17.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/12

1.

Jeigu kredito įstaiga klientui, su kuriuo pirma sudarė hipotekos paskolos sutartį, pasiūlo sudaryti palūkanų normų apsikeitimo sandorį, skirtą apdrausti šios paskolos palūkanų normos pokyčių riziką, ar šią siūlomą paslaugą reikia laikyti konsultacijų dėl investicijų paslauga, kaip ji apibrėžta Mifid direktyvos (1) 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte?

2.

Ar dėl mažmeninio investuotojo atžvilgiu neatlikto minėtos direktyvos 19 straipsnio 4 dalyje numatyto tinkamumo įvertinimo investuotojo ir konsultuojančios kredito įstaigos sudarytas palūkanų normų apsikeitimo sandoris yra absoliučiai negaliojantis?

3.

Tuo atveju, jeigu suteikta pirmiau apibūdinta paslauga nelaikoma konsultacijomis dėl investicijų, ar vien tai, jog sudėtinė finansinė priemonė, kokia yra palūkanų normų apsikeitimo sandoris, įsigyta neatlikus Mifid direktyvos 19 straipsnio 5 dalyje numatyto priimtinumo įvertinimo dėl nuo investicijų įstaigos priklausančios priežasties, lemia su ta pačia kredito įstaiga sudarytos pirkimo sutarties absoliutų negaliojimą?

4.

Ar pagal Mifid direktyvos 19 straipsnio 9 dalį vien to, kad kredito įstaiga siūlo sudėtinę finansinę priemonę, susijusią su hipotekos paskola, pakanka, kad būtų netaikomos pareigos atlikti minėtame 19 straipsnyje numatytus tinkamumo ir priimtinumo įvertinimus, kuriuos investicijų įstaiga turi atlikti mažmeninio investuotojo atžvilgiu?

5.

Ar tam, kad būtų galima netaikyti Mifid direktyvos 19 straipsnyje įtvirtintų pareigų, reikia, jog finansiniam produktui, su kuriuo susijusi siūloma finansinė priemonė, būtų taikomi teisės aktuose numatyti investuotojo apsaugos standartai, panašūs į reikalaujamuosius minėtoje direktyvoje?