EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012AR1777

Regionų komiteto nuomonė dėl naujosios daugiametės finansinės programos po 2013 m.

OJ C 391, 18.12.2012, p. 31–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/31


Regionų komiteto nuomonė dėl naujosios daugiametės finansinės programos po 2013 m.

2012/C 391/07

REGIONŲ KOMITETAS

todėl ragina nesvarstyti galimybės sprendimo dėl daugiametės finansinės programos (DFP) priėmimą atidėti vėlesniam nei 2013 m. pradžia laikotarpiui;

pabrėžia, kad labai didelė dalis viešųjų investicijų valstybėse narėse yra susijusi su struktūriniais fondais ir atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė valstybės narės pagal 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasirašytą Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

remdamasis nauja 2012 m. liepos 6 d. Komisijos pasiūlymo redakcija, pritaria Europos Parlamento pozicijai, kad kitas biudžetas turi neperžengti minimalios 1,14 proc. ES (įskaitant ir naują narę Kroatiją) bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ribos;

apgailestauja, kad didžioji dauguma Tarybos derybų schemos klausimų, įskaitant bet kokios formos makroekonomikos sąlygas, yra tie klausimai, kurie turi būti priimami taikant bendro sprendimo, o ne pritarimo procedūrą;

nepritaria, kad nacionalinių asignavimų paskirstymo metodas ir sanglaudos ir kaimo plėtros politikos asignavimų viršutinės ribos būtų įtraukti į Tarybos derybų schemą; mano, kad svarstomas klausimas priklauso bendro sprendimo priėmimo ir privalomo konsultavimosi su RK sričiai. RK pasilieka galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą tuo atveju, jei Komisija nepateiks pasiūlymo dėl teisės akto, dėl kurio RK turi galimybę pateikti savo nuomonę;

palankiai vertina dabartinį Taryboje vykstančių derybų metodą, kuris leidžia vienu metu svarstyti derybų schemos išlaidų ir pajamų skirsnius, ir dar kartą pabrėžia, kad remia du naujus Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, t. y. grindžiamų PVM ir finansinių sandorių mokesčiu (FSM);

visiškai pritaria Tarybos pasiūlymui sanglaudos politiką suskirstyti į išlaidų pakategores, o ne nustatyti tarpines viršutines ribas, pakartoja savo reikalavimą padidinti šiai politikai biudžeto asignavimus (kurių dydis 2007–2013 m. turėtų būti bent pastovus) ir pritaria pasiūlymui sukurti naują „pereinamojo laikotarpio“ regionų kategoriją;

palankiai vertina Tarybos pasiūlymą į daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją įtraukti programas Galileo, ITER ir GMES ir pakartoja savo prašymą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą įtraukti į daugiametę finansinę programą.

Pagrindinė pranešėja

Mercedes BRESSO (IT / ESP), Pjemonto regiono tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

COM (2012) 388 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) paprastinimo darbotvarkė“

COM (2012) 42 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

atkreipia dėmesį į 2012 m. liepos 6 d. Komisijos paskelbtą pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kuriame atsižvelgta į Kroatijos stojimą į ES ir į naujausiais statistiniais duomenimis (2007-2009 m.) grindžiamus skaičiavimus;

2.

teigiamai vertina 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento plenarinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių, taip pat tai, kad 94 proc. ES biudžeto susiję su investicijoms ir kad šios administravimo išlaidos yra proporcingai labai mažos; pabrėžia šių investicijų didinamąjį ir sverto poveikį, kurio pasiekiama vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu taikant privatųjį ir viešąjį bendrą finansavimą; pabrėžia labai svarbų ES biudžeto kaip pastovių daugiamečių viešųjų išteklių, skirtų augimui ir darbo vietų kūrimui remti, vaidmenį;

Šiuo metu vykstančios tarpinstitucinės derybos

3.

teigiamai vertina 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento plenarinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių, taip pat tai, kad 94 proc. ES biudžeto susiję su investicijoms ir kad šios administravimo išlaidos yra proporcingai labai mažos; pabrėžia šių investicijų didinamąjį ir sverto poveikį, kurio pasiekiama vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu taikant privatųjį ir viešąjį bendrą finansavimą; pabrėžia labai svarbų ES biudžeto kaip pastovių daugiamečių viešųjų išteklių, skirtų augimui ir darbo vietų kūrimui remti, vaidmenį;

4.

šiuo požiūriu pabrėžia akivaizdų nenuoseklumą tarp įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė valstybės narės pagal 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasirašytą Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ir kai kurių pozicijų, kurių jos laikėsi per derybas;

5.

primena, kad atsižvelgiant į sunkią ES tebesitęsiančią ekonomikos ir socialinę krizę reikia ypač skubiai pradėti 2014 m. programavimą, kadangi tik tai leis užtikrinti ES finansavimą, kuris būtinas siekiant užtikrinti investicijas valstybėse narėse, regionuose ir miestuose;

6.

pabrėžia, kad ES biudžeto dydis mažėja palyginti su nacionaliniais biudžetais, nors Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikti platesni įgaliojimai ir iškeltos naujos užduotys, ypač išorės veiksmų (ES sutarties 27 straipsnio 3 dalis), klimato kaitos (SESV 191 straipsnis), energetikos (SESV 194 straipsnis), sporto (SESV 165 straipsnis), kosmoso (SESV 189 straipsnis), turizmo (SESV 195 straipsnis) ir civilinės saugos (SESV 196 straipsnis) srityse.

7.

pabrėžia, kad labai didelė dalis viešųjų investicijų valstybėse narėse yra susijusi su struktūriniais fondais, kurie 13 valstybių sudaro daugiau nei 30 proc. ir 6 valstybėse daugiau nei 60 proc. viešųjų investicijų;

8.

pripažįsta, kad sutartyse (SESV 312 straipsnis) numatytos konkrečios nuostatos tuo atveju, jei daugiametė finansinė programa nebus nepriimta tol, kol galioja visų ES daugiamečių išlaidų programų, išskyrus Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pirmąjį ramstįteisinis pagrindas, t. y. iki 2013 m. pabaigos. Pabrėžia, kad minėtose konkrečiose Sutarties nuostatose yra numatyta, kad įvairūs biudžeto valdymo institucijos padaliniai turi teisinę prievolę tęsti derybas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad priimti naujas sektorių programas nesant reglamento dėl daugiametės finansinės programos arba pratęsti esamas programasbūtų labai sudėtinga;

9.

todėl ragina nesvarstyti galimybės sprendimo dėl daugiametės finansinės programos (DFP) priėmimą atidėti vėlesniam nei 2013 m. pradžia laikotarpiui, kadangi po 2014 m. būtų neįmanoma programuoti ir skirti Bendros strateginės programos lėšas, o tai turėtų neigiamų pasekmių Europos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Mano, kad susitarimo dėl DFP priėmimą atidėjus vėlesniam nei 2013 m. pradžia laikotarpiui, kiltų problemų dėl Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos numatyto 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ir RK turėtų persvarstyti savo pradinį pasiūlymą: po pereinamojo vienerių ar dviejų metų laikotarpio pereiti prie 5+5 metų programavimo laikotarpio;

10.

pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad ES privalo turėti pakankamą biudžetą, kuris būtų ne mažesnis nei 1 proc., nes tik taip bus galima pasiekti svarbiausius strategijoje „Europa 2020“ numatytus Europos tikslus ir atsižvelgti į vietos ir regionų poreikius. Primena, kad 2000 m. Taryba nustatė tokią viršutinę nuosavų išteklių ribą – 1,29 proc. BNP įsipareigojimų asignavimams ir 1,23 proc. mokėjimų asignavimams ir pabrėžia, kad skirtumas tarp nuosavų išteklių viršutinės ribos ir DFP viršutinių ribų nuolat didėjo ir vidutiniškai siekia 25 proc. Be to, pabrėžia, kad DFP nustatomos tik viršutinės išlaidų ribos, o ES metinis biudžetas visuomet buvo žemiau tų ribų tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų atžvilgiu. Todėl remdamasis nauja 2012 m. liepos 6 d. Komisijos pasiūlymo redakcija, pritaria Europos Parlamento pozicijai, kad kitas biudžetas turi neperžengti minimalios 1,14 proc. ES (įskaitant ir naują narę Kroatiją) bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ribos.

11.

teigiamai vertina, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. pateiktoje derybų schemoje nebėra pasiūlymo nebetęsti „Paramos maistu nepasiturintiems žmonėms programos“, tačiau apgailestauja dėl neaiškiai apibrėžto šios programos biudžeto ir pakartoja pasiūlymą programą toliau įtraukti į DFP 2 išlaidų kategoriją;

12.

palankiai vertina pirmininkaujančio Kipro darbinio dokumento (2012 m. rugpjūčio 30 d.) nuostatas, tačiau yra ypač susirūpinęs dėl pasiūlymų surengti diskusiją dėl sanglaudos politikos, visų pirma dėl atitikimo finansavimo reikalavimams, taikymo srities ir „apsauginių tinklų“ apimties regionuose ir valstybėse narėse. Nepritaria neproporcingiems patikslinimams, susijusiems su pereinamojo laikotarpio regionais ir labiau išsivysčiusiais regionais.

Sanglaudos sritys

13.

apgailestauja, kad didžioji dauguma Tarybos derybų schemos klausimų (2012 m. birželio 19 d. versija), visų pirma 21–47 ir 53–78 punktai, yra susiję su klausimais, kurie turi būti priimami taikant bendro sprendimo, o ne pritarimo procedūrą, ir pabrėžia, kad vykstančiose derybose turi būti užtikrintas aktyvus Europos Parlamento dalyvavimas;

14.

nepritaria, kad nacionalinių asignavimų paskirstymo metodas ir sanglaudos ir kaimo plėtros politikos asignavimų viršutinės ribos būtų įtraukti į Tarybos derybų schemą (30-45 punktai), tačiau nenurodyti projekte dėl reglamento, kuriuo nustatomos penkių Bendros strateginės programos fondų bendros nuostatos. Stebisi, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. derybų schemos 35 punkte struktūrinių fondų lėšų skirstymo valstybėms narėms kriterijumi pasirenkami strategijos „Europa 2020“ tikslai. Reikėtų atsakyti į klausimą, ar nurodyti tikslai iš tiesų atspindi realius regionų vystymosi poreikius, taip pat kyla didelių abejonių dėl valdymo ir metodologijos, visų pirma turint omenyje tai, kad 2010 m., kai tikslai buvo nustatyti, toks skirstymas nebuvo numatytas;

15.

mano, kad remiantis SESV 177 straipsniu svarstomas klausimas susijęs ne tik su bendro sprendimo priėmimo, bet ir privalomo konsultavimosi su RK sritimi, todėl, gindamas SESV 263 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas savo prerogatyvas, RK pasilieka galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą tuo atveju, jei Komisija nepateiks pasiūlymo dėl teisės akto, dėl kurio RK turi galimybę pateikti savo nuomonę;

16.

atsižvelgdamas į nuo 2012 m. pradžios priimtas savo nuomones dėl įvairių Europos Komisijos teisės akto pasiūlymų dar kartą pabrėžia:

a.

Dėl 1b išlaidų kategorijos ir Bendros strateginės programos fondų: pritaria pasiūlymui sukurti naują „pereinamojo laikotarpio“ regionų kategoriją ir poreikiui atsižvelgti į specifinę ir išskirtinę atokiausių regionų padėtį sudarant galimybes gauti finansavimą remiantis SESV 349 straipsnio nuostatomis (derybų schemos 25 punktas), 300 km Europos teritorinio bendradarbiavimo ribai, išskyrus atokiausius regionus, kuriems atstumo kriterijus netaikomas, (27 punktas, ibid), minimalios socialinės apsaugos sistemos regionams, kuriems nebebus skiriama parama pagal konvergencijos tikslą, pagal kurią bus skiriama bent du trečdaliai 2007–2013 m. laikotarpiu skirtos sumos, sukūrimui (44 punktas, ibid), taip pat pritaria Europos Komisijos pasiūlymams iki 85 proc. padidinti bendro finansavimo normą pagal „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą įgyvendinamoms programoms (46 punktas ibid), DFP 2 išlaidų kategorijoje palikti „Paramos maistu nepasiturintiems žmonėms programą“, o ne ją įtraukti į Europos socialinio fondo veiklos sritį 1 išlaidų kategorijoje (48 punktas, ibid), 10 procentinių punktų padidinti Bendro finansavimo normą su laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms (47 punktas, a variantas, ibid), sukurti Bendrą strateginę programą trims struktūriniams fondams ir sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) (65 punktas, ibid), pradinio išankstinio finansavimo lygiams: 2 proc. 2014 m., 3 proc. 2015 m. ir 3 proc. 2016 m. (75 punktas, ibid), taip pat pasiūlymui dėl reikalavimus atitinkančios įnašų iš BSP negrąžintinos PVM sumos;

b.

Kalbant apie 2 išlaidų kategoriją pritaria: greitesnei konvergencijai ir tiksliam valstybių narių konvergencijos grafikui (53 punktas, ibid.), tiesioginių išmokų apribojimui iki 200 000 EUR (o ne 300 000 EUR), įskaitant tiesioginių išmokų susiejimą su ekologija, ir mažinimui pradedant 100 000 EUR (o ne 200 000 EUR) (54 punktas, ibid.), 30 proc. susiejimo su ekologija normai (56 punktas, ibid.), galimybei pervesti lėšas iš 1-ojo į 2-ąjį ramstį (57 punktas, ibid.), tačiau nepritaria bet kokiam atvirkštiniam pervedimui atsižvelgiant į poreikį subalansuoti dviejų BŽŪP ramsčių biudžetą (58 punktas, ibid.), pritaria pereinamojo laikotarpio regionų įtrakimui į reglamentą dėl kaimo plėtros (62 punktas, ibid.), nepritaria pasiūlymui sukurti naują Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą (64 punktas, ibid.).

17.

pakartoja savo pasiūlymą Europos teritorinės sanglaudos tikslui skirtų fondų lėšas skirstyti bendradarbiavimo programoms, o ne valstybės narėms. Todėl ragina persvarstyti 2012 m. rugsėjo 18 d. derybų schemos 40 punktą, kadangi dabartinės derybose dėl tarpvalstybiniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui skirtų lėšų paskirstymo tarpregioniniam bendradarbiavimui, skiriamas tik antraeilis dėmesys;

18.

remia pasiūlymą dažniau naudotis skolinimu, o ne pasikliauti dažniausiai negrąžinamomis subsidijomis siekiant paskatinti didesnę paramos gavėjų atsakomybę. Taip pat mano, kad pasinaudojant atnaujinamaisiais fondais vėliau turi būti suteikta galimybė naudotis grąžintomis paskolomis;

Nauji nuosavi ištekliai

19.

dar kartą pabrėžia savo raginimą reformuoti dabartinę nuosavų išteklių sistemą, kad būtų sumažintos valstybių narių tiesioginės įmokos į ES biudžetą ir padidinti ES nuosavi ištekliai, reikalingi ateities problemoms spręsti (1) ir dabartiniam finansiniam koregavimui ir bendrosioms išimtims panaikinti, kadangi mano, kad siekiant skaidrumo, pusiausvyros ir tvarumo, naujoji finansinė programa, kaip nurodė Europos Parlamentas, turi būti grindžiama sutarimu dėl naujų nuosavų išteklių;

20.

palankiai vertina dabartinį Taryboje vykstančių derybų metodą, kuris leidžia vienu metu svarstyti derybų schemos išlaidų ir pajamų skirsnius, ir dar kartą pabrėžia, kad remia du naujus Komisijos pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, t. y. grindžiamų PVM ir finansinių sandorių mokesčiu (FSM);

21.

todėl ragina kai kurias valstybes nares nedaryti skriaudos savo piliečiams, įmonėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms atsisakant taikyti naująjį finansinių sandorių mokestį, kadangi jų atsisakymas paskatins vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą ir kurti dviejų greičių fiskalinę Europą;

22.

mano, kad teisiniu požiūriu FSM užtikrinant tvirtesnį bendradarbiavimą gali būti naujųjų ES nuosavų išteklių pagrindas ir kad jį taikančios šalys galėtų pervesti į ES biudžetą dalį surinktų pajamų. Tačiau dėl šio pervedimo turėtų sumažėti lygiaverte suma jų įnašas į bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamą biudžetą nepažeidžiant taisyklių, kurios taikomos apskaičiuojant nedalyvaujančių šalių nacionalinius įnašus;

23.

dar kartą pabrėžia, kad pritaria pasiūlymui supaprastinti labai sudėtingą permokų grąžinimo ir korekcijų sistemą ir dabartinę permokų grąžinimo sistemą pakeisti bendru koregavimo mechanizmu;

Makroekonominės sąlygos

24.

stebisi, kad Europos Komisijos taip vadinamas „techninis“ Tarybos reglamento pakeitimas apima ir tokį svarbų aspektą, kaip Sanglaudos fondui taikomų makroekonominių sąlygų išplėtimą, t. y. numatytas jų taikymas ir visiems penkiems Bendros strateginės programos fondams (žr. pakeisto reglamento projekto 8 straipsnį);

25.

dar kartą pakartoja, kad vienareikšmiškai ir ryžtingai nepritaria bet kokioms makroekonominių sąlygų formoms, ir mano, kad kai kurių valstybių narių prašymas šias sąlygas taikyti visoms biudžeto išlaidų kategorijoms yra netikslingas;

26.

primena, kad nagrinėjamas klausimas priklauso bendro sprendimo priėmimo sričiai ir kad jis turi būti priimtas atsižvelgiant į reglamentą, nustatantį bendrąsias penkių Bendros strateginės programos fondų nuostatas;

Daugiametės finansinės programos struktūra, trukmė ir lankstumas

27.

visiškai pritaria Tarybos pasiūlymui sanglaudos politiką suskirstyti į išlaidų pakategores, o ne nustatyti tarpines viršutines ribas, tačiau primygtinai prašo į šią išlaidų pakategorę neįtraukti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), kadangi ji yra kitokio pobūdžio; Komitetas dar kartą apgailestauja, kad nepasinaudota proga vienoje kategorijoje sutelkti visą teritoriniam vystymuisi skirtą ES finansavimą (t. y. penkis Bendros strateginės programos fondus);

28.

dar kartą prašo užtikrinti lankstumą skirstant kiekvienos kategorijos lėšas ir sukurti lankstumo rezervą, kad, užuot grąžinus pinigus valstybėms narėms, į jį būtų galima perkelti iki laikotarpio vidurio nepanaudotus kreditus arba maržas. Mano, kad lankstumo rezervas galėtų tapti priemone remti makroekonominius ir finansinius veiksmus, kurių tikslas – iš anksto pasirengti asimetriniams sukrėtimams Europos Sąjungoje;

29.

dar kartą atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamame pasiūlyme siūloma 2016 m. atlikti daugiametės finansinės programos vertinimą, ir pabrėžia, kad vietoj to reikėtų 2017 m. atlikti visapusišką laikotarpio vidurio peržiūrą (apimančią siūlomą vertinimą);

Įsipareigojimų ir išmokų apribojimas

30.

dėl svarbiausioms DFP išlaidų pakategorėms skirtų lėšų dar kartą pabrėžia, kad:

a.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymams dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (50 mlrd. EUR), programos „Horizontas 2020“ (80 mlrd. EUR), dviejų pirmųjų BŽŪP ramsčių (372 mlrd. EUR palyginamosiomis kainomis), programos „Kūrybiška Europa“ (1,6 mlrd. EUR) ir išorės veiklos finansavimo priemonių (70 mlrd. EUR);

b.

prašo padidinti biudžetą, skirtą sanglaudos politikai (palyginamųjų kainų požiūriu bent jau prilygstantį numatytam 2007-2013 m. finansinėje perspektyvoje), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) ir programai LIFE, taip pat pakartoja prašymą subalansuoti dviejų BŽŪP ramsčių biudžetą numatant didesnę paramą kaimo plėtrai;

Su daugiamete finansine programa nesusijusios programos

31.

pakartoja savo prašymą išsaugoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ir jį integruoti į daugiametę finansinę programą, tačiau kaip ir Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad dėl savo neprogramuojamo pobūdžio jis būtų įtrauktas į biudžetą virš atitinkamos išlaidų kategorijos viršutinės ribos. Taip pat nepritaria pasiūlymui išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant žemės ūkio srities dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų pasekmių kompensavimą (95 punktas, ibid.);

32.

palankiai vertina Tarybos pasiūlymą į daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją įtraukti programas Galileo, ITER ir GMES (I priedas, ibid), kaip Komitetas jau yra prašęs savo nuomonėje dėl Naujos daugiametės finansinės programos po 2013 m.;

33.

primygtinai prašo į DFP perkelti ir minėtas rezervo mechanizmus atitinkančias sumas;

Supaprastinimo programa

34.

mano, kad kol kas nepavyko tinkamai išspręsti valstybių narių ir Europos Parlamento iškelto geresnės išlaidų kokybės klausimo, kadangi šioje srityje nustatytos naujos kontrolės ir audito procedūros, sudėtingesnės procedūros ir didžiausias dėmesys skiriamas ne strategijų kokybei, o veiklos rezultatams ir kiekybiniam įsisavinimui, dėl to galiausiai didėja centralizacija, dėl kurios nukenčia žemesni - o ne aukštesnieji - valdymo lygmenys;

35.

nori, kad būsimu Komisijos komunikatu dėl išlaidų kokybės būtų sudaryta galimybė diferencijuoti valstybės investicijų išlaidų apskaitą remiantis stabilumo aktu;

36.

prieštarauja tam, kad Komisija pernelyg dažnai taikytų deleguotuosius aktus, pavyzdžiui, tuos, kurie siūlomi pagal Bendros strateginės programosorientacinius veiksmus; tokiu atveju RK nedalyvaus konsultacijų ir ES sprendimų priėmimo procedūroje, nors gali būti sprendžiami vietos ir regionų valdžios institucijoms labai svarbūs klausimai;

37.

tačiau visiškai pritaria Komisijai, kad supaprastinamas ES lygmeniu bus veiksmingas tik tada, jei jį vykdant kartu bus dedamos pastangos nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu, tačiau pabrėžia, kad didžiausios pastangos turi būti dedamos nacionaliniu lygmeniu;

38.

palankiai vertina daugiametėje finansinėje programoje pasiūlytą programų racionalizavimą, visų pirma pasiūlymą sumažinti finansinių programų skaičių ir daugelyje sričių sujungti atskiras programas ir paprogrames;

39.

pasisako už aktyvesnį Europos investicijų banko dalyvavimą įgyvendinant struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus;

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1   pakeitimas

COM (2012) 388 final

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

specialios priemonės – Neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, lankstumo priemonė, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas ir nenumatytų atvejų rezervas – yra būtinos, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečias nenumatytas aplinkybes arba padengti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių negalima padengti laikantis vienai ar kelioms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, kaip nustatyta finansinėje programoje. Todėl būtinos konkrečios nuostatos siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, į biudžeto įsipareigojimų asignavimus įrašyti sumas, viršijančias finansinėje programoje numatytas viršutines ribas;

specialios priemonės – Neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas – yra būtinos, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečias nenumatytas aplinkybes arba padengti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių negalima padengti laikantis vienai ar kelioms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, kaip nustatyta finansinėje programoje. Todėl būtinos konkrečios nuostatos siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, į biudžeto įsipareigojimų asignavimus įrašyti sumas, viršijančias finansinėje programoje numatytas viršutines ribas;

Paaiškinimas

Kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turi būti įtrauktas į DFP, o kurti Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą turi būti atsisakoma siekiant parengti specialias taisykles, šios dvi finansinės priemonės išbrauktos iš sąrašo.

2   pakeitimas

COM (2012) 388 final

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jeigu dėl makroekonominių sąlygų, susijusių su valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, panaikinamas Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, Taryba, remdamasi Sutartimi ir laikydamasi atitinkamo pagrindinio teisės akto, priima sprendimą dėl sustabdytų įsipareigojimų perkėlimo į kitus metus. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais negu n + 2 metais.

Jeigu dėl makroekonominių sąlygų, susijusių su valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, panaikinamas Sanglaudos fondo biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, Taryba, remdamasi Sutartimi ir laikydamasi atitinkamo pagrindinio teisės akto, priima sprendimą dėl sustabdytų įsipareigojimų perkėlimo į kitus metus. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais negu n + 2 metais.

Paaiškinimas

Vieninteliam Sanglaudos fondui - kaip nuo jo įkūrimo pradžios - turi būti ir toliau taikomos su makroekonominėmis sąlygomis susijusios nuostatos.

2012 m. spalio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO


(1)  2011 m. gruodžio 14–15 d. 93-iojoje plenarinėje sesijoje priimtos Regionų komiteto nuomonės „Naujoji daugiametė finansinė programa po 2013 m.“ 65 punktas.


Top