EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R0821

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821 2021 m. gegužės 20 d. nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija)

PE/54/2020/REV/2

OJ L 206, 11.6.2021, p. 1–461 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 05/05/2022

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/821/oj

2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/821

2021 m. gegužės 20 d.

nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009 (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi turi būti padaryta naujų pakeitimų, dėl aiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad dvejopo naudojimo prekių srityje Sąjunga ir jos valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes. Svarbios aplinkybės apima tarptautines prievoles ir įsipareigojimus, prievoles pagal atitinkamas sankcijas, nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aspektus, įskaitant Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (3) išdėstytus aspektus, be kita ko, žmogaus teises, ir aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika. Šiuo reglamentu Sąjunga rodo savo įsipareigojimą šiuo reglamentu išlaikyti griežtus teisinius reikalavimus, susijusius su dvejopo naudojimo prekėmis, taip pat stiprinti keitimąsi atitinkama informacija ir didinti skaidrumą. Kalbant apie kibernetinio stebėjimo prekes, valstybių narių kompetentingos institucijos visų pirma turėtų atsižvelgti į riziką, kad jos bus panaudotos vidaus represijoms arba sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams;

(3)

šiuo reglamentu taip pat siekiama sustiprinti eksportuotojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), teiktinas gaires dėl atsakingos praktikos, tačiau nepakenkiant dvejopo naudojimo prekių eksportuotojų ar kitų susijusių pramonės šakų ar akademinės bendruomenės, kurie gyvena, turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigę valstybėje narėje, konkurencingumui pasauliniu mastu;

(4)

2004 m. balandžio 28 d. priimtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540 (2004) nuspręsta, kad visos valstybės turi priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones siekdamos nustatyti nacionalines kontrolės priemones, kad užkirstų kelią atominių, cheminių ir biologinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimui, be kita ko, nustatydamos tinkamas susijusių medžiagų, įrangos ir technologijos kontrolės priemones. Be to, kontrolės priemonės būtinos pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (toliau – Cheminio ginklo uždraudimo konvencija arba CWC) bei Konvenciją dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (toliau – Biologinių ir toksinių ginklų konvencija arba BTWC), ir atitinka įsipareigojimus, dėl kurių susitarta pagal daugiašalių eksporto kontrolės režimų nuostatas;

(5)

todėl reikalinga veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sistema, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės ir Sąjunga laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų, visų pirma dėl neplatinimo, regioninės taikos, saugumo ir stabilumo bei pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei;

(6)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje (toliau – ES MNG strategija) pabrėžiamas Sąjungos įsipareigojimas vykdyti griežtą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu koordinuojamą eksporto kontrolę;

(7)

labai svarbu, kad eksportuotojai, tarpininkai, techninės pagalbos teikėjai ar kiti susiję suinteresuotieji subjektai prisidėtų prie bendro prekybos kontrolės tikslo. Kad jie galėtų veikti laikydamiesi šio reglamento, su sandoriais, kuriems taikomas šis reglamentas, susijęs rizikos vertinimas turi būti atliekamas taikant sandorių tikrinimo priemones, dar vadinamas deramo tikrinimo principu, kurios yra vidaus atitikties užtikrinimo programų dalis. Todėl, rengiant ir įgyvendinant vidaus atitikties užtikrinimo programas, visų pirma turi būti atsižvelgiama į eksportuotojų dydį ir organizacinę struktūrą;

(8)

siekiant užkirsti kelią rizikai, kad asmenys, prisidedantys prie vadovavimo vykdant sunkius žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus arba prie jų vykdymo, arba atsakingi už nurodymą juos vykdyti arba už jų vykdymą, gali naudoti tam tikras į sąrašą neįtrauktas iš Sąjungos muitų teritorijos eksportuotas kibernetinio stebėjimo prekes, reikėtų kontroliuoti tokių prekių eksportą. Ši rizika visų pirma susijusi su atvejais, kai kibernetinio stebėjimo prekės yra specialiai suprojektuotos taip, kad būtų galima įsilaužti į informacines ir telekomunikacijų sistemas arba atlikti išsamų duomenų paketų patikrinimą, kad būtų galima slapta stebėti fizinius asmenis stebint, išgaunant, renkant ar analizuojant duomenis, įskaitant biometrinius duomenis, iš tų sistemų. Prekės, naudojamos išimtinai komerciniais tikslais, pvz., sąskaitoms išrašyti, rinkodarai, kokybiškoms paslaugoms, vartotojų pasitenkinimui arba tinklo saugumui, paprastai nelaikomos keliančiomis tokią riziką;

(9)

siekiant sustiprinti veiksmingą į sąrašą neįtrauktų kibernetinio stebėjimo prekių eksporto kontrolę, labai svarbu toliau derinti visa apimančios kontrolės taikymą toje srityje. Tuo tikslu valstybės narės yra įsipareigojusios remti tokią kontrolę dalydamosi tarpusavyje ir su Komisija informacija, visų pirma apie kibernetinio stebėjimo prekių technologinę plėtrą, ir budriai taikydamos tokią kontrolę skatinti keitimąsi informacija Sąjungos lygmeniu;

(10)

siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai greitai reaguoti į didelį piktnaudžiavimą esamomis technologijomis arba į naujus pavojus, susijusius su besiformuojančiomis technologijomis, reikėtų nustatyti mechanizmą, kad valstybės narės galėtų koordinuoti savo veiksmus, kai nustatoma nauja rizika. Tokius koordinavimo veiksmus turėtų lydėti iniciatyvos nustatyti lygiavertę kontrolę daugiašaliu lygmeniu, kad būtų išplėstas atsakas į nustatytą riziką;

(11)

dvejopo naudojimo programinės įrangos ir technologijų perdavimas už Sąjungos muitų teritorijos ribų elektroninėmis priemonėmis, telefaksu ar telefonu taip pat turėtų būti kontroliuojamas. Siekiant sumažinti eksportuotojams ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą, reikėtų numatyti tam tikrų perdavimo būdų, pavyzdžiui, perdavimo debesijai, bendrąsias arba visuotines licencijas arba suderintą nuostatų aiškinimą;

(12)

atsižvelgiant į svarbų muitinių vaidmenį užtikrinant eksporto kontrolės vykdymą, šiame reglamente vartojami terminai turėtų kuo labiau atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (4) (toliau — Sąjungos muitinės kodeksas) nustatytas apibrėžtis;

(13)

dvejopo naudojimo prekių eksporto veikloje gali dalyvauti įvairių kategorijų asmenys, įskaitant fizinius asmenis, kaip antai paslaugų teikėjai, mokslininkai, konsultantai ir asmenys, dvejopo naudojimo prekes perduodantys elektroninėmis priemonėmis. Labai svarbu, kad visi tokie asmenys žinotų apie riziką, susijusią su eksportu ir techninės pagalbos teikimu dėl didesnės rizikos prekių. Visų pirma, akademinės ir mokslinių tyrimų institucijos susiduria su skirtingomis problemomis eksporto kontrolės srityje dėl, inter alia, jų bendro įsipareigojimo laisvai keistis idėjomis, dėl to, kad jų mokslinių tyrimų veikloje dažnai naudojamos pažangios technologijos, dėl jų organizacinės struktūros ir tarptautinio jų mokslinių mainų pobūdžio. Valstybės narės ir Komisija prireikus turėtų didinti akademinės ir mokslinių tyrimų bendruomenės informuotumą ir teikti joms pritaikytas gaires, kaip spręsti tuos skirtingus uždavinius. Derinant su daugiašaliais eksporto kontrolės režimais, įgyvendinant kontrolę, kiek įmanoma, turėtų būti numatytas bendras požiūris į tam tikras nuostatas, visų pirma susijusias su akademinės bendruomenės kontrolės priemonėmis „pagrindiniai moksliniai tyrimai“ ir „viešoji sritis“;

(14)

„tarpininko“ apibrėžtis turėtų būti peržiūrėta, siekiant į ją įtraukti valstybėje narėje nuolatinės buveinės neturinčius ir neįsisteigusius juridinius asmenis ar bendrijas, teikiančius tarpininkavimo paslaugas iš Sąjungos muitų teritorijos;

(15)

Lisabonos sutartyje išaiškinta, kad techninės pagalbos teikimas, susijęs su judėjimu per sieną, priklauso Sąjungos kompetencijai. Todėl reikia paaiškinti, kokia kontrolė taikoma techninės pagalbos paslaugoms, ir nustatyti techninės pagalbos apibrėžtį. Be to, siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, techninės pagalbos teikimui taikoma kontrolė turėtų būti suderinta;

(16)

kaip ir Reglamente (EB) Nr. 428/2009, valstybių narių valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė tam tikromis aplinkybėmis uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jei jos, remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais, turi pagrįstų priežasčių įtarti, jog tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos galutiniam kariniam naudojimui valstybėje, kuriai taikomas ginklų embargas, arba masinio naikinimo ginklams arba jų siuntimo į taikinį sistemoms platinti;

(17)

licencijavimo sąlygos ir reikalavimai turėtų būti suderinti, kad prireikus būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ir būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas kontrolės taikymas visoje Sąjungos muitų teritorijoje. Tuo tikslu taip pat būtina užtikrinti, kad visais atvejais, kai taikoma kontrolė, būtų aiškiai nustatyta valstybės narės kompetentinga institucija. Atsakomybė priimant sprendimus dėl individualių, visuotinių arba nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų, leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, dėl ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzito ir dėl leidimų Sąjungos muitų teritorijoje persiųsti į IV priedą įtrauktas dvejopo naudojimo prekes tenka nacionalinėms valdžios institucijoms;

(18)

siekiant padėti sukurti vienodas sąlygas eksportuotojams ir užtikrinti veiksmingesnį kontrolės taikymą, reikėtų nustatyti vidaus atitikties užtikrinimo programų gaires. Tokiose gairėse turėtų būti atsižvelgta į skirtingus eksportuotojų ir jų patronuojamųjų įmonių dydžius, išteklius, veiklos sritis ir kitas ypatybes bei sąlygas, pavyzdžiui, grupės vidaus atitikties struktūras ir standartus, taip išvengiant „vieno modelio visiems“ principo ir padedant kiekvienam eksportuotojui rasti savo sprendimus dėl atitikties ir konkurencingumo. Eksportuotojai, kurie naudojasi visuotiniais eksporto leidimais, turėtų įgyvendinti vidaus atitikties užtikrinimo programą, nebent kompetentinga institucija mano, kad tai nebūtina dėl kitų aplinkybių, į kurias ji atsižvelgė nagrinėdama eksportuotojo pateiktą prašymą išduoti visuotinį eksporto leidimą;

(19)

siekiant sumažinti įmonėms, visų pirma MVĮ, ir institucijoms tenkančią administracinę naštą ir kartu užtikrinti tinkamą į atitinkamas paskirties vietas eksportuojamų atitinkamų prekių kontrolės lygį, turėtų būti nustatyti papildomi Sąjungos bendrieji eksporto leidimai. Prireikus valstybės narės gali eksportuotojams teikti gaires dėl bendrųjų leidimų taikymo. Jei valstybės narės mano, jog tai būtina, jos taip pat gali nustatyti nacionalinius bendruosius eksporto leidimus mažos rizikos eksportui. Siekiant licencijų išdavimo sąlygas pritaikyti prie konkrečių pramonės poreikių, taip pat turėtų būti nustatytas dideliems projektams skirtas leidimas;

(20)

Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų parengti geriausios praktikos gaires ir (arba) rekomendacijas siekiant padėti praktikoje taikyti kontrolę. Rengdama gaires ir (arba) rekomendacijas, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į MVĮ informacijos poreikius;

(21)

bendri dvejopo naudojimo prekių, paskirties vietų ir nurodymų sąrašai yra svarbūs veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai;

(22)

valstybės narės, kurios sudaro nacionalinius kontroliuojamų prekių sąrašus pagal šį reglamentą, turėtų apie tokius sąrašus pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės taip pat turėtų informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus sprendimus atsisakyti išduoti leidimą eksportuoti, kai toks leidimas yra reikalingas remiantis nacionaliniu kontroliuojamų prekių sąrašu;

(23)

kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, susijusias su Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, ir į technologijų bei prekybos pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento I, II ir IV priedus. Sprendimai dėl I priede nustatyto dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, bendro sąrašo atnaujinimo turėtų atitikti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės ar Sąjunga yra prisiėmusios kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo susitarimų narės ir daugiašalių eksporto kontrolės režimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis. Kai I priedo pakeitimai susiję su dvejopo naudojimo prekėmis, kurios taip pat išvardytos II arba IV priede, tie priedai taip pat turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Sprendimai dėl II priedo A–H skirsniuose nustatytų bendrų prekių ir paskirties vietų sąrašų atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus vertinimo kriterijus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(24)

Komisija turėtų deleguotaisiais aktais atliktus I priedo atnaujinimus skelbti visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(25)

Komisija turėtų visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis skelbti ir nuolat atnaujinti valstybėse narėse galiojančių nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų rinkinį;

(26)

dvejopo naudojimo prekių eksportui poveikio turinčios nacionalinės nuostatos ir sprendimai turėtų būti priimami remiantis bendra prekybos politika, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/479 (6). Tinkamai keičiantis informacija ir konsultuojantis dėl nacionalinių nuostatų ir spendimų turėtų būti užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus kontrolės taikymas visoje Sąjungos muitų teritorijoje;

(27)

bendros kontrolės sistemos buvimas yra prielaida nustatyti laisvą dvejopo naudojimo prekių judėjimą Sąjungos muitų teritorijoje;

(28)

pagal SESV 36 straipsnį, nedarydamos poveikio jo nuostatų taikymui ir laikydamosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, valstybės narės išlaiko teisę kontroliuoti tam tikrų dvejopo naudojimo prekių persiuntimą Sąjungos muitų teritorijoje, kad užtikrintų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. IV priede pateiktas prekių, kurioms taikoma persiuntimo Sąjungos viduje kontrolė, sąrašas turėtų būti periodiškai peržiūrimas atsižvelgiant į tolesnę pagrindinių tarptautinių įsipareigojimų raidą, taip pat technologinę ir komercinę raidą, susijusią su persiuntimo rizikos vertinimu. Sprendimai dėl IV priede nustatyto dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, bendro sąrašo atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į valstybių narių viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo interesus pagal SESV 36 straipsnį;

(29)

1998 m. rugsėjo 22 d. valstybės narės ir Komisija pasirašė valstybių narių, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros atitinkamų apsaugos susitarimų papildomus protokolus, kurie be kitų priemonių įpareigoja valstybes nares teikti informaciją apie nurodytos įrangos ir nebranduolinių medžiagų persiuntimą. Persiuntimo Sąjungos viduje kontrolė turėtų leisti Sąjungai ir jos valstybėms narėms vykdyti jų pareigas pagal tuos susitarimus;

(30)

siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikoma vienoda ir nuosekli kontrolė, derėtų išplėsti valstybių narių ir Komisijos tarpusavio konsultacijų ir keitimosi informacija mastą ir nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamas bendros eksporto kontrolės tinklo plėtojimas visoje Sąjungoje, pvz., parengti elektronines licencijavimo procedūras, suburti technikos ekspertų grupes ir sukurti vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą. Ypač svarbu užtikrinti, kad Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupė ir techninių ekspertų grupės prireikus konsultuotųsi su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms taikomas šis reglamentas, įskaitant pramonės ir pilietinės visuomenės organizacijas;

(31)

kadangi muitinės tam tikra informacija su kitomis muitinėmis dalijasi naudodamos rizikos valdymo sistemą ir vadovaudamosi Sąjungos muitinės taisyklėmis, taip pat tikslinga užtikrinti glaudų licencijavimo institucijų ir muitinių bendradarbiavimą;

(32)

reikia paaiškinti, kad, kiek tai susiję su asmens duomenimis, tvarkant informaciją ir ja keičiantis turėtų būti laikomasi taikytinų fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (7) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (8);

(33)

valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų konfidencialią informaciją, visų pirma laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 (9), Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 (10) ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (11). Tai visų pirma apima pareigą nesumažinti informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo. Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti informaciją, kuri nėra įslaptinta, arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai;

(34)

bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, visų pirma su MVĮ, ir skaidrumas yra esminiai veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai. Todėl reikia numatyti, kad būtų nuolat rengiamos gairės, padedančios prireikus taikyti šį reglamentą, ir būtų skelbiamos metinės kontrolės įgyvendinimo ataskaitos;

(35)

Sąjungos metinėje kontrolės įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti pateikta atitinkama informacija apie licencijų išdavimą ir kontrolės vykdymo užtikrinimą pagal šį reglamentą, deramai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tam tikrų duomenų konfidencialumo apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai licencijavimo duomenų paskelbimas galėtų paveikti valstybių narių iškeltas nacionalinio saugumo problemas arba kelti pavojų komerciniam konfidencialumui, ir sudaryti sąlygas ne Sąjungos tiekėjams mažinti valstybių narių priimamų ribojamųjų licencijavimo sprendimų skaičių;

(36)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų deramai taikomas, kiekviena valstybė narė turėtų imtis priemonių siekiant suteikti kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus;

(37)

pagal ES MNG strategiją kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas. Taip pat tikslinga nustatyti nuostatas, siekiant paremti veiksmingą kontrolės vykdymo užtikrinimą, be kita ko, pasitelkus vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą;

(38)

Sąjungos muitinės kodekse, be kita ko, yra nuostatų, susijusių su prekių eksportu ir reeksportu. Jokia šio reglamento nuostata nevaržo įgaliojimų, suteikiamų pagal Sąjungos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas;

(39)

eksporto kontrolė padeda užtikrinti tarptautinį saugumą ir daro poveikį prekybai su trečiosiomis valstybėmis. Todėl reikia plėtoti dialogą ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms pasaulio valstybėms ir didinti tarptautinį saugumą. Visų pirma valstybės narės ir Komisija turėtų labiau prisidėti prie daugiašalių eksporto kontrolės režimų veiklos. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų remti tuos režimus plėtodamos patikimą eksporto kontrolę, kuri būtų pasaulinis tarptautinės geriausios praktikos pagrindas ir modelis, taip pat svarbi priemonė tarptautinei taikai ir stabilumui užtikrinti. Kai visos valstybės narės nustato naują riziką kibernetinio stebėjimo prekių srityje, būtina pateikti informaciją, kad būtų galima užtikrinti vienodas daugiašales sąlygas;

(40)

šis reglamentas taikomas nedarant poveikio 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos deleguotajam sprendimui, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES (12) dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos;

(41)

šiuo reglamentu užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

OBJEKTAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomas Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos, tranzito ir persiuntimo kontrolės režimas.

2 straipsnis

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)

dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat prekės, kurios gali būti naudojamos branduoliniams, cheminiams ar biologiniams ginklams ar jų siuntimo į taikinį sistemoms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti, įskaitant visas prekes, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba;

2)

eksportas – tai:

a)

eksporto procedūra, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnyje;

b)

reeksportas, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnyje; reeksportu taip pat laikomi tie atvejai, kai tranzito per Sąjungos muitų teritoriją metu pagal šio straipsnio 11 punktą turi būti pateikta išvežimo bendroji deklaracija, nes pasikeitė galutinė atitinkamų prekių paskirties vieta;

c)

laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 259 straipsnyje, arba

d)

programinės įrangos ar technologijų perdavimas elektroninėmis priemonėmis, tarp jų telefaksu, telefonu, elektroniniu paštu arba bet kokiomis kitomis elektroninėmis priemonėmis, į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų; tai apima elektroninį tokios programinės įrangos ir technologijų tiekimą juridiniams ar fiziniams asmenims arba bendrijoms už Sąjungos muitų teritorijos ribų; tai taip pat apima technologijos perdavimą žodžiu, kai technologija apibūdinama balso perdavimo priemonėmis;

3)

eksportuotojas – tai:

a)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, kuris (-i) priimant eksporto deklaraciją ar reeksporto deklaraciją ar išvežimo bendrąją deklaraciją yra pasirašęs sutartį su gavėju trečiojoje valstybėje ir turi įgaliojimą spręsti dėl prekių išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos; jei eksporto sutartis nesudaryta arba jei sutartį sudaręs asmuo veikia ne savo vardu, eksportuotoju laikomas asmuo, turintis įgaliojimą priimti sprendimą dėl prekių išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos; arba

b)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, kuris (-i) nusprendžia elektroninėmis priemonėmis, įskaitant faksą, telefoną, elektroninį paštą arba bet kokias kitas elektronines priemones, perduoti programinę įrangą ar technologijas į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų arba tiekti elektronine forma tokią programinę įrangą ir technologiją fiziniams ar juridiniams asmenims arba bendrijoms už Sąjungos muitų teritorijos ribų.

Kai teisės parduoti dvejopo naudojimo prekę nauda pagal sutartį, kuria grindžiamas eksportas, priklauso asmeniui, turinčiam nuolatinę buveinę ar įsisteigusiam ne Sąjungos muitų teritorijoje, eksportuotoju laikoma sutarties šalis, turinti nuolatinę buveinę ar įsisteigusi Sąjungos muitų teritorijoje;

c)

jei a arba b punktas netaikomas, bet kuris fizinis asmuo, eksportuotinas dvejopo naudojimo prekes vežantis savo asmeniniame bagaže, kaip tai suprantama Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (13) 1 straipsnio 19 punkto a papunktyje;

4)

eksporto deklaracija – veiksmas, kuriuo bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija nustatyta forma ir būdu išreiškia pageidavimą, kad dvejopo naudojimo prekėms, nurodytoms 1 punkte, būtų įforminta eksporto procedūra;

5)

reeksporto deklaracija – veiksmas, nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 13 dalyje;

6)

išvežimo bendroji deklaracija – veiksmas, nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 10 dalyje;

7)

tarpininkavimo paslaugos – tai:

a)

derybos dėl dvejopo naudojimo prekių pirkimo, pardavimo arba tiekimo iš vienos trečiosios valstybės į bet kurią kitą trečiąją valstybę sandorių arba tokių sandorių organizavimas; arba

b)

dvejopo naudojimo prekių, esančių trečiosiose valstybėse, pardavimas arba pirkimas siekiant jas persiųsti į kitą trečiąją valstybę.

Šio reglamento tikslais į šią apibrėžtį neįtraukiamas vien tik pagalbinių paslaugų teikimas. Pagalbinės paslaugos – tai transportavimas, finansinės paslaugos, draudimas ar perdraudimas arba bendra reklamos ar skatinimo veikla;

8)

tarpininkas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, teikiantis (-i) tarpininkavimo paslaugas iš Sąjungos muitų teritorijos trečiosios valstybės teritorijoje;

9)

techninė pagalba – bet kokia techninė parama, susijusi su remontu, plėtra, gamyba, surinkimu, bandymu, technine priežiūra ar kitu techniniu aptarnavimu, teikiama instrukcijų, patarimų, mokymo, darbo žinių, įgūdžių perdavimo ar konsultacinių paslaugų forma, įskaitant pagalbą elektroninėmis priemonėmis, taip pat pagalbą žodžiu, teikiamą telefonu ar kitais būdais;

10)

techninės pagalbos teikėjas – tai:

a)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, teikiantis (-i) techninę pagalbą iš Sąjungos muitų teritorijos trečiosios valstybės teritorijoje;

b)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, turintis nuolatinę buveinę ar įsisteigęs valstybėje narėje ir teikiantis (-i) techninę pagalbą trečiosios valstybės teritorijoje; arba

c)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, turintis nuolatinę buveinę ar įsisteigęs valstybėje narėje ir teikiantis (-i) techninę pagalbą trečiosios valstybės gyventojui, laikinai esančiam Sąjungos muitų teritorijoje;

11)

tranzitas – ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių gabenimas, kai jos įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir vežamos per ją į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų, kai tos prekės:

a)

yra prekės, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra pagal Sąjungos muitinės kodekso 226 straipsnį ir kurios tik vežamos per Sąjungos muitų teritoriją;

b)

kurios yra perkraunamos laisvojoje zonoje arba tiesiogiai iš jos reeksportuojamos;

c)

kurios laikinai saugomos ir tiesiogiai reeksportuojamos iš laikinojo saugojimo sandėlio, arba

d)

kurios į Sąjungos muitų teritoriją atgabentos ir neiškrovus bus iš tos teritorijos išgabentos tuo pačiu laivu arba orlaiviu;

12)

individualus eksporto leidimas – leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui eksportuoti vieną ar kelias dvejopo naudojimo prekes vienam galutiniam naudotojui ar gavėjui trečiojoje valstybėje;

13)

visuotinis eksporto leidimas – leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekes vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams ir (arba) vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose valstybėse;

14)

didelio projekto leidimas – individualus eksporto leidimas arba visuotinis eksporto leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekes vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose valstybėse konkretaus didelio masto projekto tikslais;

15)

Sąjungos bendrasis eksporto leidimas – leidimas eksportuoti į tam tikras paskirties valstybes, kurį gali gauti visi eksportuotojai, kurie laikosi II priedo A–H skirsniuose išdėstytų naudojimosi juo sąlygų ir reikalavimų;

16)

nacionalinis bendrasis eksporto leidimas – eksporto leidimas, apibrėžtas nacionalinėje teisėje remiantis 12 straipsnio 6 dalimi ir III priedo C skirsniu;

17)

Sąjungos muitų teritorija – Sąjungos muitų teritorija, kaip tai suprantama Sąjungos muitinės kodekso 4 straipsnyje;

18)

ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekės – prekės, turinčios ne Sąjungos prekių statusą, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 24 dalyje;

19)

ginklų embargas – ginklų embargas, nustatytas Tarybos priimtu sprendimu ar bendrąja pozicija arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba ginklų embargas, nustatytas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privaloma rezoliucija;

20)

kibernetinio stebėjimo prekės – dvejopo naudojimo prekės, specialiai sukurtos tam, kad būtų galima slaptai stebėti fizinius asmenis stebint, išgaunant, renkant ar analizuojant duomenis iš informacinių ir telekomunikacijų sistemų;

21)

vidaus atitikties užtikrinimo programa (angl. ICP) – vykdoma veiksminga, tinkama ir proporcinga politika ir procedūros, kurias eksportuotojai patvirtino, kad palengvintų atitiktį šio reglamento nuostatoms ir tikslams ir pagal šį reglamentą įgyvendinamoms leidimų sąlygoms, įskaitant, be kita ko, išsamaus patikrinimo priemones vertinant riziką, susijusią su atitinkamų prekių eksportu galutiniams naudotojams ir galutiniu naudojimu;

22)

iš esmės tapatus sandoris – sandoris, susijęs su iš esmės tapačių parametrų ar techninių charakteristikų prekėmis ir susijęs su tuo pačiu galutiniu naudotoju ar gavėju, kaip ir kitas sandoris.

II SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

3 straipsnis

1.   I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo.

2.   Laikantis 4, 5, 9 arba 10 straipsnio, leidimo taip pat gali reikėti tam tikrų I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui į visas arba tam tikras paskirties vietas.

4 straipsnis

1.   I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo, jei kompetentinga institucija yra informavusi eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti:

a)

skirtos naudoti cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų užtaisų kūrimui, gamybai, tvarkymui, eksploatavimui, priežiūrai, laikymui, aptikimui, atpažinimui ar platinimui, arba raketų, galinčių nešti į taikinį tokius ginklus, kūrimui, gamybai, eksploatavimui ar laikymui;

b)

skirtos galutiniam kariniam naudojimui, jei perkančiajai valstybei arba paskirties vietos valstybei yra taikomas ginklų embargas; šiame punkte „galutinis karinis naudojimas“ apima:

i)

įtaisymą į karines prekes, išvardytas valstybių narių kariniuose sąrašuose;

ii)

naudojimą gamybos, bandymų ar analitinei įrangai ir jos sudedamosioms dalims, kurios skirtos valstybių narių kariniuose sąrašuose išvardytų karinių prekių kūrimui, gamybai ar priežiūrai; arba

iii)

bet kurių nebaigtų gaminių naudojimą gamykloje karinėms prekėms, išvardytoms valstybių narių kariniuose sąrašuose, gaminti;

c)

skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar sudedamosios dalys, kurios buvo eksportuotos iš valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės įstatymais nustatytą leidimų tvarką.

2.   Kai eksportuotojas žino, jog jo siūlomas eksportuoti I priede neišvardytas dvejopo naudojimo prekes, visas arba iš dalies, ketinama panaudoti kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, eksportuotojas praneša apie tai kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija nusprendžia, ar atitinkamam eksportui reikia leidimo.

3.   Valstybė narė gali priimti arba ir toliau taikyti nacionalinius įstatymus, nustatančius I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui leidimų reikalavimą, jei eksportuotojas turi pagrindą įtarti, kad tos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

4.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą pagal 1, 2 arba 3 dalį, nedelsdama informuoja savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir kitoms valstybėms narėms bei Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie atitinkamą leidimo reikalavimą, visų pirma susijusią su atitinkamomis prekėmis ir galutiniais naudotojais, išskyrus atvejus, kai ji mano, kad taip daryti netikslinga atsižvelgiant į sandorio pobūdį arba atitinkamos informacijos neskelbtinumą.

5.   Valstybės narės deramai atsižvelgia į informaciją, gautą pagal 4 dalį, ir apie tai informuoja savo muitines ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

6.   16 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalys taikomos su I priede neišvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusiais atvejais, kad būtų galima išnagrinėti visus galiojančius valstybių narių atsisakymus suteikti leidimą.

7.   Visas keitimasis informacija, reikalaujama pagal šį straipsnį, vykdomas laikantis teisinių reikalavimų dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Toks keitimasis informacija vykdomas naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

8.   Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei imtis nacionalinių priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/479 10 straipsnį.

5 straipsnis

1.   I priede neišvardytoms kibernetinio stebėjimo prekėms eksportuoti reikia leidimo, jei kompetentinga institucija yra informavusi eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti naudojamos vidaus represijoms ir (arba) sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams vykdyti.

2.   Kai eksportuotojas, remdamasis savo išsamaus patikrinimo išvadomis, žino, jog eksportuotojo siūlomas eksportuoti I priede neišvardytas kibernetinio stebėjimo prekes ketinama naudoti, visas arba iš dalies, kuriam nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, eksportuotojas praneša apie tai kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija nusprendžia, ar atitinkamam eksportui reikia leidimo. Komisija ir Taryba pateikia eksportuotojams skirtas gaires, kaip nurodyta 26 straipsnio 1 dalyje.

3.   Valstybė narė gali priimti arba ir toliau taikyti nacionalinius įstatymus, nustatančius I priede neišvardytų kibernetinio stebėjimo prekių eksportui leidimų reikalavimą, jei eksportuotojas turi pagrindą įtarti, kad tos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

4.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą pagal 1, 2 arba 3 dalį, nedelsdama informuoja savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir kitoms valstybėms narėms bei Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie atitinkamą leidimo reikalavimą, visų pirma susijusią su atitinkamomis prekėmis ir subjektais, išskyrus atvejus, kai ji mano, kad taip daryti netikslinga atsižvelgiant į sandorio pobūdį arba atitinkamos informacijos neskelbtinumą.

5.   Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į informaciją, gautą pagal 4 dalį, ir ją peržiūri per 30 darbo dienų, atsižvelgdamos į 1 dalyje nustatytus kriterijus. Jos informuoja savo muitines ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas. Išimtiniais atvejais bet kuri valstybė narė gali prašyti pratęsti tą 30 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

6.   Kai visos valstybės narės praneša viena kitai ir Komisijai, kad turėtų būti nustatytas reikalavimas gauti leidimą iš esmės tapatiems sandoriams, Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia informaciją apie kibernetinio stebėjimo prekes ir, atitinkamais atvejais, paskirties vietas, kurioms taikomi leidimų išdavimo reikalavimai, apie kuriuos tuo tikslu pranešė valstybės narės.

7.   Valstybės narės bent kartą per metus peržiūri pagal 6 dalį paskelbtą informaciją, remdamosi atitinkama Komisijos pateikta informacija ir analize. Kai visos valstybės narės praneša viena kitai ir Komisijai, kad leidimo reikalavimo paskelbimas turėtų būti iš dalies pakeistas ar atnaujintas, Komisija nedelsdama atitinkamai iš dalies pakeičia arba atnaujina informaciją, paskelbtą pagal 6 dalį Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

8.   16 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalys taikomos su I priede neišvardytomis kibernetinio stebėjimo prekėmis susijusiais atvejais, kad būtų galima išnagrinėti visus galiojančius valstybių narių atsisakymus suteikti leidimą.

9.   Visas keitimasis informacija, reikalaujama pagal šį straipsnį, vykdomas laikantis teisinių reikalavimų dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Šis keitimasis informacija vykdomas naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

10.   Valstybės narės svarsto galimybę pritarti pagal šio straipsnio 6 dalį paskelbtų prekių įtraukimui į atitinkamus tarptautinius neplatinimo režimus arba eksporto kontrolės susitarimus, siekiant išplėsti kontrolę. Komisija pateikia atitinkamų duomenų, surinktų pagal 23 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 2 dalį, analizę.

11.   Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei imtis nacionalinių priemonių pagal Reglamento (ES) 2015/479 10 straipsnį.

6 straipsnis

1.   Su į I priedo sąrašą įtrauktomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusioms tarpininkavimo paslaugoms teikti reikalingas leidimas, jei kompetentinga institucija tarpininkui praneša, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

2.   Kai tarpininkas siūlo savo tarpininkavimo paslaugas dėl I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių ir žino, kad tas prekes, visas arba iš dalies, ketinama naudoti bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, tarpininkas apie tai praneša kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija sprendžia, ar nustatyti, kad tokioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas.

3.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

4.   Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą su dvejopo naudojimo prekėmis susijusioms paslaugoms teikti, jei tarpininkas turi priežasčių įtarti, kad šios prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

5.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

7 straipsnis

1.   Ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių, išvardytų I priede, tranzitą bet kuriuo metu gali uždrausti valstybės narės, kurioje prekės yra, kompetentinga institucija tais atvejais, kai prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriems 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

2.   Prieš nuspręsdama dėl tranzito uždraudimo kompetentinga institucija gali atskirais atvejais taikyti leidimo reikalavimą konkrečiais dvejopo naudojimo prekių, išvardytų I priede, tranzito atvejais, jeigu prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriems 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams. Tranzito per kelių valstybių narių teritoriją atvejais, kiekvienos susijusios valstybės narės kompetentinga institucija gali uždrausti tokį tranzitą per jos teritoriją.

Leidimo reikalavimą kompetentinga institucija gali nustatyti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba bendrijai, kuris (-i) yra pasirašęs (-iusi) sutartį su gavėju trečiojoje valstybėje ir turi įgaliojimą spręsti dėl prekių, gabenamų per Sąjungos muitų teritoriją, išsiuntimo.

Jei fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija negyvena, neturi nuolatinės buveinės arba nėra įsisteigęs (-usi) Sąjungos muitų teritorijoje, kompetentinga institucija gali nustatyti reikalavimą gauti leidimą:

a)

deklarantui, apibrėžtam Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15 dalyje;

b)

vežėjui, apibrėžtam Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 40 dalyje; arba

c)

fiziniam asmeniui, tranzitu vežančiam dvejopo naudojimo prekes to asmens asmeniniame bagaže.

3.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

4.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

8 straipsnis

1.   Su I priede išvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas, jeigu kompetentinga institucija techninės pagalbos teikėjui pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

2.   Kai techninės pagalbos teikėjas siūlo teikti techninę pagalbą dėl I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių ir žino, kad tos prekės yra, visos arba iš dalies, skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, techninės pagalbos teikėjas apie tai praneša kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija sprendžia, ar nustatyti, kad tokios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jei techninė pagalba:

a)

teikiama II priedo A skirsnio 2 dalyje nurodytos valstybės teritorijoje arba į ją arba II priedo A skirsnio 2 dalyje nurodytos valstybės gyventojui;

b)

yra viešai prieinamos informacijos perdavimas arba pagrindiniai moksliniai tyrimai, kaip tai suprantama I priede pateiktoje Bendrojoje technologijų pastaboje arba Branduolinės technologijos pastaboje;

c)

teikiama valstybės narės valdžios institucijų ar agentūrų, vykdančių savo oficialias užduotis;

d)

teikiama valstybės narės ginkluotosioms pajėgoms atsižvelgiant į joms pavestas užduotis;

e)

teikiama tikslui, kuris nurodytas IV priede nustatytose išimtyse Raketų technologijos kontrolės režimo (MTCR technologijos) prekėms, arba

f)

būtina tų prekių, kurioms suteiktas eksporto leidimas, įdiegimui, veikimui, priežiūrai (tikrinimui) ar remontui.

4.   Valstybė narė gali išplėsti 1 dalies taikymą į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms.

5.   Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą techninei pagalbai teikti, kai techninės pagalbos teikėjas, kuris siūlo teikti techninę pagalbą dėl dvejopo naudojimo prekių, turi priežasčių įtarti, kad tos prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

6.   9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

9 straipsnis

1.   Valstybė narė gali uždrausti I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taikyti leidimo reikalavimą visuomenės saugumo, įskaitant teroro aktų prevenciją, arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais.

2.   Apie priemones, kurios buvo patvirtintos pagal 1 dalį, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir tiksliai nurodo tų priemonių motyvus. Jei priemone nustatomas nacionalinis kontroliuojamų prekių sąrašas, valstybės narės taip pat praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms kontroliuojamų prekių aprašymą.

3.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kuriuos priemonių, patvirtintų pagal 1 dalį, pakeitimus, įskaitant bet kokius jų nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų pakeitimus.

4.   Priemones, apie kurias buvo pranešta pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Komisija nedelsdama atskirai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis paskelbia valstybėse narėse galiojančių nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų rinkinį. Gavusi valstybės narės pranešimą apie bet kokius savo nacionalinio kontroliuojamų prekių sąrašo pakeitimus, Komisija nedelsdama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis paskelbia atnaujintą valstybėse narėse galiojančių nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų rinkinį.

10 straipsnis

1.   I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui reikalingas leidimas, jei kita valstybė narė nustato reikalavimą gauti leidimą tų prekių eksportui remdamasi tos valstybės narės pagal 9 straipsnį priimtu ir Komisijos pagal 9 straipsnio 4 dalį paskelbtu nacionaliniu kontroliuojamų prekių sąrašu ir jei kompetentinga institucija pranešė eksportuotojui, kad atitinkamos prekės yra arba gali būti visai ar iš dalies skirtos naudoti susirūpinimą keliančiais tikslais visuomenės saugumo, įskaitant teroro aktų prevenciją, arba žmogaus teisių aspektu.

2.   Valstybė narė, kuri atsisako suteikti pagal 1 dalį reikalaujamą leidimą, apie tokį sprendimą taip pat praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui pagal šio straipsnio 1 dalį, nedelsdama informuoja apie šį leidimo reikalavimą savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas ir, jei taikytina, suteikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai atitinkamą informaciją, visų pirma dėl susijusių prekių ir galutinių naudotojų. Kitos valstybės narės deramai atsižvelgia į tą informaciją ir informuoja apie tai savo muitinę ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

11 straipsnis

1.   IV priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms persiųsti Sąjungos viduje reikalingas leidimas. IV priedo 2 dalyje išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms netaikomas bendrasis leidimas.

2.   Valstybė narė gali nustatyti leidimo reikalavimą siekiant siųsti kitas dvejopo naudojimo prekes iš jos teritorijos į kitą valstybę narę tais atvejais, jeigu siuntimo metu:

a)

veiklos vykdytojui arba kompetentingai institucijai žinoma, kad galutinė atitinkamų prekių paskirties vieta yra už Sąjungos muitų teritorijos ribų;

b)

tų prekių eksportui į tą galutinę paskirties vietą valstybėje, iš kurios prekės siunčiamos, reikalingas leidimas pagal 3, 4, 5, 9 arba 10 straipsnį, ir toks tiesioginis eksportas iš jos teritorijos nėra leidžiamas pagal bendrąjį leidimą arba visuotinį leidimą, ir

c)

valstybėje narėje, į kurią prekes ketinama siųsti, tos prekės nebus apdorojamos ar perdirbamos, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 60 straipsnio 2 dalyje.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas siuntimo leidimas taikomas valstybėje narėje, iš kurios turi būti siunčiamos dvejopo naudojimo prekės.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė, iš kurios tos prekės turi būti persiųstos, po 14 straipsnyje nustatytų konsultavimosi procedūrų paskesniam dvejopo naudojimo prekių eksportui jau yra pritarusi, veiklos vykdytojui nedelsiant išduodamas persiuntimo leidimas, jei aplinkybės nėra iš esmės pasikeitusios.

5.   Valstybė narė, kuri priima teisės aktus, nustatančius leidimo reikalavimą, kaip nurodyta 2 dalyje, apie priemones, kurių ji ėmėsi, nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Komisija tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

6.   Priemonių, kurių imamasi pagal 1 ir 2 dalis, taikymas nėra susijęs su vidaus sienų kontrolės taikymu Sąjungos muitų teritorijoje, o tėra tik kontrolės priemonės, vykdomos kaip įprastinių kontrolės procedūrų, nediskriminaciniu būdu taikomų visoje Sąjungos muitų teritorijoje, dalis.

7.   Dėl priemonių pagal 1 ir 2 dalis taikymo prekėms persiųsti iš vienos valstybės narės į kitą negali būti taikomos griežtesnės sąlygos, negu tos, kurios yra nustatytos tų prekių eksportui į trečiąsias valstybes.

8.   Remdamasi savo nacionalinės teisės aktais, valstybė narė gali reikalauti, kad Sąjungos viduje iš tos valstybės narės atliekant bet kurį I priedo 5 kategorijos 2 dalyje išvardytų prekių, kurios nėra išvardytos IV priede, persiuntimą apie tas prekes tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms būtų teikiama papildoma informacija.

9.   Atitinkami verslo dokumentai, susiję su I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimu Sąjungos viduje, turi aiškiai rodyti, kad toms prekėms jas eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos taikomos kontrolės priemonės. Tokius dokumentus visų pirma sudaro pardavimo sutartis, užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra arba išsiuntimo pranešimas.

III SKYRIUS

EKSPORTO LEIDIMAS IR TARPININKAVIMO PASLAUGŲ IR TECHNINĖS PAGALBOS LEIDIMAS

12 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą gali būti išduodami arba nustatomi šių rūšių eksporto leidimai:

a)

individualūs eksporto leidimai;

b)

visuotiniai eksporto leidimai;

c)

nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai;

d)

Sąjungos bendrieji eksporto leidimai eksportuoti tam tikras prekes į tam tikras paskirties vietas laikantis II priedo A–H skirsniuose nustatytų specialių naudojimo sąlygų ir reikalavimų.

Leidimai, išduoti arba nustatyti pagal šį reglamentą, galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

2.   Individualius ir visuotinius eksporto leidimus pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija.

Nedarant poveikio 2 straipsnio 3 punktui, jei eksportuotojas neturi nuolatinės buveinės arba nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, individualius eksporto leidimus pagal šį reglamentą išduoda valstybės narės, kurioje yra dvejopo naudojimo prekės, kompetentinga institucija.

Visi individualūs ir visuotiniai eksporto leidimai, jei įmanoma, yra išduodami elektroninėmis priemonėmis, naudojant formas, kuriose turi būti pateikti bent visi III priedo A skirsnyje pateiktų pavyzdinių formų elementai, tose pavyzdinėse formose nustatyta seka.

3.   Individualūs eksporto leidimai ir visuotiniai eksporto leidimai galioja iki dvejų metų, jei kompetentinga institucija nenusprendžia kitaip.

Didelio projekto leidimų galiojimo trukmę nustato kompetentinga institucija, bet jie negali galioti ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su projekto trukme.

4.   Eksportuotojai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jų paraiškoms dėl individualių ir visuotinių eksporto leidimų, kad būtų pateikta išsami informacija, visų pirma apie galutinius naudotojus, paskirties valstybę ir eksportuojamos prekės galutinį naudojimą.

Individualiems eksporto leidimams turi būti taikomas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo. Kompetentinga institucija tam tikrų paraiškų atveju gali išimties tvarka netaikyti pareigos pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo. Prireikus su visuotiniu eksporto leidimu gali būti reikalaujama pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo.

Eksportuotojai, kurie naudojasi visuotiniais eksporto leidimais, turi įgyvendinti vidaus atitikties užtikrinimo programą, nebent kompetentinga institucija mano, kad tai nebūtina dėl kitos informacijos, į kurią ji atsižvelgė tvarkydama eksportuotojo pateiktą prašymą išduoti visuotinį eksporto leidimą.

Ataskaitų teikimo ir vidaus atitikties užtikrinimo programos reikalavimus, susijusius su visuotinių eksporto leidimų naudojimu, nustato valstybės narės.

Eksportuotojų prašymu visuotiniai eksporto leidimai, kuriais nustatomi kiekybiniai apribojimai, yra dalijami į dalis.

5.   Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl individualių ir visuotinių leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir praktika.

6.   Nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai:

a)

netaikomi II priedo I skirsnyje išvardytoms prekėms;

b)

nustatomi pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Jais gali naudotis visi tokius leidimus išduodančioje valstybėje narėje nuolatinę buveinę turintys arba įsisteigę eksportuotojai, jei jie atitinka šiame reglamente ir papildančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus; jie išduodami laikantis III priedo C skirsnyje nustatytų sąlygų;

c)

negali būti naudojami, jei kompetentinga institucija yra informavusi eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, arba jei eksportuotojas žino, kad tas prekes ketinama panaudoti tokiems tikslams.

Nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai taip pat gali būti taikomi II priedo A–H skirsniuose išvardytoms prekėms ir paskirties vietoms.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus išduotus ar pakeistus nacionalinius bendruosius eksporto leidimus. Komisija skelbia tokius pranešimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7.   Valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija gali uždrausti eksportuotojui naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, jei turima pagrįstų įtarimų, kad eksportuotojas nesugebės laikytis tokio leidimo reikalavimų ar eksporto kontrolės teisės aktų nuostatų.

Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie eksportuotojus, kuriems uždrausta naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, nebent valstybės narės, kurioje eksportuotojas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija nustato, kad eksportuotojas nemėgins eksportuoti dvejopo naudojimo prekių pasinaudodamas kita valstybe nare. Keitimasis informacija vykdomas naudojantis 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema.

13 straipsnis

1.   Leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija. Jei tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas neturi nuolatinės buveinės ir nėra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, pagal šį reglamentą leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą suteikia valstybės narės, iš kurios teritorijos bus teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, kompetentinga institucija.

2.   Leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas suteikiami nustatytam konkrečių prekių kiekiui ir juose aiškiai nurodoma prekių buvimo vieta kilmės trečiojoje valstybėje, galutinis naudotojas ir tiksli galutinio naudotojo buvimo vieta.

Leidimuose teikti techninę pagalbą aiškiai nurodomas galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.

Šie leidimai galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

3.   Tarpininkai ir techninės pagalbos teikėjai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, kuri yra privaloma pagal šį reglamentą pateikiant leidimo paraišką, visų pirma nurodoma dvejopo naudojimo prekių buvimo vieta, pateikiamas aiškus prekių apibūdinimas ir nurodomas jų kiekis, nurodomi sandoryje dalyvaujantys tretieji asmenys, paskirties valstybė, toje valstybėje esantis galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.

4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaline teise ar praktika.

5.   Visi leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, kiek tai įmanoma, išduodami elektroninėmis priemonėmis naudojant formas, kuriose pateikiami bent visi III priedo B skirsnyje pateiktose pavyzdinėse formose nustatyti elementai, tose pavyzdinėse formose nustatyta seka.

14 straipsnis

1.   Jei dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių yra paduota paraiška gauti individualų eksporto į II priedo A skirsnio 2 dalyje neišvardytą paskirties vietą arba į bet kurią IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių paskirties vietą leidimą, yra ar bus vienoje ar keliose valstybėse narėse, bet ne toje, kurioje yra pateikta paraiška, tas faktas yra nurodomas paraiškoje. Valstybės narės, kuriai yra pateikta leidimo paraiška, kompetentinga institucija nedelsdama konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir suteikia atitinkamą informaciją. Ta konsultacija gali būti vykdoma naudojantis 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema. Valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, per 10 darbo dienų praneša apie prieštaravimus, kuriuos jos gali pareikšti dėl tokio leidimo suteikimo, o valstybė narė, kurioje ta paraiška buvo pateikta, privalo jų paisyti.

Jei per 10 darbo dienų prieštaravimai nepateikiami, laikoma, kad valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, prieštaravimų neturi.

Išimtiniais atvejais bet kuri valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, gali prašyti pratęsti tą 10 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

2.   Jei koks nors eksportas gali pažeisti valstybės narės svarbius saugumo interesus, ji gali prašyti kitos valstybės narės nesuteikti eksporto leidimo arba, jei toks leidimas jau suteiktas, prašyti jį panaikinti, sustabdyti, pakeisti arba atšaukti. Valstybė narė, gaunanti tokį prašymą, nedelsdama pradeda su prašančiąja valstybe nare neprivalomo pobūdžio konsultacijas, kurios yra užbaigiamos per 10 darbo dienų. Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nusprendžia suteikti leidimą, ta valstybė narė turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, naudodamasi 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema.

15 straipsnis

1.   Spręsdamos, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti, arba uždrausti tranzitą pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)

Sąjungos ir valstybių narių tarptautines pareigas ir įsipareigojimus, visų pirma pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos kiekviena yra prisiėmusi kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvė arba ratifikuodama atitinkamas tarptautines sutartis;

b)

jų pareigas pagal sankcijas, taikomas pagal Tarybos priimtą sprendimą ar bendrąją poziciją arba pagal ESBO sprendimą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomą rezoliuciją;

c)

nacionalines užsienio ir saugumo politikos aplinkybes, įskaitant tas, kurioms taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP;

d)

aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika.

2.   Vertindamos paraišką gauti visuotinį eksporto leidimą, valstybės narės atsižvelgia ne tik į 1 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir į tai, kaip eksportuotojas įgyvendina vidaus atitikties užtikrinimo programą.

16 straipsnis

1.   Kompetentinga institucija, vadovaudamasi šiuo reglamentu, gali atsisakyti išduoti eksporto leidimą ir gali panaikinti, sustabdyti, pakeisti ar atšaukti eksporto leidimą, kurį ji jau yra išdavusi. Kai kompetentinga institucija atsisako suteikti eksporto leidimą, jį panaikina, sustabdo, ženkliai apriboja ar atšaukia, arba nustato, kad eksportas neturi būti leidžiamas, ji apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms bei Komisijai ir su jomis keičiasi susijusia informacija. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija yra sustabdžiusi eksporto leidimo galiojimą, pasibaigus leidimo galiojimo sustabdymo laikui kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai pranešamas galutinis įvertinimas.

2.   Valstybės narės persvarsto atsisakymus suteikti leidimą, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, per trejus metus nuo tokio pranešimo ir tuos atsisakymus atšaukia, iš dalies pakeičia arba atnaujina. Valstybės narės kompetentingos institucijos kuo skubiau praneša persvarstymo rezultatus kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Neatšauktas atsisakymas galioja toliau ir persvarstomas kas treji metai. Trečiosios peržiūros metu atitinkama valstybė narė privalo paaiškinti tokio atsisakymo galiojimo išlaikymo priežastis.

3.   Kompetentinga institucija nedelsdama praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai apie pagal 7 straipsnį priimtus sprendimus uždrausti dvejopo naudojimo prekių tranzitą. Į šiuos pranešimus turi būti įtraukta visa reikiama informacija, be kita ko, prekės klasifikacija, techniniai parametrai, paskirties valstybė ir galutinis naudotojas.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos leidimams teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, nurodytas 13 straipsnyje.

5.   Valstybės narės kompetentinga institucija prieš nuspręsdama, ar išduoti leidimą, ar jo neišduoti, arba uždrausti tranzitą pagal šį reglamentą, išnagrinėja visus pagal šį reglamentą pateiktus galiojančius atsisakymus suteikti leidimą arba priimtus sprendimus uždrausti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių tranzitą, kad patikrintų, ar kitos valstybės narės kompetentingos institucijos iš esmės tapačiam sandoriui atsisakė suteikti leidimą ar uždraudė atitinkamą tranzitą. Po to ji konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsisakiusiomis suteikti tokius leidimus arba priėmusiomis sprendimus uždrausti tranzitą, kaip numatyta šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse.

Valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, kompetentingos institucijos per 10 darbo dienų praneša, ar, jų nuomone, atitinkamas sandoris yra iš esmės tapatus. Jei atsakymo negaunama per 10 darbo dienų, laikoma, kad valstybių narių, su kuriomis konsultuojamasi, kompetentingos institucijos atitinkamo sandorio nelaiko iš esmės tapačiu sandoriu.

Jei reikia daugiau informacijos, kad būtų galima teisingai įvertinti atitinkamą sandorį, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos susitaria pratęsti tą 10 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

Jei po tokios konsultacijos kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą arba leisti vežti tranzitu, ji apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją, pateikdama visą reikalingą informaciją, paaiškinančią tą sprendimą.

6.   Visi pagal šį straipsnį pateiktini pranešimai perduodami naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą sistemą.

7.   Visa informacija, kuria dalinamasi pagal šį straipsnį, turi atitikti 23 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl tokios informacijos konfidencialumo.

IV SKYRIUS

DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ IR PASKIRTIES VIETŲ SĄRAŠŲ KEITIMAS

17 straipsnis

1.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti dvejopo naudojimo prekių sąrašus, pateiktus I ir IV prieduose, kaip nurodyta toliau:

a)

I priede nustatytas dvejopo naudojimo prekių sąrašas yra iš dalies keičiamas vadovaujantis atitinkamomis pareigomis ir įsipareigojimais bei bet kuriais jų pakeitimais, kuriuos valstybės narės ir, kai taikytina, Sąjunga yra prisiėmusios kaip tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis.;

b)

kai I priedo dalinis pakeitimas susijęs su dvejopo naudojimo prekėmis, kurios taip pat išvardytos ir II arba IV priede, tie priedai atitinkamai iš dalies pakeičiami.

2.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti II priedą, išbraukiant prekes ir į Sąjungos bendrųjų eksporto leidimų taikymo sritį įtraukiant arba iš jos išbraukiant paskirties vietas, konsultuojantis su Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupe, įsteigta pagal 24 straipsnį, ir atsižvelgiant į prievoles ir įsipareigojimus pagal atitinkamus neplatinimo režimus ir eksporto kontrolės susitarimus, pavyzdžiui, kontroliuojamų prekių sąrašų pakeitimus, taip pat į atitinkamus geopolitinius pokyčius. Kai dėl privalomų skubos priežasčių Sąjungos bendrajame eksporto leidime būtina išbraukti konkrečias paskirties valstybes, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 19 straipsnyje numatyta procedūra.

18 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

20 straipsnis

IV priede pateiktas dvejopo naudojimo prekių sąrašas, kuris yra dalis I priede pateikto sąrašo, atnaujinamas, atsižvelgiant į SESV 36 straipsnio nuostatas dėl valstybių narių viešosios politikos ir visuomenės saugumo interesų.

V SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

21 straipsnis

1.   Atlikdamas dvejopo naudojimo prekių eksporto formalumus muitinėje, atsakingoje už eksporto deklaracijos įforminimą, eksportuotojas pateikia įrodymus, kad yra gautas reikalingas eksporto leidimas.

2.   Pateikiant eksporto deklaraciją iš eksportuotojo gali būti reikalaujama pateikti bet kurių kaip įrodymo pateiktų dokumentų vertimą į valstybės narės oficialią kalbą.

3.   Nedarant poveikio valstybei narei pagal Sąjungos muitinės kodeksą ar juo vadovaujantis suteiktiems įgaliojimams, valstybė narė taip pat gali laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 4 dalyje nurodyti laikotarpiai, sustabdyti eksportą iš savo teritorijos arba prireikus kitaip neleisti dvejopo naudojimo prekių, kurioms suteiktas arba nesuteiktas galiojantis eksporto leidimas, išgabenti iš Sąjungos per savo teritoriją, jei ji turi:

a)

pagrindą įtarti, kad:

i)

suteikiant tą leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją, arba

ii)

nuo leidimo suteikimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės, arba

b)

svarbios informacijos apie galimą 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių taikymą.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais toje dalyje nurodyta valstybė narė nedelsdama konsultuojasi su valstybės narės, kuri suteikė eksporto leidimą arba kuri gali imtis veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija, kad ta kompetentinga institucija galėtų imtis veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį arba 16 straipsnio 1 dalį. Jei ta kompetentinga institucija nusprendžia išlaikyti leidimą arba nesiimti veiksmų pagal 4 straipsnio 1 dalį, ji atsako per 10 darbo dienų laikotarpį, kuris jos prašymu išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų. Tokiu atveju, arba jeigu per 10 ar 30 dienų negaunama jokio atsakymo, dvejopo naudojimo prekės nedelsiant išleidžiamos. Valstybės narės, kuri suteikė leidimą, kompetentinga institucija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją.

5.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti gaires, padėsiančias užtikrinti licencijavimo institucijų ir muitinių tarpusavio bendradarbiavimą.

22 straipsnis

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad dvejopo naudojimo prekių eksporto muitinės formalumai gali būti atliekami tik atitinkamus įgaliojimus turinčios muitinės įstaigose.

2.   Valstybės narės, pasinaudojusios 1 dalyje nustatyta galimybe, praneša Komisijai apie tas atitinkamus įgaliojimus turinčias muitinės įstaigas. Komisija tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

VI SKYRIUS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

23 straipsnis

1.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant:

a)

sąrašą valstybių narių kompetentingų institucijų, įgaliotų:

suteikti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus,

išduoti leidimus pagal šį reglamentą tarpininkavimo paslaugoms ir techninei pagalbai teikti,

uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą pagal šį reglamentą;

b)

25 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

Komisija perduoda informaciją kitoms valstybėms narėms ir tą informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

2.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų kompetentingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų siekiant sustiprinti Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą kontrolės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungos muitų teritorijoje. Keitimasis informacija gali apimti:

a)

atitinkamus licencijų duomenis, suteiktus kiekvieno išduoto leidimo atveju (pvz., vertė ir licencijų tipai, susijusios paskirties valstybės, bendrųjų leidimų naudotojų skaičius);

b)

papildomą informaciją apie kontrolės taikymą, įskaitant informaciją apie 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų taikymą, veiklos vykdytojų, turinčių vidaus atitikties užtikrinimo programą, skaičių ir, jei turima, duomenis apie kitose valstybėse narėse eksportuotas dvejopo naudojimo prekes;

c)

informaciją apie analizę, kuria grindžiami nacionalinių kontroliuojamų prekių sąrašų papildymai arba planuojami papildymai pagal 9 straipsnį;

d)

informaciją apie kontrolės vykdymo užtikrinimą, įskaitant rizika grindžiamą auditą, duomenis apie eksportuotojus, kuriems buvo atimta teisė naudoti nacionalinius arba Sąjungos bendruosius eksporto leidimus, ir, kai tai žinoma, pažeidimų skaičių, turto areštus ir kitų sankcijų taikymą;

e)

duomenis apie problemiškus galutinius vartotojus, subjektus, kurie vykdo įtartinus pirkimus, ir, kai tai žinoma, pasirinktus maršrutus.

3.   Licencijavimo duomenimis keičiamasi bent kartą per metus, vadovaujantis pagal 24 straipsnį įsteigtos Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupės gairėmis, kurias ji turi parengti, ir tinkamai atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, susijusius su asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsauga.

4.   Valstybės narės ir Komisija reguliariai tikrina, kaip įgyvendinamas 15 straipsnis, remdamosi pagal šį reglamentą pateikta informacija ir tokių duomenų analize. Visi šių mainų dalyviai laikosi diskusijų konfidencialumo.

5.   Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 (14), ir visų pirma jo nuostatos dėl informacijos konfidencialumo, taikomos mutatis mutandis.

6.   Tiesiogiai bendradarbiauti ir keistis informacija valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, atitinkamais atvejais, Komisijai padeda saugi šifruota sistema, Komisijos sukurta konsultuojantis su pagal 24 straipsnį įsteigta Dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupe. Tinkamais atvejais Komisija šią sistemą sujungia su valstybių narių kompetentingų institucijų elektroninėmis licencijavimo sistemomis tokiu mastu, kokiu būtina siekiant palengvinti šį tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Europos Parlamentas informuojamas apie sistemos biudžetą, kūrimą ir veikimą.

7.   Asmens duomenys tvarkomi pagal Reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytas taisykles.

24 straipsnis

1.   Įsteigiama Komisijos atstovo pirmininkaujama Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė. Kiekviena valstybė narė į šią grupę paskiria savo atstovą. Ji nagrinėja visus su šio reglamento taikymu susijusius klausimus, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

2.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė, kai mano esant reikalinga, konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

3.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė prireikus iš valstybių narių ekspertų sudaro technikos ekspertų grupes, kurioms paveda nagrinėti konkrečius su kontrolės įgyvendinimu susijusius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su I priede nustatytų Sąjungos kontrolės sąrašų atnaujinimu. Technikos ekspertų grupės prireikus konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.

4.   Komisija remia Sąjungos licencijavimo ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimo programą, be kita ko, konsultuodamasi su Dvejopo naudojimo koordinavimo grupe, parengia bendras valstybių narių pareigūnų mokymo programas.

25 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų deramą šio reglamento vykdymą. Visų pirma, ji nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento ar jam įgyvendinti priimtų nuostatų pažeidimus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė nustato vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą, skirtą valstybių narių kompetentingų institucijų ir vykdymo užtikrinimo institucijų keitimuisi informacija ir tiesioginiam bendradarbiavimui remti (toliau – vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmas). Pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija keičiasi atitinkama informacija, jei jos turima, įskaitant informaciją apie priemonių, kurių imtasi pagal 1 dalį, taikymą, pobūdį ir poveikį, apie geriausios praktikos vykdymą ir neteisėtą dvejopo naudojimo prekių eksportą ir (arba) šio reglamento ir (arba) atitinkamų nacionalinės teisės aktų pažeidimus.

Pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija taip pat keičiasi informacija apie geriausią nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų praktiką, susijusią su rizika grindžiamu auditu, neteisėto dvejopo naudojimo prekių eksporto nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu už jį ir (arba) galimais kitais šio reglamento ir (arba) atitinkamų nacionalinės teisės aktų pažeidimais.

Keitimasis informacija pagal vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą yra konfidencialus.

VII SKYRIUS

SKAIDRUMAS, INFORMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS

26 straipsnis

1.   Komisija ir Taryba, kai tinkama, parengia gaires ir (arba) rekomendacijas šiame reglamente nurodytiems subjektams dėl esamos geriausios praktikos, kad užtikrintų Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir jo įgyvendinimo nuoseklumą. Už geriausios praktikos gairių ir (arba) rekomendacijų teikimą eksportuotojams, tarpininkams ir techninės pagalbos teikėjams atsako valstybės narės, kuriose jie turi nuolatinę buveinę arba yra įsisteigę. Tose geriausios praktikos gairėse ir (arba) rekomendacijose visų pirma atsižvelgiama į MVĮ informacijos poreikius.

2.   Komisija, konsultuodamasi su Dvejopo naudojimo koordinavimo grupe, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę šio reglamento įgyvendinimo ir Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės veiklos, tyrimų ir konsultacijų ataskaitą. Ta metinė ataskaita skelbiama viešai.

Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie leidimus, visų pirma apie leidimų skaičių ir vertę pagal prekių rūšis ir paskirties vietas Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, apie atsisakymus išduoti leidimą ir draudimus pagal šį reglamentą. Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie administravimą (visų pirma apie personalą, reikalavimų laikymąsi ir informavimo veiklą, specialias licencijų išdavimo ar klasifikavimo priemones) ir kontrolės vykdymo užtikrinimą (visų pirma apie pažeidimų ir sankcijų skaičių).

Dėl kibernetinio stebėjimo prekių, metinėje ataskaitoje pateikiama speciali informacija apie leidimus, visų pirma apie gautų prašymų skaičių pagal prekę, leidimus išdavusią valstybę narę ir su tais prašymais susijusias paskirties vietas, taip pat apie dėl tų prašymų priimtus sprendimus.

Informacija metinėje ataskaitoje pateikiama laikantis 3 dalyje nustatytų principų.

Komisija ir Taryba paskelbia gaires dėl duomenų, reikalingų metinei ataskaitai parengti, rinkimo ir tvarkymo metodikos, įskaitant prekių rūšių nustatymą ir galimybę naudotis vykdymo užtikrinimo duomenimis.

3.   Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą ataskaitai parengti, deramai atsižvelgdamos į teisinius reikalavimus dėl asmeninės informacijos, neskelbtinos komercinės informacijos ar saugomos gynybos, užsienio politikos ar nacionalinio saugumo informacijos apsaugos. Informacijai, kuria keičiamasi arba kuri skelbiama pagal šį straipsnį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (15) dėl Europos statistikos.

4.   Nuo 2026 m. rugsėjo 10 d. iki 2028 m. rugsėjo 10 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Po 2024 m. rugsėjo 10 d. Komisija atlieka 5 straipsnio vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

27 straipsnis

1.   Dvejopo naudojimo prekių eksportuotojai pagal nacionalinę teisę arba atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią praktiką tvarko išsamius savo eksportuotų prekių registrus ar dokumentus. Tokius registrus ar dokumentus visų pirma sudaro tokie komerciniai dokumentai kaip sąskaitos faktūros, krovinio deklaracijos, transporto ir kiti išsiuntimo dokumentai, kuriuose yra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti šiuos dalykus:

a)

dvejopo naudojimo prekių aprašymą;

b)

dvejopo naudojimo prekių kiekį;

c)

eksportuotojo ir prekių gavėjo vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus;

d)

jei žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.

2.   Pagal nacionalinę teisę arba atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią praktiką tarpininkai ir techninės pagalbos teikėjai tvarko tarpininkavimo paslaugų arba techninės pagalbos registrus ar dokumentus, kad paprašius jie galėtų pateikti įrodymų dėl dvejopo naudojimo prekių apibūdinimo, laikotarpio, per kurį dėl tų prekių buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, tokių prekių ir paslaugų paskirties vietos ir su tomis paslaugomis susijusių valstybių.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti registrai ar dokumentai yra laikomi mažiausiai penkerius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko eksportas arba buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, pabaigos. Paprašius jie pateikiami kompetentingai institucijai.

4.   I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimo Sąjungos viduje registrai ir dokumentai yra saugomi bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko persiuntimas, pabaigos ir paprašius pateikiami valstybės narės, iš kurios šios prekės buvo persiųstos, kompetentingai institucijai.

28 straipsnis

Tinkamam šio reglamento taikymui užtikrinti kiekviena valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad jos kompetentingos institucijos galėtų:

a)

rinkti informaciją apie bet kurį su dvejopo naudojimo prekėmis susijusį užsakymą ar sandorį;

b)

nustatyti, ar eksporto kontrolės priemonės tinkamai taikomos, o tai gali visų pirma reikšti įgaliojimą patekti į asmens, turinčio interesą eksporto sandoriui, arba tarpininko, teikiančio tarpininkavimo paslaugas 6 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, arba techninės pagalbos teikėjo 8 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, patalpas.

IX SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

29 straipsnis

1.   Komisija ir valstybės narės prireikus palaiko dialogą su trečiosiomis valstybėmis, siekdamos skatinti pasaulinę kontrolės konvergenciją.

Dialogas gali padėti vykdyti reguliarų ir abipusį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, padėti keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat stiprinti gebėjimus ir vykdyti trečiųjų valstybių informavimo veiklą. Dialogas taip pat gali paskatinti trečiąsias valstybes vykdyti griežtą eksporto kontrolę, parengtą pagal daugiašalius eksporto kontrolės režimus, kaip geriausią tarptautinės praktikos modelį.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimų ar protokolų dėl administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje nuostatoms, Taryba gali suteikti leidimą Komisijai derėtis su trečiosiomis valstybėmis dėl susitarimų, kuriais nustatomas dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, eksporto kontrolės tarpusavio pripažinimas.

Tos derybos vykdomos laikantis SESV 207 straipsnio 3 dalyje ir, atitinkamais atvejais, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje nustatytos tvarkos.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos deleguotajam sprendimui, kuriuo papildomas Sprendimas Nr. 1104/2011/ES.

31 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 panaikinamas.

Tačiau eksporto leidimo paraiškoms, pateiktoms anksčiau nei 2021 m. rugsėjo 9 d., ir toliau taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 nuostatos.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

32 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. P. ZACARIAS


(1)  2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).

(3)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

(4)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(5)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(6)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/479 dėl bendrų eksporto taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 34).

(7)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(8)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(9)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(10)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(11)  OL C 202, 2011 7 8, p. 13.

(12)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).

(13)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(14)  1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(15)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).


I PRIEDAS

ŠIO REGLAMENTO 3 STRAIPSNYJE NURODYTAS DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ SĄRAŠAS

Šiame priede pateikiamu dvejopo naudojimo prekių sąrašu įgyvendinama tarptautiniu mastu sutarta dvejopo naudojimo prekių kontrolė, apimanti Australijos grupę (1), Raketų technologijų kontrolės režimą (MTCR) (2), Branduolinių tiekėjų grupę (NSG) (3), Vasenaro susitarimą (4) ir Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (CWC) (5).

TURINYS

I dalis.

Bendrosios pastabos, akronimai, santrumpos ir sąvokų apibrėžtys

II dalis. 0 kategorija

Branduolinės medžiagos, įrenginiai ir įranga

III dalis. 1 kategorija

Specialiosios medžiagos ir susijusi įranga

IV dalis. 2 kategorija

Medžiagų perdirbimas

V dalis. 3 kategorija

Elektronika

VI dalis. 4 kategorija

Kompiuteriai

VII dalis. 5 kategorija

Telekomunikacijos ir „informacijos saugumas“

VIII dalis. 6 kategorija

Jutikliai ir lazeriai

IX dalis. 7 kategorija

Navigacija ir avionika

X dalis. 8 kategorija

Jūrininkystė

XI dalis. 9 kategorija

Oro erdvė ir varomoji jėga

I DALIS.     Bendrosios pastabos, akronimai ir santrumpos ir sąvokų apibrėžtys

I PRIEDO BENDROSIOS PASTABOS

1.

Dėl prekių, kurios yra suprojektuotos arba modifikuotos kariniam naudojimui, kontrolės žr. atskirų valstybių narių patvirtintą (-us) atitinkamą (-us) kontrolės sąrašą (-us). Šio priedo nuorodos „TAIP PAT ŽR. DALĮ KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“ nurodo į minėtus sąrašus.

2.

Šiame priede nurodytų prekių kontrolė neturėtų būti panaikinta, jeigu eksportuojamos bet kurios kitos nekontroliuojamos prekės (įskaitant agregatus), kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau kontroliuojamų komponentų, kai kontroliuojamas komponentas ar komponentai yra prekės pagrindinis elementas, ir jį galima atskirti arba panaudoti kitais tikslais.

NB.

Nusprendžiant, ar kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomi pagrindiniu elementu, būtina įvertinti kiekio, vertės ir technologinės pažangos veiksnius ir kitas specialias aplinkybes, kurių pagrindu kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas (-i) pagrindiniu perkamų prekių elementu.

3.

Šiame priede nurodytos prekės apima tiek naujas, tiek naudotas prekes.

4.

Kai kuriais atvejais cheminės medžiagos sąraše yra nurodytos pagal pavadinimą ir Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) (toliau – CAS) registracijos numerį. Šis sąrašas taikomas tos pačios struktūrinės formulės cheminėms medžiagoms (įskaitant hidratus) neatsižvelgiant į pavadinimą ar CAS numerį. CAS numeriai pateikiami tam, kad būtų lengviau nustatyti tam tikrus chemikalus arba jų mišinius, neatsižvelgiant į nomenklatūrą. CAS numeriai negali būti naudojami kaip unikalūs identifikatoriai, nes į sąrašą įtrauktos tam tikro pavidalo cheminės medžiagos ir tokių medžiagų turintys mišiniai gali turėti skirtingus CAS numerius.

BRANDUOLINĖS TECHNOLOGIJOS PASTABA (NTN)

(Turi būti skaitoma kartu su 0 kategorijos E skirsniu.)

„Technologija“, tiesiogiai susijusi su bet kokiomis prekėmis, kontroliuojamomis pagal 0 kategoriją, yra kontroliuojama pagal 0 kategorijos nuostatas.

„Technologija“, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ kontroliuojamas prekes, išlieka kontroliuojama netgi tada, kai ji taikoma nekontroliuojamoms prekėms.

Prekių eksporto patvirtinimas taip pat leidžia eksportuoti tam pačiam galutiniam vartotojui būtiniausią „technologiją“, reikalingą prekių įrengimui, veikimui, eksploatacijai ir taisymui.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešųjų sričių“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

BENDROJI TECHNOLOGIJOS PASTABA (GTN)

(Turi būti skaitoma kartu su 1–9 kategorijų E skirsniu.)

„Technologijos“, kuri „reikalinga“ prekėms, kontroliuojamoms pagal 1–9 kategorijas, „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“, eksportas yra kontroliuojamas pagal 1–9 kategorijų nuostatas.

„Technologija“, kuri „reikalinga“„kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ kontroliuojamas prekes, išlieka kontroliuojama netgi tada, kai ji taikoma nekontroliuojamoms prekėms.

Kontrolė netaikoma tai „technologijai“, kuri yra būtina įrengimui, veikimui, eksploatavimui (tikrinimui) arba taisymui tų prekių, kurios nėra kontroliuojamos arba kurias buvo leista eksportuoti.

Pastaba.

Tai netaikoma „technologijai“, nurodytai 1E002.e, 1E002.f, 8E002.a ir 8E002.b.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešųjų sričių“ informacijai, „pagrindiniams moksliniams tyrimams“ arba būtiniausiai informacijai, skirtai patentų taikymui.

BRANDUOLINĖS PROGRAMINĖS ĮRANGOS PASTABA (NSN)

(Ši pastaba yra svarbesnė nei bet kuri kontrolė 0 kategorijos D skirsnyje.)

Šio sąrašo 0 kategorijos D skirsnis netaikomas „programinei įrangai“ – „galutinei programai“, kuri yra būtina įrengimui, veikimui, eksploatavimui (tikrinimui) arba taisymui tų prekių, kurias buvo leista eksportuoti.

Prekių eksporto patvirtinimas taip pat leidžia eksportuoti tam pačiam galutiniam vartotojui „galutinę programą“, kuri yra būtina prekių įrengimui, veikimui, eksploatacijai (tikrinimui) arba taisymui.

Pastaba.

Branduolinės programinės įrangos pastaba netaikoma „programinei įrangai“, nurodytai 5 kategorijos 2 dalyje („Informacijos saugumas“).

BENDROJI PROGRAMINĖS ĮRANGOS PASTABA (GSN)

(Ši pastaba yra svarbesnė nei bet kuri kontrolė 1–9 kategorijų D skirsnyje.)

Šio sąrašo 1–9 kategorijos netaikomos „programinei įrangai“, kuri turi bet kurią iš šių savybių:

a)

paprastai viešai prieinama, kadangi yra:

1.

parduodama be apribojimų iš atsargų mažmeniniuose pardavimo punktuose vienu iš šių būdų:

a)

ne biržos sandoriais;

b)

pardavimo paštu sandoriais;

c)

pardavimo sandoriais elektroninėmis priemonėmis arba

d)

pardavimo telefonu sandoriais; ir

2.

suprojektuota įsirengti vartotojui be tolesnės esminės tiekėjo paramos;

Pastaba.

Bendrosios programinės įrangos pastabos a punktas netaikomas „programinei įrangai“, nurodytai 5 kategorijos 2 dalyje („Informacijos saugumas“).

b)

„viešojo naudojamo srityse“ arba

c)

„galutinė programa“, kuri yra būtina įrengimui, veikimui, eksploatavimui (tikrinimui) arba taisymui tų prekių, kurias buvo leista eksportuoti.

Pastaba.

Bendrosios programinės įrangos pastabos c punktas netaikomas „programinei įrangai“, nurodytai 5 kategorijos 2 dalyje („Informacijos saugumas“).

BENDROJI „INFORMACIJOS SAUGUMO“ PASTABA (GISN)

„Informacijos saugumo“ prekės ar funkcijos turėtų būti nagrinėjamos atsižvelgiant į 5 kategorijos 2 dalies nuostatas, net jeigu jos yra komponentai, „programinė įranga“ arba kitų prekių funkcijos.

EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALIOJO LEIDINIO REDAKCINĖ PRAKTIKA

Pagal Institucijų leidinių rengimo vadove nustatytas taisykles tekstuose anglų kalba, spausdinamuose Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje:

sveikajam skaičiui nuo dešimtainių atskirti naudojamas kablelis;

sveiki skaičiai užrašomi po tris, kiekvieną grupę atskiriant nedideliu tarpu.

Šios praktikos laikomasi ir šiame priede pateiktame tekste.

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMI AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

Dėl akronimų ir santrumpų, kai jie vartojami kaip apibrėžti terminai, žr. „Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys“.

AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

ABEC

Žiedinių guolių inžinierių komitetas

ABMA

Amerikos guolių gamintojų asociacija

ADC

Skaitmeninis analogo keitiklis

AGMA

Amerikos prietaisų gamintojų asociacija

AHRS

Kurso vertikalės sistemos

AISI

Amerikos geležies ir plieno institutas

ALE

Atominių sluoksnių epitaksija

ALU

Aritmetinis-loginis įtaisas

ANSI

Amerikos nacionalinis standartų institutas

APP

Koreguota didžiausia sparta

APU

Pagalbinė jėgainė

ASTM

Amerikos bandymų ir medžiagų draugija

ATC

Skrydžių valdymas

BJT

Dvipoliai sandūriniai tranzistoriai

BPP

Pluošto skėsties ir pluošto diametro sąsmaukoje sandauga

BSC

Bazinės stoties valdiklis

CAD

Automatizuotasis projektavimas

CAS

Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba

CCD

Krūvio sąsajos įtaisas

CDU

Valdymo ir displėjaus blokas

CEP

Apskritimo paklaidos tikimybė

CMM

Koordinatinės matavimo staklės

CMOS

Jungtinis metalo-oksido-puslaidininkio darinys

CNTD

Šiluminis nusodinimas, esant valdomam užuomazgų susidarymui

CPLD

Sudėtingasis programuojamasis loginis įtaisas

CPU

Centrinis procesorius

CVD

Cheminis garinis nusodinimas

CW

Cheminis karas

CW (lazeriams)

Nesilpstančioji banga

DAC

Analoginis skaitmenų keitiklis

DANL

Rodomas vidutinis triukšmo lygis

DBRN

Duomenų bazėmis pagrįsta navigacijos sistema

DDS

Tiesioginis skaitmeninis sintezatorius

DMA

Dinaminė mechaninė analizė

DME

Nuotolio matavimo įranga

DMOSFET

Difuzijos metalo-oksido-puslaidininkio lauko tranzistorius

DS

Kryptingai kristalizuotas

EB

Sprogstamasis tiltelis

EB-PVD

Elektronpluoštis fizikinis garinis nusodinimas

EBW

Sprogstamoji tiltelinė viela

ECM

Elektrocheminis apdirbimas

EDM

Elektroerozinės staklės

EFI

Sprogstamosios folijos paleidikliai

EIRP

Efektyvioji izotropinės spinduliuotės galia

EMP

Elektromagnetinis pulsas

ENOB

Efektyvusis bitų skaičius

ERF

Elektrorheologinė apdaila

ERP

Efektyvioji spinduliuotės galia

ESD

Elektrostatinis išlydis

ETO

Emiterinis uždaromasis tiristorius

ETT

Elektra įjungiamas tiristorius

ES

Europos Sąjunga

EUV

Kraštinis ultravioletas

FADEC

Visiškai nepriklausomas skaitmeninis variklio režimų reguliatorius

FFT

Sparčioji Furjė transformacija

FPGA

Vartotojo programuojama loginių elementų matrica

FPIC

Vartotojo programuojama vidinė sąsaja

FPLA

Vartotojo programuojama loginių elementų matrica

FPO

Slankiojo kablelio operacija

FWHM

Spektrinis juostos pusplotis

GLONASS

Pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

GNSS

Pasaulinė palydovinės navigacijos sistema

GPS

Globalinė padėties nustatymo sistema

GSM

Pasaulinė judriojo ryšio sistema

GTO

Uždaromasis tiristorius

HBT

Įvairiatarpiai dvipoliai tranzistoriai

HDMI

Didelės raiškos multimedijos sąsaja

HEMT

Didelio elektronų judrio tranzistorius

ICAO

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

IEC

Tarptautinė elektrotechnikos komisija

IED

Savadarbis sprogstamasis užtaisas

IEEE

Elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių institutas

IFOV

Akimirkinė žvalgos zona

IGBT

Dvipolis tranzistorius su izoliuota užtūra

IGCT

Integruotas užtūros komutuojamas tiristorius

IHO

Tarptautinė hidrografijos organizacija

ILS

Prietaisinė tūpimo sistema

IMU

Inercinio matavimo elementas

INS

Inercinė navigacijos sistema

IP

Interneto protokolas

IRS

Inercinė atskaitos sistema

IRU

Inercinis perdavimo įtaisas

ISA

Tarptautinė standartinė atmosfera

ISAR

Apgrąžinės sintezuotosios apertūros radaras

ISO

Tarptautinė standartizacijos organizacija

ITU

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga

JT

Džaulis ir Tomsonas

LIDAR

Šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo įrenginys (lidaras)

LIDT

Lazerio sukeltas ribinis pažeidimas

LOA

Bendrasis ilgis

LRU

Keičiamasis blokas

LTT

Fototiristorius

MLS

Mikrobanginės tūpimo sistemos

MMIC

Monolitinis mikrobanginis integrinis grandynas

MOCVD

Cheminis garinis metaloorganinio junginio nusodinimas

MOSFET

Metalo-oksido-puslaidininkio lauko tranzistorius

MPM

Mikrobanginis galios modulis

MRF

Magnetorheologinė apdaila

MRF

Mažiausias išskiriamo topologinio elemento matmuo

MRI

Magnetinis rezonansinis vizualizavimas

MTBF

Vidutinė trukmė tarp gedimų

MTTF

Vidutinė trukmė iki gedimo

NA

Skaitmeninė apertūra

NDT

Neardomasis bandymas

NEQ

Grynasis sprogmenų kiekis

NIJ

Nacionalinis teisingumo institutas

OAM

Operacijos, administravimas ar aptarnavimas

OSI

Atvirųjų sistemų jungimas

PAI

Poliamidimidai

PAR

Tiksliojo tūpimo radaras

PCL

Pasyvioji koherentiška vieta

PDK

Proceso projektavimo rinkinys

PIN

Asmens atpažinimo numeris

PMR

Asmeninio naudojimo judrusis radijo ryšys

PVD

Fizikinis garinis nusodinimas

ppm

milijonoji dalis

QAM

Kvadratūrinė amplitudės moduliacija

QE

Kvantinis našumas

RAP

Reaktyvioji atomų plazma

RF

Radijo dažnis

rms

Kvadratinis vidurkis

RNC

Radijo tinklo valdiklis

RNSS

Regioninė palydovinės navigacijos sistema

ROIC

Nuskaitymo integrinis grandynas

S-FIL

Žingsninė litografija

SAR

Sintezuotosios apertūros radaras

SAS

Sintezuotosios apertūros sonaras

SC

Monokristalas

SCR

Valdomasis silicio lygintuvas

SFDR

Dinaminis diapazonas be parazitinių priemaišų

SHPL

Ypač didelės galios lazeris

SLAR

Šoninės žvalgos orlaivio radaras

SOI

Silicio darinys ant dielektriko

SQUID

Superlaidusis kvantinis interferometras

SRA

Dirbtuvėje pakeičiamas mazgas

SRAM

Statinė laisvosios kreipties atmintinė

SSB

Vienašalė juosta

SSR

Antrinis apžvalgos radaras

SSS

Šoninio skenavimo sonaras

TIR

Visuminis rodmenų skaitymas

TVR

Perdavimo įtampos atsakas

u

Atominės masės vienetas

UPR

Vienakrypčio padėties nustatymo pakartojamumas

UTS

Ribinis tempiamasis stipris

UV

Ultravioletas

VJFET

Lauko tranzistorius su stačiąja sandūra

VOR

Labai aukšto dažnio visakryptis radijo švyturys

PSO

Pasaulio sveikatos organizacija

WLAN

Belaidis vietinis tinklas

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMŲ TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Image 1

Image 2

Image 3

Image 4

Image 5

Image 6

Image 7

Image 8

Image 9

Image 10

Image 11

Image 12

Image 13

Image 14

Image 15

Image 16

Image 17

Image 18

Image 19

Image 20

Image 21

Image 22

Image 23

II DALIS.     0 kategorija

0 KATEGORIJA. BRANDUOLINĖS MEDŽIAGOS, ĮRENGINIAI IR ĮRANGA

0A   Sistemos, įranga ir komponentai

0A001

„Branduoliniai reaktoriai“ ir jiems specialiai suprojektuota arba paruošta įranga ir komponentai:

a)

„branduoliniai reaktoriai“;

b)

metaliniai indai arba jų pagrindinės ceche pagamintos dalys, įskaitant reaktoriaus slėginių indų viršutines plokštes, specialiai suprojektuotos arba paruoštos „branduolinio reaktoriaus“ aktyviajai zonai įrengti;

c)

manipuliavimo įranga, specialiai suprojektuota arba paruošta pakrauti arba iškrauti kurą iš „branduolinio reaktoriaus“;

d)

specialiai suprojektuoti arba paruošti valdantieji strypai dalijimosi procesui „branduoliniame reaktoriuje“ valdyti, jų atraminės ar kabamosios konstrukcijos, strypų įkišimo ir ištraukimo mechanizmai ir strypus kreipiantys vamzdžiai;

e)

slėginiai vamzdžiai, specialiai suprojektuoti arba paruošti kuro elementams ir pirmojo kontūro šilumnešiui laikyti „branduoliniame reaktoriuje“;

f)

cirkonio metalo vamzdžiai arba cirkonio lydinių vamzdžiai (arba vamzdžių sąrankos), specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti kaip kuro apvalkai „branduoliniuose reaktoriuose“ ir sunkesni nei 10 kg;

NB.

Dėl cirkonio slėginių vamzdžių žr. 0A001.e, dėl kalandrijos vamzdžių – 0A001.h.

g)

aušinimo siurbliai arba cirkuliatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti pirmojo kontūro šilumnešio cirkuliacijai „branduoliniuose reaktoriuose“ palaikyti;

h)

‚branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys‘, specialiai suprojektuotos arba paruoštos naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“, įskaitant atramines aktyviosios zonos kolonas, kuro kanalus, kalandrijos vamzdžius, šiluminės saugos ekranus, reflektorines pertvaras, aktyviosios zonos tinklelines plokštes ir difuzoriaus plokštes;

Techninė pastaba

0A001.h vartojama ‚branduolinio reaktoriaus vidinių konstrukcinių dalių‘ sąvoka nurodo bet kurį pagrindinį reaktoriaus darinį, kuris turi vieną ar daugiau iš toliau išvardytų funkcijų: palaiko aktyviosios zonos darbą, reguliuoja kuro pasiskirstymą, nukreipia pirmojo kontūro šilumnešio srautą, ekranuoja reaktoriaus korpuso (bako) spinduliavimą ir nukreipia aktyviosios zonos matavimo priemones.

i)

šilumokaičiai (garo generatoriai):

1.

garo generatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti „branduolinio reaktoriaus“ pirmojo arba viduriniojo kontūro šilumnešio grandinėje;

2.

kiti šilumokaičiai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti „branduolinio reaktoriaus“ pirmojo kontūro šilumnešio grandinėje;

Pastaba.

0A001.i netaikomas reaktoriaus pagalbinių sistemų, pvz., avarinio aušinimo sistemos ar radioaktyviojo skilimo šilumos aušinimo sistemos, šilumokaičiams.

j)

neutronų detektoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti neutronų srauto lygiui nustatyti „branduolinio reaktoriaus“ aktyviojoje zonoje;

k)

‚išoriniai šiluminės apsaugos ekranai‘, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti „branduoliniame reaktoriuje“ šilumos praradimui mažinti ir apsauginiam indui apsaugoti.

Techninė pastaba

0A001.k.‚išoriniai šiluminės apsaugos ekranai‘ – virš reaktoriaus indo dedamos pagrindinės konstrukcinės dalys, skirtos reaktoriaus šilumos nuostoliams ir temperatūrai apsauginiame inde mažinti.

0B   Bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga

0B001

Įrenginiai „gamtinio (natūraliojo) urano“, „nuskurdintojo urano“ arba „specialiųjų daliųjų medžiagų“ izotopams atskirti ir specialiai suprojektuota ar paruošta jų įranga ir komponentai:

a)

įrenginiai, specialiai suprojektuoti „gamtinio (natūraliojo) urano“, „nuskurdintojo urano“ ar „specialiųjų daliųjų medžiagų“ izotopams atskirti, išvardyti toliau:

1.

dujų centrifuginio atskyrimo įrenginiai;

2.

dujų difuzijos atskyrimo įrenginiai;

3.

aerodinaminio atskyrimo įrenginiai;

4.

cheminių mainų atskyrimo įrenginiai;

5.

jonų cheminių mainų atskyrimo įrenginiai;

6.

izotopų atskyrimo atominiu „lazeriu“ įrenginiai;

7.

izotopų atskyrimo molekuliniu „lazeriu“ įrenginiai;

8.

plazminio atskyrimo įrenginiai;

9.

elektromagnetinio atskyrimo įrenginiai;

b)

dujų centrifugos ir sąrankos bei komponentai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifuginio atskyrimo technologijoje, išvardyti toliau:

Techninė pastaba

0B001.b. vartojama ‚didelio stiprio ir tankio santykio medžiagos‘ sąvoka reiškia kurią nors iš šių charakteristikų:

1.

martensitiškai senėjantį plieną, kurio didžiausias tempiamasis stipris yra ne mažesnis kaip 1,95 GPa;

2.

aliuminio lydinius, kurių didžiausias tempiamasis stipris yra ne mažesnis kaip 0,46 GPa arba

3.

„pluoštines ar gijines medžiagas“, kurių „savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 3,18 × 106 m, o „savitasis tempiamasis stipris“ didesnis kaip 7,62 × 104 m.

1.

dujų centrifugos;

2.

sukomplektuotos rotorių sąrankos;

3.

rotorių vamzdžių cilindrai, kurių sienelių storis ne didesnis kaip 12 mm, o skersmuo 75–650 mm, pagaminti iš ‚medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‘;

4.

žiedai arba silfonai, kurių sienelių storis ne didesnis kaip 3 mm, o skersmuo – nuo 75 mm iki 650 mm, pagaminti iš ‚medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‘, ir skirti vietinei rotorių vamzdžių atramai sudaryti arba keliems vamzdžiams sujungti;

5.

reflektorinės pertvaros, kurių skersmuo 75–650 mm, skirtos įstatyti centrifugos rotoriaus vamzdžio viduje, pagamintos iš ‚medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‘;

6.

viršutiniai ir apatiniai dangteliai, kurių skersmuo 75–650 mm, tiksliai atitinkantys rotoriaus vamzdžio galus, pagaminti iš ‚medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‘;

7.

guoliai su magnetine pakaba:

a)

guolių sąrankos, sudarytos iš žiedinio magneto, pakabinto apkaboje, pagamintoje iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengtoje. Apkaboje yra smūgius sugerianti terpė. Magnetas sujungiamas su poliniu antgaliu arba kitu magnetu, pritvirtintu prie rotoriaus viršutinio dangtelio;

b)

aktyvieji magnetiniai guoliai, specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifugose;

8.

specialiai paruošti, ant slopintuvo sumontuoti guoliai su pusrutulinės ašies ir sandarinimo žiedo sąranka;

9.

molekuliniai siurbliai, sudaryti iš cilindrų su viduje ištekintais arba išspaustais sraigtiniais grioveliais ir viduje išgręžtomis angomis;

10.

žiedo pavidalo variklių statoriai, skirti daugiafaziams histereziniams (arba magnetinės varžos) kintamosios srovės elektros varikliams, sinchroniškai veikiantiems vakuume, esant ne mažesniam kaip 600 Hz dažniui ir ne mažesnei kaip 40 VA galiai;

11.

centrifugų apgaubai (rezervuarai), skirti dujų centrifugos rotoriaus vamzdžio sąrankai laikyti. Tai standus cilindras, kurio sienelių storis ne didesnis kaip 30 mm, su labai tiksliai apdirbtais galais, kurie yra lygiagretūs vienas kitam ir statmeni cilindro išilginei ašiai, kai paklaida 0,05° arba mažiau;

12.

vamzdiniai semtuvai – specialiai suprojektuoti arba paruošti vamzdžiai, kurie skirti UF6 dujoms išsiurbti iš rotoriaus vamzdžio Pito (visuminio slėgio) vamzdelio principu ir kurie gali būti pritvirtinti prie centrinės dujų išsiurbimo sistemos;

13.

dažnio keitikliai (konverteriai ar inverteriai), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti dujų centrifuginio sodrinimo variklių statoriams maitinti, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

a)

600 Hz arba didesnis daugiafazio dažnio išėjimas ir

b)

didelis stabilumas (geresnis negu 0,2 % dažnio stabilumas);

14.

šie uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai:

a)

uždaromieji vožtuvai, specialiai suprojektuoti arba paruošti darbui atskiros dujų centrifugos UF6 dujų srauto tiekimo, produktų ar atliekų sistemose;

b)

silfoniniai 10–160 mm skersmens vožtuvai, uždaromieji arba reguliavimo, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti, kurie specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti dujų centrifuginio sodrinimo įrenginių pagrindinėse arba pagalbinėse sistemose;

c)

specialiai suprojektuota arba paruošta dujų difuzijos atskyrimo įranga ir komponentai:

1.

dujų difuzijos barjerai, pagaminti iš akytųjų metalinių, polimerinių ar keraminių „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“, kurių akučių skersmuo nuo 10 iki 100 nm, storis ne didesnis kaip 5 mm, o vamzdelių skersmuo ne didesnis kaip 25 mm;

2.

dujinių difuzorių korpusai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

3.

kompresoriai arba dujų pūstuvai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti, kurių UF6 įsiurbimo našumas ne mažesnis kaip 1 m3/min, išėjimo slėgis – iki 500 kPa, o slėgio santykis – ne didesnis kaip 10:1;

4.

sukiųjų velenų sandarikliai 0B001.c.3 nurodytiems kompresoriams ar dujų pūstuvams, skirti mažesnei kaip 1 000 cm3/min. tarpinių dujų įtekėjimo spartai užtikrinti;

5.

šilumokaičiai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti ir suprojektuoti taip, kad slėgio mažėjimo sparta dėl nuotėkio būtų mažesnė kaip 10 Pa per valandą esant 100 kPa slėgių skirtumui;

6.

rankiniai arba automatiniai silfoniniai vožtuvai, uždaromieji arba reguliavimo, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

d)

specialiai suprojektuota arba paruošta aerodinaminio atskyrimo įranga ir jos komponentai, išvardyti toliau:

1.

atskyrimo tūtos, sudarytos iš UF6 poveikiui atsparių plyšio pavidalo kreivų kanalų, kurių kreivumo spindulys mažesnis kaip 1 mm, ir viduje turinčios peilio pavidalo briauną, dalijančią dujų srautą į dvi dalis;

2.

cilindriniai arba kūgiški vamzdžiai (sūkuriniai vamzdžiai), turintys vieną arba daugiau tangentinių įėjimo tūtų, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

3.

kompresoriai arba dujų pūstuvai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti, taip pat jų sukiųjų velenų sandarikliai;

4.

šilumokaičiai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

5.

atskyrimo elementų korpusai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti. Juose montuojami sūkuriniai vamzdžiai arba atskyrimo tūtos;

6.

rankiniai arba automatiniai silfoniniai vožtuvai, uždaromieji arba reguliavimo, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 40 mm, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

7.

atskyrimo sistemos UF6 nuo nešančiųjų dujų (vandenilio arba helio) atskirti, kai dujose yra ne daugiau kaip 1 milijonoji UF6 dalis, įskaitant:

a)

kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, galinčius sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (–120 °C) temperatūrą;

b)

kriogeninius šaldymo įrenginius, galinčius veikti ne aukštesnėje kaip 153 K (–120 °C) temperatūroje;

c)

atskyrimo tūtas ar sūkurinius vamzdelius UF6 nuo nešančiųjų dujų atskirti;

d)

UF6 šaldomąsias gaudykles, galinčias užšaldyti UF6;

e)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti cheminių mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

1.

skysčio-skysčio sparčiųjų mainų pulsuojančiojo srauto kolonos, pasižyminčios ne didesne kaip 30 s buvimo pakopoje trukme ir atsparios koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., pagamintos iš tinkamo plastiko medžiagų, tokių kaip fluorinti angliavandeniliniai polimerai ar stiklas, arba tokiomis medžiagomis padengtos);

2.

skysčio-skysčio sparčiųjų mainų išcentriniai kontaktoriai, pasižymintys ne didesne kaip 30 s buvimo pakopoje trukme ir atsparūs koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., pagaminti iš tinkamo plastiko medžiagų, tokių kaip fluorinti angliavandeniliniai polimerai ar stiklas, arba tokiomis medžiagomis padengti);

3.

elektrocheminės redukcijos kameros, atsparios koncentruotos druskos rūgšties tirpalams, skirtos uranui redukuoti iš vienos valentinės būsenos į kitą;

4.

elektrocheminės redukcijos kamerų tiekimo įranga U+4 išskirti iš organinio srauto ir su technologiniu srautu kontaktuojančios šios įrangos dalys, pagamintos iš tam tinkamų medžiagų (pvz., stiklo, fluoro polimerų, polifenilsulfatų, polieterio sulfono ir derva impregnuoto grafito) arba jomis padengtos;

5.

žaliavos ruošimo sistemos, gaminančios ypač gryną urano chlorido tirpalą, susidedančios iš tirpdymo, tirpiklio išskyrimo ir (arba) jonų mainų įrangos, skirtos gryninimui, ir elektrolitinių kamerų U+6 ar U+4 redukuoti į U+3;

6.

urano oksidavimo sistemos U+3 oksiduoti į U+4;

f)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti jonų mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

1.

sparčiųjų jonų mainų reaktingosios dervos, plėvelinės arba akytosios tinklinės dervos, kuriose aktyviosios cheminių mainų grupės yra tik ant neaktyviojo akytojo pagrindo darinio paviršiaus, ir kiti kompozitų dariniai bet kuriuo tinkamu pavidalu, įskaitant daleles ar skaidulas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 0,2 mm ir kurios yra atsparios koncentruotai druskos rūgščiai bei yra suprojektuotos jonų mainams, kurių spartos pusperiodis mažesnis nei 10 s, galinčios veikti nuo 373 K (100 °C) iki 473 K (200 °C) temperatūroje;

2.

jonų mainų cilindrinės kolonos, kurių skersmuo didesnis kaip 1 000 mm, pagamintos iš medžiagų, atsparių koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., titano ar fluoro plastiko) ir galinčių veikti nuo 373 K (100 °C) iki 473 K (200 °C) temperatūroje ir didesniame negu 0,7 MPa slėgyje, arba jomis padengtos;

3.

jonų mainų drėkinamosios sistemos (cheminės arba elektrocheminės oksidacijos ar redukcijos sistemos), skirtos cheminės redukcijos ar oksidacijos agentams regeneruoti, naudojamos jonų mainų sodrinimo pakopose;

g)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar parengti lazeriniams atskyrimo procesams, kuriems naudojamas izotopų atskyrimas atomų garų lazeriu:

1.

urano metalo garinimo sistemos, skirtos ne mažesnei kaip 1 kW galiai pasiekti ir naudojamos lazeriniam sodrinimui;

2.

skysto arba išgarinto urano metalo apdorojimo sistemos, specialiai suprojektuotos arba paruoštos išlydyto urano, urano lydinių ar išgarinto urano metalo apdorojimui lazerinio sodrinimo sistemose, taip pat joms specialiai suprojektuoti komponentai;

NB.

TAIP PAT ŽR. 2A225.

3.

skysto arba kieto pavidalo urano metalui surinkti skirtos produktų ir atliekų surinkimo sąrankos, pagamintos iš karščiui ir garų ar skystosios būsenos metalinio urano sukeliamai korozijai atsparių medžiagų, tokių kaip itriu padengtas grafitas ar tantalas, arba jomis padengtos;

4.

separatorių modulių korpusai (cilindriniai ar stačiakampiai indai), viduje turintys urano metalo garų šaltinį, elektronų prožektorių ir produktų ar atliekų surinkimo įrenginius;

5.

specialiai sukonstruoti arba paruošti ilgalaikio veikimo urano izotopų atskyrimo „lazeriai“ ar „lazerių“ sistemos su dažniniu spektro stabilizavimu;

NB.

TAIP PAT ŽR. 6A005 IR 6A205.

h)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar parengti lazeriniams atskyrimo procesams, kuriems naudojamas izotopų atskyrimas molekuliniu lazeriu:

1.

viršgarsinės platėjančios tūtos, skirtos UF6 ir nešančiųjų dujų atšaldymui iki 150 K (–123 °C) arba žemesnės temperatūros, kurios pagamintos iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“;

2.

produktų ar atliekų surinkimo įrenginių komponentai ar įtaisai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“, specialiai suprojektuoti arba paruošti rinkti urano medžiagai ar urano atliekoms po apšvitinimo lazerio šviesa;

3.

kompresoriai, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti, taip pat jų sukiųjų velenų sandarikliai;

4.

įranga, skirta (kietojo) UF5 fluorinimui į (dujinį) UF6;

5.

technologinės sistemos UF6 atskirti nuo nešančiųjų dujų (pvz., azoto, argono ar kitų dujų), įskaitant:

a)

kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, galinčius sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (–120 °C) temperatūrą;

b)

kriogeninius šaldymo įrenginius, galinčius veikti ne aukštesnėje kaip 153 K (–120 °C) temperatūroje;

c)

UF6 šaldomąsias gaudykles, galinčias užšaldyti UF6;

6.

specialiai sukonstruoti arba paruošti ilgalaikio veikimo urano izotopų atskyrimo „lazeriai“ ar „lazerių“ sistemos su dažniniu spektro stabilizavimu;

NB.

TAIP PAT ŽR. 6A005 IR 6A205.

i)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti plazmos atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

1.

mikrobanginiai galios šaltiniai ir mikrobanginės antenos jonams kurti arba greitinti, kurių išėjimo dažnis yra didesnis nei 30 GHz, o vidutinė išėjimo galia didesnė kaip 50 kW;

2.

aukštadažnės jonų sužadinimo ritės, veikiančios didesniu kaip 100 kHz dažniu ir galinčios valdyti didesnę kaip 40 kW vidutinę galią;

3.

urano plazmos generavimo sistemos;

4.

nenaudojama;

5.

kieto pavidalo urano metalui skirtos produktų ir atliekų surinkimo sąrankos, pagamintos iš karščiui ir urano garų sukeliamai korozijai atsparių medžiagų, tokių kaip itriu padengtas grafitas ar tantalas, arba tokiomis medžiagomis padengtos;

6.

separatorių modulių (cilindriniai) korpusai, skirti urano plazmos šaltiniui, aukštadažnei sužadinimo ritei, produktų ir atliekų kolektoriams laikyti, ir pagaminti iš tam tinkamų nemagnetinių medžiagų (pvz., nerūdijančiojo plieno);

j)

įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti elektromagnetinio atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

1.

paprasti ar sudėtiniai jonų šaltiniai, sudaryti iš garų šaltinio, jonizatoriaus ir pluošto greitintuvo, pagaminti iš tinkamų nemagnetinių medžiagų (pvz., grafito, nerūdijančiojo plieno arba vario) ir galintys užtikrinti ne mažesnę kaip 50 mA visuminę jonų pluošto srovę;

2.

jonų kolektorių plokštės sodrintojo ar nuskurdintojo urano jonų pluoštui surinkti, sudarytos iš dviejų arba daugiau plyšių ir kišenių ir pagamintos iš tinkamų nemagnetinių medžiagų (pvz., grafito arba nerūdijančiojo plieno);

3.

vakuuminiai urano elektromagnetinio atskyrimo įrenginių korpusai, pagaminti iš nemagnetinių medžiagų (pvz., nerūdijančiojo plieno) ir gebantys veikti esant ne didesniam kaip 0,1 Pa slėgiui;

4.

elektromagneto polių antgaliai, kurių skersmuo didesnis kaip 2 m;

5.

jonų šaltinių aukštosios įtampos maitinimo šaltiniai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a)

galintys nepertraukiamai veikti;

b)

išėjimo įtampa 20 000 V ar didesnė;

c)

išėjimo srovė 1 A ar didesnė ir

d)

įtampos nestabilumas geresnis kaip 0,01 % per 8 valandas;

NB.

TAIP PAT ŽR. 3A227.

6.

elektromagnetų maitinimo šaltiniai (didelės galios, nuolatinės srovės), turintys visas išvardytas charakteristikas:

a)

galintys nepertraukiamai veikti, kai išėjimo srovė ne mažesnė kaip 500 A, o išėjimo įtampa ne mažesnė kaip 100 V, ir

b)

srovės ar įtampos nestabilumas geresnis kaip 0,01 % per 8 valandas.

NB.

TAIP PAT ŽR. 3A226.

0B002

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai, skirti 0B001 nurodytiems izotopų atskyrimo įrenginiams ir pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti:

a)

tiekimo autoklavai, krosnys ar sistemos, naudojamos UF6 įleisti į sodrinimo įrenginius;

b)

desublimatoriai arba šaldomosios gaudyklės, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių tam, kad po to šios dujos patektų į kaitintuvus;

c)

produktų ir atliekų stotys UF6 perpumpuoti į rezervuarus;

d)

skystinimo arba kietinimo stotys, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių suspaudžiant, atšaldant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga;

e)

vamzdynai ir surenkamosios sistemos, specialiai suprojektuotos ar paruoštos UF6 transportuoti dujų difuzijos, centrifugų ar aerodinaminėse pakopose;

f)

vakuuminės sistemos ir vakuuminiai siurbliai:

1.

vakuuminiai kolektoriai, vakuuminiai rinktuvai ar vakuuminiai siurbliai, kurių siurbimo našumas ne mažesnis kaip 5 m3/min;

2.

vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti naudoti UF6 turinčiose atmosferose, pagaminti iš „UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti, arba

3.

vakuuminės sistemos, kurias sudaro vakuuminiai kolektoriai, vakuuminiai rinktuvai ir vakuuminiai siurbliai, suprojektuotos naudoti UF6 turinčiose atmosferose;

g)

UF6 masės spektrometrai / jonų šaltiniai, galintys imti operatyviosios kontrolės pavyzdžius iš UF6 dujų srauto ir turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

gali matuoti jonų masę, ne mažesnę kaip 320 atominių masės vienetų, ir turintys skiriamąją gebą, geresnę kaip 1 dalis iš 320;

2.

jonų šaltinius, pagamintus iš nikelio, nikelio ir vario lydinių, kuriuose nikelis sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, arba nikelio ir chromo lydinių, arba tokiomis medžiagomis padengtus;

3.

elektronais apšaudomus jonizacijos šaltinius ir

4.

turi kolektorinę sistemą, tinkamą izotopinei analizei.

0B003

Specialiai suprojektuoti arba paruošti urano transformavimo įrenginiai ir įranga, išvardyti toliau:

a)

sistemos urano rūdos koncentratams paversti urano trioksidu;

b)

sistemos urano trioksidui paversti urano heksafluoridu;

c)

sistemos urano trioksidui paversti urano dioksidu;

d)

sistemos urano dioksidui paversti urano tetrafluoridu;

e)

sistemos urano tetrafluoridui paversti urano heksafluoridu;

f)

sistemos urano tetrafluoridui paversti metaliniu uranu;

g)

sistemos urano heksafluoridui paversti urano dioksidu;

h)

sistemos urano heksafluoridui paversti urano tetrafluoridu;

i)

sistemos urano dioksidui paversti urano tetrachloridu.

0B004

Įrenginiai sunkiajam vandeniui, deuteriui ir junginiams su deuteriu gaminti ar koncentruoti bei jiems specialiai suprojektuota arba parengta įranga ir komponentai:

a)

sunkiojo vandens, deuterio ar deuterio junginių gaminimo įrenginiai:

1.

vandens ir sieros vandenilio mainų įrenginiai;

2.

amoniako ir vandenilio mainų įrenginiai;

b)

įranga ir jos komponentai:

1.

vandens ir vandenilio sulfido mainų kolonos, kurių skersmuo 1,5 m arba didesnis, galinčios veikti esant ne mažesniam kaip 2 MPa slėgiui;

2.

vienos pakopos mažaslėgiai (t. y. 0,2 MPa) išcentriniai pūstuvai arba kompresoriai vandenilio sulfido dujų (pvz., dujų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 70 % masės vandenilio sulfido, H2S) cirkuliacijai užtikrinti, kurių pralaidumas ne mažesnis kaip 56 m3/s dirbant 1,8 MPa ar didesniame siurbimo slėgyje ir turintys atsparius plovimui H2S tirpalu sandariklius;

3.

amoniako ir vandenilio mainų kolonos, kurių aukštis ne mažesnis kaip 35 m, skersmuo 1,5–2,5 m, galinčios veikti esant didesniam kaip 15 MPa slėgiui;

4.

kolonų vidinės dalys, įskaitant pakopinius kontaktorius ir pakopinius siurblius (įskaitant ir panardinamuosius), skirti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

5.

amoniako disociatoriai, eksploatuojami esant ne mažesniam kaip 3 MPa slėgiui, skirti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

6.

infraraudonosios spinduliuotės sugerties analizatoriai, galintys atlikti operatyviąją vandenilio ir deuterio santykio analizę, kai deuterio koncentracija ne mažesnė kaip 90 % masės;

7.

katalizinės krosnys, skirtos sodrintosioms deuterio dujoms paversti sunkiuoju vandeniu naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

8.

sunkiojo vandens atnaujinimo sistemos ar šių sistemų kolonos, skirtos sunkiajam vandeniui atnaujinti iki reaktoriuje naudoti tinkamos deuterio koncentracijos;

9.

amoniaką sintezuojantys konverteriai arba blokai, specialiai suprojektuoti arba paruošti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją.

0B005

Įrenginiai, specialiai suprojektuoti „branduolinių reaktorių“ kuro elementams gaminti, ir specialiai jiems suprojektuota arba parengta įranga.

Techninė pastaba

„Branduolinių reaktorių“ kuro elementų gamybai specialiai suprojektuoti arba parengti įrenginiai apima įrenginius, kurie:

1.

paprastai tiesiogiai kontaktuoja su gamybiniu branduolinių medžiagų srautu arba jį tiesiogiai apdoroja ar valdo;

2.

hermetizuoja branduolines medžiagas apvalkale;

3.

tikrina apvalko ar hermetizavimo vientisumą;

4.

tikrina galutinį užsandarinto kuro apdorojimą arba

5.

naudojama reaktoriaus elementams surinkti.

0B006

„Branduolinių reaktorių“ apšvitintų kuro elementų perdirbimo įrenginiai ir tam specialiai suprojektuota arba parengta įranga ir komponentai.

Pastaba.

0B006 apima:

a)

„branduolinių reaktorių“ apšvitintų kuro elementų perdirbimo įrenginius ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai kontaktuoja su apšvitintu kuru ir tiesiogiai valdo apšvitinto branduolinio kuro ir pagrindinių branduolinių medžiagų bei dalijimosi produktų technologinius srautus;

b)

kuro elementų klojinį pašalinančius įrenginius ir kapojimo ar smulkinimo mašinas, pvz., nuotolinio valdymo mašinas, skirtas apšvitinto „branduolinių reaktorių“ kuro sąrankoms, paketams arba strypams pjaustyti, kapoti arba smulkinti;

c)

tirpinimo indus arba tirpinimo įrenginius, kuriuose naudojami mechaniniai įtaisai, atsparius karštiems, stiprią koroziją sukeliantiems skysčiams, specialiai suprojektuotus arba paruoštus apšvitintam „branduolinių reaktorių“ kurui tirpdyti, kuriuos galima pakrauti, eksploatuoti ir prižiūrėti nuotoliniu būdu;

d)

tirpiklių ekstraktorius, pvz., įkrautines arba impulsines kolonas, maišytuvus nusodintuvus ar centrifuginius kontaktorius, atsparius nitrato rūgšties koroziniam poveikiui, specialiai suprojektuotus ar paruoštus naudoti įrenginiuose, skirtuose apšvitintam „gamtiniam uranui“, „nuskurdintajam uranui“ ar „specialiosioms daliosioms medžiagoms“ perdirbti;

e)

indus (rezervuarus) medžiagoms laikyti ar saugoti, specialiai suprojektuotus būti kritiškai saugiais ir atspariais nitrato rūgšties poveikiui.

Techninė pastaba

Indai (rezervuarai) medžiagoms laikyti ir saugoti gali turėti toliau išvardytas charakteristikas:

1.

sienelių arba vidinių konstrukcijų boro ekvivalentą (apskaičiuotą visoms sudėtinėms dalims, kaip apibrėžta 0C004 pastaboje) ne mažesnį kaip 2 %;

2.

cilindrinių indų (rezervuarų) didžiausią vidinį skersmenį – 175 mm arba

3.

žiedinių arba plokščiųjų indų (rezervuarų) didžiausią vidinį plotį – 75 mm;

f)

neutronų matavimo sistemas, specialiai suprojektuotas arba paruoštas integruoti ir naudoti su automatizuotomis procesų valdymo sistemomis įrenginiuose, skirtuose apšvitintam „gamtiniam uranui“, „nuskurdintajam uranui“ ar „specialiosioms daliosioms medžiagoms“ perdirbti.

0B007

Plutonio transformavimui skirti įrenginiai ir jiems specialiai suprojektuota ar paruošta įranga, išvardyti toliau:

a)

sistemos, skirtos plutonio nitratui paversti plutonio oksidu;

b)

sistemos, skirtos metaliniam plutoniui gaminti.

0C   Medžiagos

0C001

„Gamtinis uranas“ arba „nuskurdintasis uranas“ ar toris metalų, lydinių, cheminių junginių ar koncentratų pavidalu ir bet kurios kitos medžiagos, kurių sudėtyje yra viena ar kelios pirmiau minėtos medžiagos.

Pastaba.

0C001 netaikomas:

a)

matavimo prietaisų jautriuosiuose komponentuose esančiam „gamtiniam (natūraliajam) uranui“ ar „nuskurdintajam uranui“, kai jo kiekis ne didesnis kaip keturi gramai;

b)

„nuskurdintajam uranui“, specialiai pagamintam toliau išvardytiems civiliniams nebranduoliniams tikslams:

1.

ekranams;

2.

pakuotėms;

3.

balastams, kurių masė ne didesnė kaip 100 kg;

4.

atsvarams, kurių masė ne didesnė kaip 100 kg;

c)

lydiniams, turintiems mažiau kaip 5 % torio;

d)

nebranduoliniams tikslams pagamintiems keramikos gaminiams, turintiems torio.

0C002

„Specialiosios daliosios medžiagos“

Pastaba.

0C002 netaikomas matavimo prietaisų jautriuosiuose komponentuose esančioms medžiagoms, kai jų kiekis ne didesnis kaip keturi „efektyvieji gramai“.

0C003

Deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir kiti deuterio junginiai bei deuterio turintys mišiniai ir tirpalai, kuriuose deuterio ir vandenilio izotopinis santykis didesnis nei 1:5 000.

0C004

Grafitas, kurio grynumas didesnis nei 5 milijonosios ‚boro ekvivalento‘ dalys ir kurio tankis didesnis nei 1,50 g/cm3, skirtas naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“, kai jo kiekis didesnis nei 1 kg.

NB.

TAIP PAT ŽR. 1C107.

1 pastaba.

Eksporto kontrolės tikslais tai, ar minėtas specifikacijas atitinkantis eksportuojamas grafitas yra skirtas naudoti „branduoliniame reaktoriuje“, ar ne, nustatys eksportuotojo įsisteigimo ES valstybės narės kompetentingos institucijos. 0C004 netaikomas grafitui, kurio grynumas didesnis nei 5 milijonosios boro ekvivalento dalys ir kurio tankis didesnis nei 1,50 g/cm3, neskirtam naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“.

2 pastaba.

0C004 vartojama ‚boro ekvivalento‘ (BE) sąvoka apibrėžiama kaip priemaišų (neįskaitant BEanglis, kai anglis nelaikoma priemaiša) BEz suma, įskaitant borą, čia:

 

BEZ (milijoninėmis dalimis) = CF × Z elemento koncentracija (išreikšta milijoninėmis dalimis);

 

Image 24

 

o σ B ir σ Z – atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z terminės neutrono pagavos skerspjūviai (barnais); AB ir AZ – atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z atominės masės.

0C005

Specialiai paruošti junginiai arba milteliai, skirti dujų difuzijos barjerams gaminti, atsparūs UF6 koroziniam poveikiui (pvz., nikelis arba lydiniai, kuriuose yra ne mažiau kaip 60 % pagal masę nikelio, aliuminio oksido ar visiškai fluorintų angliavandenilinių polimerų), kurių grynumas ne mažesnis kaip 99,9 % masės, vidutinis dalelės matmuo, išmatuotas pagal ASTM standartą B330, yra mažesnis nei 10 μm ir dalelės yra daugiausiai vienodo dydžio.

0D   Programinė įranga

0D001

Specialiai suprojektuota ar modifikuota „programinė įranga“, skirta šioje kategorijoje nurodytoms prekėms „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“.

0E   Technologija

0E001

Pagal Branduolinės technologijos pastabą „technologija“, skirta šioje kategorijoje nurodytoms prekėms „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“.

III DALIS.     1 kategorija

1 KATEGORIJA. SPECIALIOSIOS MEDŽIAGOS IR SUSIJUSI ĮRANGA

1A   Sistemos, įranga ir komponentai

1A001

Komponentai, pagaminti iš fluorintų junginių:

a)

riebokšliai, tarpikliai, sandarikliai ar degalų rezervuarai, specialiai suprojektuoti „orlaiviams“ ar kosmoso technikai, pagaminti iš daugiau kaip 50 % (pagal masę) bet kurios medžiagos, nurodytos 1C009.b ar 1C009.c;

b)

nenaudojama;

c)

nenaudojama.

1A002

„Kompozitiniai“ dariniai ar sluoksniuotosios medžiagos (laminatai):

NB.

TAIP PAT ŽR. 1A202, 9A010 ir 9A110.

a)

pagaminti iš kurios nors iš išvardytų medžiagų:

1.

organinio „rišiklio“ ir 1C010.c ar 1C010.d nurodytų „pluoštinių ar gijinių medžiagų“ arba

2.

1C010.e nurodytų prepregų ar ruošinių;

b)

pagaminti iš metalo ar anglies „rišiklio“ ir toliau išvardytų medžiagų:

1.

anglies „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios abi šias charakteristikas:

a)

„savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 10,15 × 106 m ir

b)

„savitasis tempiamasis stipris“ didesnis kaip 17,7 × 104 m arba

2.

medžiagų, nurodytų 1C010.c.

1 pastaba.

1A002 netaikomas „kompozitiniams“ dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms, pagamintoms iš epoksidine derva impregnuotų anglies „pluoštinių ar gijinių medžiagų“, skirtų „civilinių orlaivių“ konstrukcijoms remontuoti, arba sluoksniuotosioms medžiagoms, turinčioms visas toliau išvardytas charakteristikas:

a)

plotas neviršija 1 m2;

b)

ilgis neviršija 2,5 m ir

c)

plotis viršija 15 mm.

2 pastaba.

1A002 netaikomas pusgaminiams, specialiai suprojektuotiems tik civiliniams tikslams:

a)

sporto prekėms;

b)

automobilių pramonei;

c)

staklių gamybai;

d)

medicinos tikslams.

3 pastaba.

1A002.b.1 netaikomas pusgaminiams, kuriuose yra daugiausia dviejų matmenų supintų pluoštų, specialiai suprojektuotiems naudoti:

a)

metalinėse terminio apdorojimo krosnyse metalams grūdinti;

b)

silicio liejinių gamybos įrangoje.

4 pastaba.

1A002 netaikomas gaminiams, specialiai suprojektuotiems konkrečiam tikslui.

5 pastaba.

1A002.b.1. netaikomas mechaniniu būdu susmulkintoms, sumaltoms ar supjaustytoms anglies „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“ iki ne daugiau kaip 25,0 mm ilgio.

1A003

Plėvelių, lakštų, juostų ar juostelių pavidalo „nelydieji“ aromatinių poliamidų dirbiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a)

yra didesnio kaip 0,254 mm storio arba

b)

yra padengti arba laminuoti anglimi, grafitu, metalais arba magnetinėmis medžiagomis.

Pastaba.

1A003 netaikomas padengtiems arba laminuotiems variu gaminiams, suprojektuotiems elektroninių spausdintinių plokščių gamybai.

NB.

Bet kurio pavidalo „lydieji“ aromatiniai poliimidai – žr. 1C008.a.3.

1A004

Specialiai kariniam naudojimui nesuprojektuota saugos ir aptikimo įranga bei jos komponentai, išvardyti toliau:

NB.

TAIP PAT ŽR. DALĮ „KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“, 2B351 IR 2B352.

a)

visą veidą dengiančios dujokaukės, filtrų kapsulės, dezaktyvacijos įranga bei specialiai jai suprojektuoti komponentai, suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo toliau išvardytų medžiagų. Šios medžiagos:

Pastaba.

1A004.a priskiriami generatoriniai oro valymo respiratoriai (PAPR), suprojektuoti arba modifikuoti apsisaugoti nuo 1A004.a išvardytų dalelių ar medžiagų.

Techninė pastaba

1A004.a medžiagos yra:

1.

visą veidą dengiančios kaukės dar vadinamos dujokaukėmis;

2.

filtrų kapsulės apima filtrų tūtas.

1.

„biologiniai agentai“;

2.

‚radioaktyviosios medžiagos‘;

3.

kovinės nuodingosios cheminės medžiagos (CW) arba

4.

„medžiagos riaušėms malšinti“, kurioms priklauso ir:

a)

α-brombenzenacetonitrilas, (Brombenzilcianidas) (CA) (CAS 5798-79-8);

b)

[(2-chlorfenil) metilenas] propandinitrilas, (o-chlorbenzilidenmalononitrilas (CS) (CAS 2698-41-1);

c)

2-chloro-1-feniletanonas, Fenilacilchloridas (ω-chloroacetofenonas (CN) (CAS 532-27-4);

d)

dibenz-(b, f)-1,4-oksazapinas (CR) (CAS 257-07-8);

e)

10-chloro-5,10-dihidrofenarsazinas (Fenarsazino chloridas), (Adamsitas), (DM) (CAS 578-94-9);

f)

N-nonanoilmorfolinas (MPA) (CAS 5299-64-9);

b)

apsauginiai kostiumai, pirštinės ir batai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo:

1.

„biologinių agentų“;

2.

‚radioaktyviųjų medžiagų‘ arba

3.

kovinių nuodingųjų cheminių medžiagų (CW);

c)

aptikimo sistemos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti aptikti ar atpažinti:

1.

„biologiniams agentams“;

2.

‚radioaktyviosioms medžiagoms‘ arba

3.

kovinėms nuodingosioms cheminėms medžiagoms (CW);

d)

elektroninė įranga, suprojektuota „sprogmenų“ likučiams automatiškai aptikti ar nustatyti ir naudojanti ‚pėdsakų aptikimo‘ techniką (pavyzdžiui, paviršinę akustinę bangą, jonų judrio spektrometriją, diferencinę judrumo spektrometriją, masės spektrometriją).

Techninė pastaba

‚Pėdsakų aptikimas‘ – gebėjimas aptikti mažiau nei 1 ppm garų arba 1 mg kieto ar skysto pavidalo medžiagos.

1 pastaba.

1A004.d netaikomas įrangai, specialiai suprojektuotai naudoti laboratorijose.

2 pastaba.

1A004.d netaikomas bekontakčiams praeinamiesiems apsaugos vartams.

Pastaba.

1A004 netaikomas:

a)

asmeniniams radiacijos lygio stebėjimo dozimetrams;

b)

profesinės sveikatos ar saugos įrangai, dėl kurios konstrukcijos ar funkcijos ją galima naudoti tik apsaugai nuo kenksmingo poveikio gyventojų saugumui ar civilinei pramonei, įskaitant:

1.

kasybą,

2.

karjerų eksploatavimą,

3.

žemės ūkį,

4.

farmaciją,

5.

mediciną,

6.

veterinariją,

7.

aplinkosaugą,

8.

atliekų tvarkymą,

9.

maisto pramonę.

Techninės pastabos

1.

1A004 apima įrangą ir komponentus, kurie buvo identifikuoti ir sėkmingai išbandyti pagal nacionalinius standartus arba kitaip įrodytas jų veiksmingumas aptinkant ‚radioaktyviąsias medžiagas‘, „biologinius agentus“, kovines nuodingąsias chemines medžiagas, ‚imitacines priemones‘ arba „priemones riaušėms malšinti“ ir nuo jų apsaugant, net jeigu ši įranga arba komponentai yra naudojami civilinėje pramonėje, pavyzdžiui, kasyboje, karjerų eksploatavime, žemės ūkyje, farmacijoje, medicinoje, veterinarijoje, aplinkosaugoje, atliekų tvarkyboje ar maisto pramonėje.

2.

‚Imitacinė priemonė‘ – medžiaga, kuri mokymuose, moksliniuose tyrimuose, bandymuose ar atliekant vertinimą naudojama vietoje toksinės medžiagos (cheminės ar biologinės).

3.

Taikant 1A004 ‚radioaktyviosios medžiagos‘ yra medžiagos, parinktos ar modifikuotos taip, kad veiksmingiau žalotų žmones ar gyvūnus, gadintų įrangą arba kenktų derliui ar aplinkai.

1A005

Neperšaunamos liemenės ir jų komponentai:

N.B.

TAIP PAT ŽR. DALĮ „KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“.

a)

minkštos neperšaunamos liemenės, išskyrus pagal karinius standartus ar techninių sąlygų aprašus arba juos atitinkančius ekvivalentus pagamintas liemenes, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai;

b)

kietos neperšaunamų liemenių plokštės, kuriomis užtikrinama balistinė apsauga, lygiavertė IIIA lygio (2008 m. liepos mėn. NIJ 0101.06) ar „lygiaverčio standarto“ lygio apsaugai, arba mažesnė.

NB.

„Pluoštinių ar gijinių medžiagų“, naudojamų neperšaunamų liemenių gamyboje, apibrėžimą žr. 1C010.

1 pastaba.

1A005 netaikomas neperšaunamoms liemenėms, pateikiamoms jų vartotojui ir skirtoms vartotojų asmeninėms reikmėms.

2 pastaba.

1A005 netaikomas neperšaunamoms liemenėms, suprojektuotoms apsaugoti asmenį nuo skeveldrų ar sprogimo bangų, atsirandančių po nekariniams tikslams skirtų sprogstamųjų įtaisų sprogimo.

3 pastaba.

1A005 netaikomas neperšaunamoms liemenėms, suprojektuotoms apsaugoti asmenį tik nuo traumų, kurias gali sukelti peilio, aštraus daikto, adatos dūris ar smūgis buku daiktu.

1A006

Įranga, specialiai suprojektuota ar modifikuota savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams (IED) naikinti, ir specialiai suprojektuoti komponentai ir pagalbiniai reikmenys:

NB.

TAIP PAT ŽR. DALĮ „KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“.

a)

nuotolinio valdymo transporto priemonės;

b)

‚sprogmenų nukenksminimo priemonės‘.

Techninė pastaba

Taikant 1A006.b, ‚sprogmenų nukenksminimo priemonės‘ yra priemonės, specialiai suprojektuotos siekiant užkirsti kelią sprogstamųjų užtaisų veikimui iššaunant skystą, kietą ar subyrantį sviedinį.

Pastaba.

1A006 netaikoma įrangai, pateikiamai jos operatoriui.

1A007

Įranga ir įtaisai, specialiai suprojektuoti naudojant elektros srovę detonuoti užtaisus ir įjungti įtaisus, kuriuose yra „energetinių medžiagų“:

NB.

TAIP PAT ŽR. DALĮ „KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“, 3A229 IR 3A232.

a)

sprogstamųjų detonatorių uždegimo įtaisai, suprojektuoti įjungti sprogstamuosius detonatorius, nurodytus 1A007.b;

b)

elektra įjungiami sprogmenų detonatoriai, išvardyti toliau:

1.

sprogstamasis tiltelis (EB);

2.

sprogstamoji tiltelinė viela (EBW);

3.

daužiklis;

4.

sprogstamosios folijos paleidikliai (EFI).

Techninės pastabos

1.

Vietoje žodžio detonatorius kartais vartojamas žodis paleidiklis arba uždegiklis.

2.

Visiems detonatoriams, nurodytiems 1A007.b, naudojamas trumpas elektrinis laidelis (tiltelis, tiltelinė viela arba folija), kuris labai staigiai išgaruoja, kai pro jį prateka trumpas labai didelės srovės impulsas. Tuo atveju, kai nenaudojamas daužiklis, sprogstamasis laidelis įjungia cheminę detonaciją, kuri tiesiogiai sąveikauja su labai sprogia medžiaga, tokia kaip PETN (pentaeritritolio tetranitratas). Detonatoriuose su daužikliais elektrinio laidelio sprogusis išgaravimas paleidžia skriejiklį arba daužiklį per plyšį ir daužiklio smūgis į sprogmenis įjungia cheminę detonaciją. Kai kuriose konstrukcijose daužiklis yra įjungiamas magnetine jėga. Terminas sprogstamosios folijos detonatorius gali reikšti arba sprogstamąjį tiltelį (EB), arba daužiklinį detonatorių.

1A008

Šie užtaisai, įtaisai ir komponentai:

a)

‚kumuliaciniai užtaisai‘, turintys visas šias charakteristikas:

1.

grynasis sprogmenų kiekis (NEQ) didesnis nei 90 g ir

2.

išorinio gaubto diametras ne mažesnis kaip 75 mm;

b)

linijiniai perkertantieji kumuliaciniai užtaisai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

1.

sprogstamoji masė didesnė kaip 40 g/m ir

2.

plotis 10 mm arba daugiau;

c)

detonuojamosios virvutės sprogstamoji šerdies masė didesnė kaip 64 g/m;

d)

1A008.b nenurodyti perkertantieji užtaisai ir skeliamieji įrankiai, kurių grynasis sprogmenų kiekis (NEQ) yra didesnis kaip 3,5 kg.

Techninė pastaba

‚Kumuliaciniai užtaisai‘ – sprogstamieji užtaisai, skirti sprogimo poveikiui sukoncentruoti.

1A102

Pakartotinai įmirkyti pirolizuoti anglis-anglis komponentai, suprojektuoti 9A004 nurodytoms nešančiosioms raketoms arba 9A104 nurodytoms zondavimo (meteorologinėms) raketoms.

1A202

Kiti 1A002 nenurodyti vamzdiniai gaminiai iš kompozitinių darinių, turintys abi išvardytas charakteristikas:

NB.

TAIP PAT ŽR. 9A010 ir 9A110.

a)

vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm ir

b)

pagaminti naudojant bet kurias 1C010.a ar b arba 1C210.a nurodytas „pluoštines ar gijines medžiagas“ arba anglies prepregus, nurodytus 1C210.c.

1A225

Platina padengti katalizatoriai, specialiai suprojektuoti arba paruošti vandenilio izotopo mainų reakcijai tarp vandenilio ir vandens paspartinti, siekiant išgauti tritį iš sunkiojo vandens arba gaminti sunkųjį vandenį.

1A226

Specializuotosios kolonų įkrovos sunkiajam vandeniui atskirti nuo paprasto vandens, turinčios abi toliau išvardytas charakteristikas:

a)

pagamintos iš fosforinės bronzos tinklelio, chemiškai apdoroto taip, kad padidėtų drėkinimas, ir

b)

suprojektuotos naudoti vakuuminėse distiliavimo kolonose.

1A227

Didelio tankio (švino turintis stiklas ar kita) nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugantys stebėjimo langeliai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti rėmeliai:

a)

didesnę kaip 0,09 m2‚neradioaktyviąją zoną‘;

b)

didesnį nei 3 g/cm3 tankį ir

c)

100 mm ar didesnį storį.

Techninė pastaba

1A227 vartojama ‚neradioaktyviosios zonos‘ sąvoka reiškia langelio žiūrėjimo plotą, kurį veikia projekte numatyta mažiausio lygio jonizuojančioji spinduliuotė.

1B   Bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga

1B001

Įranga, skirta 1A002 nurodytiems „kompozitiniams“ dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms arba 1C010 nurodytoms „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“ gaminti ar tikrinti, kuri išvardyta toliau, ir specialiai jai suprojektuoti komponentai bei pagalbiniai reikmenys:

NB.

TAIP PAT ŽR. 1B101 IR 1B201.

a)

gijų vyniojimo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ‚pirminio servopozicionavimo‘ ašių, specialiai suprojektuotos „kompozitiniams“ dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“;

b)

‚juostelių išdėstymo mašinos‘, kuriose juostelių pozicionavimo ir išdėstymo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal penkias ir daugiau ‚pirminio servopozicionavimo‘ ašių, specialiai suprojektuotos orlaivių sklandmenims arba ‚raketų‘ konstrukcijoms iš „kompozitų“ gaminti;

Pastaba.

1B001.b pateikta ‚raketos‘ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas.

Techninė pastaba

Taikant 1B001.b, ‚juostelių išdėstymo mašinos‘, kuriomis galima tiesti vieną arba daugiau ne siauresnių nei 25,4 mm ir ne platesnių nei 304,8 mm ‚kaitinamųjų juostų‘ ir kuriomis tiesimo proceso metu galima pjaustyti ir iš naujo pradėti tiesti atskiras ‚kaitinamųjų juostų‘ linijas.

c)

daugiakryptės, daugiamatės audimo ar pynimo mašinos, įskaitant adapterius ir modifikavimo įtaisus, specialiai suprojektuotus ar modifikuotus „kompozitiniams“ dariniams vartojamiems pluoštams austi, megzti ar pinti;

Techninė pastaba

1B001.c atveju pynimas apima ir mezgimą.

d)

įranga, specialiai suprojektuota ar pritaikyta sustiprintiems (armuotiesiems) pluoštams gaminti, išvardyta toliau:

1.

polimerinio pluošto (tokio kaip poliakrilnitrilas, viskozė, pikis ar polikarbosilanas) pavertimo anglies ar silicio karbido pluoštu įranga, įskaitant specialiąją įrangą pluoštui tempti kaitinimo metu;

2.

įranga elementų ar junginių cheminiam nusodinimui iš garų fazės ant kaitinamo gijinio padėklo, skirta silicio karbido pluoštams gaminti;

3.

įranga ugniai atspariai keramikai (tokiai kaip aliuminio oksidas) šlapiojo centrifugavimo būdu suformuoti;

4.

įranga aliuminio turinčiam pluoštui kaitinimo būdu paversti aliuminio pluoštu;

e)

įranga 1C010.e nurodytiems kontroliuojamiems prepregams gaminti karštojo lydymo metodu;

f)

neardomojo tikrinimo įranga, specialiai suprojektuota šioms „kompozicinėms“ medžiagoms:

1.

rentgeno tomografo sistemos, skirtos defektų tikrinimui trimis ašimis;

2.

skaitmeninio valdymo ultragarsinio tikrinimo mašinos, kurių siųstuvų arba imtuvų pozicionavimo judesiai vienu metu yra koordinuojami ir programuojami keturiose ar daugiau ašių, sekant trimatį tiriamo komponento kontūrą;

g)

pluošto ‚grįžčių išdėstymo mašinos‘, kuriose grįžtelių pozicionavimo ir išdėstymo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal dvi ir daugiau ‚pirminio servopozicionavimo‘ ašių, specialiai suprojektuotos orlaivių sklandmenims arba ‚raketų‘ konstrukcijoms iš „kompozitų“ gaminti.

Techninė pastaba

Taikant 1B001.g, ‚grįžčių išdėstymo mašinos‘, kuriomis galima išdėstyti vieną arba daugiau ne platesnių nei 25,4 mm ‚kaitinamųjų juostų‘ ir kuriomis išdėstymo proceso metu galima pjaustyti ir iš naujo pradėti tiesti atskiras ‚kaitinamųjų juostų‘ linijas.

Techninės pastabos

1.

Taikant 1B001, ‚pirminio servopozicionavimo‘ ašys pagal kompiuterinės programos nurodymus valdo galinio vykdymo įtaiso (t. y. galvutės) poziciją erdvėje prie ruošinio, kad ji būtų tinkamos orientacijos ir krypties norimam procesui įgyvendinti.

2.

Taikant 1B001, ‚kaitinamoji juosta‘ – viena tęstinio pločio visiškai ar iš dalies derva impregnuota juosta, grįžtė ar pluoštas. Visiškai ar iš dalies derva impregnuotos ‚kaitinamosios juostos‘ yra sausais milteliais, kurie kaitinami prilimpa, padengtos juostos.

1B002

Įranga, suprojektuota metalų lydinių milteliams ar kietųjų dalelių medžiagoms išgauti ir turinti visas išvardytas charakteristikas:

a)

specialiai suprojektuota siekiant išvengti užteršimo ir

b)

specialiai suprojektuota naudoti viename iš 1C002.c.2 nurodytų procesų.

NB.

TAIP PAT ŽR. 1B102.

1B003

Įrankiai, štampai, liejimo formos ar tvirtikliai titano, aliuminio ar jų lydinių „superplastiniam formavimui“ ar „difuziniam suvirinimui“, specialiai suprojektuoti bent vienam šių gaminių gaminti:

a)

orlaivių sklandmenims ar kosminių aparatų konstrukcijoms;

b)

„orlaivių“ ar kosminių aparatų varikliams arba

c)

komponentams, specialiai suprojektuotiems 1B003.a nurodytoms konstrukcijoms ar 1B003.b nurodytiems varikliams.

1B101

Įranga, išskyrus nurodytą 1B001, skirta konstrukciniams kompozitams „gaminti“; ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai bei pagalbiniai reikmenys:

NB.

TAIP PAT ŽR. 1B201.

Pastaba.

Komponentai ir pagalbiniai reikmenys, nurodyti 1B101, apima liejimo formas, įtvarus, štampus, tvirtiklius ir įrankius, skirtus kompozitiniams dariniams, sluoksniuotosioms medžiagoms ir gaminiams iš jų štampuoti, kietinti, lieti, sukepinti arba sujungti.

a)

gijų vyniojimo mašinos ar pluošto išdėstymo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai gali būti koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“, taip pat koordinatinio poslinkio ir programavimo valdymo įtaisai;

b)

juostos klojimo įrenginiai, kurių judesius – juostos ir lakštų paskirstymą ir klojimą – galima koordinuoti ir programuoti pagal dvi ar daugiau ašių, suprojektuoti kompozitinių orlaivių sklandmenų ir „raketų“ konstrukcijų gamybai;

c)

įranga, suprojektuota arba modifikuota „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“„gaminti“, tokia kaip:

1.

polimerinių pluoštų (tokių kaip poliakrilnitrilas, viskozė ar polikarboksilanas) konversijos įranga, kurioje numatytos specialios sąlygos kaitinimo būdu įtempti pluoštą;

2.

įranga, skirta elementams arba jų sudedamosioms dalims nusodinti garais kaitinant gijinį padėklą;

3.

įranga ugniai atspariai keramikai (tokiai kaip aliuminio oksidas) šlapiojo centrifugavimo būdu suformuoti;

d)

įranga, suprojektuota arba modifikuota specialiam pluošto paviršiaus apdorojimui arba prepregų ar ruošinių gamybai, nurodyta 9C110.

Pastaba.

1B101.d apibūdinta įranga apima vyniojimo įrangą, tempiklius, dengimo, kirpimo ir štampavimo įrangą.

1B102

Metalo miltelių „gamybos įranga“, kita nei nurodyta 1B002, ir komponentai, išvardyti toliau:

NB.

TAIP PAT ŽR. 1B115.b.

a)

metalo miltelių „gamybos įranga“, valdomoje aplinkoje naudojama „gaminti“ sferinio, rutulinio ar miltelių pavidalo medžiagoms, nurodytoms 1C011.a, 1C011.b, 1C111.a.1, 1C111.a.2 arba dalyje KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ.

b)

„gamybos įrangai“ specialiai suprojektuoti komponentai, nurodyti 1B002 arba 1B102.a.

Pastaba.

1B102 apima:

a)

plazminius generatorius (aukštojo dažnio lankinio išlydžio), tinkamus naudoti dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

b)

elektrinio impulso įrangą, naudojamą dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

c)

įrangą, naudojamą sferinių aliuminio miltelių „gamybai“, formuojant miltelius iš lydalo inertinėje (pavyzdžiui, azoto) aplinkoje.

1B115

Kitokia 1B002 arba 1B102 neapibūdinta raketinio kuro ar jo sudėtinių dalių gamybos įranga ir jai specialiai suprojektuoti komponentai:

a)

„gamybos įranga“, skirta skystojo raketinio kuro ar jo sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar dalyje KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ, „gamybai“, tvarkymui ar tinkamumo tikrinimui;

b)

„gamybos įranga“, skirta kietojo raketinio kuro ar jo sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar dalyje KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ, „gamybai“, tvarkymui, sumaišymui, kietinamajam formavimui, liejimui, presavimui, mechaniniam apdorojimui, ekstruzijai ar tinkamumo tikrinimui.

Pastaba.

1B115.b netaikomas periodiniams maišytuvams, ištisinio veikimo maišytuvams ir skysčių bei dujų energija varomiems smulkintuvams. Apie periodinių maišytuvų, ištisinio veikimo maišytuvų ir skysčių bei dujų energija varomų smulkintuvų kontrolę žr. 1B117, 1B118 ir 1B119.

1 pastaba.

Įrangai, specialiai suprojektuotai karinėms prekėms gaminti, žr. dalį KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ.

2 pastaba.

1B115 netaikomas įrangai, skirtai boro karbido „gamybai“, tvarkymui ir tinkamumo tikrinimui.

1B116

Specialiai suprojektuotos tūtos, skirtos pirolizės būdu išgauti medžiagoms (nusodinti jas ant formų, įtvarų ar kitokių padėklų iš pirminių dujų, kurios suyra temperatūroje nuo 1 573 K (1 300 °C) iki 3 173 K (2 900 °C), esant 130 Pa–20 kPa slėgiui.

1B117

Periodiniai maišytuvai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

a)

suprojektuoti ar modifikuoti maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13,326 kPa;

b)

galintys kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą;

c)

110 litrų arba didesnę bendrą tūrinę talpą ir

d)

bent vieną necentriškai įmontuotą ‚maišymo (minkymo) veleną‘.

Pastaba.

1B117.d pateikta ‚maišymo (minkymo) veleno‘ sąvoka nesusijusi su deaglomeratoriais ar peilio velenais.

1B118

Ištisinio veikimo maišytuvai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

a)

suprojektuoti ar modifikuoti maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13,326 kPa;

b)

galintys kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą;

c)

turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

du ar daugiau maišymo (minkymo) velenų arba

2.

turintys visas toliau išvardytas charakteristikas:

a)

vieną sukamąjį ir vibracinį veleną su minkymo krumpliais ir (arba) kaiščiais ir

b)

minkymo krumplius ir (arba) kaiščius maišymo kameros gaubto viduje.

1B119

Skysčių ir dujų energija varomi smulkintuvai, naudojami 1C011.a, 1C011.b, 1C111 arba dalyje KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ nurodytų medžiagų šlifavimui ar malimui ir specialiai suprojektuoti komponentai.

1B201

Kitos 1B001 ar 1B101 nenurodytos gijų vyniojimo mašinos ir su jomis susijusi įranga, išvardytos toliau:

a)

gijų vyniojimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

galinčios pluoštą paskirstyti, sukti ir vynioti, judesius koordinuojant ir programuojant ne mažiau kaip pagal dvi ašis;

2.

specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“ ir

3.

galinčios vynioti ant cilindrinių vamzdžių, kurių vidinis skersmuo 75–650 mm, o ilgis ne mažesnis kaip 300 mm;

b)

koordinatinio poslinkio ir programavimo valdymo įtaisai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a;

c)

preciziniai įtvarai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a.

1B225

Fluoro gamybos elektrolitinės celės, kurių našumas didesnis negu 250 g fluoro per valandą.

1B226

Elektromagnetiniai izotopų separatoriai, suprojektuoti vienam ar keliems jonų šaltiniams arba turintys vieną ar kelis jonų šaltinius, galintys tiekti 50 mA ar didesnę suminę jonų pluošto srovę.

Pastaba.

1B226 apima separatorius:

a)

galinčius praturtinti stabiliaisiais izotopais;

b)

turinčius jonų šaltinių ir kolektorių, esančių magnetiniame lauke arba už jo ribų.

1B228

Vandenilinės kriogeninės distiliavimo kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

a)

suprojektuotos veikti esant vidinei temperatūrai ne aukštesnei kaip 35 K (–238 °C);

b)

suprojektuotos veikti esant vidiniam slėgiui nuo 0,5 iki 5 MPa;

c)

pagamintos iš vienos iš šių medžiagų:

1.

Tarptautinės automobilių inžinierių draugijos (SAE) nerūdijančiojo 300 serijos plieno su mažu sieros kiekiu ir su austenitinio plieno ASTM (ar ekvivalentiško standarto) nustatytais grūdeliais, kurių matmenų numeris ne mažesnis kaip 5, arba

2.

iš kitų ekvivalenčių kriogeninių medžiagų, suderinamų su vandeniliu (H2), ir

d)

kurių vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 30 cm, o ‚efektyvusis ilgis‘ ne mažesnis kaip 4 m.

Techninė pastaba

1B228 vartojama ‚efektyviojo ilgio‘ sąvoka reiškia pakavimo medžiagos aktyvų aukštį įkrautinėje kolonoje arba vidinių kontaktinių filtrų aktyvų aukštį lėkštinėje kolonoje.

1B230

Siurbliai, galintys perpumpuoti koncentruoto arba atskiesto kalio amido katalizatoriaus tirpalą skystame amoniake (KNH2/NH3), turintys visas išvardytas charakteristikas:

a)

hermetiški (t. y. hermetiškai uždaryti);

b)

našumas – didesnis kaip 8,5 m3/h ir

c)

turintys vieną iš išvardytų charakteristikų:

1.

skirtų koncentruoto kalio amido tirpalams (1 % ar stipresniems), darbinis slėgis 1,5–60 MPa, arba

2.

skirtų atskiesto kalio amido tirpalams (mažiau kaip 1 %), darbinis slėgis 20–60 MPa.

1B231

Tričio gamybos priemonės ar įrenginiai ir jų įranga:

a)

tričio gamybos, regeneravimo, išgavimo, koncentravimo ar tvarkymo priemonės arba įrenginiai;

b)

tričio gamybos priemonių ar įrenginių įranga:

1.

vandenilio arba helio šaldymo blokai, galintys atšaldyti iki 23 K (–250°C) ar mažesnės temperatūros, kai atšaldymo geba didesnė nei 150 W;

2.

vandenilio izotopų laikymo ar vandenilio izotopų gryninimo sistemos, kuriose kaip laikymo arba gryninimo terpė naudojami metalų hidridai.

1B232

Turbininiai detanderiai arba turbininiai detanderiai-kompresoriai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a)

suprojektuoti veikti esant ne aukštesnei kaip 35 K (–238 °C) išėjimo temperatūrai ir

b)

suprojektuoti 1 000 kg/h arba didesniam vandenilio dujų našumui.

1B233

Ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai ir jų sistemos bei įranga, išvardyti toliau:

a)

ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai;

b)

ličio izotopų atskyrimo, grindžiamo ličio ir gyvsidabrio amalgamų technologija, įranga, išvardyta toliau:

1.

įkrautinės skysčio-skysčio mainų kolonos, specialiai suprojektuotos ličio amalgamoms gauti;

2.

gyvsidabrio arba ličio amalgamų siurbliai;

3.

ličio amalgamų elektrolizės kameros;

4.

koncentruoto ličio hidroksido tirpalo garintuvai;

c)

jonų mainų sistemos, specialiai suprojektuotos ličio izotopų atskyrimui ir specialiai joms suprojektuoti komponentai;

d)

cheminių mainų sistemos (kuriose naudojami cikliniai eteriai, kriptandai arba lariato eteriai), specialiai suprojektuotos ličio izotopų atskyrimui, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

1B234

Brizantinių sprogstamųjų medžiagų saugojimo talpos, kameros, konteineriai ir panašūs saugojimo įtaisai, skirti bandymams su brizantiniais sprogmenimis ar sprogstamaisiais užtaisais ir turintys abi toliau išvardytas charakteristikas:

NB.

TAIP PAT ŽR. DALĮ „KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“.

a)

suprojektuoti taip, kad jų faktinės sprogimo galios ekvivalentas būtų ne mažesnis kaip 2 kg trinitrotolueno (TNT), ir

b)

turintys projektinių elementų arba pasižymintys savybėmis, dėl kurių realiuoju laiku ar vėliau galima perduoti diagnostikos ar matavimo informaciją.

1B235

Tričio gamybos tikslinės sąrankos ir komponentai:

a)

tikslinės sąrankos, pagamintos iš arba kurių sudėtyje yra ličio-6 izotopu sodrinto ličio, specialiai suprojektuotos tričiui gaminti švitinant, įskaitant įterpimą į branduolinį reaktorių;

b)

komponentai, specialiai suprojektuoti 1B235.a nurodytoms tikslinėms sąrankoms.

Techninė pastaba

Komponentuose, kurie yra specialiai suprojektuoti tikslinėms sąrankoms tričiui gaminti, gali būti ličio pelečių, tričio geterių ir specialiai dengto apvalko.

1C   Medžiagos

Techninė pastaba

Metalai ir metalų lydiniai:

jeigu nėra nurodyta kitaip, žodžiai ‚metalai‘ ir ‚lydiniai‘ nuo 1C001 iki 1C012 apima toliau išvardytas žaliavas ir pusgaminius:

žaliavos:

 

anodai, rutuliai, strypai (įskaitant strypus su įpjovomis ir vielos ruošinius), luiteliai, blokai, bliumai, briketai, plytelės, katodai, kristalai, kubai, plokštelės, grūdeliai, granulės, luitai, gabalai, peletės, žvyneliai, milteliai, apskritos plokštelės, šratai, plokštės, strypeliai, kempinės, virbalai;

pusgaminiai (dengti ar nedengti, padengti valcuojant, gręžti ar perforuoti):

a)

kaliosios ar apdorotos medžiagos, pagamintos valcuojant, ištempiant, išspaudžiant paprastosios ar smūginės ekstruzijos būdu, kalant, presuojant, granuliuojant, išpurškiant ar smulkinant, t. y.: kampuočiai, loviniai profiliuočiai, skrituliai, diskai, dulkės, kruopelytės, folijos, lakštai, kalti pusgaminiai, plokštės, milteliai, presuoti ir štampuoti pusgaminiai, juostelės, žiedai, strypai (įskaitant neglaistytus suvirinimo elektrodus, vielos ruošinius ir valcuotąją vielą), profiliuočiai, fasoninės detalės, skarda, juostos, vamzdžiai ir vamzdeliai (įskaitant vamzdžius, kvadratinio skerspjūvio ruošinius ir tuščiavidurius ruošinius), tempta arba išspausta viela;

b)

liejamasis metalas, gautas liejant į smėlį, ant matricų, metalo, gipso ar kitų tipų liejimo formų, įskaitant liejimą aukštu spaudimu, sukepinimą ir formas, gautas taikant miltelinę metalurgiją.

Draudimas turėtų būti taikomas ir tuo atveju, kai eksportuojami į sąrašą neįtraukti produktai teigiant, kad jie yra baigti produktai, tačiau kurie iš tiesų yra žaliavos arba pusgaminiai.

1C001

Medžiagos, specialiai sukurtos elektromagnetinėms bangoms sugerti, arba tūryje laidūs polimerai, išvardyti toliau:

NB.

TAIP PAT ŽR. 1C101.

a)

medžiagos, sugeriančios bangas, kurių dažniai viršija 2 × 108 Hz, bet mažesni kaip 3 × 1012 Hz;

1 pastaba.

1C001.a netaikomas:

a)

plaukeliniams absorberiams, pagamintiems naudojant natūraliuosius ar sintetinius pluoštus, kuriuose sugėrimą užtikrina nemagnetinė įkrova;

b)

absorberiams, kuriuose nėra magnetinių nuostolių ir kurių sugeriantis paviršius yra neplokščias, įskaitant piramidinius, kūginius, pleištinius ir spiralinius paviršius;

c)

plokštiesiems absorberiams, turintiems visas išvardytas charakteristikas:

1.

pagaminti iš kurios nors iš išvardytų medžiagų:

a)

putų plastikų (lanksčiųjų ar nelanksčiųjų) su anglies užpildu arba organinių medžiagų, įskaitant rišiklius, kurios, lyginant su metalais, užtikrina didesnį kaip 5 % aidą dažnių juostoje, ± 15 % platesnėje už centrinį krintančiosios energijos dažnį, ir kurios neišlaiko aukštesnės kaip 450 K (177 °C) temperatūros, arba

b)

keraminių medžiagų, užtikrinančių, lyginant su metalais, didesnį kaip 20 % aidą dažnių juostoje, ± 15 % platesnėje už centrinį krintančiosios energijos dažnį, ir kurios neišlaiko aukštesnės kaip 800 K (527 °C) temperatūros;

Techninė pastaba

Sugerties matavimo bandiniai, skirti 1C001.a. Pastaba. 1.c.1 numatytiems tyrimams, turėtų būti kvadratinės formos (kraštinės ilgis ne mažesnis kaip 5 centrinį dažnį atitinkantys bangos ilgiai) ir išdėstyti tolimojoje spinduliuojančiojo šaltinio lauko zonoje.

2.

kurių tempiamasis stipris mažesnis kaip 7 × 106 N/m2 ir

3.

kurių gniuždomasis stipris mažesnis kaip 14 × 106 N/m2;

d)

plokštiesiems absorberiams, pagamintiems iš sukepinto ferito, turintiems visas išvardytas charakteristikas:

1.

savitasis svoris didesnis kaip 4,4 ir

2.

didžiausia veikimo temperatūra ne aukštesnė kaip 548 K (275 °C);

e)

plokštiesiems absorberiams, kuriuose nėra magnetinių nuostolių, pagamintiems iš ‚atvirųjų elementų putplasčio‘ plastiko, kurių tankis sudaro 0,15 g/cm3 arba mažiau.

Techninė pastaba

‚Atvirųjų elementų putplastis‘ – lanksti ir akyta medžiaga, kurios vidinė struktūra atvira atmosferai. ‚Atvirųjų elementų putplastis‘ dar žinomas kaip tinklinis putplastis.

2 pastaba.

1C001.a dalies 1 pastaba nepanaikinama sugertį užtikrinančių magnetinių medžiagų, kai jos yra sudėtinė dažų dalis, kontrolė.

b)

nepraleidžiančios regimosios šviesos medžiagos, specialiai sukurtos artimiesiems infraraudoniesiems spinduliams sugerti, kurių bangos ilgis yra didesnis nei 810 nm, bet mažesnis nei 2 000 nm (kurių dažniai viršija 150 THz, bet yra mažesni nei 370 THz);

Pastaba.

1C001.b netaikomas medžiagoms, specialiai suprojektuotoms ar paruoštoms kuriam nors iš šių naudojimo būdų:

a)

„lazeriniam“ polimerų ženklinimui arba

b)

„lazeriniam“ polimerų suvirinimui.

c)

tūryje laidžios polimerinės medžiagos, kurių ‚tūrinis savitasis elektrinis laidis‘ viršija 10 000 S/m (simensų metrui) arba ‚paviršinė savitoji varža‘ mažesnė kaip 100 omų kvadratui ir kurių pagrindinis komponentas yra kuris nors iš šių polimerų:

1.

polianilinas;

2.

polipirolas;

3.

politiofenas;

4.

polifenilenas-vinilenas arba

5.

politienilenas-vinilenas.

Pastaba.

1C001.c netaikomas skysto pavidalo medžiagoms.

Techninė pastaba

‚Tūrinis savitasis elektrinis laidis‘ ir ‚paviršinė savitoji lakšto varža‘ turi būti nustatoma naudojant ASTM D–257 standartą arba jo nacionalinį ekvivalentą.

1C002

Metalų lydiniai, metalų lydinių milteliai arba iš lydinių pagamintos medžiagos, išvardytos toliau:

NB.

TAIP PAT ŽR. 1C202.

Pastaba.

1C002 netaikomas metalų lydiniams, metalų lydinių milteliams ir iš lydinių pagamintoms medžiagoms, specialiai sukurtoms dengimo tikslais.

Techninės pastabos

1.

1C002 nurodyti metalų lydiniai yra tie, kurie turi didesnį nurodyto metalo svorio procentą negu bet kurio kito elemento.

2.

‚Ardomojo įtempio trukmė‘ turi būti išmatuota remiantis ASTM E-139 standartu ar jo nacionaliniu ekvivalentu.

3.

‚Trumpasis ciklinis tvarumas‘ turi būti išmatuotas remiantis ASTM E-606 standartu ‚Praktinės rekomendacijos trumpajam cikliniam tvarumui, esant pastoviai amplitudei, matuoti‘ arba jo nacionaliniu ekvivalentu. Bandymas turi būti atliekamas išilgai ašies, vidutinis įtempių santykis ir įtempių koncentracijos faktorius (Kt) turi būti lygūs 1. Vidutinis įtempių santykis yra apibrėžiamas kaip maksimalus įtempis minus minimalus įtempis padalinti iš maksimalaus įtempio.

a)

aliuminidai, išvardyti toliau:

1.

nikelio aliuminidai, turintys nuo 15 % iki 38 % masės aliuminio ir bent vieną papildomą lydinio elementą;

2.

titano aliuminidai, turintys 10 % ar daugiau masės aliuminio ir bent vieną papildomą lydinio elementą;

b)

metalų lydiniai, išvardyti toliau, pagaminti iš miltelių ar kietųjų dalelių medžiagų, nurodytų 1C002.c.:

1.

nikelio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a)

‚ardomojo įtempio trukmė‘10 000 valandų ar didesnė 923 K (650 °C) temperatūroje, o įtempis 676 MPa arba

b)

‚trumpasis ciklinis tvarumas‘10 000 ciklų ar didesnis 823 K (550 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 1 095 MPa;

2.

niobio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a)

‚ardomojo įtempio trukmė‘10 000 valandų ar didesnė 1 073 K (800 °C) temperatūroje, o įtempis 400 MPa arba

b)

‚trumpasis ciklinis tvarumas‘10 000 ciklų ar didesnis 973 K (700 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 700 MPa;

3.

titano lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a)

‚ardomojo įtempio trukmė‘10 000 valandų ar didesnė 723 K (450 °C) temperatūroje, o įtempis 200 MPa arba

b)

‚trumpasis ciklinis tvarumas‘10 000 ciklų ar didesnis 723 K (450 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 400 MPa;

4.

aliuminio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a)

tempiamasis stipris 240 MPa ar didesnis 473 K (200 °C) temperatūroje arba

b)

tempiamasis stipris 415 MPa ar didesnis 298 K (25 °C) temperatūroje;

5.

magnio lydiniai, turintys visas šias charakteristikas:

a)

tempiamasis stipris 345 MPa ar didesnis ir

b)

korozijos 3 % natrio chlorido vandeniniame tirpale sparta yra mažesnė kaip 1 mm/metams, išmatuota remiantis ASTM standartu G-31 ar jo nacionaliniais ekvivalentais;

c)

metalų lydinių milteliai ar kietųjų dalelių medžiagos, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

sudaryti iš bet kurių toliau nurodytų sudėtinių sistemų:

Techninė pastaba

X toliau atitinka vieną ar daugiau lydinio elementų.

a)

nikelio lydinių (Ni–Al–X, Ni–X–Al), skirtų turbininių variklių dalims ar komponentams gaminti, t. y. su mažiau kaip 3 nemetalinėmis didesnėmis kaip 100 μm dalelėmis (patekusiomis į lydinį gamybos metu) tarp 109 lydinio dalelių;

b)

niobio lydinių (Nb–Al–X ar Nb–X–Al, Nb–Si–X ar Nb–X–Si, Nb–Ti–X ar Nb–X–Ti);

c)

titano lydinių (Ti–Al–X ar Ti–X–Al);

d)

aliuminio lydinių (Al–Mg–X ar Al–X–Mg, Al–Zn–X ar Al–X–Zn, Al–Fe–X ar Al–X–Fe) arba

e)

magnio lydinių (Mg–Al–X ar Mg–X–Al);

2.

pagaminti valdomojoje aplinkoje, kai naudojamas kuris nors iš nurodytų procesų:

a)

‚vakuuminis išpurškimas‘;

b)

‚dujinis išpurškimas‘;

c)

‚išcentrinis išpurškimas‘;

d)

‚purškiamasis aušinimas‘;

e)

‚lydalo išsukimas‘ ir ‚smulkinimas‘;

f)

‚lydalo ištraukimas‘ ir ‚smulkinimas‘;

g)

‚mechaninis sulydymas‘ arba

h)

‚plazminis išpurškimas‘ ir

3.

formuojantys medžiagas, nurodytas 1C002.a arba 1C002.b;

d)

iš lydinių pagamintos medžiagos, turinčios visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

sudarytos iš bet kurių 1C002.c.1 nurodytų sudėtinių sistemų;

2.

nesusmulkintų dribsnių, juostelių ar plonų lazdelių pavidalo ir

3.

pagamintos valdomojoje aplinkoje, kai naudojamas kuris nors iš nurodytų procesų:

a)

‚purškiamasis aušinimas‘;

b)

‚lydalo išsukimas‘ arba

c)

‚lydalo ištraukimas‘.

Techninės pastabos

1.

‚Vakuuminis išpurškimas‘ – procesas, skirtas išlydyto metalo lydinio srautui suskaidyti į 500 μm ar mažesnio skersmens lašelius, naudojant labai spartų sugertų dujų išsiskyrimą vakuume.

2.

‚Dujinis išpurškimas‘ – procesas, skirtas išlydyto metalinio lydinio srautui susmulkinti į 500 μm ar mažesnio skersmens lašelius didelio slėgio dujų srautu.

3.

‚Išcentrinis išpurškimas‘ – procesas, skirtas išlydyto metalo srautui arba vonioje esančiam metalui išskaidyti į 500 μm ar mažesnio skersmens lašelius, naudojant išcentrinę jėgą.

4.

„Purškiamasis aušinimas“ – išlydyto metalo srauto, veikiamo atšaldytu bloku, ‚sparčiojo kietėjimo‘ procesas formuojant plokštelės pavidalo gaminius.

5.

‚Lydalo išsukimas‘ – išlydyto metalo srauto, veikiamo besisukančiu atšaldytu bloku ‚sparčiojo kietėjimo‘ procesas formuojant plokštelės, juostos ar strypo pavidalo gaminius.

6.

‚Smulkinimas‘ – medžiagos skaidymas trinant arba malant.

7.

‚Lydalo ištraukimas‘ – ‚sparčiojo kietėjimo procesas‘, kai į metalo lydalo vonią įstatomas besisukančio atšaldyto bloko trumpas segmentas ir ištraukiami juostų pavidalo lydiniai.

8.

‚Mechaninis sulydymas‘ – lydymo procesas, susidarantis susijungiant, skeldėjant ir persitvarkant elementinio ir pagrindinio lydinio milteliams juos mechaniškai smūgiuojant. Pridedant atitinkamų miltelių, į lydinį gali būti įterpta nemetalinių dalelių.

9.

‚Plazminis išpurškimas‘ – procesas, skirtas išlydyto metalinio lydinio srautui arba kietam metalui susmulkinti į 500 μm ar mažesnio skersmens lašelius, naudojant plazmą formuojančius prožektorius inertinių dujų aplinkoje.

10.

‚Sparčiojo kietėjimo procesas‘ – procesas, per kurį išlydyta medžiaga kietėja esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

1C003

Visų tipų bet kokio pavidalo magnetiniai metalai, turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

a)

pradinė santykinė magnetinė skvarba lygi ar didesnė už 120 000, o storis 0,05 mm ar mažesnis;

Techninė pastaba

Pradinės santykinės magnetinės skvarbos matavimai turi būti atlikti tik su visiškai atkaitintomis medžiagomis.

b)

magnetostrikciniai lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

magnetostrikcinę sotį, didesnę kaip 5 × 10-4, arba

2.

magnetomechaninio ryšio koeficientą (k), didesnį kaip 0,8, arba

c)

amorfinių arba ‚nanokristalinių‘ lydinių juostos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

sudėtyje yra ne mažiau kaip 75 % masės geležies, kobalto ar nikelio;

2.

soties magnetinė indukcija (Bs) 1,6 T ar didesnė ir

3.

bet kuri iš šių charakteristikų:

a)

juostos storis 0,02 mm ar mažesnis arba

b)

savitoji elektrinė varža 2 × 10–4 Ω cm ar didesnė.

Techninė pastaba

1C003.c nurodytos ‚nanokristalinės‘ medžiagos yra tos medžiagos, kurių kristalitų matmenys, nustatyti rentgeno spinduliuotės difrakcijos būdu, ne didesni kaip 50 nm.

1C004

Urano-titano lydiniai arba volframo lydiniai su geležies, nikelio ar vario „rišikliu“, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a)

didesnį nei 17,5 g/cm3 tankį;

b)

tamprumo riba viršija 880 MPa;

c)

ribinis tempiamasis stipris viršija 1 270 MPa ir

d)

santykinis pailgėjimas viršija 8 %.

1C005

„Superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, kurių ilgis viršija 100 m ar kurių masė didesnė kaip 100 g, išvardyti toliau:

a)

„superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau niobio-titano ‚gijų‘, turintys visas šias charakteristikas:

1.

įtvirtinti kitokiame negu variniame ar vario pagrindo mišriame „rišiklyje“ ir

2.

tokie, kurių skerspjūvio plotas mažesnis kaip 0,28 × 10–4 mm2 (6 μm skersmens, jei ‚gijos‘ skerspjūvis apvalus);

b)

„superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau „superlaidžiųjų“‚gijų‘, kitų nei niobio-titano ‚gijos‘, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

„kritinė temperatūra“, esant nulinei magnetinei indukcijai, didesnė kaip 9,85 K (–263,31 °C), ir

2.

„superlaidžioji“ būsena išlieka 4,2 K (–268,96 °C) temperatūroje, veikiant magnetiniam laukui, kuris atsuktas bet kuria laidininko išilginei ašiai statmena kryptimi ir kurio magnetinė indukcija lygi 12 T, o kritinis srovės tankis visame laidininko skerspjūvio plote viršija 1 750 A/mm2;

c)

„superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau „superlaidžiųjų“‚gijų‘, kurie išlieka „superlaidūs“ esant daugiau nei 115 K (–158,16 °C).

Techninė pastaba

1C005 nurodytos ‚gijos‘ gali būti vielos, cilindro, plėvelės, juostos ar juostelės formos.

1C006

Skysčiai ir tepalinės medžiagos, išvardytos toliau:

a)

nenaudojama;

b)

tepalinės medžiagos, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra bet kurie iš toliau išvardytų junginių ar medžiagų:

1.

fenilen- ar alkilfenileneteriai ar tioeteriai arba jų mišiniai, turintys daugiau kaip dvi eterines ar tioeterines grupes arba jų mišinį, arba

2.

fluorintos silikoninės alyvos, kurių kinematinė klampa 298 K (25 °C) temperatūroje mažesnė kaip 5 000 mm2/s (5 000 centistoksų);

c)

vilgymo ar flotavimo skysčiai, turintys visas išvardytas charakteristikas: