Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IE0451

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus pramonės permainų ir perspektyvų (nuomonė savo iniciatyva)

OJ C 354, 28.12.2010, p. 30–34 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/30


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus pramonės permainų ir perspektyvų (nuomonė savo iniciatyva)

2010/C 354/05

Pranešėjas Virgilio RANOCCHIARI

Bendrapranešėjis Patrizio PESCI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. liepos 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus pramonės permainų ir perspektyvų.

Pramonės permainų konsultacinės komisija (CCMI), kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. vasario 4 d. priėmė savo nuomonę.

461-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. kovo 17–18 d. (kovo 18 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 140 narių balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Dviračių motorinių transporto priemonių sektorius labai svarbus ES ekonomikai ir užimtumui. Šio sektoriaus gamintojų padėtis labai įvairi: vieni jų vykdo veiklą pasaulio mastu visuose arba atskiruose specializuotuose sektoriaus segmentuose, kiti – nacionaliniu ar tik vietos lygiu, o kai kurie jų yra veiklą šioje srityje vykdantys amatininkai. Tokia pati padėtis susiklostė ir transporto priemonių dalis gaminančiuose sektoriuose, kurių didžiąją dalį sudaro MVĮ (1).

1.2

Dėl 2008 m. paskutinįjį ketvirtį ištikusios krizės sumažėjo paklausa, tai neigiamai paveikė visą sektorių, kartu jo struktūrą ir užimtumo lygį (paklausa sumažėjo 31 proc., todėl 35 proc. sumažėjo apyvarta ir užsakymų skaičius, be to, šie pokyčiai turėjo labai neigiamos įtakos užimtumui). Negalutiniai 2009 m. duomenys taip pat patvirtina negatyvius pokyčius rinkoje: 21 proc. nuosmukis, palyginti su 2008 m., o su 2007 m. – 25 proc.

1.3

EESRK nerimauja, kad 2010 m. bus prarasta dar daugiau darbo vietų, jei bus delsiama pradėti įgyvendinti sektoriaus palaikymo politiką.

1.4

Norėdamas sužinoti gamintojų, dalių tiekėjų, profesinių sąjungų, vartotojų, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo pasaulio atstovų nuomonę, EESRK surengė viešąjį klausymą Milane 67-osios dviračių motorinių transporto priemonių parodos (2009 m. lapkričio 12 d.) metu. Klausymo rezultatai iš esmės patvirtino darbo grupės narių išvadas.

1.5

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK:

a)

mano, kad valstybėse narėse būtina taikyti dviračių motorinių transporto priemonių paklausą palaikančias priemonės ir prašo Europos Komisijos ir valstybių narių skatinti įgyvendinti šias priemones arba jas atnaujinti vidutinės trukmės laikotarpiu ypatingą dėmesį skiriant mažą poveikį aplinkai darančioms ir saugioms transporto priemonėms;

b)

norėtų, kad Komisija rengdama būsimą dviračių motorinių transporto priemonių reglamentą pasiūlytų tikslus, kuriuos sektoriuje būtų galima laipsniškai įgyvendinti ir kurie būtų suderinti su projektavimo, gamybos ir rinkos reikalavimais. Be to, svarbu priimti lanksčius ir pramonei priimtinus sprendimus, kad vartotojų sąnaudos kuo mažiau padidėtų, taip pat atsižvelgti į ekonomines sąlygas ir didelę produkcijos įvairovę;

c)

mano, kad sąžiningai konkurencijai užtikrinti būtina griežtesnė tipo patvirtinimo ir rinkų kontrolė, taip pat svarbu laikytis abipusiškumo principo ES ir Pietryčių Azijos šalių laisvosios prekybos susitarimuose;

d)

ragina Europos Komisiją dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje laikytis panašios į CARS 21 (2) strategijos, t. y. skatinti partnerystę, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą;

e)

mano, kad Septintąja bendrąja programa galima prisidėti siekiant minėtų tikslų ir ragina sukurti dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus platformą ir taip paremti Europoje gaminančias ir Europos gamybos grandine naudojančias įmones;

f)

ragina pramonės sektorių tęsti restruktūrizavimą, įmonių susijungimą ir įsigijimą bei plėtoti kitas bendradarbiavimo formas su dalių tiekėjais siekiant kiek įmanoma didesnės šių sektorių sąveikos;

g)

mano, kad, siekiant sudaryti palankias sąlygas darbo vietų kūrimui sektoriuje, būtina plėtoti socialinį dialogą, nustatyti darbuotojų mokymo visą gyvenimą ir profesinio tobulinimosi Europos standartus ir padėti spręsti neužtikrintų darbo vietų problemas;

h)

ragina Europos Komisiją įgyvendinant priemones pagal Mobilumo mieste veiksmų planą didelį dėmesį skirti dviratėms motorinėms transporto priemonėms, kadangi šis sektorius tikrai gali prisidėti siekiant tvaresnio mobilumo.

2.   Europos dviračių motorinių transporto priemonių sektorius

2.1

Dviračių motorinių transporto priemonių sektorius labai svarbus ES ekonomikai ir užimtumui. Pastebimi kai kurie dviračių motorinių transporto priemonių ir automobilių sektorių panašumai (3), tačiau visų pirma reikėtų paminėti keletą pirmojo sektoriaus specifinių charakteristikų: jis yra mažesnės apimties, šio sektoriaus struktūra susiskaldžiusi, didesnė produkcijos įvairovė.

2.2

Pastaraisiais dešimtmečiais dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje įvyko didelių permainų, kadangi tradicinės Europos markės susiduria su nuolat didėjančia japoniškų markių konkurencija. Japonijos gamintojai – jie šiuo metu vieni svarbiausių šio sektoriaus dalyvių – išvystė savo gamybinę veiklą tiesiogiai Europoje. Tuo pat metu Europoje kito šio sektoriaus struktūra, kadangi vyko restruktūrizavimas, įmonių susijungimai ir įsigijimas, kūrėsi vidutinio dydžio pramonės grupės, vykdančios veiklą greta jau veikiančių specializuotų sričių gamintojų ir gausių MVĮ.

Nors šiuo metu rinkoje vis dar dominuoja „tradiciniai“ Europos, Japonijos ir JAV gamintojai, nuo pereito šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio jie susiduria su nuolat didėjančia sparčiai augančios ekonomikos šalių konkurencija. Pagamintų transporto priemonių ES rodiklis gana žemas (1,4 milijono) palyginti su Kinijos (daugiau nei 20 milijonų), Indijos (daugiau nei 8 milijonai) ir Taivano (1,5 milijono) gamybos apimtimis, tačiau ES produkcija pasižymi didesne pridėtine verte, naujovėmis, geresne kokybe ir saugumu.

2.3

Dviračių motorinių transporto priemonių sektorius Eurostato statistikoje žymimas NACE 35.41. kodu. Naujausiais duomenimis (2006 m.) ES 27 dviračių motorinių transporto priemonių sektoriui priklauso 870 įmonės, kurių 80 proc. įsteigta 6 valstybėse narėse (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Austrijoje). Kadangi šio sektoriaus įmonių vidutinė apyvarta yra 8 milijonai eurų, galima spręsti, kad jo didžiąją dalį sudaro MVĮ. Jų yra apie 650, t. y apie 75 proc. visų sektoriui priklausančių įmonių.

2.4

90 proc. visos Europos produkcijos pagamina apie šimtas vidutiniškai didelių ir vidutiniškai mažų gamintojų, kurie vykdo veiklą įvairiose ES valstybėse narėse (t. y. pirmiau minėtose šalyse, taip pat Čekijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje) bei Norvegijoje ir Šveicarijoje. Likusius 10 proc. gamina mažos ir labai mažos įmonės.

2.5

Šio sektoriaus gamintojų padėtis labai įvairi: vieni jų vykdo veiklą pasaulio mastu visuose sektoriaus segmentuose (jie gamina įvairios paskirties ir įvairaus variklio tūrio motociklus, įvairaus variklio tūrio motorolerius, motorinius dviračius, triračius ir keturračius) arba atskiruose labai specializuotuose sektoriaus segmentuose, o kiti – nacionaliniu ar tik vietos lygiu, kai kurie jų, atsižvelgiant į jų įmonės dydį ir gamybos metodus, galėtų būti prilyginami amatininkams.

2.6

Pagal techninius reglamentus (Europos tipo patvirtinimo reglamentai) yra nustatyta įvairių dviračių motorinių transporto priemonių kategorijų su skirtingomis charakteristikomis (variklio tūrio, naudojimo požiūriu). Europos direktyvoje dėl vairuotojų pažymėjimų nustatytos įvairios dviračių motorinių transporto priemonių (AM motorinių dviračių, A1, A2 ir A kategorijos motociklų ir kt.) vairavimo sąlygos. Tokia sudėtinga padėtis skatina gamybos susiskaidymą ir mažina masto ekonomiją.

2.7

Dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus susiskaidymo ištakos senos, tačiau iš esmės susijusios su pačiu dviračių motorinių transporto priemonių rinkos pobūdžiu. Jei labiausiai su praktiniu mobilumu (ypač su mobilumu mieste) susijusiuose, pavyzdžiui, motorolerių segmentuose, galima didesnė gamybos – visų pirma turint omenyje variklius – sąveika, tai motociklų sektorius mažiausiai palankus sąveikai, pavyzdžiui, to paties tipo variklių ir dalių naudojimui skirtinguose motociklų modeliuose. Reikėtų pabrėžti, kad labai skirtingos šio sektoriaus transporto priemonių dinaminės savybės, kurios priklauso nuo jų dydžio, be to, reikėtų paminėti su konkrečia transporto priemonių paskirtimi ir galiausiai su skirtingais naudotojų poreikiais susijusius skirtumus. Labai dažnai skirtingų markių transporto priemonės išsiskiria specifinėmis variklio konfigūracijomis ir variklio darbo ciklu (pvz., BMW markės automobilių boxer tipo variklis, desmodrominis Ducati motociklų variklio paskirstymas, motociklų Guzzi V-twin variklis, trijų cilindrų Triumph variklis ir kt.). Tai atspindi paklausos tendencijas Europos ir eksporto rinkose, kurias iš esmės formuoja aistringi šių transporto priemonių mėgėjai.

2.8

Be to, gaminama mažiau to paties modelio dviračių motorinių transporto priemonių, todėl investuoto kapitalo grąža yra mažesnė, nei automobilių sektoriuje. Panaši padėtis susiklosčiusi ir dviračių motorinių transporto priemonių dalių ir prekybos sektoriuose.

2.9

Nuo 2002 m. išaugus ES dviračių motorinių transporto priemonių rinkai (2002–2007 m. išaugo 22 proc.), 2006 m. ES motociklų gamybos apyvarta pasiekė 7 milijardus eurų (bendra dviračių motorinių transporto priemonių gamybos apyvarta ES buvo 34 milijardai eurų). Įdomu tai, kad 2004–2006 m. ES šio sektorius pajėgumai išaugo 12 proc., t. y. daugiau nei apskritai gamybos ir automobilių sektoriuose (abejuose sektoriuose bendrai paėmus pajėgumai išaugo apie 8 proc.), taigi tai turėjo teigiamos įtakos ir užimtumui.

3.   Dviračių motorinių transporto priemonių dalių gamybos, prekybos ir garantinės priežiūros sektorių vaidmuo

3.1

Dviračių motorinių transporto priemonių dalių gamybos ir šių transporto priemonių pardavimo sektoriai taip pat labai susiskaidę.

3.2

Dalis transporto priemonių dalių tiekėjų priklauso automobilių sektoriui, kurie papildomai vykdo veiklą dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje (pvz., tiekia maitinimo sistemas), tačiau daugiausia dalių tiekia specializuotų dalių (ratų, išmetamųjų vamzdžių, sankabų ir kt.) tiekėjai. Šiame sektoriuje dirba apie 500 tiekėjų. Tradiciškai tai yra Europos tiekėjai, susitelkę Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, tačiau pastaraisiais metais išaugo Azijos šalių tiekėjų skaičius. Siekdami su jais konkuruoti, kai kurie Europos tiekėjai perkėlė savo veiklą į Azijos šalis. Vis dėlto Europos dalių tiekėjų veikla išskirtinai priklauso nuo Europos gamintojų užsakymų.

3.3

Pardavimo ir garantinės priežiūros tinklas atitinka dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus vietos poreikius (visų pirma poreikius, susijusius su motoriniais dviračiais ir motoroleriais): ES veikia apie 37 000 pardavimo ir garantinės priežiūros centrų, kurie dažniausiai yra šeimos verslo įmonės. 91 proc. bendros pardavimo ir garantinės priežiūros sektoriaus apyvartos sudaro Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų, Graikijos ir Švedijos įmonių apyvarta; nuo 2004 m. iki 2006 m. šis skaičius išaugo 5 proc.

4.   Užimtumas ir socialiniai aspektai

4.1

2002–2007 m. ES dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje užimtumo lygis nuolat augo, 2007 m. jame dirbo 150 000 darbuotojų. Reikėtų pabrėžti, kad 2004–2006 m. užimtumas šiame sektoriuje padidėjo 4 proc., tuo tarpu visame gamybos sektoriuje užimtumas sumažėjo 3 proc., o automobilių sektoriuje – 5 proc. Tokia tendencija rodo, kad dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje vyksta pokyčiai ir diegiamos naujovės, jo veiklą skatina auganti transporto priemonių, skirtų judėti mieste ir laisvalaikio tikslais, paklausa.

4.2

25 000 darbo vietų tiesiogiai susiję su dviračių motorinių transporto priemonių gamyba, jos iš esmės tenka šioms šalims: Italijai, Ispanijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Vokietijai, Austrijai ir Nyderlandams. Dviračių motorinių transporto priemonių rinkos sezoniškumas (jos visų pirma naudojamos pavasarį ir vasarą) lemia gamybos suintensyvėjimą tam tikrais metų laikotarpiais, būtent tada gamintojai samdo sezoninius darbuotojus. Todėl siekiant patenkinti rinkos poreikius tam tikrais laikotarpiais, būtinas didesnis lankstumas užimtumo srityje.

4.3

20 000 darbo vietų tiesiogiai susiję su dviračių motorinių transporto priemonių dalių gamyba. Didžioji dalis šių darbuotojų dirba Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Vengrijoje.

4.4

105 000 darbuotojų dirba prekybos ir garantinės priežiūros sektoriuje. Jų veiklos pobūdis toks, kad šių darbuotojų yra visoje ES, nors didžioji dalis – 92 proc. – dirba Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, Belgijoje ir Švedijoje.

5.   Dabartinės ekonominės aplinkybės ir tarptautinės tendencijos

5.1

Pirmiau pateikti duomenys rodo, kad pastaraisiais metais dviračių motorinių transporto priemonių sektorius sparčiai vystėsi, išsiplėtė Europos rinka: 2007 m. buvo apie 2,7 milijono šio tipo transporto priemonių (visoje Europoje yra apie 34 milijonus transporto priemonių). Vis dėlto dėl pastarųjų dviejų metų krizės 2008 m. rinka susitraukė 7,4 proc., palyginti su 2007 m. Ypač didelis nuosmukis (net 34 proc.) užfiksuotas 2008 m. paskutinįjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 m. Tokia neigiama tendencija pasitvirtino ir pirmąjį 2009 m. ketvirtį, per kurį dviračių motorinių transporto priemonių pardavimas sumažėjo 37 proc., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Išankstiniai 2009 m. duomenys patvirtina neigiamą rinkos pokyčių tendenciją: palyginti su 2008 m., pardavimas sumažėjo 21 proc., o su 2007 m. – 25 proc.

5.2

Krizė palietė visą sektorių. Dėl sumažėjusio pardavimo sumažėjo ne tik gamintojų pelnas – jie taip pat privalėjo sumažinti gamybos apimtis, kadangi turėjo realizuoti perteklinę produkciją. Sumažėjus gamybos apimtims, savo ruožtu sumažėjo ir išdirbtų valandų skaičius, buvo sustabdyta gamyba ir mažiau samdoma sezoninių darbuotojų, peržiūrėti trumpalaikiai ir vidutinės trukmės įmonių gamybos planai. Dalis įmonių turėjo sumažinti darbuotojų skaičių, kai kurios jų atleido net iki 25 proc. dirbančiųjų. Kai kurių vidutinių ir mažų gamintojų įmones kontroliuoja teismo paskirti administratoriai ir jos šiuo metu yra parduodamos, kitos įmonės tiesiog sustabdė savo veiklą. Šie pokyčiai leidžia manyti, kad bus kita restruktūrizavimo banga, nors ir sunku iš anksto numatyti galimo įmonių perkėlimo į kitas ne ES šalis pasekmes bendrai ekonominei ir socialinei struktūrai.

5.3

Sumažėjo dalių paklausa, todėl dalių tiekėjai priversti taip pat mažinti gamybos apimtis, taigi ir darbuotojų skaičių. Kai kurie jų turėjo sustabdyti veiklą; manoma, kad šiuo metu apie 10 proc. dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus dalių tiekėjų gresia bankrotas. Dėl to gamintojams susidaro papildomų išlaidų, t. y. jie priversti skirti nenumatytas investicijas dalių tiekėjams paremti arba ieškoti naujų tiekėjų, o kartais net kurti naujas aliuminio ar plastiko detalių, kurių atsargos yra pasibaigusios, liejimo formas. Šiuo metu užsakymai ir pardavimų pajamos sumažėjo apie 40 proc. Neretas atvejis, kai gamintojai, norėdami išlikti konkurencingais, pasirenka Pietryčių Azijos šalių dalių tiekėjus.

5.4

Pardavimo ir garantinės priežiūros sektorius patyrė sunkias krizės ir sumenkusios veiklos pasekmes, visų pirma todėl, kad jį sudaro mažos įmonės (MVĮ ir šeimos verslo įmonės). Pavyzdžiui, Ispanijoje 2008 m. pardavimo centrų sumažėjo 25 proc., dėl to darbo neteko daugiau nei 6 000 asmenų. Jei padėtis nepasikeis, manoma, kad 2009–2010 m. Ispanijoje veiklą sustabdys apie 25 proc. įmonių ir įgaliotųjų platintojų ir 60 proc. pardavimo agentų. Dėl krizės poveikio pardavimo tinklui gamintojai turės papildomų išlaidų, kadangi jie bus priversti remti pardavimo tinklą norėdami išsaugoti produkcijos realizavimo rinką, o atsigavus ekonomikai – pasinaudoti atsiversiančiomis galimybėmis.

5.5

EESRK nerimauja, kad 2010 m. bus prarasta dar daugiau darbo vietų, jei nebus pradėta nedelsiant taikyti sektoriaus palaikymo politikos. Be to, siekiant išlaikyti darbo vietas šiame sektoriuje, būtina plėtoti socialinį dialogą, sudaryti sąlygas darbuotojų mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam tobulinimuisi, įskaitant ir universitetines studijas, ir padėti spręsti neužtikrintų darbo vietų problemą.

5.6

Iki šiol buvo imtasi pavienių ir nepakankamų priemonių dviračių motorinių transporto priemonių paklausai palaikyti. Kitaip nei automobilių sektoriuje, Italija yra vienintelė Europos šalis, kurioje buvo neatidėliojant įvesta kompensacija už į metalo laužą atiduotas netinkamas naudoti dvirates motorines transporto priemones, ir ši iniciatyva davė teigiamų rezultatų Italijos, taigi ir Europos, rinkose, be to, ji padėjo sumažinti labiausiai aplinką teršiančių transporto priemonių skaičių. Italijoje po 35 proc. nuosmukio rinkoje pirmaisiais dviem 2009 m. mėnesiais užfiksuoti teigiami rezultatai mažo variklio tūrio motorolerių sektoriuje, kuriame už į metalo laužą atiduotą netinkamą naudoti transporto priemonę buvo numatyta 500 eurų kompensacija. Tačiau motociklų ir motorinių dviračių sektoriuose rezultatai išliko neigiami ir nuosmukis siekė daugiau nei 20 proc. Ispanijoje ši priemonė dar nepradėta taikyti, nors liepos mėnesį ir buvo pritarta seniai skelbtos kompensacijos už į metalo laužą atiduotas netinkamas naudoti dvirates motorines transporto priemones įvedimui, todėl vartotojai vis dar lūkuriuoja ir neskuba įsigyti transporto priemonių (2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. motorinių dviračių transporto priemonių pardavimas sumažėjo 52 proc., o motociklų – 43 proc., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu). Šis pavyzdys akivaizdžiai patvirtina, kad būtina Europos reglamentavimo sistema, kuri užtikrintų nacionalinių rinkų stabilumą ir sustiprintų vartotojų pasitikėjimą.

5.7

Nors paklausos palaikymo priemonės naudingos vartotojams, jos nepadės išspręsti dalių tiekėjų ir Europos dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus problemų. Pavyzdžiui, Italijoje įvedus 500 eurų kompensaciją, pradėta dideliais kiekiais importuoti iš Taivano 125 ir 150 cm3 cilindrų darbinio tūrio motorolerius, kurių kaina svyruoja nuo 1 500 iki 2 000 eurų, ir mažiau parduota Europoje pagamintų motorolerių, kurie yra brangesni; ši kompensacija nepadėjo palaikyti vidutinės klasės dviračių motorinių transporto priemonių, kainuojančių 6 000–8 000 eurų, paklausos. Europos dalių tiekėjams ši priemonė buvo visiškai nenaudinga, kadangi jie neaprūpina dalimis Azijos transporto priemonių gamintojų. Siekiant naudos visiems sektoriaus dalyviams, būtina taikyti paklausos palaikymo priemones, užtikrinančias, kad kompensacijos dydis priklausys nuo skatinamų įsigyti transporto priemonių kainos, t. y. transporto priemonių, kurios pagamintos taikant pažangius sprendimus, daro mažą poveikį aplinkai ir kuriose įdiegtos pažangios saugos sistemos.

5.8

Labai svarbu kuo skubiau sudaryti geresnes finansavimo galimybes šiame sektoriuje veikiančioms ES įmonėms (gamintojų ir dalių tiekėjų), kad jos galėtų spręsti dėl krizės patiriamų papildomų išlaidų problemą ir investuoti į tyrimus bei vystymąsi; tai joms padėtų išlikti konkurencingoms, skirti dėmesį kokybei ir naujovėms ir gaminti vis ekologiškesnes ir saugesnes transporto priemones.

6.   Sektoriaus ateities perspektyvos. Iššūkiai ir galimybės

6.1

Jei pirmojo pusmečio neigiami rezultatai pasitvirtins analizuojant visus 2009 metus, 2010 m. visų sektoriaus įmonių galimybės gauti bankų kreditus labai sumažės. Net jei ekonomika turėtų netrukus atsigauti, įmonių investicijų ir mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros pajėgumai bus mažesni, o tai savo ruožtu turės neigiamą poveikį vidutinės trukmės laikotarpiu, padidins įmonių pažeidžiamumą, paskatins papildomas užimtumo problemas.

6.2

1999 m. įvedus Euro 1 standartą ir pradėjus taikyti dabartinius standartus, pastarąjį dešimtmetį šio sektoriaus dalyviams pavyko labai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, t. y. 90 proc. sumažėjo išmetamo anglies oksido ir angliavandenilių kiekis, 50 proc. – azoto oksido kiekis. Teigiamų rezultatų pavyko pasiekti ir mažinant triukšmo taršą. Visi sektoriaus dalyviai (įskaitant vartotojų asociacijas) deda pastangas dar labiau pagerinti padėtį keliuose, o šio tikslo pasiekti visų pirma galima naudojant vieno tipo patvirtintus išmetamuosius vamzdžius ir formuojant aplinką tausojančio vairavimo įgūdžius. Saugos srityje sektorius buvo atviras naujovėms ir įdiegė pažangias stabdžių sistemas įvairių tipų dviratėse motorinėse transporto priemonėse (įskaitant ir naujos kartos priemones, pavyzdžiui, triračius ir keturračius motorinius dviračius).

6.3

Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą priimti dviračių motorinių transporto priemonių reglamentą, kurį ketina pateikti 2010 m. pradžioje. Žinoma, būtina toliau siekti pažangos aplinkos apsaugos ir saugumo srityse, tačiau vertinant dabartines ekonomines aplinkybes, labai svarbu išvengti pernelyg didelę sumaištį galinčių paskatinti permainų ir atsižvelgti į realius sektoriaus pajėgumus ir įvairių sektoriaus dalyvių veiklos apimtį. Taikant naujus Euro standartus, reikėtų nustatyti tikslus, kuriuos sektoriaus subjektai būtų pajėgūs laipsniškai įgyvendinti ir kurie būtų suderinti su projektavimo, gamybos ir rinkos terminais. Norėtųsi, kad naujajame reglamente būtų pasirinkta strategija, sudaranti galimybes sektoriui naudingai panaudoti savo inovacinius pajėgumus ir užtikrinti pakankamą lankstumą, leidžiantį reaguoti į ekonomines aplinkybes ir prisitaikyti prie plataus gaminių asortimento (turint omenyje technines charakteristikas ir rinkos sąlygas), visų pirma pažangių stabdžių sistemų srityje. Gamintojai jau pateikė Komisijai pasiūlymų dėl aplinkos apsaugos ir eismo saugumo.

6.4

„Tradicinių“ gamintojų produkcija turi konkuruoti su Pietvakarių Azijos šalių žemos kainos ir prastos kokybės gaminiais ir ši konkurencija, atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas, tik dar labiau stiprės, visų pirma mažo ir vidutinio variklio tūrio dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje, kuriam būdingos mažos maržos. Atlikti tyrimai rodo, kad šie įvežtiniai gaminiai neatitinka Europos tipo patvirtinimo reikalavimų ir kelia grėsmę vartotojų saugumui bei teršia aplinką. Bandymai, atlikti su į ES įvežtų kinų dviračių motorinių transporto priemonių pavyzdžiais parodė, kad jos neatitinka reikalavimų – jų stabdymo kelias yra iki 35 proc. ilgesnis nei numatyta pagal ES tipo patvirtinimo reikalavimus, o jų skleidžiama tarša iki 20 kartų viršija šiuos reikalavimus. Be to, susiduriama ir su Europoje pagamintų transporto priemonių ar jų dalių klastojimo augančios ekonomikos šalių įmonėse problema bei prekybos bendrovių, kurios į ES įveža reikalavimus neatitinkančias transporto priemones, atitikties liudijimų klastotėmis. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, reikėtų viename iš labiausiai į kainų pokyčius reaguojančių ES rinkos segmentų sustiprinti tipo patvirtinimo ir rinkų stebėseną, o kompetentingos institucijos ir (arba) techninės kontrolės tarnybos turėtų atidžiai tikrinti parduodamų transporto priemonių „produkcijos atitiktį“, ar laikomasi tipo patvirtinimo ir intelektinės nuosavybės reikalavimų.

6.5

„Tradiciniai“ gamintojai sulaukia teigiamo vartotojų įvertinimo dėl jų gaminių dizaino ir kokybės bei sugebėjimo diegti su saugumu susijusias naujoves. Tai pasakytina apie aukštos klasės mažo ir vidutinio variklio tūrio transporto priemones ir ypač apie didelio variklio tūrio transporto priemones, kurių pridėtinė vertė labai didelė ir kurios išsiskiria įdiegtais technologiniais sprendimais, garsinančiais prekinį ženklą. Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis šių gaminių paklausa ypač sumažėjusi. Pažangių technologijų transporto priemonių (pvz., rinkoje jau pasirodančių hibridų ar elektra varomų transporto priemonių) spartesnį plitimą iš esmės lems viešojo sektoriaus parama ir apskritai gebėjimas įveikti dabartinę krizę.

6.6

Būtina skirti didesnį dėmesį laisvosios prekybos susitarimams siekiant užtikrinti, kad ES ir Pietryčių Azijos šalių muitų sistemos liberalizavimo naudą pajustų abi šalys ir būtų pašalintos nemokestinės kliūtys (pvz., Kinijoje galiojantis draudimas važinėti galingesnėmis nei 250 cm3 cilindrų darbinio tūrio dviratėmis motorinėmis transporto priemonėmis), dėl kurių kyla didelių problemų Europos eksportuotojams.

6.7

Siekdami įveikti dabartinius iššūkius, Europos gamintojai turi kaip ir praeityje tęsti restruktūrizavimo, susiliejimo ir įsigijimo procesą bei plėtoti kitas bendradarbiavimo formas su dalių tiekėjais siekdami kiek galima didesnės šių sektorių sąveikos.

6.8

Europos transporto priemonių dalių tiekėjų išlikimas turės lemiamos reikšmės išsaugant Europos gaminių, kurių išskirtinumą pripažįsta vartotojai, autentiškumą. Todėl reikėtų dėti pastangas, kad būtų išvengta dviračių sektoriuje susidariusios padėties: išnykus Europos pagrindinių dviračių dalių (pvz., dviračių rėmų) tiekėjams, šiandien Europos dviračių surinkimo sektorius priklauso nuo Kinijos tiekėjų.

6.9

Europos dalių tiekėjai nepajėgūs susidoroti su kainų konkurencija, todėl privalo pagrindinį dėmesį skirti naujovėms ir bendradarbiauti su transporto priemonių gamintojais projektavimo klausimais bei siekti, kai tai įmanoma, masto ekonomijos, be to, labai svarbu, kad tiekėjai plėtotų tikrąją partnerystę, galinčią užtikrinti nenutrūkstamą užsakymų srautą tarp gamintojų ir aukštos kokybės gaminių tiekėjų.

6.10

Dviračių motorinių transporto priemonių sektoriuje būtų naudinga laikytis panašios į CARS21 strategijos, kuri padėtų lengviau įveikti problemas bei skatinti konkurencingumą ir užimtumą sektoriuje.

6.11

Septintosios bendrosios programos moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis galima prisidėti siekiant minėtų tikslų, jei pirmenybė būtų teikiama Europoje gaminančioms įmonėms, kurios naudojasi Europos gamybos grandine. Šiuo požiūriu lemiamą vaidmenį galėtų atlikti dviračių motorinių transporto priemonių sektoriaus mokslinių tyrimų platforma, visų pirma pagalba būtų suteikta MVĮ. Ši platforma suteiktų galimybę dalyvauti tyrimų prioritetus nustatančiose grupėse, kaip tai buvo daroma automobilių sektoriuje.

6.12

Europos Komisija neseniai pateikė miestų mobilumo veiksmų planą, kurio vienas tikslų – didesnis eismo srauto pralaidumas, prie kurio įgyvendinimo dėl savo ypatingų savybių galėtų prisidėti dviratės motorinės transporto priemonės. Nors krizė labai susilpnino dviračių motorinių transporto priemonių sektorių, ilguoju laikotarpiu jis gali tikėtis teigiamų rezultatų dėl nuolat didėjančio alternatyvių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių poreikio, kurį lemia tvaresnio mobilumo, visų pirma miestuose, siekis, tačiau tam būtina įveikti dabartinius ekonomikos sunkumus vidutinės trukmės laikotarpiu ir tai daryti nelaukiant, kol padaryta žala taps neatitaisoma.

2010 m. kovo 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  Gamintojų sąrašas ir kita informacija apie dviračių motorinių transporto priemonių sektorių pateikiama CCMI interneto svetainėje: http://www.eesc.europa.eu/sections/ccmi/opinions_reports/total_list/index_fr.asp#PTW

(2)  Konkurencinga XXI a. automobilių pramonės reglamentavimo sistema (aukšto lygio grupė CARS 21, 2007 m.).

(3)  Žr. CCMI informacinį pranešimą „Europos automobilių pramonė. Dabartinė padėtis ir perspektyvos“, priimta CCMI 2007 m. lapkričio 13 d.


Top