Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016IE1244

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Bendrajai rinkai kylantys pavojai ir kliūtys“ (nuomonė savo iniciatyva)

OJ C 125, 21.4.2017, p. 1–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Bendrajai rinkai kylantys pavojai ir kliūtys“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2017/C 125/01)

Pranešėjas

Oliver RÖPKE

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2016 1 21

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2017 1 13

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 1 25

Plenarinė sesija Nr.

522

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

166/62/8

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1

Bendrosios rinkos sukūrimas yra svarbus pasiekimas ir vienas svarbiausių Europos integracijos elementų. Ji turėtų būti Europos klestėjimo kertinis akmuo. Euro įvedimas euro zonoje ir Šengeno susitarimas buvo labai svarbūs kuriant bendrąją rinką. Tačiau ir vienas, ir kitas patiria vis didėjantį spaudimą iš dalies dėl trumparegiškų nacionalinių interesų, dėl kurių didelė dalis Europos gyventojų iš dalies dėl realių priežasčių vis labiau abejoja jų naudingumu.

1.2

EESRK visada rėmė veiksmus, skatinančius laisvą prekių, paslaugų, kapitalo, mokėjimų ir žmonių judėjimą ir būtinos pusiausvyros tarp ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos išlaikymą. Būtina toliau eiti ekonominės ir socialinės valstybių narių konvergencijos keliu.

1.3

Siekiant toliau plėtoti bendrąją rinką, būtina pašalinti bereikalingas kliūtis, kad būtų užtikrintas augimas, darbo vietų kūrimas, ilgalaikis klestėjimas ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Labai svarbu yra rinkos tokios rinkos kliūtys kaip nepakankamas kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas, techniniai apribojimai vietos lygmeniu, reguliavimo kliūtys dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų, nepakankamas e. valdžios sprendimų ES lygmeniu koordinavimas.

1.4

EESRK yra susirūpinęs, kad po finansų krizės ES bendroji rinka beveik neaugo. Euro zonos ekonomika 2008–2015 m. laikotarpiu praktiškai susitraukė 1,6 proc. Priešingai, kiti ekonominiai regionai, tokie kaip JAV, Australija ir Japonija, smarkiai pralenkė ES vidaus paklausos ir augimo požiūriu. Todėl būtini aktyvūs veiksmai, kad Europa grįžtų prie strategijos „Europa 2020“ politikos tikslų.

1.5

EESRK dar kartą pabrėžia tarpvalstybinio verslo ir darbuotųjų mobilumo svarbą. Tačiau, neturėtų būti ignoruojama tai, kad bendrosios rinkos principai susilaukia kur kas mažesnio didelės dalies gyventojų palaikymo. Viena iš priežasčių yra ta, kad didėja su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu susijusi darbo užmokesčio ir socialinio dempingo rizika. Didelė piktnaudžiavimo rizika labai mažina Europos darbuotojų ir sąžiningų bendrovių pasitikėjimą vidaus rinka.

1.6

Reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su šiomis tendencijomis, taip pat svarbu verslo interesais užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kai vykdoma tarpvalstybinė veikla, gerai veikianti bendroji rinka turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus. Būtent dėl šios priežasties dauguma EESRK narių remia visas pastangas užtikrinti, kad ES už tą patį darbą toje pačioje vietoje būtų mokamas toks pat darbo užmokestis, kaip kad ragina Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker.

1.7

Nors bendroji rinka turi tvirtą socialinį pagrindą SESV ir ES antrinės teisės aktuose, reikėtų pagalvoti, kaip nustatyti geresnę pusiausvyrą tarp pagrindinių socialinių teisių ir rinkos laisvių pirminėje teisėje. Tokio žingsnio tikslas būtų spręsti daugelio žmonių, vis labiau manančių, kad jų socialiniai interesai ir reikalavimai nėra tinkamai apsaugoti bendrojoje rinkoje, nepasitenkinimo problemą.

1.8

Iš esmės EESRK palankiai vertina pastangas patikrinti ES teisės poveikį veiksmingumui. Ši iniciatyva galėtų vaidinti svarbų vaidmenį mažinant bereikalingas reguliavimo sąnaudas, kurios susidaro, kai toje pačioje vietovėje taikomos skirtingos nacionalinės ar regioninės taisyklės. Turėtų būti patikrintas suderintų teisės aktų būtinumas, ypač MVĮ interesais. EESRK dar kartą pabrėžia, kad, jo nuomone, aukšti vartotojų apsaugos standartai nėra nereikalinga našta.

1.9

EESRK pabrėžia, jog jis mano, kad bendroji skaitmeninė rinka, atsižvelgiant į jos augimo potencialą, turėtų būti politikos prioritetas. Esamas teisinis netikrumas užimtumo, ekonomikos ir vartotojų srityse, turi būti nagrinėjami ir nedelsiant pašalinti. Kad būtų panaikintos reguliavimo spragos, Komisija turėtų įgyvendinti aiškų teisinį pagrindą, skirtą naujoms ekonomikos formoms ir naujiems verslo modeliams, įskaitant įvairias dalijimosi ekonomikos formas, bendrojoje rinkoje. Turi būti visapusiškai laikomasi galiojančių teisės aktų, dedant specialias pastangas vartotojų ir darbuotojų teisėms, taip pat sąžiningai konkurencijai apginti.

1.10

Svarbus darbotvarkės klausimas turi būti ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, nes su ja susijęs veiksmingesnis kapitalo paskirstymas gali daryti teigiamą poveikį tiek ekonomikai ir užimtumui, tiek vartotojams. Dėl tam tikrų naujausių pokyčių, pavyzdžiui, „Brexit“, neturi būti nepagrįstai atidedamas šių planų įgyvendinimas ar jam trukdoma.

1.11

EESRK pakartoja savo nuomonę, kad reguliavimo spragos mokesčių politikoje lemia nesąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Todėl jis remia perėjimą prie bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, informacijos atskleidimo pagal valstybę reikalavimą, taip pat nuolatines pastangas kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių rojais. Bendro minimalaus pelno mokesčio tarifo įdiegimas galėtų naudingai papildyti šias iniciatyvas ir užkirsti kelią varžymuisi dėl mažiausio mokesčio tarifo.

1.12

Viešosios paslaugos, dar vadinamos visuotinės svarbos paslaugomis, atlieka pagrindinį vaidmenį socialinėje rinkos ekonomikoje ir yra itin svarbios visuomenei. Visuotinės svarbos paslaugos įtrauktos į bendras ES vertybes, kurios yra svarbios puoselėjant socialinę ir teritorinę sanglaudą.

1.13

Į šį socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo vaidmenį turėtų būti atsižvelgta kaip į „principus ir sąlygas“, kuriuos ES gali nustatyti šioms paslaugoms. Atsižvelgdamas į planuojamą Paslaugų direktyvos reformą, EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų, kuriame nurodoma, kad valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama daug veiksmų laisvės visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje.

1.14

Įvairios priemonės, kurių reikia kovojant su nesąžiningų viešųjų pirkimų praktika, dėl kurios pateikiami teisingo standarto neatitinkantys pasiūlymai, dažnai neatitinka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimų, galiojančių pagal atitinkamas nacionalines teisės nuostatas ir praktiką, ir daugeliu atvejų dėl to nurodomas didelis sąnaudų perviršis. Ypač turi būti užtikrintas geriausios pasiūlytos kainos bei paslaugos ir sąnaudų perviršio, kuris gali atsirasti vėlesniu etapu, skaidrumas. Tikslas turi būti laikytis geriausio, o ne pigiausio pasiūlymo principo.

2.   Bendrosios rinkos iššūkiai

2.1

Įgyvendinant Europos integraciją turi būti siekiama būtinos ekonomikos, socialinės ir aplinkos politikos sričių pusiausvyros. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo, mokėjimų ir asmenų judėjimas turi būti papildytas pagarba pagrindinėms socialinėms teisėms, įtvirtintoms ES sutartyse Pagrindinių teisių chartija. Pagrindinės socialinės teisės turi būti praktiškai įgyvendinamos vidaus rinkoje. Be to, reikėtų panaikinti bendrojoje rinkoje vis dar egzistuojančias kliūtis, kad būtų užtikrintas ilgalaikis klestėjimas ir itin konkurencinga socialinė rinkos ekonomika.

2.2

EESRK ne kartą pareiškė, paskutinį kartą savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos tobulinimo (1), kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos elementų, galintis suteikti tiesiogiai juntamos naudos ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą.

2.3

Bendroji rinka yra svarbus pasiekimas ir turėtų būti Europos klestėjimo kertinis akmuo. Euro įvedimas euro zonoje ir Šengeno susitarimas buvo labai svarbūs kuriant bendrąją rinką. Tačiau dabar tai patiria didžiulį spaudimą, kuris rodo, kokie skirtingi yra valstybių narių interesai. Tam tikru mastu sprendimai priimami ir priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu.

2.4

EESRK pažymi, kad vis dar egzistuoja tokios didelės rinkos kliūtys, kaip nepakankamas kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas, mokymo programų skirtingumas, vietinio pobūdžio techniniai apribojimai, reguliavimo kliūtys, daugiausia atsirandančios dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, kurį lemia skirtingos nacionalinės teisinės sistemos, administracinė našta, susijusi su nacionalinėmis apmokestinimo ir muitinės taisyklėmis ar e. valdžios nebuvimu, taip pat su e. valdžios sprendimų koordinavimu ES lygmeniu.

2.5

Komisija siekia visiškai suderinti teisės aktus kai kuriose srityse, dėl ko gali sumažėti dabartinis apsaugos lygis kai kuriose valstybėse narėse. EESRK pabrėžia, kad daugelyje savo parengtų nuomonių išreiškė nepritarimą tokioms priemonėms. Visiškas suderinimas, kurio siekia Komisija, turi būti įgyvendintas išlaikant jau esamą apsaugos lygį.

2.6

Piliečiai valstybėse narėse vis labiau jaučia, kad Europa mažai daro, kad užtikrintų socialinę apsaugą ir pajamas arba kad pasiektų teisingą apmokestinimą ir teisingas socialines įmokas. Bendroji rinka pasižymi tvirta socialine dimensija, pagrįsta SESV ir antrine ES teise, tačiau reikėtų pasvarstyti apie geresnę ekonominių rinkos laisvių ir pagrindinių socialinių teisių pusiausvyrą.

2.7

Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvoje numatytos priemonės turėtų atspindėti pagrindinius Sąjungos principus ir remtis įsitikinimu, kad dėl ekonomikos vystymo turėtų būti pasiekta didesnė socialinė pažanga ir sanglauda, kad socialinė politika, užtikrindama deramas apsaugos priemones, atitinkančias Europos vertybes, taip pat turėtų būti suvokiama kaip produktyvus veiksnys.

2.8

Nepaisant daugelio ES sanglaudos politikos pasiekimų, reali ekonominė ir socialinė valstybių narių konvergencija dar toli gražu nepasiekta, ir išlieka didelių skirtumų darbo užmokesčio bei socialinių standartų srityje. Mažesnį darbo užmokestį kai kuriose valstybėse narėse lemia istorinė raida ir natūralūs didelės Europos vidaus rinkos skirtumai, jis taip pat atspindi vietos darbo našumo lygius ir daugybę kitų veiksnių, įskaitant investuotojų interesus. Nepaisant to, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniam dempingui, kuris turėtų būti laikomas nesąžininga ir neteisėta praktika, susijusia su darbo užmokesčio ar socialinio ir sveikatos draudimo išmokų mokėjimo taisyklių nepaisymu, kai taip įgyjamas nesąžiningas pranašumas konkurentų atžvilgiu (2).

2.9

Nuo finansų krizės pradžios, t. y. 2008–2015 m. laikotarpiu, bendrosios rinkos augimas siekė 0,4 proc. – beveik nulinis augimas realia išraiška. Euro zonoje bendroji rinka netgi 1,6 proc. susitraukė. Daugelis kitų ekonominių regionų smarkiai aplenkė Europos Sąjungą paklausos vidaus rinkoje požiūriu (pvz., JAV ji padidėjo 8,8 proc., Australijoje – 17,9 proc., o Japonijoje – 3,8 proc.) (3). Priemonės, skirtos paklausai vidaus rinkoje atgaivinti, pvz., Europos investicijų planas, įgyvendinamas Europos strateginių investicijų fondo lėšomis, vis dar nepadarė reikiamo poveikio.

2.10

EESRK yra susirūpinęs, kad strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniai tikslai, paremti pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, negali būti pasiekti (4). Ekonomikos sulėtėjimas, lėtas reikšmingų struktūrinių reformų įgyvendinimas ir nepakankama paklausa bendrojoje rinkoje iki šiol davė priešingų rezultatų: 2008 m. 70,3 proc. siekęs užimtumo lygis 2014 m. nukrito iki 69,2 proc. Tačiau iki 2020 m. jis turėtų siekti 75 proc. Užuot iki 2020 m. sumažinus skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių 20 mln., 2014 m. jis buvo padidėjęs 4,9 mln. Be to, 2015 m. pabaigoje bedarbių Europos Sąjungoje buvo 6 mln. daugiau negu prieš krizę.

2.11

Kitas svarbus strategijos „Europa 2020“ aspektas yra švietimas. EESRK palankiai vertina tai, kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, kuris 2008 m. siekė 14,2 proc., buvo sumažintas iki 11 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius taip pat padidėjo nuo 31,3 proc. 2008 m. iki 38,7 proc. 2015 m. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos įgūdžių strategiją ir pažymi, kad norint pritraukti bendroves ir kurti naujas darbo vietas, aukštas kvalifikacijos lygis yra būtinas.

2.12

Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos yra didelis iššūkis Europos bendrajai rinkai. EESRK rekomenduoja būsimose derybose laikytis visų pamatinių principų ir išsaugoti bendrosios rinkos vertybes.

3.   Konkrečios pastabos

3.1    Savarankiškas darbas ir darbuotojų mobilumas bendrojoje rinkoje

3.1.1

Darbo jėgos mobilumas gali būti svarbus tiek įmonėms, siekiančioms pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, tiek darbuotojams, norintiems susirasti gerą darbo vietą, įgyti naujų įgūdžių ir gauti geras darbo sąlygas. Tačiau kliūčių dar esama.

3.1.2

Kliūčių ir sąnaudų tyrimas (5) rodo, kad dėl sąveikių e. valdžios paslaugų ne tik sumažės administracinės, gyventojų ir įmonių išlaidos, bet ir tikėtina, kad tai padarys didelį poveikį darbo jėgos mobilumui. Geresnis profesinių laipsnių pripažinimas yra itin svarbus tiek įmonių, tiek darbuotojų tarpvalstybiniam mobilumui.

3.1.3

Savo nuomonėje dėl piktnaudžiavimo savarankiškai dirbančio asmens statusu (6) EESRK pabrėžė, kad fiktyvus savarankiškas darbas gali lemti socialinio draudimo įmokų mokėjimo vengimą, mokesčių slėpimą, piktnaudžiavimą darbuotojų teisėmis ir nedeklaruojamą darbą, todėl jis turėtų būti panaikintas. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina jau sukurtą Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą ir mano, kad tai yra žingsnis teisinga linkme (7).

3.1.4

Šios platformos tikslas – gerinant valstybių narių teisėsaugos institucijų, pvz., darbo inspekcijų ir mokesčių bei socialinės apsaugos institucijų, bendradarbiavimą, užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti. Šis bendradarbiavimas apima dalijimąsi geriausia praktika, susijusia su prevencijos ir atgrasymo priemonėmis, bendrųjų darbdavių kontrolės principų nustatymą, darbuotojų mainų ir bendrų mokymų skatinimą bei bendrų kontrolės veiksmų palengvinimą.

3.1.5

Šiuo metu daug darbuotojų įdarbinami kaip savarankiškai dirbantys paslaugų teikėjai, o ne kaip samdomi darbuotojai, kaip buvo anksčiau. Šie asmenys neturi darbo sutarties, nes dirba sau naudodamiesi savarankiškai dirbančio asmens statusu. Tokiuose darbo santykiuose daugeliu atveju nebūtina laikytis nacionalinės darbo teisės. Reikia aiškių ir privalomų kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama, ar asmuo įdarbintas pagal darbo sutartį ar iš tikrųjų yra savarankiškai dirbantis asmuo. Todėl EESRK kritikavo Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių, kurioms reikalinga tolesnė plėtra (8). Dėl to labai mažos įmonės, MVĮ ir tikrai savarankiškai dirbantys asmenys patiria itin didelį spaudimą.

3.2    Bendroji rinka ir darbuotojų komandiravimas

3.2.1

1996 m. Direktyvoje nustatyta ES reglamentavimo sistema, kuria siekiama tinkamai suderinti tokius tikslus, kaip tarpvalstybinio paslaugų teikimo skatinimas ir lengvinimas, komandiruotų darbuotojų apsauga ir vienodų sąlygų užsienio bei vietos konkurentams užtikrinimas.

3.2.2

2014 m. vykdymo užtikrinimo direktyvoje (9), kuria papildoma Direktyva 96/71/EB ir prisidedama prie veiksmingesnės kompleksinės darbuotojų komandiravimo sistemos kūrimo, nustatytos naujos sustiprintos priemonės, skirtos kovai su sankcijų netaikymu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu.

3.2.3

EESRK neseniai priėmė atskirą nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl tikslinės Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo peržiūros ir paaiškino pagrindinius pakeitimus bei pasiūlymus (10), pagrįstus Komisijos Pirmininko J.-C. Juncker savo politinėse gairėse išsakytu raginimu kitos kadencijos Komisijai: „mūsų Sąjungoje už tą patį darbą toje pačioje vietoje turėtų būti atlyginama vienodai (11)“.

3.2.4

EESRK savo nuomonėje dėl teisingesnio darbo jėgos judumo ES (12) ragino Komisiją spręsti problemas, susijusias su nesąžininga praktika, dėl kurios atsiranda socialinis dempingas. Ši problema darosi vis aktualesnė, nes valstybių narių taikomos praktikos pavyzdžiai rodo, kad darbo užmokesčio ir socialinio dempingo grėsmė tarpvalstybiniame kontekste sparčiai didėja. Austrijos socialinės apsaugos institucija BUAK (13) (vok. Bauarbeiter-Urlaubs- und Abfertigungskasse Kliebergasse) atskleidė, kad 38 iš 2015 m. patikrintų 7 238 Austrijos įmonių, remiantis kovos su darbo užmokesčio ir socialiniu dempingu įstatymu, buvo pareikšti įtarimai dėl darbuotojams mokamų per mažų atlyginimų. Tai reiškia, kad 0,53 proc. įmonių buvo įtariamos mokančios per mažus atlyginimus savo darbuotojams. Per tą patį laikotarpį buvo patikrinta 1 481 Austrijoje veikianti, bet kitose ES valstybėse įsteigta įmonė. Iš jų 398 buvo įtariamos mokančios per mažus atlyginimus savo darbuotojams, t .y. darbo užmokesčio dempingu. Tai sudaro 26,87 proc.

3.2.5

Tais atvejais, kai užsienio bendrovės vykdo veiklą tarpvalstybiniu mastu ir komandiruoja savo darbuotojus, darbo užmokesčio dempingo tikimybė yra 50 kartų didesnė negu vietos tiekėjų atveju. Tai yra ženklas, rodantis, kad bendroji rinka veikia neveiksmingai. Didelis piktnaudžiavimo pavojus mažina Europos darbuotojų pasitikėjimą vidaus rinka.

3.2.6

Kita problema – fiktyvus darbuotojų komandiravimas. Atvejai, susiję su fiktyviu darbuotojų komandiravimu, t. y. piktnaudžiavimu pasinaudojant A1 komandiravimo pažymomis, byloja apie problemas, kylančias dėl oficialiai išduodamų arba viešųjų įstaigų pateikiamų liudijimų, pažymėjimų ar panašių dokumentų. Dėl to labai mažoms įmonėms, MVĮ ir kvalifikuotiems darbuotojams vis sunkiau išsilaikyti ir konkuruoti su nesąžiningai veikiančiais konkurentais. Todėl fiktyvus darbuotojų komandiravimas turi būti panaikintas.

3.2.7

Neseniai Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 883/04 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. EESRK parengs atskirą nuomonę remdamasis Europos Komisijos prašymu ir jos tikėjimu, jog bus sukurta modernizuota socialinės apsaugos koordinavimo sistema, kurią taikant būtų atsižvelgta į realią socialinę ir ekonominę padėtį valstybėse narėse, ir bus laikomasi ES teisės principų, ypač dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo.

3.2.8

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl paslaugų teikėjo paso (arba paslaugų teikėjo asmens tapatybės kortelės), kuriuo, sukūrus bendrą elektroninę dokumentų saugyklą, būtų panaikinta būtinybė teikti daugybę prašymų pateikti informaciją ir dokumentus, kurie jau buvo pateikti buveinės valstybei narei. EESRK nepritaria jokiam paskirties šalies principui nepalankiam pasiūlymui. Jis parengs atskirą nuomonę šiuo klausimu.

3.3    Programa REFIT ir geresnis reglamentavimas

3.3.1

Iš esmės priemonės, kuriomis būtų patikrinta, ar Sąjungos teisė veiksminga, yra sveikintinos. Tarpinstituciniame Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento susitarime numatyta, kaip lengviau pasiekti tikslą padaryti Sąjungos teisę paprastesnę ir veiksmingesnę. Tačiau kalbant apie bendradarbiavimą, turi būti užtikrinta, kad ES teisės standartai, kuriais užtikrinama socialinės ar ekonominės politikos nauda, bus apsaugoti ir neginčijami.

3.3.2

MVĮ daromas toks pat poveikis, kaip vartotojams ir darbuotojams. Remiantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, itin svarbu neužkrauti bereikalingos naštos MVĮ. Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina vartotojų apsaugos politika, paremta aukštu apsaugos lygiu pagal SESV 169 straipsnį.

3.3.3

Ši iniciatyva galėtų vaidinti svarbų vaidmenį mažinant bereikalingas reguliavimo sąnaudas, kurios susidaro, kai toje pačioje vietovėje taikomos skirtingos nacionalinės ar regioninės taisyklės. Teisės aktų suderinimas galėtų labai sumažinti išlaidas ir skatinti ekonomikos augimą ES regionuose šalinant šias kliūtis. Todėl reikėtų išnagrinėti, ar tai įmanoma įgyvendinti.

3.3.4

Daugelis teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos reikia peržiūrėti pagal programą REFIT siekiant sumažinti biurokratiją, susiję su teisės normomis, kuriomis ginami darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartai, ir todėl teikia didelę socialinę ir politinę bei ekonominę naudą. EESRK dar kartą pabrėžia, kad, jo nuomone, aukšti vartotojų apsaugos standartai nėra bereikalinga našta.

3.3.5

EESRK primena savo 2014 m. gruodžio 14 d. priimtą nuomonę (14) ir pakartoja savo poziciją, kad pažangiu reglamentavimu nepanaikinama prievolė laikytis visuomenės, vartotojų ir darbuotojų apsaugos taisyklių, taip pat lyčių lygybės reikalavimų ar aplinkos apsaugos taisyklių. Be to, principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ nereiškia, kad labai mažoms įmonėms ir MVĮ neturi galioti teisės aktai, bet šiuose teisės aktuose turėtų būti atsižvelgta į jų interesus bei poreikius.

3.3.6

Komisijos atsisakymas toliau įgyvendinti numatytą teisėkūros iniciatyvą dėl kirpyklų darbuotojų apsaugos, nepaisant to, kad Europos socialiniai partneriai yra sudarę susitarimą šiuo klausimu, yra visiškai nesuvokiamas. Komisijos požiūris prieštarauja socialinio dialogo principams ir vertybėms, atsižvelgiant į atstovavimo principą, ir yra labai trumparegiškas, nes reglamentavimo trūkumas darbuotojų sveikatos srityje gali lemti profesines ligas ir taip sudaryti daug išlaidų tiek įmonėms, tiek viešajam sektoriui.

3.3.7

EESRK atkreipia dėmesį į bendrą Europos socialinių partnerių deklaraciją dėl naujo socialinio dialogo, paremto teminių grupių rezultatais, kuriuose atsispindi ES socialinio dialogo ir geresnio reglamentavimo principo sąveika.

3.3.8

EESRK palankiai vertina tai, kad dialogas pradedamas naujai sukurtoje REFIT platformoje. Be tikslo sudaryti geresnes verslo sąlygas ir išlaikyti darbuotojų apsaugos standartus, tiek Komisija, tiek platformos ekspertai turi užtikrinti, kad paprastinant ES teisės aktus būtų apsaugotos vartotojų teisės.

3.4    Skaitmeninė ekonomika, naujos ekonomikos formos ir nauji verslo modeliai

3.4.1

Bendroji skaitmeninė rinka turėtų būti vienu iš prioritetų, atsižvelgiant į galimą naudą, kurios galima tikėtis, jeigu bus baigta kurti bendroji rinka šioje srityje. Apskaičiuota, kad galima nauda BVP, kuri būtų gauta užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką, siektų 415 mlrd. EUR per metus (15).

3.4.2

EESRK sutinka su Europos Komisijos nuomone, kad problemos, susijusios su esamu teisiniu netikrumu užimtumo, ekonomikos ir vartotojų apsaugos srityse, turi būti išnagrinėtos ir išspręstos. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į socialinės ir vartotojų apsaugos standartų laikymąsi ir patikimos teisinės sistemos verslui užtikrinimą. Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje „skaitmeniniam“ pasauliui ir „neskaitmeniniam“ pasauliui neturėtų būti taikomos skirtingos taisyklės. Komisija turėtų nustatyti teisinius standartus, kurie galėtų būti taikomi bendrajai skaitmeninei ir neskaitmeninei rinkai.

3.4.3

Savo nuomonėje „Nepagrįstas geografinis blokavimas“ (16) EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl geografinio blokavimo, kuris ir įmonių, ir vartotojų atžvilgiu yra būtinas bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos elementas. Tačiau šis reglamentas – tik nedidelis žingsnis į priekį, todėl jis nieko iš esmės nekeičia. Geografinio blokavimo praktika, t. y. diskriminacija gyvenamosios vietos arba geografinio interneto adreso ar pilietybės pagrindu, susijusi su vartotojų galimybėmis naudotis internetinėmis paslaugomis, turi būti baigta. Vartotojų nukreipimas į vietinę interneto svetainę, kurioje kainos yra aukštesnės, taip pat laikomas diskriminacija bendrojoje rinkoje. EESRK nagrinės 2016 m. lapkričio mėn. Konkurencingumo tarybos posėdyje padarytas išvadas dėl bendro požiūrio į siūlomą dokumentą, kuriose aiškiai pabrėžiama, kad reikia išskirti kainų diskriminaciją ir kainų diferenciaciją.

3.4.4

Tokiose srityse, kaip geografinis blokavimas, tarpvalstybinis siuntinių pristatymas, tarptautinis draudimas, autorių teisių licencijavimas ir finansų rinkos, turi būti laikoma, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės pirmiausia atsako už tarpvalstybinių prekybos kliūčių šalinimą ir geresnio rinkos veikimo užtikrinimą.

3.4.5

Siekiant užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, reikalinga didesnė asmens duomenų ir privatumo apsauga, kuri turės lemiamą reikšmę ateityje, taip pat reikėtų skirti dėmesio nuosekliai didžiųjų duomenų, debesijos kompiuterijos paslaugų ir daiktų interneto politikai.

3.4.6

Spartėjantis ekonomikos skaitmeninimas, nauji verslo modeliai atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. EESRK išsamiai aptarė šį naują reiškinį ir parengė keletą nuomonių (17).

3.4.7

Komisija taip pat turėtų pasistūmėti į priekį ir su pasiūlymu dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kad ši priemonė taptų tikrai veiksminga.

3.4.8

Socialinis ir bendru vartojimu grindžiamas verslas labai svarbus socialinei sanglaudai, garantuojančiai Europos gyventojams veiksmingą ir tvarų ekonomikos augimą. EESRK dar kartą primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų politikos priemonių norint užtikrinti, kad įvairūs dalijimosi ekonomikos tipai ir skirtingi jos veikimo būdai būtų remiami, įgyvendinami ir įgytų patikimumą ir pasitikėjimą ES lygmeniu ir įvairiose valstybėse narėse (18).

3.5    Bendrosios kapitalo rinkos kūrimas

3.5.1

2015 m. Europos Komisija paskelbė Europos kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo veiksmų planą. Komiteto nuomone (19), ši sąjunga turėtų teikti prioritetą ES ekonomikos ir finansų stabilumui ir sudaryti sąlygas geriau bei efektyviau paskirstyti kapitalą, o tai turės teigiamo poveikio tiek investicijoms ir augimui, tiek užimtumui ir vartotojams. Be to, Komitetas (20) jau anksčiau yra išreiškęs savo susirūpinimą, kad galutiniam rezultatui pasiekti prireiks laiko, o atsižvelgiant į naujausius pokyčius, pavyzdžiui, „Brexit“ ir kitus pirmiau nurodytus dalykus (žr. 2 punktą), tokie nuogąstavimai gali tik stiprėti.

3.5.2

Veiksmų plane numatytos ne mažiau kaip 33 įvairių sričių priemonės, kurios turi būti įgyvendintos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Kai kurios šių priemonių sudarytų papildomo finansavimo galimybę, visų pirma MVĮ ir namų ūkiams. Komitetas mano (21), kad šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į saugumo, skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo principus. Tais pačiais saugumo ir stabilumo sumetimais Komitetas (22) ne kartą rekomendavo spręsti ir reglamentuoti šešėlinės bankininkystės klausimus.

3.5.3

ES finansų rinkų reguliavimo ir jo vykdymo nepakako, kad būtų užkirstas kelias spekuliaciniams veiksmams, pernelyg dideliam įsiskolinimui ir neatsakingam rizikos prisiėmimui, o tai lėmė finansų krizę ir sukėlė rimtų padarinių visai visuomenei. EESRK primena Komisijai, kad reikia pateikti pasiūlymą dėl privatiems namų ūkiams tenkančios pernelyg didelės skolų naštos.

3.6    Mokesčių politika

3.6.1

Kaip teigė EESRK savo 2012 m. ataskaitoje „Kliūtys Europos bendrajai rinkai“, reguliavimo spragos mokesčių politikoje lemia nesąžiningą konkurenciją. Europos Komisijos planai sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę yra sveikintini. Šiuo klausimu EESRK įsteigė tyrimo grupę. Siekiant užbaigti lenktynes dėl žemesnių standartų pelno mokesčio srityje ir įgyvendinti sąžiningesnę mokesčių politiką, taip pat galėtų būti numatyta nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą.

3.6.2

Valstybių narių keitimasis su mokesčiais susijusia informacija ir teisiniai veiksmai, kuriais užkertamas kelias labiausiai paplitusiems būdams išvengti mokesčių mokėjimo, turėtų būti vertinami palankiai. Labiausia reikėtų kiekvienoje šalyje nustatyti atskaitomybės reikalavimus, taikomus tarptautiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms, nedidinant bereikalingos administracinės naštos.

3.6.3

Taip pat reikėtų imtis veiksmų prieš mokesčių rojus. Europos Parlamento klausyme ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz paragino imtis veiksmų pasaulio mastu prieš tokias mokesčių slėpimo sistemas (23). Prancūzų akademikas Gabriel Zucman apskaičiavo, kad maždaug 5 800 mlrd. EUR finansinis turtas yra laikomas mokesčių rojuose visame pasaulyje, kurio 80 proc. yra neapmokestinta (24). Šiuo metu Komisija siūlo tarptautinio lygmens priemones, kuriomis būtų kovojama su mokesčių rojais.

3.6.4

Visų pirma, reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinami savitarpio pagalbos susitarimai ir vykdomas automatinis keitimasis informacija tarp atskirų šalių. Reikėtų apsvarstyti tarptautinių bendrovių mokesčių audito tinklo sukūrimą. Tais atvejais, kai turtas ir kapitalas pervedamas į valstybes, kurios laikomos mokesčių rojais, galima būtų pradėti nuo finansų įstaigų įpareigojimo pranešti apie jų vykdomus pervedimus (25).

3.7    Visuotinės svarbos paslaugos (Paslaugų direktyva)

3.7.1

EESRK savo 2012 m. ataskaitoje dėl kliūčių bendrosios rinkos sukūrimui jau atkreipė dėmesį į esamas kliūtis paslaugų sektoriuje. Komisija nustatė, kad daugelis valstybių narių nesilaiko savo įsipareigojimo pranešti ES institucijoms apie taikomas reguliavimo priemones, todėl Komisijai sunku įvertinti, ar naujos taisyklės yra pagrįstos ir proporcingos.

3.7.2

Todėl Komisija ketina pertvarkyti pranešimų procedūrą, kuri turėtų būti taikoma ir toms paslaugoms, kurios šiuo metu nepatenka į Paslaugų direktyvos taikymo sritį. Komisija turi užtikrinti, kad pasiūlymais nebūtų keliamas pavojus valstybių narių suverenitetui ar demokratijos principams.

3.7.3

Visuotinės svarbos paslaugos atlieka svarbų vaidmenį socialinėje rinkos ekonomikoje. Būsto, vandens, energijos, atliekų tvarkymo, nuotekų šalinimo paslaugų, taip pat sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, pagalbos jaunimui ir šeimoms paslaugų bei kultūros ir komunikacijų paslaugų prieinamumas yra labai svarbus visuomenei. Visuotinės svarbos paslaugos sudaro bendras ES vertybes ir yra svarbios puoselėjant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Į šį socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo vaidmenį turėtų būti atsižvelgta kaip į „principus ir sąlygas“.

3.7.4

Atsižvelgdamas į planuojamą Paslaugų direktyvos reformą, EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų, kuris yra teisiškai privalomas SESV 14 straipsnio aiškinimas: valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama daug veiksmų laisvės visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje atsižvelgiant į skirtingą geografinę, socialinę ir kultūrinę padėtį. Kalbant apie šias paslaugas, kurios turi būti padarytos prieinamomis atsižvelgiant į vartotojų poreikius, turėtų būti užtikrinta aukšta kokybė ir aukštas apsaugos lygis, prieinamumas bei vienodos sąlygos, taip pat skatinamas visuotinis paslaugų prieinamumas ir jų gavėjų teisės, kartu užtikrinant jų veiksmingumą ir tinkamą valdymą.

3.8    Viešieji pirkimai

3.8.1

Kalbant apie viešuosius pirkimus, nėra statistinių duomenų apie faktines išlaidas, palyginti su konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas konkurse pripažintas geriausiu, nurodytomis kainomis. Daugeliu atvejų fiksuojamas didelis išlaidų perviršis (26).

3.8.2

Daugybę kartų konkursus yra laimėję nesąžiningai veikiantys dalyviai, kurie pasiūlo nepagrįstai žemas kainas ir pasitelkia nepatikimus subrangovus. Po to pateikiamos vėlesnės išlaidos, kurios viršija antru ar trečiu pripažinto konkurso dalyvio siūlytą kainą.

3.8.3

Siekiant pažaboti šią praktiką, būtina imtis keleto priemonių: elektroninis viešųjų pirkimų procesas turėtų sudaryti galimybę rinkti statistinius duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mažą kainą siūlančius konkurso dalyvius ir skatinti atsakingus asmenis elgtis tinkamai. Statistiniai duomenys apie konkurso laimėtojo pasiūlytą kainą ir vėlesnės faktinės išlaidos turi būti registruojamos centralizuotai, kad būtų užtikrintas skaidrumas, susijęs su išlaidų perviršiu. Kainomis pagrįsti pasiūlymai, kurie netenkina atitinkamose nacionalinėse nuostatose ir praktikoje nustatytų minimalių reikalavimų, privalo būti pašalinti iš konkurso, kad būtų išvengta skuboto siekio sumažinti išlaidas ir kokybės standartus.

Briuselis, 2017 m. sausio 25 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 177, 2016 5 18, p. 1.

(2)  Social dumping: political catchphrase or threat to labour standards? —Magdalena Bernaciak darbo dokumentas 2012 m., Europos profesinių sąjungų institutas.

(3)  Europos Komisija, Ekonomikos ir finansų reikalų GD, Ameco duomenų bazė.

(4)  2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 final.

(5)  EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytas Vidaus politikos GD atliktas tyrimas „Sąnaudų ir kliūčių verslui mažinimas bendrojoje rinkoje“.

(6)  OL C 161, 2013 6 6, p. 14.

(7)  COM(2014) 221 final, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo.

(8)  OL C 458, 2014 12 19, p. 19.

(9)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11–31).

(10)  OL L 75, 2017 3 10, p. 81.

(11)  Įžanginis pranešimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre, 2014 m. liepos 15 d.

(12)  OL C 264, 2016 7 20, p. 11.

(13)  Austrijos statybos sektoriaus darbuotojų atostogų ir išeitinių išmokų fondas, metinė statistika, 2015 m.

(14)  OL C 230, 2015 7 14, p. 66.

(15)  Tyrimas „Sąnaudų ir kliūčių verslui bendrojoje rinkoje mažinimas“.

(16)  OL C 34, 2017 2 2, p. 93.

(17)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57, OL C 303, 2016 8 19, p. 28, OL C 303, 2016 8 19, p. 36, OL C 264, 2016 7 20, p. 86, OL C 389, 2016 10 21, p. 50.

(18)  OL C 303, 2016 8 19, p. 36.

(19)  OL C 133, 2016 4 14, p. 17, (1.2, 1.3 ir 1.7 punktai).

(20)  OL C 133, 2016 4 14, p. 17, (1.12 punktas).

(21)  OL C 82, 2016 3 3, p. 1, (1.2, 1.6 ir 1.7 punktai).

(22)  OL C 133, 2016 4 14, p. 17 (1.9 ir 3.8 punktai); OL C 251, 2015 7 31, p. 33 (4.2 punktas).

(23)  Žr. Europos Parlamento naujienų tarnybos 2016 m. lapkričio 17 d. nuorodą 20161114STO51063.

(24)  Žr. Steueroasen: wo der Wohlstand der Nationen versteckt wird (Mokesčių rojai: kur paslėpti tautų turtai), Gabriel Zucman, 2014 m., Suhrkamp-Verlag.

(25)  OL C 264, 2016 7 20, p. 93.

(26)  Berlyno oro uosto, Vienos oro uosto „Skylink“ projekto ir Štutgarto geležinkelio stoties atvejai.


Top