Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016IE1061

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Naujosios ES užsienio ir saugumo politikos strategijos“ (nuomonė savo iniciatyva)

OJ C 264, 20.7.2016, p. 1–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Naujosios ES užsienio ir saugumo politikos strategijos“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 264/01)

Pranešėjas

José María ZUFIAUR NARVAIZA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. sausio 21 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Naujosios ES užsienio ir saugumo politikos strategijos

(nuomonė savo iniciatyva).

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. balandžio 19 d. priėmė savo nuomonę.

516-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. balandžio 27–28 d. (2016 m. balandžio 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 190 narių balsavus už, 10 – prieš ir 50 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria tam, kad būtina peržiūrėti dabartinę 2003 m. Europos saugumo strategiją (ESS), siekiant reaguoti į tarptautines aplinkybes, kurios iš esmės pasikeitė. Kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis organizuotai pilietinei visuomenei, Komitetas mano, kad rengiant naują strategiją būtina su juo konsultuotis, taip pat užtikrinti, kad sistemingai dalyvautų pačios pilietinės visuomenės atstovai. EESRK nuomone, bendrąją strategiją būtina peržiūrėti dažniau. Pavyzdžiui, kas penkerius metus, Parlamento ir Komisijos kadencijų metu.

1.2.

ES patiria krizę, kurios pagrindiniai ypatumai – socialinė dezintegracija, tarpusavio priklausomybė, silpnos institucijos ir visuotinai paplitusi nelygybė. Prasidėjo era, kurioje socialinė atskirtis yra pagrindinis konfliktų veiksnys, ir atsižvelgiant į šiuos konfliktus karinės intervencijos aiškiai nepakanka.

1.3.

Sustiprėjusi geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos dinamika ir kai kurių galių užsispyrimas padalyti pasaulį į įtakos zonas daro poveikį Europos strateginiam modeliui, kuris grindžiamas bendradarbiavimu ir teigiamų sąlygų taikymu, todėl jį reikia atitinkamai pritaikyti.

1.4.

EESRK nuomone, esant tokioms sudėtingoms tarptautinėms aplinkybėms europiečiai savo vertybes ir interesus galės apginti tik labiau suderinę tikslus, politikos sritis ir priemones. ES užsienio politika prasideda nuo vidaus, nes vidaus politika yra neatsiejama nuo užsienio politikos.

1.5.

ES piliečių nepasitenkinimas, kurį jie šiuo metu jaučia, pasikeis, jie jausis europiečiais ir pritars Sąjungos veiksmams tik tada, jeigu ES pakeis kryptį ir rems piliečių saugumą, laisvę bei klestėjimą, taip pat gins lygybę Europoje ir visame pasaulyje.

1.6.

Būtina didinti ES politinę integraciją, kad globalizuotame pasaulyje būtų siekiama suvereniteto, priimami sprendimai, dėl kurių į ES projektą ir atnaujintą visuomenės sutartį vėl būtų žiūrima su entuziazmu, ir sprendžiama demokratijos stokos problema.

1.7.

Vykdant užsienio politiką ir Europos saugumo ir gynybos politiką, kurioms reikėtų skirti daugiau priemonių, turi būti taikomi lankstesni, taip pat valstybių narių ir ES institucijų labiau suderinti darbo metodai.

1.8.

ES gynybos srityje būtinas geresnis koordinavimas ir bendras planavimas siekiant sukurti Europos gynybos sąjungą. Šiuo tikslu reikia skirti daugiau lėšų bei plėtoti Europos gynybos pramonę ir taikant pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais priemones vengti išlaidų dubliavimosi. Pagal tą patį principą labai svarbus geresnis valdymas ir nuosekli institucinė struktūra, taip pat didelių bendrų projektų skatinimas. Visa tai neturėtų kenkti transatlantiniams santykiams ir glaudžiam bendradarbiavimui su aljansais ir organizacijoms, kurios apima daugumą ES šalių, pavyzdžiui, NATO.

1.9.

EESRK nuomone, naujos bendrosios strategijos prioritetai turėtų būti tokie: a) skatinti šalis kandidates, ypač Vakarų Balkanų šalis, daryti pažangą siekiant narystės ir stabilizuoti padėtį rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, įskaitant su migrantų ir pabėgėlių srautais susijusių problemų sprendimą; b) skatinti pajėgesnę, veiksmingesnę ir labiau matomą bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), pagrįstą stipria ir aiškiau apibrėžta Europos gynybos pramonine ir technologine baze (EGPTB); c) stiprinti veiksmingą ir pertvarkytą daugiašalę saugos, socialinio ir ekonominio bei vystymosi valdymo sistemą ir d) skatinti prekybą ir investicijas. Šie prioritetai turėtų apimti du universalius aspektus: darnų vystymąsi plačiąja prasme ir pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimą.

1.10.

Vykdydama savo tradicinę prevencinę ir daugiašalę diplomatinę veiklą, ES turėtų daryti konstruktyvią įtaką, taip pat įtaką reglamentavimo srityje, dėl kurios būtų skatinamas įtraukus valdymas, ir remti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dalyvavimą daugiašalėse institucijose.

1.11.

ES, kuri buvo įkurta siekiant įtvirtinti taiką Europoje, bendros strategijos pagrindinis tikslas turi būti palaikyti ir skatinti taiką. Siekiant šio tikslo labai svarbus vaidmuo tenka saugumo ir gynybos politikai, diplomatiniams veiksmams ir pilietinei visuomenei.

1.12.

Atsižvelgdamas į pabėgėlių krizę EESRK mano, kad ES privalo sukurti bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką, kurią vykdytų ES institucija, – tai užtikrintų, kad ES valstybės savo įsipareigojimus vykdytų kartu, proporcingai ir solidariai.

1.13.

EESRK nuomone, reikėtų padaryti sistemos, pagal kurią ES lėšos skiriamos vystymuisi, pakeitimus, kad lėšos būtų daugiatikslės, išmokamos greičiau ir prisitaikius prie konkrečių aplinkybių.

1.14.

Visi tokie plataus masto prekybos susitarimai, dėl kurių deramasi arba kurie šiuo metu ratifikuojami, apima ne tik grynai komercinius aspektus, bet ir akivaizdų geopolitinį aspektą. Labai svarbi būsimos bendrosios ES strategijos dalis bus išspręsti tokio tipo susitarimų geopolitinio poveikio klausimą, stiprinti pagal šiuos susitarimus palaikomus daugiašalius santykius ir vengti įtampos tarp prekybos blokų. EESRK nuomone, kadangi šie susitarimai turi poveikį gyvenimo būdui, būtina atsižvelgti į pilietinės visuomenės ir apskritai piliečių prašymus ir jiems rūpimus klausimus.

1.15.

EESRK mano, kad siekiant įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką labai svarbu stiprinti pilietinę visuomenę, jos veiklą ir ryšius, palaikomus lygiagrečiai vykdant diplomatinę veiklą. Todėl EESRK pasisako už tai, kad pilietinė visuomenė į BUSP aiškiai būtų įtraukta kaip vienas iš prioritetinių BUSP tikslų.

1.16.

Mūsų nuomone, EESRK, kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis visoms didžiosioms valstybių narių organizuotos pilietinės visuomenės organizacijoms, turi geriausias sąlygas veikti kaip pagrindinis ES institucijų, dalyvaujančių ES užsienio ir saugumo politikoje, ypač Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos, partneris.

1.17.

Šiuo tikslu EESRK siūlo kartu išnagrinėti minėtus prioritetus ir būdą, kaip įteisinti EIVT ir EESRK bendradarbiavimą.

1.18.

EESRK siūlosi padėti EIVT parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų apžvelgtas dabartinis pilietinės visuomenės dalyvavimas ES užsienio politikos srityje.

1.19.

Siūlome, dalyvaujant vyriausiajai įgaliotinei, EESRK surengti metinį klausymą užsienio ir saugumo politikos klausimu, kuriame dalyvautų pagrindinės Europos pilietinės visuomenės organizacijos.

2.   Naujos aplinkybės, kuriomis vykdomi ES išorės veiksmai

2.1.

EESRK pažymi, kad būtina parengti strategiją, kuri apimtų visas ES išorės veiksmų priemones, įskaitant saugumo ir gynybos priemones, ir būtų įgyvendinama taikant bendrą nuoseklią ir atnaujintą sistemą. Todėl reikia pakeisti ES išorės veiksmų tikslus, prioritetus, interesus ir priemones, taikant visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų atsisakoma šališkų požiūrių ir valstybių pasipriešinimo, stiprinamas bendradarbiavimas ir didinamas lankstumas (1)  (2).

2.2.

Nors vertinant pagal įvairius aspektus, kuriuos apima Tūkstantmečio vystymosi tikslai, kiti veiksniai, tokie kaip Vakarų įtakos praradimas, naujų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių stiprėjimas, didėjantis informacinių technologijų poveikis, demografinės tendencijos ir didesnė nelygybė, leidžia spėti, kad pasaulinė geopolitinė padėtis bus sudėtingesnė ir tokiomis aplinkybėmis bus patiriamas didesnis pasipriešinimas siekiant taikyti atviros visuomenės standartais ir vertybėmis pagrįstą modelį. Tokią padėtį lemia tai, kad veikia daugiašalės institucijos, neprisitaikiusios prie naujo daugiapolio pasaulio. Todėl geopolitikos svarbai įgaunant naują mastą tarptautiniai standartai praranda vertę. Kadangi veikia daugiau dalyvių, įskaitant nevalstybinius subjektus ir tarptautines įmones, taip pat kuriamos radikalios technologijos, sunku parengti strateginę darbotvarkę ir valdyti sudėtingą aplinką.

2.3.

Didžiausios grėsmės ES kyla šiose srityse: migrantų srautų valdymas, žemyno apsauga nuo terorizmo grėsmių ir atgrasymas nuo galimos karinės bei kibernetinės agresijos prieš ES valstybes nares. Šiuo metu kitos problemos, grėsmės ir pavojai daugiausia yra pasaulinio masto: klimato kaita, finansų ir ekonomikos krizės, mokesčių slėpimas, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, pandemijos, humanitarinės krizės ir kt. Sąjunga turi atlikti konkretų vaidmenį visose šiose srityse. BUSP turi tapti veiksminga priemone (daug veiksmingesne negu dabar) siekiant ginti Sąjungos ir valstybių narių interesus – tai labai svarbu, kad valstybės narės daug aktyviau dalyvautų ES užsienio ir saugumo politikoje. Kaip pažymėjo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, „mums reikalinga strategija siekiant labai aktyviai ginti savo interesus, atsižvelgiant į tai, kad mūsų vertybės yra neatsiejama mūsų interesų dalis“.

2.4.

Nuo tada, kai parengta 2003 m. strategija, iš esmės įvyko du struktūriniai pokyčiai.

2.4.1.

Pirma, patiriame krizę, kurios pagrindiniai ypatumai – socialinė dezintegracija, tarpusavio priklausomybė, silpnos institucijos ir visuotinai paplitusi nelygybė. Šiuo metu vykstant globalizacijai trumpėja atstumai, didėja matomumas ir gyventojų tankis. Nelygybė tapo visuotiniu reiškiniu. Kadangi socialiniai skirtumai dideli, vyksta masinis asmenų judėjimas. Šiame vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje, kuriame nelygybė ypač didelė, atsiranda nestabilumas ir nesaugumas. Prasidėjo socialinės atskirties konfliktų era, ir atsižvelgiant į šiuos konfliktus karinės intervencijos aiškiai nepakanka. Tai pasaulinio masto socialinė problema, kurią būtina nustatyti ir spręsti, kaip Europos valstybėse buvo daroma XIX ir XX amžiais, o tarptautiniu mastu – pagal pažangią 1944 m. Filadelfijos deklaraciją. Tam reikės vykdyti reguliavimo, solidarumo ir bendradarbiavimo politiką.

2.4.2.

Antra, geopolitinė kompetencija vėl įgauna daugiau svarbos, ir ne tik įgyvendinant Europos kaimynystės politiką. Mes priklausomi nuo savo geografinės padėties. Pavyzdžiui, konfliktai Ukrainoje, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Sahelyje mums turi tiesioginį poveikį prekybos, džihadistų terorizmo, energijos tiekimo arba pabėgėlių ar imigrantų judėjimo požiūriu. Šie veiksniai turi įtakos Europos strateginiam modeliui, pagrįstam bendradarbiavimu ir teigiamų sąlygų taikymu.

2.4.3.

Vis dar nekyla abejonių dėl šiuo metu galiojančios strategijos teiginio „geriausias mūsų saugumo užtikrinimas – tinkamai valdomų demokratinių valstybių pasaulis“. Tačiau taikant šią strategiją tapo akivaizdžios tam tikros spragos: 1) toks požiūris apskritai nedavė lauktų rezultatų, išskyrus tam tikrus atvejus, ypač susijusius su stojimo į ES procesais; 2) yra kitų paaiškinimų, konkrečiai susijusių su religija (pavyzdžiui, grupuotė, pasivadinusi „Islamo valstybe“) arba su tam tikru autoritariniu nacionalizmu (pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos atvejis – tai didelės galingos valstybės, kurios turi tiesioginę įtaką ES platesnio masto kaimynystės politikai ir į geopolitiką žiūri kaip į įtakos zonomis pagrįstą reiškinį); 3) dažnai neatsižvelgiama į šalių, su kuriomis ES stengėsi užmegzti partnerystės ryšius, įvairovę; 4) dažnai ES kalbos neatitinka vykdomos praktinės politikos; 5) nepakankamai atsižvelgta į tai, kad demokratija ir teisinė valstybė nustatomos ne iš išorės, o kuriamos iš vidaus.

2.5.

Gindama savo principus ir visuotines vertybes ES strategiją turi pritaikyti, siekdama šiuos principus ir vertybes remti veiksmingiau ir vadovaudamasi tuo, ką EIVT pavadino „pragmatiniu idealizmu“.

3.   Užsienio politika prasideda nuo vidaus

3.1.

Visuotinai pripažįstama, kad užsienio politika yra vidaus politikos tąsa. Todėl, kad ji būtų veiksminga, ją vykdant turi būti siekiama tų pačių tikslų, ji turi būti integruota, koordinuota ir pasižymėti pagrindinių ir bendrų aspektų nuoseklumu. EESRK nuomone, abu svarbiausi bendrosios ES užsienio politikos strategijos ramsčiai kuriami nacionaliniu lygmeniu.

3.1.1.

Pirmasis ramstis (svarbiausias veiksnys, dėl kurio ES pasaulyje atrodo patraukliai) yra jos gyvenimo būdas, pagrįstas laisve, žmogaus teisėmis ir visų gyventojų socialine sanglauda. Atrodo nerealu manyti, kad ES užsienio ir saugumo politika bus sistemingesnė, bendresnė ir veiksmingesnė neužtikrinus, kad nedidėtų ekonominė ir socialinė ES valstybių narių tarpusavio nelygybė ir nesilpnėtų jos socialinis modelis, nepanaikinus nesolidarumo ir nepasitikėjimo simptomų, nesustabdžius polinkio apsiriboti savo valstybe, neįveikus sunkumų, kylančių tariantis dėl bendrų sprendimų, ir vis didėjančio piliečių nepasitenkinimo arba nesustabdžius populistinių, ksenofobinių ir eurofobinių judėjimų plitimo. Būtina gilinti ES politinę integraciją, galbūt tvirčiau bendradarbiaujant, kaip nurodyta Sutartyse, kad globalizuotame pasaulyje būtų siekiama suvereniteto, priimami sprendimai, dėl kurių į ES projektą ir į atnaujintą visuomenės sutartį vėl būtų žiūrima su entuziazmu, ir sprendimai būtų priimami demokratiškai.

3.1.2.

Antrasis ramstis pagrįstas didesne Europos integracija ir bendros politikos bei bendrų veiksmų priemonių kūrimu tokiose srityse kaip migrantų srautai, energijos tiekimas, klimato kaita, tarptautinis terorizmas, aprūpinimas maistu, prekybos politika, kova su organizuotu nusikalstamumu, veiksmingas Europos investicijų ir darbo vietų kūrimo planas, Europos socialinė dimensija, vidaus rinkos sukūrimas. ES piliečių nepasitenkinimas, kurį jie šiuo metu jaučia, pasikeis, jie jausis europiečiais ir pritars Sąjungos veiksmams tik tada, jeigu ES pakeis kryptį ir rems piliečių saugumą, laisvę bei klestėjimą, taip pat gins lygybę Europoje ir visame pasaulyje.

3.2.

EESRK nuomone, ES prioritetas yra tobulinti ES bendrąją rinką, apimančią pramonės politiką, finansų sistemą, telekomunikacijų ir transporto politiką, skaitmenines technologijas ir gynybos pramonę. Be to, rengiant užsienio politiką reikėtų atkreipti dėmesį į vis daugiau susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su kitų sričių ES politika, įskaitant socialinę, aplinkos, energetikos, skaitmeninę, ekonomikos, pramonės, transporto ir kt. Kita vertus, turime nustatyti ilgalaikę viziją, pagal kurią užsienio ekonomikos politika būtų vienas pagrindinių ramsčių skatinant prekybą ir investicijas. Be to, reikia skubiai parengti bendrą energetikos politiką ir bendrą migracijos ir prieglobsčio politiką.

3.3.

Susiklosčius naujai pasaulio geostrateginei konfigūracijai, ES nieko kito nelieka, kaip tik stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus. Tam neišvengiamai reikalinga labiau integruota užsienio politika – valstybės narės tampa vis mažiau svarbios tarptautiniu lygmeniu ir bendri veiksmai naudingi joms visoms – ir daugiau dėmesio turi būti skiriama Europos gynybos politikai. Šių tikslų turi būti siekiama taikant daug platesnę saugumo ir gynybos sąvoką, o ne naudojant jėgą. Kartu reikia pažymėti, kad gynybos politika turi būti naudojama kaip prevencinė priemonė, turinti ir atgrasomąjį poveikį, tačiau gali būti ir kraštutinė priemonė, kurios imamasi tada, kai gyvybinių interesų ir atsakomybės užtikrinti apsaugą kitaip apginti neįmanoma. Tam reikia labiau ir geriau naudoti išteklius. Nors ES turi 28 skirtingas karines struktūras, ji išleidžia 40 % Jungtinių Valstijų nacionalinei gynybai skiriamo biudžeto. Be to, reikėtų paminėti didelį dubliavimąsi ir nepakankamą gynybos pramonės plėtrą, o tam reikia daugiau lėšų ir bendrų planavimo bei kontrolės priemonių. ES Vyriausybės ir piliečiai turėtų žinoti, kad saugumas, klestėjimas ir laisvė yra neatsiejami. Didesnis ES strateginis savarankiškumas gynybos srityje vis dėlto neturi būti nesuderinamas arba prieštarauti bendradarbiavimu grindžiamiems transatlantiniams santykiams su aljansais ir organizacijoms, kuriems priklauso dauguma ES šalių, visų pirma NATO, kuri vis dar yra bendros gynybos pamatas.

3.4.

Europos gynybos politika turėtų būti sutelkta dviejose pagrindinėse srityse: 1) atsižvelgdama į dabartinę geopolitinę padėtį, ES, kuri siekia užtikrinti saugumą ir už savo sienų, turi sutelkti dėmesį į platesnio masto kaimynystę ir kartu remti žmogaus teises bei prisidėti prie kaimyninių šalių vystymosi, 2) ji turi padėti užtikrinti laisvą prieigą prie pasaulinių viešųjų gėrybių ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

3.5.

Užtikrinant Europos Sąjungos strateginę autonomiją svarbų vaidmenį turi atlikti ES gynybos pramonė. Jos konkurencingumas – tai vertybė, susijusi ne tik su privačiojo sektoriaus interesais. Būtina įveikti jos susiskaidymą; kad tai būtų pasiekta, reikia taikyti tam tikras pagrindines priemones, tokias kaip bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas, tinkamų lėšų skyrimas būsimiems parengiamiesiems veiksmams (3) ir konkrečios biudžeto eilutės įtraukimas į būsimą daugiametę finansinę programą.

3.6.

Mintis, kad mūsų realios kaimynystės – mūsų kaimynų ir mūsų kaimynų kaimynų – stabilumas yra būtinas mūsų pačių stabilumui, yra ypač aktuali atsižvelgiant į terorizmo grėsmę, kurią kelia „Islamo valstybe“ pasivadinusi grupuotė. Norima pasakyti, kad, pavyzdžiui, ES tenka tiesioginė atsakomybė rasti politinį Sirijos karo sprendimą, nes taip būtų pašalinta viena iš problemos priežasčių. Be to, reikia gerinti užduočių koordinavimą kovos su terorizmu ir žvalgybos srityse. Valstybės narės privalo aktyviau keistis informacija, taip pat būtina sukurti Europos žvalgybos tarnybą. Be to, būtina parengti pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, kurioje analizuojamos jo priežastys, vengiama religinių įsitikinimų konfrontacijos ir vietoj to skatinamas skirtingo tikėjimo bendruomenių bendradarbiavimas kovojant su teroristų fanatizmu. Ypač svarbu remti musulmoniškąjį arabų pasaulį (labiausiai nukentėjusį nuo neteisingai vadinamos Islamo valstybės išpuolių), kad jis kovotų su šia grėsme iš vidaus. Europos kovos su terorizmu strategija taip pat turėtų apimti kovos su ginklų prekyba arba finansavimo šaltiniais veiksmus. To siekiant teigiamą vaidmenį gali atlikti pilietinės visuomenės ryšiai su platesnio masto kaimyninėmis šalimis.

3.7.

Reikėtų didinti išorės veiksmų lankstumą. Dėl didesnio lankstumo neturi atsirasti susiskaidymo, o lankstumą reikia užtikrinti visapusiškai naudojantis ES sutartyje ir SESV nurodytomis priemonėmis. Taigi būtina užtikrinti, kad Taryboje sprendžiant su BUSP ir BSGP susijusius klausimus valstybės narės būtų konstruktyvios ir labiau susilaikytų nuo veiksmų. Šiomis aplinkybėmis dėl tarptautinio saugumo stiprinimo EESRK dar kartą nurodo, kad būtina toliau laikytis nustatytų vertybių užsienio politikos srityje, ypač laikytis Jungtinių Tautų Chartijos. Tačiau jeigu nepavyksta rasti patenkinamo sprendimo taikant esamas priemones, reikės sukurti ad hoc grupes, kuriose dalyvautų vyriausioji įgaliotinė arba, jeigu ji negali, kitų ES institucijų organų atstovai, kad vieningumo principas netrukdytų įgyvendinti Sąjungos galimybių užsienio politikoje. Pavyzdžiu kitiems tinklams gali tapti Žaliosios diplomatijos tinklas, kuris visų pirma buvo įsteigtas siekiant skatinti įtraukti aplinkos apsaugos tikslus į ES išorės santykius ir kuris atliko svarbų vaidmenį sutelkiant ir koordinuojant ES diplomatinius veiksmus prieš 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 21).

3.8.

ES neturėtų laukti, kol kils kita krizė, kad užsienio politikos srityje imtųsi platesnio masto priemonių. Priemonės turi būti įgyvendinamos kartu siekiant tam tikrų tikslų, ir jų nereikia iš esmės keisti atsižvelgiant į ekonomikos sąlygas. Vykdant tinkamą planavimą turėtų būti nustatomos sritys, kuriose Sąjungai trūksta išteklių. Taip būtų išvengta tokio reagavimo į įvairias krizes, koks pastaraisiais metais buvo būdingas ES. Būtina didinti išorės veiksmams, ypač humanitarinei sričiai, migracijai, vystymuisi, švietimui, kovai su terorizmu ir diplomatijai, skirtą ES biudžetą, taip pat stiprinti organizuotą pilietinę visuomenę.

4.   ES vaidmens pasaulyje persvarstymas

4.1.

EESRK mano, kad pagal naują strategiją turi būti peržiūrėta ES atlikta tarptautinių aplinkybių analizė ir vaidmuo, kurį ES ateityje ketina atlikti. Labai svarbu rasti naujų priemonių, pagrįstų aktyviu dalyvavimu užtikrinant piliečių lygybę saugumo, laisvės ir klestėjimo srityse, ir svarbu pabrėžti ES stiprybes. ES yra didžiausia vidaus rinka pasaulyje, ji vykdo aktyvią prekybos politiką, bendradarbiavimo politiką ir humanitarinės pagalbos politiką, kuriai pasauliniu mastu skiriama daugiausia išteklių, gyvenimo būdas joje pagrįstas teisinės valstybės ir demokratijos principų laikymusi, o socialinis modelis – ekonomine ir socialine sanglauda, taip pat joje ginamas darnaus vystymosi modelis, pagrįstas kova su nelygybe ir aplinkosauga, įskaitant aukštus klimato politikos tikslus.

4.2.

ES vaidmuo pasaulyje tradiciškai ribojamas, nes trūksta vidaus sanglaudos ir politinės valios. Sąjunga siekia ne būti supergalybe, bet veiksmingiau daryti įtaką. Todėl daugiausia dėmesio ji turi skirti sritims, kuriose jos veikla turi pridėtinę vertę ir gali daryti didžiausią poveikį, ypač Sąjungoje ir tarptautinėse institucijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas arba Didysis dvidešimtukas (G 20), kuriose valstybių narių veiksmai koordinuojami nedaug, todėl jų pajėgumas daryti įtaką mažėja. Šiuo klausimu EESRK teigiamai vertina 2015 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymą, kad Tarptautiniame valiutos fonde ir kitose tarptautinėse organizacijose euro zonai būtų atstovaujama bendrai.

4.3.

ES turi tęsti tradicinę savo prevencinę daugiašalę diplomatinę veiklą, siekdama daryti konstruktyvią įtaką, taip pat įtaką reglamentavimo srityje. Pagrindinis bruožas, pagal kurį Sąjunga atpažįstama tarptautinėje arenoje, yra bendros aiškios tvarkos, kuri pagrįsta taisyklėmis, gynimas. Europos Sąjungai, kuri labai galinga prekybos srityje, yra naudinga tai, kad pasaulis tarpusavio ryšiais susijęs tiek energetikos ir finansų, tiek kibernetinės erdvės arba jūrų kelių srityse (apie 90 % ES išorės prekybos vykdoma jūra). Reikia ir toliau skirti dėmesio branduolinei saugai ir energetiniam saugumui.

4.4.

Be to, reikia tęsti bendradarbiavimą vykdant įvairius regioninės integracijos procesus, kaip antai susijusius su Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEV), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) arba Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka (Mercosur).

4.5.

ES turi skatinti demokratinį ir įtraukų valdymą ir remti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dalyvavimą daugiašalėse institucijose, kad įtampa būtų mažinama taikiai, ir skatinti nekurti dabartiniams mechanizmams alternatyvių arba priešiškų valdymo mechanizmų.

4.6.

ES privalo toliau puoselėti savo vertybes ir principus, žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą, kovoti su mirties bausme, smurtu prieš moteris ir mergaites, užtikrinti skirtingos lytinės orientacijos asmenų (LGBTI) teisių apsaugą. Taigi išorės ir saugumo politika turi būti grindžiama Sąjungai būdingu socialiniu modeliu, kuris yra jos saugumo, laisvės ir gerovės pagrindas.

5.   Aktyvesnis dalyvavimas vykdant platesnio masto kaimynystės politiką

5.1.

Dabar rengiama visuotinė strategija turėtų aiškiai parodyti, kokios svarbios yra Europos rytinės ir pietinės kaimyninės šalys pačios Europos saugumui ir klestėjimui, ir turėtų užtikrinti didesnį Europos poveikį ir sverto poveikį pagrindiniams pokyčiams šiose srityse, dėmesį skiriant migrantų ir pabėgėlių srautams ir šių srautų reguliavimui. Šie prioritetai turėtų apimti du universalius aspektus: darnų vystymąsi ir pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimą (4)  (5).

5.2.

Platesnio masto arba strateginė kaimynystė (nuo Sahelio iki Persijos įlankos ir nuo Vidurinės Azijos iki Arkties) yra svarbiausia sritis jau ne tik ES išorės veiksmų, bet ir valstybių narių vidaus mastu. Šios kaimynystės šalyse dabar vyksta gili socialinė ir institucinė dezintegracija, kurią lėmė daug priežasčių, tokių kaip kariniai konfliktai, priverstinis perkėlimas, tarptautinis terorizmas, valstybės struktūrų sunaikinimas, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, autoritarinių režimų grįžimas į valdžią Turkijos atveju, Rusijos galios demonstravimas ir hibridinė bei karinė agresija. Todėl kyla didelių struktūrinių iššūkių, kurie yra ilgalaikiai ir turi didelį poveikį Sąjungai.

5.3.

Susidarius tokiai blogai situacijai ES turi prisiimti didesnę atsakomybę, kad ekonominė, socialinė ir saugumo padėtis kaimyninėse šalyse gerėtų. ES neturi atsisakyti kaimyninėse šalyse ginti demokratijos, konstitucinės valstybės ir pagrindinių žmogaus bei socialinių teisių, įskaitant asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, ir šiuo tikslu labai svarbu remti vietos pilietinę visuomenę, įskaitant socialinius partnerius, taip pat išsaugoti jų nepriklausomumą.

5.4.

EESRK teigiamai vertina tai, kad ES kaimynystės politika buvo persvarstyta ir nustatytas ryšys tarp nestabilumo, skurdo, nelygybės ir galimybių trūkumo, dėl kurių atitinkamiems asmenims gali kilti didesnė grėsmė būti radikalizuotiems. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vykdant išorės veiksmus gali būti sukurta sinergija derinant saugumą, vystymąsi ir prekybą. Norint pasiekti šį tikslą labai svarbu užtikrinti, kad nebebūtų pažeidžiama darbdavių, darbuotojų arba trečiojo sektoriaus organizacijų teisė jungtis į asociacijas ir laisvai organizuoti savo veiklą. Taip pat svarbu stiprinti ankstyvojo perspėjimo priemones, kad būtų užkirstas kelias galimoms būsimoms krizėms.

5.5.

EESRK pasisako už tai, kad toliau būtų taikomas griežtas, tačiau ne ribojamasis požiūris į vizų režimo platesnį taikymą ir liberalizavimą, visada laikantis sąlygos, kad būtų vykdomos mokesčių reformos.

5.6.

Su šia kaimynyste glaudžiai susijęs Afrikos žemynas, kuris, EESRK nuomone, turėtų būti antroji prioritetinė geografinė teritorija ES užsienio politikoje: ne tik todėl, kad iš šio žemyno kyla daug iššūkių, bet ir dėl galimybių sudaryti sąjungas, kurios gali padėti vystyti ekonomiką ir valdyti pasaulį (6). Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos sudaro aiškias galimybes užmegzti ir stiprinti partnerystes su Afrika.

5.7.

Žvelgiant iš geopolitinės perspektyvos stabilumui mūsų platesnio masto kaimynystėje taip pat svarbu atsižvelgti į didžiąsias galiūnes, visų pirma Rusiją ir Kiniją, kurios jam daro poveikį. Turint galvoje Rusijos atgautą užtikrintumą ir Kinijos politiką „Viena juosta, vienas kelias“ (plataus masto investicijos į susisiekimo infrastruktūrą), ES kaip niekad anksčiau svarbu su šiomis galiūnėmis kalbėti vienu, o ne 28 balsais.

5.8.

Atsižvelgdamas į pabėgėlių krizę EESRK mano, kad ES privalo sukurti bendrą prieglobsčio ir pabėgėlių politiką, kurią vykdytų ES institucija, – tai užtikrintų, kad ES valstybės savo įsipareigojimus vykdytų kartu, proporcingai ir solidariai. Taip pat labai svarbu stiprinti teisėtos migracijos kanalus, siekiant tiek patenkinti darbo ir prieglobsčio prašymus ir migrantų poreikius ES, atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, tiek išvengti prekybos žmonėmis. Taip pat būtina laikytis tarptautinės ir ES teisės, bendrai reaguoti į humanitarinę krizę, dėl kurios kenčia Sąjungos teritorijoje jau esantys asmenys, didinti išteklius, skirtus bendrų sienų apsaugai ir paieškai bei gelbėjimui jūroje, ir sukurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kaip siūlė Europos Komisija.

6.   ES vystymosi politikos skatinimas

6.1.

ES savo vidaus ir užsienio politiką turi derinti su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslais. Vykdydama vystymosi politiką ES ypatingą dėmesį turėtų skirti Adis Abebos veiksmų darbotvarkei. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos pabrėžiama, kad pasaulis neišvengiamai pereina prie žaliosios ekonomikos, ir ES šioje srityje užima pirmaujančią poziciją.

6.2.

EESRK palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama oficialią paramą vystymuisi (OPV) nukreipti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat palankiai vertina finansavimą, skirtą naujajam kursui bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis srityje, strateginį lyčių lygybei skirtos pagalbos vertinimą, biologinės įvairovės apsaugai skirtų lėšų didinimą ir EIB įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje, taip pat ir pagal Paryžiaus susitarimą įsipareigotą skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus finansinę paramą besivystančioms šalims iki 2020 m.

6.3.

Reikėtų stiprinti ES užsienio ir saugumo politikos ekonominį aspektą, neapsiribojant prekybos sritimi. Taip pat būtina remti mokymą, inovacijas ir verslininkystę, nes stabilumas mūsų kaimyninėse šalyse bus pasiektas užtikrinus ekonominį ir socialinį vystymąsi. Tokioms šalims kaip, pavyzdžiui, Tunisui, Libanui ar Jordanijai (be visų kitų) turėtų būti taikomas vystymosi planas, pagal kurį galima stiprinti šių šalių ekonomiką. Egzistuoja abipusės galimybės padėti trečiosioms šalims pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, įskaitant veiksmingą technologijų perdavimą ir bendradarbiavimą.

6.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie migracijos, kuri kyla dėl valstybių nestabilumo, nesaugumo ir išteklių trūkumo. ES turi remti besivystančias šalis, visų pirma labiausiai pažeidžiamas, padėti joms tiesiogiai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir stiprinti jų atsparumą klimato kaitos poveikiui.

6.5.

EESRK pabrėžia, kad, nors daugelyje valstybių narių biudžetai šiuo metu yra apriboti, tikslas ne mažiau kaip 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi turi būti prioritetinis. Taip pat būtina didinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir skatinti valstybių narių bei ES institucijų veiksmų koordinavimą (7).

6.6.

Finansuojant darnaus vystymosi tikslus (DVT) būtina įtraukti visų tipų subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę ir finansines vystymosi institucijas. Taip pat reikia į projektų valdymą labiau įtraukti socialinius partnerius (8).

6.7.

EESRK nuomone, reikėtų padaryti sistemos, pagal kurią ES lėšos skiriamos vystymuisi, pakeitimus, kad lėšos būtų daugiatikslės, išmokamos greičiau ir prisitaikius prie konkrečių aplinkybių. Šiuo klausimu būtina sukurti, be kita ko, tokius mechanizmus kaip preliminariosios sutartys, veiklos subsidijos, etapais teikiamos subsidijos, daugiamečiai susitarimai, lėšos skubiems atvejams arba „priemonių paketo“, apibrėžto plėtojant struktūrinį dialogą, įgyvendinimas (9).

7.   Naujas prekybos ir investicijų kontekstas

7.1.

EESRK remia laisvąją prekybą, kuri yra vienas iš Europos Sąjungos ramsčių. Kartu jis pažymi, kad būtina atsižvelgti į nevienodą derybose dalyvaujančių šalių galią ir laikytis pagrindinių darbo teisių ir aplinkosaugos standartų. Savo ruožtu jis toliau remia PPO daugiašalį požiūrį į prekybos taisykles. EESRK nuomone, reikia iš esmės persvarstyti organizacijų, kurios platesniu mastu atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei, dalyvavimą įgyvendinant susitarimus – konsultacijas su šiomis organizacijomis ir faktinį jų dalyvavimą (10).

7.2.

Tokie plataus masto susitarimai kaip Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas (TTP), Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA), Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TPIP), laisvosios prekybos susitarimai su Japonija ir Indija ar Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas (RCEP) ne tik apima komercinius aspektus, bet ir įgauna akivaizdų geopolitinį matmenį. Jie sulaukia vis daugiau pilietinės visuomenės dėmesio, nes daro poveikį taisyklėms ir standartams, kurie turi didelę įtaką visuomenės gyvenimo būdui. Tai ypač akivaizdu vertinant poveikį, kurį priimant demokratinius sprendimus daro investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai, taip pat bendradarbiavimo teisėkūros srityje komitetai.

7.3.

Iššūkis, su kuriuo ES susiduria šioje srityje, yra atsirandant ekonominių ir geostrateginių perspektyvų užtikrinti, kad būtų laikomasi ES taisyklių ir standartų, būtų teikiamos viešosios paslaugos, o svarbiausios sritys, tokios kaip sveikatos priežiūros, darbo ir aplinkosaugos teisės aktai, būtų apsaugotos nuo politinio reguliavimo (11). EESRK, kaip ir pilietinė visuomenė, pasisako už tai, kad investuotojų apsaugą užtikrintų bendrosios jurisdikcijos teismai arba, jeigu jų nėra, nepriklausomas tarptautinis teismas, kurį įsteigtų Jungtinės Tautos. Jis taip pat pasisako už tai, kad organizuota pilietinė visuomenė veiksmingai dalyvautų rengiant susitarimus, – toks dalyvavimas turi įtakos informacijos skaidrumo politikai, vykdomai tikruoju laiku tiek vedant derybas, tiek priimant pilietinei visuomenei įtakos turinčius sprendimus (12).

8.   Pilietinės visuomenės stiprinimas – pagrindinis ES užsienio ir saugumo politikos veiksnys

8.1.

EESRK nuomone, organizuota pilietinė visuomenė yra vienas iš demokratijos veiksnių. Pilietinė visuomenė, kurioje paisoma laisvės ir teisių, veikia stiprūs socialiniai partneriai, kuri veiksmingai dalyvauja priimant sprendimus ir kurią pripažįsta institucijos, labai svarbi siekiant užtikrinti ir stiprinti demokratiją, išvengti polinkio į autoritarizmą, skatinti ekonomikos vystymąsi, taikos kūrimą ir socialinę sanglaudą, kovoti su įvairių formų nelygybe, skatinti darnaus vystymosi modelį, užtikrinti, kad šį modelį būtų galima taikyti, ir tobulinti demokratinę institucijų struktūrą. Pilietinė visuomenė taip pat labai svarbi siekiant palaikyti glaudesnius ryšius su kitų pasaulio šalių ir regionų pilietinėmis visuomenėmis, – veikla turi būti vykdoma kartu imantis diplomatinių pastangų, kurios yra esminės siekiant ieškoti glaudesnių ryšių tarp pasaulio šalių istorijų, kultūrų, religijų ir tikslų.

8.2.

Todėl EESRK pasisako už tai, kad pilietinė visuomenė į BUSP aiškiai būtų įtraukta kaip vienas iš prioritetinių BUSP tikslų. Pilietinei visuomenei stiprinti reikia pasitelkti įvairias priemones, pavyzdžiui, naudotis bendradarbiavimo ir žmogaus teisių vystymo fondais; vykdyti diplomatinę veiklą ir kelti diplomatinius reikalavimus; užtikrinti, kad pilietinė visuomenė iš tikrųjų veiksmingai dalyvautų rengiant prekybos arba asociacijos susitarimus (su ja būtų konsultuojamasi, o ne tik jai leidžiama klausytis), į kuriuos ji būtų įtraukta, taip pat jai būtų suteikti įgaliojimai visose šių susitarimų srityse; stiprinti politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad kitose šalyse ar regionuose veikiančios Europos įmonės laikytųsi pagrindinių TDO konvencijų ir plėtotų ES ginamą įmonių socialinės atsakomybės politiką.

8.3.

EESRK mano, kad šiuo tikslu nustatant ir įgyvendinant BUSP tikslus ir prioritetus būtina įtraukti organizuotą Europos pilietinę visuomenę. EESRK pilietinės visuomenės vaidmenį siūlo didinti:

stiprinant ES kaimyninių šalių pilietinę visuomenę, kad būtų remiami stabilizavimo ir demokratizacijos procesai,

geriau nustatant partnerius pagal Europos socialinį modelį atitinkančius kriterijus, konkrečiai pagal vienodo socialinių partnerių pripažinimo kriterijų,

skatinant organizacijas, kurių veikloje dalyvauja pilietinė visuomenė, kaip antai Europos profesinių sąjungų konfederaciją (ETUC),

užtikrinant, kad EKP šalyse būtų išspręstas nepakankamo pilietinio ir socialinio dialogo klausimas,

skatinant vystyti šakines regionines organizacijas, panašias į tas, kurios jau veikia tokiose srityse kaip socialinė ekonomika, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos, žemės ūkio organizacijos, moterų verslumo skatinimas, žmogaus teisės ir kt.,

leidžiant Europos pilietinei visuomenei labiau kontroliuoti ir stebėti ES išorės veiksmus,

veiksmingiau įtraukti pilietinę visuomenę į prekybos, asociacijos ir partnerystės susitarimus,

padėti sudaryti palankias sąlygas trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti ES vystymosi politikoje,

šią politiką susieti su prieglobsčio ir pabėgėlių politika sprendžiant integracijos ir kovos su ksenofobijos apraiškomis klausimą,

sistemingiau derinant įvairių pilietinę visuomenę sudarančių subjektų – darbdavių, profesinių sąjungų, trečiajam sektoriui priklausančių socialinių ir ekonominių organizacijų, NVO – dalyvavimą, rengiant mažiau susirinkimų.

9.   EESRK vaidmuo

9.1.

Mūsų nuomone, EESRK, kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis visoms didžiosioms ES valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms, turi geriausias sąlygas veikti kaip pagrindinis EIVT ir Europos Komisijos partneris stiprinant ir toliau plėtojant veiksmingą ES bendrą užsienio ir saugumo politiką. Šį teiginį patvirtina tai, kad Komitetą sudaro trys grupės ir kad Komitetas susidaro visapusišką vaizdą, turi ilgametę patirtį ir palaiko ryšius su kitų pasaulio dalių pilietine visuomene, daugiausia remdamasis įgaliojimais, suteiktais pagal įvairių tipų ES pasirašytus tarptautinius susitarimus: asociacijos, strateginės partnerystės, laisvosios prekybos susitarimus ir susitarimus su šalimis kandidatėmis (13).

9.1.1.

Siūlome, dalyvaujant vyriausiajai įgaliotinei, EESRK surengti metinį klausymą užsienio ir saugumo politikos klausimu, kuriame dalyvautų pagrindinės Europos pilietinės visuomenės organizacijos.

9.2.

EESRK mano, kad būtų labai naudinga su EIVT palaikyti strateginius ryšius, pagrįstus abiejų šalių palaikomu požiūriu į tai, kad pilietinė visuomenė yra svarbi vykdant ES užsienio politiką, ypač įgyvendinant nustatytus prioritetinius tikslus. Tuo tikslu EESRK siūlo kartu išnagrinėti šiuos prioritetus ir būdą, kaip įteisinti EIVT ir EESRK bendradarbiavimą.

9.3.

EESRK gali padėti EIVT parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiamas dabartinis pilietinės visuomenės dalyvavimas ES užsienio politikos srityje.

9.4.

Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje EESRK stiprins bendradarbiavimą su tokiomis Jungtinių Tautų organizacijomis kaip TDO ar FAO.

Briuselis, 2016 m. balandžio 28 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Žr. EESRK nuomonę „Atnaujintos Lisabonos strategijos išorės aspektas“ (OL C 128, 2010 5 18, p. 41).

(2)  Žr. EESRK nuomonę „Nauja ES užsienio ir saugumo politika ir pilietinės visuomenės vaidmuo“ (OL C 24, 2012 1 28, p. 56).

(3)  Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos gynybos agentūra, rengia parengiamuosius veiksmus dėl tyrimų, susijusių su BUSP 2017–2019 m. laikotarpiu.

(4)  REX/458 – EESRK nuomonė „Europos kaimynystės politikos peržiūra“, priimta 2016 m. gegužės 25 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5)  Žr. EESRK nuomonę „ES plėtros strategija“ (OL C 133, 2016 4 14, p. 31).

(6)  REX/455 – EESRK nuomonė „ES santykių su AKR valstybių grupe ateitis“, priimta 2016 m. gegužės 25 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(7)  Žr. EESRK nuomonę „Europos Sąjungos plėtros politika – „Bendras Europos sutarimas“ (OL C 24, 2006 1 31, p. 79).

(8)  Žr. EESRK nuomonę „Vystymosi finansavimas. Pilietinės visuomenės pozicija“ (OL C 383, 2015 11 17, p. 49).

(9)  Žr. EESRK nuomonę „Pilietinės visuomenės dalyvavimas Europos Sąjungos vystymosi ir vystomojo bendradarbiavimo politikoje“ (OL C 181, 2012 6 21, p. 28).

(10)  2015 m. birželio 18 d. EESRK pirmininko H. Malosse’o raštas Komisijos narei C. Malmström, kuriame įvertintos asociacijos susitarimuose nurodytos patariamosios grupės ir pateikta rekomendacijų dėl jų.

(11)  EESRK nuomonė „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (žr. Oficialiojo leidinio p. 123.).

(12)  Žr. EESRK nuomonę „Investuotojų apsauga ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas pagal ES prekybos ir investicinius susitarimus su trečiosiomis šalimis“ (OL C 332, 2015 10 8, p. 45).

(13)  Šiuo metu EESRK veikia 23 tarptautinės ir tarptautinių klausimų stebėjimo struktūros.


Top