13.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/23

1.

Ar sąvoka „maisto produktai“, numatyta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo (1) H priedo 1 kategorijoje turi būti aiškinama taip, kad ji apima tik maisto produktus „išsinešti“, kaip tai būdinga prekybai maisto produktais, ar ji apima ir valgį ar maistą, kurie — verdant, skrudinant, kepant ar kitu būdu — paruošti iš karto suvartoti?

2.

Jei „maisto produktai“1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo H priedo 1 kategorijos prasme yra valgis ar maistas, skirtas iš karto suvartoti:

ar valgio ar maisto paruošimo procesas turi būti laikomas paslaugų teikimo elementu sprendžiant, ar vienintelis švenčių aptarnavimo įmonių sandoris (valgio ar maisto, paruošto suvartoti, pardavimas kartu su jo pristatymu ir, esant reikalui, stalo įrankių ir indų ir (ar) stalų, prie kurių stovima, pateikimas, panaudotų objektų surinkimas) kvalifikuotinas kaip maisto produktų tiekimas, kuriam taikomas lengvatinis mokesčio tarifas (Direktyvos H priedo 1 kategorija) ar kaip paslaugų teikimas, kuriam lengvatinis mokesčio tarifas netaikomas (Direktyvos 6 straipsnio 1 dalis)?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas:

ar suderinama su 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 straipsnio 1 dalimi kartu su 5 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, kad kvalifikuojant vienintelį švenčių aptarnavimo įmonių sandorį kaip prekių tiekimą arba paslaugų teikimą sui generis, kvalifikavimo tikslais būtų remiamasi vien paslaugų teikimo pobūdį turinčių elementų skaičiumi (du ar daugiau), palyginti su prekių tiekimo elementais, o gal paslaugų teikimo pobūdį turintys elementai turėtų būti vertinami neatsižvelgiant į jų skaičių, jei taip, tai remiantis kokiais kriterijais?