Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AE1466

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija (COM(2009) 82 galutinis)

OJ C 318, 23.12.2009, p. 97–100 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/97


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“

(COM(2009) 82 galutinis)

2009/C 318/19

Pranešėja: María Candelas SÁNCHEZ MIGUEL

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. vasario 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 2 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja María Candelas SÁNCHEZ MIGUEL.

456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d.–spalio 1 d. (2009 m. spalio 1 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 165 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

Prevencija – tai pagrindinis aplinkos apsaugos ir išsaugojimo principas, kuris leidžia maksimaliai sumažinti galimus stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, kurių priežastis – netausus gamtos išteklių naudojimas, padarinius civiliams gyventojams. EESRK ne kartą pabrėžė, kad atsakingos valstybių narių institucijos privalo įgyvendinti galiojančius šios srities teisės aktus ir kontroliuoti, ar jų laikomasi.

1.2

Siūlomas globalus nelaimių prevencijos metodas Komitetui atrodo tinkamas. Jis laikosi nuomonės, kad labai svarbus vaidmuo tenka visoms informacijos rinkimo priemonėms: tiek vertinant dabartinę padėtį (rengiant aprašą, sudarant rizikos zonų žemėlapius ir nustatant gerąją praktiką), tiek įgyvendinant metines Bendrijos civilinės saugos mechanizmo darbo programas, už kurias atsakingas Monitoringo ir informavimo centras. Reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį į vietos valdžios institucijų vaidmenį pasiūlyme pabrėžiant minėtų institucijų indėlį pasirenkant metodus, vykdant prevencinę veiklą ir ištikus nelaimėms imantis gyventojų gelbėjimo veiksmų.

1.3

Kalbant apie siūlomas prevencijos priemonių finansavimo sistemas, Komitetas mano, kad sudarant dabartinių nelaimių prevencijos sistemų, taip pat ir kitų konkrečių su žemės ūkio, pramonės ir kitokia politika susijusių sistemų aprašą būtina išplėsti finansavimo sritį, į ją įtraukiant parengties, planavimo ir ankstyvojo įspėjimo veiklą, kuriai turėtų būti skiriama pakankamai finansinių lėšų, kad neiškiltų pavojus dabartiniam veiksmingam Mechanizmo funkcionavimui.

1.4

Itin svarbu vykdyti ir plėtoti su nelaimių prevencijos priemonėmis susijusią tiriamąją veiklą. Neužtenka paminėti Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos – atskirą finansavimą reikėtų skirti ne tik Bendrijos, bet ir valstybių narių vykdomoms specialioms rizikos prevencijos programoms.

1.5

Galiausiai, tarptautinis bendradarbiavimas prevencijos srityje papildo dabartinį bendradarbiavimą, vykdomą reagavimo ir pagalbos teikimo įvykus nelaimėms atvejais. Ši priemonė yra grindžiama solidarumu ir plėtojama ne tik JT pastangomis, bet ir remiantis įvairiais tarptautiniais susitarimais, kuriuos yra pasirašiusi ES, pavyzdžiui, Euromed, Lomės konvencija, susitarimais su Lotynų Amerikos šalimis ir kt.

2.   Įvadas

2.1

ES įsipareigojo įgyvendinti prevencijos priemones klimato kaitos srityje ne tik laikydamasi pasirašytų tarptautinių susitarimų, bet ir todėl, kad pastaraisiais metais Europos teritorijoje viena po kitos įvyko keletas žmogaus sukeltų nelaimių. Ši prevencijos strategija gali ne tik padėti išsaugoti ir pagerinti mūsų kraštovaizdžio, jūrų ir upių būklę, bet ir tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

2.2

Aptariamame komunikate pristatytos priemonės grindžiamos praktika, kurios buvo laikomasi daugumoje Bendrijos šalių konkrečiais atvejais (potvynių, gaisrų) ir kuri leido per trumpą laikotarpį pradėti Bendrijos lygio koordinavimą, sudariusį sąlygas veikti greitai ir veiksmingai, tai pat reaguoti tarptautiniu mastu.

2.3

EESRK nuolat ragino koordinuoti ir, visų pirma, Bendrijos lygiu parengti integruotą Europos stichinių nelaimių prevencijos strategiją (1). Vis dėlto Komitetas norėtų pabrėžti, kad minėtas prevencijos priemones būtina paremti Bendrijos pagalbos teikimo sistema, taikoma įvykus bet kokio pobūdžio nelaimei. Ši sistema turėtų būti grindžiama solidarumu ir skirta ne tik Bendrijos šalims, bet ir visoms kitoms šalims, kurioms prireiktų mūsų žinių ir priemonių tokių nelaimių poveikiui sušvelninti.

2.4

Prevencija – tai pagrindinis aplinkos apsaugos ir išsaugojimo principas, kuris leidžia maksimaliai sumažinti galimus padarinius civiliams gyventojams. Jos tikslas – užtikrinti tausų gamtos išteklių naudojimą. Pastaraisiais metais žūstančių žmonių skaičius labai išaugo, biologinė įvairovė nyksta ir ekonominiai nuostoliai auga taip sparčiai, kad būtina iš naujo įvertinti, kaip laikomasi šiuo metu galiojančių teisės aktų. EESRK šiuo klausimu jau anksčiau yra pabrėžęs, kad atsakingos valstybių narių institucijos privalo įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir kontroliuoti, ar jų laikomasi (2). Tai būtų leidę išvengti tam tikrų nelaimių arba bent jau sušvelninti jų poveikį.

2.5

Aptariamame komunikate nustatyti prevencijos tikslai turi būti taikomi ne tik ES, todėl ES aktyviai dalyvavo 2009 m. birželio 16–19 d. Ženevoje vykusiame Pasaulio nelaimių rizikos mažinimo platformos antrajame susitikime. Iš esmės susitikimo išvados sutampa su Europos Komisijos pasiūlytais tikslais. Šioje nuomonėje bus aptartos kai kurios šios išvados.

3.   Komunikate pateiktų pasiūlymų santrauka

3.1

Šis komunikatas parengtas po to, kai Komisija susitarė su Europos Parlamentuir Taryba imtis aktyvesnių Bendrijos veiksmų nelaimių prevencijos ir jų padarinių švelninimo srityje.

3.2

Pagrindiniai prevencijos strategijos rengimo elementai iš esmės yra Europos lygiu jau priimtos priemonės, numatytos šiuo metu galiojančiuose atskirų sektorių teisės aktuose. Siekiama susisteminti ir suderinti dabartinius veiksmus ir priemones, kad jie taptų darnia visuma. Visų pirma dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos aspektus:

3.2.1

Sudarant informacijos apie nelaimes aprašą ir skleidžiant gerąją praktiką būtina geriau suprasti pradinę ir esamą padėtį, kadangi suinteresuotosioms šalims tokiu būdu sudaromos sąlygos keistis informacija. Tai leis sudaryti pavojaus ir (arba) rizikos zonų žemėlapius, kaip numatyta Direktyvoje 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (3). Šiuo požiūriu labai svarbu skatinti Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje (2007–2013 m.) numatytus mokslinius tyrimus.

3.2.2

Kitas siūlomas pagrindinis strategijos elementas yra nelaimių valdymo cikle veikiančių tarnybų ir įvairių politikos sričių susiejimas. Kadangi pagal Bendrijos civilinės saugos mechanizmą įvykdytų reagavimo operacijų metu sukaupta daug patirties, šis mechanizmas bus vienas iš kertinių šios priemonės aspektų. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad būtina vykdyti plačiosios visuomenės mokymus ir informavimą nelaimių prevencijos klausimais. Be to, atkreipiamas dėmesys į atitinkamų tarnybų tarpusavio ryšių gerinimą ir siūloma sukurti integruotą Europos tinklą, kuriam priklausytų valstybių narių nacionalinių tarnybų atstovai.

3.2.3

Vienas iš prevencijos veiksnių yra taikomų priemonių veikimo gerinimas ir ypač svarbu veiksmingiau panaudoti tikslinį Bendrijos finansavimą, kadangi užkirsti kelią visada pigiau negu šalinti padarinius. Šias priemones reikėtų numatyti kuriame nors iš fondų (pavyzdžiui, fonde, iš kurio finansuojami miškų atsodinimo ir (arba) apželdinimo miškais projektai) vadovaujantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais, kuriuose jau apibrėžtos daugelio stichinių nelaimių prevencijos nuostatos.

3.3

Galiausiai, siūloma stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą prevencijos srityje. Veikla bus vykdoma atsižvelgiant į JT Tarptautinę nelaimių pavojaus mažinimo strategiją (ISDR) ir bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę ir kaimynystės politiką.

4.   Pastabos dėl pasiūlymo

4.1   EESRK labai palankiai vertina Komisijos komunikato turinį. Nors akivaizdu, kad jame mažai naujovių, išdėstyta pozicija yra pagrįsta. Jei būtų įgyvendinami visi galiojantys Bendrijos teisės aktai, prevencijos priemonės būtų veiksmingos ir daugeliu atveju būtų išvengta arba įvyktų mažiau nelaimių, kurių, deja, pasitaiko vis dažniau. Prevencija yra veiksmas, kurio EESRK (4) dažniausiai ragina imtis.

4.2   Kalbant apie atskirus pasiūlymus, reikėtų pabrėžti, kad jie vertingi, nes yra visaapimančios strategijos pagrindas ir nėra skirti konkretiems atvejams, pavyzdžiui, kilus potvyniams. Komitetas mano, kad būtina bendra nelaimių – stichinių ar žmogaus sukeltų – prevencijos strategija, kuri būtų grindžiama kuo išsamesne informacija apie dabartinę mūsų kraštovaizdžio, jūrų ir upių, atmosferos būklę bei apie galimą CO2 nutekėjimą iš požeminių saugyklų. Taigi, pasiūlymas parengti informacijos apie nelaimes aprašą padėtų sudaryti rizikos zonų žemėlapius, kaip numatyta Potvynių direktyvoje, o tai pareikalaus prevencinių kompetentingų valdžios institucijų veiksmų.

4.2.1

Atsižvelgiant į nevienodą valstybių narių administracinio-teritorinio valdymo sistemą, už aplinkos apsaugą yra atsakingos skirtingos valdžios institucijos (5). Vis dėlto Komiteto nuomone svarbu, kad būtent jos būtų atsakingos ir už prevencinę veiklą, ir už pilietinės visuomenės informavimą bei švietimą. Nuo jų iš esmės priklauso, ar bus veiksmingos priemonės, skirtos išvengti stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių arba sušvelninti jų poveikį.

4.3   Komitetas mano, kad būtina pabrėžti Civilinės saugos finansinės priemonės (6) svarbą: įgyvendinant šios priemonės metines darbo programas galima imtis ne tik su Bendrijos civilinės saugos mechanizmu susijusios veiklos (transporto, mokymo ir kt.), bet ir kitų su parengtimi, planavimu, ankstyvuoju perspėjimu ir prevencija susijusių veiksmų.

4.4   2008 m. lapkričio mėn. patvirtintoje 2009 m. darbo programoje (DP) gerokai – nuo 1,1 mln. EUR (2008 m. DP) iki 2,25 mln. EUR (2009 m. DP) – padidėjo bendradarbiavimo prevencijos srityje projektams skirtas biudžetas. Tai sudarys sąlygas geriau įvertinti riziką ir taip aktyviau vykdyti prevenciją ir sumažinti ilgalaikius padarinius. Projektuose gali dalyvauti bet kokiu vyriausybiniu ar visuomeniniu lygiu civilinę saugą užtikrinančios tarnybos.

4.5   Komitetas taip pat nori atkreipti dėmesį, kad minėtoje darbo programoje buvo gerokai išplėsta mechanizmo, kurio vienas tikslų – padėti Komisijai įgyvendinti nelaimių prevencijos strategiją ir kaupti su šia sritimi susijusias žinias, paramos ir parengties veiksmų sritis. Jos biudžetas nuo 650 000 EUR (2008 m. DP) buvo padidintas iki 1 180 000 EUR, o į 2009 m. veiklos programą buvo įtrauktas mainams geriausia praktika prevencijos srityje skirtas skyrius.

4.6   Geriausios praktikos sklaida padės ne tik geriau koordinuoti kompetentingų valdžios institucijų veiklą, bet ir patobulinti rizikos prevencijos priemones ir konkrečius veiksmus įvykus nelaimėms. Šioje srityje Komitetas laikosi nuomonės, kad būtent Bendrijos civilinės saugos mechanizmas (7), plėtojant Monitoringo ir informavimo centro veiklą, turėtų užtikrinti tokių duomenų bazių centralizavimą, kad jos būtų kuo veiksmingesnės.

4.7   Atsižvelgdamas į tai, Komitetas laikosi nuomonės, kad pasiūlymas gerinti visų tarnybų tarpusavio ryšius sukuriant integruotą Europos tinklą, kurį sudarytų valstybių narių atitinkamos nacionalinės tarnybos, ne tik leistų nelaimių atveju pasinaudoti geriausia praktika, bet ir atliktų prevencinę funkciją tais atvejais, kai reaguoti paprastai būna sudėtinga.

4.8   Svarbus klausimas – prevencijos priemonių finansavimas. Pasiūlyme numatyti du dalykai:

2009 m. sudaryti Bendrijos priemonių, skirtų nelaimių prevencijai finansuoti, sąrašą siekiant įvertinti, kaip jos naudojamos ir nustatyti galimus jų trūkumus (8),

parengti prevencinių priemonių, finansuojamų iš įvairių Bendrijos politikos sričių, katalogą (pavyzdžiui, įtraukti jas į miškų atsodinimo ir (arba) apželdinimo miškais projektus).

4.9   EESRK laikosi nuomonės, jog be pateiktų pasiūlymų reikia aptarti ir tinkamo civilinės saugos finansavimo (Civilinės saugos finansinės priemonės) klausimą, kad dėl naujų uždavinių nesumažėtų Bendrijos mechanizmo pajėgumai ne tik vykdyti prevenciją, bet ir reaguoti ištikus nelaimėms.

4.10   Svarbu dar kartą pabrėžti, kad prevencijos srityje reikšmingas vaidmuo tenka moksliniams tyrimams, todėl būtina investuoti į prioritetinius uždavinius, kurie jau sprendžiami įgyvendinant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą (2007–2013 m.). Vis dėlto kalbant apie konkrečius prevencijos veiksmus, būtų galima panaudoti kitas su atitinkamomis politikos sritimis susijusias ekonomines priemones, pavyzdžiui, miškininkystės srityje – antrojo BŽŪP ramsčio lėšas. Šiuo klausimu Komitetas mano, kad Komisijai derėtų nustatyti galimus įvairių sričių Bendrijos politikos – ne tik BŽŪP, bet ir regioninės, energetikos, klimato kaitos politika ir pan., finansavimo šaltinius, kad būtų galima imtis veiksmingų bet kurio pobūdžio nelaimių prevencijos veiksmų.

4.11   Be to, Komitetas nori pabrėžti, kad labai svarbu, jog piliečiai ir socialinės bei savanoriškos veiklos organizacijos suvoktų prevencijos politikos, kuri leidžia užtikrinti didesnę saugą ir tinkamą reagavimą susidarius kritinei padėčiai, svarbą. Pilietinės visuomenės mokymas ir informavimas prevencijos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo klausimais yra vienas pagrindinių kompetentingų valdžios institucijų uždavinių, ypač vietos valdžios institucijų, kurios yra arti išteklių ir sprendžia jų naudojimo klausimus.

4.12   Galiausiai, vienas svarbiausių dokumento aspektų yra pasiūlymas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ne tik pagalbos teikimo, bet ir prevencijos srityje. Šiuo požiūriu labai svarbi JT Tarptautinė nelaimių pavojaus mažinimo strategija (ISDR), skirta besivystančioms šalims. Bet kuriuo atveju, vadovaujant JT, reikėtų dėti pastangas sukurti universalesnius reagavimo mechanizmus, bet nesumažinti Europos reagavimo veiksmų masto, kadangi neseniai įvykusių nelaimių metu jie buvo išties naudingi.

4.13   Į Europos kaimynystės politiką reikėtų visada įtraukti bendradarbiavimui rizikos prevencijos srityje skirtą skyrių, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis, be kita ko, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir JT Tarptautinės nelaimių pavojaus mažinimo strategijos (ISDR) Hyogo veiksmų programą.

2009 m. spalio 1 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  OL C 204, 2008 8 9, p. 66.

(2)  OL C 221, 2005 9 8, p. 35.

(3)  OL L 288, 2007 11 6.

(4)  OL C 221, 2005 9 8, p. 35, OL C 195, 2006 8 18, p. 40 ir OL C 204, 2008 8 9, p. 66.

(5)  Platformos išvadų 12 punkte raginama vystyti partnerystes, kurios ir pripažintų, ir sustiprintų centrinių bei vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės tarpusavio priklausomybę.

(6)  2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas, nustatantis civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas).

(7)  OL C 204, 2008 8 9.

(8)  Platformos išvadų 17 punkte rekomenduojama įvertinti pasaulyje esančias finansavimo priemones, kurios gali būti panaudotos nelaimių skaičiui sumažinti.


Top