Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017XR5874

Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos Komisijos 2018 m. metinė augimo apžvalga“

OJ C 176, 23.5.2018, p. 1–4 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/1


Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos Komisijos 2018 m. metinė augimo apžvalga“

(2018/C 176/01)

Pateikė EPP, PES, ALDE, EA ir ECR frakcijos

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2018 m. metinės augimo apžvalgos (1) ir į 2018 m. Europos semestro pradžią,

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Europos semestro ir į 2018 m. metinę augimo apžvalgą,

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2),

1.

mano, kad nepaisant santykinio makroekonominio ES ekonomikos atsigavimo vis dar negalima nusiraminti, nes daugelyje Europos regionų nedarbo lygis, ypač jaunimo, tebėra pernelyg aukštas, o ne vienerius metus trunkantis kumuliacinis nepakankamo investavimo laikotarpis daro didelį neigiamą poveikį ES konkurencingumui ir sanglaudai;

2.

pritaria Komisijos nuomonei, kad atsižvelgiant į ES konkurencingumo bei sanglaudos stoką ir bankų stabilumo problemas būtina ištaisyti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) struktūrinius trūkumus, kol nekilo dar viena krizė, kaip nurodyta RK nuomonėje „EPS tobulinimas iki 2025 m.“ (3);

3.

palankiai vertina tai, kad metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama Europos socialinių teisių ramsčio svarba;

4.

pritaria tvirtam ilgalaikio augimo akcentavimui metinėje augimo apžvalgoje, todėl apgailestauja, kad joje trumpalaikės gairės nėra suderintos su ilgalaikiais ES tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslais. Rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikėtų geriau atsižvelgti į JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus;

5.

apgailestauja, kad metinėje augimo apžvalgoje nenurodomas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo investicijų srityje; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau nei pusę ES viešųjų investicijų; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti esamas kliūtis, kurios trukdo privačiajam ir valdžios sektoriams investuoti vietos ir regionų lygmeniu; apgailestauja, kad po 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje suteikto pradinio postūmio 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje kliūtys investicijoms nėra toliau analizuojamos;

6.

yra įsitikinęs, kad norint užtikrinti didesnį Europos semestro veiksmingumą ir padidinti atsakomybę vietoje, būtina sąlyga yra struktūrinis vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip Europos semestro partnerių dalyvavimas, atsižvelgiant į faktinį ES valstybių narių įvairių valdžios lygmenų kompetencijos ir galių pasidalijimą. RK pakartoja savo raginimą parengti elgesio kodeksą, skirtą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestrą (4), ir ragina Komisiją aktyviai dalyvauti propaguojant tokį kodeksą; taip pat rekomenduoja kitoje metinėje augimo apžvalgoje įtraukti konkretų skyrių dėl ES regionų padėties bei jame aptarti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir prašo valstybių narių tą patį atlikti savo nacionalinėse reformų programose;

7.

rekomenduoja valstybėms narėms tiesiogiai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į nacionalines reformų programas ir Europos semestro procesą, kartu atsižvelgiant į tai, kad regionai negali nukentėti dėl išimtinai valstybei priskirtinų įsipareigojimų neįvykdymo;

8.

mano, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio reikėtų skirti su demografiniais pokyčiais susijusiems klausimams, nes šie pokyčiai tampa vis svarbesniu teritorinės ir socialinės sanglaudos kriterijumi;

9.

pabrėžia, kad ESI fondai yra – ir turėtų likti – pagrindinė ES priemonė siekiant Sutartyje įtvirtintų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; reikiamas veiksmų programų programavimas įsitvirtino kaip būtina priemonė vertinant regionų ekonomikos padėtį ir jiems reikalingas reformas;

10.

taip pat prieštarauja koncepcijai, kad sanglaudos politika taptų priklausoma nuo Europos semestro, nes pačios sanglaudos politikos teisėtumas įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyse. Be to, jei tokios sąsajos veiksmingumas būtų didinamas sanglaudos politiką įtraukiant į nacionalines reformų programas, toks įtraukimas turi būti – pradedant Europos lygmeniu – pertvarkytas taip, kad būtų išlaikytas teritorinis aspektas ir partnerystės principu paremtas decentralizuotas metodas (5);

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ne tik stiprinti administracinius pajėgumus, bet ir iš esmės supaprastinti ESI fondus reglamentuojančias taisykles, kurios turi neigiamą poveikį minėtiems pajėgumams ir šį fondą valdančių žmogiškųjų išteklių struktūrų veiksmingumui ir efektyvumui;

12.

teigiamai vertina iki šiol pasiektus ESIF veiklos rezultatus paskatintų investicijų sumos požiūriu; vis dėlto ir toliau yra susirūpinęs dėl neaiškaus ESIF papildomumo ir nesubalansuotos geografinės aprėpties; pabrėžia, kad, kaip rodo neseniai atliktas RK remiamas tyrimas (6), dėl nepakankamų administracinių gebėjimų, finansavimo ilgalaikėms investicijoms trūkumo ir sudėtingų reguliavimo nuostatų vietos ir regionų valdžios institucijoms vis dar sunku pasinaudoti ESIF lėšomis;

13.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą, dalyvaujant Europos investicijų bankui (EIB), įgyvendinti konkrečią iniciatyvą, kuria būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas atokiausiems regionams pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), visų pirma konsultuojantis su Europos investavimo konsultacijų centru;

14.

primena, kad RK remia iniciatyvas, kuriomis siekiama dar labiau liberalizuoti prekybą, tačiau primygtinai teigia, kad prieš įgyvendinant bet kokią naują iniciatyvą absoliučiai privaloma atlikti poveikio vertinimą, kad būtų anksti nustatytas ir kiekybiškai įvertintas galimas asimetriškas poveikis Europos regionams ir būtų galima skubiai imtis viešosios politikos priemonių; be to, ragina užtikrinti, kad ES prekybos apsaugos priemonės taptų greitai taikoma ir veiksminga priemone kovojant su nesąžininga prekybos praktika;

15.

pritaria tam, kad Europos pramonės ateitis priklauso nuo jos gebėjimo investuoti į kokybišką gamybą, naujas technologijas ir spręsti skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo keliamus uždavinius ir atveriamas galimybes ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į MVĮ technologinius patobulinimus ir darbuotojų specializaciją; prašo Komisijos pasinaudoti komunikatu dėl pramonės politikos strategijos kaip pagrindu rengiant platesnio užmojo ir visapusiškesnę vidutinės trukmės laikotarpio Europos pramonės viziją, turinčią stiprų teritorinį matmenį, atsižvelgiant į pagrindinį regioninių ekosistemų vaidmenį pramonės modernizavimo procese;

16.

pabrėžia, kad siekiant nepažeisti subsidiarumo principo ir kad metinėje augimo apžvalgoje numatytos struktūrinės reformos suteiktų pridėtinės vertės konkurencingumo požiūriu, jos turi būti sutelktos į tas politikos sritis, kuriose ES suteikta kompetencija;

17.

pabrėžia, kad svarbu remti regionus ir miestus stiprinant ir tarpusavyje susiejant jų verslumo ekosistemas siekiant padėti MVĮ geriau integruotis į tarpregionines, Europos ir pasaulines vertės grandines; todėl pritaria Komisijos tikslams skatinti tarpvalstybinę prieigą ir MVĮ bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje; tai visų pirma būtina regionuose, turinčiuose nuolatinių teritorinių trūkumų, kurie apsunkina įmonių galimybes patekti į tarptautines rinkas;

18.

primena, kokia svarbi yra verslui palanki administravimo ir reglamentavimo aplinka, kad bendrovėms, ypač veiklą plečiančioms įmonėms, būtų lengviau gauti finansavimą bei pritraukti lėšų tarpvalstybiniu mastu ir visiškai išnaudoti Europos rizikos kapitalo rinkos potencialą;

19.

pabrėžia, kad administracinių gebėjimų trūkumas vietos ir regionų viešojo administravimo lygmenimis trukdo įgyvendinti struktūrines reformas ir imtis ilgalaikių investicijų, kurių reikia investicijų trūkumui pašalinti; pakartoja, kad Komisija turėtų parengti bendrą strateginį dokumentą, skirtą koordinuoti visų krypčių ES finansuojamą techninę pagalbą gebėjimams stiprinti, įskaitant struktūrinių reformų rėmimo programą;

20.

pakartoja savo prašymą visose ES šalyse neįtraukti iš ESI fondų finansuojamų vietos ir regionų valdžios institucijų investicijų apskaičiuojant deficitą ir skolos viršutines ribas, nustatytas Stabilumo ir augimo pakte; nepritaria makroekonominėms sąlygoms, dėl kurių regionai ir miestai būtų baudžiami už politinius sprendimus, kurių jie negali kontroliuoti;

21.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir mažinti didelę valdžios sektoriaus skolą būsimų kartų labui; pažymi, kad reikia gerinti viešųjų išlaidų sudėtį, atsižvelgiant į EBPO veiksmingų viešųjų investicijų visais valdymo lygmenimis principus; yra pasirengęs prisidėti prie šių taisyklių įgyvendinimo stebėsenos; ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama fiskalinė decentralizacija visoje ES, o tai, remiantis turimais įrodymais, padėtų gerinti viešųjų išlaidų efektyvumą (7);

22.

sutinka, kad būtina veiksmingai pasinaudoti ES lygmens priemonėmis, visų pirma sanglaudos politikos struktūriniais ir investicijų fondais, tačiau mano, kad reikia patobulinti veiklos rezultatų vertinimo sistemos veikimą ir sumažinti pernelyg didelį jos nelankstumą;

23.

pabrėžia, kad didelę viešųjų pirkimų dalį vykdo vietos ir regionų valdžios institucijos ir kad atitinkamai pastangos, kuriomis siekiama gerinti administracinius gebėjimus pagal viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį (8), turėtų būti konkrečiai orientuojamos į vietos ir regionų valdžios institucijas;

24.

pabrėžia, kad iš neseniai atliktos EBPO ir RK apklausos „ES miestų ir regionų investicijų į infrastruktūrą finansavimo, valdymo ir reguliavimo iššūkiai“ (9) paaiškėjo, kad 66 % respondentų patyrė sunkumų dėl ES viešųjų pirkimų direktyvų sudėtingumo, o 61 % – dėl galimos bylinėjimosi kainos ir laiko sąnaudų, kai sutarties sudarymo tvarka apskundžiama teisme;

25.

ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis mažinamas įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas ir kovojama su agresyviu mokesčių planavimu; pabrėžia, kad labai svarbus yra bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), teisiškai privalomų kovos su piktnaudžiavimu priemonių kūrimo ir mokesčių skaidrumo didinimo darbas; teigiamai vertina Komisijos pastangas nustatyti taisykles, kurios leistų apmokestinti tarptautinių įmonių per skaitmeninę ekonomiką gaunamą pelną;

26.

palankiai vertina raginimą daugiau dėmesio skirti su gynyba susijusių viešųjų išlaidų sudėčiai ir efektyvumui; pabrėžia, kad tokios išlaidos turėtų padėti įveikti dabartinį ES gynybos pramonės susiskaidymą, be kita ko, skatinant racionalizavimą ir tarpvalstybinį visų dydžių įmonių bendradarbiavimą;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad 76 % 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su struktūrinėmis reformomis, kurios gali daryti diferencijuotą teritorinį poveikį ir kurias, atsižvelgiant į dabartinį galių pasidalijimą tarp valdymo lygmenų, galima įgyvendinti tik bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

28.

palankiai vertina 2018 m. metinės augimo apžvalgos teiginį, kad siekiant formuoti atsparias ekonomines struktūras, kurios skatintų investavimą ir ekonomikos augimą, labai reikia stipresnių ir veiksmingesnių viešųjų institucijų, ir tai, kad joje pripažįstama, jog vykdant struktūrines reformas reikėtų atsižvelgti į pasiskirstymo poveikį regionams;

29.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Bulgarijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2018 m. vasario 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  COM(2017) 690 final.

(2)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P8-TA-2017-0418&language=LT&ring=A8-2017-0310.

(3)  Priimta 2017 m. lapkričio 30 d., pranešėjas Christophe Rouillon (FR/PES).

(4)  Žr. 2017 m. gegužės 11 d. priimtą RK nuomonę „Europos semestro valdymo gerinimas: elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo“.

(5)  Žr. 2017 m. gegužės 12 d. priimtą RK nuomonę „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m. Už stiprią ir veiksmingą Europos sanglaudos politiką po 2020 m.“

(6)  http://cor.europa.eu/en/documentation/studies/Documents/Implementation-EFSI/implementation_EFSI_pdf.pdf.

(7)  Taip pat žr. 2016 m. EBPO pranešimą Fiscal Federalism 2016 – Making Decentralisation Work.

(8)  COM(2017) 572.

(9)  Bus paskelbta netrukus.


Top