(1)

2020 m. spalio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės beržo faneros. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2020 m. rugpjūčio 31 d.„Woodstock Consortium“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateikė Sąjungos beržo faneros pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pranešime apie inicijavimą netyčia praleistas skirsnis, susijęs su Sąjungos interesų vertinimo procedūra. Nors šis praleidimas neturėjo įtakos suinteresuotųjų šalių teisei teikti pastabas dėl Sąjungos interesų, buvo nuspręsta, kad į šį trūkumą tikslinga atsižvelgti kaip į procedūrinio skaidrumo klausimą. Todėl 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimas buvo iš dalies pakeistas (3).

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti reikalavimai pagal 10 straipsnio 4 dalies c arba d punktus. Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio turi būti nustatytas dar ir žymus importo augimas. Komisija išanalizavo importo raidą ir nenustatė jokio tolesnio žymaus importo padidėjimo.

(5)

Todėl Komisija nenustatė reikalavimo registruoti iš Rusijos importuojamą beržo fanerą, kaip apibrėžta 2 skirsnyje, pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį.

(6)

Pranešime apie inicijavimą su pakeitimais suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Kelios šalys paprašė, kad Komisija jas išklausytų. Komisija surengė klausymus su konsorciumu „Woodstock“, „UPM Plywood Oy“, „UPM Kymmene Otepää OÜ“ ir Rusijos gamintoju „UPM Kymmene Chudovo LLC“.

(8)

Kelios šalys teigė, kad skunde nepateikta pakankamai informacijos apie jo nekonfidencialią versiją.

(9)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikta pakankamai esminių įrodymų ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu.

(10)

Kelios šalys teigė, kad skunde pateikti tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, Sąjungos kainos ir Sąjungos suvartojimas, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu.

(11)

Komisija primena, kad norint padaryti prima facie išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, inter alia, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse, kuriems tenka beveik 40 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos apimties ir 35 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Šios trys bendrovės atrinktos remiantis didžiausia panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi ES nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn., kurią buvo galima pagrįstai ištirti, taip pat atsižvelgta į geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)

Susijusių Sąjungos gamintojų grupė „UPM“ pateikė pastabas Komisijai ir paprašė būti atrinkta. Tačiau atidžiai išnagrinėjusi pateiktą informaciją Komisija nerado įtikinamų priežasčių pakeisti laikinai atrinktas bendroves. Pirma, atsižvelgiant į grupės organizacinę struktūrą ir pardavimo kanalus, bet kurios iš dviejų bendrovių pridėjimas arba atrinkimas dėl gerokai padidėjusio darbo krūvio pakenktų Komisijos gebėjimui atlikti tyrimą per teisės aktuose nustatytus terminus. Be to, jei kuri nors iš bendrovių būtų atrinkta, preliminariai atrinktų bendrovių tipiškumas pagal gamybos arba pardavimo Sąjungoje apimtį arba geografinį pasiskirstymą pasikeistų tik nežymiai. Todėl Komisija nusprendė galutinai atrinkti preliminariai atrinktas bendroves.

(15)

Pranešus apie galutinę atranką, viena iš bendrovių („UPM“) teigė, kad kitų atrinktų gamintojų organizacinė struktūra ir pardavimo kanalai yra tokie patys arba sudėtingesni. Ji taip pat teigė, kad vieno iš jos subjektų „UPM-Kymmene Otepää Oü“ atranka ir patikrinimas neapsunkintų tyrimo, o kadangi tikrinamasis vizitas vyktų nuotoliniu būdu, tai netrukdytų Komisijos galimybėms atlikti tyrimą.

(16)

Komisija pažymėjo, kad jau buvo atrinkta bendrovių, kurių struktūra sudėtinga, todėl įtraukus kitą bendrovę, kurios struktūra sudėtinga, labai padidėtų darbo krūvis ir kiltų kliūčių Komisijos gebėjimui atlikti tyrimą per teisės aktuose nustatytus terminus. Šiuo atžvilgiu įtraukus „UPM-Kymmene Otepää Oü“ dėl jos pardavimo struktūros būtų reikėję patikrinti kelis kitus „UPM“ grupės juridinius asmenis, įskaitant pardavimo ir gamybos padalinius. Šių juridinių asmenų nebuvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(17)

Todėl Komisija ir toliau nusprendė neįtraukti „UPM“ į galutinai atrinktą imtį. Preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos kaip galutinės atrinktos bendrovės ir yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

13 nesusijusių importuotojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtį atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį apie atrinktas bendroves pranešta visiems žinomiems susijusiems importuotojams, bet pastabų negauta.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Rusijos Federacijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

15 nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris bendrovių grupes, iš kurių vieną sudarė septyni eksportuojantys gamintojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Atrinktų bendrovių eksportas sudarė apie 47 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį.

(22)

Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad jie taip pat turėtų būti atrinkti. Pirmasis teigė, kad jis turėtų būti atrinktas, nes jo pardavimo į Sąjungą apimtis buvo artima trečiajam atrinktam eksportuojančiam gamintojui. Antrasis teigė, kad praeityje Komisija tyrė gerokai didesnį eksportuojančių gamintojų skaičių, todėl jo įtraukimas nedarytų nepagrįsto spaudimo Komisijos pajėgumams ir ištekliams. Be to, tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl to, jog jis susijęs su Sąjungos gamintojų grupe, jis skiriasi nuo kitų eksportuojančių gamintojų. Visų pirma jis teigė, kad jo valdymo, pardavimo struktūra ir logistikos organizacija skiria jį nuo kai kurių arba visų atrinktų eksportuojančių gamintojų (4).

(23)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tris bendroves ir (arba) bendrovių grupes. Tačiau tirtinų subjektų skaičius buvo daug didesnis, nes vieną iš grupių sudarė septyni eksportuojantys gamintojai. Be to, bendrovės ir (arba) grupės taip pat turėjo susijusių prekiautojų ir susijusį importuotoją, dalyvavusių parduodant nagrinėjamąjį produktą. Pirmojo eksportuojančio gamintojo teiginys dėl pardavimo apimties buvo pagrįstas nekonfidencialia atrankos klausimyno versija, su kuria galėjo susipažinti visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, o sprendimas dėl atrankos buvo pagrįstas faktine apimtimi, kurią nurodė visi eksportuojantys gamintojai. Kalbant apie dviejų nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, trečiasis eksportuojantis gamintojas nurodė [5–10 %] didesnę pardavimo apimtį, palyginti su ketvirtuoju. Be to, antrojo eksportuojančio gamintojo pateikti argumentai nėra svarbus kriterijus atrenkant bendroves pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir kad abi nagrinėjamosios šalys nepateikė jokių atitinkamų duomenų, kurie galėtų paneigti šią išvadą. Todėl prašymai buvo atmesti.

(24)

Dešimt Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau per nustatytą terminą išsamius klausimyno atsakymus pateikė tik trys eksportuojantys gamintojai. Šių prašymų nagrinėjimas pirminiu tyrimo etapu būtų nepagrįstai apsunkinęs tyrimą. Todėl Komisija sprendimą dėl individualaus nagrinėjimo prašymų priims galutiniame tyrimo etape.

(25)

Komisija klausimynus nusiuntė trims atrinktiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupėms, atrinktiems Sąjungos gamintojams ir atrinktiems nesusijusiems importuotojams. Klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (5).

(26)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Rusijos eksportuojantys gamintojai ir arba eksportuojančių gamintojų grupės, trys bendradarbiaujantys Rusijos eksportuojantys gamintojai, atrinkti Sąjungos gamintojai, atrinkti nesusiję importuotojai ir devyni naudotojai.

(27)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (6) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

Sąjungos gamintojai:

Importuotojai

Rusijos eksportuojantys gamintojai:

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(29)

Ši byla inicijuota 2020 m. spalio 14 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(30)

2021 m. sausio 19 d. prie bylos medžiagos pridėtu pranešimu Komisija paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, kurie manė, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti (7). Apie save nepranešė nė viena bendrovė.

(31)

Siekiant iš suinteresuotųjų šalių surinktus duomenų rinkinius suderinti su tuo, kad pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kad Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma, susijusios suinteresuotosios šalys paragintos pateikti patikslintus klausimyno atsakymus pagal ES 27.

(32)

Nagrinėjamasis produktas – Rusijos kilmės fanera, sudaryta tik iš medienos lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm, kurios išoriniai lakštai yra iš medienos, nurodytos 4412 33 subpozicijoje, o bent vienas išorinis lakštas yra iš beržo medienos, padengta arba nepadengta (toliau – beržo fanera arba tiriamasis produktas), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 4412 33 00 (TARIC kodas 4412330010) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(33)

Beržo fanera yra medienos lakštinė medžiaga, sudaryta iš faneros sluoksnių arba skiedrantų, suspaustų kartu su klijais į didelius plokščius lakštus. Ji naudojama įvairiose srityse, pavyzdžiui, statybos, pakavimo ir baldų sektoriuose.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(35)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Vienas naudotojas („Emiliana Imballaggi S.p.A.“) ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai („Sveza“ ir „Vlas truda“) paprašė į tyrimą neįtraukti kvadrato formos beržo faneros, kurios ilgis ir plotis yra penkios pėdos (1 525x1 525 mm), dėl tokių skirtumų: i) fizinių, techninių ir cheminių bei geometrinių savybių; ii) galutinės naudojimo paskirties ir pakeičiamumo; iii) produkto kokybės; iv) vartotojų suvokimo ir kainų ir v) nesamos konkurencijos tarp stačiakampio ir kvadrato formos beržo faneros.

(37)

Komisija išnagrinėjo prašymus ir padarė išvadą, kad kvadrato formos faneros negalima neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį dėl šių priežasčių: ji pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis kaip ir stačiakampio formos fanera. Be to, dėl kvadrato formos beržo faneros daromas konkurencinis spaudimas stačiakampio formos beržo fanerai, nes yra tam tikras pakeičiamumas, ir kvadrato formos beržinę fanerą galima toliau perdirbti į stačiakampės formos beržo fanerą po to, kai ji bus importuota į Sąjungą, dėl to kyla pavojus, kad bus vengiama priemonių. Be to, Sąjungos pramonė gamina ir turi reikiamą įrangą, kad galėtų prisitaikyti prie konkrečių pirkėjų poreikių. Todėl Komisija atmetė prašymus neįtraukti produktų.

(38)

Rusijos gamintojas „Segezha“ teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ne tik beržo fanerą, bet ir pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko fanerą. Buvo teigiama, kad minėtų medžių fanera ir beržo fanera tiesiogiai konkuruoja ir yra pakeičiamos viena kita, todėl kartu sudaro vieną produktą.

(39)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko faneros pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės nėra tokios pačios kaip beržo faneros. Tai, kad kai kurioms paskirtims, kurios nebuvo plačiau paaiškintos arba nurodytos tvirtinime, gali būti naudojami alternatyvūs produktai ir medžiagos, kurių pakeičiamumo lygis nenustatytas, nekeičia fizinių, techninių ir cheminių nagrinėjamojo produkto ir minėtų produktų skirtumų pobūdžio.

(40)

Atrinktos trys eksportuojančių gamintojų grupės.

(41)

„Sveza“ grupę sudarė septyni gamintojai ir vienas prekiautojas, kurie tiesiogiai dalyvavo gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą. Septyni gamintojai pardavė per susijusį prekiautoją vidaus rinkoje ir eksportavo tiesiogiai į Sąjungą.

(42)

„Zheshartsky LРK LLC“ priklauso įmonių grupei, vadinamai „UPG“. Šis gamintojas eksportavo tiek tiesiogiai, tiek per susijusią Latvijoje įsteigtą bendrovę.

(43)

„Syktyvkar Plywood Mill Ltd.“ priklauso bendrovių, tiesiogiai dalyvaujančių gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą, grupei. Šiai grupei priklausė keturi susiję prekiautojai, veikiantys vidaus rinkoje.

(44)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija paprašė visų atrinktų gamintojų, gaminančių nagrinėjamąjį produktą, pateikti klausimyno atsakymus.

(45)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(46)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(47)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(48)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(49)

Trijų eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių kai kurių rūšių produktų, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuoti į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje iš viso nebuvo vykdomas, arba tos rūšies produkto vidaus rinkoje parduota mažiau nei 5 %, taigi, pardavimas nebuvo tipiškas.

(50)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(51)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(52)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(53)

Kita vertus, normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(54)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė 28–93 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į produkto rūšį, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina 51 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, arba kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis.

(55)

Kadangi tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(56)

Normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(57)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

(58)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę, kaip aprašyta 40 ir 43 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(60)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuoja per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(61)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(62)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo ir kredito išlaidas, bankų mokesčius, ES muitą ir kitas importo rinkliavas bei komisinius.

(63)

Eksportuojantis gamintojas „UPG“ tvirtino, kad Rusijos Federacijos Vyriausybė kompensavo iki 80 % vežimo išlaidų, kurias gamintojai patyrė veždami savo produktus į užsienio rinkas. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad eksporto kaina turėtų būti koreguojama didinant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e ir k punktus, nes pardavimui vidaus rinkoje panaši kompensacija netaikyta.

(64)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte nustatyta, kad koregavimas taip pat gali būti atliekamas dėl kitų a–j punktuose nenumatytų veiksnių skirtumų, jei įrodoma, kad jie turi įtakos kainų palyginamumui, kaip reikalaujama šioje dalyje, ypač jei pirkėjai dėl tokių veiksnių skirtumo nuolat moka skirtingas kainas vidaus rinkoje. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad ši subsidijų schema turėjo įtakos kainoms. Visų pirma, eksportuojantis gamintojas, prašantis atlikti koregavimą, nepateikė jokių įrodymų, kad jo pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas dėl įtariamo skirtingo vežimo išlaidų kompensavimo, kurį Rusijos Federacijos Vyriausybė taiko pardavimui vidaus rinkoje ir pardavimui eksportui. Nedarydama poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, Komisija taip pat pažymėjo, kad vežimo išlaidų, susijusių su pardavimu užsienio rinkoms, kompensavimas neįtraukiant pardavimo vidaus rinkoje veikiausiai yra eksporto subsidija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1037 4 straipsnio 4 dalies a punkte. Tokios schemos gerina eksportuotojų gebėjimą nesąžiningai konkuruoti užsienio rinkose ir ypač finansiškai palaikyti dempingą. Jos nėra veiksnys, kuriam gali būti taikomas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Iš tiesų, leidus koreguoti pagal veiksnius, dėl kurių eksportuotojui būtų lengviau vykdyti dempingą, būtų nuslėptas faktiškai vykdomo dempingo dydis. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(65)

Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat paprašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl komisinių, sumokėtų susijusiam prekiautojui už pardavimą vidaus rinkoje. Tačiau eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė informacijos, kad sumokėti komisiniai buvo susiję tiek su pardavimu vidaus rinkoje, tiek ir su pardavimu eksportui į Sąjungą. Todėl Komisija priskyrė komisinių, sumokėtų susijusiam prekiautojui už pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, sumą, remdamasi pardavimo apimtimis.

(66)

Visi atrinkti „Sveza“ grupės eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per Sankt Peterburge įsikūrusią susijusią Rusijos bendrovę „Sveza-Les LLC“ (toliau – „Sveza-Les“). Visi „Sveza“ grupės eksportuojantys gamintojai su susijusiu prekiautoju pasirašė susitarimą dėl komisinių. Visi grupei priklausantys eksportuojantys gamintojai yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su ta bendrove. Jie teigė, kad prekiautojui mokami komisiniai neturėtų būti išskaičiuoti iš eksporto kainos, nes jie neturi įtakos kainų palyginamumui, nes susijęs prekiautojas vykdė visiškai tas pačias funkcijas, susijusias su pardavimu eksportui ir pardavimu vidaus rinkoje. Vienintelis skirtumas kaip įtariama susijęs su atlygiu už susijusią prekiautojo veiklą: pardavimui vidaus rinkoje taikomas antkainis, o už pardavimą eksportui taikomi komisiniai, pagrįsti susitarimais dėl komisinių. Eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad jie su prekiautoju sudaro vieną ūkio subjektą, o tai turi įtakos ir pardavimui vidaus rinkoje, ir eksportui.

(67)

Atsakydama į tai, Komisija priminė, kad visos septynios grupei priklausančios gaminančios bendrovės pasirašė sutartį, kurioje aiškiai apibrėžiami komisiniai už kiekvieną pardavimą eksportui, kurie buvo faktiškai išmokėti. Vidaus rinkoje tai nebuvo taikoma. Dėl to kyla problemų dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumo pagal 2 straipsnio 10 dalį, todėl Komisija išskaičiavo sumokėtus komisinius pagal 2 straipsnio 10 punkto i papunktį.

(68)

Be to, kalbant apie vieną ūkio subjektą, Komisija priminė, kad, remiantis Sąjungos teismų praktika, rašytinis susitarimas dėl komisinių, taikomų tik pardavimui eksportui, yra svarbus veiksnys, rodantis, kad pardavimo eksportui atžvilgiu prekiautojas nėra laikomas eksportuojančių gamintojų vidaus pardavimo departamentu (8). Sutartyje taip pat įtraukta daug sąlygų, kaip antai arbitražo sąlyga, o tai rodo nepakankamą bendrovių solidarumą. Šias sąlygas sunku suderinti su tvirtinimu, kad eksportuojantys gamintojai ir susijęs prekiautojas turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu, nors teisiškai tai yra atskiros bendrovės. Taip pat paaiškėjo, kad eksportuojantys gamintojai išsaugojo tam tikras pardavimo funkcijas, atsižvelgiant į su tuo susijusias jų PBA išlaidas. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad susijęs prekiautojas išdavė sąskaitas faktūras pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje eksportuojančių gamintojų vardu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė teiginį, kad prekiautojas ir eksportuojantys gamintojai, kiek tai susiję su pardavimu eksportui, sudaro vieną ūkio subjektą.

(69)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungoje esantys nesusiję tarpininkai taip pat vykdė tam tikrą „Sveza“ grupės pardavimą eksportui. Šie tarpininkai gavo komisinius, kurie buvo įtraukti į „Sveza-Les“ sąskaitas kaip PBA išlaidų dalis. Todėl Komisija pakoregavo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, atsižvelgdama į komisinius, sumokėtus nesusijusiems tarpininkams už pardavimą eksportui. Koregavimas atitiko komisinius, apimančius tarpininko mokesčius, nurodytus „Sveza-Les“ sąskaitose.

(70)

Galiausiai ta pati grupė tvirtino, kad tuo atveju, jei Komisija pakoreguotų eksporto kainą, tai reikštų, kad Komisija manė, jog eksportuojantys gamintojai ir susijęs prekiautojas nesudaro vieno ūkio subjekto, todėl tuomet taip pat reikėtų atlikti atskaitymus iš PBA ir pelno, susijusio su panašaus produkto, parduoto vidaus rinkoje, perpardavimu.

(71)

Komisija priminė, kad priešingai nei pardavimo eksportui atveju, kai gamyklos tiesiogiai išrašo sąskaitas faktūras pirmiems nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pardavimas vidaus rinkoje pirmiems nepriklausomiems pirkėjams atliekamas per „Sveza-Les“. Kitaip tariant, „Sveza-Les“ perparduoda nagrinėjamąjį produktą, kurį ji įsigijo iš įvairių grupei priklausančių gamyklų. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, normalioji vertė turi būti nustatoma pagal pardavimo vidaus rinkoje kainą pirmam nepriklausomam pirkėjui. Koregavimas pagal antkainį pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą reikštų, kad susijęs pardavimas normaliajai vertei nustatyti būtų gamyklos pardavimas „Sveza-Les“, kurio kaina būtų nustatyta išskaičiavus įtariamą antkainį, kurį „Sveza-Les“ taikė parduodama produktą. Tačiau gamyklos pardavimas „Sveza-Les“ nėra pardavimas pirmam nepriklausomam pirkėjui. Šiomis aplinkybėmis „Sveza-Les“ taikyto antkainio išskaičiavimas neatitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies. Be to, pagal 2 straipsnio 10 dalies i punkto tekstą, koreguojant pagal antkainį, kurį taikė prekiautojas, reikėtų įrodymų, kad „Sveza-Les“ atliekamos funkcijos panašios į tarpininko, kuris gauna komisinius už pardavimą vidaus rinkoje. Byloje tokių įrodymų nėra. Atsižvelgdama į pirmiau apibūdintus aspektus, Komisija preliminariai atmetė tvirtinimą, kad koregavimas pagal pardavimui vidaus rinkoje taikomą antkainį buvo pagrįstas.

(72)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(73)

Komisija pirmiausia apskaičiavo individualų dempingo skirtumą kiekvienam „Sveza“ grupei priklausančiam eksportuojančiam gamintojui, o vėliau apskaičiavo svertinį dempingo skirtumą visai „Sveza“ grupei.

(74)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(75)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(76)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 15,7 % laikinasis dempingo skirtumas.

(77)

Visiems kitiems Rusijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato duomenimis.

(78)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 81 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(79)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(80)

Penkiolika žinomų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu gamino panašų produktą. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(81)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu visa Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 849 000 m3. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 1.6 skirsnyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 39 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(82)

Apskaičiuota, kad uždarajam vartojimui skirta Sąjungos produkcija sudarė mažiau nei 0,5 %. Dėl nereikšmingumo uždarasis vartojimas šiuo atveju nelaikomas susijusiu su žalos analize.

(83)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi a) skundo pateikėjo pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų nurodyta pardavimo apimtimi; b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas (9).

(84)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas kubiniais metrais (m3)

(85)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 14 %. Išsami analizė rodo, kad kiekvienais metais jis nuolat augo, didžiausias padidėjimas buvo 2017–2018 m. (7 %), o vėlesniais metais toliau didėjo, bet lėčiau.

(86)

Prieš inicijuojant tyrimą ir vėliau sukuriant konkretų TARIC kodą (10), buvo registruojamas nagrinėjamojo produkto importas KN lygmeniu (11), įskaitant ir kitus nei nagrinėjamasis produktas produktus. Siekdama apskaičiuoti nagrinėjamojo produkto importo nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtį, Komisija taikė tą patį viso KN kodo importo apimties ir nagrinėjamojo produkto importo pagal TARIC duomenis santykį (TARIC/KN), nustatytą po inicijavimo. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies santykis buvo 78 %.

(87)

Šios metodikos rezultatai patvirtina skunde nurodytą importo tendenciją.

(88)

Taikydama minėtą metodiką Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta palyginus importo apimtį su Sąjungos suvartojimu.

(89)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (m3) ir rinkos dalis

(90)

Iš nagrinėjamosios šalies importuojamų produktų kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo maždaug 871 050 iki maždaug 1 192 712 m3, t. y. 37 %. Tokių importuojamų produktų rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 46 % iki 56 %, t. y. 20 %.

(91)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis (EUR už toną) KN lygmeniu. Nors, kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje, nagrinėjamojo produkto importas buvo registruojamas kartu su didesniu produktų krepšeliu, nagrinėjamasis produktas sudarė didžiąją importo pagal šį KN kodą dalį, todėl pagal šią metodiką galima patikimai įvertinti kainas ir jų raidą laikui bėgant bei palyginti skirtingų eksportuojančių šalių kainų pokyčius.

(92)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(93)

Vidutinės importo iš Rusijos kainos sumažėjo nuo 646 EUR/t 2017 m. iki 584 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 10 %. 2018 m. vidutinė importo kaina padidėjo 5 %, o vėlesniais laikotarpiais sumažėjo 15 %.

(94)

Tą pačią tendenciją galima pastebėti naudojant atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytas vidutines svertines eksporto kainas, iš kurių matyti, kad tiriamojo produkto kaina per TL buvo 434 EUR/m3. Taigi importo kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas (žr. 7 lentelę), o tai rodo 38 % kainų skirtumą per TL.

(95)

Parduodama beržo fanera yra labai įvairių matmenų, kokybės ir pagaminta pagal konkrečias pirkėjų specifikacijas. Sąjungos pramonės ir Rusijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšių įvairovė plati, todėl buvo sunku suderinti identiškus produktus pagal išsamią PKN sistemą, įdiegtą inicijuojant tyrimą. Todėl, siekdama palyginti kainas, Komisija atliko pagrįstą ir techniškai patikimą apytikslį palyginimą sugrupuodama kai kurių panašių rūšių produktus, taip sudarydama galimybę tinkamai palyginti Sąjungos pramonės parduodamus produktus su lygiaverčių rūšių produktais, kuriuos pardavė Rusijos eksportuojantys gamintojai. Tuo remiantis, Sąjungos pramonės parduotų produktų ir Rusijos eksportuojančių gamintojų parduotų produktų rūšių atitikimo lygis sudarė daugiau kaip 68 % atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų importuoto kiekio.

(96)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(97)

vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė tiesiogiai, taip pat per susijusias pardavimo bendroves, pardavimo kaina buvo atitinkamai pakoreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo ir tvarkymo sąnaudas pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis; ir

(98)

iš atrinktų Rusijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikomas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, pakoreguotas pagal Sąjungos muitinės pasienio lygį. Pardavimas per susijusį importuotoją buvo papildomai koreguotas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tada išlaidų po importo ir muito suma buvo pridėta prie Sąjungos muitinės pasienyje nustatytos kainos. Šis pardavimas sudarė mažiau nei 5 % viso atrinktų Rusijos gamintojų pardavimo.

(99)

Lygintos sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos pagal lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(100)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atrinktų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 12,6 % (nuo 9,5 % iki 18,5 %). Priverstinio kainų mažinimo skirtumai laikomi reikšmingais.

(101)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(102)

Kaip minėta 1.6.1 skirsnyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(103)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija nagrinėjo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir nuotoliniu būdu sutikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(104)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(105)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(106)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(107)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 14 % arba maždaug 140 000 m3. 2017–2018 m. jis šiek tiek padidėjo, o vėlesniais laikotarpiais gerokai sumažėjo.

(108)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos pajėgumai iš viso sumažėjo 3 %. 2018 ir 2019 m. Sąjungos gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, o tai galima paaiškinti tuo, kad nuo sprendimo padidinti pajėgumus iki jo poveikio buvo laiko tarpas. Tačiau per TL Sąjungos pramonė, palyginti su 2019 m., sumažėjo 10 %.

(109)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas sumažėjo 11 %, nes Sąjungos gamintojai nesugebėjo padidinti gamybos tiek pat, kiek išaugo rinka. 2017–2019 m. naudojimas sumažėjo 16 %, o per TL padidėjo 5 % dėl investicijų atsisakymo ir gamyklų uždarymo.

(110)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo net 17 %. 2017–2018 m. Sąjungos pardavimo apimtis išliko tokia pati, tačiau 2019 m. sumažėjo 8 %, o nuo 2019 m. iki TL – dar 9 %.

(112)

Kartu su sumažėjusiu pardavimu Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo 27 %; Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nekintamai nuolat mažėjo ir nuo 44 % 2017 m. sumažėjo iki 32 % per TL.

(113)

Atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir padidėjusį Sąjungos suvartojimą, iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis labai sumažėjo.

(114)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(115)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %. 2017–2018 m. užimtumas išliko palyginti stabilus, nors tuo palyginti stabiliu laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo 79. 2019 m. užimtumas toliau gerokai sumažėjo ir per TL nepadidėjo bei toliau mažėjo, nors ir lėčiau.

(116)

Atsižvelgiant į sumažėjusią gamybą ir užimtumą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %. 2017–2018 m. jis padidėjo 4 %, o vėlesniais laikotarpiais sumažėjo.

(117)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(118)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(119)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(120)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 717 EUR/m3 iki 694 EUR/m3, t. y. sumažėjo 3 %. 2018 m. kainų lygis šiek tiek, nors ir laikinai, padidėjo 4 %, bet sumažėjo vėlesniais laikotarpiais.

(121)

Per tą patį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 10 %. Gamybos sąnaudoms įtakos turėjo pagrindinių žaliavų – beržo medienos rąstų faneros – kainų raida ir sunkumai visapusiškai pasinaudoti masto ekonomija dėl sumažėjusio pardavimo ir gamybos.

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(123)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 %.

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(125)

Per laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos padidėjo 22 %. 2017–2018 m. atsargos padidėjo net 41 %, o 2018 m. atsargų lygis pasiekė aukščiausią lygį. 2019 m. Sąjungos pramonei pakoregavus gamybą pavyko sumažinti atsargas 25 %, tačiau nuo 2019 m. iki TL dėl nuolatinio Sąjungos pardavimo mažėjimo atsargos vėl padidėjo 6 %. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, padidėjo nuo 3,1 % 2017 m. iki 4,4 % per TL.

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(127)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų gamintojų pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo – nuo beveik 10 % 2017 m. iki beveik – 3 % tiriamuoju laikotarpiu.

(128)

Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, Sąjungos gamintojų sąnaudos padidėjo gerokai daugiau nei jų kainos. Dėl importo dempingo kaina iš Rusijos daromo spaudimo mažinti kainas (ir dėl apimties, ir dėl mažų kainų) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Rusijos apimtis buvo didelė ir pastoviai didėjo, o kainos buvo nuolat žemos ir nagrinėjamuoju laikotarpiu aiškiai mažėjo. Vidutinė Rusijos importo kaina buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės kainas, todėl galimybė padidinti kainas, kurios buvo galima tikėtis augant žaliavų sąnaudoms ir paklausai, buvo apribota. Dėl to pelningumas buvo smukdomas ir sumažėjo tiek, kad Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai.

(129)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynojo pinigų srauto raida buvo neigiama – jis kasmet mažėjo ir nuo 2017 m. iki TL iš viso sumažėjo 14 %. Pajėgumui padidinti kapitalą neigiamą poveikį padarė sumažėjęs pelnas.

(130)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį metinių investicijų lygis sumažėjo 1 %, tačiau 2018–2019 m. sumažėjo 22 % ir per TL vos pasiekė 2017 m. lygį. Nors pradinį sumažėjimą galima paaiškinti rinkos raida ir poveikiu pardavimui bei pelningumui, pastaruoju padidėjimu per TL buvo siekiama išlaikyti esamus pajėgumus ir prireikus keisti būtinas gamybos priemones.

(131)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama – nuo 20 % 2017 m. iki – 2 % per TL. Iš neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti konkurencingumą investicijos buvo tęsiamos, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo.

(132)

Nors Sąjungos suvartojimas labai padidėjo (+ 14 %), nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos smarkiai priverstinai sumažintos, padidėjo dar labiau (+ 37 %). Tai leido Rusijos eksportuojantiems gamintojams per TL pasiekti 56 % rinkos dalį (palyginti su 46 % 2017 m.).

(133)

Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonei ne tik buvo užkirstas kelias pasinaudoti besiplečiančia rinka, bet ir pablogėjo jos ekonominė padėtis, kaip rodo visi pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, rodantys neigiamą tendenciją: gamyba (– 14 %), pardavimas ES (– 17 %) ir didelis Sąjungos rinkos dalies sumažėjimas (nuo 44 % iki 32 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(134)

Reaguodama į žemų Rusijos kainų spaudimą, Sąjungos pramonė bandė sumažinti sąnaudas ir pakoregavo užimtumą (– 12 %). Tačiau dėl Rusijos importo dempingo kaina daromo spaudimo (dėl apimties ir dėl mažų kainų) ES pardavimas sumažėjo, o atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai padidėjo (+ 22 %) ir 2018 m. pasiekė aukščiausią lygį (+ 41 %).

(135)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos (+ 10 %), daugiausia dėl labai padidėjusių žaliavų kainų.

(136)

Sąjungos pramonės sąnaudos padidėjo daugiau nei pardavimo kainos, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo – nuo geros padėties 2017 m. (+ 10 %) iki netvarios nuostolingos padėties (– 3 %) per TL.

(137)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(138)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su ženkliu ir didėjančiu augančio importo iš Rusijos skverbimusi, dėl ko Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir, bet kuriuo atveju, jos buvo smukdomos. Šiuo atžvilgiu dėl importo apimčių ir kainų pokyčio, kaip nurodyta 2 ir 3 lentelėse, buvo smukdomas Sąjungos pramonės kainų lygis, taip sukuriant jų priežastinį ryšį.

(139)

Importas iš Rusijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 37 % – nuo maždaug 870 050 m3 2017 m., t. y. 46 % rinkos dalies, ir iki 1 192 712 m3 per TL, t. y. 56 % rinkos dalies. Šis didėjantis importas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vykdomas mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir bet kuriuo atveju kainų lygiu, dėl kurio buvo smukdomos kainos, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų tiek, kiek padidėjo gamybos sąnaudos.

(140)

Tai turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei per TL. Didėjant sąnaudoms ir Rusijos importo dempingo kaina daromam spaudimui kainoms Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvarių kainų, todėl pelningumas labai sumažėjo nuo 10 % iki nuostolių (– 3 %) ir dėl to pablogėjo jos finansiniai rodikliai.

(141)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Rusijos padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei kainos ir apimties požiūriu.

(142)

Siekdama nustatyti importo iš trečiųjų šalių apimtį, Komisija, kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje, taikė tą patį viso KN kodo importo apimties ir nagrinėjamojo produkto importo pagal TARIC duomenis santykį (TARIC/KN), nustatytą po inicijavimo. Vienintelės trečiosios šalys, kurios į Sąjungą importavo didelius kiekius, buvo Baltarusija ir Ukraina. Baltarusijos atveju nustatytas 43 % santykis.

(143)

Ukrainos atveju Komisija nustatė, kad pateiktuose statistiniuose duomenyse pagal papildomą vienetą (šiuo atveju – kubinį metrą) duomenys buvo iškraipyti. Todėl palyginimo tikslais Komisija nusprendė ataskaitoje nurodytą svorį (tonomis) – patikimesnį ir stabilesnį duomenų rinkinį – perskaičiuoti kubiniais metrais.

(144)

Perskaičiuodama tonas į kubinius metrus, Komisija naudojo konvertavimo koeficientą, t. y. Rusijos ir Baltarusijos modą pagal apimtį ir svorį TARIC lygmeniu po inicijavimo (moda yra dažniausiai pasikartojanti vertė duomenų verčių rinkinyje). Konvertavimo koeficientas, pagal kurį iš Ukrainos importuotos tonos perskaičiuotos į kubinius metrus, buvo 0,69.

(145)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi EUR už toną KN lygmeniu, kaip paaiškinta 4.3.3 skirsnyje.

(146)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(147)

Palyginti su Rusija, Baltarusijai ir Ukrainai tenkančios rinkos dalys Sąjungos rinkoje yra nedidelės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jų rinkos dalys išliko stabilios, šiek tiek svyravo arba nekito ir sudarė atitinkamai 4 % ir 5 %. Visos kitos trečiosios šalys šiek tiek padidino savo užimamą rinkos dalį – nuo 1 % rinkos dalies iki taip pat labai mažos 3 % rinkos dalies. Bendra importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, rinkos dalis 2017–2018 m. padidėjo 2 %, o vėliau išliko stabili ir sudarė 12 %.

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Ukrainos pardavimo kainos buvo šiek tiek didesnės nei Rusijos, o Baltarusijos – mažesnės. Mažesnes importo iš Baltarusijos kainas galima paaiškinti ribota technologija, kurią taikant galima gaminti tik labai specifinius ir pigesnius produktus. Priešingai nei Baltarusijos atveju, importas iš Rusijos susijęs su aukštesnės kokybės beržo fanera, taigi vidutinės kainos yra didesnės.

(149)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importo iš kitų šalių poveikis nesusilpnina importo iš Rusijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(150)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(151)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtys padidėjo 4 %. 2017–2019 m. eksportas sumažėjo 5 %, o per TL padidėjo 9 %. Vidutinės eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 2 %. 2017–2018 m. vidutinės kainos padidėjo 10 %, o vėlesniais laikotarpiais sumažėjo.

(152)

Atsižvelgdama į teigiamą eksporto apimties ir vidutinių kainų raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksporto veiklos poveikis negalėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(153)

Kai kurios šalys teigė, kad, palyginti su Rusija, Sąjungos pramonei trūksta pagrindinės žaliavos, t. y. beržo medienos rąstų. Tokios ribotos galimybės gauti žaliavų būtų mažesnės gamybos apimties ir sąnaudų padidėjimo priežastis, todėl tai būtų žalos priežastis.

(154)

Galimybė gauti pagrindinių žaliavų – beržo medienos rąstų – nepaaiškina žalos, nes Sąjungos gamintojai turi pakankamai galimybių įsigyti beržo rąstų. Atsargų padidėjimas rodo, kad problema susijusi ne su gamyba, o su jos komercializacija. Todėl gamybos sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nėra paaiškinamas galimybe gauti medienos.

(155)

Dėl kaip įtariama nepalankių aplinkybių, susijusių su sąnaudomis, atlikus tyrimą nustatyta, kad svarbus veiksnys, turintis įtakos Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų didėjimui, yra beržo medienos rąstų kaina. Tačiau žaliavų sąnaudos ir jų poveikis bendram Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimui nesusilpnina priežastinio ryšio. Konkrečiai tai matyti iš to, kad nuo 2019 m. iki TL Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo, tačiau pelningumas nepagerėjo.

(156)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė nepagrįstai investavo į pajėgumų didinimą, kai pardavimas sulėtėjo, ir kad tai buvo žalos šaltinis.

(157)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos pajėgumai iš viso sumažėjo 3 %. 2018 ir 2019 m. Sąjungos gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė sumažėjo. Todėl teiginys, kad investicijos į pajėgumų didinimą buvo žalos šaltinis, yra nepagrįstas.

(158)

Kai kurios šalys teigė, kad gamyba sumažėjo dėl 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. pradžioje įvykusių kelių streikų Suomijos gamyklose.

(159)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl Suomijos gamyklų streikų priežastinis ryšys nesusilpnėjo, nes jų poveikis buvo ribotas geografiniu požiūriu (Suomija) ir laiko atžvilgiu (streikai vyko nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn.).

(160)

Kai kurios šalys teigė, kad Komisija, siekdama atskirti COVID-19 poveikį ekonomikai nuo įtariamo importo dempingo kaina poveikio, turėtų ypač atsargiai atsižvelgti į 2019 m. pabaigos ir 2020 m. pirmojo pusmečio duomenis.

(161)

Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį beržinės faneros paklausa išliko palyginti stabili. Be to, per šį laikotarpį nebuvo didelių tiekimo grandinės sutrikimų, o pardavimas eksportui taip pat tęsėsi. Todėl Komisija padarė išvadą, kad COVID-19 poveikis nesusilpnina priežastinio ryšio.

(162)

Kai kurios šalys teigė, kad Rusijos pramonės gaminama beržo fanera nekonkuruoja su ES pramonės gaminama fanera, nes, kaip įtariama, jos gamina skirtingos kokybės fanerą, skirtą skirtingiems segmentams, todėl Rusijos importas nėra žalos priežastis.

(163)

Tačiau palyginus įvairias produktų, kuriuos parduoda Sąjungos pramonė, rūšis ir Rusijos eksportuojančių gamintojų parduodamo produkto rūšis matyti, kad produkto rūšys yra labai panašios ir gana dažnai net tapačios, taip pat didelis pakeičiamumo lygis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad ir Sąjungos pramonė, ir Rusijos gamintojai tiekia pagrindiniams sektoriams, naudojantiems beržo fanerą. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 2 skirsnyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės ir Rusijos eksportuojančio gamintojo parduodami produktai yra panašūs produktai, nes jų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tos pačios. Todėl tvirtinimas laikomas nepagrįstu.

(164)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš Rusijos priežastinį ryšį. Dėl labai padidėjusio importo dempingo kaina iš Rusijos Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvarių kainų ir dėl to labai pablogėjo jos ekonominė padėtis.

(165)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.

(166)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(167)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(168)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(169)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis negali būti mažesnis nei 6 %.

(170)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Komisija atsižvelgė į atrinktų Sąjungos gamintojų pelną prieš tai, kai nesąžiningas importas iš Rusijos padidėjo ir pradėjo daryti žalą Sąjungos pramonei. Nustatytas 9,7 % pelno dydis, o tai atitinka 2017 m. Sąjungos pramonės gauto pelno dydį.

(171)

Kai kurie Sąjungos gamintojai teigė, kad jų investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis.

(172)

Komisija įvertino šį tvirtinimą, tačiau pažymėjo, kad, nepaisant sumažėjusios apyvartos, investicijų lygis per TL buvo didesnis nei per dvejus ankstesnius metus ir labai artimas investicijų lygiui 2017 m., kai Sąjungos pramonė gavo vidutinį 9,7 % pelną. Tuo remdamasi, taip pat atsižvelgdama į tai, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir inovacijas yra perspektyvinės prognozės, grindžiamos investicijų planais, Komisija preliminariai nepritarė šiems tvirtinimams.

(173)

Tuo remiantis prie minėto 9,7 % pelno dydžio pridėjus atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas per TL nustatyta 766,33 EUR/m3 nežalinga kaina.

(174)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi nuotoliniu būdu sutikrintais klausimyno atsakymais ir kai kurių atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais įrodymais, Komisija nustatė papildomas 6,68 EUR/m3 išlaidas, iš kurių ji išskaičiavo faktines tokių konvencijų laikymosi sąnaudas per TL, t. y. 5,28 EUR už matavimo vienetą, todėl rezultatas buvo 1,40 EUR/m3. Šis skirtumas buvo pridėtas prie nežalingos kainos.

(175)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei 767,73 EUR/m3 nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(176)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(177)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms.

(178)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(179)

Sąjungos pramonę sudaro apie penkiolika bendrovių. Jos daugiausia geografiškai įsikūrusios netoli Šiaurės Rytų Europos beržo miškų regionų (Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos) ir jose tiesiogiai dirba daugiau kaip 5 000 darbuotojų. Dauguma Sąjungos gamintojų pritarė skundui, du pareiškė neutralią poziciją ir nė vienas iš jų neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(180)

Dabartinis pelningumo lygis yra netvarus. Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės atgauti dalį prarastos rinkos dalies ir nustatyti tokias kainas, kurios bent jau padengtų sąnaudas.

(181)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, nes toliau bus smukdomos kainos ir toliau mažės pardavimas, todėl bus patiriama daugiau nuostolių ir veikiausiai bus uždarytos gamybos įmonės bei atleisti darbuotojai.

(182)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(183)

Apie save pranešė 29 importuotojai, gauta daug informacijos ir pastabų. Kaip minėta 1.6.2 skirsnyje, Komisija atrinko tris importuotojus, kurie pateikė klausimyno atsakymus.

(184)

Keli importuotojai teigė, kad nustačius antidempingo muitus padidėtų jų ir jų pirkėjų medžiagų sąnaudos. Šias papildomas sąnaudas būtų sunku padengti, todėl kiltų grėsmė jų pelningumui ir konkurencingumui. Taip pat buvo teigiama, kad Sąjungos pramonė neturi pajėgumų patenkinti paklausą Sąjungoje (apskaičiuota, kad ji yra apie 2,1 mln. m3), todėl teigiama, kad dėl priemonių rinkoje susidarytų trūkumas. Be to, buvo pateikti tvirtinimai dėl nepakankamo Sąjungos gamintojų suinteresuotumo tiekti mažosioms įmonėms, taip pat dėl atsisakymo tiekti tam tikras medžiagas.

(185)

Kalbant apie ekonomines pasekmes importuotojams, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų importuotojų svertinis pelnas yra 4,7 %, o jų produktų asortimente beržo fanera sudaro skirtingą dalį. Be to, nors nustačius priemones importuotojų platinamos Rusijos faneros dalis gali sumažėti, dėl priemonių lygio importas iš Rusijos neturėtų visiškai nutrūkti. Atsižvelgiant į tai, kad kaimyninėse šalyse, pvz., Ukrainoje ir Baltarusijoje, yra alternatyvių tiekimo šaltinių, tikimasi, kad priemonių poveikis importuotojų pelningumui ir konkurencingumui bus nedidelis. Naudotojų interesai išdėstyti 7.3 skirsnyje.

(186)

Kalbant apie tiekimo riziką, priemonių lygis greičiausiai nesustabdys Rusijos importo, o leis toliau sąžiningomis kainomis įsigyti beržo faneros iš Rusijos. Be to, beržo fanera vis dar gali būti importuojama iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos ir Baltarusijos.

(187)

Kalbant apie nedidelių kiekių tiekimą vartotojams, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė sukūrė platų susijusių ir nesusijusių mažmenininkų tinklą, kuris leidžia Sąjungos pramonei pasiekti mažus pirkėjus, kurie neturi pajėgumų pirkti ištisus konteinerius. Be to, kaip minėta, bet kuris vartotojas gali ir toliau gauti iš Rusijos gamintojų.

(188)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi reikiamos įrangos ir pajėgumų prisitaikyti prie konkrečių pirkėjų produktų poreikių, todėl gali gaminti visų reikiamų rūšių produktus.

(189)

Apibendrinant galima teigti, kad nustatyto dydžio antidempingo priemonės gali neigiamai paveikti kai kuriuos nesusijusius importuotojus. Tačiau toks poveikis apskritai neturėtų būti reikšmingas ir labai priklausys nuo importuotojų verslo modelio, jų tiekimo šaltinių įvairovės ir nuo padidėjusių sąnaudų perkėlimo jų pirkėjams masto.

(190)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams apskritai turėtų būti nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(191)

Apie save pranešė trylika naudotojų. Pastabas ir (arba) klausimyno atsakymus pateikė devyni naudotojai.

(192)

Komisija vykdo procedūrą dėl informacijos neišsamumo su dauguma naudotojų, pateikusių klausimyno atsakymus, nes trūksta versijų, su kuriomis galėtų susipažinti suinteresuotosios šalys. Šiame etape pateikta tik vieno klausimyno atsakymo, kurį pateikė „Emiliana Imballaggi S.p.A.“, perkanti beržo fanerą pakavimo verslui, nekonfidenciali versija.

(193)

Buvo pateikta tvirtinimų, kad nustačius antidempingo muitus padidėtų naudotojų sąnaudos, kurias būtų sunku perkelti pirkėjams, todėl kiltų grėsmė jų pelningumui ir konkurencingumui.

(194)

Beržo fanera naudojama įvairių rūšių sektoriuose. Tikėtina, kad priemonių nustatymas turės skirtingą poveikį naudotojams, priklausomai nuo beržo faneros sąnaudų dalies bendrose to sektoriaus sąnaudose ir nuo gebėjimo perkelti sąnaudas tolesniems vartotojams. Iš naudotojų išsamią informaciją ir nekonfidencialią versiją pateikė tik viena fanerą pakavimo sektoriuje naudojanti bendrovė. Be to, skundo pateikėjas pateikė nepriklausomą tyrimą, kuriame analizuojamas tikėtinas priemonių poveikis naudotojams, remiantis teoriniais 20–30 % muitais.

(195)

Pagrindiniai ES sektoriai, kuriuose naudojama beržo fanera, yra šie: statybos (39 %), transporto (27 %), baldų (10 %) ir pakavimo (8 %). Remiantis turima informacija, nustatyta, kad sektoriuose, kuriuose suvartojama daugiausia beržo faneros, priemonių poveikis buvo ribotas arba nereikšmingas. Didžiausią poveikį muitai gali daryti pakuočių sektoriui ir parketo gamintojams. Tačiau net ir šiuose sektoriuose priemonių poveikis yra ribotas. Numatomas poveikis pakuočių sektoriui sudarytų apie 2–4 % sąnaudų struktūroje ir galima tikėtis, kad šios sąnaudos bus perkeltos vartotojams. Kalbant apie parketo ir grindų dangos sektorių, beržo fanera gali būti įvairiai pakeista, pvz., kitų rūšių mediena ir alternatyviomis medžiagomis, o tai yra dar viena priežastis, dėl kurios tikėtina, kad vos šiek tiek didesnių beržo faneros sąnaudų poveikis bus nedidelis.

(196)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis naudotojams turėtų būti nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(197)

Trys tiekėjai pranešė apie save kaip suinteresuotąsias šalis.

(198)

Visos trys bendrovės Rusijos eksportuojantiems gamintojams tiekia mašinas, medienos apdirbimo įrangą arba medžiagas, naudojamas gaminant beržo fanerą. Bendrovės teigė, kad nustačius priemones Rusijos importas sumažėtų, todėl sumažėtų Rusijos eksportuojančių gamintojų investicijos į įrangą ir atitinkamai būtų padarytas neigiamas poveikis jų verslui.

(199)

Komisija tikisi, kad Rusijos investicijoms į įrangą nebus padarytas didelis poveikis, nes nesitikima, kad dėl priemonių lygio Rusijos importas sustos. Kita vertus, tikėtina, kad dėl priemonių Sąjungos pramonė galės investuoti į įrangą, todėl tai turės teigiamą poveikį Sąjungos medienos apdirbimo įrangos tiekėjams.

(200)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis tiekėjui apskritai turėtų būti nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(201)

Trys nacionalinės asociacijos (Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos), atstovaujančios tuopos, pušies ir kitų rūšių medienos gamintojams, pranešė apie save kaip suinteresuotąsias šalis. Jos teigė, kad nors nagrinėjamasis produktas ir jų produktai yra skirtingi, tam tikras pakeitimo lygis yra įmanomas. Jos teigė, kad, nors įprastinės beržo faneros kainos buvo didesnės, Rusijos kilmės beržo faneros dempingo kainos pritraukė paklausą, kuri tradiciškai buvo skirta kitos rūšies medienai, pvz., tuopos, pušies ir gabonmedžio medienai, ir kelia grėsmę kitų rūšių medienos pramonės vertės grandinei. Todėl jos pritaria priemonių nustatymui.

(202)

Kelios šalys teigė, kad nustačius muitus gali atsirasti anglies dioksido nutekėjimas dėl Rusijos beržo faneros pakeitimo Kinijos tuopos fanera arba fanera iš kitų toli nuo Europos nutolusių šalių, dėl to gali padidėti transporto išmetamų teršalų kiekis ir rizika, kad pakaitalų produktai bus mažiau tvarūs nei Rusijos beržo fanera. Komisija pažymėjo, kad nesitikima, jog dėl lygio, kuriuo turi būti nustatytos priemonės, Rusijos importas sustos. Be to, nebuvo įrodyta, kad jei importas iš Rusijos būtų pakeistas importu iš kitos trečiosios šalies, tai būtų importas iš Kinijos ir kad kitų rūšių medienos gamyba būtų mažiau tvari nei Rusijos beržo gamyba. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(203)

Šalys teigė, kad dėl muitų padidėtų COVID-19 pandemijos poveikis naudotojams. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, tikimasi, kad pagrindiniams sektoriams, kuriuose naudojama beržo fanera, priemonių poveikis bus nedidelis. Be to, šiuo metu Komisija neturi jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti pandemijos poveikis įvairiems naudotojų sektoriams arba kad poveikis gamintojams būtų kitoks nei poveikis naudotojams. Nesant tokių įrodymų, COVID-19 pandemija laikoma neutraliu veiksniu vertinant Sąjungos interesus.

(204)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamai Rusijos kilmės beržo fanerai šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(205)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(206)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamai Rusijos kilmės beržo fanerai turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, kurie yra mažesni.

(207)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(208)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(209)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(210)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(211)

Nors sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(212)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(213)

Gauta pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. „UGP“ pateikė pagrįstų pastabų, į kurias buvo atsižvelgta, o „Sveza“ grupės ir „Syktyvkar Plywood Mill Ltd.“ pastabos neturėjo įtakos skaičiavimų tikslumui. Rusijos valdžios institucijos pateikė pastabų, prieštaraujančių laikinųjų priemonių nustatymui, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl skaičiavimų tikslumo.

(214)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(215)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,