Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015AE3604

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 192 final)

OJ C 71, 24.2.2016, p. 65–74 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/65


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“

(COM(2015) 192 final)

(2016/C 071/11)

Pranešėjas:

Raymond HENCKS

Bendrapranešėjis:

Thomas McDONOGH

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2015 m. gegužės 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“

(COM(2015) 192 final).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė savo nuomonę.

512-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2015 m. gruodžio 9–10 d. (2015 m. gruodžio 9 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 219 narių balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją. Tačiau jam nerimą kelia tai, kad kol kas valstybių narių politinė valia atverti kelią kūrybinei ir inovatyviai – o ne tik vartotojiškai – skaitmeninei sąjungai yra nepakankama.

1.2.

J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos siūloma Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra dabartinių skaitmeninių strategijų ir programų tąsa. Ja siekiama suteikti naują postūmį vėluojančiam ES skaitmeninės politikos įgyvendinimui. Kartu dėmesys iš naujo sutelkiamas į prekybą bei vartotojus ir būtinas priemones, kuriomis siekiama plėsti prekybos mastą, didinti vartotojų skaičių, sudaryti jiems geresnes sąlygas ir juos apsaugoti.

1.3.

Tokiomis aplinkybėmis mūsų svarbiausias prioritetas – pašalinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Šioje srityje problemų gali kilti tiek dėl matematinių gebėjimų ir raštingumo, tiek dėl skaitmeninių įgūdžių ir atsakingo naudojimosi jais. Antra, rinkai skatinti reikia platformų, kuriomis būtų lengva naudotis, todėl platformų veikla neturėtų būti ribojama. Trečia, reikia kurti atitinkamas taikomąsias programas, todėl palankiai vertinamas standartizavimo akcentavimas. Didesnio masto e. valdžia padės įtraukti daugiau piliečių į skaitmeninę veiklą. Vartotojų požiūriu EESRK palankiai vertina iniciatyvas dėl didesnių galimybių vartotojams ir įmonėms įsigyti skaitmeninių prekių ir paslaugų visoje Europoje.

1.4.

Kai kurios (bet ne visos) iniciatyvos, išsamiai aprašytos 4.2 skyriuje („Tinkamų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms suklestėti sudarymas“), yra susijusios su tinklų infrastruktūra ir įtrauktos į skaitmeninę darbotvarkę. Šiais pasiūlymais atkreipiamas dėmesys į padėtį bendrojoje rinkoje ir jų įgyvendinimo spartą. Kai kurios kitos šio skyriaus iniciatyvos svarbios vartotojų teisių požiūriu.

1.5.

EESRK gali tik pritarti Komisijos ryžtui panaikinti susiskaidymą į 28 nacionalines skaitmenines rinkas ir strategijas, jas sujungti taikant europinį požiūrį ir taip užtikrinti pirmaujančią poziciją pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje, kuri tapo trečiųjų šalių atributu.

1.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga, kuri tam tikrose skaitmeninėse srityse yra sukaupusi puikių įgūdžių ir daug patirties, vis dar gali pašalinti savo atotrūkį. Į tai atsižvelgdamas EESRK pabrėžia daugiadalykių mokslinių tyrimų polių ir Europos sinergijos Europos mokslinių tyrimų erdvėje plėtrą tokiose srityse kaip debesijos kompiuterija, nanoelektronika, didelių duomenų kiekių saugojimas ir tvarkymas, nuotoliniu būdu prižiūrimi arba kontroliuojami prietaisai (sujungti objektai) ir pažangiosios paslaugos.

1.7.

Europos Sąjunga galės pašalinti minėtą atotrūkį, jeigu jai per trumpą laikotarpį pavyks sukaupti savo išteklius siekiant sutelkti ir koordinuoti 28 valstybių narių viešojo ir privačiojo sektorių pastangas, kartu įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į diskusijas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos. EESRK remia Komisijos įsipareigojimą skelbti viešas konsultacijas dėl visų būsimų veiksmų bendrosios skaitmeninės rinkos srityje.

1.8.

EESRK apgailestauja, kad skaitmeninėje strategijoje nėra socialinio matmens (išskyrus su skaitmeniniais įgūdžiais susijusius klausimus), nors paslaugų ir verslo modelių raida lemia esminius pokyčius darbo rinkoje. EESRK mano, kad, be galimos naudos, būtina atsižvelgti į įvairią riziką ir iššūkius, visų pirma saugumo, darbo organizavimo ir socialinės apsaugos srityje. Be to, į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (1) turi būti įtrauktos sutartyje nustatytos procedūros dėl socialinio dialogo ir horizontalioji socialinė išlyga. EESRK mano, kad socialinis matmuo, darantis didelį poveikį užimtumui, turėtų būti ketvirtasis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ramstis.

2.   Įžanga

2.1.

Kaip EESRK supranta, terminas „bendroji skaitmeninė rinka“ reiškia sandorių ir veiklos perkėlimą iš esamos ES vidaus rinkos į internetinę erdvę. Iš dalies tai jau įvyko, tačiau Komisijos apibrėžtomis iniciatyvomis siekiama išnaudoti visą skaitmeninį potencialą. Rinkos veikla ir sandoriai apima prekių gamybą ir paslaugų teikimą, taip pat tarpininkavimą, platinimą ir vartojimą. Vartotojų (V), įmonių (Į) ir valdžios institucijų (VI) sandoriuose atsispindi tiek socialinių tinklų įtaka, tiek dalijimosi visuomenės kūrimas. Valdžios institucijoms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tenka paslaugų teikėjų vaidmuo.

2.2.

Tokio verslo procesų perkėlimo nauda yra gerai suprantama: didesnė integracija vertės grandinėje, spartesni procesai nuo projektavimo iki pristatymo, geresnės klientų sąsajos (ypač socialiniuose tinkluose) ir apskritai didesnis konkurencingumas. Šis perėjimas palaipsniui padės pagrindą „daiktų internetui“ ir 4-ajam pramonės perversmui.

2.3.

Unikali vidaus rinkos savybė yra ta, kad ji pagal savo projektą yra tarpvalstybinė, todėl iš esmės gerai pritaikyta internetiniam naudojimui. Tačiau kyla problemų, susijusių su pačia vidaus rinka, taisyklių, įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimu su skaitmenine aplinka. Be to, esama skaitmeninio pasirengimo trūkumų visose Į, VI ir V kategorijose, technologinė bendrosios skaitmeninės rinkos infrastruktūra yra nepakankama ir gali kilti problemų dėl didelių platformų dominavimo.

2.4.

Kartu su skaitmeninės bendrosios rinkos projektu Komisija įgyvendina savo skaitmeninę darbotvarkę. Joje aptariami pagrįstą susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su nepakankama ES veikla pasaulio aparatinės ir programinės įrangos pramonėje, tačiau šie klausimai yra mažareikšmiai bendrajai skaitmeninei rinkai. Komisijos teigimu, bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo privalumai yra labai dideli BVP bei užimtumo požiūriu ir dabartinių ES ir valstybių narių pajėgumų pakanka, kad būtų galima įgyvendinti visus reikalingus veiksmus.

2.5.

Nebaigta kurti bendroji paslaugų rinka turi didelių pasekmių bendrosios skaitmeninės rinkos plėtojimui. Paslaugų sektorius yra pagrindinis valstybių narių ekonomikos sektorius. Paslaugų teikimą vis dažniau skatina internetiniai sandoriai; bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo pažanga savaime galėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendrajai paslaugų rinkai.

2.6.

Taisyklės, teisės aktai ir įstatymai, parengti neelektroninėmis procedūromis vykdomiems sandoriams, ir pirmieji e. prekybos dešimtmečiai tapo kliūtimi bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui. EESRK palankiai vertina teisėkūros programą ir nustatytą ryžtingą tvarkaraštį, tai:

pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl paprastų ir efektyvių tarpvalstybinės sutarties taisyklių vartotojams ir įmonėms,

reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje persvarstymas,

siuntų pristatymo srities priemonės,

didelės aprėpties peržiūra rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nepateisinamo geografinio blokavimo problemos sprendimo,

konkurencijos sektoriuje atliekamas e. prekybos tyrimas, susijęs su prekių prekyba internetu ir paslaugų teikimu internetu,

autorių teisių sistemos reformos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto,

pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais siekiama sumažinti dėl skirtingos apmokestinimo PVM tvarkos įmonėms tenkančią administracinę naštą,

duomenų nuosavybės, laisvo duomenų judėjimo (pvz., tarp debesijos paslaugų teikėjų) ir Europos debesijos iniciatyvos,

E. privatumo direktyvos persvarstymas.

2.7.

Nors teisėkūros programa, nurodyta 2.5 punkte, yra aiškiai išdėstyta, veiksmai, kuriais numatoma gerinti naudojimosi internetu žinias, įgūdžius ir pasirengimą visose trijose Į, VI ir V kategorijose, yra kur kas mažiau aiškūs:

daugelio ES piliečių kategorijų skaitmeniniai įgūdžiai ir kompetencija yra tikrai nepakankami, kaip ir Komisijos pasiūlymai šiuo klausimu. EESRK apgailestauja, kad Komisija neteikia deramo prioriteto šiam itin svarbiam Europos bendrosios skaitmeninės rinkos ir informacinės visuomenės sėkmės faktoriui,

prioritetinių IRT standartų plano parengimas ir viešųjų paslaugų įtraukimas į Europos sąveikumo sistemą,

naujas e. valdžios planas su vieno karto principo iniciatyva ir įmonių registrų jungčių sukūrimo iniciatyva.

Visos kartu šios iniciatyvos darys poveikį piliečiams, MVĮ, viešojo ir privačiojo sektorių paslaugoms ir sektorių taikomosioms programoms, kurios itin svarbios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui. Susidaro įspūdis, kad šie pasiūlymai yra nepakankamai tikslūs ir skubūs. EESRK atidžiai stebės, kaip plėtojamos šios iniciatyvos, kurias visas kontroliuoja ES ir valstybės narės.

2.8.

Siūloma keletas itin svarbių infrastruktūros iniciatyvų:

Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos persvarstymas,

galiojančių telekomunikacijų taisyklių reformos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto,

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos persvarstymas (Komisija peržiūrės Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą),

kibernetinio saugumo sutartimi pagrįstos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sudarymas.

Telekomunikacijoms ir kibernetiniam saugumui teikiamas akivaizdus prioritetas, tačiau taip pat labai svarbu paaiškinti audiovizualinio turinio skleidimo taisykles kabelinio palydovinio transliavimo ir plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

2.9.

Bendrąją skaitmeninę rinką skatina platformos. Dauguma V, Į ir VI kategorijų narių jomis kasdien naudojasi. Platformos lengvai prieinamos, nesudėtingos naudotis ir dažnai nemokamos. Jų tolesnis vystymas yra būtinas, tačiau sukelia tam tikrų problemų:

jos sudaro palankias sąlygas plisti trikdančioms taikomosioms programoms, kurios kelia sunkumų sektoriams ir įprastoms įmonėms. Vartotojai iš to gauna naudos, bet įprastos įmonės kvestionuoja jų teisėtumo klausimą,

daugybė platformų užima dominuojančią padėtį, todėl kyla abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi,

dauguma didelių platformų yra įsteigtos už ES ribų, tačiau veikia ir ES platformų sektorius, kuriam reikia vienodų sąlygų, kad jis išsilaikytų ir klestėtų.

Dėl šių priežasčių EESRK pritaria tyrimui, t. y. nuodugniai platformų vaidmens rinkoje, įskaitant vaidmenį, susijusį su neteisėtu turiniu internete, analizei. Kad bendroji skaitmeninė rinka sėkmingai veiktų, platformos privalo klestėti, todėl teisėsaugos organai neturėtų kitaip riboti platformų veiksmų laisvės.

2.10.

Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktą analizę, EESRK mano, kad 2.7 punkte nurodytos Bendrijos programos gali būti strategijos Achilo kulnas, ir norėtų išreikšti tam tikrų abejonių dėl platformų.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Galima užtikrintai teigti, kad Europos Sąjunga kol kas veiksmingai neišnaudojo skaitmeninių technologijų teikiamų didžiulių galimybių. Taip iš esmės yra dėl to, kad ES rinka tebėra padalyta į 28 nacionalines rinkas.

3.2.

Vis dėlto kai kurios valstybės narės pageidauja veikiau išsaugoti ir plėtoti vien nacionalinę skaitmeninę strategiją, o ne atverti duris kūrybiškai ir inovatyviai Europos skaitmeninei sąjungai. Be to, Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos ministrai paragino, vadovaujant šioms dviem šalims, sukurti bendrą sistemą.

3.3.

EESRK taip pat pastebi, kad tam tikrų valstybių narių ministrai pirmininkai raštu kreipėsi į Tarybos pirmininką ir pareiškė abejonių dėl šios strategijos įgyvendinimo. Jie pabrėžė, kad svarbu „reglamentuoti tik tuo atveju, kai esama aiškių įrodymų, kad tai būtina, remiantis pažangaus reglamentavimo principais ir išsamiu poveikio vertinimu. Visiškai akivaizdu, kad bendroji skaitmeninė rinka bus veiksminga tik tuo atveju, jeigu ji neslopins inovacijų, investicijų ir verslumo“. EESRK pritaria šiam požiūriui su sąlyga, kad pagal tą patį principą bus atsižvelgiama į vartotojų ir darbuotojų interesus.

3.4.

Komisija numato, kad ši nauja strategija, skirta bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti, papildo 2010 m. Europos skaitmeninę darbotvarkę. Joje buvo numatytas 101 veiksmas ir, pasak Komisijos, 72 jų visiškai įgyvendinti, o 23 turėtų būti baigti per nustatytą terminą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendroji skaitmeninė rinka dar nėra sukurta, kai kurios iš šių iniciatyvų yra įtrauktos į svarstomą naują strategiją.

3.5.

Pristatydamas naujosios Europos Komisijos politines gaires, jos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris nurodė kad „sukūrus sujungtą bendrąją skaitmeninę rinką būtų galima užtikrinti iki 250 mlrd. EUR vertės papildomą ekonomikos augimą ir taip sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“. Nagrinėjamame komunikate teigiama, kad ES „BVP galėtų padidėti dar 415 mlrd. EUR“, o už skaitmeninius reikalus atsakingi du Europos Komisijos nariai nurodo, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje būtų sukurta 3,8 mln. darbo vietų.

3.6.

EESRK mano, kad nėra prasmės visuomenei kaip neginčijamus faktus pateikti apytikrius skaičius, kurie skirtinguose Komisijos šaltiniuose labai skiriasi, nes jie yra mažai tikėtini. Tokie pareiškimai galiausiai kelia nepasitikėjimą aukšto rango politikais ir skatina abejingumą tikroms problemoms.

3.7.

Iki šiol Komisija nė karto nepateikė jokių įrodymų, kad tokio pobūdžio prognozės išsipildė. EESRK prašo, kad savo kadencijos pabaigoje dabartinė Komisija įvertintų ir palygintų rezultatus su pradiniais lūkesčiais.

3.8.

EESRK mano, kad nerealu manyti, jog bendroji skaitmeninė rinka bus baigta kurti dabartinės Europos Komisijos kadencijos metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad poveikio vertinimai ir susiję moksliniai tyrimai, pagrindžiantys tokius teiginius, nėra paskelbti. EESRK mano, kad Komisijos vertinimai turėtų būti palyginami su tyrimais, pagal kuriuos numatoma, kad dėl skaitmeninių pokyčių bus prarasta daug darbo vietų (2).

3.9.

Komisijos teigimu, sujungta skaitmeninė rinka suteiktų Europai galimybę ir toliau pasaulio mastu pirmauti skaitmeninėje ekonomikoje, kartu leistų Europos įmonėms plėsti savo veiklą už Europos Sąjungos ribų.

3.10.

EESRK apgailestaudamas konstatuoja, kad ES užmojis, kaip nurodyta 2000 m. Lisabonos strategijoje, tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, kurioje vyktų tvarus ekonomikos augimas, kartu būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų ir didėtų socialinė sanglauda, buvo iš esmės persvarstytas ir sumažintas.

3.11.

Europos Sąjunga atsilieka.

Skaitmeninė ekonomika tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos remiama sritimi. Maždaug penkioms dešimtims Europos pagrindinių elektroninių ryšių operatorių taikomos 28 skirtingos nacionalinės reguliavimo sistemos, tuo tarpu šeši didžiausi Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos ir trys milžiniški Kinijos rinkos operatoriai yra valdomi pagal vieną reguliavimo sistemą. Sienų neturinčiame skaitmeniniame pasaulyje Europos vidaus skaitmeninės rinkos nebegalima laikyti integracijos veiksniu; be to, tai nesutrukdė pagrindinėms trečiųjų šalių platformoms kurti savo monopolių ar oligopolių daugelyje ES šalių.

3.12.

EESRK ir toliau tikisi, kad ES vis dar gali susigrąžinti pranašumą, o Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra pajėgi įkvėpti šiam sektoriui gyvybės. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus plėtojamas skaitmeninimu pagrįstas kūrybiškumas, o ne vartotojiškumas. Reikia skatinti visuomenę kokybiškai pereiti prie ankstyvojo jaunuolių ugdymo siekiant lavinti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti atsakingai jais naudotis, panaikinti skaitmeninę atskirtį, visiems piliečiams (įskaitant neįgaliuosius) užtikrinti prieigą ir tinkamas viešąsias ir privačiąsias investicijas į švietimą, profesinį mokymą ir mokslinius tyrimus.

3.13.

Šiuo tikslu ES turi sutelkti savo išteklius, kad suvienytų ir suderintų viešojo ir privačiojo sektorių veiksmus 28 valstybėse narėse. Kitaip ji gali praleisti galimybę atsižvelgti į nuolat skaitmeninėje ekonomikoje vykstančius pokyčius, šiandien laikomus vienintele galimybe naudotis internetu, kaip antai mobiliosios taikomosios programos (kurių skaičius pastaraisiais metais itin išaugo), debesijos kompiuterija, dideli duomenų kiekiai arba didelio masto skaitmeninių paslaugų platformų keliami strateginiai uždaviniai. Į diskusiją dėl šios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo strategijos reikia įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ir būtina joje atsižvelgti į piliečių, vartotojų, darbuotojų ir neįgaliųjų apsaugą bei pagrindines teises siekiant sukurti įtraukią visuomenę.

3.14.

EESRK tenka tik konstatuoti, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje visiškai nėra socialinio matmens. Iš esmės nepaisoma skaitmeninimo poveikio užimtumui ir su tuo susijusių uždavinių, nors nuolatinė paslaugų ir verslo modelių raida lemia esminius darbo rinkos pokyčius, darančius didelį poveikį darbo pobūdžiui ir įmonių struktūrai, ir kelia pavojų, kad žlugs kolektyvinės sutartys. Todėl į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją turi būti įtrauktos Sutartyje nustatytos procedūros dėl socialinio dialogo ir horizontalioji socialinė išlyga. Savo nuomonėje CCMI/136 dėl Skaitmeninimo poveikio paslaugų pramonei ir užimtumui vykstant pramonės pokyčiams EESRK pateikė keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama išvengti, kad skaitmeninės naujovės nepakenktų esamų profesinio mokymo, darbo saugos, socialinės apsaugos ir apmokestinimo sistemų veiksmingumui. EESRK mano, kad socialinis matmuo, darantis didelį poveikį užimtumui, turėtų būti ketvirtasis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ramstis.

3.15.

Dideli duomenų kiekiai yra dar viena sritis, kurioje ES turi galimybę imtis iniciatyvos, nes dar nėra parengti techniniai standartai, kurie galėtų būti naudojami organizuojant duomenų rinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, pažangia duomenų tvarkymo politika grindžiamoje darnioje Europos sistemoje, kuriai būtų būdinga ekonominių interesų ir privataus gyvenimo apsaugos derinio pusiausvyra įvairiose srityse, įskaitant mediciną, visuomenės sveikatą, asmenines paslaugas, žemės ūkio maisto produktus ir t. t., reikėtų sujungti įvairias nacionalines taisykles.

3.16.

Europos Sąjunga turi patirties, susijusios su valstybių narių diskusijomis dėl techninių standartų, ir pagal tai gali sukurti Europos duomenų politiką, grindžiamą aukštos kokybės teisine sistema, taip pat prižiūrėti, kaip laikomasi su asmens duomenų apsauga susijusių taisyklių (žr. SWIFT), siekdama užtikrinti, kad jų neprimestų kiti suinteresuotieji subjektai.

3.17.

Be to, EESRK pažymi, kad skaitmeniniame sektoriuje taip pat pastebima didelė lyčių nelygybė ir kad IRT specialistai daugiausia yra vyrai. Atsižvelgiant į didelį laisvų darbo vietų skaičių IRT sektoriuje, ES ir valstybės narės turėtų pradėti kampaniją, kuria daugiau moterų būtų skatinamos apsvarstyti karjeros skaitmeniniame sektoriuje galimybes.

3.18.

Savo pranešime „Auksinis ekonomikos augimas – Europos ekonomikos modelio šlovės sugrąžinimas“ (angl. Golden growth: Restoring the lustre of the European economic model) Pasaulio bankas suskirstė Europos Sąjungą į šešis blokus, kad, remdamasis skaitmeniniais rodikliais, pabrėžtų didelius valstybių narių skirtumus technologijų įdiegimo, gebėjimų, skaitmeninių taikomųjų programų ir e. prekybos srityse. EESRK ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šiuos skirtumus nustatant savo darbo plano prioritetinius veiksmus.

3.19.

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kuriame nurodoma kad, be maždaug 21,4 mlrd. EUR vertės ES finansavimo, Europos strateginių investicijų fondas parems daugybę skaitmeninių projektų, o Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas suteiks daug galimybių gauti papildomą finansavimą. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, projektų vykdytojais ir valstybėmis narėmis, sieks, kad būtų panaudotos visos turimos lėšos, tačiau stebisi, kodėl daug ES lėšų, skiriamų valstybėms narėms, lieka nepanaudotos. EESRK ragina atlikti tyrimą šiuo klausimu, kad ateityje būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus lėšų panaudojimas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    Didesnės vartotojų ir įmonių galimybės visoje Europoje įsigyti skaitmeninių prekių ir paslaugų

4.1.1.   Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl paprastų ir efektyvių tarpvalstybinės sutarties taisyklių vartotojams ir įmonėms

Tai plataus užmojo, tačiau sveikintina iniciatyva, jeigu ją įmanoma įgyvendinti. Nepaisant to, tarpvalstybinė, elektroninė ar kitokia prekyba kels sunkumų mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei privatiems asmenims dėl kalbos ir kultūros klausimų. Teisingas ir paprastas tipinės sutarties tekstas visomis ES kalbomis pašalins vieną didelę kliūtį, tačiau išliks kitos problemos, pavyzdžiui, abejonės dėl elektroninės, tarpvalstybinės ar kitokios prekybos saugumo. Šioje srityje labai reikalinga kibernetinio saugumo iniciatyva.

EESRK pageidauja, kad visuose pasiūlymuose, pateiktuose rengiant Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga ir dėl jų nė vienoje valstybėje narėje nesumažėtų esamas apsaugos lygis.

Socialiniams partneriams susirūpinimą tebekelia tai, kad tarpvalstybinė e. prekyba gali sutrikdyti esamų nacionalinių įmonių veiklą. Šis opus klausimas išryškina būtinybę į strategiją įtraukti socialinį matmenį.

4.1.2.   Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje persvarstymas

Akivaizdžiai veiksmingas bendradarbiavimas yra būtina sąlyga tarpvalstybinei vartotojų apsaugai užtikrinti. Tikėtina, kad savalaikės kompensacijos sumokėjimo ir žalos atlyginimo tvarka bus itin svarbi tarpvalstybinei e. prekybai įsitvirtinti.

Reikėtų dėti visas įmanomas pastangas siekiant sumažinti MVĮ tenkančią reglamentavimo naštą.

EESRK mano, kad Komisija turėtų:

užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti teisėtai prieinamą turinį sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis nepaisant sienų,

apsvarstyti, kokiu mastu vartotojai yra diskriminuojami internete pagal šalį, kurioje jie gyvena, ir kokios tokios praktikos pasekmės ekonomikos ir vartojimo požiūriu, ir pasiūlyti būtinų priemonių siekiant pašalinti bet kokią diskriminaciją,

peržiūrėti vartotojų teisių taikymą ir užtikrinimą, nustatyti, kaip vartotojų teisės taikomos skaitmeninių gaminių atveju, ir užtikrinti, kad vartotojai ir įmonės suprastų savo teises ir pasitikėtų jų garantavimu.

4.1.3.   Siuntų pristatymo srities priemonės

Skubus siuntinių pristatymas itin svarbus vartotojų pasitenkinimui užtikrinti vidaus e. prekybos rinkose ir jis vykdomas gerai. Savaime suprantama, kad tarpvalstybinė e. prekyba turėtų būti remiama panašiai, nors Komitetas pažymi, kad Europoje jau veikia didelės tarptautinės siuntinių pristatymo įmonės.

4.1.4.   Didelės aprėpties peržiūra rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nepateisinamo geografinio blokavimo problemos sprendimo  (3)

Tai taikoma ir e. prekybai, ir audiovizualinėms paslaugoms. E. prekybos srityje prekių ir paslaugų paieška retai duoda rezultatų už ieškotojo geografinės teritorijos ribų. Kita vertus, jeigu būtų pateikiami rezultatai iš visos ES, jų gali būti per daug.

Iš tiesų, paiešką atliekantis asmuo gali paieškos parametruose nustatyti bet kurią reikalingą geografinę teritoriją. Viena iš problemų – vartotojams iš skirtingos geografinės vietovės gali būti taikoma diskriminacinė kainodara, kaip neseniai parodė Paryžiaus Disneilendo atvejis. EESRK remtų veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad tarpvalstybinė prekyba būtų vykdoma vienodomis sąlygomis siekiant apsaugoti vartotojus. Dar viena problema – kai kuriais atvejais prisijungti prie tinklaviečių iš kitos valstybės tiesiog neleidžiama.

Audiovizualinis blokavimas turi du aspektus: neleidžiama prisijungti užsienyje keliautiems piliečiams, kurie turi teisę gauti paslaugas savo šalyje, ir neleidžiama prisijungti kitų valstybių piliečiams, kurių prisijungimo reikalavimai yra grindžiami ES pilietybe. Pirmuoju atveju EESRK rekomenduoja įvesti skaitmeninę tapatybę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisijungti. Antruoju atveju EESRK supranta, kad geografinis blokavimas dažniausiai vykdomas dėl teisių apribojimų arba komercinių sumetimų. Supaprastinta teisių sistema duotų naudos, tačiau būtina pasirūpinti, kad nebūtų sutrikdyti verslo modeliai, susiję su reklama ir patekimu į rinką.

4.1.5.   Konkurencijos sektoriuje atliekamas e. prekybos tyrimas, susijęs su prekių prekyba internetu ir paslaugų teikimu internetu

EESRK palankiai vertina konkurencijos institucijų vykdomą rinkos priežiūrą ir griežtą sankcijų sistemą kovojant su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tačiau kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad technologijas ir skaitmeninę ekonomiką skatina didelės įmonės, o tai yra naudinga ekonomikai ir visai visuomenei. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja, kad numatomi tyrimai būtų griežtai grindžiami įtvirtintais komercinės ir konkurencijos teisės principais.

4.1.6.   Autorių teisių sistemos reformos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

EESRK pritaria šiems pasiūlymams su sąlyga, kad įvairūs komerciniai veiklos modeliai išliktų perspektyvūs ir kad nebūtų pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisės.

4.1.7.   Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos persvarstymas

Šioje direktyvoje svarstomas tam tikrų autorių teisių taisyklių suderinimas su autorių teisių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, taisyklėmis. Komitetas sutinka, kad reikia persvarstyti direktyvą tiek atsižvelgiant į 4.1.6 punkte pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų, tiek siekiant atspindėti šiuose sektoriuose vykstančius didelius pokyčius.

4.1.8.   Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais siekiama sumažinti dėl skirtingos apmokestinimo PVM tvarkos įmonėms tenkančią administracinę naštą

Skaitmeninių technologijų apmokestinimas yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos sėkmė, nes akivaizdu, kad ES ir nacionaliniai mokesčių įstatymai nepritaikyti skaitmeninės ekonomikos realijoms, todėl gali tapti mokesčių slėpimo ir nesąžiningos konkurencijos priežastimi. EESRK pritaria Komisijos požiūriui dėl PVM (t. y. sutelkti dėmesį veikiau į vietą, kurioje įsikūręs vartotojas, o ne į vietą, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas), taip pat į tiesioginio apmokestinimo principą, kuriuo užtikrinama, kad pelnas apmokestinamas toje vietoje, kur sukuriama vertė. EESRK taip pat remia Komisijos pastangas mažinti įmonėms taikomą biurokratizmą, kurį lemia apmokestinimo PVM tvarkos skirtumai. Kalbant apie iv punktą, paprastesnis sprendimas galėtų būti ES viduje vykdomų sandorių atleidimas nuo šio mokesčio.

4.2.    Tinkamų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms suklestėti sudarymas

4.2.1.   Galiojančių telekomunikacijų taisyklių reformos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

Europos, Azijos ir JAV telekomunikacijų sritis akivaizdžiai skiriasi tuo, kad Europos rinka yra susiskaidžiusi. Siekiant sukurti organizacijas, turinčias didelio masto investicijų ir mokslinių tyrimų vykdymo gebėjimus, kurių reikia norint konkuruoti pasaulyje, persvarstymo metu taip pat turėtų būti nagrinėjami 1 lygio ir 2 lygio interneto ryšio paslaugų teikėjų gebėjimai atsižvelgiant į eksponentiškai didėjančius skaitmeninius srautus. Persvarstant taip pat turėtų būti siekiama rasti subalansuotą sprendimą dėl tinklo neutralumo. Jeigu audiovizualinė žiniasklaida yra ir bus teikiama internetu, telekomunikacijų operatoriai privalo turėti galimybę patenkinti vartotojų lūkesčius kokybės ir pristatymo greičio požiūriu.

Kalbant apie Komisijos pasiūlymą, Komitetas palankiai vertina nuolatinį dėmesį vartotojų apsaugai, kartu siekį sumažinti susiskaidymą ir užtikrinti didesnį suderinimą.

4.2.2.   Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos persvarstymas

Akivaizdu, kad esama didelių skirtumų tarp licencijas turinčių transliuotojų reguliavimo ir nereguliuojamų paslaugų teikėjų. Padėtis tampa dar neaiškesnė, kad reguliuojamas transliavimo turinys pertransliuojamas plačiajuosčiu ryšiu, patalpinamas įvairiose interneto svetainėse, rodančiose jį užsakomųjų vaizdo programų (VOD) kanalu, platinamas daugybės tinklaraštininkų, veikiančių žinių erdvėje, ir skaitmeniniu matmeniu, kurį dabar turi dauguma laikraščių.

Vis dėlto Komitetas abejoja, ar reikėtų stengtis reguliuoti visas paslaugas vienodu pagrindu. Linijinis transliavimas turi atitikti standartus dėl su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų ir dėl to, kad vartotojų pasirinkimas yra ribotas. Prisijungimą prie plačiajuosčio interneto svetainių kontroliuoja žiūrovas, kaip tėvų kontrolės atveju. Atsižvelgiant į šiame sektoriuje vykstančius sparčius pokyčius, persvarstymas bus savalaikis ir reikės pakeitimų, tačiau pusiausvyra turi būti pasiekta.

4.2.3.   Nuodugni platformų vaidmens rinkoje, įskaitant vaidmenį, susijusį su neteisėtu turiniu internete, analizė

Akivaizdu, kad ES skaitmeninė darbotvarkė labai priklauso nuo platformų ir yra plėtojama į jas atsižvelgiant, kaip ir kituose pasaulio regionuose. Pagrindinių platformų sėkmė leido joms užimti dominuojančią padėtį ir ja neturėtų būti piktnaudžiaujama. Tačiau EESRK įspėja Komisiją, kad ji neturėtų kliudyti minėtų bendrovių veiklai vien dėl to, kad jos yra didelės ir sėkmingai veikia. Tokie veiksmai keltų pavojų, kad Europos bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui gali atsirasti kliūčių.

Nepaisant to, penki Komisijos pasiūlyti veiksmai yra pagrįsti ir tinkami. Jie gali padidinti platformų naudą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Svarbiausia, kad Komisijos taikytų subalansuotą požiūrį ir neatmestų teisėtų komercinių platformų interesų.

4.2.4.   E. privatumo direktyvos persvarstymas

EESRK pritaria šiam požiūriui į asmens duomenų apsaugą. EESRK nėra įsitikinęs, kad dabartinis „teisės būti pamirštam“ statusas yra įgyvendinamas ilguoju laikotarpiu, nes dabartinis ES aiškinimas yra pernelyg plataus pobūdžio ir tokią teisę pasauliniame internete išsaugoti techniškai labai sunku. Komitetas ragina Komisiją patikslinti šią „teisę“, skirtą pažeidžiamiems asmenims apsaugoti, kad ji būtų pripažįstama pasaulio mastu.

4.2.5.   Kibernetinio saugumo sutartimi pagrįstos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sudarymas

Skaitmeninėje ekonomikoje įvairiais vertės grandinės etapais nenustatyti jokie apribojimai ir yra peržengiamas nacionalinis aspektas – taip prisidedama prie elektroninių nusikaltimų plitimo. EESRK palankiai vertina tai, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija sudaromos tokios sąlygos partnerystei su pramone kibernetinio saugumo srityje, kad rizikos valdymo ir veiksmingo informacijos srauto kultūra, kuri ilgą laiką buvo kuriama, pagaliau susiformuos.

Komisija neatkreipė dėmesio į vieną elektroninių nusikaltimų savybę: informacijos ir komunikacijos technologijos suteikia galimybę įgyvendinti elektroninį stebėjimą ir taip kyla pavojus, kad jos bus naudojamos siekiant kontroliuoti duomenis ir asmeninę komunikaciją neatsižvelgiant į asmens laisvę arba net galėtų būti naudojamos valstybėms ir jų Vyriausybėms šnipinėti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtina susitarti dėl informacijos sutelkimo ir stiprinti aptikimo ir intervencijos pajėgumus ES lygmeniu.

Komisija nepateikia jokios informacijos apie siūlomos partnerystės mastą, laukiamus rezultatus ar partnerystės struktūrą (vienas ar daugiau partnerių). Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į dabartinį rinkos investicijų mastą kibernetinio saugumo srityje. Dėl šių dviejų priežasčių Komitetas negali pateikti pastabų dėl šio pasiūlymo, kol nebus gauta daugiau informacijos.

4.3.

Kuo didesnis skaitmeninės ekonomikos augimo potencialo panaudojimas

4.3.1.   Duomenų nuosavybės, laisvo duomenų judėjimo (pvz., tarp debesijos paslaugų teikėjų) ir Europos debesijos iniciatyvos

EESRK žino apie didelių duomenų rinkinių aplinkoje kylantį konfliktą tarp asmens duomenų apsaugos ir būtinybės kaupti asmens duomenų rinkinius atliekant analizes ekonominiais, socialiniais ir medicininiais tikslais. EESRK primygtinai ragina Komisiją planuojamos peržiūros metu išspręsti šį konfliktą.

4.3.2.   Prioritetinių IRT standartų plano parengimas ir viešųjų paslaugų įtraukimas į Europos sąveikumo sistemą

Komitetas pritaria šiai iniciatyvai. Nors tarptautiniai komitetai susitarė dėl tam tikros aparatinės ir programinės įrangos sistemų standartizacijos, akivaizdu, kad esama labai didelių standartizacijos ir sąveikos galimybių sektorių, taikomųjų programų ir prietaikų lygmenimis, o tai turėtų milžinišką potencialą padidinti bendrosios skaitmeninės rinkos vertę ir svarbą.

4.3.3.   Naujas E. valdžios planas su vieno karto principo iniciatyva ir įmonių registrų jungčių sukūrimo iniciatyva

Atsakomybė už e. valdžią tenka valstybėms narėms. Kai kurios jų pirmauja, kitos – atsilieka. Pažanga užtikrinant visapusiškai veikiančias e. valdžios paslaugas yra būtinoji sąlyga siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką.

4.3.4.   Skaitmeniniai įgūdžiai ir kompetencija

Komisija nenumato teisėkūros programos skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijos klausimu ir šį klausimą palieka valstybėms narėms. EESRK apgailestauja, kad šioje srityje nėra naujų iniciatyvų. Komitetas tikisi bent jau Komisijos komunikato, kuriame būtų nurodyti standartai ir geriausios praktikos pavyzdžiai. Be to, būtina daugiau dėmesio skirti matematiniams gebėjimams ir raštingumui, nes tai – pagrindiniai skaitmeninių įgūdžių elementai.

Komunikate, kaip numato EESRK, turėtų būti pateikta skirtingiems gyvenimo etapams specialiai pritaikyta sistema, kartu nurodyti visa apimantys pasiūlymai dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Sistema turi būti sudaryta iš keturių dalių: švietimas, užimtumas, pensinis amžius ir negalia.

A.

ŠVIETIMAS

A1.

Pradinio ugdymo mokyklos – baziniai įgūdžiai.

A2.

Vidurinio ugdymo mokyklos – numatomi du srautai:

visi reikalingi įgūdžiai, kad moksleiviai būtų pasirengę su pasitikėjimu gyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje,

specialūs skaitmeniniai įgūdžiai, skirti moksleiviams, turintiems potencialo būti IRT srities specialistais, gebančiais pašalinti pramonės įgūdžių spragą. Šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekta geresnė lyčių pusiausvyra informacinių technologijų srityje.

A1 ir A2. Pradinio ir vidurinio ugdymo mokyklose svarbu skatinti atsakingai naudotis skaitmeniniais įgūdžiais.

A3.

Tretinis išsilavinimas – numatomi du srautai:

su kiekviena specialybe susiję gebėjimai, nustatyti mokymo ir vertinimo programose, pavyzdžiui, inžinerijos, matematikos ir biotechnologijų,

pažangus technologijų mokymas, suteikiantis studentams kvalifikaciją laisvoms darbo vietoms technologijų sektoriuje užimti.

B.

UŽIMTUMAS

B1.

Darbdavių vykdomas su darbo vieta susijęs mokymas nuolat akcentuojant perkvalifikavimą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą, kad būtų išsaugotas įgūdžių modernumas.

B2.

Bedarbių įgūdžių ugdymas, kurį organizuoja valdžios institucijos, naudodamosi atitinkamomis agentūromis.

C.

PENSINIS AMŽIUS

C1.

Informacinės visuomenės gebėjimai, kurie turi būti visuotinai prieinami tiems, kurių asmeninis ir profesinis gyvenimas rutuliojosi ne informacinės visuomenės sąlygomis.

C2.

Specialios programos, skirtos padėti sergantiesiems likti informacinėje visuomenėje.

D.

NEGALIA

Parama kiekviename etape siekiant įtraukti neįgalius asmenis į informacinę visuomenę ir vėliau juos ten išlaikyti, net kai negalia tampa sunkesnė.

Iš Komisijos komunikate pateiktų duomenų yra aišku, kad gebėjimų trūksta visose amžiaus grupėse ir visuose regionuose. Komitetas mano, kad tik struktūruota ir kontroliuojama programa kiekvienoje valstybėje narėje gali užtikrinti, kad nuo informacinės visuomenės ir skaitmeninės bendrosios rinkos nebūtų atskirtas nė vienas pilietis arba labai mažai jų. EESRK ne kartą ragino imtis ryžtingų veiksmų įgūdžių ugdymo srityje. Įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pats laikas Komisijai veikti.

Briuselis, 2015 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonė dėl Skaitmeninimo poveikio paslaugų pramonei ir užimtumui vykstant pramonės pokyčiams (OL C 13, 2016 1 15, p. 161).

(2)  Taip pat žr. 1 išnašą.

(3)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).


Top