Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CN0274

Byla C-274/09: 2009 m. liepos 20 d. Oberlandesgericht München (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Privater Rettungsdienst und Krankentransport Stadler prieš Zweckverband für Rettungsdienst und Feuerwehralarmierung Passau — Tretieji asmenys: Malteser Hilfsdienst e.V. und Bayerisches Rotes Kreuz

OJ C 267, 7.11.2009, p. 28–28 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/28


2009 m. liepos 20 d.Oberlandesgericht München (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Privater Rettungsdienst und Krankentransport Stadler prieš Zweckverband für Rettungsdienst und Feuerwehralarmierung Passau — Tretieji asmenys: Malteser Hilfsdienst e.V. und Bayerisches Rotes Kreuz

(Byla C-274/09)

2009/C 267/50

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht München

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Privater Rettungsdienst und Krankentransport Stadler

Atsakovas: Zweckverband für Rettungsdienst und Feuerwehralarmierung Passau

Tretieji asmenys: Malteser Hilfsdienst e.V. ir Bayerisches Rotes Kreuz

Prejudiciniai klausimai

Remiantis EB 234 straipsnio pirmąja pastraipa Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti šie prejudiciniai klausimai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) (toliau — direktyva) išaiškinimo:

1.

Ar paslaugų (šioje byloje — gelbėjimo paslaugų) teikimo sutartis, pagal kurią perkančioji organizacija paslaugų teikėjui tiesiogiai nemoka piniginio atlygio, o:

a)

derėdamasi su paslaugų teikėju ir trečiuoju asmeniu, kurie savo ruožtu yra perkančiosios organizacijos (šioje byloje — socialinio draudimo įstaigos), nustato atlygį už naudojimąsi teikiamomis paslaugomis,

b)

jei nesusitariama, sprendimą priima šiuo tikslu numatyta arbitražo institucija, kurį gali peržiūrėti valstybiniai teismai, ir

c)

atlygį moka ne tiesiogiai naudotojai, o Centrinė atsiskaitymų institucija, kurios paslaugomis paslaugų teikėjas turi naudotis pagal įstatymą, atlikdama reguliarius dalinius mokėjimus paslaugų teikėjui,

vien dėl šios priežasties laikytina paslaugų koncesija direktyvos 1 straipsnio 4 dalies prasme, atskiriant ją nuo paslaugų pirkimo sutarties direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a ir d punktų prasme?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar paslaugų koncesija yra tuomet, kai apribojama su viešąją paslauga susijusi verslo rizika, nes:

a)

remiantis įstatymu, atlygis už naudojimąsi paslaugomis grindžiamas pagal verslo principus apskaičiuojamomis išlaidomis, suderinamomis su tinkamu paslaugų teikimu, pelninga ir ekonomiška veikla bei veiksminga organizacija, ir

b)

atlygį už naudojimąsi paslaugomis turi sumokėti mokios socialinio draudimo įstaigos,

c)

aiškiai užtikrinama išimtinė naudojimosi teisė sutartyje nustatytoje srityje,

bet šią visą apribotą riziką perima paslaugų teikėjas?


(1)  OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.


Top