EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007IE1715

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo: dabartinė padėtis ir būsimos perspektyvos

OJ C 120, 16.5.2008, p. 96–100 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

16.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/96


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo: dabartinė padėtis ir būsimos perspektyvos

(2008/C 120/20)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 29 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. rugsėjo 27 d. nusprendė parengti nuomonę dėl

Lisabonos strategijos įgyvendinimo: dabartinė padėtis ir būsimos perspektyvos.

Komiteto biuras pavedė ad hoc biuro grupei, pavadintai „Lisabonos grupe“, organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu. Pranešėjai Joost van Iersel ir Miklós Barabás.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 440-ojoje plenarinėje sesijoje, kuri vyko 2007 m. gruodžio 12–13 d. (2007 m. gruodžio 13 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Joost van Iersel, o Miklós Barabás bendrapranešėju, ir priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK nuomone, pageidautina įtraukti valstybių narių organizuotą pilietinę visuomenę, pirmiausia jau įsteigtas (1) nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas (ESRT), kaip partneres įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę. Šiuo tikslu EESRK siūlo:

1.1.1

Kartu su vyriausybėmis, visuomeninės grupės turi skatinti kūrybinį požiūrį ir, atsižvelgdamos į permainas, imtis konkrečių veiksmingų praktinių priemonių. Kad Lisabonos procesas būtų sėkmingas, o jo tikslai įgyvendinti, reikia papildomų partnerysčių ir naujų aljansų (2). Todėl šioje nuomonėje daugiausia kalbama apie nacionalinių ESRT ir organizuotos pilietinės visuomenės indėlį.

1.1.2

siekiant parengti ir įgyvendinti nacionalines reformų programas (NRP) ir konkrečias šaliai skirtas rekomendacijas, pagal keleto valstybių narių gerą praktiką informavimas, konsultavimasis ir skaidrumas yra būtinas visose srityse.

1.1.3

Taip pat svarbu, kad organizuota pilietinė visuomenė būtų kuo anksčiau įtraukta rengiant kito, po 2010 m. prasidėsiančio, etapo perspektyvas, kurios remtųsi augimu, darbo vietų kūrimu, socialine sanglauda ir tvariu vystymusi.

1.1.4

EESRK pabrėžia, kad veiksmingas įgyvendinimas leistų plačiau paskleisti informaciją apie Lisabonos darbotvarkę ir padidintų ilgalaikį nuoseklumą.

1.1.5

Valstybių narių ESRT vertėtų keistis su EESRK nuomonėmis dėl NRP ir Lisabonos darbotvarkės. EESRK galėtų paremti šį procesą.

1.1.6

Visos valstybių narių ESRT turėtų būti įtraukiamos į kasmetines Komisijos konsultacijas. Valstybių narių ESRT ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų pakviesti Komisijos narius idėjoms ir pageidautiniems veiklos būdams aptarti nacionaliniu mastu.

1.1.7

Kalbant apie darbą Taryboje, EESRK domisi galimybe dalyvauti Lisabonos metodikos darbo grupėje, Tarybos ekonominės politikos komitetui parėmus.

1.1.8

EESRK siūlo Europos Vadovų Tarybai suteikti EESRK teisę kiekvienais metais skelbti pranešimą, kuriame būtų išdėstyta turima informacija apie organizuotos pilietinės visuomenės ir valstybių narių ESRT, jeigu jos sukurtos, dalyvavimą įgyvendinant Lisabonos strategiją, įskaitant konkrečius pasiūlymus ir pageidautinus patobulinimus (3).

1.1.9

EESRK pasiūlymai sutampa su Europos Parlamento ir Regionų komiteto veiksmais nacionalinių parlamentų ir regionų atžvilgiu. EESRK pritaria tolesniam bendradarbiavimo stiprinimui.

2.   Įžanga

2.1

Nuo 2005 m. Lisabonos procesas pažengė į priekį ir turinio, ir instituciniu požiūriu. Valstybės narės vis dažniau laikosi vieningos nuomonės, kad reikia struktūrinių pakeitimų konkurencingumo, žiniomis pagrįstos visuomenės, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo srityje.

2.2

Instituciniu požiūriu, atnaujintos Lisabonos strategijos metodika buvo pakeista tinkamai. Buvo padaryti šie pakeitimai:

aiški integruotų gairių darbotvarkė,

išsamios nacionalinės reformų programos (NRP),

aiškiau išdėstytas Komisijos vaidmuo,

Komisija stebi valstybėse narėse vykstančius procesus,

konkrečios šaliai skirtos rekomendacijos,

tarpusavio spaudimas.

2.3

Kaip rodo praktika, tinkamai apibrėžta ir suderinta Europos darbotvarkė ir svarbaus atviro koordinavimo metodo pakartotinis taikymas laikantis subsidiarumo principo duoda rezultatų. Valstybės narės vis labiau supranta viena kitą ir kritiškai keičiasi nuomonėmis apie pertvarkymus. Pritaikius naują metodiką, vis daugiau valstybių narių noriai žvalgosi, kas vyksta kitose valstybėse ir svarsto geriausios praktikos pavyzdžius.

2.4

Nepaisant to, retorika ir realybė labai skiriasi. Didžiausia problema — įgyvendinimas, kuris dažnai būna neišsamus arba netikslus. Dažnai trūksta konkrečių uždavinių, įvertinamų tikslų ir grafiko.

2.5

Be to, padėtis valstybėse narėse labai skiriasi. Ne visos valstybės narės noriai priima valstybių partnerių ar Komisijos kritines pastabas. Šiuo metu vyksta daugiašalis stebėjimas — valstybės narės jau nagrinėja viena kitos NRP.

2.6

Dauguma vyriausybių paskyrė koordinatorių — asmenį, atsakingą už Lisabonos strategijos įgyvendinimą. Tokia nuostata leis vyriausybėms ir Komisijai geriau koordinuoti bendradarbiavimą ir padidins proceso skaidrumą. Dažniausia šis ministras arba valstybės sekretorius pats turi apibrėžti savo funkcijas vyriausybėje bei santykius su parlamentu ir visuomene.

2.7

Sakoma, kad Lisabonos strategija — geriausiai Europoje saugoma paslaptis, nes žodžiai „Lisabonos strategija“ vartojami retai. Nuo jos atnaujinimo pradžios 2005 m., iš dalies pertvarkant metodiką, valstybėse narėse pagal suderintas gaires laipsniškai vykdomos reformos.

2.8

Dabar procesas vyksta sklandžiai, tačiau būsimi dveji metai lems, ar jis bus tęsiamas ir gilinamas. Pirmiausia itin svarbu, kad procesas turėtų aiškią ir patvirtintą struktūrą, kurią net ir nevyriausybiniai subjektai priimtų kaip Europos lygmens strategiją, ir kad, remiantis šia struktūra, vyktų pertvarka ir vyriausybių politikos konvergencija.

3.   Bendra EESRK, valstybių narių ESRT ir organizuotos pilietinės visuomenės atsakomybė Lisabonos procese

3.1

Lisabonos darbotvarke Europos visuomenei siekiama sudaryti galimybes įveikti XXI a. problemas ir užtikrinti jos padėtį ir vaidmenį, pasaulyje vis daugėjant įtaką darančių subjektų. Taip pat svarbu nusistatymas ir požiūris.

3.2

Šio proceso negalima tiesiog palikti vien politikos formuotojams, teisės aktų rengėjams ir aukšto lygio grupėms. Tai turėtų būti visų procesas visiems ir su visais dėl dviejų priežasčių:

siekiant nustatyti kuo geresnius veiklos būdus pageidautina, kad prisidėtų daug visuomenės grupių,

įgyvendinimas valstybėse narėse labai priklauso nuo visų atitinkamų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimo. Svarbiausia — bendra atsakomybė.

3.3

Bendra socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atsakomybė ir aktyvus jų dalyvavimas sustiprintų procesą, nes tai apimtų abu metodus — „nuo bendro prie atskiro“ ir „nuo atskiro prie bendro“. Be to, jų dalyvavimas suteiktų daugiau būtinos kokybiškos visuomenės paramos.

3.4

Kol kas daugelyje valstybių narių nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (ESRT) ir pilietinės visuomenės galimybės dalyvauti Lisabonos procese buvo ribotos. Reikia imtis papildomų veiksmų ir skatinti jų bendrą atsakomybę. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių ESRT, reikėtų rasti kitas institucinio pilietinės visuomenės įtraukimo formas.

3.5

Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos turi dalyvauti visuose kalendoriniais metais vykstančiuose Lisabonos proceso etapuose, kurie susideda iš vertinimo (vykstančio etapo), NRP parengimo, įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų bei konkrečiai šaliai skirtų ilgalaikių rekomendacijų.

3.6

EESRK nuomone, pageidautina keturiais būdais įtraukti valstybių narių ESRT į Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimą:

užtikrinant patenkinamą informavimą ir konsultavimąsi,

kritiškai nagrinėjant įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu,

pateikiant konkrečius pasiūlymus,

pasitelkus platesnes diskusijas valstybių narių lygmeniu, plačiau skleisti informaciją apie Lisabonos darbotvarkę.

3.7

Šalyse, kuriose nėra nacionalinių ESRT arba trišalių komisijų, reikia rasti kitus socialinių partnerių įtraukimo į konsultavimosi procesą būdus. Tai pasakytina ir apie organizuotą pilietinę visuomenę (4).

3.8

Reikia pabrėžti, kad tokį patį metodą reikėtų taikyti regioniniu ir vietos lygmeniu, kuris dažnai būna lemiamas realiam įgyvendinimui. Siekiant teritorinės ir socialinės sanglaudos turi būti skatinamos regioninio lygmens partnerystės su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

3.9

Be to, siekiant regioniniu ir vietos lygmeniu paversti Lisabonos strategijos veiksmų planus tikrove, juos reikia veiksmingai valdyti ir panaudoti struktūrinius fondus.

3.10

Kalbant apie patį EESRK, jo vaidmuo yra ketveriopas:

pateikti organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį;

Komitetas gali būti informavimo priemonė, išdėstanti nacionalinių ESRT ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų nuomones, ir suteikianti papildomą naudą Komisijos ir Tarybos diskusijoms;

EESRK, kartu su nacionalinėmis ESRT, gali būti forumu keistis nuomonėmis ir geriausia praktika ir tapti forumu diskusijoms tarp valstybių narių ESRT ir Komisijos (5);

EESRK gali prisidėti prie Lisabonos proceso tikslų ir rezultatų skleidimo.

4.   Darbas 2006m. pavasario Tarybos patvirtintomis prioritetinėmis temomis

4.1

2007 m. liepos mėn. plenarinėje sesijoje EESRK, kaip prašoma, patvirtino keturias nuomones savo iniciatyva:

„Prioritetinių gyventojų grupių užimtumas“ (6)

„Investicijos į žinias ir inovacijas“ (7)

„Verslo, visų pirma MVĮ, potencialas“ (8)

„Europos energetikos politikos apibrėžimas“ (9).

Rengiant šias nuomones savo iniciatyva dalyvavo valstybių narių ESRT. Jų įnašai pridėti prie nuomonių. Vėliau EESRK priėmė dar vieną nuomonę dėl geresnės klimato kaitos strategijos integracijos į Lisabonos strategiją.

4.2

Šiose nuomonėse savo iniciatyva pateikiami ir teminiai valstybių narių ESRT indėliai pagrindiniais Tarybos įvardytais klausimais — konkreti informacija, skirta Komisijos pranešimui ir padėsianti surengti platesnes diskusijas artėjant 2008 m. kovo mėn. vyksiančiam Lisabonos aukščiausio lygio susitikimui.

4.3

Šia nuomone savo iniciatyva pirmiausia siekiama prisidėti prie diskusijų Taryboje. Pagrindinis tikslas — nurodyti socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį procese.

4.4

Rengiant EESRK nuomonę pravertė Ryšių grupės su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais indėlis. Jis pridedamas prie šios nuomonės.

5.   Socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas

5.1

Labai svarbu, kad Lisabonos darbotvarkė visuomenėje būtų aptariama viešai kaip pageidaujama Europos darbotvarkė, atitinkanti valstybių narių aplinkybes, procedūras ir teisinius reikalavimus.

5.2

Komisijos dokumentai turėtų būti tinkamai orientuoti platesnėms visuomenės diskusijoms skatinti. Ieškant naujų produktyvių partnerysčių reikia susitelkimo ir įžvalgumo, informavimo ir komunikacijos.

5.3

Daugiau diskusijų ir skaidrumo reiškia pagilinti visuomenės žinias. Tai gali skatinti kūrybingumą ir atvirumą netradiciniams pasiūlymams ir sprendimams. Įvairiose šalyse naudingos priemonės, praktika ir (arba) socialinių partnerių derybos sektorių arba įmonės lygmeniu kartais duoda įdomių mikroekonominių rezultatų.

5.4

Svarbiausia, kaip kompetentingi socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos procese gali būti įtraukti į NRP ir ES rekomendacijų įgyvendinimą.

5.5

Visų šių subjektų dalyvavimas gali labiau suartinti valstybių narių vidaus darbotvarkes. Šis suartėjimas pageidautinas dėl didėjančios Europos ekonomikos tarpusavio priklausomybės ir su tuo susijusio poveikio, peržengiančio valstybės sienas.

5.6

Esama praktinių įrodymų, kad Lisabonos procesas geriau veikia tada, kai socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos aktyviai prisiima bendrą atsakomybę. Lisabonos procesui būtina palanki bendradarbiavimo kultūra. Esama ženklų, kad valstybėse narėse toks bendradarbiavimas prasideda.

5.7

Socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo mastas valstybėse narėse (10) skiriasi iš dalies dėl nevienodo ESRT ir panašių organizacijų teisinio reglamentavimo ir iš dalies dėl skirtingo informavimo apie Lisabonos strategiją ir konsultavimosi, kuris vis dar išvystytas nepakankamai.

5.8

Komisija turėtų skatinti visas valstybes nares į valstybės lygmens konsultacijas įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir nacionalines ESRT, jei tokios yra.

5.9

Vykstant konsultacijoms su kai kuriomis valstybėmis narėmis Komisija taip pat susitinka su socialiniais partneriais. Ši praktika turėtų būti laipsniškai išplėsta. Ją taikydama Komisija galėtų aktyviau atlikti stebėjimo funkciją. Be to, šalyse, kuriose vyriausybė priklauso ESRT arba trišalei komisijai, patartina, kad Komisija su socialiniais partneriais susitiktų atskirai.

5.10

Valstybių narių ESRT vertėtų keistis konsultavimosi ir dalyvavimo patirtimi (11). Tai gali apimti:

informavimą ir konsultavimąsi dėl Lisabonos darbotvarkės valstybių narių lygmeniu,

ESRK nuomonės pateikimo vyriausybei būdą,

kokiu mastu šios nuomonės atsispindi vyriausybės politikoje.

5.11

Siekiant skatinti vienodą valstybių narių ESRT praktiką, praverstų dvišaliai arba trišaliai posėdžiai (forumai, apskritojo stalo diskusijos).

5.12

EESRK galėtų prisidėti rinkdamas visos Europos ESRT informavimo ir konsultavimosi geros praktikos pavyzdžius ir parengdamas valstybių narių socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų skatinamos įdomios praktikos ir priemonių sąrašą.

5.13

Valstybių narių, kuriose nėra ESRT, atveju, EESRK galėtų tiesiogiai bendradarbiauti su šių šalių pilietinės visuomenės organizacijomis, siųsdamos savo narius į įvairias tiriamąsias komandiruotes, pvz., organizuojant klausymus nacionaliniu lygiu.

6.   Dalijimasis geriausia praktika

6.1

Neabejotinai tam tikrą papildomą naudą suteiktų konkretūs mikroekonominiai pavyzdžiai, kai buvo pasiekti valstybių narių tikslai arba juos tikimasi pasiekti dalyvaujant socialiniams partneriams ir valstybių narių organizuotai pilietinei visuomenei.

6.2

Pavyzdžiai:

Moksliniai tyrimai, inovacijos, žinios

žiniomis grindžiamos visuomenės skatinimas,

švietimas visais lygiais, įskaitant profesinį mokymą. Nauji įgūdžiai ir naujos galimybės,

susitarimų dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir atvirų mokymo centrų atnaujinimas,

universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir MVĮ bendradarbiavimas,

Europos technologijos instituto įsteigimas,

inovacijų platformos dalyvaujant privačiam sektoriui.

Verslumas ir konkurencingumas

naujų įmonių steigimosi ir verslumo skatinimas,

ypatingas dėmesys MVĮ — teisinės sąlygos, rizikos kapitalas,

įmonėms taikomas „vieno langelio“ principas,

administracinės naštos mažinimas ir ypač sričių, kuriose šis mažinimas būtų veiksmingiausias, nustatymas,

e. vyriausybė,

subsidijos MVĮ inovacijoms („inovacijų investiciniai čekiai“),

konkrečios mokesčių priemonės.

Darbo rinka ir užimtumas

inovacinės darbo vietų jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms kūrimo idėjos ir įvertinami tikslai,

pažeidžiamų grupių socialinė integracija,

lyčių lygybė,

tvarių darbo vietų kūrimo skatinimas,

pageidautinos darbo ne visą darbo dieną koncepcijos,

naujos „lankstumo ir užimtumo garantijų“ įgyvendinimo idėjos ir būdai,

naujos partnerystės regioniniu ir vietos lygmeniu,

socialinės ekonomikos įmonės.

Be to, reikėtų aptarti su energetika ir klimato kaita susijusias konkrečias veiksmingas priemones, įskaitant grafikus.

Visais šiais atvejais vienoje arba kelete valstybių narių vyksta suinteresuotų subjektų diskusijos. Valstybių narių ESRT ir organizuota pilietinė visuomenė turi savo požiūrį į praktinį taikymą. Vyriausybės pareigūnų ir politikų diskusijas neabejotinai praturtintų tinkamais būdais pateikti platesnių visuomenės grupių pasiūlymai, iš kurių būtų matyti Europos visuomenės galimybių įvairovė.

6.3

Platesnė diskusija su suinteresuotais subjektais padėtų nusistatyti naujus konkrečius atviro koordinavimo metodo tikslus. Ji galėtų apimti palyginamąją analizę, rodiklių ir tarpusavio vertinimų sistemą organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimui įvertinti.

6.4

Komisijai ir Tarybai taip pat būtų įdomu žinoti, kokius klausimus valstybių narių ESRT aptaria tarpusavyje. EESRK galėtų išvardyti visai Europai svarbius klausimus. Kuo labiau šios diskusijos susijusios su konkrečiomis koncepcijomis ir priemonėmis, kuriomis skatinama siekti Lisabonos tikslų, tuo daugiau dėmesio joms bus skiriama vyriausybės aplinkoje.

6.5

Svarbiausia — įgyvendinimas ir būdas, kaip jis užtikrinamas nustatant siekius, įvertinamus uždavinius ir grafikus. Organizuota pilietinė visuomenė ir ypač valstybių narių ESRT gali atlikti veiksmingą vaidmenį nustatydamos trūkumus ir padėdamos rasti tvarius sprendimus.

2007 m. gruodžio 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Šiuo požiūriu ES institucinė struktūra yra labai skirtinga: ESRT veikia daugelyje valstybių narių, daugumoje naujų valstybių narių veikia trišalės komisijos (socialiniai partneriai ir vyriausybė), kelete valstybių narių ESRT nėra. EESRK bando sukaupti kuo daugiau atstovaujančių įstaigų indėlių, kurie bus pridėti prie šios nuomonės Europos Komisijos skirtame bendrame pranešime.

(2)  EESRK rezoliucija dėl „Atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo“OL C 97, 2007 4 27.

(3)  EESRK pažymi, kad jis jokiu būdu nesikiša į valstybėse narėse, visų pirma Ispanijoje, galiojančias socialinių partnerių konsultavimo procedūras arba kompetencijas ir neabejoja jų teisėtumu.

(4)  Kaip pavyzdį galima paminėti Švediją, kurios vyriausybė keletą kartų per metus konsultuojasi su socialiniais partneriais (rengiant NRP) bei, atskiruose posėdžiuose — su organizuota pilietine visuomene.

(5)  Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad pastaruoju metu Europos Parlamentas kartu su valstybių narių parlamentais irgi sukūrė koordinavimo struktūrą.

(6)  „Prioritetinių gyventojų grupių užimtumas (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p. 93.

(http://www.eesc.europa.eu/lisbon_strategy/eesc_documents/index_en.asp).

(7)  „Investicijos į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p. 17.

(http://www.eesc.europa.eu/lisbon_strategy/eesc_documents/index_en.asp).

(8)  „Verslo, visų pirma MVĮ, potencialas (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p. 8.

(http://www.eesc.europa.eu/lisbon_strategy/eesc_documents/index_en.asp).

(9)  „Europos energetikos politikos apibrėžimas (Lisabonos strategija)“, OL C 256, 2007 10 27, p. 31.

(http://www.eesc.europa.eu/lisbon_strategy/eesc_documents/index_en.asp).

(10)  Žr. 3 išnašą.

(11)  Būdingas valstybių narių NRP stebėjimo pavyzdys — Graikijos ESRT, įkūrusi Lisabonos strategijos observatoriją. Tai — visuomenės matoma priemonė pažangai arba nepakankamai pažangai stebėti. Kitos ESRT suinteresuotos sekti šiuo pavyzdžiu.


Top