Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017XR6173

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl ESI fondų Bendrųjų nuostatų reglamento keitimo struktūrinėms reformoms remti

OJ C 176, 23.5.2018, p. 5–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/5


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl ESI fondų Bendrųjų nuostatų reglamento keitimo struktūrinėms reformoms remti

(2018/C 176/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrųjų nuostatų reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (1),

atsižvelgdamas į:

i)

2012 m. gegužės 4 d. RK nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl bendrojo reglamento, taikomo bendros strateginės programos fondams, kurioje pabrėžiama, kad regionų valdžios institucijos negali nukentėti dėl to, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų ekonomikos valdymo srityje, visų pirma susijusių su valstybių narių valdžios sektoriaus deficitu;

ii)

2016 m. balandžio 8 d. RK nuomonę „2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa“, kurioje RK nepritarė tam, kad sanglaudos politika taptų priklausoma nuo Europos semestro, nes pati sanglaudos politika yra teisėta ir įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyse;

iii)

2017 m. gegužės 12 d. RK nuomonę „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m. „Už stiprią ir veiksmingą Europos sanglaudos politiką po 2020 m.““, kuria remiasi iniciatyva #CohesionAlliance ir kurioje buvo pabrėžta, kad sanglaudos politikos įtraukimas į nacionalines reformų programas turi būti – pradedant ES lygmeniu ir baigiant vietos lygmeniu – formuojamas iš naujo, kad būtų išlaikytas teritorinis aspektas ir partnerystės principu paremtas decentralizuotas metodas;

iv)

2017 m. gegužės 11 d. RK nuomonę „Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo“, kurioje buvo raginama siekti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kaip partnerės struktūruotai dalyvautų Europos semestre, atsižvelgiant į dabartinį galių ir kompetencijų pasiskirstymą visais ES, valstybių narių valdymo lygmenimis, kad Europos semestras taptų efektyvesnis ir padidėtų su juo susijusi atsakomybė vietos lygmeniu;

v)

2017 m. gruodžio 1 d. RK nuomonę „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities iki 2025 m.“, kurioje pritarta konvergencijos strategijai, kuri būtų grindžiama ne tik jau įgyvendinama Europos politika, skirta stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

1.

pažymi, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas yra visų ES politikos sričių tikslas (ES sutarties 3 straipsnis) ir tuo pat metu savarankiška, Sutartyje (174–177 straipsniuose) įtvirtinta politikos sritis;

2.

pažymi, kad sanglaudos politika, kaip apibrėžta ES sutartyje, neapima įsipareigojimo finansuoti bendras struktūrines reformas valstybėse narėse;

3.

pabrėžia, kad norint laikytis subsidiarumo principo, reikia apibrėžti „struktūrinių reformų“, galinčių pretenduoti į Europos finansinę paramą, sąvoką ir aprėptį. RK pažymi, kad svarbu tai padaryti vadovaujantis Europos pridėtinės vertės analize, kadangi 1997 m. liepos mėn. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje, kuriuo remiasi šis pasiūlymas, netinkamai plačiai apibrėžiama sąvoka „struktūrinės reformos“;

4.

atmeta argumentus, kuriais teigiama, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes sanglaudos politikos, kurią įgyvendina Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir kuriai Bendrųjų nuostatų reglamentas suteikia bendrą teisinį pagrindą, tikslas yra ne remti struktūrines reformas valstybėse narėse, o mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą;

5.

susirūpinęs pažymi, kad siūlymas struktūrinių reformų rėmimui naudoti tiesioginį valdymą ir nenustatyti šioms išlaidoms jokių bendro finansavimo reikalavimų byloja apie sanglaudos politikos renacionalizavimą, pažeidžiant bendro finansavimo ir pasidalijamojo valdymo principus, kuriais ši politika grindžiama. Šie principai labai svarbūs skatinant atsakomybę, užtikrinant gerą valdymą ir maksimaliai padidinant sanglaudos politikos sverto poveikį;

6.

pabrėžia, kad daugiapakopio valdymo principas, kuris yra teisiškai įtvirtintas Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje, reikalauja derinti veiksmus, ypač tarp skirtingų valdymo pakopų, ir juos vykdyti laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, įskaitant praktinį ir institucinį bendradarbiavimą, ypač rengiant ir įgyvendinant partnerystės sutartį ir programas. Todėl naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius nacionalinėms reformoms finansuoti reikėtų derinti skirtingų valdymo lygmenų veiksmus, o tai Komisijos pasiūlyme nenumatyta;

7.

susirūpinęs pažymi, kad tokios, kaip šiuo metu siūloma, sistemos „pinigai už reformas“ sukūrimas prieštarautų partnerystės ir daugiapakopio valdymo principams ir neprisidėtų prie vietos ir regionų atsakomybės už ES svarbias struktūrines reformas skatinimo, turint omenyje, kad daugumai reformų reikia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo;

8.

įžvelgia prieštaravimą tarp ESI fondų išteklių naudojimo „bendroms struktūrinėms reformoms“ valstybėse narėse finansuoti ir paramos telkimo pagal temas įpareigojimo, kaip apibrėžta Bendrųjų nuostatų reglamento 18 straipsnyje;

9.

yra sunerimęs, kad Europos Komisija siūlo pakeisti Bendrųjų nuostatų reglamentą ir siūlo naudoti ESI fondų veiklos lėšų rezervą reformų įgyvendinimo priemonei, kuri dar nebuvo pasiūlyta ir apie kurią dar nėra pateikta išsamesnės informacijos, finansuoti;

10.

pabrėžia, kad ESI fondų veiklos lėšų rezervo, apibūdinto Bendrųjų nuostatų reglamento 20–22 straipsniuose, tikslas yra remti tik tas programas ir prioritetus, kurie pasiekė savo įgyvendinimo orientyrus ir paskatinti už sėkmingą valdymą ir įgyvendinimą; yra sunerimęs, kad siūlomas šių paskatų sumažinimas neigiamai atsilieps sėkmingai dirbantiems regionams ir valdymo institucijoms, todėl nesutinka su Komisijos pasiūlymu naudoti atitinkamas veiklos lėšų rezervo dalis, net ir savanorišku pagrindu, kitiems tikslams. Jei Taryba ir Parlamentas Komisijos pasiūlymui pritartų, įgyvendinimas savanorišku pagrindu turėtų būti tinkamai įtvirtintas, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų galimybę keisti dabartinės struktūros ESI fondų programas;

11.

mano, kad pasirinkimo dalyvauti nuostatos ir savanoriškas dalyvavimas ES programoje negali būti naudojami kaip argumentas teigiant, kad pasiūlymas neaktualus subsidiarumo požiūriu, jeigu šiai programai skiriamas ES finansavimas visoms ES valstybėms narėms svarbiems sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti. Iš tiesų, bet koks ES finansavimas turi būti skiriamas atsižvelgiant į ES sutartyse nustatytus tikslus ir turi turėti teisinį pagrindą, tiesiogiai susijusį su tikslais, kurių norima juo pasiekti;

12.

yra sunerimęs, kad Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimas šiuo dabartinio programavimo laikotarpio įgyvendinimo etapu, pradėtas dar neatlikus 2019 m. numatytos (21 straipsnyje) veiklos rezultatų peržiūros, gali sukelti teisinį netikrumą ir dar labiau uždelsti dabartinių ESI fondų programų įgyvendinimą;

13.

taip pat nerimauja, ar tinkamu laiku bus taikoma naujoji įgyvendinimo priemonė, nes siūlomo „bandomojo etapo“ rezultatais nebus galima remtis 2018 m. gegužės mėn. numatomame pateikti Komisijos pasiūlyme dėl naujos daugiametės finansinės programos. Jeigu bandomasis etapas vis tiek bus pasiūlytas, jam pritars įstatymų leidėjai ir jis prasidės 2018 m., bus nepaprastai sunku iki 2018 m. gegužės mėn. surinkti duomenis apie jo įgyvendinimą ir rezultatus. Tokiu atveju bet koks pasiūlymas dėl reformų įgyvendinimo priemonės laikotarpiu po 2020 m. nebus paremtas ankstesne patirtimi;

14.

pažymi, kad ESI fondų naudojimo su sanglaudos politikos tikslais nesusijusioms struktūrinėms reformoms finansuoti principas jau buvo nustatytas struktūrinių reformų rėmimo programa, o šios programos finansinis paketas atskaitomas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) techninės paramos ir valstybėms narėms leidžiama imti papildomus įnašus iš veiksmų programų techninės paramos išteklių; pabrėžia, kad šį nerimą keliantį precedentą sustiprina dar ir ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinys, kurio galimos pasekmės verčia abejoti sanglaudos politikos pagrindais;

15.

todėl atmeta Komisijos pasiūlymą pakeisti Bendrųjų nuostatų reglamentą, kad veiklos lėšų rezervą būtų galima panaudoti struktūrinėms reformoms valstybėse narėse remti. RK yra pasirengęs visiškai pasinaudoti savo prerogatyva užginčyti teisėkūros procedūra priimtą aktą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, remdamasis Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsniu;

16.

daugiametės finansinės programos ir programavimo laikotarpio po 2020 m. atveju yra pasirengęs išsamiai aptarti sanglaudos politikos, ES aktualių struktūrinių reformų ir Europos semestro sąsajas. Į šias sąsajas reikėtų atsižvelgti visa apimančioje ES ekonominio, socialinio ir darnaus valdymo strategijoje, kuri remsis strategija „Europa 2020“. RK mano, kad, kaip nurodyta RK elgesio kodekse, būtinas visapusiškas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas visais tokios strategijos etapais;

17.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Bulgarijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

2018 m. vasario 1 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  COM(2017) 826 final


Top