15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/1

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl jos 2014 m. darbo programos (1),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Regionų komiteto 2014 m. prioritetų, nustatytų remiantis Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programa (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. pasirašytą Europos Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo protokolą,

1.

mano, jog pagrindiniai Europos Sąjungos iššūkiai – užtikrinti tvarų augimą ir socialinę, ekonominę bei teritorinę sanglaudą, kurti darbo vietas ir sustiprinti piliečių tikėjimą Europos projektu;

2.

ragina geriau koordinuoti ekonominę ir socialinę politiką, kad būtų lengviau spręsti valstybių narių konkurencingumo atotrūkio klausimą; pakartoja būtinumą kuo skubiau spręsti jaunimo nedarbo problemą ir esamų geografinių skirtumų ES klausimą, siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogiškojo kapitalo praradimui;

3.

prašo 2014 m. atlikti išsamią strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, pagrįstą šiais aspektais: i) teritoriniu aspektu, sudarančiu galimybę nustatyti subnacionalinius tikslus pagal skirtingą regionų padėtį; ii) deramu valdymu, į kurį įtraukiamos vietos ir regionų valdžios institucijos nustatant tikslus ir įgyvendinant strategiją; iii) adekvačiu ilgalaikiu finansavimu, kuris neturėtų būti paaukotas fiskalinio konsolidavimo tikslams;

4.

pabrėžia itin didelę demokratinio proceso svarbą Europos Sąjungoje 2014-aisiais, rinkimų metais ir didins savo indėlį į vykstančias diskusijas dėl Sąjungos ateities, kad būtų sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo integracijos procese; todėl Komitetas skatins bet kokius debatus dėl Sutarties reformos, rengdamas politines diskusijas ir dar labiau išryškindamas subsidiarumo principo ir daugiapakopio valdymo koncepcijos svarbą siekiant šių tikslų;

5.

atsižvelgdamas į subsidiarumo principą kaip į pripažintą priemonę, užtikrinančią, politinių sprendimų priėmimą kiek galima arčiau piliečių, ragina Europos Komisiją pasiūlymuose dėl teisės aktų labiau pabrėžti ES veiksmų pridėtinę vertę; atkreipia dėmesį į savo būsimą indėlį į ES iniciatyvų, numatytų Komisijos 2014 m. darbo programoje ir susijusių su vietos ar regionų valdžios institucijomis, subsidiarumo stebėseną;

6.

palankiai vertina tai, kad Komisija sutelkė dėmesį į veiklos rezultatyvumą ir tikslų įgyvendinimą, ir savo ruožtu įsipareigoja padėti stiprinti poveikio vertinimo teritorinį aspektą.

7.

pabrėžia, kad turi būti sustiprintas ekonominės politikos koordinavimas, ir todėl mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į Europos semestro procesą valstybių narių lygmeniu, kartu prašo į šį procesą įtraukti Regionų komitetą ES institucijų lygmeniu;

8.

džiaugiasi, jog pripažįstamas būtinumas stiprinti EPS socialinį aspektą, ypač pasinaudojant Komisijos pasiūlymu sudaryti pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių, kuriuos reikia įtraukti į makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), rezultatų suvestinę; tikisi, kad Komisija toliau spręs viešųjų išlaidų kokybės klausimą.

9.

laukia skubiai reikalingų Komisijos pasiūlymų pasirengti bankų sąjungai atlikus Europos bankų sektoriaus reformą, kuria būtų siekiama gerinti įmonių valdymą, sudaryti sąlygas veiksmingam bankų gaivinimui ir pertvarkymui, stiprinti bankų kapitalą, daugiau dėmesio skirti kreditų realiajai ekonomikai teikimui, ir kuria būtų privaloma tvarka atskirta mažmeninė bankininkystė ir bankų investicinė veikla;

10.

pritaria visoms pastangoms baigti kurti bankų sąjungą atsižvelgiant į jos vietos ir regionų matmenį ir labai svarbų regioninių bankų vaidmenį teikiant kapitalą mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei viešųjų investicijų projektams;

11.

sutinka su Europos Komisija, kad nedarbo, ypač jaunimo, mastas tebėra ekonomiškai ir socialiai nepriimtino lygio. Regionų komitetas prašo Komisijos įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į savo pasiūlymus dėl jaunimo užimtumo didinimo ir atsižvelgti juose į gerąją praktiką; palankiai vertina tai, kad kova su jaunimo nedarbu laikoma svarbiausiu prioritetu, kadangi jaunimo nedarbas kelia realią grėsmę Europos socialiniam modeliui; atkreipia dėmesį į Jaunimo garantijų iniciatyvos, kaip priemonės, užtikrinančios lygias galimybes jaunimui darbo rinkoje, svarbą;

12.

palankiai vertina tai, kad Komisija rengiasi pateikti darbo jėgos judumo dokumentų rinkinį, kuriame pagrindinis dėmesys bus sutelktas į geresnį valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimą; tačiau mano, kad visų pirma reikia išeiti iš aklavietės užtikrinant Direktyvos 96/74/EB dėl darbuotojų komandiravimo (3) vykdymą. Todėl gali prireikti peržiūrėti kovos su sukčiavimu priemones, pavyzdžiui, sustabdyti A1 formos pripažinimą. Taip pat tikisi, kad būsimame dokumentų rinkinyje bus pateiktas teisėkūros pasiūlymas dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo, susijusio su tikėtinu restruktūrizavimu ir jo valdymu, ir bus pateikta pasiūlymų dėl geresnio kvalifikacijų pripažinimo koordinavimo;

13.

remia Europos Parlamento pastangas peržiūrėti „Troika“ sistemą, siekiant užtikrinti demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę;

14.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti naująja DFP sprendžiant demografinius uždavinius ir gerinant profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimą ir skatinant socialinę sanglaudą;

15.

palankiai vertina pastangas modernizuoti valstybės pagalbos politiką siekiant ją geriau suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir sumažinti biurokratiją, atsižvelgiant į tai, kad prioritetinis tikslas turėtų būti didinti pramonės ir verslo požiūriu silpniau išsivysčiusių regionų, kuriuose aukštas nedarbo lygis, konkurencingumą. Tačiau dar kartą prašo Europos Komisijos oficialiai konsultuotis su Regionų komitetu dėl ES valstybės pagalbos taisyklių gairių projekto, ypač dėl dabartiniu metu rengiamų valstybės pagalbos taisyklių infrastruktūros srityje;

16.

palankiai vertina numatytą parengti Europos prieinamumo aktą ir pabrėžia, kad prekių ir paslaugų prieinamumas yra pagrindinis žmonių su negalia gyvenimo kokybės veiksnys.

17.

prašo Europos Komisijos skatinti įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į partnerystės susitarimų ir susijusių veiklos programų galutinį parengimą ir stebėti šį procesą remiantis reglamentų ir „Elgesio kodekso“ taikymu ir prašo iki 2014 m. vasario mėn. pateikti šiuo klausimu ataskaitą. Partnerystės susitarimai privalo tapti svarbiausiu daugiapakopio valdymo elementu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ar bet kurią kitą Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją;

18.

pažymi, jog didėja įvairių nekoordinuojamų ES iniciatyvų, darančių poveikį miestų plėtros politikai, skaičius; reikalauja parengti baltąją knygą dėl ES integruotos miestų darbotvarkės ir išreiškia ketinimą dalyvauti šiame procese;

19.

įsipareigoja atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos kaimo plėtros priemonės, numatytos reformuotoje Bendroje žemės ūkio politikoje, ypač ekonominės veiklos kaimo vietovėse įvairinimo ir modernizavimo srityje, ir remti glaudų kaimo ir miesto savivaldybių bendradarbiavimą, grindžiamą teritorijų funkcinėmis partnerystėmis;

20.

ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kurios naujos makroregioninės strategijos plėtojimą atitinkamoje geografinėje teritorijoje atsižvelgiant į bendrus iššūkius bei galimybes ir jų pridėtinę vertę Europai; pabrėžia dabartinių valdymo struktūrų modernizavimo ir daugiapakopio valdymo principo taikymo stiprinimo svarbą.

21.

pakartoja savo raginimą reformuoti dabartinę nuosavų išteklių sistemą taip, kaip numatyta Sutartyje ir taip, kad ji sumažintų tiesiogines valstybių narių įmokas į ES biudžetą, padidintų skaidrumą ir garantuotų ES finansų tvarumą; todėl tikisi, jog aukšto lygio darbo grupei nuosavų išteklių klausimu bus suteiktas įgaliojimas teikti pasiūlymus dėl reformos atsižvelgiant į DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

22.

įsipareigoja parengti nuomonę dėl ES biudžeto vykdymo remiantis horizontaliu ES lėšų panaudojimu vietos ir regionų valdžios institucijų poreikiams;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta bendros biudžeto lėšų, kuriomis galima remti strategiją „Europa 2020“, vizijos; pakartoja, kad norint pasiekti nustatytus tikslus, būtina ES, nacionalinių ir subnacionalinių biudžetų sinergija; reiškia susirūpinimą, jog dėl krizės gali trūkti finansinių išteklių ilgalaikėms investicijoms finansuoti, ir prašo Europos Komisijos ištirti šį aspektą strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros kontekste.

24.

ragina Europos Komisiją persvarstyti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, kad konkursuose dėl maisto tiekimo, pavyzdžiui, mokykloms, slaugos namams ir viešosioms įstaigoms, sąvoka „pagaminta vietoje“ taptų standartiniu atrankos kriterijumi (4);

25.

ragina atsargiai vertinti visų pasiūlymų naikinti žemės ūkio rinkos reguliavimo mechanizmus, įskaitant dvišalius prekybos susitarimus ir asociacijos sutartis, teritorinį poveikį ir tikrinti, ar tokie pasiūlymai neprieštarauja Lisabonos sutartyje įtvirtintam teritorinės sanglaudos tikslui.

26.

prašo Europos Komisijos stebėti, kaip pagrindinio transporto tinklo prioritetinių koridorių platformų valdyme dalyvauja regionų ir vietos valdžios institucijos, ir remti šių valdžios institucijų dalyvavimą rengiant projektus, darančius įtaką jų teritorijoms ar pasižyminčius tarpvalstybiniu matmeniu.

27.

Komitetas aktyviai dalyvaus Europos Komisijos transporto srities iniciatyvose, kurios skatina veiksmingą daugiarūšių tinklų panaudojimą ir padeda įtvirtinti Europos bendrą geležinkelių erdvę ir Europos bendrą dangų.

28.

prašo Europos Komisijos parengti ambicingą naują klimato ir energetikos programą laikotarpiui iki 2030 m., kartu nustatyti privalomą teisinę galią turinčius šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslus;

29.

reikalauja užtikrinti stabilią ES teisės aktų sistemą dėl kreipimosi į teismą aplinkosaugos bei dirvožemio apsaugos srityse;

30.

tikisi, jog Europos Komisijos išteklių naudojimo efektyvumo ir atliekų iniciatyva ne tik nustatys išteklių naudojimo rodiklius, bet ir šiais rodikliais pagrįstus tikslus;

31.

prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad 2014 m., vykdydama atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslų peržiūrą, esančią išteklių naudojimo ir atliekų iniciatyvos dalimi, ji deramai atsižvelgs į Europos Komisijos prašymu Komiteto parengtą perspektyvinę nuomonę; šios peržiūros rezultatai turėtų pateisinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane išdėstytus „siektinus tikslinius rodiklius“ ir nutiesti kelią į ekonomiką, grindžiamą pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu; reikalauja, kad per šią 2014 m. peržiūrą dėmesys būtų skiriamas plastiko atliekoms ir deramai atsižvelgta į šiuo klausimu parengtą Komiteto nuomonę;

32.

tikisi, jog Europos Komisija pasiūlys plataus užmojo visiškai integruotos ir konkurencingos energijos vidaus rinkos sukūrimo darbotvarkę; prašo Europos Komisijos skatinti priemones, kurios sudarytų palankias sąlygas plėtoti energijos mikrogamybą ir šią energiją integruoti į skirstomuosius tinklus ir užtikrinti šiame procese, kad mažmeninėje rinkoje vartotojams būtų sudaryta galimybė apsirūpinti energija už prieinamą kainą ir kad modernizuotos energetikai taikomos valstybės pagalbos taisyklės sudarytų palankesnes sąlygas investuoti į tvarią energetiką vietos ir regionų lygmeniu; pirmininkausiančios Graikijos prašymu RK pateiks pasiūlymų dėl ES strategijos „Energija už visiems prieinamą kainą“;

33.

ragina Europos Komisiją stebėti, kad energetikos sektoriaus reglamentavimo sistema nacionaliniu lygiu liktų stabili ir derėtų su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

34.

laukia Europos Komisijos pasiūlymų dėl būtinos teisinės bazės, reglamentuojančios skalūnų/uolienų porose susikaupusias dujas, kad būtų užtikrintas saugus ir aplinką tausojantis netradicinių angliavandenilių žvalgymas ir gavyba ES.

35.

susidomėjęs laukia Komisijos iniciatyvos „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – nauji ekonomikos augimo šaltiniai“ ir jos vertinimo, kaip inovacijų ekonomika skatina konkurencingumą ir suteikia akivaizdų pagrindą nustatyti prioritetinėms investicijoms, kurios būtų bendrai finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis;

36.

toliau aktyviai dalyvaus Pažangiosios specializacijos platformos veikloje ir su ja susijusiuose projektuose ir stebės kitą pažangiosios specializacijos strategijų rengimo ir įgyvendinimo regionuose etapą.

37.

palankiai vertina skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms ir paslaugoms skiriamą dėmesį ir prašo Tarybos bei Komisijos paspartinti šios darbotvarkės įgyvendinimą, siekiant skatinti investuoti į šią sritį, kad iki 2015 m. būtų baigta kurti bendroji skaitmeninė rinka, ir pradėti įgyvendinti įgūdžių tobulinimo ir skaitmeninio atotrūkio tarp valstybių narių regionų mažinimo priemones. Komitetas įsipareigoja skatinti vietos ir regionų administracijų teikiamų paslaugų, kaip antai e. Vyriausybė, e. sveikata, e. sąskaitos faktūros ir e. viešieji pirkimai, modernizavimą.

38.

mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad būsima programa „Erasmus +“ deramai remtų visas ankstesnių programų tikslines grupes ir suteiktų joms vienodas galimybes; toliau stebės lėšų paskirstymo ir programų valdymo aspektus. RK rems tolesnes jaunimo įsidarbinimo gerinimo priemones, kaip antai pasiūlymą dėl Europos stažuočių kokybės sistemos ir mokyklų politikos ir pedagogo profesijos modernizavimo iniciatyvas; laukia Europos Komisijos pasiūlymų dėl tikros Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvės sukūrimo;

39.

pakartoja savo prašymą parengti komunikatą dėl tvaraus ir konkurencingo kultūrinio turizmo ES, kadangi mano, jog aiški strateginė programa būtų labai naudinga vietos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti, Europos paveldui viešinti ir išsaugoti bei tolesnei Europos piliečių integracijai skatinti.

40.

nekantriai laukia Europos Komisijos atsako į pirmąsias sėkmingai įgyvendintas piliečių iniciatyvas ir pakartoja savo pasiūlymą padėti Europos Komisijai jas įvertinti ir dalyvauti Europos Parlamento rengiamuose viešuosiuose klausymuose.

41.

laukia Europos Komisijos pasiūlymų dėl tolesnių su Stokholmo programa susijusių veiksmų, į kuriuos atsižvelgdamas suformuluos savo paties lūkesčius dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimo ateityje;

42.

reikalauja išsamių ES migracijos, judumo ir prieglobsčio politikos priemonių, kuriomis būtų paisoma pagrindinių asmens teisių ir laisvių ir kuriomis būtų galima apsaugoti ES sienas, aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėta imigracija, didinti bendradarbiavimą su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis ir puoselėti tikrą ES valstybių narių, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų solidarumą; ragina visų pirma persvarstyti II Dublino reglamentą, kad būtų galima teisingai perskirstyti išteklius prieglobsčio prašytojams valstybėse narėse; į šias įžvalgas turėtų būti taip pat atsižvelgta rengiant ES jūrų saugumo strategiją;

43.

ketina padėti nustatyti prioritetinius veiksmus, kaip kad pageidauja Europos Vadovų Taryba, siekiant sustiprinti Europos migracijos ir migrantų integracijos strategiją; šiuo požiūriu mano, jog migracijos srautų valdymas, ypač Viduržemio jūros regione, turėtų būti plėtojamas nuosekliai, kad būtų ieškoma tvarių sprendimų dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, ypač trečiosioms šalims, ES valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms;

44.

toliau dės pastangas, siekdamas įgalinti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas pasirengimo narystei procese; atkreipia dėmesį į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) darbą ir suteikiamas galimybes stiprinti demokratiją Europos kaimyninėms šalims bendradarbiaujant ekonomikos, socialinėje ir teritorijų plotmėje;

45.

palankiai vertina Komisijos pakartotą įsipareigojimą remti demokratinį pereinamąjį procesą Viduržemio jūros šalyse partnerėse ir primena, kad sėkmingam perėjimui būtina visų lygmenų atsakomybė; yra pasirengęs remti decentralizaciją, kaip vietos ir regionų viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonę ekonomikos augimui ir socialinei bei teritorinei sanglaudai didinti;

46.

palankiai vertina pasiūlymą ir rengiamą sprendimą paskelbti 2015 metus Europos vystymosi metais, kad būtų toliau įgyvendinami Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir pradėta įgyvendinti nauja tarptautinė tvaraus vystymosi darbotvarkė; pakartoja būtinumą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į būsimos darbotvarkės po 2015 m. ir į 2015-ųjų Europos vystymosi metų įgyvendinimą; todėl pakartoja savo prašymą numatyti biudžete deramą finansinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijų iniciatyvoms.