Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016AE2205

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)“ (COM(2016) 683 final – 2016/0336 (CNS)) „Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB)“ (COM(2016) 685 final – 2016/0337 (CNS))

OJ C 434, 15.12.2017, p. 58–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/58


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

„Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)“

(COM(2016) 683 final – 2016/0336 (CNS))

„Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB)“

(COM(2016) 685 final – 2016/0337 (CNS))

(2017/C 434/09)

Pranešėjas

Michael MCLOUGHLIN

Konsultavimasis

Europos Sąjungos Taryba, 2016 11 21

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 9 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 9 20

Plenarinė sesija Nr.

528

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

182/2/11

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymų dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) tikslams.

1.2.

EESRK rekomenduoja kiek įmanoma labiau stengtis BKPMB įgyvendinti bendru sutarimu, atsižvelgiant į subsidiarumo ir valstybių suverenumo požiūriu jautrų šių klausimų pobūdį.

1.3.

EESRK supranta priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė pasirinkti dviejų etapų laipsnišką modelį, tačiau primygtinai ragina kuo greičiau, kai tik bus susitarta dėl bendros bazės, įgyvendinti antrąjį etapą, nes tik po konsolidavimo įmonės pajus esminius privalumus. Jau pirmasis etapas duos tam tikros naudos kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, tačiau konsolidavimas padės galutinai pasiekti šį tikslą.

1.4.

EESRK pažymi, kad Komisija pateikė atnaujintą BKPMB pasiūlymą, kuriuo pajamos priskiriamos ten, kur sukuriama vertė, tiek siekdama padėti bendrajai rinkai, tiek norėdama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. EESKR ragina valstybes nares stengtis užbaigti abu laipsniško modelio etapus, nes tai padės veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir skatins ekonomikos augimą.

1.5.

Kaip ir 2011 m., EESRK rekomenduoja persvarstyti BKPMB paskirstymo formulę. Komisija ir valstybės narės turėtų pagalvoti, ar į paskirstymo formulę tikrai nereikia įtraukti intelektinės nuosavybės. Paskirstymo formulėje taip pat gali tekti keisti „pardavimų pagal paskirties vietą“ veiksnį, kad būtų užtikrintas teisingas įgyvendinimas. Komitetas yra susirūpinęs, kad taikant šiuos siūlomus pardavimus daugelis mažesnių eksportuojančių valstybių narių neteks nemažai apmokestinamų pajamų, nes jos teks didesnėms daug vartojančioms ES valstybėms narėms. EESRK mano, kad pasiūlymu reikėtų siekti, kad formulė būtų teisinga ir sistemingai vengti bet kokio disbalanso.

1.6.

EESRK ragina laikytis atsargumo pasiūlymų dėl nuvertėjimo pasistengiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikrąją įmonių patirtį. Tam tikrų klasių turtui, kuris dėl sparčių technologinių pokyčių labai greitai sensta, taikomi nusidėvėjimo atskaitymai gali būti pernelyg maži.

1.7.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad pasiūlymu taikyti vienodas sąlygas skolos ir nuosavo kapitalo finansavimui, mokesčių požiūriu buvo pripažintas nuosavo kapitalo finansavimas įmonių investicijų tikslais. Tačiau ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms neturėtų tekti dar didesnė mokesčių našta.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad įgyvendinant pasiūlymus valstybių narių atžvilgiu, reikėtų laikytis teisingos pusiausvyros, todėl reikėtų investicijų pritraukimo, darbo vietų išlaikymo ir kūrimo požiūriu išsamiai išanalizuoti pasiūlymų poveikį kiekvienai atskirai valstybei narei. EESRK pabrėžia, kad tai bus įmanoma tik valstybėms narėms pateikus reikiamą informaciją.

1.9.

Kadangi buvo pareikšta, jog bus siekiama užtikrinti tikrumą ir paprastumą, EESRK rekomenduoja, kai įmanoma, pasiūlymais dėl BKPMB mažinti sudėtingumą. Tai itin svarbu įmonės balanse nurodyto nematerialiojo turto atžvilgiu.

1.10.

EESRK ragina Komisiją spręsti lankstumo poreikio klausimą ir užtikrinti, kad valstybės ir įmonės galėtų reaguoti į besikeičiančias pasaulio ar šalies ekonomines aplinkybes, tuo pat metu laikydamosi ES procedūrų ir tarpusavyje bendradarbiaudamos.

1.11.

BKPMB būtų veiksmingesnė ir, labiau tikėtina, kad susilauktų reikiamo vieningo palaikymo, jeigu būtų išspręsti keletas svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, išdėstytų šioje nuomonėje.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.

Atnaujintas pasiūlymas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) yra bendras taisyklių, taikomų apskaičiuojant apmokestinamą įmonių pelną ES, rinkinys, kuriuo siekiama svariai prisidėti prie augimo, konkurencingumo ir teisingumo bendrojoje rinkoje. Taikant BKPMB, tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės, skaičiuodamos savo apmokestinamas pajamas, laikytųsi vienos bendros ES sistemos, o ne skirtingų nacionalinių taisyklių. Įmonės pateiktų vieną visos savo ES vykdomos veiklos mokesčių deklaraciją ir vienoje valstybėje narėje patiriamus nuostolius atskaitytų iš kitoje valstybėje narėje gaunamo pelno. Grupės vidaus sandoriai nebebūtų apmokestinami grupės subjekto lygmeniu, taigi BKPMB srityje nebeliktų sandorių kainodaros problemų. Konsoliduotas apmokestinamas pelnas pagal paskirstymo formulę būtų padalijamas tarp valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą. Tada kiekviena valstybė narė jai tenkančią pelno dalį apmokestintų taikydama savo nacionalinį pelno mokesčio tarifą.

2.2.

Palyginti su 2011 m., naujuose pasiūlymuose atsirado ir naujų nuostatų. Pirma, 2016 m. pasiūlymuose siūloma taisykles privalomai, o ne neprivalomai taikyti konsoliduotoms įmonių grupėms, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 750 mln. EUR; antra, juose siūlomos taisyklės, skirtos skatinti įmones finansuojant investicijas didinti nuosavą kapitalą, o ne šališkai teikti pirmenybę skolos finansavimui; ir trečia, nustatomas itin didelis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų atskaitymas. Pasiūlymuose dėl bendros bazės yra nuostata dėl tarpvalstybinės nuostolių užskaitos ir vėlesnio atskaitymo sugrąžinimo mechanizmo, kuris bus taikomas laikinai, kol neįvyks konsolidavimas. Prie antro pasiūlymuose numatyto etapo bus pereita pasiekus politinį susitarimą dėl pasiūlymų dėl bendros bazės. Iki to laiko reikės laukti, kol antras etapas bus svarstomas Taryboje.

2.3.

Dabartinį Komisijos pasiūlymą sudaro du atskiri pasiūlymai dėl Tarybos direktyvų. Vienas pasiūlymas yra dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB), kitas – dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). 2011 m. ir 2016 m. pasiūlymai labiausiai skiriasi tuo, kad pirminio pasiūlymo dvi dalys atskirtos ir pateiktos dviem atskirais pasiūlymais. Komisija siūlo taikyti laipsnišką modelį, pirmiausia susitariant dėl BPMB, o vėliau – dėl BKPMB.

2.4.

Komisija naują pasiūlymą dėl BKPMB pateikė siekdama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir norėdama padėti bendrajai rinkai, pripažindama, kad šis pasiūlymas „toks, koks pateikiamas, be laipsniško modelio greičiausiai nebūtų priimtas“. Tačiau Komisija pabrėžia, kad konsolidavimas yra neatsiejama pasiūlymų dalis. Tai, kad BKPMB yra privaloma įmonėms, kurių apyvarta didesnė nei 750 mln. EUR, yra dalis strategijos, kuria siekiama didinti augimo perspektyvas ir kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Komisija mano, kad šie pasiūlymai verslui apskritai patrauklesni prievolių vykdymo ir sudėtingumo požiūriais, taip pat dėl to, kad mokesčio lengvata skatinamas nuosavas kapitalas, o ne skola. Pasiūlymų privalumu Komisija laiko ir tai, kad vienoje valstybėje narėje patirtus nuostolius galima atskaityti iš kitoje valstybėje gauto pelno.

2.5.

Komisija teigia, kad dabartinė tarptautinių įmonių apmokestinimo sistema „nebeatitinka šiuolaikinių aplinkybių“. Jos nuomone, neatitikimus gali lemti tai, kad nacionalinės taisyklės rengiamos neatsižvelgiant į tarptautines aplinkybes. Nors 2016 m. pasiūlymai privalomi didesnėms grupėms, juose kartu nustatoma neprivalomo prievolių vykdymo sistema tam tikriems subjektams, kuriems taikoma ES įmonių apmokestinimo tvarka ir kurių apyvarta mažesnė nei 750 mln. EUR. Komisija mano, kad šiais pasiūlymais pajamos priskiriamos ten, kur sukuriama vertė.

2.6.

Komisija pripažįsta, kad šie pasiūlymai yra plataus užmojo, todėl juos įgyvendinti reikėtų etapais. Iš tiesų, Komisija teigia, kad dėl sudėtingų diskusijų konsolidavimo klausimais gali būti vėluojama imtis kitų svarbių sričių, dėl kurių gali būti lengviau sutariama. Tačiau abu pasiūlymai vis tiek teikiami kartu, kaip viena iniciatyva. Komisija taip pat teigia, kad konsolidavimas tebėra esminė iniciatyvos dalis ir didžiausios mokestinės kliūtys, kurių kyla tam tikroms grupėms, gali būti įveiktos tik konsolidavimu.

3.   Pasiūlymo nauda

3.1.

Pasiūlymuose yra daug naudingų dalykų įmonėms ir piliečiams. Stambioms įmonėms ir toms, kurios nuspręs taikyti siūlomą sistemą, sumažės reikalavimų laikymosi išlaidos ir sudėtingumas. Šie dalykai taip pat yra svarbūs baigiant kurti bendrąją rinką ir siekiant užtikrinti visiems vienodas veiklos sąlygas. Gerai įgyvendinta BKPMB gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir sugrąžinant piliečių pasitikėjimą mokesčių sistema. Bendrai nustatoma mokesčio bazė užtikrins, kad visos ES valstybės laikytųsi panašios strategijos ir, kas ypač svarbu, suskaičiuotų tuos pačius dalykus ir taikytų tokias pat mokesčio atskaitas. Tarptautinės įmonės dabar gali naudoti skirtingas mokesčio bazes ir skirtingus mokesčių tarifus skirtingose valstybėse narėse, o kartais pasitelkti ir lengvatinio apmokestinimo subjektus, kad faktiškai mokėtų labai mažus mokesčius. BKPMB sprendžia šias problemas.

3.2.

Agresyvus mokesčių planavimas reiškia mažesnes mokestines pajamas. Mokesčių planavimo mastas kelia didelį susirūpinimą ES piliečiams. ES ėmėsi daug priemonių, kad spręstų šią problemą, buvo priimtas ir veiksmų planas. Vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra išsiaiškinti, kaip šią strategiją įgyvendinti plačiau, užtikrinant veiksmingą įmonių apmokestinimą visoje ES.

3.3.

Įvedus BKPMB ženkliai sumažės sandorių kainodara ES, o tai padės kovoti su praktika, prisidedančia prie agresyvaus mokesčių planavimo. Pavyzdžiui, dažnai naudojamas toks turtas kaip intelektinė nuosavybė, nes dažnai sunku nustatyti jos vertę arba ją įvertina pati įmonė, nominaliai atspindėdama atviros rinkos kainą. Toks turtas dažnai tampa vidaus prekybos įmonės struktūroje objektu.

3.4.

BKPMB gali kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, nustatant, kur vykdoma tikroji ekonominė veikla. Įmonės gali įdarbinti nemažai žmonių ir (arba) turėti nemažai turto valstybėje narėje, tačiau toje valstybėje narėje visai neturės pelno arba jis bus labai mažas. Šiuo metu visą ES apimančią struktūrą turinčios įmonės gali savo veiklą organizuoti taip, kad didžioji jų ES gaunamo pelno dalis patektų į jų buveinę Europoje toje jurisdikcijoje, kuri taiko mažiausius tarifus ir (arba) siūlo dosniausias atskaitas. Dėl šios praktikos ir nematerialiajam turtui taikomos sandorių kainodaros gali atsitikti taip, kad tarptautinėms įmonėms, daugelyje jurisdikcijų turinčioms didžiulę apyvartą, pritaikomi labai maži mokesčio tarifai. Pasiūlymais dėl BKPMB galima spręsti šiuos klausimus. Pasiūlymuose pateiktą formulę, kurios pagrindiniai veiksniai yra pardavimai, darbo jėga ir turtas, norima taikyti ten, kur vykdoma ekonominė veikla. Sprendžiant šiuos klausimus tam tikrą vaidmenį turės atlikti ir nacionaliniai mokesčių administratoriai.

3.5.

Priimta BKPMB turėtų spręsti visoms įmonėms iškylančias konkurencingumo problemas. Pasiūlymu reikėtų įvertinti įvairias problemas, su kuriomis susiduria MVĮ ir didelės įmonės.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl bendros pelno mokesčio bazės ir dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, nes šios priemonės, supaprastindamos didesnių įmonių mokesčių reikalus, sustiprins bendrąją rinką ir padės kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Platesnės ekonominės ir politinės aplinkybės Europoje ir pasaulyje nuo 2011 m. gerokai pasikeitė. Ankstesniu pasiūlymu dėl BKPMB nepadaryta jokios reikšmingos pažangos. Komitetas tikisi, kad naujieji pasiūlymai, kuriais atsižvelgiama į pasaulinius poslinkius, bus sėkmingesni.

4.2.

Kol vyksta diskusija dėl BKPMB, svarbu, kad svarbiausiu tikslu išliktų konsolidavimas. Kai įmanoma, pasiūlymui būtų naudingas mažesnis sudėtingumas. EESRK ragina Komisiją siekti kuo didesnio bendro sutarimo įgyvendinant abu pasiūlymo aspektus.

4.3.   BKPMB paskirstymo sistema

4.3.1.

Yra keletas problemų, susijusių su paskirstymo formule. EESRK yra susirūpinęs, kad nebuvo mėginama tinkamai paaiškinti ar apibrėžti, kaip bendroji formulė (trečdalis turto, trečdalis darbo, trečdalis pardavimų pagal paskirties vietą) atitinka tikrąją įmonės ekonominę padėtį, kai reikia paskirstyti apmokestinamą pelną tarp valstybių narių. Dėl dabartinio pasiūlymo galimi dideli pasikeitimai susiję su vieta, kurioje sukaupiamas pelnas, o tai turės didelį ir nežinomą poveikį įmonėms ir valstybėms narėms. Mokestinės pajamos yra pamatinė ekonomikos valdymo dalis, taigi poveikis gali būti rimtas. EESRK mano, kad pasiūlymu reikėtų siekti, kad formulė būtų teisinga ir sistemingai vengti bet kokio disbalanso.

4.3.2.

Nors ir svarbu sutelkti dėmesį į tokius dalykus kaip įrenginiai, mašinos ir darbuotojai, tai neleidžia pamatyti viso šiuolaikinės pramonės vaizdo. Pavyzdžiui, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje pabrėžiama intelektinės nuosavybės svarba. Be to, su kapitalo rinkų sąjunga susiję pokyčiai gali būti orientuoti į finansinį turtą.

4.3.3.

Komiteto susirūpinimas pirmiausia susijęs su šiais aspektais:

1)

su pasiūlymu į turto veiksnį formulėje neįtraukti intelektinės nuosavybės. Intelektinė nuosavybė yra toks ekonominis veiksnys, kurį nesunku kilnoti apskaičiuojant pelną. EESRK pripažįsta, kad ją sunku įvertinti, todėl šis turtas neįtrauktas į Komisijos pasiūlymą, ir ragina valstybes nares svarstyti, koks būtų geriausias būdas spręsti šį svarbų klausimą. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad intelektinė nuosavybė yra labai svarbus ekonominės vertės kūrimo variklis ir ji vis labiau diktuoja šiuolaikinės ekonomikos raidos kryptį. Šis sprendimas taip pat nesuderinamas su Komisijos nuolatiniu bendrosios skaitmeninės rinkos akcentavimu;

2)

su pasiūlymu į formulę įtraukti „pardavimus pagal paskirties vietą“. Komitetas yra susirūpinęs, kad taikant šiuos siūlomus pardavimus daug mažesnių eksportuojančių valstybių narių neteks nemažai apmokestinamų pajamų, nes jos teks didesnėms daug vartojančioms ES valstybėms narėms. Neaišku, kokios bus šio veiksnio ekonominės ir socialinės pasekmės, todėl būtų naudinga kiekybiškai įvertinti jo poveikį ir, prireikus, jį reikėtų iš naujo persvarstyti.

3)

Visoje ES įdiegus pelno mokesčio apskaičiavimo ir konsolidavimo sistemą, verslo aplinka ES labai pasikeistų ir būtų galima sustiprinti bendrąją rinką. Todėl šią sistemą reikėtų nuodugniai išnagrinėti ir atlikti jos nacionalinio poveikio vertinimus. Vienas iš šiuo metu visoms didžiosioms tarptautinėms įmonėms taikomų svarbių taisyklių rinkinių yra tarptautiniai finansų ir apskaitos standartai. Bet koks verslo planavimo proceso nukrypimas nuo šių taisyklių įmonėms lemtų papildomą naštą, o ne galimybę sutaupyti. Kadangi Komisija BKPMB paskirstymo formulę parengė tik šiuo konkrečiu tikslu, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ji neatitinka kai kurių tarptautinių apskaitos standartų.

4)

Kadangi mokesčių srityje nepaprastai svarbus terminų aiškumas ir nuoseklumas, Komitetas rekomenduoja direktyvoje pateikti visus svarbius elementus ir ypač apibrėžtis.

4.4.   Skolos ir nuosavo kapitalo finansavimas

4.4.1.

Kalbant apie įmonių finansavimą, Komisijos pasiūlymuose daug dėmesio skiriama skolos ir nuosavo kapitalo traktavimui mokesčių tikslais. Žvelgiant plačiau, nuosavo kapitalo skatinimą, kaip pramonės strategijos elementą, galima laikyti vertingu, nes taip įvairinama įmonės rizika ir planuojant išvengiama daugybės svyravimo aspektų.

4.4.2.

Tačiau vertinant konkrečiau, Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad pasirinktas sprendimas gali būti procikliškas ir dėl sunkiais laikais sumažėjusio nuosavo kapitalo arba įsiskolinimo, kai nėra kitų alternatyvų, gali padidėti apmokestinamos pajamos, taigi įmonės padėtis jai sunkiausiu metu gali dar labiau pablogėti. Tai vėliau turėtų poveikį darbo vietoms ir augimui. Todėl, EESRK nuomone, būtina gerai apgalvoti pasirinktą sprendimą.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Komisija mano, kad jos pasiūlymais labai remiamas verslas ir siekiama sukurti lengvesnį ir veiksmingesnį prievolių vykdymo ir verslo veiklos režimą. Nors bendrosios rinkos ir įmonių poreikių viešinimas gali būti laikomas vienais pagrindinių ES tikslų, egzistenciniu lygmeniu Europos Sąjungą valstybės narės įsteigė tam, kad būtų tenkinami jų poreikiai. Komisija, pasiremdama tarptautinių duomenų bazių analize ir valstybių narių duomenimis, turėtų bent jau atlikti sisteminį vertinimą, kaip siūlomi pokyčiai paveiks mokestines pajamas, investicijas ir užimtumą kiekvienoje valstybėje narėje. EESRK ragina valstybes nares leisti Komisijai susipažinti su reikiamais duomenimis ir siūlo poveikio vertinimą atlikti abiem BKPMB etapams.

5.2.

Nors pasiūlymuose svarbus sandorių kainodaros pašalinimas, aišku, kad sandorių kainodara vis tiek išliktų grupėms vykdant veiklą tiek ES viduje, tiek ir už jos ribų. Dėl to neišvengiamai daugeliui įmonių turės būti taikoma speciali ir atskira tvarka. Todėl reikia atkreipti dėmesį į grupių sudarymą ES viduje ir už jos ribų ir į mišrias struktūras. Tuomet galimybių išvengti mokesčių, susijusių su mokesčio baze arba dabartiniais šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, gali sumažėti ir mokesčiams apeiti bus panaudotos įmonės struktūros ir grupės.

5.3.

EESRK ragina pasiekus susitarimą dėl BKPMB diskutuojant dėl BKPMB laikytis Europos procedūrų. Nors politika turėtų kažkiek lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas, reikia organizuoto mechanizmo, kuris leistų koreguoti politiką priklausomai nuo ekonominių aplinkybių.

5.4.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros traktavimas mokesčių tikslais iš esmės vertintinas labai palankiai. Dėl itin didelio šios srities išlaidų atskaitymo savaime gerokai suaktyvės veikla ir bus prisidėta prie konkurencingumo didinimo. Reikėtų šiuo atveju siūlomas priemones įvertinti pažvelgus į bendrą kontekstą, palyginant su tuo, ką jau siūlo valstybės narės (esama labai įvairių galimybių). Nors augimo ir investicijų skatinimo lengvata yra svarbi, taip pat svarbu, kad kaip nauja paskata ši lengvata ir iš tiesų itin didelis mokesčių atskaitymas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, juos įgyvendinus, netaptų naujais būdais apeiti mokesčius.

5.5.

Komisija turi apsvarstyti galimus konfliktus, kurių gali kilti tarp mokesčių administratorių ir pagrindinio mokesčių administratoriaus. Konfliktų dėl grupės patronuojamųjų įmonių apmokestinimo ir pelno paskirstymo tikrai gali kilti, o jiems teks skirti visą tą laiką, kuris bus sutaupytas pašalinus sandorių kainodaros problemas.

5.6.

Turi būti aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės vykdys grupės patronuojamosios įmonės auditą, jeigu suinteresuotos valstybės narės mokesčių administratoriai norėtų jį atlikti.

5.7.

Nuostatos dėl nuvertėjimo laikotarpių gali neatitikti tam tikros verslo praktikos, šioje srityje reikėtų lankstumo. Daug įmonių savo įrangą (pavyzdžiui, kompiuterius) keičia kasmet arba kas dvejus metus, kad ji nepasentų, o ateityje dėl sparčių technologinių pokyčių tam tikrų rūšių turtas bus keičiamas dar dažniau.

5.8.

Svarbu apskaitos kodų arbitražu siekti, kad nebūtų vengiama mokesčių, nes iki įvykstant konsolidavimui tokia veikla dar gali būti įmanoma.

5.9.

Pasiūlymai taip pat leidžia tarptautinėms kompanijoms nenurodyti tarpinių subjektų, įskaitant ir veikiančių mokesčių rojuje, nes pastarasis būna įsisteigęs už ES ribų. Tokiu atveju šią problemą reikia spręsti kitokiais būdais, pavyzdžiui, taisyklėmis dėl sandorių kainodaros, dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, ir taikant bendrą kovos su mokesčių vengimu principą.

Briuselis, 2017 m. rugsėjo 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


Top