Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016AE1902

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio““ [COM (2016) 127 final]

OJ C 125, 21.4.2017, p. 10–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/10


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio““

[COM (2016) 127 final]

(2017/C 125/02)

Pranešėjai:

Jacek KRAWCZYK

Gabriele BISCHOFF

Luca JAHIER

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 3 8

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2017 1 10

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 1 25

Plenarinė sesija Nr.

522

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

247/1/2

Įvadas

ES sutarties 3 straipsnis: „<…> Sąjunga <…> siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.“

Ši nuomonė – tai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirminis indėlis į tai, kas ilgainiui gali tapti Europos socialinių teisių ramsčiu. Nuomonė pagrįsta turtingomis ir įvairiomis diskusijomis, kurias Komitetas surengė 28 šalyse ir kurios, jo įsitikinimu, suteikia nuomonei pridėtinės vertės. Komitetas pabrėžia, kad šis ramstis turi būti kuriamas aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius, visais lygmenimis. Jis pabrėžia, jog būtinas didesnis aiškumas kalbant apie šio ramsčio galutinę paskirtį ir apimtį.

Komiteto nuomone, šis ramstis turėtų būti visiems naudingas projektas ir turėtų būti taikomas visoms valstybėms narėms, tačiau pripažįstant, kad euro zonai gali reikėti ypatingų instrumentų ir (arba) mechanizmų. Komitetas mano, jog darbo ateitis, įskaitant visas jos teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius, turėtų būti svarbus diskusijų dėl šio ramsčio prioritetas.

1.   Įžanga

1.1

Gavęs Europos Komisijos pirmininko prašymą prisidėti prie konsultacijų dėl Europos socialinių teisių ramsčio (1), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė išsamias konsultacijas su pilietine visuomene (2) 28 valstybėse narėse. Iš viso 116 EESRK narių ir beveik 1 800 kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovų dalyvavo šiose nacionalinėse diskusijose.

1.2

EESRK nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio aptariamos ir pateikiamos pagrindinės šių nacionalinių diskusijų išvados ir rekomendacijos. Komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą „<…> nustatyti tam tikrus pagrindinius principus, kuriais siekiama remti gerai veikiančias bei sąžiningas darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas“ (3), ir mano, kad Europos socialinių teisių ramstis yra labai svarbi iniciatyva siekiant ES tvarumo. Tokiomis aplinkybėmis EESRK nuomonė – tai pirmas žingsnis dabartiniame Europos socialinių teisių ramsčio kūrimo procese. Komitetas pareiškia ketinantis toliau prisidėti prie diskusijų šia tema, visų pirma po to, kai 2017 m. bus priimta Komisijos baltoji knyga.

2.   Uždaviniai ir prioritetai

2.1

2017 m. Europos Sąjunga, kurios sukūrimo pradžia laikomas Romos sutarties pasirašymas, minės 60 metų sukaktį. Ši svarbi sukaktis – tai galimybė ne tik paminėti ES laimėjimus, bet ir proga aptarti svarbiausius Europos politinius, ekonominius ir socialinius iššūkius. Piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga sumažėjo daugelyje valstybių narių. Pirmą kartą per visą Europos Sąjungos istoriją ją tikriausiai paliks viena valstybė narė.

2.2

Po 2008 m. finansų krizės sukelto šoko Europos Sąjungoje toliau viena po kitos kilo įvairios krizės. Nors padėtis įvairiose valstybėse narėse yra nevienoda ir jose imamasi įvairių politinių priemonių, šiandien ES susiduria su daugybe sunkumų, t. y. užsitęsusiu didelio nedarbo laikotarpiu, nepriimtinu jaunimo nedarbo lygiu, ekonominiu nestabilumu ir socialinės padėties prastėjimu, įskaitant padidėjusį skurdą ir nelygybę. Prie šių uždavinių galima pridėti globalizaciją, demografinius pokyčius ir skaitmeninimą. Europos Sąjungos nesugebėjimas tinkamai susidoroti su prieglobsčio prašytojų ir migrantų antplūdžiu dar labiau sustiprino paplitusią nuomonę, kad ES nebegali užtikrinti politinių ir praktinių sprendimų, kurie atitiktų visų interesus. Euroskeptiškos, populistinės ir nacionalistinės partijos stengiasi didinti savo populiarumą kurstydamos šiuos būgštavimus, siūlo paprastus sudėtingų problemų sprendimo būdus ir baksnoja pirštu į tam tikras mūsų bendruomenių grupes, taip sukurdamos pavojingą visuomenės susiskaldymą.

2.3

Kai kurios problemos ir skirtumai valstybėse narėse ir tarp jų dėl krizės dar labiau paaštrėjo. Jie atsiranda arba juos dar labiau pagilina, be kita ko, sustojęs augimas ir struktūriniai mūsų darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų trūkumai, kurie iš esmės atsirado iki krizės. Padėtį gali pakeisti bendros ES ir jos valstybių narių pastangos sudaryti sąlygas darniam augimui ir darbo vietų kūrimui.

2.4

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuria padėtų užtikrinti „sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką“, pasiekti „Europos socialinį trigubą A reitingą“ ir taptų naujosios euro zonos konvergencijos kelrodžiu. Tačiau iki galo neaišku, kokia bus galutinė šio „ramsčio“ paskirtis. EESRK visų pirma pažymi, kad Europos socialinių teisių ramstis turi būti visiems naudingas projektas. Tik taip jis padėtų atkurti pasitikėjimą ES gebėjimu pagerinti gyvenimo perspektyvas dabartinėms ir būsimoms kartoms.

2.5

Todėl ramstis taip pat turi būti orientuotas į konkrečių darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemose kylančių problemų sprendimą, kad būtų užtikrinta sąžininga ekonominės ir socialinės dimensijos pusiausvyra, taip pat prisidedama prie kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe.

2.6

EESRK pripažįsta, kad Europos ekonomikos ir socialinis modelis yra pagrįstas bendra samprata apie užimtumo didinimo, socialinės pažangos ir našumo svarbą, nes šie veiksniai yra esminės svarbos užtikrinant darnų ekonomikos augimą, kuris sąžiningai duoda naudos visiems. Ramsčio kūrimo procesas – tai galimybė dar kartą patvirtinti mūsų bendrą įsipareigojimą Europos socialinio modelio atžvilgiu, kartu užtikrinant, kad nacionalinės gerovės sistemos ir darbo rinkos būtų pritaikytos prie ateities poreikių ir juos atitiktų (4). EESRK pabrėžia, kad augimą ir konkurencingumą reikia užtikrinti visoje ES. Todėl EESRK pažymi, kad būtina susieti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką (5).

2.7

EESRK yra įsitikinęs, kad ES ir nacionalinei politikai ir veiksmams, kuriais siekiama ekonominės sėkmės ir socialinės pažangos, ES politinėse diskusijose reikia skirti daug daugiau dėmesio. Be to, svarbu užtikrinti nuoseklesnius ir labiau vienas kitą papildančius ES ir nacionalinės politikos formavimo veiksmus. Todėl šioje srityje būtinas naujas požiūris į pokyčius.

2.8

Europos semestro procesas tęsiasi, tačiau strategija „Europa 2020“, kuria siekiama „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“, buvo nustumta į šalį, o viltys siekti šios strategijos socialinių tikslų – visų pirma užtikrinti 75 % užimtumą arba ištraukti 20 mln. žmonių iš skurdo, žlugo. 2008 m. aktyvios įtraukties rekomendacija (6) taip pat turėjo ribotą poveikį.

2.9

Visų pirma ramsčiu turėtų būti skatinamas dabartinis ES socialinis acquis ir visapusiškas bei tinkamas jo įgyvendinimas. Tais atvejais, kai svarstoma galimybė imtis naujų privalomų teisėkūros iniciatyvų ir priemonių, reikia remtis galiojančiomis teisinėmis bazėmis ir procedūromis. Ramsčio teisinis statusas, kaip ir jo sąveika su Pagrindinėmis tarptautinėmis žmogaus teisių priemonėmis, dar nenustatytas (7). Tačiau EESRK pažymi, kad socialinės teisės turi būti taikomos visiems ES ir visų ES valstybių narių gyventojams ir kartu pripažįsta, kad euro zonai gali būti reikalingos konkrečios priemonės ir (arba) mechanizmai.

2.10

Labai svarbu investuoti į ateitį, tačiau Europa toliau jaučia viešųjų ir veiksmingų privačių investicijų badą. EESRK pripažįsta J. C. Junckerio investicijų plano (8) pastangas ir palankiai vertina tai, kad šis planas buvo pratęstas. Antruoju etapu daugiau investicijų reikia nukreipti į šalis ir regionus, kuriems jų reikia labiausiai, kad būtų skatinama jų ekonomika ir augimas ir išvengta dar didesnių valstybių narių tarpusavio ir vidinių skirtumų. Investicijų į socialinę infrastruktūrą projektams J. C. Junckerio plane taip pat reikėtų numatyti pakankamą paramą.

2.11

Diskusijos dėl ramsčio vyksta kartu su kitomis pagrindinėmis ES ir pasaulinio lygmens diskusijomis, visų pirma dėl Europos ateities ir darbo ateities. 2017 m. Romos aukščiausiojo lygio susitikime aptariant Europos ateitį reikėtų atsižvelgti į diskusijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. EESRK pažymi, kad šiose diskusijose, kurios turės įtakos mūsų bendrai ateičiai, reikia užtikrinti sinergiją ir nuoseklumą. Kuriant ramstį reikėtų atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“ ir pasimokyti iš probleminės įgyvendinimo patirties. Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų 2015 m. patvirtintą Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, įskaitant joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus, ramsčio kūrimo veiksmus taip pat reikėtų susieti su bendra ES strategija (9). Šie tikslai atspindi esminius pasaulinius pokyčius, kuriais siekiama pašalinti skurdą, saugoti planetą, užtikrinti žmogaus teisių, įskaitant JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią privalo įgyvendinti ES ir valstybės narės, nustatytas neįgaliųjų teises, apsaugą ir visiems garantuoti gerovę (10). ES lygmeniu taip pat reikia stengtis užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ES teisės aktai dėl nediskriminavimo ir lyčių lygybės (11).

2.12

Kartu su Komisijos viešomis konsultacijomis EESRK 28 valstybėse narėse pradėjo įvairias nacionalines diskusijas, kad apie iniciatyvą būtų žinoma ne tik Briuselyje, būtų paskatintos diskusijos ir atvirai aptarta, kaip turėtų būti kuriamas ramstis. Nemažai šių nacionalinių diskusijų rezultatų aptariama šioje nuomonėje.

2.13

Būtina tiksliau apibrėžti ramsčio taikymo sritį. EESRK laikosi nuomonės, kad į visus šios iniciatyvos gyvavimo ciklo etapus reikėtų įtraukti visus piliečius. EESRK nerimauja, kad Komisijos komunikate dėl ramsčio neminimi prieglobsčio prašytojai ir migrantai.

2.14

Pilietinės visuomenės vaidmuo turi būti labiau pripažįstamas ir sustiprintas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės, įskaitant jaunimą (12), ir pažeidžiamoje padėtyje esantys arba su diskriminacija susiduriantys asmenys jaustųsi galintys dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir peržiūrint politikos formavimo procesus, reikia stiprinti pilietinį dialogą. Rengiant ir įgyvendinant politiką, kuri daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį užimtumui ir darbo rinkoms, ypatingą vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai. Socialinis dialogas turi būti skatinamas ir remiamas, kartu turi būti paisoma socialinių partnerių autonomijos ir kolektyvinių derybų principo, taip pat didinamas socialinių partnerių gebėjimas dalyvauti socialiniame dialoge. Daugelyje nacionalinių diskusijų aptariant su ramsčiu susijusius klausimus buvo pabrėžta, kad būtina tinkamai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę (13). Trijose diskusijose pabrėžta, jog svarbu susitarti dėl bendro požiūrio ir prisiimti bendrą atsakomybę (14).

3.   Darbo ateitis

3.1

EESRK yra įsitikinęs, kad, siekiant spręsti su dideliais darbo rinkoje vykstančiais pokyčiais susijusius uždavinius, darbo ateitis turėtų būti svarbus diskusijų dėl ramsčio prioritetas. EESRK mano, kada dabar reikia laikytis labiau suderinto ir integruoto požiūrio, todėl ragina parengti išsamią Europos užimtumo strategiją dėl, inter alia, darbo ateities, kurioje būtų aptarti šie aspektai:

investicijos ir inovacijos,

užimtumas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas,

sąžiningos darbo sąlygos visiems,

sąžiningi ir sklandūs pokyčiai, paremti aktyvia darbo rinkos politika,

visų suinteresuotųjų šalių, ypač socialinių partnerių, įtraukimas (15).

3.2

Užduotis nukreipti tinkama linkme ir valdyti šiuos darbo rinkoje vykstančius pokyčius patikėta keletui institucinių subjektų. Visos susijusios suinteresuotosios šalys turi dirbti kartu ir užtikrinti, kad darbo ateitis būtų sąžininga ir įtrauki, visiems atvertų užimtumo galimybes ir skatintų socialinę pažangą. EESRK yra įsitikinęs, kad visiems naudinga tinkamai išsilavinusi, gerus įgūdžius turinti ir motyvuota darbo jėga, gaunanti deramas pajamas ir galinti dirbti kokybiškose darbo vietose. Tai, ar ateityje iš tikrųjų bus pasiekti teigiami rezultatai, priklausys nuo reikalingų investicijų, kurios leistų žmonėms pasinaudoti prisitaikymui prie šių pokyčių reikalingomis priemonėmis, padėtų užtikrinti tinkamas būtiniausios socialinės apsaugos sistemas ir skatintų inovacijas, ypač socialines inovacijas.

3.3

Darbo rinkoje vykstantys pokyčiai turėtų būti naudojami siekiant „skatinti ilgalaikį, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, visišką, produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems“ (16). Šio tikslo, kiekvienas atlikdami savo vaidmenį, turėtų siekti ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai. Taip pat reikėtų įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios atstovauja nuo darbo rinkos nutolusius asmenis. Būtinosios sąlygos, kurių reikia kuriant daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų, tarp valstybių narių ir jų viduje pasiskirsčiusios netolygiai. EESRK primygtinai ragina valstybių narių institucinius subjektus greitai pereiti prie aukštų standartų strategijos (angl. „high-road“ strategy), kuri būtų įgyvendinama kartu su aktyvia darbo rinkos politika. Prie to dar reikėtų pridėti peržiūrėtą ir įtraukią Europos užimtumo strategiją ir nuoseklią ir plataus užmojo Europos pramonės strategiją.

3.4

EESRK jau palankiai įvertino tai, kad naujoje ES įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje (17) įtvirtinta darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sąvoka ir pabrėžė būtinybę siekti teisingos vidaus ir išorės darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, kad būtų užtikrintas didesnis darbo rinkų veiksmingumas ir geresnė darbuotojų apsauga. Komitetas taip pat pabrėžė aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo stebint ir vertinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politikos įgyvendinimo svarbą (18). Be to, EESRK pažymėjo, kad svarbi išankstinė darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros darbo srityje sąlyga yra tvirta makroekonomikos politika, padedanti skatinti užimtumo augimą ir palankią verslo aplinką, kurioje išnaudojamas ir vystomas visas augimo potencialas. EESRK taip pat ragino valstybes nares ir ES sukurti ir išlaikyti prisitaikymą skatinančią paprastą, skaidrią ir nuspėjamą teisinę bazę, taip pat stiprinti ir gerbti darbuotojų teises ir užtikrinti jų gynybą teisme ir visoje ES skatinti tvirtą kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo teisinę sistemą įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Komitetas taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvautų diskusijose ir priimant sprendimus dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (19). Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas (20), taip pat darbo rinkos gebėjimas prisitaikyti prie naujų uždavinių buvo aptartas ir apsvarstytas įvairiose valstybėse narėse surengtose nacionalinėse diskusijose (21).

3.5

Darbo rinkose pagrindinės sąlygos turi būti tokios, kad būtų remiamos naujos ir įvairesnės karjeros galimybės. Profesiniame gyvenime reikalingos įvairios darbo jėgos samdymo ir darbo formos. Tam reikia užtikrinti tinkamą užimtumo apsaugą garantuojančių teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatyta sąžiningo darbo sąlygų visuma ir kuria būtų skatinamas įdarbinimas pagal visas darbo sutartis.

3.6

Darbo rinkoje vyksta daugybė įvairialypių pokyčių. Turime rasti būdų užtikrinti visiems darbuotojams saugų darbo ir darbuotojo statuso keitimą, perėjimą nuo nedarbo prie darbo, taip pat pradedant pirmąjį darbą įgijus išsilavinimą. Žmonių gebėjimas pakeisti profesiją skirtingais savo gyvenimo etapais ir šiuo tikslu prieinamos sistemos ir paramos mechanizmai lems visuomenės, kurioje gyvename, raidą ir mūsų ekonomikos klestėjimą. EESRK siūlo visapusiškai aptarti sistemas ir paramos mechanizmus, kuriais remiami šie pokyčiai.

3.7

Greita technologijų raida taip pat turi įtakos mūsų gyvenimui ir darbui. Iniciatyvus politikos formavimas ES ir nacionaliniu lygmenimis gali ir turi išlaisvinti skaitmeninimo teikiamas galimybes, kartu padėti išvengti susijusių problemų ar jas sušvelninti (22). Nacionalinėse diskusijose skaitmeninimas (kartu dažnai minint reikiamų investicijų į mokymą ir infrastruktūrą poreikį (23)) dažnai buvo įvardijamas, kaip vienas iš pagrindinių ramsčio uždavinių (24). Todėl reikia atidžiai įvertinti, kaip šie pokyčiai veikia darbo rinką, standartus, ekonomiką, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas bei pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį (25).

3.8

Skaitmeninė darbotvarkė ir bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyva turėtų būti susieta su nauju visaapimančiu požiūriu į darbo ateitį. Šiomis priemonėmis riekia spręsti ekonomines, užimtumo ir socialines problemas, įskaitant su būtinų įgūdžių užtikrinimu ir vienodų veiklos sąlygų sudarymu susijusį uždavinį. EESRK mano, kad šį tikslą geriausiai galima pasiekti atitinkamu lygmeniu pasinaudojant Sutartyse įtvirtintu teisėmis pagrįstu požiūriu, kuriuo, be kita ko, remiama prieiga prie švietimo ir socialinės apsaugos ir geresnis ES koordinavimas srityse, kuriose ji neturi teisėkūros kompetencijos.

3.9

Kaip jau pabrėžė EESRK, reaguojant į skaitmeninimo iššūkius „svarbiausia – bendradarbiavimas“ (26). Šiomis aplinkybėmis EESRK visų pirma kreipiasi į Europos Komisiją ir visą Europos valdymo lygmenį, nacionalines vyriausybes, socialinius partnerius ir visą platesnę pilietinę visuomenę. EESRK jau rekomendavo, kad Europos Komisija, EBPO ir TDO turėtų visais atitinkamais lygmenimis dirbti kartu su socialiniais partneriais ir platesnės pilietinės visuomenės organizacijomis, kad parengtų tinkamas nuostatas, susijusias su deramo darbo sąlygomis ir apsauga, kurią reikia užtikrinti atsižvelgiant į naujas darbo formas (pavyzdžiui, darbas internetu, gigabitinė ir dalijimosi ekonomika) (27).

3.10

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimo užimtumo didinimui. Kaip jau nurodyta ankstesnėse EESRK nuomonėse, nacionalinėse reformų programose reikėtų numatyti konkrečias kovos su jaunimo nedarbu priemones (28). Gerai veikianti pameistrystė ir kitos kokybiškos mokymo darbo vietoje sistemos gali padėti jaunimui užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką (29). EESRK pritarė minčiai sukurti valstybėse narėse jaunimo garantijų programas, kurios būtų finansuojamos iš specialaus Jaunimo užimtumo iniciatyvos fondo pagal daugiametę finansinę programą, ir palankiai įvertino tokio fondo sukūrimą (30).

3.11

Daugelyje nacionalinių diskusijų buvo atkreiptas dėmesys į socialinio dialogo svarbą (31). EESRK nerimą kelia tai, kad yra nemažai šalių, kuriose nevyksta socialinis dialogas (32), taip pat šalių ir (arba) sektorių, kur darbdaviai ir darbuotojai nėra atstovaujami socialiniame dialoge ir nedalyvauja kolektyvinėse derybose. Į tai reikėtų atsižvelgti (33), kaip ir į poreikį skatinti į sprendimus orientuotą socialinį dialogą, kuris daro teigiamą poveikį darbuotojų apsaugai ir įmonių konkurencingumui. Kolektyvinės derybos turėtų būti skatinamos visais atitinkamais lygmenimis, o siekiant užtikrinti tokių derybų stebėseną, EESRK rekomenduoja visoje Europoje rinkti duomenis apie kolektyvinių derybų apimtį naudojant Europos semestro rodiklius ir tuo pat metu visiškai gerbiant nacionalinę praktiką ir darbo santykių sistemas.

3.12

Dėl technologinės pažangos atsiveria naujos darbo galimybės, tačiau kartu nebeliks kitų darbo vietų. Dėl šio reiškinio masto ginčijamasi, o neseniai atlikti prognostiniai tyrimai skiriasi (34).

3.13

Bet kuriuo atveju investicijos į žmones turi būti kiekvienos strategijos, skirtos darbo ateičiai, pagrindas. Gebėjimų ir įgūdžių, ypač skaitmeninių įgūdžių, lygis atliks svarbų vaidmenį parengiant piliečius ir darbuotojus ateičiai. Sukūrus įgūdžių garantiją (35), palaikomą reikiamomis investicijomis, atsirastų sistema, sudaranti sąlygas žmonėms per visą gyvenimą įgyti reikalingus įgūdžius. Šios sistemos pagrindas bus visiems ES piliečiams prieinama galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, įskaitant profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, ir galimybės persikvalifikuoti arba kelti kvalifikaciją.

3.14

Technologiniai pokyčiai gali paskatinti ugdyti įgūdžius, bet dėl jų gali sparčiau pasenti daugybės profesijų darbuotojų kvalifikacija. Ne tik švietimo subjektai, bet ir verslas, dirbdamas su profesinėmis sąjungomis, CEDEFOP ir vyriausybėmis, turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant gebėjimų ir įgūdžių ugdymą, kad jie atitiktų besikeičiančios darbo srities poreikius (36), be kita ko, gerinant nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių. Tai reikia daryti nuosekliai. Gebėjimų ugdymas užima laiko ir tam reikia pakankamai išteklių, be to, būtinos skubios nemažos ir veiksmingesnės investicijos į švietimą ir mokymą. Taip pat reikia atsižvelgti į nevienodą švietimo ir gerovės sistemų poveikį ir (arba) rezultatus Europos šalims ir regionams.

3.15

Naujos darbo formos atsiranda taip greitai, kad sutartinės nuostatos nebespėja atitikti realių poreikių, todėl reikia nagrinėti naujų darbo formų teisinį statusą. EESRK ragino skubiai patikslinti darbo rinkos tarpininkų ir internetinių platformų statusą, taip pat ištirti patalkos darbuotojų sutartinį statusą ir kitas naujas darbo ir užimtumo santykių formas. Taip pat reikalingos gairės, kurios leistų paaiškinti su apmokestinimu ir socialiniu draudimu susijusius darbo statuso aspektus, kurie galbūt yra neaiškūs (37). Bendras tikslas turi būti sąžiningų darbo sąlygų visiems garantavimas ir siekis užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų taikomi pagrindiniai darbo standartai ir visi darbuotojai gautų tinkamą socialinę apsaugą.

3.16

Į socialinius partnerius visų pirma reikia kreiptis tais atvejais, kai kalbama apie suderėtų darbo lankstumo ir stabilumo nuostatų taikymą visais atitinkamais lygmenimis, tačiau šiuo atveju be geresnio ES institucijų, vyriausybių ir socialinių partnerių bendradarbiavimo reikalingas ir vyriausybių ir Europos lygmens valdymo institucijų įsipareigojimas. EESRK jau nurodė, kad ES ir valstybės narės, vesdamos dialogą su socialiniais partneriais, turėtų apsvarstyti strategijas, kaip būtų galima pritaikyti socialinių ir darbo teisės standartų taikymo sritį, kad jie atitiktų skaitmenizuotos darbo aplinkos sąlygas (38).

3.17

Dalijimosi ekonomika ir kiti nauji užimtumo modeliai neturėtų būti naudojami kaip priemonės, padedančios išvengti deramo darbo užmokesčio ar mokestinių ir socialinės apsaugos prievolių vykdymo (39). EESRK taip pat jau pasiūlė ES apsvarstyti tokius ES platformų skatinimo būdus, kad sukurta pridėtinė vertė liktų vietos ekonomikos ūkyje (40).

3.18

Kai kuriose nacionalinėse diskusijose (41) dalyviai iškėlė darbo užmokesčio konvergencijos ir minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse klausimą. EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų šia kryptimi. Naudingas atskaitos taškas – Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimas dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos (42). Jame teigiama, kad galima naudoti minimalaus darbo užmokesčio dydžių palyginimo rodiklius, kurie atspindėtų nacionalines aplinkybes, tačiau šiuo metu dažniausiai naudojamas minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykio koeficientas. Be to, tyrime teigiama, kad ES lygmens bendro požiūrio į minimalaus darbo užmokesčio politiką pasirinkimas padėtų riboti skurdo plitimą padidėjusioje ES ir sumažinti mažą atlyginimą gaunančių žmonių dalį nacionaliniame kontekste. Tyrime siūloma pradėti nuo minimalaus darbo užmokesčio taikymo apimties, jo dydžio ir atitikties (kurie nurodomi TDO priemonėse) trišalės analizės nacionaliniu lygmeniu. TDO tyrime taip pat teigiama, kad įvairių tyrimų išvadose atkreipiamas dėmesys į būtinybę derinti (kaip pabrėžiama Konvencijoje Nr. 131) elementus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir tinkama atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir sąlygas, t. y.: a) darbuotojų ir jų šeimų poreikius, atsižvelgiant į bendrą atlyginimų atitinkamoje šalyje dydį, gyvenimo išlaidas, socialinio draudimo išmokas ir palyginamą kitų socialinių grupių gyvenimo lygį ir b) ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominio vystymosi poreikį, našumo lygį ir norą pasiekti ir išlaikyti didelį užimtumą. Šiais klausimais reikia papildomų diskusijų, kurių reikėtų imtis kuriant socialinį ramstį. EESRK pažymi, kad darbo užmokesčio nustatymo proceso metu atsižvelgiant į nacionalinę praktiką būtina gerbti nacionalinių socialinių partnerių pagrindinę kompetenciją ir autonomiją. Kelete nacionalinių diskusijų taip pat užsiminta apie poreikį nustatant minimalų darbo užmokestį paisyti kompetencijos paskirstymo ir subsidiarumo principo, taip pat socialinių partnerių vaidmens (43). Apskritai, EESRK jau nurodė, kad, nepaisant lūkesčių, susijusių su optimalia vidaus valiutos zona, euro zonos valstybėse narėse konvergencija nebuvo pasiekta (44).

3.19

Kai kuriose nacionalinėse diskusijose buvo pripažinta, kad demografiniai pokyčiai (45) ir kintanti visuomenės struktūra yra kiti didelę įtaką darbo sričiai darantys veiksniai. Tik veiksminga ir tikslinga aktyviai įgyvendinama darbo rinkos politika padės pasiekti gerų užimtumo rezultatų. Vienoje šalyje (46) aptarta galimybė įtraukti privačias agentūras, kurios padėtų teikti daugiau aktyvios paramos darbo ieškantiems asmenims. Vykdant Europos užimtumo ir darbo rinkos politiką būtina ir toliau taikyti konkrečias priemones, kad darbo vietoje būtų praktiškai įdiegtas nediskriminavimo principas ir užtikrinta visų darbuotojų grupių lygybė (47).

3.20

Lyčių lygybė yra esminis aspektas, padedantis užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas visiems. Be didesnio moterų skaičiaus darbo rinkoje, tikėtina, kad dėl senėjančios visuomenės ir ilgesnio darbingo amžiaus prireiks daugiau priežiūros įsipareigojimų per gyvenimo ciklą. Lankstus profesinis gyvenimas, darbo laikas ir tvarus profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas įgaus vis didesnę svarbą visiems darbuotojams. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kad įsipareigojimų šeimai ir darbui suderinimas galimas tik koordinuojant įvairias sritis, pavyzdžiui, priežiūros paslaugų teikimą, tėvų atostogas ir šeimoms palankias darbovietes (48). EESRK ragina atitinkamu lygmeniu nustatyti integruotą požiūrį į teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, siekiant valstybėse narėse skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą. Svarbu pakankamai investuoti į prieinamas ir įperkamas priežiūros paslaugas. Tai padės didinti bendrą užimtumą, ypač moterų, ir darbą visą darbo dieną.

3.21

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamų visuomenės grupių ir mažumų integracijai į darbo rinką. Ekonominė, socialinė ir kultūrinė romų padėtis daugumoje valstybių narių negerėja ir, kaip nurodyta EESRK pranešime, į Europos semestrą nuolat reikėtų įtraukti romų strategijos klausimą (49).

3.22

Senėjant Europos visuomenei labai svarbios tampa tvarios pensijų sistemos. Komisija pareiškė, kad pensinio amžiaus didinimas atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą kartu su pastangomis skatinti aktyvų senėjimą, ne tik leidžia iš esmės sumažinti išlaidas pensijoms, bet ir sudaro sąlygas sukaupti didesnes pensijos išmokas. Tačiau EESRK anksčiau kritikavo Komisijos pasiūlymą indeksuoti pensinį amžių atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę, ir vietoj to pasiūlė priemones, kuriomis faktinis pensinis amžius priartinamas prie įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus (50). Kaip nurodė Socialinės apsaugos komitetas, dabar nedarbo mažinimas ir skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, įskaitant aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bus labai svarbus norint užtikrinti, kad ateityje pensijų išmokos būtų tvarios ir pakankamos (51). Pavyzdžiui, Europos lyginamasis pensijų tvarumo ir pakankamumo indeksas būtų naudingas rodiklis, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų reformuoti savo pensijų sistemas ir sumažinti skurdą.

3.23

Tikslas, kad žmonės ilgiau dirbtų, turi būti derinamas su požiūriu į gyvenimo ciklą, kuris apima geras darbo sąlygas, įskaitant darbuotojų sveikatos ir saugos ir darbo laiko politiką, ir žmonių skatinimą pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis. Ilgesnė profesinė karjera iki pensinio amžiaus, per kurią gaunamos deramos pajamos, lemiančios deramą pensiją, ir politika, kuri sudaro galimybes sklandžiai išeiti į pensiją vyresnio amžiaus darbuotojams, taip pat yra būtinosios sąlygos: šiuo labai svarbi būdo, kaip dirbame, raida.

3.24

Socialinės apsaugos standartai ES labai skiriasi, o šiuos skirtumus lemia skirtingos sistemos ir tradicijos. EESRK pasisakė už aiškesnius ES strateginius prioritetus socialinės politikos srityje ir siūlė rengiant esminę darbo programą apibrėžti bendruosius socialinės politikos principus. EESRK jau kalbėjo apie poreikį siekti nustatyti privalomą būtinąjį socialinės apsaugos lygį (52) ir siūlo apibrėžti aukšto lygio standartus atitinkamuose lygmenyse, deramai atsižvelgiant tiek į darnumą, tiek į tinkamumo reikalavimus. Siekiant užtikrinti didesnę visų teisėtai ES gyvenančių asmenų įtrauktį į socialinės apsaugos sistemą, reikia užtikrinti geresnius geriausios patirties mainus. Atsižvelgiant į ketvirtojo revoliucijos darbo srityje etapo (Darbas 4.0) iššūkius ir naujas užimtumo ir dalinio užimtumo formas, labai svarbu apsvarstyti ir nuspręsti, kaip valstybės narės galėtų reformuoti savo socialinės apsaugos sistemas, kad nedarbo draudimą paverstų įtraukiu užimtumo draudimu, kuris ateityje galėtų atlikti „saugos diržo“ funkciją ir sudarytų geresnes sąlygas įsidarbinimui ir deramam darbui. Svarbu užtikrinti, kad darbas būtų daug patrauklesnis nei gyvenimas iš pašalpų: tam reikia sukurti tinkamas paskatas žmonėms, kad jie eitų ieškoti darbo, kartu reikia užtikrinti darbo nerandančių asmenų pajamų saugumą. Lyginamoji analizė šioje srityje galėtų būti naudinga valstybėms narėms, kad jos prireikus galėtų pagerinti teisės gauti išmokas sąlygas, pailginti išmokų mokėjimo trukmę ir jas padidinti.

3.25

Dar 2009 m. EESRK pabrėžė, kad Europai reikia atgauti savo lyderės pozicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. EESRK pabrėžė, kad laimėjimai mokslo ir technikos srityse ir jų pritaikymas konkurencingoje globalioje ekonomikoje padėtų užtikrinti perspektyvią Europos ateitį globalios pramonės arenoje. Be to, Komitetas pabrėžė, kad būtina inovacijų sąlyga – pažangai atvira socialinė aplinka (53). Formuojant inovacijoms palankią aplinką, kūrybiškas verslas, kuriame kuriamos darbo galimybės, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pilietinei visuomenei šiame procese tenka itin svarbus vaidmuo.

3.26

EESRK mato ryšį tarp gebėjimo diegti inovacijas darbo vietoje ir darbuotojų dalyvavimo. Be to, „geras“, o tuo pačiu ir „darnus“ įmonių valdymas turi būti kuriamas pasitelkiant vidaus rinkoje išbandytas ir patikrintas teisines struktūras ir darbuotojų dalyvavimo praktiką, pagrįstą darbuotojų informavimu, konsultavimusi su jais ir, atitinkamais atvejais, jų dalyvavimu priimant sprendimus (54). Nuostatos dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo turėtų būti konsoliduojamos ir taikomos visoje ES teisėje remiantis jau įgyvendintais standartais (55).

3.27

Dėl klimato kaitos Europa ir likęs pasaulis susiduria su rimtais aplinkos ir socialiniais iššūkiais. Darbo ateitis taip pat priklausys nuo skubaus poreikio transformuoti mūsų ekonomiką, pramonę ir darbo vietas taip, kad būtų apsaugota planeta. EESRK palankiai vertina tai, kad ES ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir paragino pilietinę visuomenę ir subnacionalines institucijas sudaryti koaliciją, kad būtų įvykdyti 21-ojoje klimato kaitos konferencijoje prisiimti įsipareigojimai (56). Šie įsipareigojimai turi būti įgyvendinami laikantis ES įsipareigojimų mažinti skurdą. Norint remti sklandų profesinės veiklos keitimą, deramą darbą ir užimtumą, reikės investuoti į išteklius, kuriais remiamos bendruomenės ir sektorių, kuriems šis perėjimas jau daro poveikį, darbuotojus, taip pat numatyti ir palengvinti būsimą restruktūrizavimą ir perėjimą prie ekologiškesnės ir darnesnės ekonomikos. Investicijų plane Europai turėtų būti remiami 21-ojoje klimato kaitos konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus atitinkantys projektai.

4.   Socialinių investicijų poreikis

4.1

ES grėsmę kelia tiek socialiniai, tiek ekonominiai skirtumai. Jie kenkia socialinei sanglaudai ir politiniam patikimumui ir stabdo ekonomikos pažangą. EESRK anksčiau išdėstė savo nuomonę dėl poreikio prioritetine tvarka spręsti skurdo klausimą, o kovą su skurdu ir socialine atskirtimi paversti viena pagrindinių ramsčio sudedamųjų dalių (57).

4.2

Pripažindamas, kad skurdo mažinimas visų pirma yra valstybių narių atsakomybės sritis, EESRK taip pat primygtinai ragina ES Tarybą pakartoti savo strategijos „Europa 2020“ įsipareigojimą toliau siekti skurdo mažinimo tikslo, kartu taikant labiau integruotą požiūrį. Tai reiškia, kad skurdo mažinimas turėtų būti sistemiškai aptariamas per Europos semestrą ir kad strategija „Europa 2020“ turėtų būti susieta su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. (58). Ekonomikos augimas ir konkurencija yra esminės svarbos, todėl makroekonominė politika, padedanti kurti deramas darbo vietas, yra svarbi mažinant nelygybę ir skurdą.

4.3

EESRK anksčiau nurodė, kad kuo ilgiau bus vykdoma taupymo politika, kuria pirmiausia siekiama sumažinti išlaidas, nenumatant tinkamų priemonių, skirtų skatinti augimą ir užtikrinti socialinę sanglaudą ir solidarumą, tuo bus aiškiau, kad dėl didėjančios socialinės nelygybės kyla grėsmė Europos ekonominei integracijai ir gerovei (59). EESRK ragina atnaujinti pastangas skatinti socialinio investavimo koncepciją visose susijusiose politikos srityse (60). EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kaip 2-ąjį J. C. Junckerio planą susieti su socialinių investicijų dokumentų rinkinio tikslais. Be to, Komitetas paragino parengti Europos socialinių investicijų paktą (61), kuriuo būtų remiamos socialinės reformos ir socialinės investicijos ir padedama atnaujinti ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją.

4.4

EESRK palankiai įvertino Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį, kuriame, atrodo, aptartas esminis persiorientavimas į socialines investicijas, kurios laikomos ne išlaidomis, bet investicijomis į Europos augimą ir užimtumo potencialą (62). EESRK apgailestauja, kad nedaug nuveikta siekiant efektyviai įgyvendinti šiuos uždavinius. Socialinės investicijos ilgainiui duoda ekonominę ir socialinę grąžą, susijusią su didesniu užimtumu arba didesnėmis darbo pajamomis, pagerėjusia sveikata, sumažėjusiu nedarbu, geresniu ugdymu, mažesniu skurdu ir socialine atskirtimi ir pan. Tokios investicijos taip pat padidina asmenų klestėjimą ir gerovę, kartu skatina ekonomikos augimą, nes užtikrina didesnę darbo jėgos kvalifikaciją, našumą ir užimtumą. Tokios investicijos, ypač tuomet, kai augimo skatinimas taip pat prisideda prie asmenų įgūdžių ir kvalifikacijos didinimo, gerina jų galimybes visuomenėje ir darbo rinkoje, taip pat stimuliuoja ekonomiką, padeda ES atsigauti po krizės dar stipresnei ir konkurencingesnei. Be to, tokios investicijos turėtų užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį viešųjų lėšų panaudojimą ir galiausiai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu padėti sutaupyti lėšų valstybių biudžetuose.

4.5

EESRK jau palankiai įvertino tai, kad komunikate aiškiai pripažįstamas svarbus socialinės ekonomikos, socialinių įmonių, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo Europos Komisijai įgyvendinant socialinių investicijų dokumentų rinkinį (63).

4.6

EESRK jau išreiškė savo nuomonę, kad Europos minimalių pajamų nustatymas pagal pagrindų direktyvą padėtų kovoti su socialine atskirtimi, užtikrintų ekonominę ir teritorinę sanglaudą, apsaugotų asmens pagrindines teises, garantuotų ekonominių ir socialinių tikslų suderinamumą ir padėtų sąžiningai paskirstyti turtą ir pajamas. EESRK pakartoja savo raginimą Komisijai išnagrinėti minimalių pajamų Europoje finansavimo galimybes ir sukurti atitinkamą fondą (64).

4.7

EESRK pakartoja savo nuomonę, kad tvarios, veiksmingos ir efektyvios socialinės gerovės sistemos yra labai svarbios visų ES šalių visuomenei. Tai yra gyvybiškai svarbios priemonės, kuriomis palaikoma socialinė ir teritorinė sanglauda, solidarumas, visuomenės stabilumas, taip pat remiamas ekonomikos augimas. Gerovės sistemos taip pat atlieka svarbią automatinių stabilizavimo priemonių funkciją – tą jos įrodė per krizę. Pripažįstant, kad sprendimas dėl socialinės politikos struktūros ir turinio visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai, nacionalinėmis ir ES iniciatyvomis reikėtų siekti sukurti veiksmingesnes socialinės apsaugos sistemas, apimančias socialinę apsaugą, socialinę paramą ir socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir būstą, ir jas stiprinti (65). Kaip nurodė Taryba ir Socialinės apsaugos komitetas, valstybės narės turėtų toliau stengtis gerinti socialinės apsaugos sistemų veikimą ir užtikrinti, kad jos duotų geresnių socialinių rezultatų kartu siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio užimtumui ir ekonomikos augimui (66).

4.8

Nacionalinės socialinės apsaugos institucijos ir viešosios institucijos turi pareigą užtikrinti visuotines, kokybiškas, įperkamas ir prieinamas socialines paslaugas. Valstybė privalo akredituoti, investuoti ir prižiūrėti prieigą prie šių paslaugų, kurias gali teikti viešosios institucijos, ne pelno organizacijos arba pelno siekiantys subjektai, kaip jau yra kelete ES šalių. Svarbų vaidmenį atlieka atstovaujamosios pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma socialiniai partneriai, socialinės įmonės ir savitarpio organizacijos. Šis vaidmuo apima socialinės apsaugos, sveikatos draudimo ir socialinės paramos schemų rengimą, įgyvendinimą, veikimą ir priežiūrą. Be to, glaudesnis visų subjektų bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti veiksmingesnį ir geresnį viešųjų išteklių panaudojimą įgyvendinant socialinę politiką. Tai taip pat turėtų apimti galimybę pasinaudoti viešųjų institucijų ir privačių subjektų partneryste kartu gerbiant nacionalinių sistemų ypatumus.

4.9

EESRK laikosi nuomonės, kad atitinkami subjektai turi užmegzti tvirtesnį ir skaidresnį dialogą, kad išteklių išdėstymo pagal prioritetus požiūriu tvaresnės socialinės apsaugos sistemos būtų paverstos ir transformuotos į veiksmingas, efektyvias ir tikslingas viešąsias investicijas, kurias vykdant būtų visapusiškai gerbiamos socialinės teisės, ypač valstybių narių socialinės apsaugos sistemų pagrindiniai principai, ir siekiama jas skatinti.

4.10

Pereinant į ketvirtąjį revoliucijos darbo srityje etapą (Darbas 4.0) būtina tuo pat metu pereiti prie Socialinės apsaugos 4.0. Krizė, lėtas augimas ir didelis nedarbo lygis, taip pat senėjančios visuomenės dalies didėjimo ir darbo jėgos mažėjimo derinys kelia pavojų socialinės apsaugos sistemų tvarumui ir pakankamumui. Lygiai taip pat dėl senėjančios visuomenės pastebimai didėja socialinių paslaugų paklausa, tačiau ištekliai šiai paklausai patenkinti yra riboti. Todėl labai svarbu imtis reformų, kad būtų sukurtos veiksmingos ir ekonomiškai efektyvios socialinės apsaugos sistemos, socialinė politika ir paslaugos. Ramstis turi būti naudingas ne tik reaguojant į darbo srityje vykstančius pokyčius, bet ir remti valstybes nares numatant tinkamus sprendimo būdus, susijusius su svarbiais pokyčiais gerovės sistemose, socialinės politikos ir paslaugų srityje. Pagrindiniai uždaviniai turėtų būti susiję su jų kokybės, tvarumo, prieinamumo, įperkamumo ir tinkamumo visiems, kurie nuo jų priklauso, užtikrinimu, tam numatant tinkamas reguliavimo sistemas ir politiką.

4.11

EESRK taip pat pripažįsta, kad nuolatinis spaudimas valstybių biudžetams, demografiniai ir visuomenės pasikeitimai, taip pat nauji socialiniai uždaviniai daugumoje valstybių narių lėmė naujas ir inovatyvias išmokų ir paslaugų finansavimo ir teikimo organizavimo formas. Šio reiškinio, kuris vadinamas socialinėmis inovacijomis, varomoji jėga – būtinybė reaguoti į nepatenkintus socialinius poreikius. Socialinės inovacijos papildo tradicinę valstybės užtikrinamą gerovę, kai, bendradarbiaujant su vietos institucijomis, mobilizuojami įvairūs socialiniai ir ekonominiai subjektai ir finansiniai ištekliai. Tačiau socialinės inovacijos neturi pakeisti valstybės atsakomybės ir pareigos ir jos įvairių viešų komponentų užtikrinant visuotinę prieigą prie kokybiškų, įperkamų, tvarių ir prieinamų paslaugų ES piliečiams atsižvelgiant į nacionalinę praktiką. Socialinės inovacijos padeda kurti kapitalą ir stiprina vietos bendruomenių vaidmenį. Rekomenduojama, kad Europos Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog pagrindinės priemonės, pavyzdžiui, viešieji pirkimai ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai būtų veiksmingai panaudoti siekiant remti socialines inovacijas ir socialinės ekonomikos įmones.

4.12

EESRK ne kartą atkreipė dėmesį į ypatingą ir svarbų socialinės ekonomikos, įskaitant socialines įmones, vaidmenį surandant ekonominius ir socialinius sprendimus (67). Šis sektorius yra svarbus Europos socialinio modelio elementas ir tiesiogiai prisideda prie socialinės ir ekonominės sanglaudos ir pokyčių, prie sąžiningesnio pajamų ir turto paskirstymo ir aktyvaus pilietiškumo. Visai neseniai EESRK paragino parengti ES socialinės ekonomikos veiksmų planą (68).

4.13

Apskritai ir atsižvelgiant į ES kompetencijos sritis, reikėtų siekti, kad ramstis užtikrintų bendrą orientacinę sistemą, kuri padėtų lyginti ir stebėti būtiną nacionalinę teisinę ir politinę sistemą, užtikrinant teisę į kokybiškas pirmiausia socialinės apsaugos išmokų nuostatas (69), įskaitant socialinių paslaugų teikimą, įperkamumą ir prieinamumą, taip pat jų tvarumą ir veiksmingumą. Ši nuostata turėtų būti taikoma visoms socialinės apsaugos sritims (70), taip pat visoms kitoms socialinėms (socialinės apsaugos) paslaugoms.

4.14

Lygiai taip pat reikėtų siekti, kad ramstis duotų būtinas paskatas valstybėms narėms stengtis išsaugoti pagal atitinkamus nacionalinius kriterijus įgytų teisių į išmokas perkeliamumą taip užtikrinant laisvą judėjimą. Tokios nuostatos pripažinimas suteiktų galimybę kiekvienam asmeniui teikti labiau pritaikytą paramą, kad jis galėtų planuoti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Taip būtų galima numatyti patikimesnes ir lankstesnes priemones, labiau pritaikomas prie kiekvieno ES piliečio gyvenimo ciklo, visų pirma leidžiančias sklandžiai patekti į darbo rinką, judėti jos viduje ir ją palikti.

4.15

Be to, ramstis turėtų būti naudojamas nustatant rodiklius, susijusius su esminių paslaugų teikimu. Valstybių narių įgyvendinimo strategijos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies socialinę, ekonominę ir fiskalinę padėtį. Rodikliai neturėtų būti susiję tik su paslaugų prieinamumu ir turėtų padėti skatinti Protokole Nr. 26 nustatytų esminių principų įgyvendinimą (visuotinė prieiga, kokybė, saugumas, įperkamumas, vienodų sąlygų taikymas ir naudotojų teisių skatinimas). Savanoriška Europos socialinių paslaugų kokybės sistema ir Europos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybės sistema turėtų būti naudojamos kaip rodiklių kūrimo pagrindas.

4.16

Lygių galimybių visiems principas nustatytas Europos Sutartyse ir turi visapusiškai ir tinkamai atsispindėti įtraukiame socialiniame ramstyje. Kadangi ES acquis jau nustatytas bendras minimalių standartų, taikomų Europos darbuotojams, rinkinys, būtina užtikrinti jų įgyvendinimą. Turi būti užtikrinama vyrų ir moterų ir visų mūsų visuomenės grupių, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI asmenis, etninėms mažumoms priklausančius asmenis ir kitus, diskriminaciją patiriančius asmenis, lygybė ir nediskriminavimas.

4.17

Siekiant spręsti gyventojų senėjimo ir mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, labai svarbu didinti įvairių Europos grupių užimtumą. Taip pat reikia daryti pažangą skatinant lygybę ir nediskriminavimą kitose, su darbu nesusijusiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, galimybė pirkti prekes ir paslaugas, švietimas, būstas ir sveikatos priežiūra. Šiomis aplinkybėmis tikimasi greitai atnaujinti diskusijas dėl ES direktyvos dėl vienodo požiūrio naudojantis prekėmis ir paslaugomis.

5.   Su organizuota pilietine visuomene surengtų diskusijų rezultatai

5.1

2016 m. rugsėjo 2 d.–lapkričio 2 d. EESRK visose valstybėse narėse rengė diskusijas su organizuota pilietine visuomene. Diskusijas koordinavo trys atitinkamos šalies EESRK nariai (trejetas) ir tai jie dažnai darė bendradarbiaudami su Europos Komisija (15 diskusijų) arba nacionaline ekonomikos ir socialine taryba (7 diskusijos). Dalyviai atstovavo įvairioms darbdavių organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, o kai kada – akademinei bendruomenei. 28 diskusijose iš viso dalyvavo beveik 1 800 pilietinės visuomenės organizacijų atstovų.

5.2

Daugumos diskusijų pagrindą sudarė pagrindinių klausimų rinkiniai. Per diskusijas aptarti įvairūs klausimai, atspindintys skirtingas nacionalines sistemas, prioritetus ir aplinkybes. Po diskusijų koordinavimo funkcijas vykdantys trejetai parengdavo nacionalines ataskaitas, kuriose dažniausiai buvo pateikiamos išvados ir (arba) rekomendacijos. Toliau pateikiami orientaciniai klausimai.

1)

Kokios, Jūsų nuomone, yra opiausios ekonominės ir socialinės problemos Europoje ir Jūsų šalyje? Ko reikia siekiant spręsti šias problemas?

2)

Ar manote, kad socialinių teisių ramstis yra reikalingas? Jei taip, kaip jis turėtų būti formuojamas siekiant spręsti pagrindinius socialinius ir ekonominius uždavinius Europoje ir Jūsų šalyje?

3)

Kaip taikant atnaujintą ES darbo rinkos strategiją būtų galima atsižvelgti į įmonių, darbuotojų ir ieškančių darbo asmenų poreikius, susijusius su lankstumu ir saugumu? Kaip šia strategija būtų galima atsižvelgti į svarbius klausimus, pavyzdžiui, į naujas vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomų ekonomikos ir darbo rinkų sąlygas, senėjančios visuomenės problemą ir būtinybę sudaryti palankias sąlygas asmens statuso pokyčiams darbo rinkoje?

4)

Kaip užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir kad turimi ištekliai pirmiausia būtų nukreipti į veiksmingas, svarbias ir būtinas socialines investicijas ir paslaugas? Koks turėtų būti įvairių subjektų vaidmuo?

5)

Kaip, pasitelkus Europos socialinių teisių ramstį, būtų galima aktyviai prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos visoje Europoje?

6)

Ko reikia siekiant skatinti ir palaikyti darnią visuomenę Europoje?

5.3

Narių trejeto parengtos šalies išvados ir (arba) rekomendacijos atskleidė, kad per įvairias diskusijas buvo aptarta keletas bendrų temų (bendrų klausimų). Šios temos (klausimai) apibendrinami šioje nuomonės dalyje.

5.3.1

Dėl Europos socialinių teisių ramsčio taikymo apimties ir formato:

Iš 18 valstybių narių išvadų ir (arba) rekomendacijų matyti, kad organizuota pilietinė visuomenė arba jos dalis rėmė iniciatyvą sukurti Europos socialinių teisių ramstį (CY, DE, EE, EL, ES, FI, FR, IE, IT, LT, LV, MT, PL, PT, RO, SE, SI, SK). 12 valstybių narių (DE, EE, ES, FI, HR, HU, IE, IT, LU, MT, PT, SK) buvo teigiama, kad ramsčio tikslai, taikymo sritis ir (arba) turinys turėtų būti išsamiau paaiškinti.

13 valstybių narių išvadose atkreiptas dėmesys į ekonominės ir socialinės politikos tarpusavio priklausomybę (BG, CY, CZ, DE, ES, FI, HR, IE, IT, RO, SE, SI, UK). Be to, devyniose valstybėse narėse (DE, DK, EE, EL, ES FI, MT, RO, SE) pabrėžta ekonomikos augimo, o šešiose valstybėse narėse (EE, ES, FI, DK, MT, SE) – konkurencingumo svarba.

12 valstybių narių išvadose nurodyta, kad Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti taikomas visoje ES (BG, DE, CZ, EE, ES, FI, HR, HU, IT, PL, SK, SE).

Devynių valstybių narių išvadose minimas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir (arba) užtikrinimas arba galiojančio acquis ir politikos įgyvendinimas ir (arba) užtikrinimas (BG, DK, EE, HR, IE, LV, LT, PL, SE). Penkiose iš šių valstybių narių (BG, HR, IE, LV, LT) konkrečiai nurodyta, kad ramsčio kūrimo klausimai turėtų būti įtraukti į Europos semestro procesą.

Aštuonių šalių (DE, EL, ES, FI, HU, PT, SK, RO) išvadose atkreiptas dėmesys į būtinybę skatinti socialinę sanglaudą ir kovoti su didėjančiu skurdu, nelygybe ir atskirtimi.

Septyniose valstybėse narėse (BE, CZ, DE, DK, FI, HR, SE) atkreiptas dėmesys į poreikį paisyti subsidiarumo principo. Šiomis aplinkybėmis trys Šiaurės valstybės narės (FI, SE, DK) pasisakė už nacionalinę kompetenciją kolektyvinių derybų srityje, o trys valstybės narės (FI, SE, BE) pritarė kompetencijos padalijimui.

Konvergencijos klausimas (įskaitant pažangią konvergenciją, socialinės politikos ir (arba) apskritai valstybių narių konvergenciją) buvo iškeltas aštuoniose valstybėse narėse (BG, DE, FR, HR, HU, IT, PT, SK).

Šešių valstybių narių (CZ, EL, ES, HR, IE, SL) išvadose ir (arba) rekomendacijose užsiminta apie viešųjų, privačių ir (arba) socialinių investicijų poreikį.

5.3.2

Išvadose ir (arba) rekomendacijose iškeltos pagrindinės temos, susijusios su Europos Komisijos preliminariais Europos socialinių teisių ramsčio apmatais:

11 valstybių narių (CY, EE, ES, FI, HU, HR, IE, LV, RO, SI, SK) išvadose ir (arba) rekomendacijose paminėtas esminis socialinio dialogo vaidmuo.

Septyniose valstybėse narėse (CY, EE, FI, IE, LV, RO, SI) pabrėžta pilietinio dialogo svarba (nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į Komisijos preliminarų Europos socialinių teisių ramsčio planą).

Šešių valstybių narių (CY, DK, HR, HU, PL, SI) išvadose pabrėžtas poreikis prisitaikyti prie pokyčių, ypač prie skaitmeninimo paskatintų pokyčių.

Būtinybė atsižvelgti į demografinių pokyčių keliamus iššūkius ir uždavinius buvo paminėta trijų šalių (BG, CY, SI) išvadose.

Tokie klausimai, kaip integruotos socialinės išmokos ir paslaugos, sveikatos priežiūra ir ligos išmokos, pensijos, nedarbo išmokos, minimalios pajamos ir galimybė pasinaudoti būtiniausiomis paslaugomis (kurios yra tarp 20 Komisijos preliminariuose Europos socialinių teisių ramsčio apmatuose nurodytų principų), taip pat socialinė apsauga, socialiniai standartai ir socialinės apsaugos tvarumas buvo dažniausiai išvadose ir (arba) rekomendacijose minimi klausimai. 22 valstybių narių (BE, BG, CY, CZ, DE, DK, EL, FI, FR, HR, HU, IT, LT, LU, LV, MT, PT, RO, SE, SI, SK, UK) išvadose paminėtas vienas ar daugiau šių klausimų.

Užimtumas, darbo vietų kūrimas ir kova su nedarbu (įskaitant jaunimo nedarbą) buvo paminėti septynių šalių (BE, CZ, EL, ES, FI, HR, RO) išvadose ir (arba) rekomendacijose.

11 valstybių narių (BE, BG, CY, CZ, DE, DK, FI, FR, HR, HU, SI) išvadose daugiausia dėmesio skirta ugdymui ir įgūdžiams (be kita ko, atsižvelgiant į darbo rinkos skaitmeninimą).

10 valstybių narių (BE, CY, CZ, DK, FI, HR, HU, MT, RO, UK) išvadose atkreiptas dėmesys į poreikį užtikrinti nepakankamai atstovaujamų arba marginalizuotų grupių dalyvavimą darbo rinkoje, o septyniose iš šių valstybių narių (BE, DE, DK, FI, HU, MT, UK) šiomis aplinkybėmis užsiminta apie lyčių lygybę.

Aštuoniose valstybėse narėse (CZ, CY, DK, FI, FR, HR, RO, SE) užsiminta apie vieną ar kelis iš toliau išvardytų klausimų: poreikį užtikrinti darbo stabilumą, profesijos keitimą, deramą darbą ir (arba) socialinę apsaugą; kartais šie klausimai buvo aptariami atsižvelgiant į darbo rinkos skaitmeninimą.

Trijų valstybių narių (DK, FI, SI) išvadose atitinkamai buvo paminėta tai, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcija padėtų kurti veiksmingą ateities Europos socialinį modelį, paminėtas poreikis užtikrinti lankstumo ir saugumo pusiausvyrą ir kad reikėtų atsižvelgti į lankstaus darbo ekonomikos poreikius.

5.4

Išvados ir (arba) rekomendacijos taip pat atskleidė, kad pagrindinis aspektas, dėl kurio nuomonės išsiskyrė, buvo tai, ar Europos socialinių teisių ramstyje reikėtų numatyti teisėkūros priemones. Skirtingų šalių ir tos pačios šalies dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – darbdavių atstovai (apskritai) nepritarė minčiai priimti papildomus teisės aktus, o profesinių sąjungų atstovai (apskritai) laikėsi priešingos nuomonės.

6.   Valdymas

6.1.1

Europos socialinių teisių ramstis turi būti daug aiškesnis turinio, procesų, konkrečių jo įgyvendinimo iniciatyvų, finansavimo ir stebėsenos požiūriu, be to, reikia aiškiau aprašyti įvairių subjektų vaidmenį. Valdymo klausimas yra nepaprastai svarbus; turi būti paisoma Sutarčių nuostatų, įskaitant subsidiarumo principą. Piliečiai turi teisę žinoti, kas yra atsakingas ir atskaitingas už kiekvieną sprendimą.

6.1.2

Kalbant apie susijusius subjektus ir jų vaidmenį, EESRK pažymi, kad, sprendžiant darbo rinkos klausimus, ES ir nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių partnerystė yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti siekti didesnės politinės pažangos įgyvendinant visuotinai remiamus uždavinius. Socialinės apsaugos srityje vyriausybės, viešos, regioninės ir vietos institucijos ir įvairios nacionalinės institucijos, atsakingos už socialinės apsaugos organizavimą, taip pat socialinės apsaugos paslaugų teikėjai atlieka pagrindinį vaidmenį. Be to, socialiniai partneriai taip pat dažnai atlieka funkcijas ir pareigas plėtojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos schemas ir teikiant socialines paslaugas. Kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, socialinės tarnybos, gali turėti patirties visų pirma teikiant socialinę paramą ir gali atlikti tam tikras funkcijas bei užtikrinti būtiniausios socialinės apsaugos sistemų veikimą tai visuomenės daliai, kuriai gresia skurdas.

6.1.3

EESRK pažymi, kad ramstis gali tapti teigiamu Europos projektu, tačiau tik tuo atveju, jei jo rezultatai bus matomi. Šiuo krizių laikotarpiu ramstis gali tapti puikia priemone įrodyti, kad ES lygmeniu atitinkamais atvejais vis dar galima užtikrinti tinkamą atsaką į iššūkius, su kuriais susiduria paprasti žmonės, kartu paisant kompetencijos padalijimo ir subsidiarumo principo. Visų pirma ramstis turėtų padėti skatinti žmonių gerovę, kaip, be kita ko, nustatyta pagal Sutartį, t. y. siekti Europos, kurioje vystymasis būtų pagrįstas „didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“ (ES sutarties 3 straipsnis). Be to, ramstis turėtų prisidėti prie geresnio darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimo. Kartu EESRK nerimauja dėl ne iki galo aiškios ramsčio taikymo srities. EESRK baiminasi, kad dėl šios priežasties gali atsirasti dar didesnis neužtikrintumas ir nepasitenkinimas, kai kilę lūkesčiai nebus arba negalės būti patenkinti (71).

6.2    Socialinės teisės visiems

6.2.1

Komisija siūlo ramstį pirmiausia taikyti euro zonai, nes ji jau pradėjo gilesnės integracijos ir konsolidacijos siekiant didesnės konvergencijos procesą. Tačiau ES sutarčių (72) socialinės nuostatos taikomos visoms ES valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išsakyta įvairiose nacionalinėse diskusijose, EESRK mano, kad ramstis turėtų būti taikomas visoms 28 ES valstybėms narėms.

6.2.2

Ankstesnėje nuomonėje EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad socialiniu požiūriu tvari makroekonominė politika yra būtina greitesnio ekonomikos atsigavimo ir socialinės sanglaudos užtikrinimo sąlyga. Geresnis realių ekonomikos sąlygų įvertinimas taip pat yra būtina prielaida siekti našaus ES ir nacionalinio užimtumo ir gerai suformuluotos socialinės politikos, kuri būtų sąžininga įvairioms kartoms. Komitetas palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas Stabilumo ir augimo pakto taisyklių lankstumas, tuo sudarant Komisijai galimybę atsižvelgti į tam tikras viešąsias investicijas skaičiuojant biudžeto deficitą, bet mano, kad tai tik ribota ir dalinė priemonė (73).

6.3    Europos semestras

6.3.1

Europos semestras ir nacionalinės reformų programos (kurios taip pat taikomos ne euro zonos šalims) turėtų tapti pagrindine ramsčio įgyvendinimo ir stebėsenos varomąja jėga. Tačiau atsižvelgiant į papildomus makroekonominius stebėsenos mechanizmus, kurie per Europos semestrą taikomi euro zonos šalims, visai įmanoma, kad juose gali būti parengti papildomi atitinkami nacionalinių reformų įgyvendinimą palengvinantys rodikliai. Apie ramsčio ir Europos semestro ryšį buvo kalbėta daugelyje nacionalinių diskusijų (74).

6.3.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį tam tikri pastarųjų metų ekonomikos valdymo ekonominės politikos tikslai turi būti geriau suderinti su ES socialinės politikos tikslais (75). Laikantis horizontaliosios socialinės išlygos (76), reikia atlikti visų Europos semestro priemonių socialinio poveikio vertinimą. Šiuos rezultatus reikėtų viešai paskelbti tiek nacionaliniu, tiek ir Europos lygmenimis ir juos aptarti (77).

6.3.3

EESRK anksčiau nurodė, kad per Europos semestrą užimtumo ir socialiniai tikslai turėtų užimti tokią pat vietą kaip ir makroekonominiai aspektai (78). EESRK taip pat rekomendavo nustatyti palyginamus bendrus rodiklius, pavyzdžiui, susijusius su skurdu ir nelygybe, taip pat atlikti privalomus visų reformų darbotvarkių, nustatytų nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, socialinio poveikio vertinimus (79).

6.3.4

EESRK ragina atkurti Europos semestro pusiausvyrą, kad, formuluojant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, būtų atsižvelgta į dabartinę pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių rezultatų suvestinę.

6.3.5

Pažangios socialinės konvergencijos uždavinio įgyvendinimą reikėtų palengvinti nustatant konkrečius tikslus, kurie derėtų su strategija „Europa 2020“ ir darnaus vystymosi tikslais ir padėtų koordinuoti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką.

6.4    Ekonomikos ir socialinis valdymas

6.4.1

EESRK yra labai susirūpinęs ES stabilumu, nes būtinos reformos – pakeitus Sutartis arba jų nepakeitus – visada vykdomos paskutinę minutę ir patiriant labai didelį spaudimą. Svarbu vėl sustiprinti socialinę, politinę ir ekonominę sanglaudą ES ir tęsti nuoseklią ekonominę ir monetarinę integraciją, kuri yra gerai veikiančios ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) pagrindas. Todėl neišvengiamai reikės surengti diskusijas dėl tinkamo EPS struktūros pagrindo, per kurias reikės susitarti dėl ekonominių ir socialinių uždavinių, taip pat dėl valdymo principų (80).

6.4.2

Siekiant stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumo sukrėtimams gebėjimus, reikia užtikrinti socialinę, politinę ir ekonominę sanglaudą. EESRK atkreipia dėmesį į tai kad, būtina geriau atsižvelgti į EPS nacionalinės ekonomikos skirtumus, o suderintas struktūrines reformas nurodytose šalyse reikia vykdyti atsižvelgiant į pinigų sąjungos ir nacionalinius poreikius, tokiu būdu užtikrinant būtiną konvergenciją.

6.4.3

EESRK jau pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti EPS struktūrą, ir pateikė pasiūlymus dėl šios struktūros demokratinių ir socialinių aspektų tobulinimo, taip pat nurodė, kaip pagal Bendrijos metodo sistemą tai būtų galima padaryti kuo greičiau. Tai sustiprintų demokratinį atsparumą ir padėtų įvykdyti iš Sutarčių kylančias socialines pareigas (81).

6.4.4

Labai svarbu užtikrinti EPS ekonominį patikimumą. Kaip anksčiau nurodė EESRK, šiomis aplinkybėmis valstybių narių vyriausybėms tenka svarbi atsakomybė už tolesnę demokratinės ir socialinės EPS kūrimą. Ši nuostata taip pat taikoma nacionaliniams ir Europos socialiniams partneriams; jiems EPS yra visa apimanti sistema, kurią sudaro skirtingos jų darbo užmokesčio nustatymo, darbo rinkos ir socialinės politikos formavimo sistemos. Kaip ekonomikos ir visuomenės dalyviai jie daro labai didelį poveikį tam, ar bus laikomasi bendro EPS stabilumo tikslo (82). Aktyvesnis socialinių partnerių dalyvavimas gali padėti užtikrinti geresnį EPS valdymą. Diskutuojant dėl ateities EPS, taip pat reikėtų atsižvelgti į jų nuomones, kaip organizuoti darbo rinkas ir socialinę politiką (83). Tvirtesnis ir struktūrizuotas dialogas su pilietine visuomene taip pat padėtų didinti demokratinį atsparumą ir valdymą.

6.4.5

EESRK laikosi nuomonės, kad šalinant tebesitęsiančius pusiausvyros sutrikimus, taip pat norint atkurti pasitikėjimą visoje Europoje reikia veiksmingesnio ir demokratiškesnio ekonomikos valdymo, ypač euro zonoje (84).

6.5    Galiojančio socialinio acquis taikymas ir patvirtinimas

6.5.1

Europos socialinių teisių ramstis turėtų prisidėti prie veiksmingo galiojančio ES pirminės ir antrinės teisės aktuose įtvirtinto teisinio socialinio acquis, susijusio su užimtumu ir socialinėmis teisėmis, įskaitant pirmiausia socialinę apsaugą ir veiksmingą darbo inspekcijų vykdomą priežiūrą, turėtų būti visiškai gerbiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisė kreiptis į teismą. Turėtų būti laikomasi tarptautiniu lygiu teisiškai įpareigojančių valstybių narių ratifikuotų ES piliečių teisių šaltinių.

6.5.2

EESRK mano, kad ramstis sudaro galimybes dar kartą patvirtinti galiojantį socialinį acquis. Be to, ramsčio kūrimo procesas taip pat sudaro sąlygas įvertinti, kas veikia ir kas ne, ko trūksta ir kaip reikėtų pagerinti ES ir valstybių narių požiūrį, kad būtų skatinama atnaujinta socialinė ir ekonominė konvergencija, tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas ES.

6.6    Europos socialinio stabilizavimo ištekliai

6.6.1

Europos strateginių investicijų fondas ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra sudaryti taip, kad atliktų esminį vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, taip pat remiant teritorinę ir socialinę sanglaudą. EESRK laikosi nuomonės, kad šias lėšas reikia naudoti veiksmingiau ir efektyviau ir kad ES ilgalaikėms investicijoms į aukštos kokybės socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant per Europos strateginių investicijų fondą ir Europos investicijų banką, turėtų būti teikiama pirmenybė ir šios investicijos turėtų būti siejamos su ramsčio įgyvendinimu.

6.6.2

Atsižvelgdamas į Stabilumo ir augimo pakto ribas, EESRK pateikė skirtingas alternatyvas ir pasiūlymus. Viena iš galimybių galėtų būti „auksinės taisyklės“ arba, tiesą sakant, „sidabrinės taisyklės“ (85) taikymas valstybių narių viešosioms investicijoms (įskaitant socialinį sektorių), kurios pagal bendrai sutartų kriterijų sistemą papildytų ES viešąsias investicijas ir, kartu su tinkamomis struktūrinėmis reformomis, skatintų privačias investicijas (86).

6.6.3

Atsižvelgdamas į daugiametės finansinės programos biudžetą ir peržiūras, EESRK mano, kad, kaip nurodė Komisija, būtina panaudoti 25 % Europos struktūrinių ir investicinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, siekiant skatinti socialines investicijas į socialines, sveikatos, švietimo ir būsto paslaugas ir politiką. Be to, dalį lėšų reikia atidėti ES lygmeniu į Europos socialinį fondą ir jas naudoti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo finansavimui. Europos Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, kaip praktiškai skatinti socialines investicijas ir kaip stebėti projektų kokybę ir veiksmingumą.

6.6.4

2014 m. EESRK aptarė paskirstymo mechanizmą, kuris turi būti naudojamas asimetrinių sukrėtimų atveju (87), ir nurodė, kad Sąjungoje, ypač euro zonoje, negalima nepaisyti dabartinės ekonominės politikos socialinių padarinių ir palikti juos spręsti pačioms šalims. Komitetas pažymėjo, kad ugdymo ir mokymo biudžetus reikia vertinti kaip investiciją į ateitį (88). Kai kurių nacionalinių diskusijų dalyviai aptarė, ar reikalingas ES nedarbo draudimas arba prisitaikymo fondas ir ar jį būtų įmanoma sukurti (89). Šios diskusijos parodė, kad nuomonės šiuo klausimu skiriasi iš esmės ir kad šios diskusijos taip pat turi būti tęsiamos (90).

6.7    Pasaulinių ir ES strategijų ryšys

6.7.1

Kai tinkama, svarstant su ramsčiu susijusius klausimus, taip pat reikėtų atsižvelgti į pasaulinę dimensiją. Pastarosios diskusijos TDO, Europos Taryboje, EBPO ir TVF yra labai svarbios, visų pirma atsižvelgiant į faktus, iš kurių matyti, kad nelygybė daro poveikį augimo patvarumui ir kad perskirstymas nedaro žalos augimui. Svarstant taip pat reikėtų pripažinti, kad Europos socialinio modelio tvarumas yra susijęs su Europos pasaulinio konkurencingumo didinimu.

6.7.2

Dėl darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkės 2015 m. susitarė visos Jungtinių Tautų narės. Todėl pareigą siekti šių tikslų turi ir Europos Sąjungos valstybės narės. EESRK mano, kad ramstis galėtų iš esmės padėti įgyvendinti Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, visų pirma atsižvelgiant į 1-ą tikslą (Jokio skurdo), 3-ią tikslą (Gera sveikata ir gerovė), 5-ą tikslą (Lyčių lygybė), 8-ą tikslą (Deramas darbas ir ekonomikos augimas).

6.8    Aiški bendra geresnės ateities Europoje strategija

6.8.1

EESRK ragina Komisiją pasiūlyti aiškią ir nuoseklią ramsčio strategiją. EESRK sutinka su Užimtumo komitetu (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetu (SPC), kurie pareiškė, kad „Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti grindžiamas esamomis priemonėmis, įskaitant Europos užimtumo strategiją ir atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje (AKM socialinėje srityje), ir jas pagerinti, ir tuo remiantis pagal šią iniciatyvą turėtų būti nukreipiamas tvarios didėjančios rezultatų užimtumo ir socialinėje srityse konvergencijos skatinimo procesas, kartu atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją“ (91). Naujų tinkamų rodiklių kūrimas, kurie, siekiant įvertinti pažangą, būtų susiję su tam tikromis didelėmis darbo rinkos ir socialinėmis problemomis, gali būti šio proceso sudedamoji dalis. Tokios bendradarbiavimo sistemos sukūrimas padėtų pasiekti valstybėms narėms teigiamų reformų (92) rezultatų ir prisidėtų prie didesnės socialinės sanglaudos.

6.8.2

Nepaisant aiškios rizikos, EESRK vis tiek dar mano, kad ES gali sukurti geresnę, demokratiškesnę ir labiau socialinę ES. EESRK taip pat imsis visų būtinų priemonių, kad į valstybių narių ir ES diskusijas „dėl geresnės Europos ateities“ padėtų įtraukti piliečius. Sąžininga globalizacija, kuri visiems užtikrina gerą gyvenimą, pakankamas užimtumo galimybes ir sąžiningas darbo sąlygas, gali būti pasiekta tik jei ES išliks vieninga ir galės imtis veiksmų. Siekdama išsaugoti visuomenės modelį, Europa privalo gebėti prisitaikyti prie kintančios tikrovės, kad kuo labiau išnaudotų visiems atsiveriančias galimybes. Tai mūsų alternatyva protekcionizmui, nacionalizmui ir populizmui.

Briuselis, 2017 m. sausio 25 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EK pirmininko J. C. Junkerio 2016 m. kovo 8 d. raštas EESRK pirmininkui G. Dassis.

(2)  Pagal EESRK terminas „pilietinė visuomenė“ reiškia „organizuotą ir reprezentatyvią pilietinę visuomenę“. Žr. EESRK nuomones OL C 329, 1999 11 17, p. 30 ir OL C 193, 2001 7 10, p. 117.

(3)  Taip pat žr. 1 išnašą.

(4)  Nacionalinės diskusijos Airijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

(5)  ES sutarties 3 straipsnis: „<…> Sąjunga <…> siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.“

(6)  OL L 307, 2008 11 18, p. 11.

(7)  http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/CoreInstruments.aspx.

(8)  https://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan_lt.

(9)  OL C 34, 2017 2 2, p. 58

(10)  http://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/.

(11)  Direktyva 2000/43/ES dėl vienodo požiūrio principo taikymo asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

Direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(12)  Kelete nacionalinių diskusijų, pavyzdžiui, Slovėnijoje, iškeltas klausimas dėl jaunimo dalyvavimo svarbos.

(13)  Nacionalinės diskusijos Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Suomijoje, Belgijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje.

(14)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Kipre, Belgijoje ir Nyderlanduose.

(15)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Suomijoje ir Vengrijoje.

(16)  8-asis darnaus vystymosi tikslas.

(17)  Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, COM(2010) 682 final.

(18)  OL C 318, 2011 10 29, p. 142.

(19)  OL C 211, 2008 8 19, p. 48.

(20)  Nacionalinės diskusijos Danijoje, Suomijoje ir Vengrijoje.

(21)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.

(22)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(23)  Nacionalinės diskusijos Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje.

(24)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Bulgarijoje.

(25)  OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(26)  OL C 389, 2016 10 21, p. 50.

(27)  Žr. 25 išnašą.

(28)  OL C 161, 2013 6 6, p. 67.

(29)  OL C 13, 2016 1 15, p. 57.

(30)  Žr. 28 išnašą.

(31)  Nacionalinės diskusijos Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.

(32)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Vengrijoje.

(33)  Žr. 25 išnašą.

(34)  Žr., pavyzdžiui, C. Frey ir M. Osborne (2013 m.) „The Future of employment:How susceptible are jobs to computerisation“ ir J. Breughel (2014 m.) „The computerisation of European jobs“.

(35)  2016 m. lapkričio 21 ir 22 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (anksčiau vadinta Įgūdžių garantija).

(36)  Žr. 25 išnašą.

(37)  Žr. 25 išnašą.

(38)  Žr. 22 išnašą.

(39)  Žr. 22 išnašą.

(40)  Žr. 22 išnašą.

(41)  Kalbėta Rytų ir Vidurio Europos šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, taip pat Prancūzijoje.

(42)  Studies on Growth with Equity, Building a Social Pillar for European convergence, Tarptautinė darbo organizacija, 2016 m.

(43)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Suomijoje ir Danijoje.

(44)  Pasaulio ekonomikos pokyčių pasekmės ES konkurencingumui (informacinis pranešimas)

(45)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Suomijoje, Slovėnijoje, Maltoje, Airijoje, Lenkijoje, Estijoje.

(46)  Nacionalinės diskusijos Čekijoje.

(47)  Žr. 18 išnašą.

(48)  OL C 341, 2013 11 21, p. 6.

(49)  EESRK pranešimas „Geresnis romų bendruomenės integravimas vykdant pilietinės visuomenės iniciatyvas“ (2014 m.).

(50)  OL C 299, 2012 10 4, p. 115, OL C 332, 2015 10 8, p. 68.

(51)  Socialinės apsaugos komitetas „Veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalga (VSASRA). Socialinės apsaugos komiteto ataskaita apie pagrindinius socialinius iššūkius ir pagrindinės tezės“, 12606/16.

(52)  OL C 13, 2016 1 15, p. 40.

(53)  EESRK poziciją apibrėžiantis dokumentas dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų ES (EESC-13-19-EN).

(54)  OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(55)  Žr. 54 išnašą.

(56)  OL C 389, 2016 10 21, p. 20.

(57)  OL C 133, 2016 4 14, p. 9.

(58)  Žr. 57 išnašą.

(59)  OL C 13, 2016 1 15, p. 33.

(60)  EESRK indėlis į 2017 m. Europos Komisijos darbo programą, 2016 m. liepos 15 d.

(61)  OL C 271, 2013 9 19, p. 1.

(62)  OL C 271, 2013 9 19, p. 91.

(63)  Žr. 62 išnašą.

(64)  OL C 170, 2014 6 5, p. 23 (Darbdavių grupė šios nuomonės neparėmė; žr. www.eesc.europa.eu/resources/docs/statement-minimum-income.pdf).

(65)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Airijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.

(66)  2015 m. Tarybos išvados dėl socialinio valdymo įtraukioje Europoje (Tarybos dokumentas 14129/15) ir Socialinės apsaugos komitetas „Veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalga (VSARA). Socialinės apsaugos komiteto ataskaita apie pagrindinius socialinius iššūkius ir pagrindinės tezės (Tarybos dokumentas 12606/16).

(67)  Pavyzdžiui, OL C 117, 2000 4 26, p. 52; OL C 318, 2009 12 23, p. 22; OL C 229, 2012 7 31, p. 44; OL C 458, 2014 12 19, p. 14; INT/735 – Socialinių įmonių projektas. Svarbus socialinės ekonomikos vaidmuo taip pat buvo aptartas kelete nacionalinių diskusijų, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Estijoje, Italijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

(68)  EESRK indėlis į 2017 m. Europos Komisijos darbo programą, 2016 m. birželio 15 d.

(69)  Įskaitant negalios, ilgalaikės priežiūros, vaiko priežiūros atvejus.

(70)  Sveikatos apsaugos ir ligos išmokos, nedarbo išmokos, senatvės išmokos, nelaimingo atsitikimo darbe išmoka, šeimos išmoka, motinystės išmokos, neįgalumo išmokos, našlių išmokos.

(71)  Aiškumo problema buvo iškelta daugelyje valstybių narių, o kai kurios pilietinės visuomenės grupės išreiškė nerimą, kad šis klausimas gali turėti bumerango efektą. Jei atsiradę lūkesčiai galiausiai nebus patenkinti, gali kilti dar didesnis nepasitenkinimas ir nusivylimas.

(72)  ES sutarties 3 straipsnis, SESV 9 straipsnis, SESV X antraštinė dalis ir ES pagrindinių teisių chartija.

(73)  OL C 268, 2015 8 14, p. 33.

(74)  Nacionalinės diskusijos Austrijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje.

(75)  Žr. 59 išnašą.

(76)  SESV 9 straipsnis.

(77)  Žr. 57 išnašą.

(78)  Žr. 61 išnašą.

(79)  Žr. 57 išnašą.

(80)  Žr. 59 išnašą.

(81)  OL C 332, 2015 10 8, p. 8 ir OL C 13, 2016 1 15, p. 33.

(82)  Žr. 59 išnašą.

(83)  Žr., pavyzdžiui, In-depth employment analysis.

(84)  OL C 332, 2015 10 8, p. 8.

(85)  Žr. 73 išnašą.

(86)  OL C 451, 2014 12 16, p. 10 dėl didesnio Stabilumo ir augimo pakto lankstumo, susijusio su „viešosiomis investicijomis“.

(87)  Žr. 86 išnašą.

(88)  OL C 327, 2013 11 12, p. 58, OL C 271, 2013 9 19, p. 1.

(89)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Suomijoje ir Prancūzijoje.

(90)  Žr. 59 išnašą.

(91)  Bendra Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto nuomonė 12605/16, kuriai 2016 m. spalio 13 d. pritarė EPSCO taryba.

(92)  Nacionalinės diskusijos, pavyzdžiui, Rumunijoje.


Top