Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017IR3545

Europos regionų komiteto nuomonė „Sambūvio su konfliktinėmis rūšimis skatinimas pagal ES gamtos direktyvas“

OJ C 176, 23.5.2018, p. 25–28 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/25


Europos regionų komiteto nuomonė „Sambūvio su konfliktinėmis rūšimis skatinimas pagal ES gamtos direktyvas“

(2018/C 176/07)

Pranešėjas:

Csaba Borboly (RO / ELP), Hargitos regiono tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

Nuomonė savo iniciatyva

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad biologinė įvairovė, tinklas „Natura 2000“ ir rūšių apsauga yra bendros ES svarbos klausimai, aktualūs visoms valstybėms narėms, regionams ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir mano, kad dėl to labai svarbu toliau plėtoti esamą praktiką, pagal kurią valstybės narės ir regionai, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijos imasi koordinuotų priemonių siekiant nustatytų tikslų ir bendros naudos vadovaujantis solidarumo ir subsidiarumo principais;

2.

pakartoja savo poziciją, kurią išdėstė ankstesnėje nuomonėje dėl Gamtos direktyvų tinkamumo patikros ir kuriai taip pat pritarė Europos Parlamentas, kad nereikia persvarstyti Gamtos direktyvų, o veikiau sutelkti dėmesį į jų tinkamą įgyvendinimą įvairiuose regionuose ir valstybėse narėse visoje ES teritorijoje atsižvelgiant į naujausią mokslo ir technikos pažangą ir pasinaudojant direktyvomis suteikiamu lankstumu spręsti konkrečias vietines problemas, susijusias su galimais tam tikrų rūšių ir žmogaus veiklos konfliktais; todėl įsipareigoja prisidėti prie Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai, užtikrinant pakankamas pastangas taip pat sambūviui su konfliktinėmis rūšimis skatinti, kai yra taikomos atitinkamos priemonės Europos, nacionaliniu, regionų, o taip pat ir vietos lygmenimis;

3.

pabrėžia ypatingą direktyvų svarbą, nes „Natura 2000“ tinklas ir veiksmingai koordinuojama aplinkos apsaugos politika labai padėjo suderinti valstybių narių biologinės įvairovės tikslus ir taip įrodyti Europos Sąjungos pridėtinę vertę;

4.

primena, kad valstybės narės yra atsakingos už tinkamus sprendimus savo teritorijoje, atitinkančius direktyvas ir jų dvasią, kad būtų atsižvelgta į konkrečią atskirų rūšių padėtį skirtinguose regionuose ir tam tikras problemas, įtraukiant į procesą ne tik vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir visus kitus suinteresuotuosius subjektus;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma problemų, susijusių su žmonių ir konfliktinių rūšių sambūviu, gali kilti dėl žmonių veiklos daromo spaudimo daugelio rūšių natūralioms buveinėms ir dėl dažnai netinkamo žmonių elgesio su šiais gyvūnais, pavyzdžiui, dėl invazinės veiklos saugomose teritorijose, aktyvios priežiūros medžioklės ar turizmo arba dėl netinkamo atliekų tvarkymo, pritraukiančio stambiuosius plėšrūnus į žmonių gyvenvietes; todėl pabrėžia, kad būtina laikytis holistinio požiūrio į biologinę įvairovę ir rasti būdų konkrečioms problemoms spręsti atsižvelgiant į vietos aplinkybes, o tam, savo ruožtu, reikalingas glaudus visų įvairių valdymo lygmenų ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas;

6.

tikisi, kad rengiant kitą daugiametę finansinę programą bus skirta pakankamai išteklių, siekiant užtikrinti lėšų apsaugai, prevencijai (įskaitant informuotumo didinimą ir švietimą aplinkosaugos klausimais), kompensacinėms priemonėms, moksliniams tyrimams ir kitiems konkretiems veiksmams įvairiose susijusiose politikos srityse ir panaudojant atitinkamus ES fondus;

7.

pakartoja, kad svarbu visais teritoriniais Europos Sąjungos lygmenimis gerinti biologinės įvairovės padėtį, todėl būtina taikyti suderintas priemones;

8.

atkreipia dėmesį į kiekybinį ir kokybinį biologinės įvairovės pagerėjimą daugelyje regionų, tačiau taip pat į padidėjusią sąveikos su žmonių bendruomenėmis tikimybę. Kai kurių konfliktinių rūšių atvejais tokie susidūrimai gali kelti rimtą pavojų žmonėms ir ekonominei veiklai, jei vietos bendruomenės nėra tinkamai pasiruošusios arba šiai problemai spręsti nėra pasiūlyta jokio tinkamo, realistiško, proporcingo ir vietų ypatumams pritaikyto sprendimo;

Veiksmingesnis įgyvendinimas

9.

atsižvelgdamas į konfliktinių rūšių apibrėžtį, pagal kurią šios rūšys dėl savo biologinių ir etologinių savybių konkuruoja su įvairia žmogaus veikla dėl bendro išteklių ir erdvės naudojimo, ragina imtis naujų priemonių, grindžiamų moksliniais duomenimis, įskaitant tinkamas direktyvų taikymo taisykles bei įvairių kitų priemonių įgyvendinimą;

10.

laikosi nuomonės, kad, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir įgyvendinti direktyvas, nepaprastai svarbu numatyti lėšų daugiadalykiams ir plataus masto moksliniams tyrimams, kuriuos atliekant socialiniai mokslai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, kaip ir gamtos mokslai šioje srityje;

11.

pabrėžia, kad trys pagrindiniai aspektai patvirtina labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą: pirma, jos yra pagrindinės investicijų, kurioms naudojamos valstybių narių ir ESI fondų lėšos, iniciatorės, antra, jos yra reguliavimo arba leidimus žemės ūkio ir teritorinio bei miestų planavimo sektoriuose išduodančios valdžios institucijos, todėl jos gali turėti didelę įtaką nustatant žemės naudojimo paskirtį, taigi ir pirmenybę teikti aplinkosaugos klausimams; trečia, vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai vietos bendruomenių ir atlieka reikšmingą vaidmenį informuojant, motyvuojant ir skatinant gyventojus apsaugoti buveines ir konfliktines rūšis;

12.

ragina Europos Komisiją tęsti darbą ir dėti dar daugiau pastangų perduodant žinias, kuriomis siekiama remti vietos ir regionų lygmens sprendimus, skirtus užtikrinti sambūvį su konfliktinėmis rūšimis, ir, kur įmanoma, galimas problemas paversti privalumais; tai turėtų apimti geriausios praktikos, susijusios su geriausiais tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų rūšių valdymo pavyzdžiais, sklaidą. Nevyriausybinės organizacijos ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai – praktinių žinių, kurias jie įgijo vykdydami atitinkamus projektus visoje Europoje, skleidėjai – turėtų būti laikomi stipriais partneriais žinių perdavimo srityje;

13.

susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse pastebimas vietos bendruomenių priešinimasis konfliktinių rūšių sugrąžinimui, buvimui ir populiacijų didėjimui. Netinkami konfliktų sprendimo būdai, taip pat nesėkmingo valdymo pavyzdžiai, nepritaikyti arba netinkamai pateikti, gali paskatinti nepritarimą aplinkos politikai, todėl kai kuriuose regionuose, kuriuose yra daug didžiųjų plėšrūnų, gali būti vykdoma neteisėta medžioklė, medžiojimas spąstais ir nuodijimas; tai yra neginčytinai smerktina veikla, tačiau ją sustabdyti vien tik draudimais ir sankcijomis yra sudėtinga;

14.

pažymi, kad yra daug valstybių narių, kurių vietose ir regionuose yra puikių sambūvio su konfliktinėmis rūšimis, visų pirma su didžiaisiais plėšrūnais, praktikos pavyzdžių, todėl būtina pabrėžti, kad svarbu plėtoti vietos ir regionų lygmens projektus, grindžiamus šiais pavyzdžiais; pabrėžia, kad greta šių vietos, regionų ar nacionalinių viešojo ar privačiojo sektoriaus iniciatyvų LIFE projektai taip pat gali būti gerosios patirties pavyzdžiais, jeigu jie nenutraukiami ir pratęsiami konkrečiam projektui pasibaigus;

15.

tikisi, kad rengiant kitą daugiametę finansinę programą, tęsiant programą „Horizontas 2020“, kuriant naują mechanizmą, veiksiantį po ESI fondų, bus skiriamas tinkamas dėmesys mūsų bendram Europos paveldui, su saugomomis rūšimis susijusiai veiklai, visų pirma veiksmingoms, naudingoms ir vietos bendruomenių interesus atitinkančioms investicijoms ir priemonėms, skirtoms didžiųjų plėšrūnų ir konfliktinių rūšių klausimams spręsti;

16.

užtikrina Europos Komisijai savo visapusišką paramą numatomų specialių biogeografinių regionų platformų kūrimui, ir pabrėžia, kad jų tinkamam veikimui būtinas tiesioginis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Naujos iniciatyvos

17.

pabrėžia, kad vykdant tyrimų atranką ypatingą dėmesį reikia skirti moksliniams tyrimams ir plėtrai, kurie padeda siekti biologinės įvairovės, ekonominių, socialinių ir laukinės gyvūnijos valdymo tikslų ir kurių rezultatai gali būti greitai ir praktiškai pritaikomi;

18.

mano, kad vietos ir regionų lygmeniu vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą reikia stengtis vengti skirtingo požiūrio, t. y. atvejų, kai moksliniams tyrimams skirtais fondais negali pasinaudoti regionai ir vietovės, kuriose yra didelės gamtinės vertės teritorijos ir svarbios buveinės, tačiau jie yra mažiau išsivystę;

19.

norėtų patikslinti, kad įvairūs su biologine įvairove susiję bandomieji projektai sudarė puikias galimybes valstybėms narėms tarpusavyje pasidalyti žiniomis ir daugeliu atveju buvo sėkmingi, nes padėjo vietos bendruomenėms geriau suprasti įvairius tikslus ir jaustis atsakingomis už jų įgyvendinimą, paskatino jas kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti nykstančių ir retų rūšių apsaugos veikloje;

20.

vis dėlto pabrėžia, kad daugeliu atveju tai nėra ilgalaikės iniciatyvos, dažniau vienkartinės ir laikinos, todėl mano, kad į projektų atrankos procesą svarbu įtraukti kriterijų, kuris leistų įvertinti, ar tam tikrų organizacijų ar jų narių įgyvendintus projektus vėliau bus galima praktiškai tęsti, taip užtikrinant veiksmingą Europos fondų panaudojimą;

21.

mano, kad būtinos naujos priemonės siekiant su biologine įvairove ir didžiaisiais plėšrūnais dažnai siejamo teigiamo išorinio poveikio vietos bendruomenėse, nes daugeliu atveju galimybės praktikoje yra nepakankamai išnaudojamos arba trūksta tam būtinų sąlygų, visų pirma žinių ir tinkamos paramos;

Konkretūs su didžiaisiais plėšrūnais susiję aspektai

22.

mano, kad kai kuriuose regionuose didieji plėšrūnai dėl jiems būdingos elgsenos, fizinių ir ekologinių savybių ir instinktų padaro daug žalos žmogaus sveikatai, o kartais gali ir mirtinai sužaloti, taip pat kelti grėsmę gyvulių sveikatai ir gerovei, ir kad iki šiol jų atžvilgiu taikyti veiksmai buvo nepakankami, todėl reikia geriau spręsti dėl didžiųjų plėšrūnų kylančius konfliktus ir visapusiškai pasinaudoti naudinga patirtimi, įgyta vykdant mokslinius tyrimus ir plėtros projektus bei kitus svarbius projektus siekiant sumažinti poveikį ir riziką žmonėms ir gyvūnams;

23.

mano, kad didieji plėšrūnai, priklausomai nuo jų apsaugos lygio, turi būti saugomi už žmonių gyvenviečių ribų neatsižvelgiant į tai, ar jie gyvena „Natura 2000“ apsaugos teritorijoje ar už jos ribų; tačiau jei didieji plėšrūnai žmonių gyvenvietėse pasirodo ne retkarčiais, o nuolat, tai patvirtina tam tikrą elgesio modelį, pavojingą žmonėms, visų pirma vaikams ir vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenims, ir kurio negalima laikyti susijusios rūšies „konfliktiniam individui“ natūraliu; todėl mano, kad tokiais atvejais reikėtų imtis visų priemonių sumažinti riziką ir, jeigu tai neišvengiama, tinkamais ir kontroliuojamais būdais pervežti „konfliktinį individą“ arba imtis kitų būtinų veiksmų; šių veiksmų reikia imtis atsižvelgiant į atitinkamus valdymo planus, jei tokių esama. Taip siekiama užtikrinti, kad valdymo planai būtų parengti visur, kad būtų galima reglamentuoti apsaugą ir konfliktus. Bet kuriuo atveju dėl „konfliktinių individų“ priimtos priemonės turi būti išimtinės ir neturėtų daryti poveikio populiacijos ateičiai ir gyvybingumui;

24.

apgailestauja, kad šiuo metu Europos žemės ūkio produktų gamintojai ir gyvūnų augintojai nedalyvauja Europos didžiųjų plėšrūnų klausimams skirtos platformos veikloje ir todėl informacijos apie suinteresuotųjų subjektų grupės interesus negalima tiesiogiai perduoti Europos Komisijos plėtojamai bendradarbiavimo iniciatyvai; todėl ragina suinteresuotuosius subjektus būti atvirais ieškant kompromiso šiuo klausimu ir bendromis pastangomis kuo greičiau sudaryti reikiamas sąlygas, kad platformos veikloje būtų atsižvelgiama į visus interesus;

Su biologine įvairove susiję regionų ir vietų aspektai

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžiųjų plėšrūnų buveinių kokybė ir dydis patvirtina, kad jų padėtis gerėja, tačiau kartu, taip pat ir dėl žemės ūkio veiksnių, gali išnykti kai kurios tradicinės ūkininkavimo formos; patikslina, kad kalnų ganyklose ir pievose yra daug kitų buveinių, įskaitant saugomas paukščių buveines ir augalų bendrijų zonas, kurios vis labiau nyksta, nes mažėja jų išlikimui reikalinga žmogaus veikla;

26.

mano, kad kalbant apie buveines ir su jomis susijusias ūkininkavimo formas, būtina numatyti skatinamąsias priemones, kuriomis galėtų naudotis ne tik tinklo „Natura 2000“ zonose ūkius turintys ūkininkai, bet ir kaimyninių teritorijų ūkininkai, nes šios ūkininkavimo formos, ypač tradicinės, daugeliu atveju natūralaus ūkininkavimo formos, kurias taikant atsižvelgiama į vietos sąlygas, labai prisideda prie biologinės įvairovės didinimo ir darnaus kaimo vietovių vystymosi; ragina Europos Komisiją savo būsimame bendros žemės ūkio politikos poveikio biologinei įvairovei vertinime pasiūlyti naujų paskatų ir galimų koregavimo metodų;

27.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų imtis daugiau ir įvairesnių priemonių biologinės įvairovės tikslams įgyvendinti, tačiau mano, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su valstybėmis narėmis ir Sąjunga siekiant išnaudoti visas galimybes, kurias užtikrina šių institucijų dalyvavimas, ir šiuo tikslu parengti atitinkamą veiksmų programą;

28.

ragina valstybes nares ir, visų pirma, vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti ES agentūrų teikiama technine pagalba, kad jos galėtų parengti savo pačių programas, bendrai finansuojamas nacionalinių ir (arba) ES fondų lėšomis;

29.

mano, kad vykdant komunikaciją biologinės įvairovės tema ir rengiant veiksmų planus būtina užtikrinti tiesioginį atstovavimą medžiotojams, medžioklės plotų prižiūrėtojams, miškininkams ir gyvulių augintojams, kadangi daugelio retų rūšių atveju būtent jie svariai prisideda sudarant ir išlaikant esamą ir natūralia laikomą padėtį besirūpindami ir kontroliuodami populiacijas, sistemindami ir struktūruodami miškus ir valdant susijusią infrastruktūrą;

30.

ragina valstybes nares taikyti „Natura“ direktyvose nustatytas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas tam tikroms rūšims, galinčioms sukelti konfliktų, pakankamai lanksčiai ir greitai bei deramai atsižvelgiant į padėtį regiono ar vietos lygmeniu ir prireikus bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ar regionais; taip pat mano, kad didiesiems plėšrūnams ir konfliktinėms rūšims skirtuose regioniniuose ir nacionaliniuose projektuose turėtų būti atsižvelgta į vietų ir regionų ypatumus, tradicijas ir gamtos bei kultūros paveldą;

Politikos nuoseklumas

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad su „Natura 2000“ zonomis susijusios mokėjimų sistemos valstybėse narėse labai skiriasi ir pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo nuspręsta netaikyti šių mokėjimų įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, nors jos turi dideles didžiųjų plėšrūnų populiacijas; todėl mano, kad jau dabartiniu programavimo laikotarpiu būtina imtis priemonių šioje srityje;

32.

siūlo vystant ir modernizuojant transporto, visų pirma kelių ir geležinkelių, infrastruktūrą ypatingą dėmesį skirti didžiųjų plėšrūnų naudojamiems sujungiamiesiems keliams tarp buveinių ir migravimo koridorių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Europos kraštovaizdžio suskirstymo būdo ir jo ypatingos sandaros didėja buveinių fragmentacija, didieji plėšrūnai dažnai priversti, individualiai ar grupėmis, judėti per žmonių naudojamas arba apgyvendintas teritorijas, kad galėtų migruoti tarp skirtingų savo buveinių dalių. Todėl atliekant žemėtvarkos planavimą ir planuojant saugomų teritorijų bei kaimyninių vietovių tvarkymą tokiai padėčiai būtina skirti ypatingą dėmesį;

33.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau pritaikyti finansavimo sistemas biologinės įvairovės ir buveinių valdymo, įskaitant didžiųjų plėšrūnų buveines, klausimams spręsti ir užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą, būtinus žmogaus veiklos ir tam tikrų rūšių konfliktams valdyti, kad būtų galima greitai ir paprastai atlyginti padarytą žalą;

34.

pritaria, kad galima sėkmingai taikyti daugiapakopio valdymo modelį aplinkos apsaugos ir ypač biologinės įvairovės didinimo srityse, todėl mano, kad taip pat būtinos atitinkamos naujos ir suderintos priemonės;

Tolesni veiksmai

35.

siekiant kuo platesnio ir sąmoningesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, siūlo kartu su Europos Komisija 2019 m. surengti konferenciją dėl tinkamo, saugaus ir naudingo vietos bendruomenės sambūvio su konfliktinėmis rūšimis, ypač su didžiaisiais plėšrūnais. Konferencijoje būtų galima įvertinti nuomonės savo iniciatyva ir specialių biogeografinių regionų platformų poveikį ir surengti politines ir mokslines diskusijas dėl konkrečių veiksmų po 2021 m.;

36.

ragina Europos Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, jų organizacijoms ir atstovams būtų tiesiogiai atstovaujama ir kad jie galėtų veiksmingai ir naudingai dalyvauti kuriant konfliktinių rūšių klausimams skirtas platformas ir bendradarbiavimo mechanizmus ir rengiant susijusią politiką; prašo Komisijos paskelbti atitinkamas rekomendacijas ir gaires, kad valstybės narės galėtų keistis gerąja praktika;

37.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurioms aktualus didžiųjų plėšrūnų klausimas, būtų naudingas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) pobūdžio bendradarbiavimas jau dabartiniu programavimo laikotarpiu; tai galėtų būti makroregioninio ar biogeografinio regiono arba Europos Sąjungos lygmens bendradarbiavimas, kurio tikslas būtų spręsti bendras ar panašias problemas ir imtis veiksmingų ir koordinuotų priemonių.

2018 m. sausio 31 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


Top