Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AE1474

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas - Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių (COM(2009) 200 galutinis)

OJ C 318, 23.12.2009, p. 113–120 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/113


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas - Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“

(COM(2009) 200 galutinis)

2009/C 318/22

Pranešėjas Ionuț SIBIAN

2009 m. balandžio 27 d. Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES jaunimo strategijos. Investicijos ir galimybių suteikimas Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 1 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Ionuț SIBIAN.

456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d.–2009 m. spalio 1 d. (2009 m. spalio 1 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 133 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK mano, kad šios srities strategiją būtina rengti ne tik jaunimui, bet kartu su jaunimu, įtraukiant jį į politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesą.

1.2

Dėl subsidiarumo principo už jaunimo politiką daugiausia atsakingos valstybės narės. Tačiau norint surasti daugelio šiuolaikinėje mūsų visuomenėje patiriamų jaunimo problemų sprendimą, reikia žvelgti plačiau ir visapusiškiau. Todėl pritariama integruotai Europos jaunimo politikai.

1.3

Visos pasirinktos veiksmų sritys yra tarpsektorinio pobūdžio ir negali būti traktuojamos atskirai. Jos yra susijusios ir daro poveikį viena kitai. Todėl šiose srityse veikti reikėtų horizontaliai ir atsižvelgiant į jaunimo poreikius.

1.4

EESRK nuomone, užtikrinant būsimos strategijos sėkmę, labai svarbūs yra šie veiksniai:

koordinavimo procesas,

veiksmų sričių prioritetų nustatymas,

visų suinteresuotųjų subjektų motyvavimas,

reikalingų išteklių skyrimas,

parama darbui su jaunimu ir jaunimo struktūroms.

Todėl EESRK rekomenduoja:

1.5

Įgyvendinant ES jaunimo strategiją ir taikant tarpsektorinį požiūrį darbas su jaunimu ir jaunimo struktūros turėtų tapti pagrindinėmis jungtimis didinant informuotumą ir valdant visas siūlomų veiksmų sritis.

1.6

Kadangi mokymasis gali vykti įvairioje aplinkoje, reikėtų siekti, kad formalųjį švietimą papildytų neformalusis mokymasis.

1.7

ES ir nacionaliniu lygmenimis reikėtų dėti daugiau pastangų užmegzti mokyklų, darboviečių, asociacijų ir savanoriškos veiklos tarpusavio ryšius.

1.8

Verslumą skatinti pasitelkiant finansavimo mechanizmus yra sudėtinga, tačiau būtina. Verslumą reikėtų vertinti plačiau, neapsiribojant vien jo ekonomine reikšme.

1.9

Jaunimas turėtų tapti visuomenės dalyviais, nes jaunų žmonių dalyvavimas sprendžiant visus savo gyvenimo klausimus yra būtinas jaunimo politikos formavimui.

1.10

Kad būtų išvengta jaunimo atskirties, visoje Europoje reikia sukurti platų darbo su jaunimu sistemų, veiklos ir veiksmingo bendradarbiavimo paslaugų tinklą. Rengiant visas priemones, skirtas socialinės atskirties grėsmę patiriančiam jaunimui, reikėtų laikyti juos ne pasyviais socialinių paslaugų gavėjais, o veikiau aktyviais proceso dalyviais.

1.11

Būtina pripažinti savanoriškos veiklos metu įgytus įgūdžius (įskaitant pripažinimą formaliojo švietimo srityje). Neformaliojo ugdymo metu sukaupti įgūdžiai ir žinios gali būti panaudojami tiek darbo rinkoje, tiek aktyviau dalyvaujant pilietiniame gyvenime.

1.12

Pasitelkiant projektus ir veiklą reikėtų ugdyti jaunų žmonių visuotinio solidarumo, informuotumo ir atsakomybės prieš pasaulio bendruomenę jausmą. Kad jaunimas išvengtų kliūčių savo kelyje, reikėtų pasirūpinti, kad jauni žmonės netolimoje ateityje galėtų tikėtis deramo atlygio už darbą – tai pasiekti galima sudarius sąlygas adekvačiai darbo užmokesčio politikai.

1.13

EESRK apgailestauja, kad siūlomoje strategijoje nenurodomi konkretūs jos įgyvendinimo būdai ir priemonės įvertinti pasiektą pažangą Europos ir valstybių narių lygmeniu. Tačiau tikimasi, kad pagrindine priemone išliks atvirasis koordinavimo metodas. EESRK mano, kad jį turėtų papildyti atnaujintas Europos jaunimo paktas. Komitetas ragina socialinius partnerius ir Europos Komisiją siekti susitarimo dėl jaunimo judumo ir užimtumo didinimo.

1.14

Strategija pirmiausia turėtų būti skirta jaunimui. Veiksmingiausias būdas pasiekti jaunimą yra darbas su jaunimu ir dalyvavimas jaunimo struktūrose. Todėl prioritetą reikėtų teikti darbo su jaunimu kokybės vertinimui ir jos gerinimui.

1.15

Komisija turėtų skatinti valstybes nares imtis priemonių, padidinančių įsidarbinimo galimybes ir sudarančių sąlygas jaunimui tapti nepriklausomu, pavyzdžiui:

parama pirminio profesinio mokymo metu (finansinė parama, būstas, konsultavimas, transportas ir pan.),

integracijos išmoka tiems, kurie ieško pirmojo darbo,

kokybiška gamybinė praktika ir stažuotės,

stažuotės pakeitimas neterminuota darbo sutartimi.

2.   Europos Komisijos pasiūlymas

2.1

Dabartinė bendradarbiavimo jaunimo srityje sistema, paremta Jaunimui skirta Baltąja knyga, Europos jaunimo paktu (2005 m.), atviruoju koordinavimo metodu ir jaunimo reikalų įtraukimu į kitas politikos sritis, buvo parengta iki 2009 m. Ji ne visada atitiko į ją dedamas viltis. Po 2008 m. vykusių išsamių konsultacijų Europos Komisija pasiūlė naują bendradarbiavimo sistemą. 2009 m. balandžio mėn. priimtą komunikatą Europos Komisiją pavadino „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas“.

2.2

Siūloma naujoji strategija remiasi trimis bendrais, tarpusavyje susietais tikslais, kurių kiekvienas apima dvi ar tris veiksmų sritis:

Tikslas: sukurti daugiau švietimo ir užimtumo galimybių jaunimui –

Veiksmų sritys: švietimas, užimtumas, kūrybingumas ir verslumas.

Tikslas: sudaryti geresnes sąlygas jaunimui ir skatinti jo dalyvavimą visuomenėje –

Veiklos sritys: sveikata ir sportas, dalyvavimas.

Tikslas: skatinti abipusį visuomenės ir jaunimo solidarumą

Veiklos sritys: socialinė įtrauktis, savanoriška veikla, jaunimo padėtis pasaulyje.

Kiekvienoje veiksmų srityje nurodytas konkrečių tikslų ir veiksmų sąrašas, kurių gali imtis Komisija ir valstybės narės.

3.   Bendros pastabos

3.1   Geresnio koordinavimo poreikis

3.1.1

Didelės visuomenės problemos, pavyzdžiui, socialinės apsaugos stoka, didėjanti ksenofobija, kliūtys įsidarbinti ir gauti išsilavinimą, lengvai peržengia sienas ir ima kelti grėsmę Europos socialiniam modeliui. Atsižvelgiant į ekonomikos krizę šiems klausimams spręsti reikia nuoseklesnio nei iki šiol Europos atsako. Nors nuo šių socialinių problemų kenčia ne tik jaunimas, ši visuomenės grupė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų.

3.1.2

EESRK mano, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis reikėtų geresnio koordinavimo ir aiškesnio pasiskirstymo vaidmenimis. Būtina atsižvelgti į tarp valstybių narių esančius skirtumus ir laikyti juos veikiau vaisingos sinergijos šaltiniu, o ne problema. Europos Komisija turėtų dėti daugiau pastangų stiprinti Europos ir nacionalinio lygmens ryšį bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje ir siekti spartesnio ir geresnio Europos tikslų įgyvendinimo nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. Prieš strategijos paskelbimą įvykusios konsultacijos jaunimo politikos klausimais parodė, kad ši politikos sritis tapo svarbesne ne tik Europos, bet ir nacionaliniu lygmeniu.

3.1.3

EESRK nuomone, siūloma strategija yra tolesnis žingsnis teisinga kryptimi. Norint šią strategiją sėkmingai įgyvendinti, EESRK rekomenduoja spręsti šias problemas:

reprezentatyvumas. Nors atvirojo koordinavimo metodas ir struktūrizuotas dialogas yra naudingos priemonės, reikia nuolat vertinti ir tobulinti jų įgyvendinimą bei kurti naujas konsultavimosi priemones, kad politikoje galėtų dalyvauti vietos lygmens jaunimo organizacijos, vyriausybinės įstaigos, pats jaunimas ir kiti suinteresuotieji subjektai (1),

ES jaunimo politikos žinomumas. Didesnis Europos lygmeniu parengtų priemonių matomumas būtų naudingas jaunimui, nes jauni žmonės turėtų suvokti, kad jaunimo bendradarbiavimo ciklų teikiamos galimybės (pavyzdžiui, jaunimo mainai) yra susijusios su ES jaunimo politika,

skirtumai tarp šalių. 27 nacionalinių koncepcijų koordinavimas ir sutelkimas Europos bendradarbiavimo sistemoje pareikalaus daug pastangų. Kai kuriose šalyse keletas Komisijos pasirinktų veiksmų sričių turi ilgametes tradicijas ir tų šalių patirtis būtų naudinga ES strategijai, tuo tarpu kitose valstybėse veiksmai šiose srityse pradėti įgyvendinti visai neseniai. Nepaisant to, naujoji strategija turėtų būti naudingai kiekvienai valstybei narei,

komunikacijos problemos. Siekiant struktūrizuotai skleisti ir rinkti palyginamus duomenis ir taip tobulinti pažangos ataskaitų rengimą ir analizę, reikėtų laikytis bendro požiūrio. Turėtų būti susitarta dėl bendrų rodiklių, orientuotų į rezultatus,

įgyvendinimas. Valstybių narių pajėgumas įgyvendinti Europos politikos priemones taip pat labai skiriasi. Kai kurios šalys turi gerai išvystytas sistemas, apimančias regionų ir vietos lygmenis, o kitose valstybėse Europos bendradarbiavimui jaunimo reikalų srityje skiriama labai nedaug išteklių.

3.1.4

EESRK ragina Europos Komisiją pasinaudoti savo turimais įgaliojimais ir valdžia ir skatinti valstybes nares įgyvendinti strategiją ir jas konsultuoti. Komisija turėtų nedviprasmiškai imtis savo vaidmens strategijos koordinavimo procese.

3.2   Tarpsektorinio požiūrio sėkmės užtikrinimas

3.2.1

Komisijos siūlomoje strategijoje nurodytos veiksmų sritys (žr. 2.2 punktą) apima daug socialinių ir ekonominių aspektų. Nei viena šių veiksmų sričių nėra tiesiogiai susijusi su konkrečia amžiaus grupe, tačiau visos jos yra labai svarbios jaunimui. Kai kurios veiksmų sritys, palyginti su siekiamais tikslais, yra geriau išvystytos, tuo tarpu kitos yra veikiau bendro pobūdžio.

3.2.2

EESRK nuomone, siekiant vienu metu įgyvendinti priemones aštuoniose veiksmų srityse, reikės ypatingų pastangų, todėl rekomenduoja apsvarstyti šiuos klausimus:

Europos Komisijoje įsteigti koordinavimo tarnybą ir nustatyti aiškias bendrojo koordinavimo proceso gaires, skirtas vadovauti, tvarkyti, stebėti ir vertinti įgyvendinimo procesą Europos ir nacionaliniu lygmeniu, įtraukiant į jį suinteresuotuosius subjektus (įskaitant jaunimo organizacijas) ir atitinkamas institucijas, atsakingas už konkrečias veiksmų sritis (pavyzdžiui, įvairias organizacijas, esančias kitų Europos institucijų sudėtyje, įskaitant Europos Tarybą), taip pat užtikrinant nuolatinius jungtinių darbo grupių susitikimus ir tarpusavio mokymosi priemones bei svarstant galimybę atnaujinti Europos jaunimo paktą,

nustatyti aiškius tikslus, numatant jų įgyvendinimo laikotarpį ir parengiant kiekvieno jų įgyvendinimo veiksmų planą,

nustatyti veiksmų sričių prioritetus ir užtikrinti, kad šios sritys bus atidžiai stebimos,

motyvuoti suinteresuotuosius subjektus (pavyzdžiui, dirbančius su jaunimu asmenis, specialistus, tyrėjus, ekspertus, socialinius partnerius, politikus ir pan.) bei įtraukti jaunimą ir jaunimo struktūras į patobulintą ir nuolat vykstantį struktūrizuotą dialogą,

parengti patikimą, skaidrų ir sisteminį strategijos įgyvendinimo metodą,

įtraukti jaunimo aspektą į Lisabonos strategiją po 2010 m., siekiant palengvinti socialinę ir profesinę jaunų moterų ir vyrų integraciją,

skirti reikalingus išteklius naujoms priemonėms sukurti arba esamoms ir būsimoms programoms pritaikyti, pavyzdžiui, „Veiklus jaunimas“, Mokymosi visą gyvenimą programa, „PROGRESS“, „MEDIA“, „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, Konkurencingumo ir inovacijų programa ir struktūriniai fondai. Tokias priemones reikėtų koordinuoti, jos turėtų papildyti viena kitą,

mažinti biurokratiją ir užtikrinti didesnį projektų ir veiklos valdymo skaidrumą veiksmų srityse,

paramą darbui su jaunimu ir jaunimo struktūroms laikyti pagrindiniu ramsčiu įgyvendinant priemones visose veiksmų srityse, o dalyvavimą – pagrindiniu veiklos visose srityse principu.

3.3   Strategijos įgyvendinimo priemonė – darbas su jaunimu

3.3.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia darbo su jaunimu svarbą. Rengiant ir įgyvendinant jaunimo politiką reikėtų užtikrinti, kad ji būtų naudinga visam jaunimui. Jaunimo sritis tapo svarbiu socialinių pokyčių veiksniu (2), nes čia ugdomi gebėjimai, kuriuos galima perkelti, ir randami būdai kompensuoti formalaus švietimo pažymėjimų nebuvimą (ypač kalbant apie mažiau galimybių turinčias grupes). Tačiau reikėtų dėti dar daugiau pastangų pripažįstant darbe su jaunimu įgytus gebėjimus. Reikėtų didinti jaunimo organizacijų galimybes suteikti jaunimui daugiau galių ir šį jų vaidmenį pripažinti. Šios organizacijos sudaro sąlygas jaunimui tobulėti, mokytis dalyvauti ir įgyti gebėjimų.

3.3.2

Darbas su jaunimu yra susijęs su priemonėmis, kuriomis sąmoningai siekiama daryti tam tikrą poveikį jaunimui ir kurios taikomos įvairioje aplinkoje ir struktūrose (pavyzdžiui, savanoriškose jaunimo organizacijose, jaunimo bendruomenės centruose, specialiose viešųjų institucijų arba bažnyčios įstaigose). Tačiau šį terminą būtina aiškiau apibrėžti.

3.3.3

Darbas su jaunimu turėtų tapti visų Komisijos pasiūlyme išvardytų veiksmų sričių elementu. Todėl darbo su jaunimu kokybė turi būti privalomas tikslas, nes tik taip kad naujoji ilgalaikė jaunimo politikos strategija būtų tikrai naudinga visoms jaunimo grupėms. Programos „Veiklus jaunimas“ ir sektorinės programos „Leonardo da Vinci“ tikslas turėtų būti visų su jaunimu dirbančių asmenų, įskaitant specialistus, ugdymas, rėmimas ir geresnis mokymas, taip siekiant ugdyti profesionalumą darbo su jaunimu srityje.

3.3.4

Darbas su jaunimu dažniausiai orientuotas į žmones, kurie dar nepradėjo profesinės veiklos; tai paaugliai, specialiųjų poreikių turintys asmenys, ekonominiai migrantai, neįgalieji ir socialiai pažeidžiami asmenys neturtingose bendruomenėse. Nors ir nesuteikdamas tiesioginių užimtumo galimybių, darbas su jaunimu ir dalyvavimas jaunimo struktūrų veikloje suteikia daugiau socialinės integracijos galimybių. Šiam darbui naudingas būtų glaudesnis bendradarbiavimas su profesinio mokymo paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir didesnis jo veiklos padedant jaunimui įsidarbinti matomumas.

4.   Konkrečios pastabos dėl veiksmų sričių

4.1   EESRK pastabos dėl aštuonių nurodytų veiksmų sričių yra susijusios su jų turiniu, nors kai kuriems prioritetams gali būti pateikta daugiau pasiūlymų arba gali keistis pasiūlytų veiksmų sričių prioritetiškumo tvarka.

4.2   Švietimas

4.2.1

Švietimas visuomet buvo laikomas ne tik asmenybės vystymosi ir tobulėjimo, bet ir pačios visuomenės vystymosi veiksniu. EESRK pabrėžė, kad mokytojų profesinis rengimas glaudžiai susijęs su kitomis politikos sritimis, įskaitant jaunimo politiką (3).

4.2.2

Neformalus mokymasis gali papildyti formalųjį švietimą ir suteikti būtinus gebėjimus, kurie gali būti geriau plėtojami mažiau formalioje sistemoje, o formaliojo švietimo srityje galima integruoti neformaliojo mokymosi metodus, kurie susiję su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi.

4.2.3

Siekiant mokymąsi padaryti patrauklesnį ir veiksmingesnį jaunimui (4) ir pripažinti neformaliojo mokymosi vaidmenį, reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus ir juos išnagrinėti:

formalaus švietimo sistemoje taikyti neformaliojo mokymosi metodus,

supaprastinti perėjimą tarp formalaus ir neformaliojo mokymosi,

skatinti jaunimą mokytis iš patirties,

susieti mokymąsi mokyklose ir darbą su jaunimu vietoje,

mokymosi procese svarbiausią vietą skirti jaunam žmogui,

pripažinti savanoriškos veiklos ir neformaliojo mokymosi metu įgytus įgūdžius (Jaunimo paso sertifikatas yra geras pavyzdys, kuris galėtų būti taikomas ir kitoms iniciatyvoms ir priemonėms, įskaitant ir tas, kurios nepriklauso „Veiklaus jaunimo“ programai),

sukurti aiškią neformaliojo ir neoficialaus mokymosi metu įgytų įgūdžių vertinimo sistemą.

4.2.4

Vis daugėja jaunuolių, kurie priversti dirbti, kad galėtų finansuoti savo studijas, nors ši dviguba veikla yra vienas iš nesėkmę egzaminuose lemiančių veiksnių.

4.2.5

„Veiklaus jaunimo“ bei Comenius, Erasmus ir Erasmus Mundus programose reikėtų numatyti veiksmus ir geresnį tikslinį finansavimą, kad ateityje būtų įmanoma įgyvendinti tokius sumanymus. Šios programos turėtų tapti pasiekiamesnės visų grupių jaunimui

4.3   Užimtumas

4.3.1

Tarp išsilavinimo ir užimtumo egzistuoja glaudus ryšys: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnė nedarbo grėsmė (5). Ypač mokyklos nebaigusiems asmenims sunkiai sekasi susirasti darbą, o tai dažnai lemia žemas pajamas ir skurdo bei socialinės atskirties grėsmę.

4.3.2

Socialinė nelygybė pastaraisiais metais vis labiau ir ryškiau lėmė nevienodus studijų rezultatus, nevienodas kvalifikacijų įgijimo ir įsidarbinimo kvalifikuoto darbo vietoje galimybes. Jauni darbuotojai, gaudami žemą darbo užmokestį, susiduria su dideliu neužtikrintumu, netinkamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis. Diplomas šiandien – jau nėra apsaugos nuo nedarbo ar nuo kvalifikacijos praradimo garantas, todėl visuomenė turi priimti šiuos iššūkius ir parodyti solidarumą.

4.3.3

Kad visiems jauniems žmonėms būtų suteikta užtikrinta ateities perspektyva, šiomis aplinkybėmis, greta kvalifikacijos kėlimo, taip pat svarbu sustiprinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, skirtas darbo ieškančiam jaunimui, bei išspręsti struktūrines problemas, kurios iškyla pereinant nuo mokymosi prie darbinės veiklos.

4.3.4

Ieškodami geriau mokamo ir patrauklesnio darbo daug jaunų žmonių palieka savo gimtąsias šalis. Tai apima visas išsilavinimo kategorijas ir lemia nuolatinį „protų nutekėjimą“, ypač iš naujųjų valstybių narių. Šis reiškinys skiriasi nuo laikino judumo, kuris yra naudingas visiems (jaunimui, visuomenei, ekonomikai) ir kuris ES turėtų būti skatinamas.

4.3.5

Darbas yra asmeninio ir kolektyvinio orumo bei socialinės integracijos veiksnys. Nesaugūs darbo santykiai, maži atlyginimai ir viršvalandžiai kliudo derinti profesinį ir asmeninį arba šeiminį gyvenimą.

4.3.6

ES ir nacionaliniu lygmeniu reikėtų skirti daugiau dėmesio klausimams, susijusiems su jaunimo perėjimu iš mokyklos į darbinį gyvenimą. Jaunimo nedarbo problemą galima išspręsti tik teikiant gerai parengtas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei švietimo sistemas pritaikant prie darbo rinkos poreikių.

4.3.7

Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja strategiją grįsti konkrečiomis priemonėmis šiose veiksmų srityse:

užtikrinti geresnį ir lengviau prieinamą švietimą ir profesinį mokymą, kad jauni žmonės kaip galima lengviau galėtų rasti savo vietą darbo rinkoje ir išsilaikyti darbo vietoje,

įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas ir darbo vietos, suteikiančios menką socialinę apsaugą, netaptų įprasta jaunimo užimtumo forma,

plėtoti plačiu mastu ir lengvai prieinamas jaunimui skirtas profesinio orientavimo ir informavimo priemones visais švietimo lygmenimis ir užtikrinti daugiau galimybių atlikti kokybiškas stažuočių programas ir praktiką (organizuojant tai per kokybišką Europos stažuočių struktūrą),

anksti pradėti teikti aktyvią paramą mokymo vietų ir darbo ieškančiam jaunimui, rengti tikslines programas siekiant integruoti problemines grupes, pavyzdžiui, ilgai nedirbančius jaunuolius, taip pat nebaigusius mokyklos ir nutraukusius mokymąsi gamyboje, be kitų, rengiant visuomeninius užimtumo projektus ir remiant mokymąsi,

stiprinti švietimo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimą,

užmegzti švietimo sistemų ir verslo tarpusavio ryšius tose srityse, kuriose tai naudinga,

užmegzti ryšius su asociacijomis ir pripažinti savanorišką veiklą,

populiarinti geriausią praktiką tarp visų suinteresuotųjų subjektų,

toliau plėtoti Europos Komisijos iniciatyvą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“,

skatinti judumą pasitelkiant naujos kartos programas (6).

4.3.8

Pritariama siūlymui 2010 m. struktūruoto dialogo tema pasirinkti jaunimo užimtumą. Tai gera proga plačiau skleisti informaciją šiuo klausimu.

4.3.9

Užimtumo srityje socialinių partnerių vaidmuo yra itin svarbus. Europos socialiniai partneriai yra tvirtai pasiryžę dirbti šioje srityje ir aktyvesnis jaunimo, turinčio įgūdžius ir kompetenciją, atitinkančią darbo rinkos poreikius, dalyvavimas visada buvo vienas iš jų bendrų veiklos programų prioritetas.

4.4   Kūrybingumas ir verslumas

4.4.1

Novatoriškų idėjų jaunimui skirtuose projektuose skatinimas ir verslo veiklos skatinimas pasitelkiant finansavimo mechanizmus yra sudėtinga užduotis, tačiau ją reikia spręsti, jeigu norime suteikti į dalyvavimą orientuoto mokymosi galimybių. Pageidautina skirti daugiau finansinių išteklių tokioms iniciatyvoms, nes daugelyje valstybių narių ši veikla finansuojama mažai arba visai nefinansuojama.

4.4.2

Verslumą reikėtų vertinti plačiau ir visapusiškiau, neapsiribojant vien jo ekonomine reikšme, o veikiau apibrėžiant „verslumo dvasios“ idėją, kai nepaisant srities (socialinės, politinės ir pan.) nustatomos ir sudaromos galimybės ir imamasi veiksmų toms galimybėms realizuoti.

4.4.3

EESRK rekomenduoja skatinti ir remti socialinį verslumą tarp jaunimo.

4.4.4

Reikėtų užtikrinti programų, skirtų skatinti kūrybišką mąstyseną ir problemų sprendimą, rengimą visuose švietimo lygmenyse.

4.4.5

Reikėtų sukurti kuravimo programas pradedantiems savo verslą (7) bei parengti paramos schemas visoms verslumo formoms.

4.5   Sveikata ir sportas

4.5.1

Sportas ir fizinė veikla yra svarbios priemonės ryšiui su jaunimu užmegzti. Jie padeda ugdyti sveiką gyvenseną, aktyvų pilietiškumą ir socialinę integraciją. Vis dėlto būtina siekti, kad sportas nebūtų vien žiūrovo veikla, o taptų masiniu reiškiniu, taip pat reikėtų skatinti rekreacines ir nevaržybines sporto šakas.

4.5.2

Pramogų ir sporto klubai dažnai rengia sporto renginius, kuriuose aktyviai dalyvaujama ir kurie pritraukia jaunimą iš skirtingų socialinių sluoksnių. Šioje srityje galima daug pasiekti, jei su jaunimu dirbantys asmenys naudos neformalius mokymosi metodus skatinti jaunimo sportinę ir fizinę veiklą.

4.5.3

ES ir nacionalinio lygmens jaunimo organizacijos turėtų aktyviau dalyvauti šiuo metu ES vykdomose sveiką gyvenseną skatinančiose kampanijose (skirtose klausimams, susijusiems su maitinimosi problemomis, alkoholio daroma žala, tabaku ir narkotikais, psichine sveikata). Peržiūrint šioms temoms skirtas ES strategijas reikėtų labiau atsižvelgti į jaunimą, kaip į ypatingą grupę. Europos Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę parengti ES strategiją skirtą seksualinei sveikatai, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

4.5.4

Jaunimo organizacijas reikėtų geriau informuoti apie ES sveikatos programą. Ši programa galėtų būti papildomas finansavimo šaltinis sveikai gyvensenai skatinti. Jaunimo organizacijas reikėtų raginti pasinaudoti šia ES iniciatyva ir dirbti kartu su sveikatos srities specialistais.

4.5.5

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų nagrinėti ir klausimus, susijusius su jaunimo sveikata ir sauga darbo vietoje. Kaip rodo nacionaliniai ir Europos lygmens duomenys, jauniems darbuotojams kyla didesnė nelaimingo atsitikimo darbe grėsmė. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius tarp 18–24 m. amžiaus darbuotojų buvo 40 proc. didesnis nei tarp vyresnių darbuotojų (8).

4.6   Dalyvavimas

4.6.1

EESRK mano, kad siūlomoje strategijoje dalyvavimą reikia vertinti pragmatiškai. Tai turėtų būti daugiau nei politinė priemonė. Reikia užtikrinti tikrą ir atvirą dialogą jaunų žmonių ir visais (Europos, nacionaliniu ir vietos) lygmenimis sprendimus priimančių asmenų dialogą.

4.6.2

EESRK nuomone, šį tikslą galima pasiekti šiomis priemonėmis:

parengiant patogius taikyti ir patrauklius dalyvavimo metodus,

kuriant jaunimui skirtas dalyvavimo galimybes ir struktūras,

perduodant gerąją praktiką ir keičiantis ja,

nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu kuriant jaunimo tarybas ir teikiant joms paramą,

sukuriant saviraiškos galimybių nepalankioje padėtyje esančiam ir neformalioms grupėms priklausančiam jaunimui,

šalinant kliūtis judumui – tai svarbus jaunimo dalyvavimo ir geresnių žinių apie Europą veiksnys,

visapusiškai panaudojant turimas dalyvavimo priemones, Europos ir nacionaliniu lygmeniu parengtas įvairių dalyvių (9),

organizuojant nuolatinį struktūruotą dialogą, kuriame dalyvautų visi svarbiausi suinteresuotieji subjektai (jaunimas, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbantys asmenys, specialistai, tyrėjai, ekspertai, socialiniai partneriai, politikos kūrėjai ir pan.).

4.6.3

Reikėtų didinti jaunimo dalyvavimą jaunimo struktūrų veikloje ir apskritai pilietinės visuomenės gyvenime. Taip pat reikia aiškiau apibrėžti „dalyvavimo“ ir „aktyvaus pilietiškumo“ koncepcijas ir plačiau apie jas informuoti.

4.7   Socialinė įtrauktis

4.7.1

Jaunų žmonių potencialo skatinimas turėtų būti nuolatinis visuomenės rūpestis. Todėl reikėtų imtis konkrečių priemonių pagerinti mažiau galimybių turinčiam jaunimui skirtą politiką.

4.7.2

Darbas su jaunimu ir neformalus mokymasis yra labai veiksmingos jaunimo įtraukties skatinimo priemonės. Mokyklos nebaigusiems arba migrantų kilmės žmonėms geriau tinka neformalaus mokymosi projektai, skirti apsaugoti šiuos asmenis nuo galimos socialinės atskirties. Šis procesas neturėtų būti orientuotas į problemas arba skirtas tik tiems, kurie jau patiria sunkumų.

4.7.3

EESRK rekomenduoja imtis tikslinių priemonių skatinti projektus ir veiklą, tiesiogiai skirtus mažiau galimybių turinčiam jaunimui (tai galėtų būti įtraukta į dabartinę „Veiklaus jaunimo“ programą). Šios priemonės neturėtų pakeisti pagrindinio programos tikslo, o turėtų padėti spręsti mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinės įtraukties problemą.

4.7.4

Reikėtų dėti daugiau pastangų siekti socialinės sanglaudos regionuose, kuriuose jaunimo dalyvavimas yra mažas.

4.7.5

2010 m. paskelbimas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais yra gera proga remti ir plėtoti šią temą.

4.8   Savanoriška veikla

4.8.1

Kaip EESRK teigė savo ankstesnėse nuomonėse, savanoriška veikla yra vertinga patirtis asmenybės vystymuisi, socialinei bei profesinei integracijai visuomenėje ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant mažiau galimybių turinčio jaunimo įtrauktį (10).

4.8.2

Stiprindama savanoriškos veiklos vaidmenį, Europos Sąjunga turėtų pasirūpinti, kad jos politinėje darbotvarkėje išliktų būtinybė siekti didesnio tokios veiklos svarbos pripažinimo. Geras pavyzdys, kurį būtų galima plėtoti, yra Jaunimo paso sertifikatas. Reikėtų toliau vystyti tokias iniciatyvas kaip Europos savanorių tarnyba, o savanoriškos veiklos vertė turėtų būti pripažįstama ir kitose srityse (pavyzdžiui, kitos „Veiklaus jaunimo“ programos priemonės).

4.8.3

Reikėtų didesnės nacionalinių ir Europos lygmens savanoriškos veiklos sistemų sinergijos. Šiuo atveju, dirbant su skirtingomis savanoriškos veiklos koncepcijomis, reikėtų suderinti tokios veiklos apibrėžtį, kad ją būtų galima taikyti įvairiomis sąlygomis.

4.8.4

Kaip rekomenduota anksčiau, savanoriškos veiklos srityje būtina užtikrinti geresnį esamų nacionalinių ir Europos programų bendradarbiavimą, sumažinti technines kliūtis, taip pat spręsti su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų susijusius klausimus. EESRK paragino Europos Komisiją apsvarstyti mainų programų, atitinkančių Sąjungos kokybės standartus, ženklo sukūrimą. Savanoriškos veiklos kokybė, kokios ji bebūtų formos, yra svarbi ir turi būti užtikrinta atitinkamomis priemonėmis (11).

4.8.5

Reikėtų taip pat imtis pastangų neleisti, kad savanoriškos veiklos paslaugos pakeistų kai kurias užimtumo formas.

4.8.6

EESRK ragina tarybą priimti Europos Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Gruodžio 5-ąją minima tarptautinė savanorių diena taip pat yra puiki proga propaguoti savanorišką veiklą ir apie ją informuoti.

4.9   Jaunimas ir pasaulis

4.9.1

Globalizacijos procesas daro tiesioginį poveikį jaunimui. Šį poveikį reikėtų geriau ištirti pasitelkiant mokslinius tyrimus. Dalyvaudamas bendruose projektuose ir veikloje, ugdančiuose visuotinio solidarumo ir informuotumo jausmą, jaunimas jaučia didesnę atsakomybę prieš pasaulio bendruomenę.

4.9.2

Į jaunimo politiką turėtų būti įtrauktos pasaulinės problemos (aplinkosauga, klimato kaita, tvarus vystymasis), kad jaunimo politika ir jaunimo projektai prisidėtų prie pažangos šioje srityje. Savo ruožtu, priimant pasaulines politines priemones, reikėtų atsižvelgti ir į klausimus, susijusius su jaunimu.

4.9.3

Pritariama siūlymui 2011 m. struktūruoto dialogo tema pasirinkti temą „Jaunimas ir pasaulis“. Tai gera proga plačiau informuoti apie šį klausimą.

5.   Naujos bendradarbiavimo sistemos priemonės ir įgyvendinimas

5.1

EESRK apgailestauja, kad siūlomoje strategijoje nenurodomi konkretūs jos įgyvendinimo būdai bei priemonės įvertinti pasiektą pažangą Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Tačiau tikimasi, kad pagrindine priemone išliks atvirasis koordinavimo metodas. EESRK mano, kad jį turėtų papildyti atnaujintas Europos jaunimo paktas.

5.2

Būsima bendradarbiavimo sistema turėtų remtis sustiprintu struktūruotu dialogu, kuris turi būti kiek galima platesnio masto ir plėtojamas visais lygmenimis (įtraukiant jaunimą, su jaunimu dirbančius asmenis, nacionalines agentūras, tyrėjus ir kitus politikos ciklo suinteresuotuosius subjektus) ir visose politikos srityse. Ši sistema turėtų plačiai remtis principu „iš apačios į viršų“, apimti įvairias aktyvaus pilietiškumo formas ir įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą.

5.3

Politikos formavimas pagal šią strategiją turėtų būti pagrįstas faktais ir būti kiek galima skaidresnis. EESRK rekomenduoja naudoti Europos jaunimo politikos žinių centro (12) duomenų bazę visų ataskaitų, duomenų ir tyrimų skelbimui.

5.4

Pagrindinis proceso objektas turėtų būti jaunimas, o darbas su jaunimu yra veiksmingiausias būdas pasiekti jaunus žmones. Todėl prioritetą reikėtų teikti darbo su jaunimu kokybės vertinimui ir gerinimui.

Briuselis, 2009 m. spalio 1 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  Tik 33 proc. jaunų žmonių mano turintys įtakos visuomenėje Europos lygmeniu, o 50 proc. mano, kad jiems trūksta galimybių pareikšti savo nuomonę (internetu atliktos konsultacijos jaunimo klausimais rezultatai, 2008 m.).

(2)  Žr. UP2YOUTH projekto rezultatus, pateiktus 2009 m. balandžio mėn. paskelbtoje ES jaunimo ataskaitoje.

(3)  Žr. 2008 1 16 EESRK nuomonę „Mokytojų rengimo kokybės gerinimas“, pranešėjas Mário Soares, (OL C 1, 51, 2008 6 17).

(4)  67 proc. jaunimo ir jaunimo organizacijų yra nepatenkinti nacionalinėmis švietimo sistemomis (internetu atliktos konsultacijos jaunimo klausimais rezultatai, 2008 m.).

(5)  2009 m. balandžio mėn. paskelbtoje ES jaunimo ataskaitoje nurodoma, kad valstybėse narėse žemesnio lygmens vidurinį išsilavinimą turintiems žmonėms kyla tris kartus didesnis nedarbo pavojus nei aukštesnį išsilavinimą turintiems žmonėms.

(6)  Žr. 2008 m. sausio 17 d. EESRK nuomonę „Jaunimo visapusiško dalyvavimo švietimo ir užimtumo srityse ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“, pranešėjas Pavel Trantina (OL C 151, 2008 6 17).

(7)  2009 m. birželio 2–5 d. ES Tarybai pirmininkavusios Čekijos Prahoje surengto „Youth Event“ renginio išvados.

(8)  Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistika (ESAW).

(9)  Pavyzdžiui, Europos Tarybos parengta „Pataisyta Europos chartija dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime“, http://www.coe.int/t/dg4/youth/Resources/Documents/Bibliographies/Political_participation_en.asp

(10)  2006 m. gruodžio 13 d. EESRK nuomonė dėl savanoriškos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenėje ir jos poveikio, pranešėja Erika Koller (OL C 325, 2006 12 30).

(11)  Žr. 2009 m. vasario 25 d. EESRK tiriamąją nuomonę dėl Europos savanorių tarnybos, pranešėjas Thomas Janson, bendrapranešėjis Ionuț Sibian (OL C 218, 2009 09 11).

(12)  http://youth-partnership.coe.int/youth-partnership/ekcyp/index


Top