(1)

energijos nepriteklius – padėtis, kai namų ūkiai negali naudotis pagrindinėmis energetikos paslaugomis; 2018 m. beveik 34 mln. europiečių neišgalėjo namuose palaikyti tinkamos šilumos (2), taigi energijos nepriteklius yra viena pagrindinių ES problemų.

(2)

teisėkūros institucijos pripažįsta, kad pakankama šiluma, vėsinimas, apšvietimas ir elektros energija elektriniams prietaisams – pagrindinės paslaugos, reikalingos deramam gyvenimo ir sveikatos lygiui užtikrinti. Galimybė naudotis energetikos paslaugomis yra itin svarbi siekiant socialinės įtraukties. Todėl išsprendus energijos nepritekliaus problemą galima gauti įvairialypės naudos, be kita ko, mažinti sveikatos srities išlaidas, oro taršą (keičiant reikmių neatitinkančius šildymo šaltinius kitais šildymo šaltiniais), didinti komfortą ir gerovę bei gerinti namų ūkių biudžetus. Visa ši nauda tiesiogiai skatintų Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir klestėjimą;

(3)

pagal 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį energetikos paslaugos priskiriamos prie pagrindinių paslaugų, kuriomis naudotis turi teisę kiekvienas. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės (3);

(4)

teisinga pertvarka siekiant, kad iki 2050 m. Sąjunga neutralizuotų poveikį klimatui, yra svarbiausia 2019 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlyto Europos žaliojo kurso (4) mintis. Šio žaliojo kurso pagrindas – „Renovacijos banga“ (5), pagrindinė iniciatyva, parengta siekiant skatinti privačių ir viešųjų pastatų struktūrinę renovaciją ir taip mažinti išmetamų teršalų kiekį, skatinti ekonomikos atsigavimą ir spręsti energijos nepritekliaus problemą. Tokia struktūrinė renovacija padės skatinti ES pastangas švelninti klimato kaitą. Dėl šios priežasties manoma, kad labai svarbu, jog iniciatyva „Renovacijos banga“ ir ši rekomendacija būtų priimtos kartu – taip abipusiškai sustiprinant raginimus spręsti energijos nepritekliaus ir prasčiausio energinio naudingumo pastatų problemas;

(5)

energijos nepriteklius – pagrindinė sąvoka teisės aktų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, parengtame siekiant palengvinti teisingą energetikos pertvarką. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (6) (Valdymo reglamentas) ir naujos redakcijos Elektros energijos direktyvą reikalaujama, kad Komisija pateiktų orientacines atitinkamų energijos nepritekliaus rodiklių gaires (7) ir gaires dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties (8). Standartinės energijos nepritekliaus apibrėžties nėra, todėl valstybės narės turi nustatyti savo kriterijus atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes. Tačiau neseniai priimtame teisės aktų rinkinyje pateikiami naudingi bendri principai ir galimų energijos nepritekliaus priežasčių ir pasekmių įžvalgos. Jame taip pat pabrėžiama politikos šiai problemai spręsti svarba, ypač tų krypčių, kurios susijusios su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP) ir ilgalaikėmis renovacijos strategijomis (9);

(6)

Savo NEKSVP valstybės narės turi nurodyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Jei valstybė narė nustato, kad joje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, ji į savo planą įtraukia nacionalinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą, taip pat politikos kryptis ir priemones jam mažinti. Remdamasi penktąja energetikos sąjungos būklės ataskaita, Komisija paskelbė tarnybų darbinius dokumentus, kuriuose kiekvienai valstybei narei pateikiamas jos galutinio NEKSVP įvertinimas. Šiuose tarnybų darbiniuose dokumentuose taip pat įvertinta, kaip galutiniuose planuose atsižvelgta į susijusias 2019 m. Komisijos rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl energijos nepritekliaus, ir pateikiamos NEKSVP įgyvendinimo gairės;

(7)

pagal naujos redakcijos Elektros energijos direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų priemonių nustatytai energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, priemonių skurdui mažinti platesniu mastu. Valstybės narės taip pat turi apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, visų pirma gyvenančius atokiuose regionuose. Pašios nuostatos yra ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB (10);

(8)

pagrindinė naujos teisės aktų sistemos naujovė – reikalavimas nustatyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 29 straipsnyje nurodoma valstybių narių pareiga nustatyti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių, taip pat reikalaujama nustatyti ir paskelbti šio skaičiaus nustatymą pagrindžiančius kriterijus. Jeigu tokių namų ūkių skaičiai yra dideli, valstybės narės į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turi įtraukti orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą, nurodyti jo pasiekimo laikotarpį ir apibūdinti atitinkamas politikos kryptis. Po to pagal Valdymo reglamentą reikalaujama pranešti Komisijai apie pažangą, daromą siekiant tikslo sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;

(9)

Energijos vartojimo efektyvumo Europos Parlaento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (11), iš dalies pakeistoje Direktyva (ES) 2018/2002 (12), reikalaujama, kad valstybės narės į poreikį mažinti energijos nepriteklių atsižvelgtų vykdydamos savo energijos vartojimo efektyvumo įsipareigojimus. 7 straipsnio 11 dalyje reikalaujama, kad atitinkamu mastu dalis energijos vartojimo efektyvumo priemonių pirmenybės tvarka būtų įgyvendinamos pažeidžiamuose namų ūkiuose, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius (13). Panašios pareigos įtrauktos ir į Valdymo reglamentą;

(10)

pagal peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvos (ES) 2018/844 redakciją valstybės narės turi parengti atitinkamas nacionalines priemones, kurios padėtų mažinti energijos nepriteklių – tai jų ilgalaikių renovacijos strategijų remti nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovaciją dalis (14);

(11)

ES teisės aktų sistemoje taip pat yra apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad priemonės, kurių imamasi energijos nepritekliaus problemai spręsti, netrukdytų rinkos atvėrimui ir veikimui. Sklandžiai veikiančios mažmeninės rinkos yra labai svarbios, kad pertvarka būtų teisinga. Šios apsaugos priemonės nustatytos naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 28 straipsnyje, o jų veikimas – tos direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje;

(12)

šis principas sustiprinamas naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 27 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog visiems namų ūkio pirkėjams ir, kai valstybės narės mano, kad to reikia, – mažosioms įmonėms būtų teikiamos universaliosios paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą bei skaidrią kainą. Siekdamos užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju;

(13)

naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 59 konstatuojamoje dalyje apibendrinama, kad energijos nepriteklius atsiranda dėl mažų pajamų, didelių išlaidų energijai ir menko energijos vartojimo būstuose efektyvumo veiksnių kombinacijos. Šį klausimą sudėtinga spręsti dėl nepastovių energijos rinkos kainų ir prasto energijos vartojimo efektyvumo, ypač kalbant apie pastatų energinį naudingumą, taip pat dėl įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių, susijusių su bendru skurdu, ir problemų, kylančių dėl būsto valdymo sistemų;

(14)

2018 m. 6,8 % žmonių, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose visoje ES (30,3 mln. žmonių (15)), neišgalėjo susimokėti už komunalines paslaugas, įskaitant sąskaitas už energiją, todėl kilo pavojus, kad jiems šių paslaugų teikimas bus nutrauktas. Dar 7,3 % ES gyventojų (37,4 mln. žmonių) namuose patalpų temperatūra nebuvo komfortiška;

(15)

Covid-19 krizė parodė, kad norint sukurti socialinę Europą, kuri tenkintų visų savo gyventojų poreikius, būtina skubiai spręsti energijos nepritekliaus problemą. Ypač daug dėmesio bus skiriama energijos nepritekliaus lygiui visose valstybėse narėse, nes vis daugiau europiečių, ypač didėjant nedarbui, gali nebeįpirkti būtiniausios energijos. Šiomis aplinkybėmis, nepaisant šiuo metu precedento neturinčio Europos ekonomikos sutrikdymo, labai svarbu pasiekti Europos žaliojo kurso orientyrus;

(16)

buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ (16) dokumentų rinkinys, kuris turi būti „tvaresnės, atsparesnės ir teisingesnės Europos kūrimo ateinančiai kartai gairės ir pagrindas“. Europos ekonomikos gaivinimo planai turi būti grindžiami aplinkos tvarumo, solidarumo, sanglaudos ir konvergencijos principais ir pasiryžimu nepalikti nuošalyje nė vienos valstybės narės, regiono ar žmogaus. Priemone „Next Generation EU“ patvirtinama, kad „Renovacijos banga“ yra vienas iš pagrindinių žaliojo ekonomikos gaivinimo lengvinimo veiksnių;

(17)

nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos ir kitos priemonės, skirtos 2030 m. ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti, turėtų būti nukreiptos į energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių apsaugą ir pažeidžiamų energijos vartotojų įgalinimą padedant žmonėms sumažinti išlaidas energijai, sudarant sveikesnes gyvenimo sąlygas ir mažinant energijos nepriteklių;

(18)

namų ūkių, kuriems labiausiai reikia apsaugos, ir būstų, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, nustatymas padeda tikslingai nukreipti ir geriau valdyti viešosios intervencijos priemones, taip pasiekiant praktinių rezultatų vartotojams, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir kuo mažiau iškraipant energijos vidaus rinkos veikimą;

(19)

pateikdama šią rekomendaciją ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikdama valstybėms narėms gaires dėl energijos nepritekliaus, Komisija vykdo pirmiau nurodytą įsipareigojimą ir padeda valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę naujas nuostatas dėl energijos nepritekliaus. Komisija taip pat teikia informaciją apie atsirandančią gerąją patirtį (17).

(20)

pagrindinis su bet kokia apibrėžtimi susijęs sunkumas – kaip gauti patikimų skaitinių duomenų. ES lygmeniu sukurtas statistinių rodiklių, pagal kuriuo nustatomi galimi energijos nepritekliaus veiksniai ir pasekmės, rinkinys. Tai suvestiniai rodikliai. Energijos nepriteklius yra daugialypis reiškinys, todėl vienintelis rodiklis negali visapusiškai atspindėti visų jo aspektų;

(21)

suvestiniai rodikliai nustatyti Europos lygmeniu ir yra išvardijami šios rekomendacijos priede. Remiantis rodikliais, parengtais Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) ir Europos energijos nepritekliaus observatorijos bei sudarytais naudojantis suderintais ES duomenų rinkiniais, galima stebėti padėtį visoje ES ir nustatyti nacionalinius ypatumus, taip pat skatinti efektyvesnį tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi. Prireikus šiuos rodiklius gali papildyti nacionaliniai rodikliai ir taip padėti geriau nustatyti energijos nepriteklių;

(22)

taigi kompetentingos institucijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti – visų pirma tinkamai koordinuoti regioninio ir vietos lygmens pastangas, kad ES arba nacionalinio lygmens rodikliais pagrįsta analizė būtų papildyta pagal principą „iš apačios į viršų“. Regioninės ir vietos valdžios institucijos turi geras galimybes nustatyti pagrindines finansines ir socialines problemas, kylančias energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant visiems Europos piliečiams teisingą, įtraukią ir tvarią žaliąją pertvarką;

(23)

Komisija toliau padės valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi tiek bendradarbiaujant Socialinės apsaugos komitete, tiek kitais būdais. Siekiant spręsti problemas, nustatytas įvairiais kanalais, įskaitant Europos energijos nepritekliaus observatorijos ir Merų pakto iniciatyvos teikiamas platformas, gali būti telkiamos ES finansavimo programų, be kita ko, sanglaudos politikos techninės pagalbos priemonės, ir kitų paramos formų lėšos;

(24)

Europos Komisijos ketvirtojoje energijos kainų ir išlaidų ataskaitoje taip pat nagrinėjamos ypatingos žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, ir pažeidžiamų vartotojų aplinkybės (18). Be to, Komisija ypač daug dėmesio skirs tam, kaip valstybės narės įgyvendina naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 5 straipsnį, kuriuo leidžiama viešoji intervencija nustatant kainas už elektros energijos tiekimą energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams arba pažeidžiamiems namų ūkiams,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.