geriausios praktikos, skirtos padėti valstybėms narėms pertvarkyti mažmeninės prekybos sektorių, pavyzdžių;

(22)

nepaisant kai kurių pastaraisiais metais įvykdytų reformų ir naujausių priemonių, kurių poveikis dar neįvertintas, verslumo lygis Belgijoje tebėra žemas. Verslo dinamiškumas yra mažas, nes verslo kūrimo lygis tebėra vienas žemiausių Europoje, gerokai žemesnis už Sąjungos vidurkį, taip pat žemas įmonių likvidavimo lygis. Be to, įmonėms ir toliau tenka sunki administracinė našta, kuriai būdingos sudėtingos procedūros ir mažas reguliavimo tikrumas;

(23)

Belgija pasiekė vidutinių rezultatų skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje. Priešingai apskritai geriems skaitmeninės ekonomikos kūrimo srities rezultatams, jos skaitmeninių viešųjų paslaugų srities rezultatai tėra vidutiniai. Specifinių iššūkių kuriant darnias e. valdžios paslaugas visoje šalyje kyla dėl Belgijos federacinės struktūros. Dėl trinties tarp įvairių sistemų, kurios nebūtinai yra sąveikios, atsiranda nuostolių. Rimtų abejonių tebekelia teisingumo sistema, visų pirma dėl vilkinamo bylų nagrinėjimo, uždelsto skaitmeninimo ir teismo duomenų patikimumo, palyginamumo ir vienodumo. Vėluojama visuose teismuose įgyvendinti tam tikrų teismo paslaugų skaitmeninimo iniciatyvas, kaip antai e. pašto dėžučių ar e. užstatų. Tačiau iki tol, kol ši vienodo kodavimo sistema nebus pritaikyta visuose teismuose, teismo proceso efektyvumo duomenys ir toliau nebus visiškai patikimi ir palyginami;

(24)

nepaisant naujausių reformų, Belgijos mokesčių sistema tebėra sudėtinga. Dėl įmonių pelno mokesčio reformos sumažės įstatymu nustatyti mokesčio tarifai ir bus supaprastinta sistema. Kaip rodo bendros mokesčių lengvatų sumos didėjimo tendencija, vis dėlto išlieka daug išimčių ir iškreipiamąjį poveikį darančių paskatų, Galėtų būti daugiau išnaudojama galimybė pereiti prie augimui palankesnių mokesčių bazių. Su aplinkosauga susijusių mokesčių pajamos vis dar yra vienos mažiausių Sąjungoje. Tačiau tikrai netrūksta galimybių pereiti prie tikrų aplinkosaugos mokesčių, inter alia, išsprendžiant klausimą dėl palankių sąlygų taikymo tarnybiniams automobiliams, kurie prisideda prie oro taršos, spūsčių ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemų;

(25)

nedidelė pažanga padaryta mažinant transporto spūstis. Nepakankamos viešosios investicijos į infrastruktūrą, iškraipomąjį poveikį darančios mokesčių paskatos ir nepakankama transporto paslaugų srities konkurencija neigiamai veikia judumą, o tai prisideda prie didelių spūsčių ir stabdo našumo augimą. Kelių eismo spūstys kasmet didėja, ir tai sulaiko užsienio investicijas ir lemia dideles socialines, ekonomines ir aplinkosaugos sąnaudas. Skubiausi uždaviniai yra užbaigti ir modernizuoti geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūros statybą, ypač Antverpene ir Briuselyje ir aplinkui. Taip pat esama didelių apribojimų geležinkelių ir kelių transporto paslaugų srityje. Valdžios institucijos gali paskatinti veiksmingiau naudoti esamą infrastruktūrą ir pereiti nuo individualaus transporto prie kolektyvinio ir mažataršio transporto;

(26)

2018 m. Europos semestro kontekste Komisija atliko išsamią Belgijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. stabilumo programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Belgija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(27)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (9) visų pirma atspindėta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Belgijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

Užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 1,8 %, o tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis. Vykdyti numatytas pensijų reformas ir apriboti prognozuojamą ilgalaikės priežiūros išlaidų didėjimą. Toliau visapusiškai įgyvendinti 2013 m. bendradarbiavimo susitarimą, siekiant koordinuoti visų valdžios lygmenų fiskalinę politiką. Visais valdžios lygmenimis didinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir gerinti jų sudėtį siekiant sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms, visų pirma atliekant išlaidų peržiūras.

2.

Šalinti paskatas nedirbti ir didinti aktyvios darbo rinkos politikos, visų pirma taikomos žemos kvalifikacijos darbuotojams, migrantų kilmės asmenims ir vyresnio amžiaus darbuotojams, veiksmingumą. Vykdyti švietimo ir mokymo reformas, be kita ko, užtikrinant vienodas galimybes ir didinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių absolventų dalį.

3.

Mažinti reglamentavimo ir administracinę naštą siekiant skatinti verslumą ir didinti paslaugų, visų pirma mažmeninės prekybos, statybos ir profesinių paslaugų, srities konkurenciją. Spręsti didėjančias judumo problemas, visų pirma investuojant į naują arba esamą transporto infrastruktūrą ir stiprinant paskatas naudotis kolektyviniu ir mažataršiu transportu.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3)  OL C 179, 2018 5 25, p. 1.

(4)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(6)  Pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, Komisijos perskaičiuotas taikant bendrai sutartą metodiką.

(7)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(8)  Grynąsias pirmines valdžios sektoriaus išlaidas sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos atmetus palūkanų išlaidas, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamas išlaidas Sąjungos programoms ir išlaidų nedarbo išmokoms nediskrecinius pokyčius. Nacionaliniu lygmeniu finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas išlyginamas per ketverių metų laikotarpį. Įskaičiuojamos diskrecinės su pajamomis susijusios priemonės arba įstatymais nustatytas pajamų padidėjimas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos.

(9)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.


Top