Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017IR3553

Europos regionų komiteto nuomonė – Visapusiškas atnaujintos Europos strategijos dėl atokiausių regionų įgyvendinimas

OJ C 176, 23.5.2018, p. 15–20 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/15


Europos regionų komiteto nuomonė – Visapusiškas atnaujintos Europos strategijos dėl atokiausių regionų įgyvendinimas

(2018/C 176/05)

Pranešėjas:

Fernando Clavijo Batlle (ES/ALDE) Kanarų salų autonominės srities pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“

COM(2017) 623 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

primena, kad atokiausi regionai – tai aštuonių salų ir salynų Karibų jūroje, Indijos vandenyne ir Atlanto vandenyne grupė bei izoliuota žemyninė teritorija Amazonės džiunglėse, kurios apima šešias Prancūzijos užjūrio teritorijas (Prancūzijos Gvianą, Gvadelupą, Martiniką, Majotą, Reunjoną ir Sen Marteną), du Portugalijos autonominius regionus (Azorų salas ir Madeirą) ir vieną Ispanijos autonominę sritį (Kanarų salas), kuriems būdingi SESV 349 straipsnyje nustatyti specifiniai suvaržymai, kurių pastovumas ir derinys apsunkina šių regionų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

2.

pripažįsta, kad šių regionų ekosistemos yra ypač turtingos, jie turi didžiulių galimybių vystyti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir vykdyti jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir veiklą aplinkos, orlaivių ir erdvėlaivių pramonės, astronomijos, vulkanologijos, okeanografijos, žemės ūkio, darnaus turizmo ir savo turtingo kultūros paveldo srityse;

3.

pabrėžia, kad, nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria šie regionai (labiausiai nutolusios Europos sienos), jie turi galimybių vykdyti įmonių plėtrą tokiose srityse kaip mėlynoji, žalioji, baltoji, senjorų ekonomika ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos – visos šios sritys turi didelį augimo ir užimtumo didinimo potencialą;

4.

palankiai vertina atnaujintą ES įsipareigojimą atokiausiems regionams ir pripažįsta Komisijos pastangas atsižvelgti į jų pasiūlymus bendrame memorandume „Naujas postūmis įgyvendinant SESV 349 straipsnį“; ši parama, kuri ypač svarbi šiuo sudėtingu ES momentu, patvirtina Europos institucijų įsipareigojimą geriau atsižvelgti į atokiausių regionų realijas;

5.

primena, kad naujasis komunikatas dėl atokiausių regionų yra diskusijų dėl ES ateities dalis, jis taip pat įtrauktas rengiant kitą programavimo laikotarpį ir buvo parengtas po 2015 m. gruodžio mėn. ES Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo galutinai išaiškinta SESV 349 straipsnio kaip savarankiško ir pakankamo teisinio pagrindo atokiausiems regionams taikymo sritis;

6.

mano, kad naujuoju komunikatu reikia užtikrinti, kad būtų galima sistemingai taikyti SESV 349 straipsnį, tarpusavyje suderinant tris tikslus – vienodas galimybes, konkurencingumą ir išorinį poveikį. Šie trys neatskiriami elementai turi tapti atokiausiems regionams skirtos plataus užmojo viešosios politikos, turinčios priemonių, kuriomis būtų užtikrintos lygios šių regionų piliečių teisės, rodikliais;

7.

apgailestauja, kad komunikate nesprendžiami atokiausiems regionams labai svarbūs klausimai, pavyzdžiui, sanglaudos politikos poveikis, specialūs koregavimai socialinėje ir užimtumo bei transporto politikos srityse, arba klausimai, susiję su konkrečiais atokiausiems regionams skirtais mokesčių ir muitų režimais, kurie labai svarbūs šių regionų vystymuisi;

8.

palankiai vertina tai, kad laikomasi aiškaus subsidiarumo principu paremto požiūrio, tačiau apgailestauja, kad kyla neaiškumų dėl įvairių valdžios lygmenų dalyvavimo ir trūksta informacijos, kokias priemones pastaruoju metu įgyvendina kiekvienas valdžios lygmuo;

9.

palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė stiprinti savo partnerystę su atokiausiais regionais, kad jie galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą ir visapusiškai pasinaudoti naryste ES, palaikant su jais nuolatinį dialogą ir taip atsižvelgiant į šiems regionams labiausiai rūpimus klausimus bei jų nuomones. Tvirtesnė atokiausių regionų, valstybių, kurioms jie priklauso, Europos institucijų, Europos investicijų banko ir privačiojo sektoriaus subjektų partnerystė yra itin svarbus elementas; šiuo atžvilgiu labai veiksmingi pasirodė kas dvejus metus vykstantys forumai dėl atokiausių regionų, kuriuose visi suinteresuotieji subjektai gali pareikšti savo nuomonę, todėl labai svarbu juos ir toliau rengti;

10.

atkreipia dėmesį į jau ne kartą minėtą poreikį atlikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atokiausių regionų ex-ante poveikio vertinimus, kad būtų galima parengti pritaikytas priemones; tikisi, kad dėl šio naujo postūmio šis pripažinimas bus veiksmingai įgyvendintas;

11.

be to, atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos mėn. Europos Parlamento rezoliuciją „Sanglaudos ir vystymosi skatinimas atokiausiuose ES regionuose: SESV 349 straipsnio įgyvendinimas“ ir trijų susijusių valstybių indėlį;

Atokiausi regionai – Europos uždavinių sprendimo priešakyje

12.

pakartoja savo raginimą stiprinti ES socialinį aspektą ir tikisi, kad Europos socialinių teisių ramstis padės spręsti atokiausių ir kitų regionų patiriamas problemas, pavyzdžiui, susijusias su vienu iš didžiausių ES nedarbo lygiu (ypač jaunimo), didėjančia nelygybe ir aukštais socialinės atskirties rodikliais, kurie patvirtina, kad šie regionai patiria sunkumų užimtumo srityje, o dėl to kyla didelis socialinis nepasitenkinimas, kaip rodo Prancūzijos Gvianoje vykę protestai;

13.

pabrėžia, kad krizė padarė labai didelį neigiamą poveikį atokiausiems regionams, kurie dėl savo struktūrinių ypatybių – nestabilios ekonominės padėties, aukšto nedarbo lygio ir didelės nekvalifikuotų darbuotojų dalies – yra viena iš labiausiai nukentėjusių ES zonų;

14.

apgailestauja kad, nepaisant to, kad socialinis aspektas buvo įtrauktas į 2012 m. strategiją, Komisija nepateikė pasiūlymų dėl koregavimo ar apčiuopiamų priemonių, atitinkančių šių regionų ypatumus, kad įgyvendinant Europos programas šiems regionams būtų galima taikyti išskirtines sąlygas;

15.

teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą įvertinti, ar pateisinamas konkretus atokiausiems regionams skirtas ESF asignavimas; SESV 349 straipsniu pripažintas jų unikalumas yra neabejotinai pakankama priežastis skirti tokį asignavimą, todėl remia Parlamento ir atokiausių regionų prašymą įtraukti šiuos regionus į kitą pasiūlymą dėl ESF reglamentavimo;

16.

palankiai vertina proaktyvius atokiausių regionų veiksmus – įsteigtas atokiausių regionų užimtumo tinklas, kurio tikslas – rengti pasiūlymus ir projektus, skirtus kompensuoti ES veiksmų šioje srityje trūkumus;

17.

sutinka, kad, nepaisant per daugelį metų padarytos pažangos, atokiausi regionai ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, kuriuos dar labiau didina klimato kaita, globalizacija ir cikliškai vykstančios pasaulinės ekonomikos krizės, ir pritaria Komisijai, kuri mano, kad akivaizdžiai būtina stiprinti pastangas, kad šie regionai galėtų visapusiškai pasinaudoti narystės ES privalumais;

18.

primygtinai ragina atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį regionų lygmeniu laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo srityje, nes tai daro didelį poveikį regionams, ypač atokiausiems, kadangi jie turi daug ryšių su Jungtine Karalyste ir bendradarbiauja su jos asocijuotosiomis užjūrio šalimis tokiose srityse kaip turizmas arba tradicinių produktų gamyba;

19.

pažymi, kad kai kurie atokiausi regionai susidūrė ir vis dar susiduria su dideliais neteisėtos imigracijos srautais, visų pirma nelydimų nepilnamečių, dėl kurių kyla nemažai su valdymu susijusių problemų;

20.

primena, kad atokiausi regionai savo teritorijose yra Europos išorės sienos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jų vystymosi skirtumai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, sudaro palankesnes sąlygas migracijos srautams;

21.

primena, kad atokiausi regionai pasižymi tam tikromis savybėmis, dėl kurių jie yra ypač pažeidžiami klimato kaitos poveikio atžvilgiu. Šie regionai ypač kenčia nuo gamtos reiškinių, kurie tapo dažnesni ir ekstremalesni; akivaizdus to pavyzdys – didžiulė žala, kurią Karibų jūros atokiausiuose regionuose, ypač Sen Martene, padarė uraganas Irma;

22.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti atokiausių regionų aspektą Aplinkos ir klimato politikos programoje (LIFE) ir atlikti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų šiuose regionuose panaudojimo vertinimą, ir tikisi, kad šiame vertinime bus aptartos problemos, su kuriomis susiduriama norint pasinaudoti šiuo fondu;

Atokiausi regionai – galimybė Europai. Inovatyvių projektų bandymų stotis

23.

mano, kad mėlynoji ekonomika suteikia daug ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių, visų pirma atokiausiuose regionuose, nes jie sustiprina ES jūrinį matmenį ir yra labai svarbūs užtikrinant tarptautinį vandenynų valdymą;

24.

teigiamai vertina tai, kad naujajame komunikate pripažįstama, jog atsinaujinančiųjų išteklių energija, visų pirma jūrų, vis dar yra nepakankamai išvystyta ir ragina suteikti tinkamą paramą jai stiprinti, atsižvelgiant į tai, kad atokiausi regionai gali teisėtai imtis lyderio vaidmens;

25.

pritaria raginimui, kad valstybės narės į savo nacionalinės teisės aktus įtrauktų atokiausių regionų ypatumus, kad būtų skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo plėtojimas;

26.

remia ES iniciatyvą dėl švarios energijos salose ir ragina atokiausius regionus, kurių elektros energijos sistemos yra visiškai izoliuotos, imtis aktyvaus vaidmens įgyvendinant šią iniciatyvą per atokiausių regionų energijos tinklą;

27.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti naują specialią priemonę, kuria būtų siekiama kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su švarios energijos gamyba ir saugojimu;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad atokiausi regionai pasižymi išskirtine biologine įvairove, kuri sudaro beveik 80 % Europos biologinės įvairovės; šiuose regionuose yra 34 vietovės, kurios laikomos itin svarbiomis ekologinei planetos pusiausvyrai;

29.

palankiai vertina atokiausių regionų įsipareigojimą dėl žiedinės ekonomikos, ir primena, kad siekiant pereiti prie tokios ekonomikos reikalingos didelės investicijos, visų pirma siekiant didinti gyventojų informuotumą, kurti infrastruktūrą ir vykdyti mokslinius tyrimus ir inovacijas;

30.

palankiai vertina tai, kad į 2018–2020 m. Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE) ketinama įtraukti skyrių dėl atliekų tvarkymo atokiausiuose regionuose ir teikti paramą šiuose regionuose vykdomiems bandomiesiems žiedinės ekonomikos projektams, taip pat ketinama nustatyti tvarką, skirtą palengvinti atliekų perkėlimą į kaimynines šalis, kuriose jos būtų tvarkomos;

31.

atkreipia Komisijos dėmesį į poreikį kitu programavimo laikotarpiu pritaikyti dabartinius aplinkos finansinės priemonės LIFE+ atrankos kriterijus prie atokiausių regionų realijų;

32.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą teikti pagalbą siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrinti tvarų naudojimąsi ekosisteminėmis paslaugomis ir prisitaikyti prie klimato kaitos įgyvendinant konkrečią būsimą programą, kuri bus taikoma visiems atokiausiems regionams; rekomenduoja, kad šia programa būtų leidžiama finansuoti projektus visuose atokiausiuose regionuose, o tiesioginis valdymas būtų pavestas Komisijai kartu su regionais;

Remti lygias galimybes. Solidari Europa ir pritaikytos priemonės

33.

mano, kad atokiausių regionų ekonominis ir socialinis prisitaikymas turėtų ir toliau galėti remtis ES finansine parama ir į tai turi būti atsižvelgta rengiant naują Europos strategiją po 2020 m.;

34.

primena, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) gali būti tinkamas įrankis bendradarbiavimo galimybėms ir veiklai atokiausiuose regionuose plėsti;

35.

remia iniciatyvą, kuria siekiama skatinti atokiausių regionų galimybę naudotis ESIF per vieną bendrą prieigos punktą – Europos investicijų banko įsteigtą Europos investavimo konsultacijų centrą;

36.

ragina Komisiją laikytis nuoseklaus požiūrio teikiant valstybės pagalbą atokiausiems regionams ir atsižvelgti į jų ypatumus visose rekomendacijose, išlaikant glaudžią sąsają su kitomis ES politikos sritimis;

37.

mano, kad įvairus atokiausių regionų kultūros paveldas ir jų kultūros ir kūrybos pramonė gali turėti didesnį ekonominį poveikį užimtumo požiūriu ir turi didelį vystymo potencialą, kuriam poveikį daro dėl regionų atokumo susidarančios papildomos sąnaudos, ribojančios meno kūrinių ir menininkų judėjimą; prašo Komisijos į kitą kultūros programą įtraukti judumo Europos lygmeniu aspektą ir numatyti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones;

38.

palankiai vertina tai, kad atokiausi regionai gali pasinaudoti maksimalia švietimo ir mokymo programose skiriama pagalba judumui, ir mano, kad tikslinga tai išlaikyti ir ateityje; palankiai vertina galimybę šią galimybę pradėti taikyti ir trečiosioms šalims;

39.

mano, kad svarbus žingsnis į priekį yra priemonės, skirtos stebėti laipsniškos atokiausių regionų integracijos į bendrąją rinką pažangą, sukūrimas ir pranešimas, kad rengiant naujas COSME strategijas bus atsižvelgta į konkrečius įmonių atokiausiuose regionuose poreikius siekiant remti jų tarptautinimą;

Remti didesnį augimą. Regioninius projektus atitinkanti konkurencingumo politika

40.

pabrėžia, kad žemės ūkis yra nepaprastai svarbus sektorius ekonomikai, aplinkai, teritorijų planavimui ir užimtumui atokiausiuose regionuose – ES tai pripažino, kai numatė nuostatą dėl specialaus režimo pagal POSEI programą ir specialias nukrypti leidžiančias nuostatas BŽŪP ir ragina tai ir toliau taikyti;

41.

mano, kad vis didėjantis Europos ir tarptautinio žemės ūkio rinkos, kurioje prekiaujama tokiais pačiais produktais, kurie gaminami atokiausiuose regionuose, liberalizavimas palaipsniui silpnina šių regionų konkurencingumą; mano, kad siekiant reaguoti į šias išskirtines aplinkybes, be kitų struktūrinių priežasčių, būtina numatyti daugiau asignavimų pagal POSEI programą;

42.

primena Komisijai, kad ji turi į prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi su trečiosiomis šalimis arba su tarptautinėmis organizacijomis, įtraukti specialų skyrių dėl bet kokio klausimo, kuris būtų ypač svarbus atokiausiems regionams, kaip nustatyta 2013 m. kovo 13 d. Reglamente Nr. 228/2013, ir atkreipia dėmesį į tai, kad į tokius susitarimus reikia sistemingai integruoti nuostatas dėl importui jautrių produktų neįtraukimo;

43.

mano, kad būtina, įgyvendinant dvišalius susitarimus su Lotynų Amerikos šalimis dėl bananų importo, pratęsti stabilizavimo mechanizmo taikymą po 2020 m., padaryti, kad jis veiktų automatiškai ir įvertinti šių priemonių taikymą kitiems susitarimams ir produktams;

44.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išnagrinėti galimybę leisti teikti valstybės pagalbą naujų laivų statybai atokiausiuose regionuose, laikantis tausaus išteklių naudojimo reikalavimų, ir mano, kad būtina priimti paramos priemonių, kuriomis būtų galima finansuoti tradicinei bei smulkiajai žvejybai naudojamus laivus atokiausiuose regionuose, atsižvelgiant į EP 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją;

45.

primena, kad atokiausių regionų žuvininkystės ir akvakultūros sektorius turi didelį augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuris remiamas nepakankamai, ir kad šio sektoriaus valdymas vietos lygmeniu turi tiesioginio teigiamo poveikio išteklių tvarumui;

46.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą apsvarstyti specialias priemones, visų pirma atokiausiems regionams taikomą kompensavimo sistemą įgyvendinant naujas programas ir atkreipia dėmesį į tai, kad regionai siekia, kad būtų vėl nustatyta nepriklausoma papildomų sąnaudų kompensavimo programa, paremta reglamentu, biudžetu ir specialiu valdymu, kurie būtų skirti žuvininkystei ir akvakultūrai atokiausiuose regionuose remti;

47.

apgailestauja, kad į naująjį komunikatą neįtraukta sanglaudos politika, nepaisant to, kad jame, pripažįstama, jog ji yra svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga; tikisi, kad atnaujindama sanglaudos politiką Komisija tinkamai atsižvelgs į atokiausius regionus;

48.

dar kartą išreiškia savo paramą sustiprintai ir supaprastintai sanglaudos politikai po 2020 m., kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti visų ES teritorijų pusiausvyrą ir lygias galimybes, todėl būtina šioje politikoje atokiausiems regionams toliau išlaikyti specialų režimą;

49.

apgailestauja, kad komunikate nepakankamai dėmesio skiriama atokiausiems regionams itin svarbiam specialiam papildomam asignavimui iš ERPF, ir pritaria, kad šis asignavimas būtų toliau skiriamas ir stiprinamas, kadangi šio asignavimo tikslas – įveikti nuolatinius struktūrinius atokiausių regionų trūkumus, kurie riboja jų konkurencingumą ir vystymąsi;

50.

primena savo poziciją, kad finansiniai įrankiai negali pakeisti subsidijų, nes jos yra esminis atokiausių regionų konvergencijos ES elementas; bet kokiu atveju, šie įrankiai turėtų būti ne privalomi, o tik pasirenkami;

51.

apgailestauja, kad komunikate nepateikiama nei įtikinamų sprendimų, nei į ateitį orientuotų pasiūlymų, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai įgyvendindami Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, ir todėl mano, kad tai būtina iš esmės persvarstyti;

52.

kartoja, kad pažangiosios specializacijos strategijos yra naudingos, ir palankiai vertina tai, kad pastaruoju metu suaktyvėjo atokiausių regionų tinklaveika;

53.

palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti, kad atokiausi regionai taptų eksperimentams atviromis erdvėmis, technologijų perdavimo platformomis ir inovatyvių sprendimų jų kompetencijos srityse bandymo vietomis;

54.

pritaria atokiausiems regionams skirtai Komisijos iniciatyvai pagal programą „Horizontas 2020“ ir nurodo, kad atidžiai stebės konkrečias su šiais regionais susijusias priemones pagal šią iniciatyvą įgyvendinant būsimą ES mokslinių tyrimų programą po 2020 m.;

55.

pabrėžia strateginę atokiausių regionų prieinamumo (transportas, energetika ir telekomunikacijos) endogeniniam šių regionų – nutolusių ir izoliuotų nuo Europos žemyno – vystymuisi ir vienodo požiūrio į šių regionų piliečius užtikrinimo svarbą;

56.

palankiai vertina iniciatyvą pradėti tyrimą, kurio tikslas– nustatyti ir geriau kiekybiniu požiūriu įvertinti atokiausių regionų jungčių poreikius, kuriame būtų atsižvelgta į visas šiuo tikslu taikomas teisines ir finansines priemones;

57.

pabrėžia geografinių ir demografinių iššūkių patiriančių ES regionų, tokių kaip atokiausi regionai, svarbą ir jų konkrečius poreikius; ragina Europos Komisiją ypatingą dėmesį skirti ES judumo politikos ir programų poveikiui šiems regionams ir šiuo klausimu paskelbti žaliąją knygą (1);

58.

primena, kad uostai ir oro uostai yra vienintelės atvykimo į atokiausius regionus ir išvykimo iš jų vietos ir jiems tenka svarbus socialinis vaidmuo; palankiai vertina galimybę tinkamai pagrįstais atvejais finansuoti investicijas į šiuos uostus ir teikti pagalbą jų veiklai;

59.

ragina Komisiją peržiūrint TEN-T prioritetus ištirti, kaip galima nustatyti ir įtraukti konkrečius atokiausių regionų poreikius, ypač jūrų greitkelių poreikį, taip palengvinant projektų, kuriais būtų gerinamas susisiekimas tarp šių regionų ir valstybių narių, kurioms jie priklauso, arba tarp atokiausio regiono ir kaimyninių teritorijų atitinkamuose jų geografiniuose baseinuose, įgyvendinimą;

Atokiausių regionų patrauklumo didinimas ir jų regioninio ir tarptautinio įvaizdžio gerinimas

60.

nurodo, kad siekiant didinti atokiausių regionų patrauklumą, stiprinti jų galimybę daryti poveikį savo atitinkamose teritorijose, būtina įtraukti realią geografinę baseino padėtį į visas ES politikos sritis, tokiu būdu užtikrinant vidaus ir išorės aspektų suderinamumą;

61.

pripažįsta, kad atokiausi regionai neabejotinai turi neišnaudoto potencialo ir todėl gali tapti atitinkamų kaimyninių geografinių teritorijų ekonomikos varomąja jėga ir veiksmingu ES įtakos pasaulyje tarpininku, visų pirma jos vystymosi politikos požiūriu;

62.

atidžiai stebės, kaip vystoma pasiūlyta idėja išnagrinėti galimybę nukreipti naujas ES investicijas į didelius prioritetinius projektus atokiausių regionų geografiniuose baseinuose ir kurti bendras atokiausių regionų ir kaimyninių šalių programas;

63.

apgailestauja, kad Komisijos pradėtai įgyvendinti strateginei programai trūksta ambicingumo ir nuoseklumo, kad padidėtų šių regionų ekonomikų tarptautinis mastas;

64.

palankiai vertina, kad pripažįstama, jog svarbu atlikti teritorinio poveikio vertinimus siekiant parengti ir aptarti naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tarptautinių prekybos susitarimų; mano, kad atokiausių regionų valdžios institucijos ir ekspertai turi sistemingai dalyvauti vertinant galimą Europos iniciatyvų teritorinį poveikį;

65.

perspėja apie sunkumus siekiant užtikrinti ERPF ir EPF sinergiją, ir pritaria, kad tikslinga sudaryti galimybes rengti bendradarbiavimo projektus, kurie suteiktų struktūrą ir turėtų realios pridėtinės vertės;

Išvados

66.

mano, kad tikslas geriau atsižvelgti į atokiausius regionus įgyvendinant Europos politiką ir iniciatyvas vis dar yra sudėtinga užduotis, kurią reikėtų pritaikyti prie Europos integracijos iššūkių;

67.

pažymi, kad nuo pradinių sprendimų priėmimo proceso etapų itin svarbu sistemingai ir visapusiškai įgyvendinti SESV 349 straipsnį, siekiant, kad jis būtų taikomas atsižvelgiant į realią atokiausių regionų padėtį;

68.

atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas naujasis komunikatas ir jame pateikti būsimi pasiūlymai.

Briuselis, 2018 m. sausio 31 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  RK nuomonė „Judumas geografinių ir demografinių iššūkių patiriančiuose regionuose“ (CdR 1691/2014).


Top