Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005AE0529

Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del finansu sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigu plovimui, iskaitant teroristu finansavima KOM(2004) 448 galutinis

OJ C 267, 27.10.2005, p. 30–35 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/30


Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone del Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos del finansu sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigu plovimui, iskaitant teroristu finansavima

KOM(2004) 448 galutinis

(2005/C 267/05)

2004 m. spalio 21 d. Europos Komisija, remdamasi EB sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui, įskaitant teroristų finansavimą

Ekonominės ir pinigų sąjungos bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuriam buvo pavesta parengti Komiteto darbą šia tema, 2005 m. balandžio 15 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas — Brian Simpson.

Savo 417-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. gegužės 11-12 d. (2005 m. gegužės 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 107 nariams balsavus „už“ ir vienam susilaikius, priėmė šią nuomonę.

1.   Santrauka

1.1

Šis direktyvos projektas bus trečiasis, susijęs su pinigų plovimo prevencija, po pirmosios direktyvos, priimtos 1991 m. (91/308/EEB) ir antrosios, priimtos 2001 m. (2001/97/EB).

1.2

Pagrindinės šios direktyvos priėmimo priežastys yra šios: 1) konkrečių nuorodų į teroristų finansavimą įtraukimas, nors valstybės narės ankstesnėje direktyvoje sutiko tai įtraukti į sunkių nusikaltimų sąvoką, ir 2) „Keturiasdešimt rekomendacijų“, persvarstytų Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (angl. FATF) (1) ir paskelbtų 2003 m. birželio mėn.

2.   Bendrieji komentarai

2.1

Pagrindinės grupės, susijusios su įsipareigojimais, kurie bus apibrėžti direktyvos projekte, yra šios:

a)

verslo veikla sektoriuose, kuriuose privaloma laikytis direktyvos reikalavimų („reglamentuojamas sektorius“);

b)

reglamentuojamo sektoriaus paslaugų vartotojai (pvz., jų pirkėjai ir klientai);

c)

asmenys, pranešantys apie įtarimą dėl pinigų plovimo;

d)

įstatymų įgyvendinimo institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai („FŽP“), gaunantys ir naudojantys pranešimų apie pinigų plovimą informaciją; bei

e)

nusikalstamo pasaulio atstovai — tie, kurie atlieka „sunkius nusikaltimus“ (apibrėžtus direktyvos projekto 3 straipsnio 7 dalyje), kai iš šių nusikaltimų gaunamos pajamos, ar kai juos atliekant naudojamos lėšos, susijusios su nuskalstama veikla.

2.2

Direktyvos projektu ketinama pakeisti dabartines direktyvas, kurios bus panaikintos.

2.3

Pagrindiniai pakeitimai, palyginti su pirmąja ir antrąja direktyvomis, yra šie:

i.

Minint „sunkius nusikaltimus“ įtrauktos konkrečios nuorodos į teroristų finansavimą ir kitos detalės.

ii.

Praplėsta trestų ir bendrovių paslaugų teikėjų ir didelės vertės prekių bei paslaugų prekiautojų aprėptis.

iii.

Žymiai išplėsta išsami informacija, susijusi su kruopščiu pirkėjų tikrinimu ir tapatybės nustatymu, įskaitant tikrojo pinigų savininko nustatymą.

iv.

Nuostatos dėl darbuotojų, pranešančių apie pinigų plovimą, apsaugos

v.

Draudimas informuoti klientą apie pateiktą pranešimą.

vi.

ES teisės normų taikymo už ES ribų esančiuose filialuose ir pavaldžiosiose įmonėse reikalavimas.

2.4

Direktyvos projektas numato tolesnę konvergenciją su valstybėmis, kuriose yra ar bus taikomos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) rekomendacijos.

2.5

Aiškumą didina ir naujojoje direktyvoje sujungti pirmosios ir antrosios direktyvos reikalavimai.

2.6

Trečioji direktyva labai artima antrajai direktyvai, kurioje jau buvo stipriai išplėstos nuostatos prieš pinigų plovimą ir sektorių, kuriems taikoma direktyva, aprėptis. Komitetas pastebi, kad nebuvo pakankamai laiko įvertinti 2001 m. direktyvos poveikio ir kad kol kas nėra atlikta išsamių dabartinio režimo veiksmingumo ar jo proporcingumo tyrimų ir nėra įvertinta, ar valstybių narių vyriausybių investicijos atitinka reglamentuojamo sektoriaus investicijas.

2.7

EESRK pritaria priemonėms, trukdančioms pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Remdamas kardomųjų priemonių taikymą visoje ES EESRK pripažįsta, kad pinigų plovėjai stengsis išnaudoti silpnąsias kontrolės sistemų vietas ir kad pinigai bus nukreipiami į silpniausius priežiūros sistemos taškus. Dėl šios priežasties valstybės narės turi įtvirtinti griežtas normas visoje Europos Sąjungoje ir skatinti jų įtvirtinimą kituose kraštuose.

2.8

Šioje nuomonėje išsamiau aptariami tam tikri direktyvos projekto aspektai.

3.   Pagrindinių pakeitimų konkrečių sričių komentarai

3.1   Terorizmas ir sunkūs nusikaltimai

3.1.1

ESRK pritaria teroristų finansavimo įtraukimui į direktyvos projektą.

3.1.2

Tikslesnis sunkių nusikaltimų ir pinigų plovimo apibrėžimas padės tiems, kuriems taikoma ši direktyva, tiksliau suprasti konkrečias direktyvos sąvokas ir kartu leis užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą įstatymo įgyvendinimą.

3.1.3

Svarbu aiškiai išdėstyti reikalavimą dėl baudžiamosios teisės išmanymo lygio, faktiškai reikalingo reglamentuojamame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurių dauguma šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai neturi. Direktyvos projekto 3 straipsnio 7 dalyje pateiktas išsamus „sunkių nusikaltimų“ apibrėžimas, tačiau mes siūlome jį patikslinti, kad būtų aišku, ar nusprendęs pateikti pranešimą dėl pinigų plovimo reglamentuojamame sektoriuje dirbantis asmuo turi remtis tik baudžiamosios teisės išmanymu ir įgūdžiais, kurių tikimasi šias pareigas einantį asmenį turint. Antraip reglamentuojamam sektoriui bus užkrauta neproporcingai didelė našta (ir personalo apmokymų, ir jų veiksmų kontrolės požiūriu) su visais kaštų padidėjimo pavojais ir nepagrįstu trukdymu su tuo susijusiems pirkėjams ir klientams. Be to, tai gali sukelti nereikalingą pavojų reglamentuojamame sektoriuje dirbantiems asmenims.

3.1.4

„Sunkus nusikaltimas“ (apimantis „bent“ 3 straipsnio 7 dalyje išvardytas veikas) yra apibrėžtas kaip būtiniausias reikalavimas. Ligšiolinis dabartinių direktyvų taikymas rodo, kad valstybės narės taikė skirtingus režimų modelius, apimančius visus nusikaltimus arba apimančius tik sunkius nusikaltimus.

3.1.5

Reiktų apsvarstyti šio pasirinkimo apribojimo valstybėms narėms galimybę, kad būtų skatinamas bendras kovos su pinigų plovimu reglamento taikymas ir kartu visoje Europos Sąjungoje sudarytos vienodos galimybes reglamentuojamam sektoriui. Jei valstybės narės pageidauja direktyvos projektą taikyti plačiau, EESRK rekomenduoja remtis režimo modeliu, kai pranešti būtina tik apie sunkius nusikaltimus (būtiniausi reikalavimai), tačiau paliekama laisvė pateikti savanoriškus pranešimus, kurių pranešėjams bus suteikiama tokia pati įstatyminė apsauga kaip ir privalomųjų pranešimų apie kitus nusikaltimus atveju.

3.1.6

Pranešimų apie „visus nusikaltimus“ režimo modelis, ypač, kur jis buvo susijęs su specifiniais teritoriniais pranešimų pateikimo reikalavimais, vertingo privataus sektoriaus sutrikdymo rizika ir įstatymų įgyvendinimo pajėgomis, gerų rezultatų nedavė. Jungtinės Karalystės poreikis naudoti „riboto informacijos kiekio“ pranešimų sistemą, sukurtą siekiant sumažinti reglamentuojamo sektoriaus ir įstatymų įgyvendinimo institucijų pastangas nagrinėjant atvejus, nesusijusius ar mažai susijusius su įstatymų įgyvendinimu (ir tuos atvejus, apie kuriuos jau pranešta atitinkamai institucijai), gerai kai kuriuos privalomų „pranešimų apie visus nusikaltimus“ spąstus.

3.1.7

Komitetas mano, kad fiksuotas pinigų limitas de minimis nustatytas 6 straipsnio b punkte (15 000 eurų), yra priimtinas, turint omenyje, kad šis limitas gali būti pasiekiamas viena ar keliomis perlaidomis, kurios gali būti kokiu nors būdu susijusios tarpusavyje.

3.1.8

Siekiant pastovumo įtrauktas kitas reikalingas išaiškinimas, patikslinantis, kad pinigų plovimo apibrėžimas, pateiktas antrosios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies c punkte (pakartotas direktyvos projekto 1 straipsnio 2 dalies c punkte), apima ir iš nusikaltėlio įvykdytų nusikaltimų gautų lėšų turėjimą, net jei nebuvo būtinas tolesnis sandoris.

3.1.9

2.1 straipsnio 3 dalies b punkte pateiktos penkios nepriklausomų teisininkų, kuriems taikoma ši direktyva, vykdomų sandorių kategorijos. Komitetas siūlo įtraukti šeštą kategoriją: vi) konsultavimą mokesčių klausimais.

3.2   Trestų ir bendrovių paslaugų teikėjai ir didelės vertės sandorių prekiautojai

3.2.1

3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiami „trestų ir bendrovių paslaugų teikėjai“, o 2.1 straipsnio 3 dalies f punkte apibrėžiami „prekiautojai didelės vertės prekėmis“. Priimtini apibrėžimų paaiškinimai, ypač „paslaugų“ įtraukimas į 2.1 straipsnio 3 dalies f punktą. Pinigai gali būti plaunami stambių sandorių metu, kai grynaisiais mokama už paslaugas, o ne tik stambių sandorių metu, kai grynaisiais mokama už prekes.

3.3   Kruopštus pirkėjų tikrinimas ir tapatybės nustatymas, įskaitant tikrojo pinigų savininko nustatymą

3.3.1

Straipsniai šiais klausimais turi būti aiškūs, kad juos būtų galima taikyti rizikos įvertinimo procedūromis paremtoje sistemoje. Šių pinigų plovimo reglamento aspektų sutvarkymas padėtų sureguliuoti atitikties sąnaudas, taip pat jis turi tiesioginį poveikį pirkėjams ir klientams.

3.3.2   Tikrojo savininko apibrėžimas

3.3.2.1

3 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama, kad tikrasis savininkas yra fizinis asmuo, kuris galiausiai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja 10 proc. ar daugiau juridinio asmens akcijų ar balso teisių ar fondo, tresto ar panašaus juridinio darinio arba kuris kitaip daro atitinkamą įtaką, pvz., juridinio asmens valdymui. Komiteto nuomone, ši riba per maža, traktuojant kartu su 7.1 straipsnio b dalimi su nuoroda į 7.2 straipsnį rizikos įvertinimo priemones.

3.3.2.2

Direktyvos projekte turėtų būti vadovaujamasi tapatybės nustatymo reikalavimų principais ir išreikštas reikalavimas valstybėms narėms parengti rekomendacijas (tiesiogiai ar suteikiant šį įgaliojimą atsakingoms profesinėms institucijoms), kurios būtų paremtos rizikos įvertinimo procedūromis ir pagal kurias tapatybė būtų nustatoma vadovaujantis skirtingo lygio tikrojo savininko nustatymo reikalavimais priklausomai nuo aplinkybių.

3.3.2.3

Nors mes suprantame griežtų reikalavimų nustatymo motyvus, praktikoje universalus jų taikymas neatsižvelgiant į rizikos laipsnį sudarytų bereikalingų sunkumų teisėtiems pirkėjams ir klientams, t. y., padidintų jų išlaidas, reikalautų daugiau pastangų ir reikštų komercinio konfidencialumo praradimą atliekant planuojamus sandorius, tuo tarpu neteisėtai veiklai šios priemonės turėtų mažai įtakos arba visai neturėtų.

3.3.2.4

Komitetas siūlo nustatyti fizinio asmens ar grupės, veikiančios kaip „jungtinė grupė“, tapatybės nustatymo reikalavimo 25 proc. minimumą.

3.3.3   Politiškai pažeidžiami asmenys

3.3.3.1

Komitetas nusprendė, kad 3 straipsnio 10 dalyje pateiktas politiškai pažeidžiamų asmenų apibrėžimas yra per platus ir taisytinas po frazės „fiziniai asmenys“ įterpiant frazę „kurie nėra ES piliečiai“. Politiškai pažeidžiamiems Europos Sąjungos piliečiams (netgi nebūtinai susijusiems su korupcijos galimybe) taikytinos veiksmingos demokratinės kontrolės priemonės, tad 11 straipsnio 1 dalyje numatyti sugriežtinto kruopštaus tikrinimo reikalavimai nereikalingi.

3.3.4   Kruopštus pirkėjų tikrinimas ir tapatybės nustatymas

3.3.4.1

„Kruopštus pirkėjų tikrinimas“ yra direktyvos projekto sritis, kur aiškumo sumetimais būtina patikslinti terminus. Terminai „kruopštus tikrinimas“, „nuodugnus“ ir „patvirtinimas“ gali būti skirtingai interpretuojami skirtingose reglamentuojamo sektoriaus dalyse ir atskirose valstybėse narėse, tad siekiant bendro supratimo juos būtina patikslinti.

3.3.4.2

Dėl tapatybės nustatymo komitetas rekomenduoja direktyvos projekte numatyti reikalavimą valstybėms narėms pateikti aiškias, rizikos įvertinimo procedūromis paremtas rekomendacijas, kuriomis būtų vadovaujamasi jų teritorijoje.

3.3.4.3

6 straipsnio c dalyje reikalaujama atlikti pirkėjų kruopštaus tikrinimo procedūrą, kai yra įtarimas dėl pinigų plovimo, nepaisant jokio nukrypimo, išimties ar ribos. Tai gali būti neįmanoma, nes atliekant šias procedūras kilus įtarimui, apie tokį tikrinimą gali sužinoti įtariamas asmuo ar asmenys. 6 straipsnio c dalies išlyga turėtų būti patikslinta įtraukiant nuorodą, kad šios procedūros turėtų būti atliekamos tik tais atvejais, kai galima išvengti įtariamų asmenų informavimo.

3.3.4.4

Atsižvelgdamas į supaprastintą pirkėjų kruopštaus tikrinimo procedūrą, aprašytą 10.3 straipsnio c dalyje, komitetas siūlo papildyti paskutinę dalį pridedant šiuos kursyvu atspausdintus žodžius: „pensijos, senatvės pensijos ar panašios sistemos, kurios numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų ir/arba iš darbdavių ...“

3.3.4.4.1

11 straipsnio 2 dalyje siūloma uždrausti kredito įstaigoms užmegzti korespondentinės bankininkystės santykius su banku respondentu, kuris leidžia prieglobsčio bankams naudotis savo sąskaitomis. Kredito įstaigai ne visada gali būti paprasta nustatyti, ar bankas respondentas tai praktikuoja. Turėtų būti aišku, kad iš įstaigų tikimasi, jog jos imsis reikiamų atsargumo priemonių santykiuose su savo bankais respondentais, kad galėtų įvertinti pastarųjų politiką prieglobsčio bankų atžvilgiu.

3.3.4.5

11.1 straipsnio a dalyje, kur kalbama apie dokumentų panaudojimą tapatybei nustatyti, žodis „papildomi“ nereikalingas ir galėtų būti išbrauktas.

3.3.4.6

12 straipsnyje leidžiama perduoti kruopštaus pirkėjų tikrinimo procedūros atlikimą trečiosioms šalims, tačiau nurodoma, kad galutinė atsakomybė už šių procedūrų atlikimą tenka įstaigoms ar asmenims, kuriems taikoma ši direktyva. Komitetas siūlo pašalinti paskutinę 12 straipsnio dalį „galutinė atsakomybė tenka trečiąja šalimi besiremiančiai įstaigai ar asmeniui, kuriam taikoma ši direktyva“ ir vietoj jos įrašyti šios direktyvos 20 konstatuojamosios dalies, esančios 11 puslapyje, principą (siekiant išvengti darbų dubliavimosi pasitikint tapatybės nustatymo procedūromis, atliktomis trečiųjų šalių, kurios yra reglamentuojamos). Pagal šį principą nebus išvengta darbų dubliavimosi, kol nebus suteiktas pasitikėjimas, jeigu reikia imtis reikiamų priemonių trečiosios šalies bona fidae nustatyti.

3.3.4.7

13.2 straipsnį, kuriame reikalaujama informuoti apie įtarimus, galima išplėsti pridėjus papildomą sakinį: „Komisija ištiria perduotą informaciją ir praneša valstybėms narėms tyrimo išvadas“.

3.3.4.8

Siekiant pašalinti abejones dėl 14 straipsnio suderinamumo su privatumo reglamentais, galiojančiais kai kuriose valstybėse narėse, iš 14 straipsnio reiktų išbraukti terminą „iškart“ ir trečiajai šaliai turėtų būti leidžiama kreiptis į asmenis, kurių duomenys bus atskleidžiami, dėl sutikimo davimo. Žodis „iškart“ keistinas žodžiu „nedelsiant“.

3.4   Draudimas atskleisti informaciją

3.4.1

Komitetas siūlo tiksliau paaiškinti „teisės neturėjimo“ sąvoką, minimą 25 straipsnio pirmojoje dalyje. Kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad reglamentuojamo sektoriaus personalas teiktų ataskaitas tam tikroms priežiūros ar teisėtvarkos institucijoms bei FŽB [finansinės žvalgybos padaliniams], antra vertus, kovai su pinigų plovimu gali būti praktikuojamas kruopštus keitimasis informacija tarp šalių, neįtrauktų į pinigų plovimą. Šioms teigiamoms informacijos atskleidimo formoms įteisinti, mes siūlome pakeisti straipsnį taip, kad būtų aišku, jog draudžiama atskleisti informaciją tik tais atvejais, kai ją gali sužinoti įtariamasis ar kai tai gali pakenkti pinigų plovimo tyrimui.

3.5   Sąžininga konkurencija užsienio versle

3.5.1

23 konstatuojamojoje dalyje 11 puslapyje bei 27 straipsnyje siūloma Bendrijos standartus taikyti trečiosiose šalyse, kur yra Bendrijos kredito ir finansų įstaigos filialų ir pavaldžių bendrovių, kuriose jos turi daugumą akcijų, ir kur teisiniai aktai, susiję su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, yra netobuli.

3.5.2

Komitetas nerimauja, kad tokia nuostata gali trukdyti Bendrijos kredito ir finansų įstaigų filialams ir pavaldžiosioms bendrovėms, kuriose jos turi daugumą akcijų, veiksmingai ir konkurencingai dirbti šalyse, kuriose su pinigų plovimu susiję įstatymai neatitinka ES standartų. Todėl, nors gali būti skatinama lakytis ES lygio ar atitinkamų standartų, tačiau absoliutus reikalavimas jų laikytis užsienyje gali būti pernelyg skubotas. Šiose situacijose būtų pageidautina, kad įstaigos informuotų kitų šalių kompetentingas valdžios institucijas, siekdamos galimos jų pagalbos savo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priežiūros srityje.

3.5.3

Europos Sąjungai labiau tiktų įtvirtinti gerų ir pasauliniu mastu pripažintų standartų taikymą ir nuorodą į ES reikalavimų taikymą pakeisti FATF 40 rekomendacijų taikymu. Tai užkirstų kelią bet kokioms išvadoms, neva ES siekianti įgyvendinti savo reikalavimus konkrečioms teritorijoms, kur galioja labai panašaus veiksmingumo pasauliniai standartai.

3.6   Darbuotojų apsauga

3.6.1

Komitetas pritaria darbuotojų apsaugos reikalavimo įtraukimui į 24 straipsnį ir skatina Komisiją jį dar išplėsti, įtraukiant nuorodą į teisinius procesus ir policijos įstaigų vaidmenį suteikiant apsaugą. Sklandžiai ir visapusiškai pranešimų sistemos veiklai būtina aiški nuostata dėl pranešimo apie pinigų plovimą šaltinio konfidencialumo. 24 straipsnis turi būti taikomas ne tik darbuotojams, bet ir darbuotojų organizacijoms; taip pat jame turi būti konkreti nuoroda, kad valstybė narė įsipareigoja saugoti pranešėjo konfidencialumą, kiek tai leidžia valstybės narės baudžiamoji ir civilinė teisė. Direktyvoje turi būti konkrečiai nurodyta, kad pranešėjo tapatybė išlieka griežtai konfidenciali, išskyrus atvejus, kai gautas leidimas ją atskleisti ar kai tai būtina nešališkai teisinei baudžiamųjų procesų eigai.

3.6.2

24 straipsnis taisytinas nurodant, kad apsaugos nuostatos taikomos ir atskiriems asmenims, ir smulkioms įmonėms.

3.7   Kiti komentarai

3.7.1   Siūlomos direktyvos taikymas sektoriams

3.7.1.1

Jeigu nenurodyta kitaip, visi direktyvos projekto sisteminiai reikalavimai taikomi visoms įstaigoms ir asmenims, apibrėžtiems 2 straipsnyje. Kadangi reglamentuojamas sektorius dabar įvairialypis, būtina išnagrinėti įstaigų ir profesionalų situaciją, kurių veiklai tik iš dalies taikomi direktyvos projekto reikalavimai, nes jiems reikia paaiškinimo, kuriuo būdu nustatoma, kokios nuostatos taikytinos vienoms ar kitoms jų verslo dalims.

3.7.1.2

Neaišku, kodėl 2 straipsnis riboja direktyvos projekto taikymą tik tam tikrai notarų ir kitų nepriklausomų teisininkų veiklai, kai tuo tarpu kitų laisvųjų profesijų, kurių atstovams taikomi nemažesni etikos ir kompetencijos reikalavimai, įtrauktos visos paslaugos. Komitetas supranta, kad kai kuriose valstybėse narėse tik notarams ir kitiems profesionaliems teisininkams priskiriama tam tikra veikla (paprastai susijusi su advokatavimu teisinių procesų metu) ir kad tose veiklos srityse teisininkus galima pagrįstai išskirti iš kitų laisvųjų profesijų atstovų, tad šitai gali būti laikoma jų išbraukimo iš direktyvos aprėpties argumentu. Tačiau komiteto nuomone, jiems turėtų būti taikoma direktyva, kai jų vykdoma veikla nėra priskiriama tik profesionaliems teisininkams ir kai šioms paslaugoms būtų taikomi direktyvos reikalavimai, jei jas atliktų kita atitinkamai reglamentuojama firma.

3.7.2   Atskaitomybės įpareigojimai

3.7.2.1

17 straipsnyje reikalaujama, kad kredito įstaigos ir finansų institucijos, kurioms taikomas direktyvos projektas, ypač atidžiai ištirtų bet kokią veiklą, kuri gali būti susijusi su pinigų plovimu.

3.7.2.2

Dėl šio reikalavimo įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma ši direktyva, gali tekti atlikti svarbias papildomas procedūras, o kartu padidėtų „informacijos nutekėjimo“ pavojus atliekant specialiąsias procedūras.

3.7.2.3

Komiteto nuomone, atlikti aiškiai 17 straipsnyje išdėstytus tyrimus neturėtų būti reglamentuojamo sektoriaus tikslas. Šio sektoriaus tikslas suformuluoti įtarimą, remiantis informacija, gauta įprastinės verslo veiklos metu ir šią informaciją perduoti įstatymų vykdymo institucijų tyrimui.

3.7.3   Valstybių narių griežtesnių reikalavimų pasirinkimo galimybės

3.7.3.1

4 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas nei pateiktos direktyvos projekte.

3.7.3.2

Materialiniai reikalavimų griežtumo skirtumai įvairiose valstybėse narėse gali pažeisti bendrosios rinkos principą, sutrikdyti sąžiningą konkurenciją ir paskatinti nusikaltėlius perkelti savo pinigų plovimo veiklą į valstybes nares, kuriose taikomi mažiau griežti reikalavimai.

3.7.3.3

Komitetas siūlo apriboti vietinių skirtumų galimybes sritimis, kur tokie skirtumai (pagrįsti ne valstybės narės pageidavimu, o greičiau būtinybe) reikalingi konkrečioms vietos sąlygoms atspindėti.

3.7.4   Konkrečių pastraipų komentarai

3.7.4.1

Komitetas pritaria valstybėms narėms priskirtą įsipareigojimą teikti atsiliepimus (31.3 straipsnis) ir rekomendacijas, nes tai paprastai yra FŽB pareiga. Atsiliepimai naudingi, nes jais remiantis bus galima geriau ir veiksmingiau taikyti teisės aktus ateityje.

3.7.4.2

19.1 straipsnio b dalyje reikalaujama, kad institucijos ir asmenys, kuriems taikomi direktyvos reikalavimai, taikomuose teisės aktuose nustatyta tvarka finansinės žvalgybos padaliniui pateiktų visą reikiamą informaciją. Komitetas norėtų pastebėti, kad įstatymų įgyvendinimo institucijų „visos reikiamos informacijos pateikimo“ samprata gali būti labai plati, tad reglamentuojamam sektoriui gali būti neįmanoma laikytis tokio reikalavimo. Mes siūlome terminą „visą reikiamą“ pakeisti formuluote, leidžiančia valstybei narei su savo reglamentuojamais sektoriais nustatyti, kokios papildomos informacijos gali būti reikalaujama, kad tai netaptų bereikalinga našta, ir saugos priemones, neleisiančias FŽP viršyti šių įgaliojimų.

3.7.4.3

20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatyta, kad įtarimams, kilusiems teikiant teisines konsultacijas (notarų, nepriklausomų teisės patarėjų, auditorių, sutartinių apskaitininkų ar patarėjų mokesčių klausimais), neturi būti taikomas reikalavimas pranešti apie įtarimus. Dabartinė šios pastraipos formuluotė yra labiau ribojanti; joje sakoma, kad reikalavimas netaikytinas tik konsultavimo veiklai, vykdomai nustatant savo kliento teisinę padėtį prieš teismo procesus. Tai būtų nepateisinamas žmogaus teisių pažeidimas, neleidžiantis klientams gauti konfidencialios teisinės konsultacijos.

3.7.4.4

23 straipsnio nuostata, kad kai atskleidžiama informacija pagal šio direktyvos projekto reikalavimus, nemanoma, kad tokiu būdu buvo pažeistas koks nors informacijos atskleidimo ribojimas, ir kad ši informacija turėtų būti atskleidžiama „garbingai“, kad būtų užtikrinta apsauga. Tai numatyta antrojoje direktyvoje. Šios sąlygos taikymas turėtų būti grąžintas siekiant pabrėžti, kad reglamentuojamas sektorius privalo veikti atsakingai ir garbingai, kad turėtų teisę naudotis reikalinga įvairiapuse įstatymine apsauga. Kitokia formuluotė kelia pavojų, kad bus pažeista asmenų teisių ir jų teisės į teisingumą pusiausvyra.

4.   Išvados

4.1

Nors komitetas remia dvejopus visapusiško pasaulinių standartų taikymo užtikrinimo ES tikslus, kaip išdėstyta FATF paskelbtose „40 rekomendacijų“, ir aiškų teroristų finansavimo įtraukimą, jis apgailestauja, kad trečioji Pinigų plovimo direktyva, parengta prieš atsirandant galimybei iki galo įvertinti antrosios direktyvos, priimtos 2001 m., privalumus ir trūkumus. Spaudimas parengti trečiąją direktyvą taip greitai po antrosios ir be reikšmingo įvertinamojo laikotarpio, per kurį būtų buvę galima apsvarstyti antrosios direktyvos taikymo duotas pamokas, atrodo skubotas.

4.1.1

Trečiosios direktyvos parengimui šiuo laiku pateisinti, svarbu ją patobulinti palyginti su antrąja direktyva ir jos taikymu kitais būdais. Ypač pritariame šioms naujoms nuostatoms, kurios:

panaikins tam tikrus bereikalingai apsunkinančius antrosios direktyvos aspektus, kurių reikalavimų įvykdymas nėra lygiaverčiai naudingas įstatymų įgyvendinimo ir kovos su nusikalstamumu atžvilgiais;

sumažins kovos su pinigų plovimu reikalavimų ir praktikos neatitikimus ES teritorijoje (kurių pasitaikydavo ir skirtingose valstybėse narėse, ir skirtingose reglamentuojamo sektoriaus dalyse, ir kituose sektoriuose, kurie nėra apsaugoti nuo pinigų plovimo) ir tarp ES bei trečiųjų šalių (tai ypač pasakytina apie valstybėms narėms šios direktyvos suteikiamų pasirinkimo savo nuožiūra galimybių, sumažinimą, kurios gali sąlygoti direktyvos taikymo variantų atsiradimą); ir

aiškiau apibrėš pranešimus teikiančių institucijų darbuotojų apsaugos aspektus

4.2

Šioje nuomonėje pateikti pasiūlymai skirti patobulinti direktyvą, kad jos sveikintini tikslai būtų įgyvendinami nuosekliais būdais. Kituose pakeitimuose, pateiktuose derybų dėl direktyvos galutinėse stadijose, turėtų būti vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais.

4.3

Atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, praėjusį po antrosios direktyvos įsigaliojimo, daugumoje valstybių narių trečiosios direktyvos įgyvendinimui turėtų būti skirtas santykinai ilgas laikotarpis.

4.4

Kai bus sukaupta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvų administravimo patirties, Europos Sąjungai galbūt reikės nustatyti tam tikrus saitus ir politikos sąsajas su kitais nusikalstamos veiklos aspektais ir jos kardymo priemonėmis. Komitetas pažymėjo pasiūlymus dėl:

direktyvos projekto palyginimo su Europos Tarybos darbo baudžiamosios teisės srityje;

iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų konfiskavimo tvarkos išaiškinimo;

didesnės pagalbos trečiosioms šalims sprendžiant organizuoto nusikalstamumo problemas;

konkrečių pažeidžiamų sričių, pvz., vengimo mokėti mokesčius tarptautiniu mastu

4.5

Komitetas pritaria tolesnei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių plėtotei, kaip Europos Sąjungos simboliui, užtikrinančiam aukštus sąžiningumo standartus, turinčius atsispindėti viešoje ir privačioje veikloje. Ši direktyva yra ir praktinis žingsnis į finansinių reikalų valdymą, ir reiškia Europos Sąjungos stiprėjimą.

2005 m. gegužės 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkė

Anne-Marie SIGMUND


(1)  FATF yra tarpvyriausybinis organas, kuris nustato standartus, kuria ir vykdo politikos kryptis, skirtaskovoti prieš pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Interneto svetainė: www.fatf-gafi.org


Top