Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014AE4595

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos, pagal kurias nustatoma valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų, pateiktų nelydimų nepilnamečių, neturinčių teisėtai valstybėje narėje esančių šeimos narių, brolių, seserų ar giminaičių, nagrinėjimą COM(2014) 382 final – 2014/0202 (COD)

OJ C 12, 15.1.2015, p. 69–74 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/69


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos, pagal kurias nustatoma valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų, pateiktų nelydimų nepilnamečių, neturinčių teisėtai valstybėje narėje esančių šeimos narių, brolių, seserų ar giminaičių, nagrinėjimą

COM(2014) 382 final – 2014/0202 (COD)

(2015/C 012/11)

Pranešėja

Grace Attard

Europos Parlamentas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2014 m. liepos 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos, pagal kurias nustatoma valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų, pateiktų nelydimų nepilnamečių, neturinčių teisėtai valstybėje narėje esančių šeimos narių, brolių, seserų ar giminaičių, nagrinėjimą

COM(COM(2014) 382 final – 2014/0202 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė savo nuomonę.

502-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2014 m. spalio 15–16 d. (spalio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 143 nariams balsavus už ir 1 – prieš.

1.   Rekomendacijos ir įžvalgos

1.1

EESRK pritaria pasiūlymui, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013. Tačiau siekiant užtikrinti, kad nei vienas vaikas nesusidurtų su teisiniu netikrumu ar neliktų be pilietybės, reikia pašalinti kliūtis, pavyzdžiui, valstybių narių administracinių, teisminių ar kitų sistemų sudėtingumą, informacijos trūkumą ir, be kitų dalykų, baimę būti paskųstam.

1.2

EESRK primygtinai rekomenduoja, kad „vaiko interesų principas“ būtų viršesnis už bet kokius nacionalinius ar tarptautinius teisės aktus.

1.3

EESRK nurodo, kad šiame pasiūlyme nenumatyti kriterijai, „kaip“ ir „kas“ nustato vaiko interesus. Ši apibrėžtis turėtų būti pagrįsta tarptautinių žmogaus teisių konvencijų taisyklėmis ir standartais.

1.4

Komitetas rekomenduoja, kad darbuotojai, dirbantys su nelydimais nepilnamečiais, turėtų būti tinkamai apmokyti gerbti vaiko teises.

1.5

Siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti, vaiko interesus nustatantis organas turėtų būti nepriklausomas ir nesusijęs su imigracijos tarnybomis. Pageidautina, kad tai būtų nacionalinis organas, atsakingas už vaikų apsaugos reikalus (1).

1.6

EESRK pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę draudimo sulaikyti vaikus klausimui, neatsižvelgiant į tai, ar jie lydimi, ar ne, ir nepaisant to, kokia procedūra jiems taikoma.

1.7

Nelydimiems ir atskirtiems vaikams niekada negali būti draudžiama patekti į šalį laikantis negrąžinimo principo įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių, humanitarinius ir pabėgėlių teisės aktus.

1.8

EESRK rekomenduoja Komisijai 4b, 4c ir 4d dalyse nustatytais atvejais sudarant valstybių narių sutartis, pagrįstas vaiko interesais, nustatyti vienodą tvarką ir tinkamus bei lanksčius terminus.

1.9

Reikia aiškiai apibrėžti sąvokas „informuoti“ ir „veiksminga galimybė“ siekiant užtikrinti, kad tinkamai apmokyti socialiniai darbuotojai, nepriklausomi vertėjai žodžiu ir kvalifikuotas atstovas, atliekantis teisėto globėjo funkciją, nepilnamečiams padėtų suprasti viso prašymo dėl tarptautinės apsaugos pateikimo bet kurioje ES valstybėje narėje proceso padarinius.

1.10

EESRK mano, kad teisėtas globėjas turėtų būti „kvalifikuotas atstovas“, kuris privalo turėti darbo su mažamečiais patirties ir išmanyti nacionalinius užsieniečių teisinę padėtį ir vaikų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

1.11

EESRK primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos amžiaus nustatyto procedūros būtų pagrįstos nepilnamečio interesais ir pirminis jų tikslas būtų užtikrinti nepilnamečio teises ir apsaugą. Nustatant amžių turėtų dalyvauti teisėtas globėjas.

1.12

EESRK primygtinai rekomenduoja, kad tais atvejais, kai nepilnametis sulaukia pilnametystės valstybės narės, atsakingos už prašymo dėl tarptautinės apsaugos nagrinėjimą, nustatymo proceso metu, jis turi būti laikomas tokio amžiaus, kokio buvo pradinio prašymo pateikimo dieną.

1.13

Reikia peržiūrėti keletą ES politikos darbotvarkių dėl dokumentų neturinčių nepilnamečių imigrantų apsaugos (2). Tai pasakytina apie padėties įteisinimą, kaip migracijos politikos priemonę, dokumentų neturinčių šeimų informavimą ir rėmimą, įrodymų duomenų bazės kūrimą, gimimo registravimą, duomenų apsaugą, teisę į švietimą ir profesinį mokymą, sveikatos priežiūros paslaugas ir apgyvendinimą.

1.14

EESRK mano, kad reikalinga „nelydymų ir neteisėtai imigruojančių vaikų“apibrėžtis siekiant įtraukti įvairias praktiškai susidariusias situacijas, kurių šis pasiūlymas dėl reglamento neapima.

1.15

EESRK pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su pilietinės visuomenės ekspertais, teisės specialistais ir praktikais, turinčiais patirties vaikų imigrantų srityje, ir nori šiame procese bendradarbiauti su Komisija.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1

Savo pasiūlymu Komisija siekia iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Reglamentas „Dublinas III“), 8 straipsnio 4 dalį.

2.2

Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į neseniai priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą (3), kuriame paaiškinama, kuri valstybė narė atsako už nelydimų nepilnamečių pateiktų prašymų nagrinėjimą. Jis pagerins tų nepilnamečių, pateikusių prašymą dėl tarptautinės apsaugos, padėtį, kurie ES teritorijoje neturi šeimos narių, brolių, seserų ar giminaičių.

2.2.1

4a punktas yra Teismo sprendimo byloje C-648/11 kodifikavimas ir jame teigiama, kad „jeigu nelydimas nepilnametis neturi teisėtai valstybėje narėje esančių šeimos narių, brolių, seserų ar giminaičių, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, atsakinga yra ta valstybė narė, kurioje nelydimas nepilnametis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurioje jis yra, jei tai atitinka nepilnamečio interesus“.

2.2.2

4b dalis taikytina tais atvejais, kai nepilnametis apsaugos prašytojas, kaip nurodyta 4a dalyje, yra valstybės narės teritorijoje, kurioje jis nėra pateikęs prašymo. Ši valstybė narė nelydymą nepilnametį informuoja apie teisę pateikti prašymą ir suteikia jam veiksmingą galimybę pateikti prašymą toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai tai neatitinka nepilnamečio interesų.

2.2.3

Todėl nepilnametis turi dvi galimybes: jis gali prašyti tarptautinės apsaugos arba ne.

2.2.4

Pagal 4c dalį, pastaruoju atveju, t. y. jei nepilnametis nusprendžia nepateikti naujo prašymo valstybėje narėje, kur jis yra, kas nenumatyta byloje C-648/11, tas nepilnametis turi būti pervežtas į valstybę narę, kuri, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus, yra jam pati tinkamiausia. Šia nuostata siekiama užtikrinti teisinį tikrumą nustatant atsakingą valstybę narę – taisyklė yra aiški ir nuspėjama ir procedūra nėra be reikalo vilkinama. Reglamento 604/2013 6 straipsnyje nepilnamečiams numatytos garantijos taikomos visiems nepilnamečiams, kuriems taikomas šis reglamentas, tačiau pasiūlymo 4c dalyje taip pat numatomas įpareigojimas prašomoms valstybėms narėms ir prašančioms valstybėms narėms bendradarbiauti nustatant nepilnamečio interesus.

3.   Bendra informacija

3.1

Problemos, su kuriomis susiduria nelydimi nepilnamečiai, yra įvairios ir sudėtingos; joms spręsti reikalingas daugiapakopis, visapusiškas ir holistinis požiūris.

3.2

EESRK rekomenduoja, kad visi vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, būtų informuojami apie savo teises, nustatytas atitinkamoje JT konvencijoje, tokiu būdu užtikrinant, kad nepilnamečiai, visų pirma „nematomi“ nepilnamečiai, kurių niekas tinkamai negloboja, galėtų ieškoti apsaugos.

3.3

2013 m. apie 1 20  000 prieglobsčio prašytojų ES buvo nepilnamečiai; jie sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų prieglobsčio prašytojų. 12  685 prieglobsčio prašytojai buvo nelydimi nepilnamečiai (4). Pastaruosius 10 metų prieglobsčio Europoje prašančių nelydimų nepilnamečių dalis išliko nepakitusi ir sudaro apie 5 proc. visų prieglobsčio Europoje prašytojų.

3.4

„Migruojančių vaikų“ statusas gali skirtis skirtingais jų kelionės etapais ir dėl daugelio įvairių priežasčių jie gali tapti pažeidžiami (5); visas šias problemas būtina spręsti.

3.5

Jie gali keliauti su šeimos nariais, arba vieni, arba su šeimai nepriklausančiais asmenimis, arba jie gali būti palikti vieni atvykę į valstybės narės teritoriją. Šių vaikų tėvai arba globėjai taip pat gali neturėti dokumentų, pavyzdžiui, jei jie atvyko neteisėtai arba šalyje pasiliko gyventi pasibaigus leidimo gyventi arba šeimos nario vizos galiojimui. Tėvai arba globėjai taip pat gali turėti teisėtų imigrantų statusą, pavyzdžiui, jei vaikai atvyksta į Europą, kad prisijungtų prie šeimos, tačiau jiems netaikomos šeimos susijungimo programos. Europoje gimę vaikai taip pat gali neturėti dokumentų, nes jų neturi jų tėvai. Be to, vaikai gali būti palikti deportavimo atveju.

3.6

Valstybės narės teisiškai privalo užtikrinti, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimai, visų pirma byloje C-648/11, susijusioje su Reglamentu Nr. 604/2013, ir JT konvencijų apsauga ir standartai būtų įtraukti į nacionalinius teisės aktus, kurie turi būti pagrįsti dviem bendrais Vaiko teisių konvencijos principais: i) nediskriminavimo principu (2 straipsnis) ir ii) vaiko interesų principu (3 straipsnis). Bet kokia politika ar praktika, kuri prieštarauja tarptautinei ir (arba) Europos teisei, turėtų būti laikoma neteisėta ir, jei pažeidžiamos vaiko teisės, reikėtų pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

Pasiūlymas dėl reglamento užtikrins, kad valstybės narės laikytųsi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bendrosios pastabos Nr. 6, kurioje numatoma, kaip elgtis su nelydimais ir atskirtais vaikais už jų kilmės šalies ribų.

4.2

1996 m. Hagos konvencijoje (6) teigiama, kad, nepaisant nacionalinių teisės aktų, „vaikai“ arba „nepilnamečiai“ suaugusiais VISADA tampa sulaukę 18 metų.

4.3

Pagrindiniai vaiko teisių principai turi būti įtraukti į teisės aktų, politikos, procedūrų ir praktikos, susijusių su nelydimais vaikais imigrantais, parengimą, įgyvendinimą ir stebėseną.

4.4

Nepilnamečiams, kurių prašymus anksčiau atmetė kuri nors valstybė narė, turėtų būti taikomas šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.5

Darbuotojai, dirbantys su nelydimais nepilnamečiais (teisėtvarkos pareigūnai, teisminės institucijos, apklausos atlikėjai, vertėjai žodžiu, socialiniai ir jaunimo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, globėjai, teisiniai atstovai, policijos pareigūnai ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kt.) turi būti tinkamai apmokyti gerbti vaiko teises.

4.6

JT konvencija įpareigoja su vaikais, kurie neturi dokumentų, elgtis taip pat, kaip ir su „visais“ kitais vaikais. Tačiau praktikoje sudėtinga derinti imigracijos kontrolės ir vaikų apsaugos nacionalinių teisės aktų taikymą. EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad neteisėtai atvykę vaikai visų pirma būtų laikomi vaikais ir būtų saugomi pagal nacionalines vaikų apsaugos sistemas.

5.   Konkrečios pastabos

5.1

Daugelyje savo nuomonių (7) ir dalyvaudamas Europos integracijos forume EESRK tvirtai pareiškė savo nuomonę dėl politikos ir praktikos teisėtų ir neteisėtų migrantų pagrindinių teisių srityje.

5.2

Pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kitas tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Neįgaliųjų teisių konvenciją, vaikams palankios priėmimo sąlygos turėtų būti užtikrintos visiems vaikams imigrantams, nesvarbu, ar jie turi dokumentus, ar ne, net ir migracijos Europos viduje atveju.

5.3

Atvykus nelydimam ir (arba) atskirtam vaikui, iš karto turėtų būti suteikta nemokama teisinė pagalba ir paskirtas kvalifikuotas, nepriklausomas teisėtas globėjas, kuris padėtų, patartų ir saugotų vaiką iki susijungimo su jo šeima arba tinkamo vaiko apgyvendinimo globos institucijoje.

5.4

Nors ES teisė pripažįsta teisėtos globos svarbą, ji neapibrėžia teisėto globėjo pareigų. Teisėtas globėjas turėtų būti „kvalifikuotas atstovas“, turintis darbo su nepilnamečiais patirties ir išmanantis nacionalinius užsieniečių teisinę padėtį ir vaikų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, kuriam vaikas duoda savo sutikimą (8). Globėjas turi turėti finansinių išteklių, kad prireikus vaiko interesų labui galėtų pasinaudoti kitų specialistų pagalba.

5.5

Atsakingos valstybės narės nustatymo procese, nelydimi nepilnamečiai turėtų turėti apgyvendinimo, švietimo ir profesinio mokymo, sveikatos apsaugos paslaugų galimybes tuo pačiu pagrindu, kaip ir kiti vaikai priimančiosios valstybės narės jurisdikcijoje, ypatingą svarbą teikiant vaiko psichologinei būklei.

5.6

Formuojant politikos priemones ir rengiant vaikams skirtus veiksmų planus reikia atsižvelgti į vaikų nuomonę ir į tai, ką jiems teko patirti. Moksliniai tyrimai dėl į vaiką orientuotų įrodymų būtinybės, įskaitant vaiko teisę laisvai reikšti nuomonę visais su juo susijusiais klausimais, Europos veiksmų planui dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.) (9) suteikė vertingų įrodymų iš pirmų lūpų.

5.7

Reikia aiškiai apibrėžti sąvokas „informuoti“ ir „veiksminga galimybė“ siekiant užtikrinti, kad i) tinkamai apmokyti socialiniai darbuotojai, nepriklausomi vertėjai žodžiu ir teisėtas globėjas nepilnamečiams padėtų suprasti viso prašymo dėl tarptautinės apsaugos pateikimo bet kurioje ES valstybėje narėje proceso padarinius ta kalba, kurią vaikas supranta, ir kad ii) nepilnametis turėtų duoti savo sutikimą arba jo neduoti, jei reikia, raštu.

5.8

Jokiame tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo proceso etape nepilnamečiai negali būti sulaikomi. Be to, sulaikymas neleidžia jiems pasinaudoti savo teise vykti iš vienos valstybės narės į kitą siekiant ten pateikti prašymą (10).

5.9

Visi sprendimai, priimti pagal Reglamentus „Dublinas II“ ir „Dublinas III“ ir dėl nelydimų prieglobsčio ieškančių nepilnamečių, turėtų atitikti naujausią Europos Teisingumo Teismo praktiką (11).

5.10

Pasiūlyme dėl reglamento rekomenduojami sudaryti susitarimai ir protokolai su skirtingomis valstybėmis narėmis turėtų atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas.

5.11

EESRK visiškai pritaria tam, kad priėmus šį iš dalies pakeistą reglamentą, Komisija turėtų atlikti deleguotųjų aktų peržiūrą, kaip nurodyta Reglamente „Dublinas III“ ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį.

5.12

Reikia patikslinti „suaugusio brolio, sesers“ sąvoką, kai kalbama apie nepilnamečio teisę į šeimos susijungimą, kad suaugusysis galėtų atsakingai ir laikydamasis įstatymų vykdyti savo pareigas nepilnamečio atžvilgiu.

5.13

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms teikti būtiną pagalbą ir specialią priežiūrą pažeidžiamiems vaikams, įskaitant psichologinių problemų, protinę ar fizinę negalią ir (arba) sveikatos problemų turinčius vaikus, taip pat vaikams, patekusiems į ekstremalias situacijas, įskaitant vaikus iš konfliktų regionų, kur jie arba jų šeimos patyrė traumų, ir nėščioms paauglėms ar 18 metų dar nesulaukusiems tėvams.

5.14

EESRK primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos amžiaus nustatymo procedūros i) būtų pagrįstos nepilnamečio interesais (12), ii) jose dalyvautų teisėtas globėjas ir iii) jas vykdytų įvairūs nepriklausomi specialistai iš moterų ir vyrų specialistų sudarytos komandos, įskaitant vaikų psichologus, socialinius darbuotojus ir teisės ekspertus. Amžiaus nustatymo ir sprendimo priėmimo procesas turėtų būti kruopščiai dokumentuojamas.

5.15

Kol nesibaigia amžiaus nustatymo procesas, visi asmenys, teigiantys, jog yra nepilnamečiai, turi būti laikomi nepilnamečiais ir su jais turi būti elgiamasi kaip su nepilnamečiais.

5.16

Amžiaus nustatymas turėtų būti vykdomas visų pirma remiantis turimais dokumentais. Neseniai priimtu Ispanijos Teismo sprendimu nustatyta, kad dokumentai yra neginčijami.

5.17

Nepilnametis turi būti gerai informuotas apie amžiaus nustatymo procesą ir jo pasekmes ir jo nuomonei, atsižvelgiant į jo amžių, turi būti teikiama atitinkama reikšmė.

5.18

Jei dokumentų nėra arba jei kyla rimtų abejonių dėl nepilnamečio amžiaus, kaip paskutinė priemonė gali būti atlikti medicininiai ir (arba) fiziniai tyrimai gerbiant vaiko kultūrą, orumą, fizinį ir moralinį neliečiamumą, nes kai kurie fiziniai tyrimai gali būti itin nemalonūs, pažeidžiantys privatumą ir traumuojantys. Kai medicininiai ir (arba) fiziniai tyrimai yra būtini, turėtų būti prašoma vaiko sutikimo, pagrįsto jam suteikta informacija, ir jis turėtų būti gautas. Be medicininių ir (arba) fizinių tyrimų, specialistai taip pat atlieka socialinį ir pedagoginį vertinimą. Abi procedūros turėtų būti vertinamos bendrai.

5.19

Visos procedūrų išvados gali būti skundžiamos.

5.20

Nelydimų nepilnamečių, kurie tampa suaugusiais, teisinė padėtis yra sudėtinga ir labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse. Nors procedūrinės taisyklės yra nustatytos Prieglobsčio direktyvoje dėl šio klausimo, reikia nustatyti taisykles dėl asmenų, kurie 18 metų sulaukia procedūros metu, teisių.

5.21

EESRK primygtinai rekomenduoja, kad tokiose situacijose amžius būtų nustatomas pradiniame prašymo teikimo etape, siekiant sumažinti riziką, kad nepilnametis įgautų neteisėto imigranto statusą ir jo buvimo vieta taptų nežinoma.

5.22

Valstybių atsaką į prekybos vaikais problemą turėtų lemti ne vaiko imigracijos statusas ir jų prašymas suteikti prieglobstį, o vaiko interesai.

5.23

Neteisėto imigranto statusą turintiems vaikams dėl priežasčių, susijusių su jų imigranto statusu, arba jei jie dalyvauja nusikalstamoje veikloje, nes yra išnaudojami, niekada negali būti taikomas baudžiamasis persekiojimas.

5.24

Iki 2015 m. liepos pabaigos valstybės narės turi įgyvendinti Prieglobsčio apsaugos direktyvą, kurioje be kitų dalykų nustatomas įpareigojimas valstybėms narėms kuo anksčiau nustatyti pažeidžiamų, nelydimų vaikų atvejus.

2014 m. spalio 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Henri MALOSSE


(1)  Pavyzdžiui, Ispanijos nepilnamečių apsaugos biuras (isp.Oficina de Proteccion de Menores) arba Vokietijos jaunimo gerovės biuras.

(2)  Dr. Sarah Spencer, COMPAS, Oksfordo universitetas.

(3)  Byla C-648/11 MA ir kiti prieš Vidaus reikalų departamento valstybės sekretorių, JK.

(4)  Eurostatas (2014 m.), Prieglobsčio statistika, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Asylum_statistics

(5)  Europos vaiko teisių forumo informacinis dokumentas (2012 m.) – http://ec.europa.eu/justice/fundamental-rights/files/background_cps_children_on_the_move_en.pdf

(6)  1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (1996 m. Hagos konvencija), http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=70

(7)  OL C 128/29, 2010 5 18, OL C C48/6, 2011 2 15, OL C 67, 2014 3 6, OL C 317/110, 2009 12 23.

(8)  1996 m. Hagos konvencija.

(9)  ES pagrindinių teisių agentūra (2009 m.) „Vaiko teisių apsaugos, pagarbos ir rėmimo Europos Sąjungoje vertinimo rodiklių kūrimas“.

(10)  JT Vaiko teisių komitetas, Bendroji pastaba Nr. 6, Elgesys su nelydimais nepilnamečiais ir atskirtais vaikais už jų kilmės šalies ribų CRC/GC/2005/6.

(11)  Europos Teisingumo Teismas, 2013 m. birželio 6 d., byla C-648/11.

(12)  Europos vaikų teisių ombudsmenų tinklas (ENOC) – www.ombudsnet.org


Top