16.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/82

1.1

Šioje nuomonėje savo iniciatyva pateikiami politiniai pasiūlymai dėl glaudžiai tarpusavyje susijusių migracijos ir vystymosi sričių.

1.2

Pagrindinį dėmesį skiriant praktiniams pavyzdžiams, rekomendacijoms ir galimiems abiems šalims naudingiems bendradarbiavimo susitarimams, migraciją galima laikyti „vystymosi priemone“. Pristatydamas konkrečias priemones, Komitetas tikisi diskusijas iš politinio lygmens perkelti į programavimo lygmenį.

1.3

Sudarant palankias sąlygas pavedimams (3.4–3.8), kurie leistų padidinti gavėjų pajamas, ir galbūt reguliuojant migracijos srautus, kad jie būtų naudingi mažiausiai išsivysčiusioms šalims arba tam tikroms besivystančių šalių visuomenės kategorijoms, turinčioms menkas pajamas (4.2), migracijos ir vystymosi politikos įgyvendinimas duos geriausių rezultatų. Bendro vystymosi koncepcija suteikia galimybę privačius pavedimus panaudoti visiems gyventojams naudingiems infrastruktūros projektams vykdyti (5.1–5.2). Kitas bendro vystymosi formas galima plėtoti bendradarbiaujant su išeivijos organizacijomis, kad būtų sutelkti tiesioginėms užsienio investicijoms, žinių ir technologijos perdavimui, socialinėms ir kultūrinėms perlaidoms būtini žmoniškieji ir (arba) finansiniai ištekliai (5.3–5.8). Be to, migracijos ir vystymosi politika gali padėti sušvelninti neigiamą protų nutekėjimo poveikį, jei būtų sukurti smegenų trestai ir sudarytos palankios sąlygos apykaitinės ir virtualios migracijos modeliams (6.2–6.6.4). Galiausiai Komitetas mano, kad migracijos ir vystymosi politika bus sėkminga tik tuomet, jei ji bus susieta su kitomis atitinkamomis veiklos sritimis ir bus užtikrintas politikos nuoseklumas (7.1–7.3).

1.4

Ši nuomonė papildo EESRK nuomonę dėl ES imigracijos ir bendradarbiavimo su kilmės šalimis politikos siekiant skatinti vystymąsi, kurios pranešėjas Pariza Castaños (1). Be to, joje pritariama Komisijos komunikatui dėl apykaitinės migracijos ir Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių judumo partnerysčių (2).

2.1

Globalizacijos procesas sudarė sąlygas laisvam kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimui, tačiau žmonių judėjimas vis dar lieka labiausiai apribota globalizacijos sritis. Kad mažiau išsivysčiusios šalims galėtų labiau pasinaudoti globalizacijos skatinamu ekonomikos augimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti laisvam žmonių judėjimui. Šioje nuomonėje vadovaujamasi koncepcija, kad migracija — besivystančių šalių galimybė lygesnėmis teisėmis dalyvauti šių dienų globalizuotoje ekonomikoje. Migracija teikia tam tikrų nelygybės mažinimo galimybių, tačiau migracijos nederėtų laikyti tradicinės pagalbos vystymuisi pakaitalu.

2.2

Koncepcija, kad migracija yra globalizacijos ir vystymosi sąsaja, grindžiama dviem argumentais. Pirma, demografinės tendencijos aiškiai rodo, kad esamas darbo jėgos trūkumas Europos Sąjungos šalyse artimiausioje ateityje ir toliau didės, ypač darbui imlių paslaugų sektoriuose. Antra, Pasaulio bankas prognozuoja, kad gerai valdoma migracija artimoje ateityje neturtingų šalių gyventojams galėtų suteikti daug piniginės paramos perlaidų pavidalu (3). Perlaidų srautai EBPO šalyse, iš EBPO šalių į besivystančias šalis ir netgi tarp besivystančių šalių nuolat didėja (4). Taigi, tarptautinė migracija gali būti svarbus veiksnys siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Perlaidos, bendro vystymosi ir apykaitinės migracijos koncepcijos teikia didelių vystymosi galimybių. Ypač svarbu tai, kad šias vystymosi galimybes skatina Vakarų Europos darbo rinkos poreikiai.

2.3

Šioje nuomonėje pabrėžiama, kad įgyvendinant migracijos ir vystymosi politiką reikia laikytis gerai išplėtoto, visapusiško ir integruoto požiūrio, kuris galėtų sudaryti sąlygas laimėti abiem pusėms.

2.4

Vadovaujantis šiuo požiūriu, pripažįstama, kad nėra teigiamo ir neigiamo migracijos poveikio besivystančioms šalims pusiausvyros, ir atitinkamai vertinami sąnaudų ir naudos veiksniai. Kai kuriose šalyse migracija sumažina per didelio gyventojų skaičiaus ir nedarbo keliamas problemas, o sąmoningas kvalifikuotos darbo jėgos eksportas tampa būsimų perlaidų į kilmės šalį, tiesioginių užsienio investicijų ir žinių perkėlimo šaltiniu, tačiau kitose šalyse nuolatinis žmogiškųjų išteklių nutekėjimas labai stabdo vystymąsi. Todėl gerai valdoma migracija didina teigiamą migracijos poveikį ir kartu mažina neigiamą.

2.5

Komitetas pritaria pagrindinių tarptautinių vystymosi organizacijų, pvz., Pasaulio banko, JK Tarptautinio vystymosi departamento, „Oxfam“ ir kitų, vertinimams. Visuose juose pabrėžiama, kad tarptautinė migracija teikia vystymosi galimybių — kilmės šalyse mažina skurdą ir sudaro sąlygas ekonomikos vystymuisi. Dėl perlaidų smarkiai padidėja jas gaunančių namų ūkių pajamos ir jos yra labai veiksminga trumpalaikė skurdo mažinimo priemonė, kuri, jeigu valdoma protingai, gali netgi skatinti ilgalaikį tvarų vystymąsi. Pastarąjį sustiprina tokios „bendro vystymosi“ koncepcijos, kaip išeivijos filantropija, socialinės perlaidos, žinių perdavimas, tarptautiniai verslo tinklai.

2.6

Gerai valdomos migracijos ir vystymosi politikos privalumu turėtų būti jos sugebėjimas apsaugoti pažeidžiamas šalis, t.y. beveik visą su Sacharos dykuma besiribojančią Afriką, nuo migracijos keliamų vystymosi suvaržymų. Besivystančioms šalims, kurioms tenka mažiausiai perlaidų ir filantropų dėmesio, migracija dažnai kainuoja daugiausia: jos praranda aukštos kvalifikacijos ir talentingus žmones. Nevaldomos emigracijos keliamas problemas tam tikru mastu galima spręsti pasitelkus apykaitinės ir virtualios migracijos modelius. Migracijos ir vystymosi politika gali atsižvelgti į tam tikrų dėl migracijos labai nukenčiančių sektorių, pvz., švietimo ar sveikatos apsaugos, poreikius ir ypatumus. Jeigu pasitelkus griežtas migracijos valdymo sistemas nebus užkirstas kelias kvalifikuotų sveikatos apsaugos darbuotojų mažėjimui vietovėse, kurioms būdinga ŽIV/AIDS, kitų vystymosi pastangų rezultatai bus trumpalaikiai. Paskirties ir kilmės šalių sudaromos dvišalės ir regioninės migracijos partnerystės gali atlikti svarbų vaidmenį apsaugant šiuos didelę reikšmę jų vystymuisi turinčius sektorius.

2.7

Komitetas pažymėjo, kad migracija kilmės ir paskirties šalims daro didelį ir įvairų poveikį, kuris išryškėja tik praėjus daugeliui metų nuo migracijos srautų pradžios. Vis didesnį susirūpinimą kelia kilmės šalyse liekantys migrantų vaikai, jų sveikatos ir švietimo perspektyvos namų ūkiuose, kuriuose yra tik vienas iš tėvų. Visuomenės lygmeniu vietovėms, iš kurių migruojama, būdinga iškreipta lyčių proporcija, kuri, žinoma, turės poveikį svarbiausioms socialinėms ir ekonominėms ilgalaikio vystymosi sąlygoms. Į šiuos susirūpinimą keliančius aspektus reikia atsižvelgti planuojant ir įgyvendinant tarptautines migracijos politikos priemones.

2.8

Komitetas pabrėžia, kad esama paskirties ir kilmės šalių socialinės ir ekonominės tarpusavio priklausomybės. Paskirties šalyse ekonomiškai geriau įsitvirtinę migrantai linkę daryti daugiau perlaidų. Analogiškai — gerai socialiniu požiūriu integravęsi migrantai, vykdydami filantropinę veiklą, darydami socialinius pavedimus ir dalyvaudami apykaitinėje arba virtualioje migracijoje, gali turėti didesnę įtaką savo kilmės šalių vystymuisi lyginant su migrantais, kurie mažiau integravęsi. Todėl paskirties šalys turi apsvarstyti koncepcijas, užkertančias kelią protų praradimui: pradedant apskritai geresne socialine integracija, baigiant darbo užmokesčio harmonizavimu ir konkrečių darbo sąlygų gerinimu, įskaitant galimybę dalyvauti profsąjungose, ir dažnai problemų keliančio teisinio migrantų statuso sutvarkymu. Šis požiūris leidžia iki didžiausio galimo lygio išplėsti migrantų naudą paskirties šalies visuomenei ir tuo pačiu metu didinti jų vystymosi potencialą.

2.9

Panašiai tarpusavyje susijusios ir nelegalios migracijos ribojimo koncepcijos. Nelegali migracija kenkia paskirties šalims, nes yra susijusi su nelegaliu darbu. Ji taip pat kelia grėsmę nelegaliems migrantams. Jie dažnai atsiduria nestabilioje padėtyje: išnaudojimo pavojus, nepaprastai sunkios darbo sąlygos ir labai menkos sveikatos apsaugos ir saugumo garantijos. Be to, nelegali migracija turi neigiamų padarinių vystymuisi: galimybės integruotis paskirties šalyse mažos, o didelės šios migracijos sąnaudos mažina perspektyvas daryti perlaidas į kilmės šalis. Vis dėlto dokumentų neturinčių migrantų, kurie integravosi priimančioje šalyje, legalizavimas išlieka reikalavimu žmogiškumo požiūriu ir ekonomine ir socialine būtinybe. Plečiant legalios migracijos galimybes didinamas jos vystymosi potencialas ir kartu mažinama niša nusikalstamoms organizacijoms, vykdančioms kontrabandą ir prekybą žmonėmis. Taigi, legali migracija iki mažiausio galimo lygio sumažina išnaudojimą.

2.10

Komitetas pripažįsta, kad migracija „iš Pietų į Pietus“ –vyraujanti tarptautinės migracijos forma. Tarptautiniai migrantai dažniausiai renkasi kaimynines šalis ir artimiausius regionus (5). Be to, kadangi migracija yra susijusi su pavojumi ir jai reikia finansinių išteklių, įgūdžių ir tinklų, yra akivaizdu, kad judėjimas valstybės viduje yra, ypač neturtingų žmonių atveju, vyraujanti migracijos forma (6). Todėl kuriant visapusišką migracijos ir vystymosi politikos strategiją taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą regioninės ir vidaus migracijos poveikį skurdo mažinimui ir ekonomikos vystymuisi.

2.11

Komitetas ragina valstybes nares taikyti 1990 m. Tarptautinėje darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencijoje kodifikuotus standartus.

3.1

Komitetas pripažįsta, kad migrantų į kilmės šalis šeimoms siunčiamos perlaidos teikia vystymosi galimybių. Remiantis tyrimų duomenimis, perlaidos tiesiogiai didina jas gaunančių asmenų pajamų lygį, taigi, mažina skurdą.

3.2

Vis dėlto nenustatyta, bet nemaža perlaidų dalis (nuo vieno iki dviejų trečdalių) keliauja neoficialiais kanalais. Tai turi neigiamų padarinių ir migrantams, ir gavėjams, ir paskirties, ir kilmės šalims. Dėl mažos neoficialaus sektoriaus finansinių paslaugų teikėjų konkurencijos migrantai ir perlaidų gavėjai negali pasirinkti — jie priversti už operacijas mokėti didelius įkainius, mažinančius migrantų pajamas. Finansiškai silpnoms besivystančioms šalims perlaidos dažnai yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis ir keliaudamos oficialiai per bankus jos gerina finansinį vystymąsi didindamos bendrą vietos bankuose laikomų indėlių ir šio sektoriaus teikiamų kreditų sumą (7). Todėl perlaidos skatina teigiamas makroekonomikos tendencijas. Paskirties šalys paprastai saugumo problemas sieja su neoficialiu bankų sektoriumi; pinigų plovimas arba teroristų organizacijų finansavimas dažniausiai vyksta pasinaudojant neoficialiais finansinių operacijų tvarkymo metodais.

3.3

Esama daug priežasčių, kodėl migrantai perlaidoms siųsti dažnai pasirenka ne oficialias bankų paslaugas, o neteisėtus kanalus. Daugelis migrantų pasirenka neteisėtus pinigų pervedimo būdus, kadangi oficialių teikėjų paslaugos per brangios, per lėtos, susijusios su daug biurokratinių problemų arba tiesiog neprieinamos. Jie taip pat nepasitiki savo kilmės šalies bankais arba bijo valiutos keitimo kurso svyravimų. Neturtingi gavėjai, ypač gyvenantys tolimose, kaimo vietovėse fiziškai neturi galimybės pasinaudoti bankų infrastruktūra. Daug kitų neišgali sumokėti banko sąskaitos tvarkymo mokesčio. Perlaidų mokesčiai daro neproporcingą poveikį mažas pajamas gaunančioms šeimoms, nuolat siunčiančioms mažas pinigų sumas. Bankų tinklų paslaugos neprieinamos dokumentų neturintiems migrantams, nes norint atsidaryti banko sąskaitą būtina pateikti dokumentus.

3.4

Komitetas ragina valstybes nares, Komisiją, Parlamentą ir Tarybą apsvarstyti toliau nurodytas iniciatyvas kaip vystymosi skatinimo priemones:

3.4.1

Kilmės šalių bankai turėtų suteikti užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems migrantams galimybę turėti taupomąsias sąskaitas užsienio valiuta.

3.4.2

Bankų paslaugas reikia padaryti prieinamas mažas pajamas gaunančioms šeimoms — taikyti prieinamus bankų mokesčius; bankų paslaugas reikia teikti ir toms bendruomenėms, kurios iki šiol tomis paslaugomis nesinaudojo. Tą būtų galima pasiekti susiejant bankininkystės paslaugas su plačiau paplitusia paslaugų pramone — pašto, mažmeninės prekybos tinklais arba esamomis kredito unijomis. Vis dėlto mažėjančių perlaidų mokesčių nederėtų kompensuoti banko naudai nustatytais nepalankiais valiutų keitimo kursais.

3.4.3

Siekiant sumažinti perlaidų siuntimo sąnaudas turi būti stiprinama perlaidų paslaugų teikėjų konkurencija. Paskirties šalyse veikiančios NVO ir šių šalių valstybės institucijos gali skatinti konkurenciją skleisdamos lyginamąją informaciją apie paslaugų teikėjų taikomus įkainius. Puikus tokios priemonės pavyzdys — tinklalapis www.sendmoneyhome.org. Be to, finansinio migrantų raštingumo didinimas — būtina veikla, kuriai bendradarbiaudama su finansinėmis institucijomis turi sudaryti sąlygas pilietinė visuomenė.

3.4.4

Patobulinus bankininkystės technologijas kilmės šalyse būtų galima iš esmės sumažinti banko sandorių sąnaudas, padidinti jų atlikimo greitį ir pagerinti sandorių saugumą. Veiksmingumas dar labiau padidėtų, jei atokiose vietovėse būtų naudojama informacijos perdavimo palydoviniu ryšiu technologija, kuri taptų sustiprinto valdymo ir elektroninių pavedimų sistemų pagrindu. Novatoriškas aprėpties didinimo būdas — pradėti siūlyti debetines korteles arba paslaugas teikti mobiliuoju telefonu. Visoms šioms pajėgumų didinimo priemonėms reikia investicijų, kurias būtų galima skatinti teikiant oficialią pagalbą vystymuisi arba plėtojant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

3.4.5

Griežti tapatybės nustatymo reikalavimai atgraso dokumentų neturinčius migrantus, norinčius atsidaryti banko sąskaitą. Bankai turėtų apsvarstyti, kaip pagerinti banko paslaugų prieinamumą (nelegaliems) migrantams. Valstybės narės turėtų aptarti, kaip protingai pakeisti bankininkystės sektoriaus reguliavimo aplinką, kad šis procesas galėtų vykti.

3.5

Perlaidų sąnaudų mažinimas — pirmasis reikalingas žingsnis didinant jų poveikį vystymuisi. Antrasis žingsnis — srauto skatinimas. Todėl paskirties šalys turėtų kurti perlaidų partnerystes su kilmės šalimis, gaunančiomis didelį perlaidų kiekį. Šios partnerystės galėtų sudaryti tinkamas sąlygas diegti priemones, kuriomis būtų gerinamas bankų prieinamumas neturtingiems žmonėms, stiprinamas finansinių paslaugų teikėjų sugebėjimas skatinti perlaidų srautus ir skatinama naudoti oficialius pinigų perdavimo kanalus.

3.6

Komitetas ragina Europos Sąjungoje veikiančius bankus kurti banko paslaugų politiką, kuriai būtų būdinga tvirta įmonės socialinė atsakomybė — pripažįstamas lemiamas bankų vaidmuo tenkinant migrantų ir jų šeimų poreikius.

3.7

Komitetas tvirtai remia partnerystes, leidžiančias vykdyti bandomąsias iniciatyvas, kuriomis mažinant įkainius ir didinant prieinamumą skatinama perlaidas naudoti vystymuisi. Toliau pateikiami du pavyzdiniai modeliai.

3.7.1

Judriojo ryšio tiekėjo GSM Association verslo organizacija ir atsiskaitymų vykdymo bendrovė MasterCard sukūrė sistemą, teikiančią migrantams galimybę įnešti grynuosius pinigus į mobiliojo telefono sąskaitą ir nusiųsti juos į užsienyje esančio mobiliojo telefono sąskaitą — gavėjas gauna teksto žinutę, kurioje pranešama, kad pinigai gauti.

3.7.2

JK įsikūręs bankas Lloyds TSB bendradarbiaudamas su Indijos banku ICICI leidžia Indijoje negyvenantiems indams nemokamai daryti perlaidas į Indiją, kol ICICI esančioje jų sąskaitoje išlaikomas tam tikras minimalus likutis.

3.8

Perlaidos pasirodė esančios veiksminga ir greita priemonė pabėgėlių ir aukų problemoms kilmės šalyse spręsti, ypač vykstant konfliktams, krizėms ir po stichinių nelaimių. Humanitarinės pagalbos organizacijos ir tiesioginiai gelbėtojai turi apsvarstyti, ar nevertėtų į pokonfliktinės ir (arba) po stichinių nelaimių teikiamos pagalbos paketus įtraukti galimybę pasinaudoti perlaidomis.

4.1

Nors perlaidos gali išsyk sumažinti jų gavėjų skurdą, perlaidų, kaip privačių sandorių, poveikis vystymuisi ribotas, kadangi perlaidas iš užsienio paprastai gauna ne skurstantieji. Priešingai, žmonės, galintys padengti pradines migracijos išlaidas, gyvena šiek tiek mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančiuose namų ūkiuose. Be to, perlaidos dažniausiai keliauja į didžiąsias emigracijos šalis, vykdančias sąmoningą žmogiškųjų išteklių eksporto politiką. Į mažiausiai išsivysčiusias šalis patenka mažiau nei trečdalis visų perlaidų. Nuolatinis gaunamų perlaidų srautas labai priklauso nuo nenutrūkstančio emigracijos proceso ir todėl jame labai atsispindi paskirties šalių imigracijos politikos ar ekonomikos augimo pokyčiai.

4.2

Siekdamos, kad perlaidų srautas mažintų skurdą ir tuo pačiu nelygybę, paskirties šalys turi ne tik, kaip minėta, geriau valdyti ir skatinti perlaidų srautus, bet ir geriau valdyti perlaidas siusiančių migrantų srautus. Bet koks paskirties šalyse legaliai priimamų migrantų skaičiaus ribojimas turės neigiamo poveikio į kilmės šalis siunčiamų perlaidų srautui. Paskirties šalys, beje, gali veiksmingai nulemti šių srautų kryptį, suteikdamos lengvatinį imigracijos statusą konkrečioms imigrantų grupėms iš tam tikrų kilmės šalių arba regionų. Taip užtikrinama, kad dėl esamų migracijos tinklų šalyse nebūtų regionų diskriminacijos, dar labiau didinančios nelygybę kilmės šalyse. Todėl paskirties šalis kryptingai veikia kilmės šalių mažiausiai išsivysčiusių regionų labui, jiems taip padėdama sumažinti nelygybę. Kitas būdas užtikrinti, kad perlaidos pasiektų mažiausiai išsivysčiusius — skatinti mažas pajamas gaunančių namų ūkių narius emigruoti ir sudaryti palankias sąlygas jų migracijos procesui.

5.1

Bendras vystymasis apibūdinamas kaip migrantų veikla, papildanti vystymąsi, bet jo nepakeičianti. Šiai veiklai būdingi pagal poreikius sudaromi planai, tvarumas ir sugebėjimas užmegzti išeivijos grupių ryšius su bendruomenėmis kilmės šalyse. Investavimas į švietimo ir pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą panaudojant perlaidų lėšas yra viena iš bendro vystymosi formų, kuri daro įtaką įvairaus dydžio pajamas turintiems gavėjų bendruomenės nariams. Todėl Komitetas remia vis gausesnį perlaidų panaudojimą bendram vystymuisi.

5.1.1

Pavyzdinė iniciatyva — finansavimo kompensavimo programa. Už kiekvieną perlaidą, kurią migrantai skiria vietos plėtrai savo kilmės šalyse visi programoje dalyvaujantys instituciniai partneriai išmoka tokio pat dydžio sumą (8). Idealiu atveju šie partneriai — vystymosi pagalbos organizacijos, įgyvendindamos programą pasitelkia savo valdymo patirtį ir kvalifikuotus darbuotojus. Jos bendradarbiauja su vietos vyriausybe, kad būtų užtikrintas tęstinumas. Šios finansavimo kompensavimo programos turėtų būti visiškai viešos ir lengvai prieinamos pasitelkus informavimo platformas, taip pat ir skatinančias perlaidoms naudoti oficialius bankininkystės kanalus. Nustačius sėkmingas finansavimo kompensavimo programas, į jas reikėtų įtraukti papildomus „kompensavimo“ partnerius iš privataus sektoriaus. Dalyvauti šioje veikloje ir prisiimti joms tenkančią įmonių socialinės atsakomybės dalį visų pirma turėtų būti skatinamos įmonės, kuriose dirba daug migrantų, bei finansinių paslaugų teikėjai, tarpininkaujantys siunčiant perlaidas. Šios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės naudingos visiems dalyviams: poveikis vystymuisi didėja, nes didėja kolektyvinių perlaidų apimtys, o įmonės ir bankai įgyja klientų pasitikėjimą. Vis dėlto, Komitetas supranta, kad, plėtojant kilmės ir priimančių šalių bendradarbiavimą, reikėtų atsižvelgti į visus lygius: vyriausybes, valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tokiu būdu plėtojama antikorupcinė praktika ir chartijos padėtų užkirsti kelią nusikalstamai pinigų pervedimo praktikai.

5.2

Plėtojant kitos formos bendrą vystymąsi siekiama perlaidas nukreipti į verslą arba su investicijomis susijusią veiklą.

5.2.1

Kilmės šalys gali įvairiai skatinti didinti bendrą vystymosi pagalbai skiriamų perlaidų srautą — į vietos verslą investuojantiems migrantams taikyti mokesčių lengvatas, verslo investicijoms netaikyti importo muitų ir t. t.

5.2.2

Komitetas ragina bankus ir vystymosi agentūras vykdyti bandomąsias programas, kurios leistų perlaidas nukreipti į mikrofinansavimo institucijas besivystančiose šalyse.

5.2.3

Kilmės ir paskirties šalių bankai turėtų būti skatinami plėtoti bendradarbiavimą perlaidų siuntimo srityje, kuris sudarytų sąlygas papildomų finansinių paslaugų kryžminiam pardavimui, pvz., teikti paskolas smulkiam verslui ar paskolas būstui kartu su perlaidų paslaugomis.

5.2.4

Siekdamos remti ir plėsti šią veiklą, vystymosi agentūros ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų informuoti paskirties šalių migrantų bendruomenes apie investavimo galimybes, rengti verslo mokymus ir sudaryti sąlygas kurtis tinklus, migrantus susiejančius su kilmės šalies verslininkais, kuriems reikia kapitalo. Į priimančias šalis migravę verslininkai ir kilmės šalių verslininkai turėtų jungtis į strateginius verslo ir vystymosi tinklus.

5.3

Norint imtis kai kurių pirmiau minėtų priemonių, būtina, kad bendradarbiautų priimančių šalių išeivijos organizacijos. Išeivijos ir kilmės šalies ryšių tinklas daugiausiai gyvuoja atskirų asmenų ar grupių iniciatyva. Šie tinklai yra svarbus tiesioginių užsienio investicijų, žinių ir technologijų perdavimo, filantropijos ir socialinių bei kultūrinių perlaidų šaltinis. Jie gali netgi atlikti tam tikrą vaidmenį taikos palaikymo ir šalies atstatymo procesuose. Vis dėlto mažiausiai išsivysčiusios šalys neturi pajėgumų surasti užsienyje gyvenančius migrantus ir sukurti tinklus, kurie įgalintų šiuos išteklius panaudoti vystymuisi (perlaidoms, investicijoms, įgūdžiams, žinioms).

5.4

Todėl reikia siekti vystyti mažiausiai išsivysčiusių šalių išeivijos organizacijų pajėgumus ir skatinti mažiausias pajamas gaunančių visuomenės grupių vystymąsi.

5.5

Vystant pajėgumus turi būti atsižvelgiama į tai, kad išeivijos bendruomenės daugeliu atvejų yra neoficialios ir be griežtos struktūros; jų struktūra skiriasi atsižvelgiant į šalis ir joms būdinga idiosinkrazinė sąveikos su kilmės šalimi dinamika.

5.6

Nustačius tinkamas išeivijos grupes ir padidinus jų galimybes prisidėti prie kilmės šalių vystymosi galima sukurti „smegenų trestus“ (angl. brain trust). Tai pasiekiama įgyvendinant žmogiškųjų išteklių programas, leidžiančias migrantus (arba jų palikuonis) pritraukti į viešojo ar privataus sektorių vykdomas vystymosi programas. Vykdant programas pasinaudojama kalbiniais įgūdžiais, kultūrine kompetencija, besivystančioms šalims suteikiama galimybė pasinaudoti pastaruoju metu įgytais profesiniais įgūdžiais, žiniomis ir ryšiais.

5.6.1

Prieš inicijuojant išeivijos organizacijų ir mažiausiai išsivysčiusių kilmės šalių pajėgumų vystymo veiklą būtina nustatyti šias organizacijas bei tinklus ir juos suklasifikuoti. Todėl Komitetas rekomenduoja kurti savanoriškus registrus, į kuriuos būtų įtraukiami paskirties šalyse gyvenantys kvalifikuoti migrantai iš protų nutekėjimo paveiktų šalių ir šiuo metu paskirties šalyse veikiančios migrantams iš mažų ir vidutinio dydžio besivystančių šalių priklausančios įmonės.

5.6.2

Kai tik bus nustatytos išeivijos organizacijos, joms turėtų būti sudaryta galimybė užmegzti ryšius su kilmės šalimis ir prisidėti prie jų vystymosi. Paskirties šalys ir tarptautinės vystymosi organizacijos, kad palengvintų šį procesą turėtų pasiūlyti platformas ir forumus, apmokėti kelionių išlaidas, teikti stipendijas ir rengti verslo susitikimus.

5.7

Išeivijos bendruomenių egzistavimas savaime neužtikrina teigiamo poveikio kilmės šalies vystymuisi. Besivystančios šalies politinės, socialinės, ekonominės sąlygos ir atitinkamos politikos priemonės taip pat atlieka svarbų arba net lemiamą vaidmenį. Vis dėlto migrantų organizacijas reikėtų apskritai labiau įtraukti sprendžiant vystymosi klausimus. Todėl vystymosi organizacijų prašoma užmegzti ryšius su migrantų organizacijomis ir aptarti naudingo bendradarbiavimo galimybes.

5.8

Komitetas pritaria, kad siekiant vykdyti pirmiau minėtą vystymosi veiklą būtų sukurtas konkretus Migracijos ir vystymosi fondas.

6.1

Savanoriška žmogiškųjų išteklių emigracija kilmės šalims dažnai būna ekonominiu požiūriu naudinga. Tarptautinė migracija daugelyje kilmės šalių palengvina per didelio gyventojų skaičiaus ir nedarbo daromą spaudimą. Kai kurios šalys savo noru sėkmingai eksportuoja darbo jėgą, kad užsienyje sukurtų perlaidų, tiesioginių užsienio investicijų ir žinių perdavimo šaltinius. Vis dėlto nuolat prarandant žmogiškuosius išteklius, ypač aukštos kvalifikacijos ir talentingus, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, neturinčioms nei ekonominių, nei institucinių pajėgumų šiems ištekliams atkurti, iškyla vystymosi kliūčių.

6.2

Todėl Komitetas visus veikėjus ragina pirmiausia imtis reikiamų veiksmų protų nutekėjimo poveikiui mažinti ir tada kurti planus, kaip užkirsti kelią tolesniam žmogiškųjų išteklių nuvertėjimui pažeidžiamos ekonomikos šalyse ir pažeidžiamuose sektoriuose. Komisija naujame komunikate jau pabrėžė, kad protų nutekėjimo poveikio mažinimas yra susijęs su apykaitinės ir virtualios migracijos koncepcijomis (9). Kvalifikuotų darbuotojų sulaikymo būdai — etinio elgesio kodeksai, didesnės pajamos ir kompensavimo fondai. Be to, tinkamai suplanavus gamybos perkėlimą iš EBPO šalių į besivystančias šalis, šiose konkrečiose šalyse gali sumažėti migracinis spaudimas. Vis dėlto sprendžiant į besivystančias šalis perkeltų įmonių samdomų darbuotojų klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tuos pačius argumentus, kurie buvo aptarti siekiant užkirsti kelią protų praradimui išsivysčiusiose paskirties šalyse.

6.3

Sudarant sąlygas apykaitinei ir virtualiai migracijai remiamasi minėtais išeivijos grupių pajėgumais ir jų sugebėjimu užmegzti ryšius su kilmės šalimi — sukurti smegenų trestą. Kvalifikuoti, paskirties šalyse aukštąjį išsilavinimą įgiję arba profesinį mokymą baigę migrantai kilmės šalims gali būti tikras turtas, jeigu jiems sudaromos galimybės perkelti savo įgūdžius ir paslaugas.

6.4

Smegenų tresto sukūrimo koncepcija neatsiejama nuo protų nutekėjimo, nes būtent grynasis nuostolis kilmės šalyse leidžia sukurti imigrantais besiremiančius smegenų trestus paskirties šalyse. Svarbu yra tai, kad smegenų trestai gali iš dalies sumažinti kenksmingą protų nutekėjimo poveikį kilmės šalyse. Kiekvienas migrantas savo įgūdžius arba organizacinius sugebėjimus kilmės šaliai gali pasiūlyti laikinai — laikinai sugrįždamas — arba virtualiai — pasinaudodamas internetinio ryšio programomis ir interneto platformomis.

6.4.1

Todėl reikėtų atitinkamai suderinti vizų režimus, kad specialistai galėtų lengviau judėti tarp paskirties ir kilmės šalių. Tarptautinės vystymosi organizacijos turėtų parengti vystymosi programas, kurios leistų virtualiai perkelti aukštos kvalifikacijos migrantų paslaugas ir žinias, pvz., kardiologų, kurie paskirties šalyse naudodamiesi internetu nagrinėtų iš kilmės šalies perduodamas ligos istorijas, geologų, kurie suteiktų galimybes naudotis moderniausiomis paskirties šalyse esančiomis laboratorijomis, arba finansų analitikų, kurie vertintų verslo planus, teikiamus pagal mikrofinansavimo programas. Daugkartinio atvykimo vizų suteikimas — priemonė, kuria galima sudaryti geresnes sąlygas apykaitinei migracijai.

6.4.2

Kita rimta paskata sugrįžti ir (arba) dalyvauti apykaitinėje migracijoje — galimybė perkelti migrantų pensijų išmokas ir socialinės apsaugos išmokas iš paskirties šalies į kilmės šalį.

6.4.3

Besivystančias šalis reikia informuoti apie esamas bendro vystymosi galimybes, taip pat reikia padėti joms ir jas skatinti vystyti tinklinius ryšius su užsienyje gyvenančiomis išeivijos bendruomenėmis.

6.4.4

Žinoma, norint įgyvendinti šias koncepcijas būtina, kad migrantai sėkmingai integruotųsi į paskirties šalies visuomenę. Paskirties šalys turi mažinti esamą protų praradimą (padėtį, kai migrantai dirba mažiau kvalifikuotą darbą negu galėtų pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją) geriau įvertindamos migrantų įgūdžius ir pripažindamos kilmės šalyse įgytus diplomus ir pažymėjimus. Tai padidins migrantų įnašą į paskirties šalies visuomenę ir poveikį kilmės šalių vystymuisi.

6.5

Tam tikruose sektoriuose, pvz., švietimo ir sveikatos apsaugos, turi būti laikomasi principo, kad emigraciją reikia reguliuoti. Norint šiuos ypač pažeidžiamus sektorius apsaugoti nuo protų nutekėjimo, reikia imtis priemonių, kuriomis būtų valdomi migracijos patrauklumą ir atgrasumą lemiantys veiksniai.

6.5.1

Komitetas ragina išsivysčiusias šalis nesamdyti darbuotojų iš šių pažeidžiamų besivystančių šalių. Didžiosios Britanijos vyriausybė įgyvendino pavyzdinį etiško samdymo elgesio kodeksą, kuriuo valstybinės ir privačios medicinos įstaigos įpareigojamos nesamdyti naujų darbuotojų iš besivystančių šalių, kurių sveikatos apsaugos sektorių yra ištikusi žmogiškųjų išteklių krizė.

6.5.2

Panašiai galima suderinti paskirties šalių darbo jėgos imigracijos politikos priemones, kad iš rizikos grupei priklausančių besivystančių šalių atvyktų kuo mažiau aukštos kvalifikacijos žmonių.

6.6

Atsižvelgiant į tai, kokius išteklius rizikos grupei priklausančios ir ypač pažeidžiamos besivystančios šalys gali skirti kovai su protų nutekėjimu, šį reiškinį galima mažinti keliais būdais.

6.6.1

Vienas jų — sukaupti žmogiškųjų išteklių perteklių, kuris leistų vykdyti į eksportą orientuotą žmogiškųjų išteklių vystymo strategiją. Jų rengimui finansuoti būtų galima naudoti migruoti nusprendusių aukštos kvalifikacijos specialistų išeinant iš darbo mokamą mokestį. Šį mokestį turėtų sumokėti emigrantas arba paskirties šalis.

6.6.2

Prieš migrantui išvykstant sudarytais migranto ir kilmės šalies susitarimais dėl lėšų kompensavimo (kompensavimo fondai) galima atgrasyti nuo išvykimo visam laikui, o kilmės šaliai kompensuojamos išsilavinimo suteikimo ir mokymo išlaidos (10).

6.6.3

Taip pat galima kurti sutelktus smegenų trestus labiausiai protų nutekėjimo paveiktoms kilmės šalims.

6.6.4

Aukštos kvalifikacijos specialistams, atvykstantiems toliau mokytis arba specializuotis į išsivysčiusias šalis, priimančios šalys gali suteikti teisę grįžti arba lengvai gaunamas trumpalaikes vizas. Šios apykaitinės migracijos sistemos gali skatinti grįžtamąją migraciją į kilmės šalis.

7.1

Kaip jau minėta, Komitetas pripažįsta, kad migracija iš Pietų į Pietus ir regioninė migracija yra kur kas reikšmingesnės negu tarptautinė migracija tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti regioninėms migracijos ir vystymosi strategijoms, kurias jau ėmėsi diegti Afrikos Sąjunga.

7.2

Komitetas nori pabrėžti, kad „migracijos ir vystymosi politiką“ reikia susieti su paskirties šalių darbo jėgos migracijos ir integracijos politiką, nacionalinėmis kilmės šalių vystymosi strategijomis ir tarptautinių vystymosi organizacijų skurdo mažinimo strategijomis.

7.3

Komitetas pažymi, kad politikos nuoseklumas labai naudingas siekiant užsibrėžtų migracijos ir vystymosi politikos rezultatų. Prekybos ir saugumo politika neturėtų trukdyti migracijos ir vystymosi politikos vystymosi skatinimo veiksmams. Nemažiau svarbu ir tai, kad Komitetas ragina valstybes nares siekti politikos nuoseklumo — nesilaikyti valstybės lygmeniu vienos politikos, o Europos lygmeniu — kitos.