Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IE0464

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir pirmininkavimo ES Tarybai (nuomonė savo iniciatyva)

OJ C 354, 28.12.2010, p. 56–58 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/56


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir pirmininkavimo ES Tarybai (nuomonė savo iniciatyva)

2010/C 354/09

Pranešėjas Miklós BARABÁS

2009 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pilietinės visuomenės organizacijų ir pirmininkavimo ES Tarybai.

Pakomitetis „Pilietinės visuomenės organizacijos ir pirmininkavimas ES Tarybai“, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, savo nuomonę priėmė 2010 m. sausio 12 d.

461-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. kovo 17–18 d. (kovo 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai gerokai pasikeitė Europos Vadovų Tarybos institucinė sistema, būtent, įsteigta Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė. Lisabonos sutartimi taip pat sukurtas „trejeto pirmininkavimo“ (1), kai trys valstybės narės vadovaudamosi iš anksto nustatyta programa 18 mėnesių vykdo Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai šaliai tenkančias užduotis, teisinis pagrindas.

1.2

Lisabonos sutarties 11 straipsnis yra ypač svarbus pilietinei visuomenei. Visų pirma todėl, kad jame numatyta plėtoti dalyvaujamąją demokratiją, aktyviau plėtoti dialogą su piliečiais ir jį institucionalizuoti, tęsti išsamias konsultacijas, kai formuojama Bendrijos politika, ir suteikti galimybę įgyvendinti piliečių iniciatyvą. Visos šios priemonės gali padėti plėtoti pilietinį dialogą.

1.3

Šiame dokumente norima išnagrinėti pirmesniuose punktuose paminėtas temas. Tuo tikslu jame pabrėžiamas išskirtinis EESRK – institucinio organizuotos pilietinės visuomenės atstovo ES lygiu – vaidmuo, pateikiami pasiūlymai, kaip įtvirtinti šį vaidmenį ir kartu reiškiamas visiškas pritarimas Lisabonos sutarties nuostatoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį Europos Sąjungos veikimą ir sustiprinti ES legitimumą.

2.   Naujas pirmininkavimo modelis – trejeto pirmininkavimas

2.1

Pirmininkavimas arba tiksliau pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai nėra naujiena: tai funkcija, kurią visos ES valstybės narės atlieka paeiliui po pusę metų. Tuo laikotarpiu šalis, kuriai patikėta pirmininkauti, tampa ES „veidu ir balsu“; ji apibrėžia strategijas ir atlieka organizavimo ir atstovavimo funkciją ir užduotis.

2.2

Pirmininkavimo užduotys neatsiejamos nuo didelės atsakomybės ir reikalauja visos vyriausybės pastangų. Kol valstybė narė atlieka šias funkcijas, ji neturi teisės ginti nacionalinę poziciją.

2.3

Pirmininkavimo taisyklės buvo pakeistos 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimu 2006/683/EB, patvirtinančiu Tarybos darbo tvarkos taisykles, ir tapo pagrindu, leidusiu įdiegti trejeto pirmininkavimo sistemą. Šiose taisyklėse iš esmės numatyta, kad kas 18 mėnesių trys tuo metu pirmininkaujančios šalys, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija ir po atitinkamų konsultacijų, parengia Tarybos veiklos tuo laikotarpiu programą.

2.4

Kokie yra šios naujos pirmininkavimo struktūros privalumai. Sistemos pagrindu ir toliau išlieka šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpis, kuris pirmininkaujančiai šaliai suteikia tam tikrą veiksmų laisvę. Trejeto parengta bendra programa sudaro galimybes glaudesniam valstybių narių bendradarbiavimui ir joms leidžia geriau užtikrinti Sąjungos įvairių sričių politikos, taigi, ir Bendrijos gyvenimo, tęstinumą ir nuoseklumą.

2.5

Pirmasis trejetas, susidedantis iš Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos, veiklą pradėjo 2007 m. sausio 1 d. Po jo, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., darbavosi Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos trejetas. Vis dėlto yra paplitusi nuomonė, kad dėl įvairių priežasčių, visų pirma dėl teisinio pagrindo trūkumo, minėtų trejetų veikloje dominuoja ne bendra (trejeto) pozicija, o nacionaliniai požiūriai ir siekiai.

2.6

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nuo 2010 m. sausio 1 d. pirmininkaujančio trejeto funkcijas atlieka Ispanija, Belgija ir Vengrija. Jo veikla grindžiama Europos Vadovų Tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. posėdyje priimta darbo programa. Ši labai plačių užmojų programa apima daug sričių. Vienas pagrindinių veiklos sėkmę lemiančių veiksnių yra trejeto sudėtis: didelė valstybė narė ir (arba) valstybė steigėja, kurios atitinkamai turi didžiulę patirtį, kartu su vėliau į Sąjungą įstojusia šalimi ir „nauja“ valstybe nare.

2.7

Praktika rodo, kad net jei šalys, turinčios didesnį politinį svorį, taip pat turi didesnę derėjimosi galią, mažesnės šalys savo trūkumus, kurie dažnai tik išoriniai, arba galimą patirties trūkumą gali kompensuoti tinkamai pasirinkdamos prioritetus, laikydamosi geros derybų strategijos ir tvirtai pasiryždamos siekti kompromiso.

2.8

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pirmininkaujančio trejeto veikla taps precedentu kalbant apie užduočių pasiskirstymą tarp dvejų su pusę metų laikotarpiui renkamo Europos Vadovų Tarybos pirmininko, kuris gali būti perrinktas vieną kartą, ir pagal rotacijos principą veiklą vykdančio trejeto. Šiuo metu dar nėra aiškūs visi užduočių pasiskirstymo aspektai. Sėkmei šioje srityje užtikrinti prireiks glaudaus bendradarbiavimo. Tuo pat metu, turint omenyje, kad dabartinė sistema ir toliau bus taikoma daugumoje sričių, galima pagrįstai tikėtis, kad nacionalinės vyriausybės ir toliau, savaime suprantama, dės pastangas, kad būtų išgirstos ir vaisingai darbuotųsi šešis savo pirmininkavimo mėnesius. Ši nauja padėtis susijusi ir su pilietinės visuomenės organizacijoms svarbiais aspektais.

3.   Pilietinės visuomenės organizacijos ir šiandieninė praktika: keletas būdingų bruožų

3.1

Mes laikomės principo, kad rotacijos principu ES Tarybai pirmininkaujančioms šalims tenkančias užduotis iš esmės nustato nacionalinės vyriausybės. Jas įgyvendinant lemiamas vaidmuo tenka valstybės tarnautojams (diplomatams), ekspertams ir politiniams vadovams. Nei pirmininkaujančiai šaliai tenkančių užduočių vykdymo tvarką nustatančiuose dokumentuose, nei Lisabonos sutartyje neužsimenama apie organizuotą ir institucinį pilietinės visuomenės dalyvavimą.

3.2

Tačiau ir ES institucijos, ir rotacijos principu ES Tarybai pirmininkaujančių šalių vyriausybės vis plačiau pripažįsta, kad visuomenės, t. y. pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių, dalyvavimas gali tapti svariu indėliu užtikrinant sėkmingą veiklą. Tai liudija dalyvaujamosios demokratijos reikšmės ir pilietinio dialogo svarbos pripažinimą.

3.3

Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja bendra pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į ES Tarybai pirmininkaujančių šalių programų įgyvendinimą politika ir praktika ES lygiu. Kalbant apie padėtį nacionaliniu lygiu, politika ir praktika atskirose šalyse gali labai skirtis, ir lemiamą reikšmę turi ES Tarybai pirmininkaujančios šalies pilietinės visuomenės organizuotumo ir veiklumo lygis bei jos santykiai su šalies vyriausybe. Partnerystės santykių šioje srityje negalima laikyti tipiniais.

3.4

Remiantis tuo kas pasakyta, taip pat galima daryti išvadą, kad pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas nustatant ES Tarybai pirmininkaujančios šalies siūlomus prioritetus nėra visuotinis reiškinys. Tokia padėtis neišvengiamai lemia tai, kad pilietinė visuomenė jaučiasi nelabai atsakinga arba visiškai neatsakinga už šiuos prioritetus.

3.5

Kadangi trejeto pirmininkavimas yra pakankamai nauja koncepcija, nestebina tai, kad tik retkarčiais pasitaiko atvejų, kai trijų atitinkamų šalių pilietinės visuomenės organizacijos iš anksto susitaria imtis bendrų veiksmų. Šioje srityje pirmų teigiamų poslinkių tikimasi pirmininkaujant Ispanijos, Belgijos ir Vengrijos trejetui, kadangi numatomi ir organizuojami plataus atgarsio sulauksiantys pilietinės visuomenės renginiai (2010 m. Malagoje ir 2011 m. Budapešte).

3.6

Jau keletą metų gyvuoja tradicija, kad ES Tarybai pirmininkaujanti šalis remiant Europos Komisijai surengia pilietinės visuomenės atstovų susitikimą, kaip, pavyzdžiui, pirmininkaujant Prancūzijai 2008 m. rugsėjo mėn. La Rošelyje buvo suorganizuotas plataus masto pilietinės visuomenės forumas. Šiuose susitikimuose aptariami su pilietinės visuomenės organizacijomis tiesiogiai susiję klausimai, kurie geriausiu atveju gali būti įtraukti į atitinkamos šalies pasirenkamus prioritetus.

3.7

Europos Sąjungos skelbiamos Europos metų temos (pavyzdžiui, 2010 m. yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai) pilietinei visuomenei sudaro palankias galimybes dalyvauti ES Tarybai pirmininkaujančios šalies programose ir veikloje.

4.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir pirmininkavimas ES Tarybai. Šiandieninė praktika

Jau ne vienerius metus EESRK vykdo įvairaus pobūdžio veiklą, susijusią su pirmininkavimu ES Tarybai, pavyzdžiui:

ES Tarybai pirmininkaujančios šalies aukšto lygio atstovus kviečia į EESRK plenarinę sesiją ir kitų struktūrų (skyrių, grupių ir kt.) posėdžius,

nustato su šešių mėnesių pirmininkavimo ES Tarybai programomis susijusius prioritetus ir numato atitinkamą EESRK veiklą,

ES Tarybai pirmininkaujančios šalies prašymu ir iniciatyva rengia EESRK nuomones įvairiais klausimais,

dalyvauja įvairiose ES Tarybai pirmininkaujančios šalies programose; skelbia EESRK nuomones klausimais, dėl kurių vyksta diskusijos,

lankosi ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje; dalyvauja specialiose programose ir stiprina ryšius su įvairiomis pilietinės visuomenės organizacijomis,

dalyvauja ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje organizuojamuose pilietinės visuomenės plataus masto ir Europos lygio renginiuose,

EESRK rūmuose organizuoja konferencijas, pristatymus, kultūros renginius, parodas ir kt. renginius, kurie ES Tarybai pirmininkaujančiai šaliai ir pilietinės visuomenės organizacijoms suteikia galimybę skleisti informaciją apie save,

EESRK priima iš pirmininkaujančios šalies atvykusias lankytojų grupes (pilietinės visuomenės atstovus),

nustatydamas EESRK komunikacijos politiką daugiau dėmesio skiria pirmininkaujančiai šaliai ir jos pilietinei visuomenei.

5.   Kitas etapas: Lisabonos sutartis, pirmininkavimas ES Tarybai ir organizuota pilietinė visuomenė – pasiūlymai

5.1

Mūsų atskaitos taškas yra Lisabonos sutartis ir jos įsigaliojimas 2009 m. gruodžio 1 d., kurie Europos Sąjungai sudarė reikiamas sąlygas rasti į ateitį orientuotus daugelio problemų, su kuriomis ji susiduria, sprendimus.

5.2

Mūsų tikslas – plėtoti dalyvaujamąją demokratiją, aktyviau palaikyti dialogą su piliečiais, stiprinti pilietinį dialogą ir tokiu būdu taip pat prisidėti prie ES institucijų demokratinio legitimumo stiprinimo.

5.3

Lisabonos sutarties 11 straipsnis yra tam tinkamas pagrindas; naujos šiame straipsnyje numatytos galimybės visiškai atitinka ankstesnes EESRK nuomones, visų pirma 2000 m. liepos 13 d. priimtą nuomonę dėl Komisijos dokumento „Komisija ir nevyriausybinės organizacijos: tvirtesnės partnerystės kūrimas“ (2) ir 2006 m. vasario 14 d. priimtą nuomonę „Europos pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimas atstovauti pilietiniame dialoge“ (3). Visa tai reiškia, kad EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės institucinis atstovas Europos lygiu, ne tik gali, bet ir privalo imtis aktyviai skatinti kiek įmanoma pasinaudoti Lisabonos sutarties, visų pirma jos 11 straipsnio, teikiamomis galimybėmis – tai Komitetas jau nurodė savo nuomonėje „Lisabonos sutarties įgyvendinimas. Dalyvaujamoji demokratija ir pilietinės visuomenės iniciatyva (11 str.)“, kuri taip pat priimta 2010 m. kovo 17 d. (4).

5.4

Esant tokioms aplinkybėms pirmininkavimas ES Tarybai yra tinkama priemonė:

stiprinti pasiryžimą įgyvendinti Europos idėją ir prisidėti prie to, kad aktyvus Europos pilietiškumas būtų labiau pastebimas kasdieniame gyvenime,

užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir piliečiai taptų tiesioginiais įvairių lygių politinių procesų, kurių tikslas – apibrėžti Europos Sąjungos ateitį, skatintojais,

stiprinti pilietinį dialogą,

garantuoti, kad EESRK tęs, nuolat stengsis atnaujinti ir praturtinti su pirmininkavimu ES Tarybai susijusią veiklą, o tuo tikslu be 4 skyriuje nurodytos veiklos Komitetas taip pat:

a)

daugiau dėmesio skirs bendroms pilietinės visuomenės iniciatyvoms ir veiksmams, įskaitant platų atgarsį turinčių pilietinės visuomenės renginių organizavimą pirmininkaujančioje šalyje;

b)

dės pastangas, kad pagrindinės pilietinės visuomenės iniciatyvos, kurios yra partnerystės dialogo su valdžios institucijomis rezultatas, būtų įtrauktos į pirmininkavimo programas, kadangi tai joms užtikrintų platesnį visuomenės pritarimą ir palaikymą;

c)

dalyvaudamas Ryšių su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupėje nuolat nagrinės su ES Tarybai pirmininkaujančia šalimi susijusius klausimus, kurie bus svarbūs pilietinės visuomenės organizacijų požiūriu;

d)

ragins pirmininkaujančių šalių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas (arba panašaus pobūdžio organizacijas) aktyviai dalyvauti su jomis susijusiose programose ir renginiuose;

e)

užtikrins visokeriopą pagalbą savo nariams iš ES Tarybai pirmininkaujančios šalies, kad jie galėtų tinkamai vykdyti su pirmininkavimu susijusią veiklą;

f)

skleisdamas geriausią praktiką sieks, kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų veiksmingai prisidėti prie ES Tarybai pirmininkaujančios šalies veiklos.

2010 m. kovo 17 d. Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  „ES Tarybai (…) 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės“. (OL C 115, 2008 5 9, p. 341, Deklaracija dėl Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 9 dalies dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai, pirmo straipsnio pirmas punktas) – jos visuotinai vadinamos „pirmininkaujančiais trejetais“.

(2)  OL C 268, 2000 9 19.

(3)  OL C 88, 2006 4 11.

(4)  Žr. atitinkamo Oficialiojo leidinio p. 59.


Top