(1)

2018 m. sausio 31 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (ES) 2016/1037 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Europos Sąjungą importuojamo Argentinos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės biodyzelino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Šį tyrimą Komisija inicijavo atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 18 d. Europos biodyzelino tarybos (angl. European Biodiesel Board) (toliau – EBB arba skundo pateikėjas) gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundas susijęs su apytiksliai 70 % visos Sąjungos biodyzelino produkcijos. Skunde pateikta pakankamai subsidijavimo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma žala, įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Argentinos Vyriausybei (3) pranešė gavusi dokumentais tinkamai pagrįstą skundą ir pakvietė ją dalyvauti konsultacijose. Argentinos Vyriausybė šį kvietimą priėmė ir konsultacijos buvo surengtos 2018 m. sausio 24 d. Per konsultacijas ir tolesnius informacijos mainus su Argentinos Vyriausybe buvo tinkamai atsižvelgta į Argentinos Vyriausybės pateiktas pastabas. Vis dėlto abi šalis tenkinančio sprendimo priimti nepavyko.

(4)

Paskelbusi pranešimą apie inicijavimą, Komisija pastabų dėl jo gavo iš Argentinos biodyzelino rūmų (Cámara Argentina de Biocombustibles, toliau – CARBIO). Savo pastabose CARBIO tvirtino, kad Argentinos biodyzelino pramonė nėra subsidijuojama ir kad Argentinos biodyzelino importas materialinės žalos grėsmės Sąjungos pramonei nekelia.

(5)

Inicijavimo etapu turėtus subsidijavimo įrodymus Komisija pateikė nekonfidencialioje skundo versijoje, o tuo etapu turėtų įrodymų analizę pateikė memorandume dėl įrodymų pakankamumo, kuriuo remiantis buvo inicijuotas tyrimas.

(6)

Dėl įrodymų, kad keliama žalos grėsmė, CARBIO argumentavo, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai su pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalyje išdėstytais kriterijais susijusių įrodymų, ypač dėl didelio importo padidėjimo, laisvai disponuojamų pajėgumų Argentinoje ir Argentinos importo poveikio kainoms. Vis dėlto CARBIO argumentacija buvo daugiausia grindžiama pernelyg pesimistiniais Argentinos eksporto plėtros 2018 m. įverčiais: CARBIO apskaičiavo, kad per visus 2018 m. eksportas į visas pasaulio šalis sudarys 480 000 t, bet šio mažo skaičiaus, kuris buvo 70 % mažesnis už atitinkamus 2016 m. ir 2017 m., skaičius, nepagrindė (4). Tokio žemo lygio Argentinos importas žalos Sąjungos pramonei grėsmės tariamai nekeltų. Komisija atsižvelgė į skunde pateiktus įrodymus (grindžiamus faktiniu importu iki 2017 m. rugpjūčio mėn. ir 2018 m. įverčiais, grindžiamais GAIN ataskaitoje (5) pateiktais gamybos duomenimis), iš kurių buvo matyti daug didesnis apskaičiuotas importo lygis. Dėl gamybos pajėgumų CARBIO patvirtino, kad Argentinos gamybos pajėgumai iš tikrųjų labai – daugiau kaip 3 mln. t – viršija vidaus suvartojimą.

(7)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(8)

2018 m. vasario 21 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį registruoti importuojamą Argentinos kilmės biodyzeliną. 2018 m. gegužės 24 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/756 (toliau – Registracijos reglamentas) (6), kuriuo nustatoma privaloma importuojamo Argentinos kilmės biodyzelino registracija nuo 2018 m. gegužės 25 d.

(9)

Atsakydamos į reikalavimą registruoti, suinteresuotosios šalys pateikė pastabų; į šias pastabas Komisija atsižvelgė Registracijos reglamente. Komisija turėjo pakankamai importuojamo produkto registraciją pagrindžiančių įrodymų.

(10)

Remiantis pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalimi, reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą nustatomas siekiant užtikrinti, kad, jei atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti kompensaciniai muitai, juos, jei tenkinamos būtinos sąlygos, pagal taikytinas teisės nuostatas registruotam importuojamam produktui būtų galima taikyti atgaline data.

(11)

Paskelbusi Registracijos reglamentą, Komisija šiuo atžvilgiu iš Argentinos Vyriausybės ir CARBIO gavo pastabų.

(12)

Argentinos Vyriausybės pastabos buvo susijusios su teiginiu, kad Komisija nepateikė pakankamai subsidijavimo įrodymų ir neįrodė, kad žalą Sąjungos pramonei padarė per palyginti trumpą laikotarpį dideliais kiekiais vykdytas Argentinos biodyzelino importas.

(13)

Kaip paaiškinta 5–7 konstatuojamosiose dalyse, Komisija inicijavimo metu manė turinti pakankamai subsidijavimo ir žalos grėsmės įrodymų. Be to, Registracijos reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė įrodymų, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. kovo mėn. Argentinos biodyzelino importas labai padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek atsižvelgiant į rinkos dalį, o tai galėtų rodyti, kad, besibaigiant tiriamajam laikotarpiui, buvo padaryta materialinė žala. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(14)

Atliekant tyrimą dėl subsidijavimo ir žalos nagrinėtas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Argentinos Vyriausybei, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(16)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija juos atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(19)

Preliminariai buvo atrinkti trys plačiai geografiškai pasiskirstę Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 19 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų.

(20)

Pagrįstas pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų Komisija gavo iš CARBIO, Greenergy Fuels Limited ir skundo pateikėjo. Šios pastabos išsamiau analizuojamos 310–313 konstatuojamosiose dalyse.

(21)

Į jas atsižvelgdama, Komisija vieną iš preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų pakeitė. Galutinai atrinktus gamintojus sudarė trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse. Jiems teko daugiau kaip 23 % Sąjungos pagaminamo kiekio.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(23)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, du nesusiję importuotojai. Atsižvelgdama į nedidelį nesusijusių importuotojų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Argentinos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Argentinos valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(25)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, devyni nagrinėjamosios šalies gamintojai. Į atrinktus gamintojus Komisija neįtraukė vienos bendrovės, nes ji tiriamuoju laikotarpiu biodyzelino į Sąjungą neeksportavo. Likusioms aštuonioms bendrovėms arba bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu teko 100 % eksporto į Sąjungą. Remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija atrinko tris eksportuojančių gamintojų grupes:

(26)

Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms tiriamuoju laikotarpiu teko 84 % viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį Komisija dėl atrinktų bendrovių konsultavosi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Argentinos Vyriausybe. Pastabų dėl siūlomų atrinkti bendrovių Komisija negavo.

(28)

Individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį neprašė nė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas.

(29)

Komisija išsiuntė klausimynus Argentinos Vyriausybei, trims atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir dviem apie save pranešusiems nesusijusiems importuotojams.

(30)

Klausimyno atsakymus Komisijai pateikė Argentinos Vyriausybė, visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, bet tik vienas iš dviejų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų.

(31)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo, jo daromos žalos grėsmės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti Argentinos Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Gamybos ir Mokesčių ministerijų patalpose; juose taip pat dalyvavo pareigūnai iš kitų susijusių ministerijų. Tikrinamieji vizitai taip pat buvo surengti bankų Banco de Córdoba, Banco de la Provincia de Buenos Aires, Banco de la Ciudad de Buenos Aires, Banco Central de la República Argentina ir Banco de la Nación Argentina patalpose.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti EBB ir šių bendrovių patalpose:

(33)

Nustačiusi, kad būtina surinkti daugiau informacijos apie pokyčius po tiriamojo laikotarpio, kuria remiantis būtų galima dar kartą patvirtinti Komisijos preliminariai nustatytus faktus ir sukaupti daugiau žinių apie Sąjungos interesus, Komisija nusprendė laikinųjų priemonių šioje byloje nenustatyti.

(34)

2018 m. rugsėjo 21 d. informaciniu dokumentu, kuriame aprašyti preliminariai nustatyti faktai, Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad Argentinos kilmės biodyzelino importui į Sąjungą laikinųjų kompensacinių muitų nenustatoma. 2018 m. spalio 8 d. šešios valstybės narės (Prancūzija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Portugalija ir Rumunija) paprašė Komisijos šioje byloje nustatyti laikinąsias kompensacines priemones. 2018 m. spalio 10 d. raštu Komisija patvirtino, kad tyrimas vykdomas ir kad bus atsižvelgta į tolesnius faktus (ypač į pokyčius iškart po tiriamojo laikotarpio).

(35)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų raštu dėl šio informacinio dokumento. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms, taip pat dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(36)

Po informacinio dokumento atskleidimo pastabų buvo gauta iš Argentinos Vyriausybės, CARBIO, visų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių ir EBB.

(37)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Šią informaciją konkrečiai sudarė, be kita ko, papildomi iš EBB ir atrinktų Sąjungos gamintojų gauti klausimyno atsakymai, susiję su pokyčiais po tiriamojo laikotarpio, duomenys apie biodyzelino importą į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio ir duomenys, kuriuos po informacinio dokumento atskleidimo pateikė suinteresuotosios šalys.

(38)

2018 m. gruodžio 3 d. Komisija visoms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(39)

Po galutinio faktų atskleidimo EBB, Copa (Žemės ūkio profesinių organizacijų komitetas), Cogeca (Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija) ir Europos aliejingųjų sėklų aljansas (angl. European Oilseed Alliance) palankiai įvertino Komisijos ketinimą nustatyti galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui.

(40)

Nagrinėjamas produktas – Argentinos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Argentinoje pagamintas biodyzelinas yra vien sojų metilesteris (toliau – SME), gaunamas iš sojų aliejaus, o Sąjungoje gaminamas biodyzelinas – daugiausia rapsų metilesteris (toliau – RME), bet gaminamas ir iš kitų žaliavų, įskaitant alyvų atliekas ir grynus aliejus.

(42)

SME ir RME priklauso riebalų rūgščių metilesterių (FAME) kategorijai. Sąvoka „esteriai“ susijusi su aliejaus peresterinimu, tiksliau – aliejaus sumaišymu su alkoholiu; taip gaminamas biodyzelinas ir –, kaip šalutinis produktas, – glicerinas. Sąvoka „metil-“ reiškia metanolį – šiame procese dažniausiai naudojamą alkoholį.

(43)

SME biodyzeliną galima naudoti gryną, bet paprastai jis Sąjungoje prieš naudojant maišomas, nes grynas SME neatitinka Europos standarto EN 14214 dėl jodo ir cetaninio skaičiaus. SME su RME maišomas, nes SME, palyginti su RME, pasižymi aukštesne ribine filtruojamumo temperatūra (toliau – RFT), todėl grynas SME yra netinkamas naudoti žiemą šaltuosiuose Europos Sąjungos regionuose.

(44)

Taigi transporto sektoriuje kaip degalai dyzelinu varomuose kelių transporto priemonių (kaip antai automobilių, sunkvežimių ir autobusų, taip pat traukinių) varikliuose yra naudojami biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišiniai. Be to, biodyzeliną (gryną arba sumaišytą su mineraliniu dyzelinu) galima naudoti kaip namų, komercinės paskirties ar pramoninių katilų kurą šildymui ir kaip generatorių kurą elektrai gaminti. Biodyzeliną bandoma pradėti naudoti oro transportui, siekiant sumažinti oro pramonės išmetamą CO2 kiekį.

(45)

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodai 1516209821, 1516209829 ir 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodai 1518009121, 1518009129 ir 1518009130), ex 1518 00 95 (TARIC kodas 1518009510), ex 1518 00 99 (TARIC kodai 1518009921, 1518009929 ir 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodai 2710194321, 2710194329 ir 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodai 2710194621, 2710194629 ir 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodai 2710194721, 2710194729 ir 2710194730), 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 99 92 (TARIC kodai 3824999210, 3824999212 ir 3824999220), 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (TARIC kodai 3826009011, 3826009019 ir 3826009030).

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(47)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(48)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities Komisija negavo.

(49)

Remdamasi turima informacija, įskaitant skunde, pranešime apie inicijavimą ir atsakymuose į Komisijos klausimyną pateiktą informaciją, Komisija tyrė tariamą Argentinos Vyriausybės vykdytą subsidijavimą pagal šias subsidijų programas:

(50)

Komisija Argentinos Vyriausybę informavo, kad tiriant, ar, kaip įtariama, biodyzelino pramonei teikta parama, įskaitant sojų tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, ir kiek ši parama teikta, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį jai gali prireikti remtis turimais faktais.

(51)

Inicijuodama tyrimą Komisija Argentinos Vyriausybės paprašė pateikti visų pagrindinę nagrinėjamojo produkto gamybos žaliavą (sojas) tiekiančių bendrovių kontaktinius duomenis (pavadinimus, adresus ir el. pašto adresus). Argentinos Vyriausybė šių kontaktinių duomenų nepateikė.

(52)

Negavus atsakymo į šį klausimą, 2018 m. balandžio 17 d. Argentinos Vyriausybei buvo išsiųstas prašymas pateikti papildomos informacijos, kuriame prašyta pateikti su didžiausiais žaliavą Argentinos biodyzelino gamintojams tiekusiais sojų gamintojais ir (arba) tiekėjais susijusios informacijos.

(53)

Atsižvelgdama į didelį pagrindinę žaliavą nagrinėjamojo produkto gamybai tiekiančių bendrovių skaičių, vadovaudamasi gero bendradarbiavimo principu ir siekdama surinkti bent kai kuriuos tyrimui svarbius duomenis, Komisija savo prašymą apribojo tik duomenimis iš dešimties didžiausių sojų gamintojų ir (arba) tiekėjų.

(54)

Su dauguma šių gamintojų ir (arba) tiekėjų susijusios informacijos apie nagrinėjamojo produkto gamybai tiektą žaliavą Komisija negavo. Iš tikrųjų ji gavo tik informaciją iš biodyzelino gamintojų, kurie sojų aliejų (ne sojas) gamino patys. Prašytos informacijos iš dešimties didžiausių sojų gamintojų negauta. Nesant šios informacijos, Komisija nusprendė, kad negavo svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos.

(55)

Be to, Komisija prašė visos turimos pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje prašytos informacijos, susijusios su tais sojų gamintojais 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kurių akcijų Argentinos Vyriausybė neturi arba kurių ji nėra didžiausia akcininkė. Šios informacijos reikėjo siekiant įvertinti, ar sojų tiekėjas ir biodyzelino gamintojas buvo vienas su kitu nesusiję, susiję arba to paties subjekto dalis. Komisija prašė pateikti įrodymų, kad Argentinos Vyriausybė bandė susisiekti su šiais tiekėjais, arba nurodyti Komisijai, kaip šią informaciją būtų galima gauti (pvz., per atitinkamas asociacijas). Argentinos Vyriausybė prašytos informacijos arba bent įrodymų, kad bandė susisiekti su šiais tiekėjais, nepateikė.

(56)

2018 m. vasario 15 d. atsakyme Argentinos Vyriausybė nurodė, kad Komisijos prašomus duomenis apie sojų augintojus gali pateikti keturios įstaigos, iš kurių dvi yra ACSOJA (asociacija Asociación de la Cadena de la Soja Argentina) ir CARBIO. Komisijos tarnybos susitiko su šiomis dviem įstaigomis per Argentinoje surengtus tikrinamuosius vizitus, bet duomenų apie sojų tiekėjus negavo. Kitos dvi įstaigos (7) dėl turimo laiko apribojimų netikrintos. ACSOJA ir CARBIO buvo pasirinktos tikrinti kaip dvi įstaigos, kurios, kaip labiausiai tikėtina, gali padėti atlikti tyrimą.

(57)

Per susitikimą su ACSOJA Komisijos atstovai uždavė kelis klausimus apie sojų rinkos padėtį Argentinoje, apie šios asociacijos tiekimo santykius su biodyzelino gamintojais ir apie eksporto mokesčio poveikį jos veiklai. ACSOJA atstovas pagrįstų atsakymų į šiuos klausimus ir tyrimui naudingų konkrečių duomenų ir įrodymų nepateikė. Buvo aišku, kad ACSOJA vien atstovauja kitoms reprezentatyvioms sojų vertės grandinės įstaigoms, todėl atsakyti į išsamius klausimus arba pateikti Komisijos tarnyboms klausimyne prašomos informacijos apie sojų gamybą negali.

(58)

Be to, per tikrinamąjį vizitą ACSOJA įsipareigojo siųsti pranešimus spaudai apie sojoms ir tolesnėje jų gamybos grandyje taikomą eksporto mokestį. Komisija šių pranešimų spaudai niekada negavo.

(59)

CARBIO yra biodyzelino gamintojų asociacija ir prašytos informacijos apie sojų gamintojus Komisijai pateikti negalėjo.

(60)

Taigi dėl tariamo Vyriausybės sojų tiekimo už mažesnį nei tinkamas atlygį pažymėtina, kad Argentinos Vyriausybė nepateikė būtinos informacijos ir įrodymų, kurių Komisija prašė savo klausimyne, 2018 m. balandžio 17 d. rašte ir per tikrinamąjį vizitą.

(61)

Kadangi nebuvo pakankamai bendradarbiaujama, Komisija negalėjo surinkti visos informacijos, kurią ji laiko svarbia šio tyrimo faktams nustatyti. Konkrečiai Komisija negalėjo gauti informacijos ir duomenų apie sojų gamintojų rinką, Vyriausybės priemonių (pvz., sojoms taikyto eksporto mokesčio) poveikį šių gamintojų elgsenai ir sojų tiekimą biodyzelino gamintojams.

(62)

Šią informaciją sudaro sojų gamintojų elgsena ir sprendimai prieš pradedant taikyti įvairius eksporto mokesčių ir kitų panašių ribojamųjų priemonių pakeitimus ir pradėjus juos taikyti, jų gamybos strategijos ir galimybė pereiti prie alternatyvių kultūrų, ariamosios žemės turėjimas ir galimybė ja naudotis, rinkos požymiai ir dinamika, susijusi su didelių ir MVĮ diferencijavimu, pardavimo ir rinkodaros kanalai ir strategijos jų vidaus ir eksporto rinkoms, kainos ir kainodaros politika jų vidaus ir eksporto rinkose, tarptautinių kainų poveikis jų kainodaros politikai, konkurencinė padėtis vidaus ir eksporto rinkose, jų pelningumas tais metais, galimų perteklinių pajėgumų poveikis ir atsargų kaupimo strategijos, pagrindinių jų klientų importas ir eksportas vidaus ir eksporto rinkose, įskaitant sojų smulkinimo pramonės vaidmenį ir smulkinimo pramonės sukurtą pridėtinę vertę, taip pat smulkinimo pramonės konkurencinė padėtis Argentinoje ir tarptautinėse rinkose.

(63)

Be to, kitaip, nei atsakydama į klausimyną tvirtino Argentinos Vyriausybė, per tikrinamąjį vizitą Komisijos tarnybos nustatė, kad paaiškėjo, jog Argentinos Vyriausybė turėjo vieno sojų tiekėjo biodyzelino pramonei – būtent YPF – nuosavybės teises (8). Vis dėlto, kadangi YPF tėra vienas iš šimtų sojų tiekėjų biodyzelino pramonei, šio tiekėjo pateiktos informacijos nepakako kitų biodyzelino pramonę aprūpinančių sojų tiekėjų elgsenai nustatyti. Pavyzdžiui, YPF sojų neaugina, bet priima jas kaip mokėjimo priemonę už savo trąšas ir kurą, o paskui parduoda Argentinos vidaus rinkoje. Todėl pagal jį negalima spręsti apie biodyzelino pramonės sektorių aprūpinančius sojas auginančius ūkininkus.

(64)

Negavusi iš Argentinos Vyriausybės priešingos informacijos, Komisija, nustatydama faktus šiais tyrimo aspektais, pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį iš dalies rėmėsi turimais faktais.

(65)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė dar kartą užginčijo tai, kad esą ji nevisapusiškai bendradarbiavo dėl informacijos, prašytos iš sojas auginančių ūkininkų, ir nurodė savo 2018 m. liepos 20 d. raštą. CARBIO taip pat tvirtino, kad Komisijos teiginys, jog Argentinos Vyriausybė nebendradarbiavo, yra neteisingas.

(66)

Komisija pakartojo, kad Argentinos Vyriausybė nepateikė sojų augintojų kontaktinių duomenų, o informaciją apie sojų aliejaus gamintojus pateikė tik iš dalies. ACSOJA ir CARBIO nepateikė Komisijos nei klausimyne, nei per su jomis surengtus susitikimus prašytos informacijos. Be to, per šiuos susitikimus paaiškėjo, kad ACSOJA atstovas negalėjo atsakyti į išsamius techninius klausimus ir kad CARBIO buvo ne sojų gamintojų, bet biodyzelino gamintojų asociacija.

(67)

Komisija padarė išvadą, kad dėl tariamos Argentinos Vyriausybės paramos biodyzelino pramonei, pirmiausia įvairiomis priemonėmis, įskaitant sojų tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, Argentinos Vyriausybė nepateikė būtinos informacijos ir įrodymų, kurių Komisija prašė savo klausimyne, 2018 m. balandžio 17 d. rašte ir per tikrinamąjį vizitą. Todėl šiuo tyrimo aspektu Komisija turėjo remtis turimais faktais.

(68)

Argentinos Vyriausybei nepateikus duomenų apie Argentinos sojų augintojų pardavimą, Komisija rėmėsi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis apie sojų vidaus rinkos kainą. Be to, Komisija rėmėsi viešai prieinama informacija apie Argentinos Vyriausybės sojų augintojams duotą pavedimą arba nurodymą parduoti sojas vidaus rinkoje už mažesnį nei tinkamas atlygį ir Argentinos Vyriausybės ketinimą remti biodyzelino pramonę šia ir kitomis susijusiomis priemonėmis.

(69)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO dar kartą nurodė nesutinkančios su tuo, kad Komisija remiasi esamais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Jos tvirtino, kad rėmimasis esamais faktais pagrįstas tik jei suinteresuotoji šalis nepateikia „reikiamos informacijos“, kuri yra būtina konkretiems faktams nustatyti. Argentinos Vyriausybės ir CARBIO teigimu, Komisija niekada neįrodė, kodėl prašyta informacija buvo būtina konkretiems faktams šioje byloje nustatyti, ir neatsižvelgė į tai, kad prašytos informacijos Argentinos Vyriausybė negalėjo gauti arba jai buvo griežtai taikomi mokesčių slaptumo teisės aktai.

(70)

Bendraudama su Argentinos Vyriausybe Komisija išsamiai paaiškino, kodėl jai reikia išsamesnės informacijos apie sojų augintojus ir sojų aliejaus gamintojus. Argentinos Vyriausybės ir CARBIO tvirtinimas, kad Argentinos Vyriausybė šios informacijos gauti negalėjo, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad taip ir buvo arba kad Komisija turėjo kitų priemonių šiai informacijai gauti. Atsižvelgdama į prašytos informacijos pobūdį Komisija galėjo daryti prielaidą, kad ją turėjo Argentinos Vyriausybė ir (arba) CARBIO arba bent kad Argentinos Vyriausybė, naudodamasi teisės aktais nustatyta sojų augintojų ir sojų aliejaus gamintojų kontrole, galėjo prašyti šios informacijos. Komisija taip pat tikėjosi, kad sojų augintojai ir sojų aliejaus gamintojai geriau bendradarbiaus, jei su jais tiesiogiai ir (arba) glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija susisieks Argentinos Vyriausybė.

(71)

Skundo pateikėjas įtarė, kad Argentinos Vyriausybė įvairiomis priemonėmis teikia paramą biodyzelino pramonei. Konkrečiai skundo pateikėjas tvirtino, kad Argentinos Vyriausybė įgyvendino didelių importo mokesčių nustatymo politiką ir kitus teisės aktus, susijusius su sojomis ir sojų aliejumi – pagrindine biodyzelino gamybai Argentinoje naudojama žaliava. Tai darydama, skundo pateikėjo teigimu, Argentinos Vyriausybė užtikrino, kad biodyzelino gamybos žaliavų kainos išliktų gerokai mažesnės už pasaulines kainas.

(72)

Kaip nurodyta Komisijos memorandume dėl įrodymų pakankamumo (9), Komisija manė, kad eksporto mokesčiai, kaip atrodė, buvo viena iš Argentinos Vyriausybės sukurtų priemonių, kuria sojų augintojams ir sojų aliejaus gamintojams siekta nurodyti remti Argentinos biodyzelino pramonę. Per šį tyrimą Komisija nagrinėjo priemonių, kurias Argentinos Vyriausybė nustatė siekdama dirbtinai remti Argentinos biodyzelino pramonę, rinkinį.

(73)

Siekiant nustatyti, ar yra kompensuotina subsidija, turi būti trys elementai: a) finansinis įnašas arba parama pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti; b) nauda ir c) konkretumas (pagrindinio reglamento 3 straipsnis) (10).

(74)

Kad galėtų padaryti išvadą dėl pirmojo elemento, Komisija analizavo, ar Argentinos Vyriausybės nustatytu priemonių rinkiniu teiktas finansinis įnašas, nes Vyriausybė Argentinos eksportuojantiems biodyzelino gamintojams tiekė sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą, ir (arba) ar Argentinos Vyriausybės nustatytas priemonių rinkinys patenka į paramos biodyzelino pramonės pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti kategoriją pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

(75)

Iš pradžių Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovės sojas, siekdamos perdirbti jas į sojų aliejų, o paskui – į biodyzeliną, pirko vidaus rinkoje iš susijusių arba nesusijusių bendrovių. Atrinkti eksportuojantys gamintojai nepirko sojų aliejaus, kad toliau perdirbtų jį į biodyzeliną, nes patys smulkino sojas į sojų aliejų – šis procesas yra tarpinis gaminant biodyzeliną. Todėl tolesniuose poskirsniuose pateiktoje analizėje pirmiausia siekiama išsiaiškinti, ar Argentinos Vyriausybė tiekė sojas (ne sojų aliejų) už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(76)

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje nurodoma, kad finansinis įnašas yra, jei Vyriausybė: paveda arba nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias i, ii ir iii punktuose nurodytų tipų funkcijas, kurios paprastai suteiktos Vyriausybei ir kurių atlikimo tvarka realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi Vyriausybės. Laikoma, kad atitinkamų tipų funkcijos, aprašytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, vykdomos tais atvejais, kai Vyriausybė aprūpina prekėmis ar suteikia paslaugų, nebūdingų bendrajai infrastruktūrai, arba perka prekių <…>. Šios nuostatos atspindi Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iii ir iv papunkčius ir turėtų būti aiškinamos bei taikomos atsižvelgiant į atitinkamą Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) teismo praktiką.

(77)

PPO kolegija ataskaitoje US – Export Restraints nusprendė, kad pagal įprastą abiejų žodžių „pavesti“ ir „nurodyti“ reikšmę SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iv papunktyje reikalaujama, kad Vyriausybės veiksmas apimtų delegavimo (pavedimo atveju) arba įsakymo (nurodymo atveju) sąvoką (11). Ji atmetė JAV priežasties ir poveikio argumentą ir paprašė aiškiai ir įtikinamai nurodyti delegavimo arba įsakymo veiksmą (12).

(78)

Tačiau vėlesnėje byloje Apeliacinis komitetas nusprendė, kad žodžių „paveda“ ir „nurodo“ pakeitimas žodžiais „delegavimas“ ir „įsakymas“ yra pernelyg griežtas, kad būtų taikomas kaip standartas (13). Apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimą“ Vyriausybė duoda tada, kai įpareigoja privatų subjektą, o „nurodymą“ – kai prieš jį pasinaudoja savo galiomis (14).

(79)

Abiem atvejais Vyriausybė naudoja privatų subjektą kaip įgaliotinį finansiniam įnašui skirti ir daugeliu atveju tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma (15). Be to, pagal SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iv papunktį narėms neleidžiama nustatyti kompensacinių priemonių produktams, kai Vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus (16) arba kai Vyriausybės įsikišimas gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu (17). Priešingai, pavedimas ir nurodymas reiškia aktyvesnį Vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą (18).

(80)

Be to, PPO nemanė, kad veikimo laisvės suteikimas privačiam subjektui visada nesuderinamas su pavedimu arba nurodymu jam <…>. Gali būti atvejų, kai privačiam subjektui suteikta tokia plati veikimo laisvė, kad nebeįmanoma tinkamai padaryti išvados, kad šiam privačiam subjektui buvo pavesta arba nurodyta (vykdyti tam tikrą užduotį), bet tai yra faktinis ir (arba) įrodymo klausimas, kurį reikia išnagrinėti kiekvienu konkrečiu atveju (19).

(81)

Pagal minėtus PPO sprendimus ne visos Vyriausybės priemonės, kuriomis gali būti suteikiama nauda, prilygsta finansiniam įnašui pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir SKP sutarties 1.1 straipsnio a punktą. Turi būti pateikta įrodymų apie Vyriausybės politiką ar programą, kuria siekiama skatinti tiriamosios pramonės (šiuo konkrečiu atveju biodyzelino ir (arba) biokuro pramonės) plėtrą, pasinaudojant galiomis viešųjų ar privačiųjų subjektų (šiuo atveju sojų augintojų) atžvilgiu arba juos įpareigojant tiekti sojas biodyzelino pramonei už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(82)

Trumpai tariant, atitinkamose PPO taisyklėse nurodyta, kad:

(83)

Atsižvelgdama į šią teismo praktiką, Komisija labai atidžiai išnagrinėjo Argentinos Vyriausybės įsikišimo pobūdį (ar Argentinos Vyriausybės įsikišimas buvo pavedimas arba nurodymas sojų augintojams?), subjektų, kuriems buvo pavesta vykdyti tam tikras funkcijas, pobūdį (ar sojų augintojai yra pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodyti privatūs subjektai?) ir subjektų, kuriems buvo duotas pavedimas arba nurodymas, veiksmus (ar sojų augintojai, kuriems buvo pavesta arba nurodyta vykdyti tam tikras funkcijas, tiekė sojas Argentinos biodyzelino pramonei už mažesnį nei tinkamas atlygį ir todėl veikė kaip Argentinos Vyriausybės įgaliotiniai?). Be to, Komisija tikrino, ar vykdyta funkcija paprastai būtų suteikta Vyriausybei (ar sojų tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį sojų aliejų gaminančioms Argentinos bendrovėms yra įprastinė Vyriausybės veikla?) ir ar ši funkcija realiai nesiskiria nuo paprastai Vyriausybių taikomos praktikos (ar faktinis augintojų vykdytas sojų tiekimas realiai skiriasi nuo Vyriausybės veiksmų, kuriuos ji galėjo pati atlikti?).

(84)

Atsižvelgdama į 77–82 konstatuojamosiose dalyse nurodytą PPO teismo praktiką, Komisija išnagrinėjo, ar Argentinos Vyriausybės parama Argentinos biodyzelino pramonei yra iš esmės Vyriausybės politikos tikslas, o ne tiesiog šalutinis bendro reglamentavimo įgaliojimų vykdymo poveikis. Atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta, ar nustatyti kainų iškraipymai buvo Vyriausybės tikslas, ar mažesnės sojų kainos buvo veikiau „atsitiktinis“ šalutinis bendro Vyriausybės reglamentavimo poveikis. Atsižvelgdama į 64 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, Komisija, siekdama nustatyti, ar Argentinos Vyriausybė davė pavedimą arba nurodymą sojų augintojams, nusprendė iš dalies remtis turimais faktais.

(85)

Iš kelių dokumentų matyti, kad Argentinos Vyriausybė biodyzelino pramonę aiškiai rėmė ir plėtojo kaip politikos tikslą, nes pirmiausia siekė mažinti žaliavos (sojų) vidaus rinkos kainą ir todėl teikė biodyzelino gamybai finansinį įnašą.

(86)

Ši parama užtikrinama keliomis su Argentinos Vyriausybe susietinomis priemonėmis (įskaitant eksporto mokesčius sojoms, subsidijas sojų gamintojams, kad jie toliau gamintų ir parduotų jas vidaus rinkoje biodyzelino gamintojams, atsakomosios priemonės, taikomos kitų grūdų gamybai, pvz., eksporto kvotų nustatymas, ir vieši pareiškimai, kuriais sojų gamintojai raginami ne stabdyti savo gamybą, bet toliau parduoti sojas vidaus rinkoje) (28). Šios priemonės, nors nuo taikymo pradžios 1994 m. buvo keliskart keistos (29), buvo nuolat taikomos siekiant, kaip pati Argentinos Vyriausybė nurodė teisės aktuose (žr. 89–100 konstatuojamąsias dalis), mažinti sojų vidaus rinkos kainą, atsižvelgiant į didėjančias pasaulines kainas, ir sudaryti Argentinoje palankias sąlygas plėtoti pridėtinės vertės grandinę, į kurią, be kita ko, patenka biodyzelino pramonė.

(87)

Eksporto mokesčiai sojoms yra svarbi priemonė, kurią Argentinos Vyriausybė taikė siekdama remti biodyzelino pramonę. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) duomenimis, Argentinos Vyriausybė pirmiausia savo eksporto mokesčių sistemoje nustato didesnius tarifus žaliavų arba sąnaudų gamintojams, o gataviems gaminiams taiko mažesnius tarifus. <…> Vidaus tolesnės gamybos grandies pramonės sektoriams suteiktas kainos pranašumas gali iškraipyti konkurenciją vidaus ir užsienio rinkose (30). Be to, Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra (IRENA) Argentinai skirtoje ataskaitoje nurodė, kad biokurui taikant kitokius eksporto mokesčius nei kitiems iš tos pačios žaliavos gaunamiems produktams, skatintas biokuro, pirmiausia – biodyzelino, eksportas (31). Pasaulio bankas nurodė, kad Argentinos Vyriausybė taiko didelius eksporto mokesčius, dėl kurių vidaus rinkoje mažėja žaliavų sąnaudos ir skatinamas biodyzelino eksportas (32).

(88)

Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad nė viename iš EBPO, IRENA ir Pasaulio banko leidinių nenurodytas aiškus Argentinos Vyriausybės tikslas remti Argentinos biodyzelino pramonę. Vis dėlto Argentinos Vyriausybė nepateikė prieštaravimų dėl Komisijos rastų citatų teisingumo. Kitaip nei Argentinos Vyriausybė, Komisija manė, kad šiuose leidiniuose atlikta analizė patvirtina jos nustatytą faktą, kad Argentinos Vyriausybė aiškiai remia Argentinos biodyzelino pramonę.

(89)

Nuo 1994 m. Argentina sojoms taikė 3,5 % normos eksporto mokestį. Kaip bus matyti iš 91–100 konstatuojamosiose dalyse aprašytų teisės aktų pakeitimų, priemonės, kurios taikytos siekiant pakeisti pirminę eksporto mokesčio normą, rodo aiškų Argentinos Vyriausybės tikslą mažinti vidaus rinkos kainas, atsižvelgiant į didėjančias pasaulines rinkos kainas. Per tyrimą Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad eksporto mokestis sojoms ir sojų aliejui taikytas siekiant didinti pajamas. Nepaisydama kelių Komisijos prašymų pateikti dokumentus, kuriais būtų pagrindžiamas šis tvirtinimas, Argentinos Vyriausybė jų nepateikė.

(90)

Be to, nė viename iš teisėkūros procedūra nuo 2002 m. priimtų su sojoms, sojų aliejui arba biodyzelinui taikomo eksporto mokesčio keitimu susijusių aktų nenurodyta, kad priežastis, dėl kurios nustatomas tokio dydžio eksporto mokestis, yra pajamų didinimas. Kaip paaiškinta 91–100 konstatuojamosiose dalyse, šiuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose kaip tik nurodyta, kad eksporto mokesčiu siekiama paraginti sojų tiekėjus toliau parduoti sojas vidaus rinkoje už mažesnes nei tarptautinės kainas. Taigi eksporto mokesčius sojoms Argentinos Vyriausybė taiko ne kaip fiskalinę pajamų priemonę, bet kaip priemonę remti vidaus biodyzelino pramonės plėtrą.

(91)

Paskelbus nepaprastąją padėtį (33), Rezoliucija 11/2002 (34) eksporto mokestis 2002 m. padidintas nuo 3,5 % iki 13,5 %. Į šią rezoliuciją įtrauktas toks pareiškimas: taip pat reikia atsižvelgti į bet kokio galimo esminio tarptautinių žemės ūkio produkcijos kainų pokyčio poveikį (paryškinta); iš jo matyti, kad šios priemonės imtasi siekiant paveikti sojų vidaus rinkos kainą, palyginti su pasauline rinkos kaina.

(92)

Tais pačiais metais ši norma buvo dar kartą padidinta nuo 13,5 % iki 23,5 % pagal Rezoliuciją 35/2002 (35), kurioje nurodyta, kad pagal Įstatymą Nr. 22415 galima nustatyti importo mokesčius vartojimo prekėms, siekiant stabilizuoti vidaus rinkos kainas, kol jos pasieks tinkamą lygį, ir išlaikyti vidaus rinkos poreikius atitinkančią pasiūlą. Teisės akte nurodyta, kad šios priemonės yra pereinamosios ir laikinos, taikomos tol, kol išlieka dabartinės bendrosios ekonominės sąlygos. Vis dėlto šie eksporto mokesčiai vis dar galioja ir yra panašaus dydžio kaip ir nepaprastosios padėties laikotarpiu, o kitiems grūdams nustatytas 0 % eksporto mokestis (36).

(93)

2007 m. veiklą pradėjo pirmieji Argentinos dideliu mastu veikiantys biodyzelino gamintojai. Tais metais Argentinos Vyriausybė paskelbė dvi rezoliucijas, kuriomis eksporto mokestis sojoms padidintas nuo 23,5 % iki 27,5 % (37), o paskui iki 35 % (38). Abiejose šiose rezoliucijose nurodyta, kad priežastis, dėl kurios nustatomas papildomas eksporto mokestis, be šių produktų vidaus ir tarptautinės paklausos padidėjimo, yra ta, kad produktai, kuriems taikomos šios rezoliucijos (pirmiausia su sojomis susiję produktai) taikomi naujiems gamybos būdams ir kaip pavyzdys aiškiai nurodytas biokuras.

(94)

Be to, Rezoliucijoje 10/2007 (39) aiškiai nurodyta, kad iš esmės padidėjo tarptautinės grūdų kainos <…>, todėl manoma, kad įvairioms pirmiau nurodytoms prekėms tinkama nustatyti papildomus eksporto muitus (paryškinta).

(95)

Be to, Rezoliucijoje 369/2007 (40) aiškiai nurodyta, kad didinti eksporto mokestį reikia siekiant mažinti vidaus rinkos kainas, įtvirtinti pajamų paskirstymo patobulinimus ir skatinti kurti pridėtinę vertę paryškinta).

(96)

2008 m. Rezoliucijoje 125/2008 (41) Argentinos Vyriausybė nustatė formulę fiksuotai eksporto mokesčio sumai apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės (Žemės ūkio verslo ministerijos) kasdien nustatomą oficialią FOB kainą.

(97)

Rezoliucijoje 125/2008 nurodytas šis politikos tikslas: Pastaraisiais metais labai padidėjo tarptautinės grūdų ir aliejingųjų sėklų kainos; joms būdingi dideli metiniai svyravimai. Užsitęsęs šis scenarijus gali daryti neigiamą poveikį visai ekonomikai, pvz., gali padidėti vidaus rinkos kainos, sumažėti turto paskirstymo sąžiningumas ir padidėti netikrumas priimant sprendimus dėl investavimo į žemės ūkio ir gyvulininkystės pramonę. Pasiūlytas pagrindiniam grūdų ir aliejingųjų sėklų pogrupiui taikomų eksporto muitų sistemos pakeitimas yra tinkama pirmiau minėtų problemų sprendimo priemonė (paryškinta).

(98)

2008 m. Rezoliucijoje 64/2008 (42) Argentinos Vyriausybė dar kartą pakeitė eksporto mokesčio apskaičiavimo formulę ir dar kartą aiškiai nurodė savo politikos tikslą: Kintamųjų eksporto muitų sistemos tikslas – mažinti grūdų ir aliejingųjų sėklų bei jų šalutinių produktų tarptautinių kainų didėjimo poveikį vidaus rinkos kainoms ir kartu padėti gerinti pajamų paskirstymą (paryškinta).

(99)

2012 m. Argentinos Vyriausybė paskelbė bendrą rezoliuciją, kurioje nurodė, kad Argentina nustatė įvairią viešąją politiką, siekdama sustiprinti nacionalinę biodyzelino pramonę, ypač įsigaliojus Įstatymui Nr. 26.093. Šioje bendroje rezoliucijoje taip pat nurodyta, kad eksporto muitai biodyzelinui ir jo mišiniams dera su kitiems aliejingųjų sėklų sektoriaus šalutiniams produktams taikomais eksporto muitais, atsižvelgiant į skirtingas gamybos sąnaudas ir išlaikant tokį skirtumą, kad faktinis biodyzelinui taikomas tarifas būtų mažesnis už pagrindinei jo žaliavai taikomą tarifą, todėl skatinamas vertės kūrimas Argentinoje ir taip padedama skatinti biodyzelino pramonės plėtrą (43).

(100)

2015 m. pabaigoje naujai išrinkta Argentinos Vyriausybė eksporto mokestį kitiems augalams panaikino, o eksporto mokestis sojoms išliko didelis. Dekrete 133/2015 (44), kuriuo nustatomas eksporto mokesčio kviečiams panaikinimas, o sojoms taikomo eksporto mokesčio procentinė dalis pakeičiama į 30 %, nurodytas šis politikos tikslas: dėl sojų ir jų šalutinių produktų pažymėtina, kad apsodintų plotų didinimas ir rekordinis derlius praėjusį sezoną nesutrukdė mažėti konkurencingumui ir pelningumui visoje susijusioje vertės grandinėje (paryškinta). Šiuo atžvilgiu vertės grandinė susijusi, be kita ko, su biodyzelino pramone.

(101)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO pakartojo savo tvirtinimą, kad bet koks sojoms taikytų eksporto mokesčių poveikis biodyzelino gamybai, jei šio poveikio apskritai esama, geriausiu atveju aiškiai yra šalutinis pajamų rinkimo priemonės poveikis.

(102)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. 91–100 konstatuojamosiose dalyse cituotų dekretų negalima laikyti vien „tik politikos skelbimu“. Šiuose teisės aktuose ne kartą išreikštas Argentinos Vyriausybės ketinimas remti biodyzelino pramonę ir, kitaip nei mano Argentinos Vyriausybė, dekretuose nenurodyta, kad sojoms taikomo eksporto mokesčio paskirtis yra pajamų rinkimas. Tai, kad sojoms taikomo eksporto mokesčio funkcija yra pajamų didinimas, nenurodyta nė viename iš Argentinos Vyriausybės pateiktoje informacijoje nurodytų teisės aktų.

(103)

Dėl Argentinos Vyriausybės nustatytų eksporto mokesčių sojoms Argentinos sojų augintojai patenka į ekonomiškai nenaudingą padėtį, nes yra raginami parduoti savo prekes vidaus rinkoje už mažesnę kainą, nei galėtų gauti, jei šie eksporto mokesčiai nebūtų taikomi. Todėl jie negali racionaliai rinktis ir yra raginami laikytis šiuo eksporto mokesčiu siekiamo politikos tikslo.

(104)

Šią neracionalią padėtį dar labiau paaštrino kiti eksporto apribojimai, pvz., 2006–2015 m. taikytos eksporto kvotos kitiems nei sojos žemės ūkio produktams, kuriomis atgrasyta nuo kitų augalų eksporto ir augintojams nurodyta toliau gaminti sojas (o ne kitus grūdus), todėl vidaus rinkos kaina dar labiau sumažėjo. Sojų augintojai taip pat toliau gamino ir pardavė savo produkciją vietoje, nes kaupti šio žemės ūkio produkto atsargas nėra tinkama, o vidutinės trukmės arba ilguoju laikotarpiu jų kaupti neįmanoma.

(105)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad eksporto kvotų kukurūzams ir kviečiams netaikyta dešimtmetį. Vis dėlto Komisija padarė išvadą, kad šis teiginys buvo faktiškai neteisingas. Rezoliucijoje 543/2008 (45) aiškiai reguliuotas didžiausio, be kita ko, kviečiams ir kukurūzams taikytino, eksporto kiekio nustatymas. Ši priemonė galiojo iki 2015 m. pabaigos (46).

(106)

Be to, 2009 m. Argentinos Vyriausybė nustatė laikiną sojų importo draudimą ir nurodė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama ne importuotų, bet vidaus žaliavų naudojimui, taip didinant Argentinos gaminio vertę tarptautinėje rinkoje, ir kad laikinas vietoje gaminamų žaliavų importas iškraipo šį tikslą (47). 2012 m. Argentinos Vyriausybė įsteigė Įgaliotųjų sojų operatorių registrą ir panaikino importo draudimą (48). Vis dėlto iki kitų šio registro pakeitimų 2016 m. (49) importuoti sojas į Argentiną tebebuvo labai sudėtinga. Importo draudimas kartu su sojoms nustatytu eksporto mokesčiu patvirtina Argentinos Vyriausybės politikos tikslą skatinti biodyzelino pramonės plėtrą vien vidaus rinkoje, įskaitant vietinį kiekį tiekimo grandinėje. Juo Argentinoje sukuriama dirbtinė, Vyriausybės skatinama vidaus vartojimui skirta sojų produkcija, kuria užtikrinama, kad būtų patenkinta vietinė sojų paklausa, remiantis vietine pasiūla, kuria siekiama nurodytų politikos tikslų.

(107)

Be to, ilgalaikiai kitų augalų eksporto apribojimai lėmė didelį sojų gamybos padidėjimą, vadinamąją Argentinos žemės ūkio „sojización“ (50). NET 2015 m. panaikinus eksporto kvotas (51) sojų gamyba, palyginti su kitais augalais, labai nesumažėjo ir išliko palyginti stabili, žr. toliau pateiktą 1 diagramą:

1 diagrama

Argentinos sojų, kukurūzų ir kviečių gamyba pagal derliaus metus

Gamyba milijonais metrinių tonų

Sojos

Kukurūzai

Kviečiai

2000/01

2001/02

2002/03

2003/04

2004/05

2005/06

2006/07

2007/08

2008/09

2009/10

2010/11

2011/12

2012/13

2013/14

2014/15

2015/16

2016/17

2017/18

Šaltinis: http://datosestimaciones.magyp.gob.ar/.

(108)

Be to, įgyvendindama Plan Belgrano (52), Argentinos Vyriausybė 2017 m. paskelbė rezoliuciją, kuria nustatoma sojas auginančių ūkininkų skatinimo sistema (53). Plan Belgrano buvo parengtas 2016 m. kaip dešimties šiaurinių istoriškai mažiau nei kiti šalies regionai išsivysčiusių Argentinos provincijų infrastruktūros ir pramonės plėtros planas. Šia rezoliucija 2017 m. kovo 1 d. – rugpjūčio 31 d. teiktos finansinės paskatos sojų augintojams dešimtyje labiausiai atsilikusių Argentinos provincijų (54); jas teikiant augintojams toliau nurodyta gaminti sojas ir didinti padidėjusią sojų vidaus pasiūlą, kad būtų galima plėtoti biodyzelino pramonę.

(109)

Komisija manė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, Argentinos Vyriausybė ėmėsi aktyvesnio vaidmens nei vien tik skatinimas, kaip reikalavo Apeliacinis komitetas (55). Argentinos Vyriausybės taikomomis priemonėmis ribojama sojų augintojų veiksmų laisvė, nes praktiškai ribojami jų verslo sprendimai dėl to, už kokią kainą ir kur parduoti produktus.

(110)

Jie negali didinti savo pajamų, kurias galėtų gauti, jei sojoms nebūtų taikomas eksporto mokestis (pvz., eksportuodami savo produkciją, kad galėtų pasinaudoti didesnių kainų pranašumais, arba didindami vidaus rinkos kainas) ir kitos panašios ribojamosios priemonės.

(111)

Tai taip pat patvirtina dekretai 133/2015 ir 640/2016, kuriais Argentinos Vyriausybė imasi konkrečių priemonių padėti sojų pramonei ir su ja susijusiai vertės grandinei pakeisti visos susijusios vertės grandinės konkurencingumo ir pelningumo mažėjimo tendenciją. Todėl Argentinos Vyriausybė sojų augintojus ragina arba jiems nurodo išlaikyti gamybą, kad būtų galima aprūpinti vidaus rinką, net jei racionalus tiekėjas pritaikytų savo produkciją ir kainas tais atvejais, kai eksportas neskatinamas.

(112)

Todėl šiomis priemonėmis Argentinos Vyriausybė ragina sojų augintojus išlaikyti sojas Argentinoje, nes jie negali parduoti jų didesnėmis kainomis, kurios Argentinoje vyrautų, jei šios priemonės nebūtų taikomos.

(113)

Taigi žaliavų gamintojams Argentinos Vyriausybė paveda arba nurodo tiekti prekes vidaus rinkos sojų naudotojams, t. y. biodyzelino gamintojams, už mažesnį nei tinkamas atlygį. Sojų augintojai įpareigojami sukurti Argentinoje dirbtinę, suskaidytą mažų kainų vidaus rinką.

(114)

Kitaip tariant, taikydama aprašytas priemones Argentinos Vyriausybė žino, kaip sojų augintojai į jas reaguos ir kokie bus susiję padariniai. Reaguodami į eksporto mokesčius ir kitas ribojamąsias priemones, gamintojai gali šiek tiek sumažinti savo gamybą vidaus rinkoje, bet iš įrodymų matyti, kad gamyba nei sustojo, nei labai sumažėjo (žr. toliau pateiktą ir 139 konstatuojamojoje dalyje išsamiau paaiškintą 1 lentelę). Komisija padarė išvadą, kad taip nutiko dėl Argentinos Vyriausybės pavedimo ir nurodymo sojų augintojams toliau gaminti ir eksportuoti.

(115)

Kaip paaiškinta, sojų auginimo sektoriuje jų gamyba pritaikoma nedaug, todėl mažėja vidaus rinkos kainos. Šiuo atžvilgiu poveikis nustatomas ne ex post, bet ex ante, todėl nėra „atsitiktinis“. Šią politiką ir susijusių privačių subjektų, kurie veikia kaip Argentinos Vyriausybės įgaliotiniai vykdyti jos politiką tiekiant sojas biodyzelino pramonei už mažesnį nei tinkamas atlygį, elgesį sieja aiškus „įrodomas ryšys“.

(116)

Pati Argentinos Vyriausybė yra pripažinusi, kad, taikant jos priemonių rinkinį, buvo sėkmingai siekta nurodyto politikos tikslo remti biodyzelino pramonę. Argentinos Vyriausybė 2012 m. paskelbtoje toliau nurodytoje savo bendroje rezoliucijoje tvirtino, kad nustatyta viešoji politika apima įvairius biodyzelino pramonės skatinimo mechanizmus. Ji taip pat tvirtino, kad tai paaiškina sėkmingus šio gamybos sektoriaus veiklos rezultatus; pagrindinės jo žaliavos bendrasis pelnas perdirbimo etape viršijo 25 % (56). Šis pelnas, atrodo, buvo gautas daugiausia dėl biodyzelino ir sojų eksporto muitų skirtumų.

(117)

Apibendrinant pažymėtina, kad, kaip nustatė Komisija, Argentinos Vyriausybė sojų gamintojams pavedė arba nurodė vykdyti jos politiką, pagal kurią kurta suskaidyta vidaus rinka, o sojos vidaus biodyzelino pramonei tiektos už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(118)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija išplėtė pavedimo arba nurodymo sąvokų taikymo sritį, pabrėždama raginimo ir gairių sąvokas, nors pagal PPO reikalavimus atsakomybės perdavimas turi būti aiškus ir teigiamas veiksmas, skirtas konkrečiai šaliai, o jo tikslas turi būti konkreti užduotis arba pareiga. Vien Vyriausybės politikos pareiškimai negali būti laikomi užsakymu, o tariamas užsakymas arba pavedimas negali būti atsitiktinis arba vien šalutinis Vyriausybės reglamentavimo poveikis.

(119)

Komisija su tuo nesutiko. Kaip nurodyta 117 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į 93 konstatuojamojoje dalyje nurodytą PPO teismo praktiką, Komisija rado esminių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad Argentinos Vyriausybė ėmėsi aiškių ir teigiamų veiksmų pavesti arba nurodyti sojų augintojams parduoti savo sojas biodyzelino pramonei už mažesnį nei tinkamas atlygį. Vyriausybės veiksmus ir sojas auginančių ūkininkų elgesį sieja „įrodomas ryšys“, todėl šių ūkininkų veiksmus galima susieti su Argentinos Vyriausybe. Argentinos Vyriausybė nepagrindė savo tvirtinimo, kad Komisijos rastus įrodymus būtų galima laikyti vien Argentinos Vyriausybės politikos pareiškimais. Pavyzdžiui, Argentinos Vyriausybė neužginčijo, kad buvo nurodyti iš šių pareiškimų kylantys politikos tikslai; Argentinos Vyriausybė taip pat nepaneigė pareiškimų, kuriuose džiaugiamasi tuo, kad ribojamosiomis priemonėmis sėkmingai siekiama politikos tikslų remti Argentinos biodyzelino pramonę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(120)

Be to, Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos išvada, kad tai, jog platesnėje Argentinos Vyriausybės sukurtoje sistemoje esama įvairių mechanizmų, kuriais siekiama remti konkretų pramonės sektorių, yra svarbu siekiant nustatyti veiksmų pobūdį, yra akivaizdžiai neteisinga, nes eksporto mokesčiai nėra įtraukti į pagrindinio reglamento 3 straipsnio i–iii punktus (arba į SKP sutartį) ir nepatenka į pagrindinio reglamento 3 straipsnio iv punkto taikymo sritį.

(121)

Vien dėl to, kad eksporto mokesčiai pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai nepaminėti, nereiškia, kad jie negali būti finansinio įnašo pobūdžio ir todėl patektų į subsidijos apibrėžties pagal pagrindinį reglamentą ir SKP sutartį taikymo sritį. Komisija pateikė išsamių įrodymų dėl to, kad sojoms taikytu eksporto mokesčiu kartu su kitomis priemonėmis naudotasi kaip priemone raginti sojų augintojus laikytis nurodytų politikos tikslų taip, kad jis prilygsta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai kompensuotinai subsidijai. Kadangi Argentinos Vyriausybė nepagrindė tvirtinimo, kodėl eksporto mokesčio sojoms nebūtų galima laikyti kompensuotina subsidija, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė nesutiko su Komisijos 121 konstatuojamojoje dalyje nustatytu faktu, kad Argentinos Vyriausybė nepagrindė savo tvirtinimo, kodėl eksporto mokesčio sojoms nebūtų galima laikyti kompensuotina subsidija.

(123)

Per visą tyrimą Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad eksporto mokesčiai nustatyti siekiant generuoti pajamas, bet nepateikė šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų nė dėl vieno iš teisėkūros procedūra priimtų aktų, kuriais nustatomas arba keičiamas eksporto mokestis sojoms. Iš tikrųjų, remdamasi esamais įrodymais, Komisija nusprendė, kad eksporto mokesčiai yra viena iš priemonių, kuriomis Argentinos Vyriausybė naudojosi siekdama remti biodyzelino pramonės plėtrą. Todėl Komisija priėjo prie kitokios išvados – ji paaiškinta pirmiau išdėstytose 89–90 konstatuojamosiose dalyse – ir pirminį Argentinos Vyriausybės tvirtinimą atmetė.

(124)

CARBIO tvirtino, kad Komisija nesilaikė aukšto standarto, kurio reikia laikytis siekiant įrodyti pavedimą arba nurodymą. Sojų augintojai ir toliau gali laisvai spręsti, ar gaminti, parduoti ir eksportuoti savo sojas. Nė vienu iš sojoms taikomu eksporto mokesčio elementu nepavedama arba nenurodoma sojų augintojams priimti kurį nors iš šių sprendimų.

(125)

Komisija nesutiko su tuo, kad šiuo atveju nesilaikyta pavedimo arba nurodymo standarto, kaip išdėstyta 82 konstatuojamojoje dalyje. Be to, CARBIO tvirtinimas, kad sojų augintojai gali laisvai nustatyti sojų kainą, yra neteisingas. Per tikrinamąjį vizitą Argentinos Vyriausybė paaiškino, kaip Vyriausybė nustato sojų eksportui taikomą FOB kainą. Ir sojų eksporto kaina, ir jų vidaus rinkos kaina yra daug mažesnės už pasaulinę rinkos kainą, todėl sojų augintojų laisvė nustatyti savo kainas yra ribota. Galiausiai CARBIO neatsižvelgia į tai, kad eksporto mokestis yra ne vienintelė priemonė, kurią Argentinos Vyriausybė parengė siekdama teikti nurodymus sojų augintojams. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(126)

CARBIO taip pat užginčijo 112 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Komisijos nustatytą faktą, kad sojų augintojai negali parduoti geresnėmis kainomis, kurios Argentinoje vyrautų nesant šių priemonių, ir savo tvirtinimą grindė nurodydama Vidaus prekybos komisijos tyrimo dokumentą, kuriame nurodyta, kad, panaikinus sojoms taikomą eksporto mokestį, sojų vidaus rinkos kainos padidėtų tik 1,2 % (57).

(127)

Vis dėlto Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis žurnale American Journal of Agricultural Economics paskelbtu tyrimu (58), jei nebūtų taikomas eksporto mokestis, sojų vidaus rinkos kaina galėtų būti gerokai – iki 26,0 % – didesnė. Be to, CARBIO nurodytame tyrimo dokumente taip pat nurodyta, kad, panaikinus sojoms taikomą eksporto mokestį, sojų pasaulinė vidaus rinkos kaina sumažėtų 18 %. Taigi, teoriškai panaikinus 23,5 % eksporto mokestį, skirtumo tarp Argentinos kainos ir pasaulinės rinkos kainos beveik nebeliktų.

(128)

Todėl Komisija pakartojo išvadą, kad sojų augintojai raginami toliau auginti ir parduoti sojas Argentinoje, nesudarant jiems sąlygų parduoti jas geresnėmis kainomis, kurios Argentinoje vyrautų nesant šių priemonių.

(129)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO pakartojo savo tvirtinimus, kad:

(130)

Argentinos Vyriausybė ir CARBIO taip pat nesutiko su Komisijos teisiniu sąvokų „pavesti“ ir „nurodyti“ aiškinimu. Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad tai, kaip Komisija vertina finansinį įnašą, labai primena PPO teismo praktikoje aiškiai kategoriškai atmestą vadinamąjį „poveikiu grindžiamą požiūrį“.

(131)

CARBIO taip pat tvirtino, kad dabartinė sojų pasaulinė rinkos kaina neatitinka tos sojų vidaus rinkos kainos Argentinoje, kuri galiotų, jei nebūtų taikomas eksporto mokestis.

(132)

Kadangi Argentinos Vyriausybė arba CARBIO vien pakartojo pirmiau pateiktus argumentus, bet nė vieno iš šių tvirtinimų nepagrindė, Komisija juos atmetė.

(133)

Toliau Komisija vertino, ar Argentinos sojų augintojai yra privatūs subjektai, kuriems Argentinos Vyriausybė davė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytą pavedimą arba nurodymą.

(134)

Atrinkti Argentinos eksportuojantys gamintojai visas biodyzelino gamybai naudotas sojas pirko iš vidaus šaltinių. Jos buvo perkamos iš privačių sojų ūkių, nepaisant nedidelio sojų kiekio, tiekto iš valstybei priklausančios bendrovės YPF.

(135)

Todėl remdamasi turima informacija Komisija nusprendė, kad visi sojų augintojai yra privatūs subjektai, kuriems Argentinos Vyriausybė davė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytą pavedimą tiekti sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(136)

Paskui Komisija tikrino, ar sojų augintojai iš tikrųjų vykdė Argentinos Vyriausybės politiką tiekti sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį. Reikėjo išsamiai išnagrinėti Argentinos rinkos raidą taikant atitinkamą lyginamąjį rodiklį. Atsižvelgdama į 64 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, Komisija, siekdama nustatyti, ar sojų augintojai tiekė sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį, nusprendė iš dalies remtis turimais faktais.

(137)

84–116 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priemonių rinkiniu Argentinos Vyriausybė sojų augintojus ragino parduoti sojas vietoje už mažesnes kainas, nei jos būtų parduodamos kitomis aplinkybėmis (t. y. jei šios priemonės nebūtų taikytos, sojų augintojai būtų eksportavę sojas už daug didesnę pasaulinę rinkos kainą arba būtų tiesiog pritaikę savo pasiūlą prie rinkos suvaržymų). Tačiau sojų augintojai to nedarė dėl Argentinos Vyriausybės politikos skatinti tolesnės gamybos grandies biodyzelino pramonės plėtrą.

(138)

Iš 1 lentelės matyti, kad beveik visos vidaus vartojimui skirtos sojos smulkinant toliau perdirbamos į sojų aliejų. Sojų gamybos, eksporto, importo ir smulkinimo vidaus rinkoje duomenys pagal atitinkamus metus yra šie:

1 lentelė

Argentinos sojų, sojų aliejaus ir biodyzelino gamyba

(139)

Iš 1 lentelės matyti, kad sojų gamyba padidėjo nuo 26,7 mln. metrinių tonų 2001 m. iki 40,5 mln. metrinių tonų 2006 m. (59) Dėl šio sojoms taikomo eksporto mokesčio padidėjimo sojų gamyba ne sumažėjo, bet ekonominiu požiūriu neracionaliai padidėjo. Iš tikrųjų, nesant raginimo įvairiomis Argentinos Vyriausybės priemonėmis, tiekėjai, kuriems taikomi eksporto apribojimai, prisitaikytų prie rinkos sąlygų. Vis dėlto šiuo atveju, užuot mažinę savo gamybą, sojų augintojai taip pat naudojosi pranašumais, teikiamais siekiant politikos tikslo skatinti ir kurti konkurencingą biodyzelino pramonę, o tam reikėjo, kad biodyzelino gamintojams būtų tiekiamas tam tikras sojų kiekis mažesnėmis nei tarptautinės kainomis.

(140)

Ši tendencija (metrinėmis tonomis) matyti iš toliau pateiktos 2 diagramos:

2 diagrama

Sojų perdirbimas Argentinoje

Sojų smulkinimas

Sojų importas

Sojų eksportas

Sojų gamyba

2017

2016

2015

2014

2013

2012

2011

2010

2009

2008

2007

Šaltinis: 138 konstatuojamosios dalies lentelėje pateikti duomenys.

(141)

Iš 1 lentelės ir 2 diagramos matyti, kad beveik visa vidaus vartojimui skirta sojų produkcija buvo smulkinama ir kad ją smulkinant gautas sojų aliejus daugiausia buvo naudojamas biodyzelinui gaminti.

(142)

Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO tvirtino, kad, Komisijos teigimu, visos vidaus rinkoje parduodamos sojos buvo naudojamos vien biodyzelinui gaminti. Komisija nurodė, kad taip nėra. Kaip nurodyta 141 konstatuojamojoje dalyje, sojos vidaus rinkoje parduodamos, kad jas smulkinant būtų galima gauti sojų aliejų ir sojų miltus. Gautas sojų aliejus naudojamas biodyzelinui gaminti, nes reikšmingos sojų aliejaus vidaus rinkos Argentinoje nėra. Dalis sojų aliejaus ir sojų miltų eksportuojama.

(143)

Be to, sojų eksportas vykdomas tik visiškai patenkinus sojų smulkinimo ir biodyzelino gamybos vidaus vartojimo poreikius. Iš 1 lentelės ir 2 diagramos taip pat matyti, kad eksporto apribojimų taikymo metais sojos neimportuotos arba jų importuota labai nedaug. Tai taip pat matyti iš nustatyto atrinktų eksportuojančių gamintojų verslo modelių. Iš tikrųjų nė vienas iš jų neimportavo sojų biodyzelino gamybai. Sojas jie importavo tik siekdami jas naudoti smulkinimo įrenginiuose, o tada visą gautą sojų aliejų ir miltus eksportuodavo iš Argentinos.

(144)

Todėl pagrindinis Argentinos Vyriausybės priemonės tikslas buvo pasiektas: viduje pagamintų sojų visiškai pakako, kad būtų galima atsižvelgti į vidaus biodyzelino gamybai skirtų žaliavų paklausą vidaus rinkoje, bet tai buvo nenaudinga sojų augintojams, kurie, nepatirdami eksporto apribojimų, savo pelną būtų optimizavę ir visą savo produkciją būtų eksportavę arba pardavę vidaus rinkoje už didesnes kainas.

(145)

Remiantis atitinkama PPO teismo praktika, kaip paaiškinta ypač 78 konstatuojamojoje dalyje, siekiant įrodyti, kad buvo duotas pavedimas ir nurodymas, dažniausiai Vyriausybė žaliavos gamintojams turėtų būti kaip nors grasinusi arba juos raginusi. Paliekant tam tikrą veiksmų laisvę, šis faktas nebūtinai turi būti atmetamas. Ši konkretaus atvejo analizė grindžiama įrodymais. Šiuo atveju svarbu tai, kad eksportas labai tarptautinėje biržos prekės rinkoje yra palyginti ribotas, nors Argentina yra viena iš pagrindinių sojų gamintojų pasaulyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaina tarptautinėse rinkose yra gerokai didesnė nei vidaus rinkos kaina Argentinoje (žr. 158 konstatuojamojoje dalyje pateiktą 3 diagramą).

(146)

Įrodymai Argentinos teisės aktuose (žr. 91–99 konstatuojamąsias dalis) rodo, kad Argentinos Vyriausybės politikos tikslas yra plėtoti didesnės pridėtinės vertės tolesnės gamybos grandies pramonės sektorius, įskaitant biodyzelino pramonę, ir sudaryti jiems palankias sąlygas. Be to, Argentinos Vyriausybė aiškiai nurodė savo tikslą apsaugoti tolesnės gamybos grandies pramonės sektorius nuo didėjančių tarptautinių kainų.

(147)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO tvirtino, kad Komisija nepateikė įrodymų dėl teiginio, kad sojų augintojai būtų linkę optimizuoti savo pelną.

(148)

Negavusi tiesioginės informacijos iš sojų augintojų, kaip paaiškinta 61–64 konstatuojamosiose dalyse, Komisija darė prielaidą, kad sojų augintojai yra rinkos ekonomikoje veikiantys racionalūs ekonominės veiklos vykdytojai, besistengiantys kuo labiau optimizuoti gaunamą naudą. Todėl ji nusprendė, kad sprendimas didinti sojų gamybą, kai dėl padidėjusio eksporto mokesčio mažėja kainos, yra neracionalus. Sojų augintojai toliau tiekia sojas, nepaisydami įvairių Argentinos Vyriausybės priimtų ribojamųjų priemonių, dėl Argentinos Vyriausybės patvirtintų veiksmų, kuriais sojų augintojai raginami kaip subjektai, įgyvendinantys nurodytus politikos tikslus remti biodyzelino pramonę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(149)

Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad sojų apdorojimas Argentinoje dėl sojoms taikomo eksporto mokesčių būtų kaip nors pakitęs.

(150)

Komisija su tuo nesutiko. Pirmiausia Komisija primena tai, kad Argentinos Vyriausybė nepadėjo Komisijai gauti reikiamos informacijos iš sojų augintojų, kuria remiantis būtų galima geriau įvertinti šių augintojų elgseną. Todėl Komisija manė, kad, remiantis turima informacija, Argentinos Vyriausybės priemonės (įskaitant eksporto mokestį) pakeitė sojų augintojų elgseną, kad būtų pasiektas Argentinos Vyriausybės norimas poveikis. Iš 1 lentelės matyti, kad, nepaisant 2007 m., t. y. prasidėjus biodyzelino gamybai dideliu mastu, padidėjusio eksporto mokesčio sojoms, sojų gamyba labai padidėjo. Be to, didelę dalį sojų aliejaus eksporto per tą patį laikotarpį pakeitė biodyzelino eksportas; iš to matyti, kad Argentinos Vyriausybės priemonės paskatino struktūrinius pokyčius, kuriais siekta didinti biodyzelino pramonės konkurencingumą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(151)

Taip pat akivaizdu, kad daugybė (apytiksliai 64 000) smulkiųjų sojas auginančių ūkininkų, net jei jiems Argentinos Vyriausybė oficialiai nesudaro kliūčių eksportuoti savo produktų, šia politika raginami beveik visą savo produkciją parduoti vidaus rinkoje už mažesnes kainas, nei galėtų parduoti tarptautinėse rinkose kitomis aplinkybėmis. Byloje nėra įrodymų, kad Argentinos Vyriausybė būtų kaip nors bandžiusi skatinti ir (arba) aktyviai tiesiogiai arba netiesiogiai padėti didinti eksportą ir taip didinti sojas auginančių ūkininkų pelną, nors buvo žinoma, kad smulkiesiems ūkininkams sunku rasti klientų užsienyje, bendrauti užsienio kalba ir sutvarkyti visus sudėtingus administracinius eksporto formalumus.

(152)

Kadangi kitų priešingų įrodymų byloje nėra ir atsižvelgiant į tai, kad Argentinos Vyriausybė nepakankamai bendradarbiavo ir šiuo atžvilgiu nepateikė susijusių įrodymų ir informacijos, Komisija padarė išvadą, kad iš šių įrodymų matyti raginimas, kad sojų augintojai parduotų savo produkciją vidaus rinkoje tolesnės gamybos grandies pramonės sektorių (įskaitant biodyzelino gamintojus) naudai, o ne didintų savo grąžą, be kita ko, ieškodami kitų būdų, pvz., pritaikant savo produkcijos gamybą arba net pereinant prie kitos rūšies gamybos (pvz., kitų grūdų).

(153)

Tai, kad sojų augintojai bent formaliai dar tebeturi tam tikrą veiksmų laisvę parduoti savo produkciją užsienyje ir kad labai nedidelis eksportas vykdytas, nepaneigia pagrindinės išvados dėl to, kad jiems buvo duotas pavedimas arba nurodymas, kaip nurodyta PPO teismo praktikoje dėl DRAMS (60).

(154)

Komisija taip pat analizavo dėl Argentinos Vyriausybės priemonių vykdyto sojų tiekimo poveikį vidaus rinkos kainai Argentinoje, jei šis poveikis buvo daromas.

(155)

Komisija naudojo vidutinę sojų vidaus rinkos kainą Argentinoje, grindžiamą Žemės ūkio verslo ministerijos pateiktais mėnesiniais šalies lygmens duomenimis iš Buenos Airių Rosarijaus, Bahia Blancos ir Keneno grūdų biržos.

(156)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai importavo šiek tiek sojų. Nors šios bendrovės šių importuotų sojų biodyzelinui gaminti nenaudojo – jos buvo naudojamos sojų aliejui gaminti, o vėliau šis aliejus buvo eksportuojamas, šio importo kainą būtų galima laikyti tipine, nes sojos buvo importuotos siekiant jas smulkinti ir reeksportuoti kaip sojų aliejų, o jų kaina atitiko pasaulinę sojų rinkos kainą.

(157)

Vidaus rinkos kaina kas mėnesį buvo lyginta su vidutine atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėta sojų FOB importo kaina.

(158)

Toliau pateiktoje 3 diagramoje matyti kainos svyravimai nagrinėjamuoju laikotarpiu, Argentinos vidaus rinkos ir pasaulinių rinkos kainų skirtumai procentais.

3 diagrama

Argentinos vidaus rinkos kainos, palyginti su pasaulinėmis rinkos kainomis

Kainos skirtumas (%)

Pasaulinė rinkos kaina (ARS už metrinę toną)

Argentinos vidaus rinkos kaina (ARS už metrinę toną)

2017M11

2017M09

2017M07

2017M05

2017M03

2017M01

2016M11

2016M09

2016M07

2016M05

2016M03

2016M01

2015M11

2015M09

2015M07

2015M05

2015M03

2015M01

Šaltinis: „Bloomberg“ ir viešai prieinamais duomenimis grindžiami Argentinos Vyriausybės pateikti duomenys.

(159)

3 diagramoje matyti Argentinos vidaus rinkos ir pasaulinių rinkos kainų skirtumai. Juos galima paaiškinti daugiausia sojoms taikytais eksporto mokesčiais. Nurodomoji Argentinos Vyriausybės politika trukdo sojų augintojams realizuoti pelną remiantis pasaulinėmis rinkos kainomis. Sojų augintojai faktiškai negali racionaliai rinktis parduoti savo produkcijos tarptautinėse rinkose už daug didesnę kainą.

(160)

Vietoj to jie gauna panašų pelną tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkose, nes mažina vidaus rinkos kainas eksporto mokesčio suma. Todėl Argentinos Vyriausybė mažina vidaus rinkos kainas vidaus gamybos pramonės naudai.

(161)

Argentinos Vyriausybė duoda nurodymus sojų augintojams, nes neleidžia jiems racionaliai rinktis. Be to, kaip matyti iš diagramos, vidaus rinkos ir tarptautinių kainų skirtumai ne tik išliko dideli, bet ir saugojo biodyzelino pramonę ir kitus tolesnės gamybos grandies pramonės sektorius (pvz., smulkintojus, daugiausia susijusius su biodyzelino gamintojais) nuo didžiausių kainų padidėjimų tarptautinėje rinkoje.

(162)

Todėl Argentinos Vyriausybės priemonių rinkiniu pasiektas iš anksto nustatytas tikslas: didėjant tarptautinėms kainoms, mažinti vidaus rinkos kainas vidaus pridėtinės vertės pramonės, įskaitant biodyzelino pramonę, naudai.

(163)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad Argentinos sojų augintojams buvo pavesta arba nurodyta tiekti sojas vidaus biodyzelino pramonei už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(164)

Dėl kriterijaus „paprastai suteikta“, kurio kolegija (61) dar nėra išsamiau paaiškinusi, Komisija laikė, kad šalyje esančių žaliavų tiekimas nacionalinėms bendrovėms yra funkcija, kuri yra paprastai suteikta Vyriausybei. Pagal bendrą tarptautinę teisę valstybės turi suverenią teisę į savo gamtos išteklius. Kadangi jos turi didelę veiksmų laisvę nustatyti, kaip eksploatuoti savo gamtos išteklius, jų suverenumas paprastai išreiškiamas Vyriausybės reglamentavimo įgaliojimais. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar Vyriausybė paprastai imasi šios funkcijos (62). Todėl Komisija laikė, kad Argentinos teritorijoje esančių sojų tiekimas Argentinos biodyzelino pramonei yra funkcija, kuri yra paprastai suteikta Vyriausybei.

(165)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO paprieštaravo Komisijos sprendimui, kad valstybė privalo atsakyti už privačių toje valstybėje išaugintų sojų tiekėjų priimtus sprendimus. CARBIO tvirtino, kad, norint įvykdyti kriterijų „paprastai suteikta“, visi su sojomis susiję sprendimai turi būti priimti atsižvelgiant į viešąjį tikslą. Vis dėlto, kaip CARBIO nurodė savo pateiktoje informacijoje, valstybė gali imtis veiksmų dėl savo gamtos išteklių. Tai patvirtina Komisijos poziciją, kad toks suverenumas paprastai reiškiasi Vyriausybės reglamentavimo įgaliojimais organizuoti valstybės gamtos išteklių naudojimą. Todėl, norint įvykdyti kriterijų „paprastai suteikta“, nebūtinai visi sprendimai dėl sojų turi būti priimami atsižvelgiant į viešąjį tikslą. Kitaip šiuos subjektus būtų galima laikyti valstybinėmis institucijomis, o jų veiksmus, kitaip nei pagal pavedimo arba nurodymo scenarijų, būtų galima susieti su valstybe. Pastaruoju atveju su valstybe turi būti galima nebūtinai susieti visus privačių subjektų veiksmus, bet tik konkretų nagrinėjamąjį veiksmą (t. y. žaliavos teikimą už mažesnį nei tinkamas atlygį). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė ir padarė išvadą, kad žaliavų, pvz., sojų, teikimas siekiant viešųjų tikslų (pvz., plėtoti biodyzelino pramonę) yra funkcija, kuri yra paprastai suteikta Vyriausybei.

(166)

Dėl kriterijaus „realiai nesiskiria“ Komisija pažymėjo, kad šis posakis atsirado 1960 m. kolegijos ataskaitoje dėl peržiūros pagal XVI:5 straipsnį, kuriame buvo pavartotas panašus posakis nusakant gamintojo finansuojamus mokesčius, kurie, kaip buvo laikoma, realiai nesiskyrė nuo Vyriausybės apmokestinimo ir subsidijavimo praktikos (63). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, norint patenkinti šį kriterijų būtina teigiama išvada, kad privačių subjektų prekių tiekimas (kuriems pavesta tai atlikti) realiai nesiskiria nuo prielaidos, kad Vyriausybė tokias prekes tiekė pati. Komisija mano, kad taip ir buvo. Užuot tiekusi žaliavas tiesiogiai biodyzelino pramonei, kad galėtų įgyvendinti savo viešosios politikos tikslus skatinti biodyzelino pramonės plėtrą, įskaitant jos eksporto galimybių didinimą, Argentinos Vyriausybė priemonių rinkiniu ragina privačius subjektus daryti tai jos vardu.

(167)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO tvirtino, kad Komisija nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad privačių tiekėjų priimti sprendimai dėl privačios nuosavybės žemėje Argentinoje išaugintų sojų gamybos ir pardavimo atitinka paprastai Argentinos Vyriausybei suteiktą funkciją.

(168)

Kaip Komisija išdėstė 164 konstatuojamojoje dalyje, šalyje esančių žaliavų tiekimas nacionalinėms bendrovėms yra paprastai Vyriausybei suteikta funkcija. Argentinos Vyriausybė arba CARBIO nepateikė pagrindžiamųjų argumentų arba įrodymų, kuriais ši išvada būtų paneigta, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Argentinos Vyriausybė naudojasi sojų augintojais, kad pasiektų konkretų politikos tikslą, o tai nesiskiria nuo situacijos, kurioje pati Argentinos Vyriausybė tiesiogiai būtų sojų augintoja.

(169)

Priemonių rinkiniu, įskaitant eksporto mokesčius, kiekybinius apribojimus, subsidijas vietos gamintojams ir viešus politikos pareiškimus, Argentinos Vyriausybė ragino vidaus sojų augintojus parduoti sojas vietoje ir pavedė arba nurodė jiems tiekti šią žaliavą Argentinoje už mažesnį nei tinkamas atlygį. Šiomis priemonėmis buvo pasiektas norimas tikslas – iškraipyti Argentinos sojų vidaus rinką ir mažinti kainą iki dirbtinai mažo lygio tolesnės gamybos grandies biodyzelino pramonės naudai. Funkcija tiekti sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį paprastai yra suteikta Vyriausybei, atsižvelgiant į viešąjį tikslą remti biodyzelino pramonę, o sojų augintojų ir gaminančių bendrovių praktika jį vykdyti realiai nesiskiria nuo paprastai Vyriausybių taikomos praktikos siekiant panašių politikos tikslų, teikiant kitokią paramą (pvz., dotacijas arba negaunant pajamų).

(170)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, kaip aiškinta ir taikoma atsižvelgiant į atitinkamą PPO standartą pagal SKP sutarties 1.1 straipsnio a punkto iv ir iii papunkčius, Argentinos Vyriausybė teikė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv ir iii papunkčiuose nurodytą netiesioginį finansinį įnašą.

(171)

Komisija mano, kad finansinio įnašo ir (arba) paramos pajamoms arba kainoms palaikyti kategorijos nėra tarpusavyje nesuderinamos. Iš tikrųjų Apeliacinis komitetas yra patvirtinęs, kad Vyriausybės priemonės, kuriomis galima teikti subsidijas [kaip finansinį įnašą], dar labiau išplečiamos 1.1 straipsnio a dalies 2 punkte nurodyta paramos pajamoms arba kainoms palaikyti sąvoka (64). Šis aiškinimas taip pat dera su SKP sutarties tikslu ir paskirtimi, t. y. didinti ir gerinti su naudojimusi subsidijomis ir kompensacinėmis priemonėmis susijusias GATT drausmines priemones (65).

(172)

GATT 1994 XVI straipsnis taikomas bet kokiai subsidijai, įskaitant bet kokios formos paramą pajamoms arba kainoms palaikyti, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama didinti bet kurio gaminio eksportą iš jos teritorijos arba mažinti bet kurio gaminio importą į ją.

(173)

Sąvoka „bet kokia forma“ rodo šios kategorijos platumą, nes apima visų formų tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamą paramą pajamoms arba kainoms palaikyti. Žodyne „forma“ apibrėžiama kaip vienas iš įvairių buvimo arba reiškimosi būdų; rūšis, tipas arba veislė, taip pat būdas, metodas (66). Taigi „bet kokia forma“ apima bet kokį būdą, kuriuo Vyriausybė kam nors teikia paramą pajamoms arba kainoms palaikyti.

(174)

„Parama“ reiškia veiksmus, kuriais padedama užtikrinti sėkmę arba išlaikyti kieno nors vertę (67). Sąvoka „parama“ žemės ūkio srityje dažnai vartojama kalbant apie Vyriausybės paramos programas (68). Šiuo atveju SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 2 punkte „parama“ apibrėžiama kaip Vyriausybės veiksmai, kuriais padedama užtikrinti sėkmę arba išlaikyti kainų ar kieno nors gaunamų pajamų vertę.

(175)

Galiausiai nuoroda kaip nurodyta GATT 1994 XVI straipsnyje reiškia visų formų paramą pajamoms arba kainoms palaikyti, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai didinamas „bet kurio gaminio“ eksportas iš PPO valstybės narės teritorijos arba mažinamas šio gaminio importas į jos teritoriją. Šis galimas arba faktinis poveikis aiškiai nurodytas GATT 1994 XVI:1 straipsnyje: <…> įskaitant bet kokios formos paramą pajamoms arba kainoms palaikyti, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama didinti bet kurio gaminio eksportą iš jos teritorijos arba mažinti bet kurio gaminio importą į ją.

(176)

Taigi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas apima bet kokios formos Vyriausybės priemones, kuriomis kam nors tiesiogiai arba netiesiogiai teikiama parama pajamoms arba kainoms palaikyti ir kurių galimas arba faktinis poveikis (69) yra kurio nors gaminio eksporto iš PPO narės teritorijos didinimas arba šio gaminio importo į jos teritoriją mažinimas. Šis aiškinimas taip pat dera su SKP sutarties tikslu ir paskirtimi, t. y. didinti ir gerinti su naudojimusi subsidijomis ir kompensacinėmis priemonėmis susijusias GATT drausmines priemones (70).

(177)

Atsižvelgdama į šį aiškinimą, Komisija nagrinėjo ne tik tai, ar Argentinos Vyriausybės nustatytų priemonių rinkinį būtų galima apibūdinti kaip „finansinį įnašą“ tiekiant prekes už mažesnį nei tinkamas atlygį, bet ir tai, ar Argentinos Vyriausybės priemonių rinkinį taip pat būtų galima apibūdinti kaip į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį patenkančią paramą pajamoms arba kainoms palaikyti. Šiuo atžvilgiu Komisija, pirma, nagrinėjo, ar Argentinos Vyriausybė ketina remti biodyzelino pramonės kūrimą ir plėtrą; antra, kokias priemones Argentinos Vyriausybė nustatė siekdama remti biodyzelino pramonę, ir trečia, ar šios priemonės priskiriamos prie GATT 1994 XVI straipsnyje nurodytos bet kokios formos paramos pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti.

(178)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO tvirtino, kad Komisija savo argumentus grindė nepriimtinai plačiu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto b papunktyje vartojamų sąvokos „bet kokios formos pajamų ar kainų palaikymas“ aiškinimu, nes argumentavo, kad ji apima visų formų tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamą paramą pajamoms arba kainoms palaikyti ir bet kokį būdą, kuriuo Vyriausybė kam nors teikia paramą pajamoms arba kainoms palaikyti.

(179)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Šias sąvokas ji nustatė laikydamasi PPO teismo praktikos ir atsižvelgdama į „paramos pajamoms arba kainoms palaikyti“ aiškinimą. Kaip išsamiai paaiškinta toliau 186–195 konstatuojamosiose dalyse, Komisija ne tik atsižvelgė į Argentinos Vyriausybės taikytų priemonių poveikį, bet ir atidžiai analizavo Argentinos Vyriausybės taikytų priemonių politikos tikslus, šių priemonių pobūdį ir struktūrą, ir padarė išvadą, kad biodyzelino ir sojų kaina Argentinos vidaus rinkoje apima tiesioginį Vyriausybės įsikišimą į rinką taikant struktūrą, kuria nustatoma tam tikro dydžio prekės kaina (71). Dėl Argentinos Vyriausybės siekiamų politikos tikslų biodyzelino vidaus rinkos kainos, palyginti su eksportuojamo biodyzelino kaina, nustatomos dirbtinai didelės, todėl remia vidaus biodyzelino pramonę (žr. 189 ir 195 konstatuojamąsias dalis). Kartu, sojoms taikant eksporto mokestį, nustatoma dirbtinai maža sojų kaina, o ji taip pat remia vidaus biodyzelino pramonę.

(180)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė dėl SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 2 punkte vartojamo jungtuko „arba“ nesutiko su Komisijos aiškinimu, kad finansinio įnašo ir paramos pajamoms arba kainoms palaikyti kategorijos nėra tarpusavyje nesuderinamos.

(181)

171 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kodėl šių kategorijų nelaiko tarpusavyje nesuderinamomis. Vien lingvistinis SKP sutarties tekste vartojamo žodžio „arba“ paaiškinimas Komisijos argumentacijos nekeičia, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Argentinos Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisijos nustatyti faktai netinkamai grindžiami neleistinai plačiu SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „bet kokios formos paramos pajamoms arba kainoms palaikyti“ aiškinimu ir kad priskirdama eksporto mokesčių sistemą 1.1 straipsnio a dalies 2 punkto nuostatų taikymo sričiai Komisija taiko su PPO teismo praktika nesuderinamą poveikiu grindžiamą požiūrį.

(183)

Kadangi naujų Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų Argentinos Vyriausybė nepateikė, Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(184)

Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO, savo naudai cituodama kitą Kolegijos ataskaitos China – GOES (72) dalį, taip pat užginčijo Komisijos nustatytus faktus dėl paramos pajamoms ir kainoms palaikyti. CARBIO teigimu, parama pajamoms ir kainoms palaikyti neteikiama tokiomis aplinkybėmis, kai kainų kitimas yra netiesioginis kitos formos Vyriausybės įsikišimo poveikis (73).

(185)

Komisija nusprendė, kad CARBIO nuoroda į ataskaita China – GOES grindžiamą teismo praktiką nėra tinkama šiuo atveju, kuriuo išvados dėl paramos pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti yra grindžiamos ne netiesioginiu kainų poveikiu, bet su Argentinos Vyriausybe susietinais parengtais veiksmais, kurių tikslas yra padaryti tokį poveikį kainoms, kad būtų remiama biodyzelino pramonė. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(186)

Iš 89–100 konstatuojamosiose dalyse nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų matyti, kad Argentinos Vyriausybė taiko aiškią vidaus biodyzelino pramonės kūrimo ir plėtros rėmimo politiką. Konkrečiai 2006 m. gegužės 12 d. Įstatymu Nr. 26.093 (74) Argentinos Vyriausybė nustatė biokuro, įskaitant biodyzeliną, gamybos ir naudojimo vidaus rinkoje rėmimo sistemą. Šiuo įstatymu įsteigta vykdymo užtikrinimo institucija, kuriai pavesta skatinti ir kontroliuoti tvarią biokuro gamybą ir naudojimą (75). Be to, šiame įstatyme nustatyta, kad Žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ir maisto departamentas turi skatinti auginti augalus, skirtus biokuro gamybai, kuri skatina gamybos įvairinimą žemės ūkio sektoriuje, Mažųjų ir vidutinių įmonių departamentas turi skatinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės įsigytų biokuro gamybai skirto ilgalaikio turto, o Mokslo, technologijų ir gamybos inovacijų departamentas turi skatinti mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą ir technologijų perdavimą tarp, viena vertus, mažųjų ir vidutinių įmonių ir, kita vertus, atitinkamų viešosios nacionalinės mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos įstaigų (76).

(187)

Argentinos Vyriausybė teikė aiškią paramą nuo 2001 m., kai įsigaliojo Dekretas 1396 (77). Šiuo dekretu nustatytas Biodyzelino konkurencingumo planas ir gamintojai atleidžiami nuo mokesčių, siekiant skatinti biodyzelino plėtrą, ir nurodyta, kad skystojo kuro ir gamtinių dujų mokesčių komponentas yra svarbi ekonominių signalų siuntimo priemonė (paryškinta). Šiam planui 2001 m. pritarė Kuro sekretorius; jis biodyzelino gamybos projektų rėmėjus patikino, kad biodyzelinui kuro mokestis ir toliau nebus taikomas, ir patvirtino Argentinos Vyriausybės vaidmenį, pažadėdamas, kad bus sukurta stabili reguliavimo sistema, ir pranešdamas, kad biodyzelino projektams bus taikomos pramonės skatinimo sistemos lengvatos ir kreditai. Jis taip pat skelbė, kad biodyzelino plėtros protagonistai turi būti žemės ūkio produktų gamintojai (78).

(188)

2004 m. vidaus biodyzelino skatinimas buvo įtvirtintas Rezoliucija 1156, kuria sukurta nacionalinė biokuro programa (79); šia programa Ekonomikos ir gamybos ministerija skatino vidaus biodyzelino pramonės technologinę plėtrą (80). Vidaus biodyzelino pramonės skatinimą Argentinos Vyriausybė aiškiai laikė Argentinos makroekonominio modelio dalimi (81).

(189)

2011 m. Centro de Economía Internacional nurodė (82), kad vidaus biodyzelino pramonės plėtros tikslas buvo ne mažinti iškastinio kuro naudojimą, bet didinti pridėtinę sojų vertę. Kaip biodyzelino pramonės plėtros priežastis ši mokslinių tyrimų institucija nurodė, be kita ko, didėjančią galimybę atsižvelgti į išorės rinkų poreikius ir eksporto muitų skirtumus, kuriais skatinama ne pagrindinių produktų, pvz., sojų, bet didesnės pridėtinės vertės gamyba (83).

(190)

Be to, 2011 m. atlikęs tyrimą Vyriausybės subjektas – Nacionalinis žemės ūkio technologijų institutas (Instituto Nacional de Tecnología Agropecuaria, INTA) (84) padarė išvadą, kad įprasta, kad dėl įvairių priežasčių įvairia politika valstybė skatina biodyzelino rinką, [k]itaip tariant, tikėtinas dirbtinis rinkos skatinimas ir tai, kad be valstybės rinka praranda ekonominę svarbą ir kad akivaizdi išvada yra ta, kad biodyzelinas, atrodo, neskatina sojų gamybos ir kad priežastinis ryšys yra priešingos krypties.

(191)

Ši parama toliau teikta po tiriamojo laikotarpio, nes 2018 m. vasario mėn. energetikos ministras, Santos Fė gubernatorius ir CARBIO susitarė įsteigti bendrą darbo grupę, kuri galėtų geriau kurti ir tobulinti nacionalinę biodyzelino strategiją (85).

(192)

2010 m. Argentinos Vyriausybė vidaus rinkai nustatė maišymo įgaliojimą, pagal kurį iš Argentinos kuro bendrovių buvo reikalaujama pirkti biodyzeliną ir, prieš parduodant, sumaišyti jį su mineraliniu dyzelinu (86). Šis maišymo įgaliojimas buvo nustatytas kartu su 2010–2015 m. Argentinos Vyriausybės ir biodyzelino gamintojų sudarytais biodyzelino tiekimo susitarimais. Šie tiekimo susitarimai buvo sudaryti todėl, kad biokurą svarbu įtraukti į šalies energetikos sistemą, todėl buvo būtina nustatyti aiškias gaires, kuriomis užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas nacionalinės vykdomosios valdžios pasiūlytų tikslų įgyvendinimas (87), taip pat atsižvelgiant į nacionalinės valstybės tikslus skatinti žemės ūkio pramonės veiklą, kuria kuriama pridėtinė nacionalinėje teritorijoje gaminamų žaliavų vertė (88).

(193)

Kaip aprašyta 265–267 konstatuojamosiose dalyse, po 2015 m. Argentinos Vyriausybė biodyzelino tiekimo susitarimų nepasirašė, bet toliau skyrė kvotas ir nustatė kainą, už kurią maišančiosios bendrovės turi pirkti biodyzeliną. Kvota buvo grindžiama tikėtinu kiekiu, kurio vidaus rinkai reikia siekiant įvykdyti maišymo įgaliojimą. Eksportuoti buvo galima tik likusią Argentinos produkciją.

(194)

Biodyzelino kaina vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatoma kas mėnesį; didelėms įmonėms, didelėms nesusijusioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikytos skirtingos kainos. Biodyzelino vidaus rinkos kaina buvo grindžiama šia formule:

sojų aliejaus sąnaudos (paskelbtos Žemės ūkio ministerijos) + metanolio sąnaudos + darbo sąnaudos + kitos sąnaudos + kapitalo grąža (nustatyta kaip 3 %) (89)

(195)

Kvotos nebuvo paskirtos nė vienai iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių ir nė viena iš jų tiriamuoju laikotarpiu netiekė produkcijos vidaus rinkai. Vis dėlto atrodo, kad vidutinės nustatytos kainos vidaus rinkoje yra didesnės už vidutinę eksporto kainą, ypač taikomą mažiesiems, vidutiniams ir dideliems nesusijusiems biodyzelino gamintojams. Todėl dirbtinai nustatydama didelę vidaus biodyzelino kainą Argentinos Vyriausybė vykdė politiką, kuria vidaus rinkoje parduodančioms mažosioms ir vidutinėms biodyzelino pramonės įmonėms teikta parama kainoms palaikyti.

(196)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė užginčijo nustatytą faktą, kad nustatyta dirbtinai didelė biodyzelino vidaus rinkos kaina.

(197)

Komisija su tuo nesutiko. Siekdama įvertinti biodyzelino vidaus rinkos kainų lygį, Komisija rėmėsi Argentinos Vyriausybės pateiktais viešaisiais duomenimis. Iš šių viešųjų duomenų buvo matyti, kad vidaus rinkos kainą nustato Argentinos Vyriausybė, todėl jos nepaliekamos rinkos jėgoms. Argentinos Vyriausybė neginčijo to, kad ji nustato biodyzelino vidaus rinkos kainas. Be to, iš viešųjų duomenų buvo matyti, kad kaina, kurią mokėjo į šią rinką galinčios patekti bendrovės (t. y. mažosios ir vidutinės įmonės) faktiškai buvo didesnės už eksporto kainą. Šio kainų skirtumo Argentinos Vyriausybė taip pat nenuginčijo. Į tai atsižvelgdama, Komisija padarė išvadą, kad nustatyta dirbtinai didelė biodyzelino vidaus rinkos kaina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(198)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė teigė, kad nėra patvirtinta, jog tariamą paramą pajamoms arba kainoms palaikyti ir tolesnį poveikį eksporto didėjimui arba importo mažėjimui sieja priežastinis ryšys ir kad didžiausiems gamintojams trukdoma parduoti vidaus rinkoje.

(199)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Reguliuodama vidaus biodyzelino rinką ir paskirdama kvotą tik mažesnėms biodyzelino bendrovėms, Argentinos Vyriausybė sukūrė pramonę, kurioje didžiausiems gamintojams trukdoma parduoti vidaus rinkoje, todėl jie yra visiškai orientuoti į eksportą, ir taip skatino biodyzelino pramonės eksporto konkurencingumą. Be to, į 209 konstatuojamąją dalį įtrauktoje 2 lentelėje pateikti duomenys apie Argentinos biodyzelino gamybą nuo 2008 m. (kai Argentina pradėjo gaminti dideliu mastu) ir biodyzelino eksportą. Iš šios lentelės matyti, kad biodyzelino pramonei teikiama parama pajamoms palaikyti turėjo teigiamą poveikį eksportui, nes ši pramonė buvo sukurta kaip į eksportą orientuota pramonė ir tokia yra išlikusi iki šiol.

(200)

Kaip paaiškinta 186–191 konstatuojamosiose dalyse, Argentinos Vyriausybė aiškiai ketino remti visą biodyzelino vietos pramonę, kad ir kokia ji bebūtų: orientuota į vidaus rinką ar į eksportą. Vis dėlto nė vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo reikšmingas. Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai aiškino, kad vidaus paklausą patenkino mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms Argentinos Vyriausybė buvo skyrusi kvotas, pasiūla. Tai, kad didelėms bendrovėms buvo nustatyta speciali kaina, nekeičia to, kad nė viena iš didelių įmonių tiriamuoju laikotarpiu nepardavė vidaus rinkoje. Taigi, trukdydama biodyzelino pramonei parduoti produkciją vidaus rinkoje, Argentinos Vyriausybė skatino Argentinos biodyzelino pramonės eksportą.

(201)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Argentinos Vyriausybė akivaizdžiai ketino remti biodyzelino pramonės kūrimą ir plėtrą.

(202)

Kaip aprašyta 186–201 konstatuojamosiose dalyse, Argentinos Vyriausybė siekė remti biodyzelino pramonę, nustatydama tam tikrą priemonių rinkinį, įskaitant eksporto mokesčius sojoms, eksporto kvotas kitų nei sojos grūdų gamybai, sojų importo draudimą laikotarpiu iki tiriamojo laikotarpio ir subsidijų teikimą sojų augintojams labiausiai atsilikusiose Argentinos provincijose. Šiomis priemonėmis Argentinoje vidaus biodyzelino pramonės naudai sukurta dirbtinė suskaidyta mažų kainų sojų vidaus rinka. Be to, 2006 m. Biokuro įstatymu (90) Argentinos Vyriausybė nustatė biodyzelino gamybos skatinimo sistemą. Kaip nurodyta taip pat 191 konstatuojamojoje dalyje, ši parama toliau teikta net po tiriamojo laikotarpio, kai Argentinos Vyriausybė kartu su kitomis valdžios institucijomis ir veiklos vykdytojais įsteigė bendrą darbo grupę, kuri galėtų tobulinti nacionalinę biodyzelino strategiją. Todėl, remdamasi turima informacija, Komisija daro išvadą, kad Argentinos Vyriausybė pastarąjį dešimtmetį taikė priemonių rinkinį, kuriuo siekė kurti, plėtoti ir remti biodyzelino pramonę.

(203)

Taikydama 186–201 konstatuojamosiose dalyse aprašytą priemonių rinkinį, Argentinos Vyriausybė biodyzelino pramonei teikia paramą pajamoms palaikyti. NET jei būtų galima argumentuoti, kad Argentinos Vyriausybės sojų augintojams taikytos priemonės neprilygsta pavedimui arba nurodymui, nors taip nėra, Komisijos nuomone, jos bent jau prilygtų reguliavimo sąlygoms, kuriomis biodyzelino gamintojai gali įsigyti sojų mažesnėmis nei tarptautinės kainomis. 2012 m. rezoliucijoje (91) Argentinos Vyriausybė pripažino, kad 2012 m. biodyzelino pramonė dėl Argentinos Vyriausybės nustatytų priemonių rinkinio gavo iki 25 % pelną.

(204)

Be to, Argentinos Vyriausybė nustatė privalomus maišymo reikalavimus, pagal kuriuos Argentinos kuro bendrovės turėjo pirkti biodyzeliną už Argentinos Vyriausybės nustatytas dirbtinai dideles kainas. Kaip paaiškinta 3.3 skirsnyje, Komisija biodyzelino tiekimo susitarimų nelaiko kompensuojamais, nes eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu šios priemonės pranašumais nepasinaudojo. Vis dėlto šios sistemos taikymas rodo, kad Argentinos Vyriausybė biodyzelino pramonei taip pat teikia paramą kainoms palaikyti.

(205)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. Biokuro įstatymu (92) Argentinos Vyriausybė nustatė biodyzelino gamybos skatinimo sistemą, pagal kurią, be kita ko, teiktos paskatos remti šios pramonės plėtrą.

(206)

Visos šios priemonės rodo, kad Argentinos biodyzelino pramonė yra remiama ir dirbtinai skatinama. Tai Argentinos Vyriausybė netgi pripažino viename iš Nacionalinio žemės ūkio technologijų instituto leidinių, kuriame nurodyta, kad tikėtina, kad rinka yra dirbtinai skatinama ir kad be valstybės rinka praranda ekonominę svarbą (93) ir kad skirtingi eksporto mokesčiai yra aiški paskata gaminti biodyzeliną ir kad be valstybės pagalbos biodyzelino rinka nuo aliejaus, kaip vienintelio pardavimo produkto, pirkimo rinkoje priklausančioms bendrovėms nebūtų tvari (94).

(207)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pirmiau nurodytu priemonių rinkiniu Argentinos Vyriausybė biodyzelino pramonei tiesiogiai arba netiesiogiai teikia paramą pajamoms arba kainoms palaikyti, todėl padeda didinti jos konkurencingumą.

(208)

Be to, kaip nurodyta 199 ir 200 konstatuojamosiose dalyse, Argentinos biodyzelino pramonė buvo sukurta kaip į eksportą orientuotas sektorius, kuriame vyrauja pasaulinės rinkos kainos.

(209)

Iš 2 lentelės matyti, kad Argentinos biodyzelino pramonė iš pradžių buvo kurta kaip į eksportą orientuota pramonė, kurios beveik visa biodyzelino produkcija, ypač pirmaisiais metais, buvo eksportuota ir pagal bendrąją lengvatų sistemą pateko į didžiausias eksporto rinkas nuliniu tarifu (95).

2 lentelė

Argentinos biodyzelino gamyba ir eksportas (metrinėmis tonomis)

(210)

Taigi, remiant vidaus biodyzelino pramonę, sudarytos palankios sąlygos biodyzelino eksportui, todėl biodyzelino gamintojai galėjo nesąžiningai konkuruoti su kitų šalių biodyzelino gamintojais, kurie negalėjo naudotis mažesnių žaliavų kainų pranašumais. Dėl mažesnių sąnaudų buvo gaunamos didesnės pajamos, o jas buvo galima paversti papildomu pelnu arba naudotis jomis siekiant mažinti kainą, arba ir viena, ir kita. Argentinos biodyzelino pramonė daugiausia dėmesio tebeskiria eksporto rinkoms, pirmiausia – Sąjungos rinkai.

(211)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė nesutiko su Komisijos nustatytu faktu, kad Argentinos Vyriausybės nustatytų priemonių rinkinys priskiriamas prie GATT 1994 XIV straipsnyje ir SKP sutarties 1.1 straipsnio a dalies 2 punkte nurodytos bet kokios formos paramos pajamoms arba kainoms palaikyti, dėl kurios didėja biodyzelino eksportas.

(212)

Kadangi Argentinos Vyriausybė nepateikė daugiau šį tvirtinimą pagrindžiančių argumentų, Komisija jį atmetė.

(213)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Argentinos Vyriausybė tam tikru priemonių rinkiniu biodyzelino pramonei tiesiogiai arba netiesiogiai teikė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą paramą pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti.

(214)

Nustačiusi, kad priemonių rinkinys yra Argentinos Vyriausybės finansinis įnašas duodant privatiems subjektams pavedimą arba nurodymą ir (arba) parama pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti, remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, Komisija apskaičiavo subsidijavimo sumą, kaip gavėjui suteiktą naudą, kuri, kaip nustatyta, buvo suteikta per tiriamąjį laikotarpį.

(215)

Kadangi daugumos Argentinos Vyriausybės priemonių tikslas buvo dirbtinai mažinti sojų vidaus rinkos kainą ir todėl didėjo Argentinos biodyzelino gamintojų pajamos, Komisija aiškinosi, ar Argentinos Vyriausybei teikiant paramą biodyzelino pramonei suteikta nauda, remdamasi skirtumu tarp vidaus biodyzelino gamintojų mokėtų kainų ir lyginamojo rodiklio, grindžiamo Argentinoje vyraujančiomis sojų rinkos sąlygomis.

(216)

Komisija darė prielaidą, kad dėl šio skirtumo Argentinos biodyzelino gamintojai gavo daugiau pelno ir todėl šis skirtumas prilygsta bent naudai, gautai Argentinos Vyriausybei teikiant paramą pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti. Šiuo lyginamuoju metodu taip pat užtikrinta, kad į skaičiavimus nebūtų du kartus įtrauktos kitos vykdant šį tyrimą kompensuotos subsidijos, kuriomis Argentinos biodyzelino gamintojams taip pat teikiama parama pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti.

(217)

Pirmiausia Komisija apskaičiavo vidutinę svertinę sojų pirkimo kainą, kurią tiriamuoju laikotarpiu mokėjo atrinkti Argentinos gamintojai. Šis svertinis vidurkis apskaičiuotas kas mėnesį, atsižvelgiant į kainas, už kurias sojų augintojai tiekė sojas Argentinos biodyzelino gamyklai.

(218)

Vidutinė pirkimo kaina buvo pagrįsta kainomis be PVM ir kiekiais, nurodytais sąskaitų faktūrų, kurias pateikė bendrovės ir kurios buvo patikrintos per tikrinamuosius vizitus, sąraše pagal atskirus sandorius.

(219)

Šią vidutinę kainą reikėjo palyginti su atitinkamu lyginamuoju rodikliu. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punktą atlygio tinkamumas nustatomas atsižvelgiant į valstybėje, kurioje tiekta aptariama prekė, t. y. Argentinoje, vyravusias rinkos sąlygas, įskaitant kainą, kokybę, galimybes gauti, paklausą, transportavimą ir kitas pirkimo sąlygas (96). Ši nuostata atitinka SKP sutarties 14 straipsnio d punktą, į kurį atsižvelgiant ji turėtų būti aiškinama ir taikoma.

(220)

Sojos yra biržos prekė. Į Argentiną importuotas sojas galima prilyginti vietoje auginamoms sojoms. Atrinkti eksportuojantys gamintojai visas sojas importavo remdamiesi CIF verte, todėl vidutiniškai kaina buvo vienoda, neatsižvelgiant į kilmę. Faktinės į smulkinimo fabrikus CIF sąlygomis tiektų produktų importo kainos buvo tokios pat kaip pasaulinė rinkos kaina, kotiruojama kaip Meksikos įlankos FOB. Nustatyta, kad vietoje užaugintos sojos pirktos įvairiomis tarptautinės prekybos sąlygomis. Vis dėlto didelė dauguma įsigytų vietoje išaugintų sojų buvo taip pat tiekta vidaus smulkinimo fabrikams. Importuotos sojos sudarė didelį atrinktų eksportuojančių gamintojų įsigytų sojų kiekį, t. y. 4,6 %. Jas įsigyjant buvo sudaryta šimtai sandorių. Nors atrinktų eksportuojančių gamintojų tiekėjai skyrėsi ir buvo iš kelių kaimyninių šalių, nustatyta, kad, kaip aprašyta 223 konstatuojamojoje dalyje, importo kaina buvo vidutiniškai vienoda.

(221)

Todėl Komisija nusprendė, kad faktinės už importuotas sojas atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėtos kainos atitinka Argentinoje neiškraipytos rinkos sąlygas, įskaitant paprastai taikomus į galutinę kainą įtrauktus pristatymo mokesčius (97).

(222)

Tai, kad šis atrinktų eksportuojančių gamintojų importas buvo naudojamas ne biodyzelinui, bet sojų aliejui gaminti, šios išvados nekeičia, nes biodyzelinui gaminti skirtų sojų paklausą tiriamuoju laikotarpiu visiškai patenkino sojų vidaus pasiūla. Taip pat nėra įvairių sojų kokybės skirtumų, dėl kurių importuotų sojų nebūtų galima naudoti biodyzelinui gaminti. Todėl Komisija nusprendė, kad šis įsigijimas yra tinkamas lyginamasis rodiklis.

(223)

Tuo remdamasi Komisija taikė faktinę kainą, už kurią atrinkti eksportuojantys gamintojai – vien iš kaimyninių šalių – importavo sojas į Argentiną, neiškraipytoms šių produktų Argentinos vidaus rinkos kainoms artimiausiu pakaitiniu kintamuoju. Iš tikrųjų šios kainos buvo tokio pat lygio kaip pasaulinės rinkos kainos ir tiriamuoju laikotarpiu siekė vidutiniškai 6 043 ARS už metrinę toną.

(224)

Paskui Komisija lygino mėnesinę Argentinos gamintojų už vietoje išaugintas sojas mokėtą kainą su vidutine svertine faktine sojų importo kaina. Visas šis importas vykdytas pagal laikinojo importo sistemą ir jam nebuvo taikyti importo muitai, todėl faktinė atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėta kaina laikoma tinkama vyraujančiomis Argentinos rinkos sąlygomis.

(225)

Bendra skirtumo suma atitinka sutaupytas lėšas, kurias gavo Argentinos biodyzelino gamintojai, pirkę sojas iškraipytoje Argentinos rinkoje, palyginti su kaina, kurią jie būtų mokėję, jei šių iškraipymų nebūtų buvę. Galiausiai ši bendra suma atitinka naudą, kurią tiriamuoju laikotarpiu Argentinos Vyriausybė suteikė Argentinos gamintojams.

(226)

Remdamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija šias subsidijos sumas kaip atitinkamą vardiklį paskirstė visai sojomis grindžiamos atrinktų eksportuojančių gamintojų produkcijos apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes, teikiant šią subsidiją, nauda suteikta ne tik nagrinėjamam produktui arba eksportui skirtai produkcijai, bet visai sojomis grindžiamų produktų gamybai.

(227)

Laikotarpiui po tiriamojo laikotarpio Argentinos Vyriausybė priėmė Dekretą 1343/2016 (98), kuriuo nustatomas sojų ir sojų aliejaus eksporto mokesčio tarifas. Šis tarifas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį bus mažinamas 0,5 %. Todėl 2019 m. pabaigoje sojų eksporto mokestis bus sumažintas iki 18 %.

(228)

2018 m. rugsėjo 3 d. Argentinos Vyriausybė priėmė Dekretą 793/2018 (99), kuriuo nuo tos dienos nustatytas 18 % sojų eksporto mokesčio tarifas, bet įgyvendinamas papildomas 4 ARS eksporto mokestis vienam eksporto USD, o mokestis apskaičiuojamas remiantis eksportuotų sojų FOB verte, išreikšta USD. Iš to matyti, kad Argentinos Vyriausybė gali bet kada nuspręsti pakeisti eksporto mokesčio dydį.

(229)

Įvykiai po 2018 m. rugsėjo mėn. Komisijos sprendimo nenustatyti laikinųjų priemonių dar kartą patvirtina, kad Argentinos Vyriausybė turi teisę reguliariai keisti eksporto mokesčių sistemą. Pirmiausia rugsėjo mėn. dekretu nustatyta 12 % siekianti bendrojo eksporto mokesčio riba jau buvo padidinta iki 33 % įstatymu, kuriuo patvirtinamas 2019 m. biudžetas, ir ši riba gali išlikti galioti iki 2020 m. pabaigos (100).

(230)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodyta nauda bus teikiama ir po tiriamojo laikotarpio.

(231)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO tvirtino, kad lyginamasis importuotų sojų rodiklis neatitinka Argentinoje esančių rinkos sąlygų.

(232)

Argentinos Vyriausybės teiginys, kad importo kaina atitinka alternatyvios rinkos lyginamąjį rodiklį, rodo, kad neteisingai aiškinami faktai. Iš tikrųjų Komisija kaip lyginamąjį rodiklį taikė atrinktų eksportuojančių gamintojų iš tikrųjų mokėtą sojų importo kainą. Šią kainą Komisija laikė tinkamu lyginamuoju rodikliu konkrečiai dėl to, kad ši kaina atitiko Argentinos Vyriausybės priemonių nepaveiktas rinkos sąlygas Argentinoje (tai patikrinta šias importo kainas palyginus su tarptautinėmis kainomis). Komisija laikė CIF importo kainą tinkama, nes ji atitiko kainą uoste veikiančiame smulkinimo fabrike.

(233)

Komisija pripažino tai, kad lyginamasis rodiklis turėtų būti toks, kuriuo būtų atsižvelgiama į bet kokį konkurencinį vyraujančios šalies pranašumą. Tačiau nei Argentinos Vyriausybė, nei CARBIO nepagrindė teiginio, kad pasirinktas su šalimi susijęs lyginamasis rodiklis neatitinka Argentinoje vyraujančių rinkos sąlygų, ir nepateikė jį pagrindžiančių įrodymų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(234)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO nesutiko su tuo, kad už importuotas sojas mokėta kaina yra tinkamas lyginamasis rodiklis, nes ši kaina neatitiko rinkos sąlygų Argentinoje.

(235)

Komisija 220 ir 232–233 konstatuojamosiose dalyse išsamiai paaiškino, kodėl importuotas sojas laikė tipiškomis ir įsigytomis remiantis Argentinoje vyraujančiomis rinkos sąlygomis. Kadangi Argentinos Vyriausybė arba CARBIO nepateikė jų nesutikimą su šia išvada pagrindžiančių įrodymų, Komisija tvirtinimą atmetė.

(236)

Po informacinio dokumento atskleidimo atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad lyginamoji kaina, kuri yra grindžiama tos pačios biržos prekės kaina visai kitokiame regione, yra nepatikima. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai sojas importavo tik iš kaimyninių šalių. Todėl šie duomenys buvo neiškraipytai kainai Argentinoje, nesant Argentinos Vyriausybės paramos, artimiausias ir patikimiausias pakaitinis kintamasis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(237)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO taip pat tvirtino, kad, sojų eksporto mokestį sumažinus nuo 30 % iki 18 %, naudos nebėra.

(238)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad CARBIO neteisingai supranta eksporto mokesčio dydį. Dekretu 793/2018 nustatytas 18 % eksporto mokesčio dydis, bet taip pat įgyvendintas papildomas 12 % eksporto mokestis, taikant 4 ARS mokesčio ribą vienam eksporto USD. Faktiškai tai reiškia, kad buvo nustatytas apie 28 % eksporto mokestis, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu taikytu 30 % eksporto mokesčiu.

(239)

Komisija pastebėjo, kad šis pokytis įvyko po subsidijavimo tiriamojo laikotarpio. Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalį į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama. CARBIO nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių į šią informaciją turėtų būti atsižvelgiama.

(240)

CARBIO taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos tvirtinimą, kad įtarimas dėl subsidijos arba naudos dėl sojoms taikomos eksporto mokesčio nebėra pagrįstas. Komisija padarė išvadą, kad nedidelis sojoms taikomos eksporto mokesčio sumažėjimas maždaug 2 % neįrodo, kad subsidijomis naudos susijusiems eksportuotojams nebeteikiama. Komisija nusprendė, kad bet koks tolesnio sojoms taikomo eksporto mokesčio mažinimas arba panaikinimas turėtų būti tiriamas ne per dabartinį tyrimą, bet atliekant peržiūrą.

(241)

Be to, CARBIO tvirtino, kad bet kokia tariama Argentinos gamintojams suteikta nauda, padidėjus sojoms taikomam mokesčiui, būtų kompensuota padidėjus tiesioginiam biodyzelinui taikomam eksporto mokesčiui, todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą turėtų būti atimama iš visos apskaičiuotos subsidijos sumos.

(242)

CARBIO nepateikė pagrindimo, kad į Sąjungą eksportuotam biodyzelinui taikytas eksporto mokestis buvo konkrečiai skirtas subsidijai kompensuoti, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte. CARBIO taip pat neįrodė, kaip faktinis biodyzelinui taikomas eksporto mokestis kompensuoja Argentinos Vyriausybės priemonėmis, įskaitant eksporto mokestį sojoms, teiktą paramą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(243)

CARBIO pateikė daugiau konkrečių pastabų dėl eksporto mokesčių sistemos pokyčių po tiriamojo laikotarpio pabaigos, įskaitant biodyzelinui taikyto eksporto mokesčio didėjimą ir sojoms taikyto eksporto mokesčio pokyčius. Komisija atmetė tvirtinimą, kad šie pokyčiai yra svarbūs Komisijos išvadoms.

(244)

Pirma, po tiriamojo laikotarpio pabaigos biodyzelinui nustatytas eksporto mokestis nedarė akivaizdaus poveikio biodyzelino gamintojams suteiktos sojų tiekimu už mažesnį nei tinkamas atlygį grindžiamos naudos dydžiui.

(245)

Antra, eksporto mokestis sojoms tebetaikomas; be to, nepateikta įrodymų, kad po tiriamojo laikotarpio sojų kaina Argentinoje būtų padidėjusi ir todėl teoriškai būtų sumažėjęs naudos dydis.

(246)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė pabrėžė, kad Biudžeto įstatymo 81 straipsniu rugsėjo mėn. Dekretu 783/2018 nustatyta bendrojo eksporto mokesčio riba nepadidinama iki 33 %, nes 83 straipsnyje nustatyta, kad ribinė eksporto mokesčio norma sudaro 30 % apmokestinamosios vertės arba oficialios FOB kainos.

(247)

NET jei eksporto mokestis buvo apribotas 30 %, Komisijos išvada, kad pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodyta nauda bus teikiama ir po tiriamojo laikotarpio, tebegalioja.

(248)

Po informacinio dokumento atskleidimo atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl tiekiant sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį suteiktos naudos apskaičiavimo. Šios pastabos buvo susijusios su konkrečiomis bendrovėmis ir jose daugiausia buvo nurodytos korektūros klaidos arba reikalauta tolesnių patikslinimų.

(249)

Rastos korektūros klaidos buvo ištaisytos, pvz., siekiant užtikrinti kainos už vieną pirktą kilogramą tikslumą, buvo įtraukti nulinio kiekio sandoriai. Vis dėlto bendrovių prašymai pakeisti patikrintus duomenis, atlikus jų patikrinimą vietoje, buvo atmesti, nes Komisija negalėjo patvirtinti naujų nepatikrintų duomenų tikslumo.

(250)

Po galutinio faktų atskleidimo du eksportuojantys gamintojai, kurie prašė pakeisti patikrintus duomenis, vėl pateikė tą patį tvirtinimą, bet jis vėl buvo atmestas dėl tų pačių priežasčių kaip anksčiau.

(251)

Per klausymą po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO tvirtino, kad apskaičiuodama naudą Komisija, apskaičiuodama pirkimo kainą Argentinoje, turėtų neatsižvelgti į sojas, kurios buvo pirktos iš susijusių bendrovių. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu sojas Argentinoje pirko tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių tiekėjų, bet kainos buvo tos pačios. Tai aiškiai rodo, kad iš susijusių tiekėjų pirkta įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl Komisija nematė priežasties neįtraukti šių sandorių apskaičiuojant biodyzelino gamintojui suteiktos naudos, apskaičiuotos remiantis mėnesiniu vidutiniu kiekiu vienam įsigytų sojų kilogramui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(252)

Argentinos Vyriausybės priemonių rinkiniu siekta suteikti naudos tam tikriems pramonės sektoriams, įskaitant vidaus biodyzelino pramonę. Iš tikrųjų, net jei su sojomis susiję iškraipymai taip pat naudingi kitiems nei biodyzelinas tolesnės gamybos grandies produktams, naudą gali gauti tik tam tikri sojų vertės grandinės Argentinos pramonės sektoriai. Be to, nors įvairiomis priemonėmis biodyzelinui teikiama Argentinos Vyriausybės parama teikiama ir kitam biokurui, šios priemonės taikomos tik tam tikrai įmonių arba pramonės sektorių grupei. Todėl jos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(253)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO tvirtino, kad priemonės taikomos ne tik biodyzelino pramonei, todėl nėra skirtos konkrečiai jai. Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO šį tvirtinimą pakartojo, bet naujų įrodymų nepateikė. Komisija nusprendė, kad dėl tiektai prekei – sojoms – būdingų savybių šią prekę gali naudoti tik tam tikros įmonės (101). Todėl Komisija atmetė CARBIO tvirtinimą, kad subsidija nėra konkrečiai skirta biodyzelino pramonei.

(254)

Komisija padarė išvadą, kad Argentinos Vyriausybės priemonių rinkiniu, įskaitant sojų tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį, teikta parama biodyzelino pramonei. Argentinos Vyriausybė gavėjams teikė konkrečią naudą, todėl ji prilygsta kompensuotinai subsidijai.

(255)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO tvirtino, kad, darydama išvadą dėl finansinio įnašo ir arba paramos pajamoms ir kainoms palaikyti, Komisija rėmėsi tik sojoms taikytu eksporto mokesčiu.

(256)

Komisija su tuo nesutiko. Nuo tada, kai buvo inicijuotas šis tyrimas, Komisija nustatė, kad (be eksporto mokesčio sojoms) būta ir kitų Argentinos Vyriausybės taikytų priemonių, kurios būtų tiriamos vertinant Argentinos Vyriausybės paramą biodyzelino pramonei (102). Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija šį eksporto mokestį laikė viena iš priemonių Argentinos vidaus rinkoje tiekti sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį, o ši priemonė yra kompensuotina subsidija. Iš kitų Argentinos Vyriausybės taikytų priemonių matyti, kad Argentinos Vyriausybė nurodė sojų augintojams parduoti savo sojas biodyzelino pramonei už dirbtinai mažą kainą, todėl Argentinos Vyriausybė turėjo aiškų ketinimą remti vidaus biodyzelino pramonę.

(257)

Nors Komisija nustatė, kad kai kurios kitos tariamos skunde nurodytos subsidijos tiriamuoju laikotarpiu nebuvo kompensuojamoji subsidija (pirmiausia biodyzelino tiekimo susitarimas arba tam tikri atleidimai nuo mokesčių), jos sudarė neatsiejamą priemonių, kuriomis siekta remti biodyzelino pramonę, rinkinio dalį ir sustiprino prielaidą, kad biodyzelino pramonei teikta parama pajamoms ir (arba) kainoms palaikyti. Kitaip tariant, tai, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai kai kuriomis subsidijomis nesinaudojo, nepaneigia to, kad būta Argentinos Vyriausybės priemonių, kuriomis siekta remti vidaus biodyzelino pramonę, rinkinio.

(258)

Kad galėtų patvirtinti nustatytus faktus, Komisija nagrinėjo visus per šį tyrimą turimus įrodymus. Kaip pripažino Apeliacinis komitetas byloje US - Countervailing Duty Investigation on DRAMS, remiantis pavieniais netiesioginiais įrodymais pavedimo arba nurodymo nustatyti tikriausiai nepavyks; pavienių įrodymų svarba gali paaiškėti tik vertinant juos kartu su kitais įrodymais (103).

(259)

Todėl Komisija vertino ne tik eksporto mokestį sojoms, bet ir biodyzelino pramonei remti skirtų Argentinos Vyriausybės priemonių rinkinį ir per šį vertinimo procesą surinkusi visus – tiesioginius ir netiesioginius – įrodymus Komisija nustatė, kad, remiantis visais įrodymais, privatiems subjektams buvo duotas pavedimas arba nurodymas ir (arba) teikta parama pajamoms/kainoms palaikyti.

(260)

Nustatyta ši su šiuo priemonių rinkiniu susijusi šio tiriamojo laikotarpio atrinktų gaminančių eksportuotojų subsidijos norma:

3 lentelė

Argentinos Vyriausybės parama biodyzelino pramonei

(261)

Skundo pateikėjas tvirtina, kad Argentinos Vyriausybė pagal 2006 m. Biokuro įstatymo (2006 m. Įstatymo Nr. 26.093) (104) II skyrių su Argentinos biodyzelino gamintojais sudarė biodyzelino tiekimo susitarimus (toliau – susitarimai). Šie susitarimai sudaryti siekiant aprūpinti vidaus rinką biodyzelinu, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu nuo 2010 m. galiojusį maišymo įgaliojimą. Pagal šį įgaliojimą reikalaujama, kad maišančiosios bendrovės pirktų biodyzeliną ir, prieš jį parduodamos, maišytų jį su mineraliniu dyzelinu.

(262)

Argentinos Vyriausybė nustatė individualias ir kolektyvines vidaus rinkos aprūpinimo biodyzelinu kvotas; skundo pateikėjas tvirtina, kad šių susitarimų šalys, be kita ko, yra atrinkti eksportuojantys gamintojai, pvz., LDC, Vicentin ir Renova.

(263)

Susitarimuose nustatyta, kad gamintojai, kuriems skirtos kvotos, privalo maišančiosioms bendrovėms tiekti biodyzeliną už Argentinos Vyriausybės nustatytą kainą, kuria sąmoningai užtikrinama, kad būtų padengtos gamintojų gamybos sąnaudos ir kad jie gautų pelno.

(264)

Remdamasi tuo, kad buvo nustatyta dirbtinai didelė kaina ir kiekis, kurį gamintojai turėjo tiekti maišančiosioms bendrovėms, skundo pateikėjas tvirtina, kad tai yra kompensuojamoji subsidija.

(265)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad nuo 2015 m. kalendorinių metų biodyzelino tiekimo susitarimų pasirašyta nebuvo. Šis 2015 m. susitarimas pratęstas nebuvo ir nebegaliojo.

(266)

Vis dėlto pagal 2006 m. Įstatymą Nr. 26.093 Energetikos ir kalnakasybos ministerija, kaip galiojusios maišymo įgaliojimo sistemos įgyvendinimo užtikrinimo institucija, toliau skyrė kvotas ir nustatė kainas, už kurias maišančiosios bendrovės turi pirkti biodyzeliną. Tai de facto daryta nesudarius biodyzelino tiekimo susitarimo.

(267)

Tiriamuoju laikotarpiu Energetikos ir kalnakasybos ministerija, remdamasi apskaičiuota paklausa, Argentinos bendrovėms, kurių pajėgumai siekia iki 50 000 metrinių tonų biodyzelino per metus, skyrė kvotas.

(268)

Tiriamuoju laikotarpiu kvotos nebuvo skirtos nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(269)

Kadangi tiriamuoju laikotarpiu kvotos nebuvo skirtos nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, nė vienas iš jų nepardavė biodyzelino vidaus rinkoje pagal tiriamuoju laikotarpiu galiojusią kvotų sistemą. Be to, tiriamuoju laikotarpiu eksportuojančių gamintojų atžvilgiu negaliojo jokių biodyzelino tiekimo susitarimų. Todėl atrinkti eksportuojantys gamintojai naudos iš kvotų sistemos tiriamuoju laikotarpiu negavo.

(270)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad Banco de la Nación Argentina (BNA) yra vienas iš didžiausių šalies bankų ir kad jis visiškai priklauso valstybei. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Argentinos Vyriausybė faktiškai kasdien valdo BNA naudodamasi savo galiomis paskirti visus valdybos narius.

(271)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad BNA skolina pinigų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, o šios paskolos teikiamos taikant lengvatinius tarifus.

(272)

Per tikrinamąjį vizitą Argentinos Vyriausybėje Komisija paprašė pateikti išsamią informaciją apie visas BNA ir kitų valstybinių bankų suteiktas paskolas, taip pat nurodyti paskolų teikimo sąlygas ir taikytas palūkanų normas.

(273)

Siekiant išsiaiškinti, ar paskolos teiktos lengvatinėmis sąlygomis, atrinktoms bendrovėms suteiktos paskolos buvo tiriamos ir lyginamos su privačių bankų teiktomis paskolomis. Tai tirta atsižvelgiant į palūkanų normas ir paskolų sąlygas.

(274)

Įrodymų, kad paskolos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu teiktos lengvatinėmis sąlygomis, nerasta.

(275)

Komisija padarė išvadą, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu paskolų lengvatinėmis sąlygomis neteikta.

(276)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad 2006 m. Biokuro įstatymo (105) 15 straipsnyje biokuro gamintojams nustatyta galimybė mažinti mokesčio bazę, nuo kurios apskaičiuojamas tariamas minimalus pajamų mokestis. Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalį leidžiamas pagreitintas gamybos priemonių nusidėvėjimas.

(277)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Biokuro įstatymo 15 straipsnyje nustatytomis skatinamosiomis lengvatomis nepasinaudojo nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(278)

Tiriamuoju laikotarpiu šia priemone atrinkti eksportuojantys gamintojai nesinaudojo, todėl Komisija padarė išvadą, kad jos kompensuoti nereikia.

(279)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad Kordobos provincija pagal 2007 m. priimtą provincijos įstatymą Nr. 9397 (106) atleido biodyzelino pramonę nuo provincijos mokesčių. Šiame įstatyme nustatyta, kad vykdymo užtikrinimo institucijos patvirtinti biokuro gamybos, plėtros ir tvaraus naudojimo projektai penkiolika metų bus atleidžiami nuo mokesčių.

(280)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kordobos provincijoje įsikūrę biokuro gamintojai galėjo naudotis atleidimu nuo mokesčių. Provincijos įstatymo Nr. 9397 5 ir 6 skirsniuose nustatyta, kad biokuro gamybos, plėtros ir tvaraus naudojimo projektai atleidžiami nuo provincijos mokesčių. Komisija nerado įrodymų, o ir suinteresuotosios šalys netvirtino, kad provincijos įstatymu Nr. 9397 konkrečiai biodyzelino pramonei teiktos mokesčių lengvatos yra įtrauktos į platesnę Kordobos provincijoje plačiai taikomų mokesčių lengvatų sistemą.

(281)

Kordobos provincijoje įsikūrusios biodyzeliną gaminančios bendrovės 15 metų naudojasi atleidimu nuo pajamų, žyminio, nekilnojamojo turto, švietimo sistemos finansavimo fondo ir infrastruktūros darbų finansavimo fondo mokesčių. Provincijos įstatyme Nr. 9397 nustatyta, kad šis atleidimas nuo mokesčių taikomas biodyzeliną gaminančioms vietos bendrovėms. Kordobos provincijoje buvo įsikūręs vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, bet jis biodyzelino šioje provincijoje negamino. Kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų šioje provincijoje nebuvo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu atleidimu nuo mokesčių nepasinaudojo.

(282)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad Buenos Airių provincija priėmė 2006 m. Biokuro įstatymu grindžiamą provincijos įstatymą Nr. 13.719, kuriuo naudos gavėjai atleidžiami nuo mokesčių, jei pagal 2006 m. įstatymą yra priskiriami prie biokuro gamintojų ir įregistruoti kaip biokuro gamintojai.

(283)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Buenos Airių provincijoje įsikūrę biokuro gamintojai galėjo naudotis atleidimu nuo mokesčių. Vis dėlto šioje provincijoje nebuvo įsikūręs nė vienas iš atrinktų eksportuojančių biokuro gamintojų.

(284)

Komisija nustatė, kad provincijos įstatyme Nr. 13.719 nustatytu atleidimu nuo mokesčiu tiriamuoju laikotarpiu nepasinaudojo nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(285)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad pagal 2005 m. priimtą provincijos įstatymą Nr. 6.750 Santjago del Estero provincijos pramonės sektoriai galėjo naudotis įvairiomis mokesčių lengvatomis ir atleidimu nuo mokesčių.

(286)

Šioje provincijoje nebuvo įsikūręs nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(287)

Komisija nustatė, kad provincijos įstatyme Nr. 6.750 nustatytomis priemonėmis tiriamuoju laikotarpiu nepasinaudojo nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(288)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad eksportuojantis gamintojas Louis Dreyfus Argentina ir Cheneral Lagoso savivaldybė yra sudarę susitarimą dėl savivaldybės mokesčių. Šis susitarimas buvo paskelbtas kaip Savivaldybės potvarkis 26/2016 (107). Šiame susitarime nustatyta, kad Louis Dreyfus Argentina Cheneral Lagoso savivaldybei moka ne procentinę savo bendrųjų pajamų dalį (0,5 %), bet mėnesinę fiksuotąją sumą.

(289)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu susitarimas dar galiojo (108). Iš pokalbių su Cheneral Lagoso savivaldybės atstovais Komisija sužinojo, kad susitarimas galios iki 2020 m.

(290)

Atlikdama bendrovės LDC Buenos Airėse patikrinimą, Komisija tikrino LDC mokėtus savivaldybės mokesčius ir aiškinosi, kokius mokesčius šiai bendrovei būtų reikėję mokėti, jei šis susitarimas nebūtų galiojęs. Komisija nustatė, kad suma, kurią bendrovė LDC sumokėjo savivaldybei už 2017 m., buvo didesnė už sumą, kurią ši bendrovė būtų turėjusi sumokėti pagal standartinę mokesčių teisę.

(291)

Todėl Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu LDC šia priemone nepasinaudojo.

(292)

Skundo pateikėjas tvirtina, kad Dekretu 14/1994 paskelbtame Pacto Fiscal nustatytas atleidimas nuo mokesčių. Pacto Fiscal arba Federalinis Federalinės Valstybės ir provincijų valstijų užimtumo, gamybos ir augimo paktas buvo provincijų ir Nacionalinės Vyriausybės susitarimas, kuriuo nustatyti tam tikri provincijų mokesčių politikos principai.

(293)

Pacto Fiscal yra bendrasis susitarimas, kuriuo reikalaujama įgyvendinti jo principus, taikant provincijų teisę. Todėl Komisija nustatė, kad šis Pacto Fiscal buvo įgyvendintas praktiškai taikant jau aptartas provincijų mokesčių sistemas.

(294)

Todėl atskiros su šia priemone susijusios naudos Komisija nenustatė. Vis dėlto, kaip ir kitos priemonės, kuriomis nustatomos mokesčių lengvatos vietos biodyzelino pramonei, ši priemonė svarbi kaip šiai pramonei remti skirta Argentinos Vyriausybės priemonių rinkinio dalis.

(295)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad Santos Fė provincija provincijos įstatymu Nr. 8.478 (183.29 ir 127 straipsniais) ir Santos Fė provincijos įstatymu Nr. 12.692 (109) vietos biodyzelino pramonę atleido nuo įvairių mokesčių.

(296)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad viršenybę prieš Įstatymą Nr. 8.478 ir 183.29 bei 127 straipsnius turi arba juos pakeitė provincijos įstatymas Nr. 12.692. Provincijos įstatyme Nr. 12.692 nustatyta, kad provincijos mokesčiai netaikomi vietos bendrovėms, dalyvaujančioms su atsinaujinančiąja energija susijusių produktų mokslinių tyrimų, plėtros, kūrimo, gamybos ir naudojimo veikloje, ypač biodyzelino gamybos veikloje. Biokuro gamyba konkrečiai nurodyta provincijos įstatymo Nr. 12.692 5 straipsnio d punkte. Komisija nerado įrodymų, o ir suinteresuotosios šalys netvirtino, kad šia priemone konkrečiai tam tikrai pramonės sektorių kategorijai, įskaitant biodyzelino pramonę, teiktos mokesčių lengvatos yra įtrauktos į platesnę Santos Fė provincijoje plačiai taikomų mokesčių lengvatų programą.

(297)

Santos Fė provincijoje įsikūrusios biodyzeliną gaminančios bendrovės 15 metų atleidžiamos nuo pajamų, žyminio, nekilnojamojo turto mokesčių ir transporto priemonių rinkliavų. Provincijos įstatyme Nr. 12.692 nustatyta, kad šis atleidimas nuo mokesčių taikomas biodyzeliną gaminančioms vietos bendrovėms. Todėl šis atleidimas nuo mokesčių yra subsidija dėl Argentinos Vyriausybės negautų pajamų, de jure konkrečiai skirta tam tikriems pramonės sektoriams, įskaitant vidaus biodyzelino pramonę. Todėl tai yra nauda dėl kompensuotinos subsidijos.

(298)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Ši nauda apskaičiuota kaip viso mokesčio, mokėtino taikant įprastinį mokesčio tarifą, ir viso per tiriamąjį laikotarpį atrinktų eksportuojančių gamintojų iš tikrųjų sumokėto mokesčio skirtumas.

(299)

Po informacinio dokumento bei susijusių skaičiavimų atskleidimo atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir po tolesnio galutinio faktų atskleidimo dvi bendrovės tvirtino, kad turėtų būti taikomas kitas priskyrimo pagrindas (visa sojomis grindžiamų produktų apyvarta arba visos pramonės veiklos Santos Fė provincijoje apyvarta). Kadangi atleidimas nuo mokesčių bendrovėms buvo taikomas tik todėl, kad jos gamino biodyzeliną, Komisija nusprendė, kad šis atleidimas nuo mokesčių taikytas konkrečiai biodyzelino gamybai, ir todėl padarė išvadą, kad šį atleidimą reikėtų priskirti tik biodyzelino apyvartai, o ne visai bendrovės apyvartai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4 lentelė

Pagal Santos Fė įstatymus negautos provincijos pajamos

(300)

Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijavimo per tiriamąjį laikotarpį sumą. Siekdama apskaičiuoti bendrą subsidijų lygį, Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį kaip subsidijos sumą, palyginti su visa bendrovės apyvarta. Paskui šis procentinis dydis taikytas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį suteiktą subsidiją. Vėliau buvo apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai buvo apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(301)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir prekėms, kurioms taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatytą subsidijų sumą.

(302)

Vis dėlto nors ir, siekdama nustatyti, ar buvo vykdomas subsidijavimas, Komisija turėjo iš dalies remtis turimais faktais, ji neatmetė su Argentinos Vyriausybės parama biodyzelino pramonei susijusių nustatytų faktų.

(303)

Iš tikrųjų Komisija manė, kad turimi faktai, kuriais remtasi tais atvejais, neturi esminio poveikio informacijai, kurios reikia siekiant tinkamai nustatyti subsidijavimo sumą, nes Komisija rėmėsi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais importo duomenimis. Taikant šį metodą nedaromas poveikis eksportuotojams, kurių nebuvo prašyta bendradarbiauti atliekant tyrimą (110).

(304)

Atsižvelgiant į aukštą Argentinos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatyta didžiausios sumos, nustatytos atrinktoms bendrovėms, dydžio suma. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta suma bus taikoma toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(305)

Po galutinio faktų atskleidimo visi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad subsidijos sumas Komisija turėtų apskaičiuoti atsižvelgdama į eksporto mokestį biodyzelinui, kaip į naudos, gautos dėl sojoms taikyto eksporto mokesčio, kompensaciją. Šį tvirtinimą Komisija atmetė, nes nebuvo įrodymų, kad eksporto mokestį biodyzelinui Argentinos Vyriausybė nustatė siekdama kompensuoti naudą, gautą tiekiant sojas už mažesnį nei tinkamas atlygį.

(306)

Tos pačios eksportuojančios bendrovės taip pat prašė pakoreguoti antidempingo muitus. Komisija nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima taikyti šį koregavimą, nes nėra įrodymų, kad antidempingo muitai gali kompensuoti eksportuojantiems gamintojams suteiktas subsidijas. Bet kuriuo atveju šis tvirtinimas buvo atmestas, nes eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu antidempingo muitų faktiškai nemokėjo.

5 lentelė

Kompensuotinų subsidijų suma

(307)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 54 gamintojai, kurie buvo EBB nariai, ir dar 196 žinomi gamintojai ne nariai. Visi šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(308)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, Komisija preliminariai atrinko tris Sąjungos gamintojus, kurių pagaminamas kiekis sudarė 19 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto kiekio.

(309)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, Komisija dėl preliminariai atrinktų gamintojų gavo kelias pastabas. Preliminariai atrinkti gamintojai buvo trys pasiūlyti Sąjungos gamintojai: Bioagra-Oil SA (Lenkija), Masol Iberia Biofuel, S.L.U. (Ispanija) ir Saipol (Prancūzija).

(310)

CARBIO nurodė, kad visi trys pasiūlyti Sąjungos gamintojai nėra tinkami įtraukti į atrinktus gamintojus. CARBIO, be kita ko, nurodė, kad Saipol naudoja beveik vien rapsus iš Prancūzijos, o norėdama pasiekti didžiausią našumą ši bendrovė turi maišyti įvairių tipų žaliavas.

(311)

Be to, CARBIO nurodė, kad Masol daugiausia naudoja iš Indonezijoje veikiančios savo patronuojančiosios bendrovės už sandorių kainą gaunamą alyvpalmių aliejų.

(312)

Dėl Bioagra-Oil CARBIO nurodė, kad dėl konkretaus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu Lenkijoje šios bendrovės žaliavų pasirinkimas yra ribotas.

(313)

CARBIO taip pat siūlė į atrinktus Sąjungos gamintojus kaip tipiškas bendroves įtraukti ADM Hamburg AG arba Verbio. Dėl Verbio CARBIO taip pat nurodė, kad ši bendrovė yra gryno biodyzelino gamintoja (neturinti vertikaliai integruoto smulkinimo verslo), kad ji įsikūrusi prie Vokietijos ir Lenkijos sienos ir aprūpina platesnę Rytų Europos rinką, įskaitant Lenkijos rinkos dalį, kuriai netaikomas pirmiau nurodytas teisės aktas.

(314)

Skundo pateikėjas paaiškino, kad nei Saipol, nei Masol nenaudoja tik kurio nors vieno tipo žaliavos. Atliekant tyrimą patvirtinta, kad abi bendrovės – Saipol ir Masol – gamybai iš tikrųjų naudoja daugiau nei vieną žaliavą.

(315)

Remdamasi gautomis pastabomis, Komisija nusprendė palikti atrinktus gamintojus Saipol ir Masol Iberia Biofuel. Negavusi informacijos, kuria būtų paneigtas 312 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tvirtinimas, kad bendrovės Bioagra-Oil žaliavų pasirinkimas yra ribotas, atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija nusprendė ją pakeisti bendrove Verbio Vereinigte BioEnergie AG (Vokietija).

(316)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu visas Sąjungos pagamintas biodyzelinas sudarė apie 13 mln. tonų.

6 lentelė

Sąjungos biodyzelino gamyba (tonomis)

(317)

6 lentelėje pateikti visos Sąjungos biodyzelino gamybos skaičiai grindžiami iš EBB gautais duomenimis. EBB renka iš savo narių gaunamus su gamyba susijusius duomenis. Jos nariams tenka apie 70 % Sąjungos biodyzelino produkcijos. Su gamintojų ne narių, kurių produkcija sudaro apie 30 % Sąjungoje pagaminamo biodyzelino, gamyba susijusią informaciją ji renka iš atitinkamų nacionalinių pramonės asociacijų ir kitų viešai prieinamų šaltinių. EBB taikyta metodika ir surinktų duomenų teisingumas tikrintas per EBB patalpose surengtą tikrinamąjį vizitą pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį. Komisija su šiais duomenimis susijusių pastabų iš suinteresuotųjų šalių negavo.

(318)

Visa Sąjungos biodyzelino gamyba 2014–2016 m. laipsniškai padidėjo 5 %. Dar didesnis gamybos padidėjimas nustatytas tiriamuoju laikotarpiu: per jį gamyba padidėjo dar 10 procentinių punktų. Sąjungos gamyba tiriamuoju laikotarpiu tokia sparta kaip Sąjungos suvartojimas nedidėjo dėl tiriamojo laikotarpio pabaigoje prasidėjusio subsidijuojamo importo iš Argentinos į Sąjungą.

(319)

Biodyzelino suvartojimą Sąjungoje Komisija nustatė remdamasi Europos biodyzelino tarybos pateikta informacija ir statistiniais importo bei eksporto duomenimis.

(320)

Sąjungos suvartojimo raida:

7 lentelė

Sąjungos biodyzelino suvartojimas (tonomis)

(321)

Sąjungos suvartojimą Komisija apskaičiavo pridėdama biodyzelino importą į Sąjungą prie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje. Iki 2016 m. Sąjungos biodyzelino suvartojimas šiek tiek sumažėjo 4 %. Tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., jis padidėjo 19 %. Biodyzelino suvartojimas priklauso nuo dviejų svarbiausių veiksnių: dyzelino suvartojimo ir biodyzelino kiekio jame.

(322)

Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO atkreipė dėmesį į Sąjungos biodyzelino suvartojimo skaičiavimo metodikos patikslinimą ir šiuo atžvilgiu teigė, kad ji keista dėl nepatikimų Sąjungos pramonės gamybos duomenų.

(323)

Suvartojimo skaičiavimo metodiką Komisija pakeitė siekdama šį skaičiavimą supaprastinti ir kad į jį nereikėtų įtraukti Sąjungos eksporto lygio. Sąjungos pramonės gamybos lygio duomenys liko nepakeisti. Kaip paaiškinta 358 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino EBB taikytą duomenų, įskaitant gamybos duomenis, rinkimo metodiką ir nustatė, kad ji yra patikima.

(324)

Palyginti su iškastiniu kuru, gaminant biodyzeliną susidaro mažiau oro teršalų, pvz., kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, angliavandenilių ir toksinių oro teršalų, bet gali susidaryti daugiau azoto oksidų. Be to, kaip biodyzelino gamybos žaliavos naudojami augalai (sojos, alyvpalmės, rapsai ir pan.) kompensuoja ateityje išmesimą CO2, nes sugeria CO2 augdami.

(325)

Nuolatinį paklausos ir Sąjungos gamybos didėjimą lėmė Sąjungos energetikos politika. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 2009/28/EB (111) nustatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2020 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

(326)

Vadovaudamosi šia politika Sąjungos valstybės narės turi nusistatyti tikslą, kad iki 2020 m. biodyzelinas sudarytų 10 % visų parduodamų transporto degalų. Įgyvendinimas, dabartiniai lygiai ir biodegalų kiekio apskaičiavimo metodika ne visose Sąjungos valstybėse narėse yra vienodi, bet, vykdant įgaliojimą laipsniškai didinti jo kiekį, į įprastinį iškastinį dyzeliną įmaišomas biodyzelino kiekis jau dabar sudaro apie 5–7 %.

(327)

Tai, kad į įprastinį iškastinį dyzeliną įmaišoma daugiau biodyzelino, yra svarbus biodyzelino rinkos tendencijų Sąjungoje analizės aspektas. Biodyzelino gamybos sąnaudos ir kainos paprastai yra didesnės už iškastinio dyzelino gamybos sąnaudas ir kainas. Todėl degalų gamintojai (rafinavimo įmonės) perka biodyzeliną, kad galėtų maišyti jį su iškastiniais degalais, vien dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2009/28/EB.

(328)

Biodyzelino suvartojimas yra tiesiogiai susijęs su valstybėse narėse vykdomu įgaliojimu įmaišyti į iškastinį kurą tam tikrą kiekį biodyzelino. Vis daugiau valstybių narių pasiekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 2009/28/EB nustatytus iki 2020 m. įgyvendintinus tikslus, biodyzelino suvartojimas turėtų padidėti. Įtakos biodyzelino suvartojimui turi ir kiti veiksniai, pvz., platesnis transporto priemonių, kuriose naudojami dyzeliniai varikliai, naudojimas.

(329)

Biodyzelino importo apimtį Komisija nustatė remdamasi iš duomenų bazės „Surveillance 2“ (112) gautais statistiniais Sąjungos importo duomenimis. Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi 7 lentelėje nurodytu Sąjungos biodyzelino suvartojimu.

(330)

Biodyzelino importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą raida:

8 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(331)

Dėl Reglamentu (ES) Nr. 1194/2013 (113)2013 m. lapkričio 26 d. nustatytų antidempingo muitų importui, be kita ko, iš Argentinos, nuo 2014 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. iš Argentinos į Sąjungą neimportuota arba importas buvo nereikšmingas. Nereikšmingą importą iš Argentinos 2015 m. sudarė keturi atskiri importo sandoriai, apie kuriuos buvo pranešta Ispanijoje, todėl Komisija nelaiko jų tipiniais.

(332)

2017 m. rugsėjo mėn. šie iš Argentinos importuojamam biodyzelinui taikyti antidempingo muitai 2017 m. rugsėjo 18 d. Reglamentu (ES) 2017/1578 (114) buvo labai sumažinti, todėl importas iš Argentinos ėmė sparčiai ir labai didėti, todėl tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 2,8 % rinkos dalį.

(333)

Biodyzelino importo iš Argentinos į Sąjungą raida antrojo 2017 m. pusmečio mėnesiais:

9 lentelė

Importo apimtis (tonomis) per mėnesį

(334)

2017 m. sausio–rugpjūčio mėn. biodyzelino iš Argentinos neimportuota. Iš 9 lentelėje pateiktų statistinių mėnesinių importo duomenų matyti, kad, sumažinus iš Argentinos importuojamam biodyzelinui taikomus antidempingo muitus, biodyzelino importas sparčiai ir labai didėjo.

(335)

Mėnesinis biodyzelino importas iš Argentinos į Sąjungą laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio – per pirmuosius aštuonis 2018 m. mėnesius kito taip:

10 lentelė

Importo apimtis (tūkstančiais tonų) per mėnesį

(336)

2018 m. biodyzelinas iš Argentinos toliau importuotas. Eksportuojamas biodyzelinas į Sąjungos rinką atvežamas didelėmis pavienėmis siuntomis, paprastai pilnu laivu. Todėl analizuoti mėnesinį importo lygį nelabai prasminga.

(337)

Importo lygis pirmaisiais aštuoniais 2018 m. mėnesiais nesumažėjo. Apskaičiuota Argentinos importo į Sąjungą rinkos dalis, darant prielaidą, kad Sąjungos suvartojimas išliko nepakitęs, pirmaisiais aštuoniais 2018 m. mėnesiais siekė net 11,5 %. Iš to matyti, kad padidėjo ir apskaičiuota rinkos dalis, ir vidutinis mėnesinis importo lygis.

(338)

Taip pat svarbu pažymėti tai, kad, nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėjus registruoti importuojamą produktą, importo iš Argentinos lygis nesumažėjo. 2018 m. rugpjūtis netgi buvo tas mėnuo, kurio importo iš Argentinos lygis buvo antras pagal dydį per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(339)

Kaip nurodyta 334 konstatuojamojoje dalyje, importuoti iš Argentinos į Sąjungą pradėta tik besibaigiant tiriamajam laikotarpiui, o 2014–2016 m. neimportuota arba importas buvo nereikšmingas. Kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, 2015 m. ir tiriamuoju laikotarpiu matyti iš toliau pateiktos 11 lentelės.

11 lentelė

Importo kaina

(340)

Laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio vidutinė svertinė iš Argentinos importuoto 335 konstatuojamojoje dalyje aprašytos importo apimties biodyzelino kaina sumažėjo iki 613 EUR už toną. Taigi vidutinė importo kaina po tiriamojo laikotarpio, palyginti su importo kaina tiriamuoju laikotarpiu, sumažėjo 3,6 %.

(341)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(342)

Po informacinio dokumento atskleidimo ištaisyta su valiutos kursu susijusi korektūros klaida, padaryta konvertuojant Group T6 CIF vertes į eurus, todėl sumažėjo Group T6 CIF vertė eurais.

(343)

Po informacinio dokumento atskleidimo Komisija iš Argentinos Vyriausybės, CARBIO ir nesusijusio importuotojo Gunvor gavo pastabų dėl pakoreguotos importo iš atrinktų Argentinos gamintojų pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje CIF kainos.

(344)

Argentinos Vyriausybė, CARBIO ir nesusijęs importuotojas Gunvor tvirtino, kad biodyzelino eksporto iš Argentinos kaina turėtų būti padidinta pridedant 6,5 % konvencinius muitus. Be to, CARBIO ir nesusijęs importuotojas Gunvor tvirtino, kad biodyzelino eksporto iš Argentinos kaina turėtų būti taip pat padidinta pridedant nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., t. y. keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius, kuriais prasidėjo importas iš Argentinos, taikytas 6,5–8,1 % antidempingo priemones.

(345)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė savo pastabose nurodė, kad į Komisijos atliktą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą turėtų būti įtraukiami antidempingo muitai. CARBIO tokią pat pastabą dėl antidempingo muitų įtraukimo pateikė ankstesniame procedūros etape, o po galutinio faktų atskleidimo ją pakartojo. Šiuo atžvilgiu pastabų pateikė ir eksportuojantys gamintojai; jie tvirtino, kad reikėtų įtraukti antidempingo muitus.

(346)

Komisija sutiko su tvirtinimu, kad prie CIF kainos reikia pridėti konvencinius muitus, ir atitinkamai pakeitė savo skaičiavimus.

(347)

Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad prie CIF kainos reikia pridėti antidempingo muitus, nes šiuo atžvilgiu prašymą laikė nepagrįstu. Komisija manė, kad nagrinėjamojoje byloje tinkamiau analizuoti, kaip eksportuojantys gamintojai elgiasi nesant antidempingo muitų, nes pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies d punktą analizuodama žalos grėsmę ji turi analizuoti būsimą importo kainų poveikį Sąjungos pramonei. Be to, priemonės, kuriomis buvo nustatyti antidempingo muitai, nustotos taikyti 2018 m. spalio 18 d. (115) Todėl ateityje antidempingo muitai nebeturės poveikio importo kainoms, o jau surinkti antidempingo muitai turės būti grąžinti arba sumažinti atgaline data.

(348)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO savo pastaboje nurodė, kad, Komisijos tvirtinimu, per dabartinį tyrimą bendradarbiavo tik vienas nesusijęs importuotojas, todėl šioje byloje taip pat reikėtų taikyti per 2013 m. antidempingo tyrimą taikytas importo išlaidas. CARBIO taip pat tvirtino, kad Komisija nenurodė, kodėl ji atmetė atitinkamo nesusijusio importuotojo nurodytas importo išlaidas. Importuotojas Gunvor taip pat tvirtino, kad turėtų būti taikomos jo nurodytos faktinės importo išlaidos. Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO savo pastabose šį tvirtinimą pakartojo.

(349)

Komisija patvirtino tai, kad, taikant 341 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą metodiką, pridedant importo išlaidas remtasi importo išlaidomis, taikytomis per tyrimą, po kurio Reglamentu (ES) 1194/2013 buvo nustatyti antidempingo muitai (116). Šios išlaidos taikytos todėl, kad vienintelis per dabartinį tyrimą bendradarbiavęs nesusijęs importuotojas prašė išlaikyti duomenų konfidencialumą. Be to, ankstesniame tyrime taikytos importo išlaidos apėmė įvairių skirtingų importo išlaidų kategorijas ir kiekybinį jų įvertinimą. Per dabartinį tyrimą tokios informacijos iš bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo negauta. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad 2013 m. taikytos nagrinėjamojo produkto importo išlaidos ir tiriamuoju laikotarpiu patirtos importo išlaidos reikšmingai skiriasi. Be to, importo išlaidos 2013 m. buvo išreikštos eurais. Kadangi ARS valiutos kursas nuo 2012 m. mažėjo apie aštuonis kartus, o infliacija euro zonoje nuo 2013 m. buvo labai nedidelė (per pastaruosius šešerius metus iš viso sudarė apie 5 %), Komisija manė, kad tinkama taikyti per ankstesnį tyrimą nurodytas importo išlaidas.

(350)

Po informacinio dokumento atskleidimo Komisija ištaisė su atrinktų eksportuojančių gamintojų CIF vertės skaičiavimu susijusią korektūros klaidą.

(351)

Todėl Komisija lygino prireikus tinkamai pakoreguotas to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainas, atskaičius lengvatas ir nuolaidas.

(352)

Lyginant kiekvienos rūšies produkto kainas daugiausia dėmesio skirta RFT palyginimui, neatsižvelgiant į naudotą žaliavą. Kita savybė, į kurią atsižvelgė Komisija, buvo, ar produktas daugumoje valstybių narių buvo įtrauktas į apskaitą du kartus. Taikydamos „dvigubą apskaitą“, rafinavimo įmonės konkrečios rūšies biodyzelino kiekį savo gaminamuose degaluose į apskaitą gali įtraukti du kartus (pvz., „du kartus į apskaitą įtrauktas“ 3 % biodyzelino kiekis būtų laikomas atitinkančiu 6 % biodyzelino kiekio). Dėl Vokietijos, kurioje taikomas skirtingas išmetamo CO2 kiekio mažinimo veiksmingumo skaičiavimo būdas, Komisija taip pat atsižvelgė į šią Vokietijos rinkos ypatybę.

(353)

Komisija nustatė, kad dauguma galutinių biodyzeliną perkančių klientų nežino, kokios žaliavos naudotos gaminant, ir tuo nesidomi, bet reikalauja tam tikrą maksimalią RFT atitinkančio produkto. Ši temperatūra svyruoja atsižvelgiant į sezoną ir klimato sąlygas. Vasaros mėnesiais ir šiltesniuose regionuose klientams tinka didesnė RFT, o žiemos mėnesiais ir šaltesniuose regionuose jie reikalauja žemesnės RTF biodyzelino.

(354)

Palyginimo rezultatą Komisija išreiškė procentine atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu dalimi. Paaiškėjo, kad atrinktų eksportuotojų importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 9,5–15,2 %.

(355)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(356)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti žalos grėsmę ir neigiamą įtaką Europos pramonės pardavimo kainų lygiui, parduodamiems kiekiams, rinkos daliai ir pelnui, taikytas atrankos metodas.

(357)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir Europos biodyzelino tarybos pateikta informacija.

(358)

Komisija tikrino Europos biodyzelino tarybos pateiktų duomenų rinkimo metodiką ir informacijos pagrįstumą tinkamais dokumentais bei mokslinių tyrimų procedūromis.

(359)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(360)

Makroekonominiai rodikliai – tai gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijavimo suma ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo arba dempingo.

(361)

Mikroekonominiai rodikliai – tai vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(362)

Po informacinio dokumento atskleidimo Komisija išsiuntė dar du su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio susijusių klausimų rinkinius. Vienas klausimų rinkinys buvo išsiųstas trims atrinktoms bendrovėms, o kitas – EBB. Komisija išanalizavo visų atitinkamų šalių pateiktus atsakymus. Gauta informacija Komisija rėmėsi nustatydama su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio susijusius faktus.

(363)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(364)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo ir padidėjo iki 10 %, kad būtų galima atsižvelgti į didėjančią paklausą.

(365)

Su pajėgumais susijusius duomenis, panašiai kaip informaciją apie gamybą, EBB renka iš savo narių, įskaitant nacionalines asociacijas, o informaciją apie ne narių pajėgumus ji renka iš kitų viešai prieinamų šaltinių.

(366)

Į su gamybos pajėgumais susijusius skaičius neįtraukta daug nepanaudotais laikomų pajėgumų. EBB paaiškino, kad kai kurios įrengtos biodyzelino gamyklos kelerius metus nebuvo naudojamos ir todėl turėtų būti laikomos ilgą laiką nenaudotomis gamybai. Šiose gamyklose, nors jos formaliai įrengtos, nebūtų galima iš naujo pradėti gamybos investavus į techninį pritaikymą ir po ilgo laikotarpio.

(367)

Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 % (arba 4 procentiniais punktais) nuo 75 % iki 79 %. Didžiausią pajėgumų naudojimo lygį pramonė pasiekė tiriamuoju laikotarpiu.

(368)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(369)

2014–2016 m. Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo 4 %, o paskui tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 18 procentinių punktų, t. y. 14 % viršijo 2014 m. pardavimą.

(370)

Pardavimą skatino tie patys veiksniai kaip ir suvartojimą – jie aprašyti 324–328 konstatuojamosiose dalyse. 2014–2016 m. importas didelės įtakos pardavimo lygiui neturėjo, todėl pardavimo lygis ir rinkos dalis išliko stabilūs.

(371)

Padėtį rinkoje pakeitė 2017 m. importo iš Argentinos muitų sumažinimas. Nors importuoti pradėta tik besibaigiant metams, Sąjungos pramonė, palyginti su 2014 m., prarado 3,8 procentinio punkto rinkos dalies. Kaip paaiškinta 333 konstatuojamojoje dalyje, šis didelis rinkos dalies sumažėjimas sutampa su paskutinius keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius į Sąjungos rinką patekusio nagrinėjamojo produkto importu.

(372)

Po informacinio dokumento atskleidimo CARBIO pateikė pastabą dėl nustatytos 2015–2016 m. Sąjungos pramonės rinkos dalies ir nurodė, kad, nors importo iš Argentinos nebūta, Sąjungos pramonės rinkos dalis šiuo laikotarpiu mažėjo.

(373)

Patikrinusi atitinkamus duomenis Komisija nustatė, kad, informaciniame dokumente apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą, buvo padaryta klaida, todėl buvo neteisingai nustatytos Sąjungos pramonės rinkos dalys. Ši klaida buvo ištaisyta. Teisingi skaičiai pateikti 7 ir 13 lentelėse.

(374)

Ištaisius šią klaidą, Sąjungos rinkos dalis 2015–2016 m. išliko stabili ir sumažėjo tik tiriamuoju laikotarpiu dėl padidėjusios Argentinos importo apimties.

(375)

Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 %, Sąjungos pramonės pardavimas ir gamyba padidėjo atitinkamai tik 14 % ir 15 %. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti visais rinkos augimo pranašumais, nes didelę dalį šio augimo absorbavo tiriamuoju laikotarpiu padidėjęs subsidijuojamo Argentinos importo kiekis.

(376)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Užimtumas ir našumas

(377)

Užimtumo Sąjungoje raida skyrėsi nuo gamybos, pardavimo ir suvartojimo tendencijų. Palyginti smarkiai užimtumas padidėjo 2015 m. – per metus išaugo 15 %. Nuo tada, įskaitant tiriamąjį laikotarpį, jo lygis išliko stabilus.

(378)

Padidėjimą 2015 m. būtų galima laikyti Sąjungos pramonės reakcija į gerėjančias biodyzelino rinkos sąlygas ir būsimo gerėjimo lūkesčius. Tačiau nedidelis užimtumo sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu dar nėra reakcija į padidėjusį importą iš Argentinos. Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu pajėgumų dar nemažino, todėl užimtumas išliko stabilus.

(379)

Subsidijuojamo importo iš nagrinėjamosios šalies poveikis Sąjungos pramonei, atsižvelgiant į didelę šio importo apimtį ir mažas jo kainas, buvo didelis.

(380)

2013 m. lapkričio 26 d. Sąjunga biodyzelino importui – be kita ko, iš Argentinos – nustatė galutinius antidempingo muitus. Šie muitai buvo grindžiami žalos pašalinimo lygiais, siekusiais nuo 22 % iki 25,7 %.

(381)

Kaip nurodyta 332 konstatuojamojoje dalyje, šie antidempingo muitai 2017 m. rugsėjo mėn. buvo labai sumažinti, todėl biodyzelino importas iš Argentinos ėmė labai didėti. Kaip nurodyta 330 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota Argentinos biodyzelino importo rinkos dalis Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 2,8 %. Apskaičiuota Argentinos biodyzelino importo rinkos dalis Sąjungoje paskutinįjį 2017 m. ketvirtį viršija 10 %. Biodyzelino importas iš Argentinos į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio toliau didėjo ir, nepaisant importo registracijos, apskaičiuota Argentinos importo į Sąjungą rinkos dalis pirmąjį 2018 m. pusmetį išliko didesnė kaip 10 %.

(382)

Iš 335 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išsamių laikotarpio po tiriamojo laikotarpio statistinių duomenų matyti, kad iki 2018 m. rugpjūčio mėn. atitinkamas importo lygis išliko ir, nors nuo 2018 m. gegužės 18 d. importas buvo registruojamas, net dar labiau padidėjo.

(383)

Biodyzelino importas iš Argentinos į Sąjungą smarkiai ir labai didėti pradėjo 2017 m. rugsėjo mėn. ir buvo toliau vykdomas nepaisant jo registravimo. Importuojant mažomis kainomis buvo priverstinai labai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, todėl Sąjungos pramonė prarado tam tikrą rinkos dalį ir negalėjo pasinaudoti visais rinkos augimo pranašumais.

(384)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(385)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams vidutinė svertinė vieneto kaina 2015 m. sumažėjo net 13 %. Paskui 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo ir 2 % viršijo 2014 m. kainą.

(386)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos atitiko kainų tendenciją ir 2015 m. sumažėjo 9 %. 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos padidėjo ir 4 % viršijo 2014 m. sąnaudas. Tai atitiko pagrindinės žaliavos – rapsų – kainų pokyčius: nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio ši kaina padidėjo 8 % (117).

(387)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina ir vieneto sąnaudos susijusios su atrinktais Sąjungos gamintojais, bet nėra tiesiogiai palyginamos. Taip yra todėl, kad kainos susijusios tik su pardavimu nesusijusiems Sąjungos pirkėjams, o sąnaudos susijusios su visa gamyba.

(388)

Biodyzelino kainos raida susijusi su žaliavos – žemės ūkio produkcijos arba aliejaus – rinkos kainos raida. Žaliavų sąnaudos yra pagrindinis sąnaudų veiksnys; jos labai lemia visas gamybos sąnaudas, todėl ir rinkos pardavimo kainą.

(389)

Po informacinio dokumento atskleidimo Komisija iš Argentinos Vyriausybės gavo pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos. Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad 2015 m. ši kaina sumažėjo net 13 % ir kad Komisija neatliko jokios analizės siekdama atsieti kitas galimos žalos priežastis, nors ir neginčijama tai, kad Argentinos importas 2015 m. tesudarė 0,5 % rinkos dalies.

(390)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip paaiškinta 388 konstatuojamojoje dalyje, biodyzelino kainų raida yra susijusi su žaliavų rinkos kainų raida. Tarptautinė rapsų aliejaus kaina nuo 2014 m. iki 2015 m. iš tikrųjų sumažėjo 14,5 % (118). Tai atitinka Argentinos Vyriausybės nurodytos atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės svertinės vieneto pardavimo kainos sumažėjimą 13 % ir kartu patvirtina teiginį, kad žaliavų kainos lemia rinkos pardavimo kainas.

(391)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(392)

Vidutinės darbo sąnaudos buvo stabilios, išskyrus 2015 m., kai jos buvo didesnės nei kitais metais. Tai buvo tie metai, kuriais Sąjungos pramonė ėmė labai didinti užimtumo lygį. Matyti, kad tolesniais laikotarpiais, 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai užimtumas nuolat didėjo visus metus, vidutinės darbo sąnaudos išliko labai panašaus stabilaus lygio.

(393)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Atsargos

(394)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis buvo didžiausias 2014 m. Nuo 2014 m. iki 2015 m. jos sumažėjo 27 %, o paskui išliko panašaus lygio. Atsargų lygis tiriamuoju laikotarpiu nedidėjo taip, kaip gamyba ir pardavimas. Kadangi tiriamasis produktas parduodamas nesupakuotas, per vieną kartą gali būti pristatomas didelis daugiau kaip 10 000 tonų kiekis. Todėl, atsižvelgiant į tikslią sandorio datą, didelį poveikį atsargų lygiui gali turėti viena siunta. Taigi atsargų lygis yra Sąjungos pramonei mažiau reikšmingas rodiklis.

(395)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

18 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(396)

Atrinktų trijų Sąjungos gamintojų pelningumą Komisija nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas grindžiamas parduotų prekių sąnaudomis.

(397)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas buvo mažas. Tik 2014 m. jis siekė 5 %, 2015 m. pelno negauta, o 2016 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jis neviršijo 1 %. Didelį pelningumą 2014 m. daugiausia nulėmė labai didelės finansinės vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų pajamos. Į jas neatsižvelgiant, Sąjungos pramonės pelningumas 2014 m. būtų panašus kaip ir kitais nagrinėjamojo laikotarpio metais.

(398)

Laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pelningumas toliau mažėjo, o per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius sumažėjo 1,7 %.

(399)

Nepaisant žemo pelno lygio, Sąjungos pramonės veiklos pinigų srautai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiami. Pramonė galėjo pati finansuoti savo veiklą. Vis dėlto taip pat dėl pinigų srautų pažymėtina, kad aukščiausias Sąjungos pramonės pinigų srauto lygis buvo 2014 m., o visais tolesniais metais neviršijo 37 % šio lygio.

(400)

Sąjungos pramonė visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau investavo ir didžiausią investavimo lygį pasiekė tiriamuoju laikotarpiu. Todėl staigus subsidijuojamo importo iš Argentinos patekimas į jos rinką besibaigiant tiriamajam laikotarpiui dar neturėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonės vykdomų investicijų lygiui.

(401)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo 79 % ir labiausiai atitiko pelningumo tendenciją.

(402)

Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai pelno požiūriu tiriamuoju laikotarpiu ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą.

(403)

Po informacinio dokumento atskleidimo Argentinos Vyriausybė tvirtino, kad nedidelio Sąjungos pramonės pelningumo per visą laikotarpį nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio negalėjo nulemti importas iš Argentinos, kuris prasidėjo tik 2017 m. rugsėjo mėn. Todėl po informacinio dokumento atskleidimo nesusijęs importuotojas Gunvor savo pastabose taip pat nurodė, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatiria.

(404)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė ir CARBIO pakartojo savo pastabas dėl Sąjungos pramonės veiklos rezultatų ir nurodė kelis teigiamai kitusius veiklos rodiklius. Argentinos Vyriausybė taip pat pakartojo savo išvadą, kad, nesant importo iš Argentinos, importas iš šios šalies įtakos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai neturėjo.

(405)

Komisija pastebėjo, kad iš tendencijų, įskaitant pelningumo tendencijas, matyti, kad, atrodo, Sąjungos pramonė nuo buvusio dempingo poveikio visiškai neatsigavo. Tai pasakytina apie savo pastaboje Argentinos Vyriausybės nurodytą laikotarpį nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio. Be to, nors importas iš Argentinos iš tikrųjų iš naujo prasidėjo tik 2017 m. rugsėjo mėn., faktas, kad paskutinį 2017 m. ketvirtį jis pasiekė apskaičiuotą didesnę kaip 10 % rinkos dalį, negali būti nesusijęs su tuo, kad Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu tepasiekė 0,8 % pelningumą (ir galiausiai vėliau patyrė nuostolių). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(406)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų paprašė atsakyti į papildomus klausimus ir gavo į atsakymus į juos. Laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenys, pvz., tiriamojo laikotarpio mikroekonominiai rodikliai, buvo pateikti kaip svertinis trijų atrinktų Sąjungos gamintojų rodiklis.

(407)

Atsižvelgiant į ribotą tyrimo trukmę, tam tikrus makroekonominius laikotarpio po tyrimo rodiklius – pvz., pajėgumų, pajėgumų naudojimo, gamybos ir pardavimo – buvo galima įvertinti tik analizuojant atrinktų Sąjungos gamintojų informaciją. Todėl tiriamojo laikotarpio duomenų negalima tiesiogiai lyginti su 4.4.2 skirsnyje pateiktais duomenimis. Vis dėlto, remiantis šiais duomenimis, galima analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų padėtį po tiriamojo laikotarpio.

(408)

Atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos, pardavimo, vieneto sąnaudų ir vieneto pardavimo kainų raida:

19 lentelė

Sąjungos pramonė po tiriamojo laikotarpio

(409)

Pokyčiai laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio nurodyti palyginant juos su tiriamojo laikotarpio pirmojo ir antrojo ketvirčių duomenimis, vertes indeksuojant pagal tiriamąjį laikotarpį.

(410)

Pirmąjį 2018 m. pusmetį atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumai išliko stabilūs, o jų naudojimas sumažėjo nuo 85 % iki 76 %.

(411)

Gamyba ir pardavimas pirmuoju ir antruoju ketvirčiais po tiriamojo laikotarpio sumažėjo.

(412)

Vieneto sąnaudos ir vieneto pardavimo kainos abiem ketvirčiais po tiriamojo laikotarpio sumažėjo. Vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 5 %, o vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 7 %, todėl, kaip aprašyta 398 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjo pelningumas.

(413)

Nepaisant nereikšmingų 2015 m. importo skaičių, iki 2017 m. rugsėjo mėn. biodyzelino iš Argentinos į Sąjungos rinką neimportuota. Šis importas prasidėjo tik tiriamojo laikotarpio pabaigoje, bet tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 2,8 % rinkos dalį, o paskutinįjį 2017 m. ketvirtį apskaičiuota jo rinkos dalis sudarė daugiau kaip 10 % ir, atrodo, kad, nors importas buvo registruojamas, tokia dalis taip pat nustatyta pirmąjį 2018 m. pusmetį.

(414)

Nagrinėjamojo laikotarpio žalos rodikliai nevienareikšmiai. Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas daugiausia atitiko rinkos poreikius, 2014–2016 m. buvo stabilūs, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo, bet nepasinaudojo visais besibaigiant nagrinėjamajam laikotarpiui augusios rinkos pranašumais – jais iš dalies pasinaudojo aptariamasis importas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos labai padidėjo. Tai buvo teigiamas pokytis, rodęs, kad pramonė pradeda atsigauti. 2015 m. pradėjusį didėti užimtumą taip pat galima laikyti požymiu, kad Sąjungos pramonės padėtis, nesant subsidijuoto importo iš Argentinos, ėmė gerėti.

(415)

Iš daugumos ekonominių rodiklių laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio buvo aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau prastėja. Tai, kaip aprašyta pirmiau, pasakytina apie pajėgumų naudojimą, gamybą, pardavimą ir vieneto pardavimo kainas.

(416)

Vis dėlto didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį Sąjungos pramonės pelningumas išliko mažas; pramonė nebuvo pajėgi toliau gerinti savo našumo vienam darbuotojui. Iš to matyti, kad Sąjungos pramonė per šį trumpą laikotarpį nepajėgė pasiekti įprastinės pelningos veiklos lygio. Padėtis toliau prastėjo pirmaisiais šešiais 2018 m. mėnesiais, kuriais Sąjungos pramonė pranešė apie nuostolius.

(417)

Komisija nustatė, kad importas iš Argentinos neigiamą poveikį darė jau tiriamuoju laikotarpiu, o laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio buvo matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis toliau prastėja. Nors tiriamuoju laikotarpiu pardavimas ir gamyba dėl padidėjusio suvartojimo didėjo, Sąjungos pramonės ekonominės padėties gerėjimo požymių nebuvo matyti. Iš tikrųjų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė, atsižvelgiant į įtemptą padėtį dėl mažų aptariamojo importo kainų, pelno beveik negavo. Nedidelis pelnas tiriamuoju laikotarpiu virto nuostoliais pirmaisiais šešiais 2018 m. mėnesiais. Iš pirmiau nagrinėtų tendencijų matyti, kad, atrodo, Sąjungos pramonė nuo buvusio dempingo poveikio visiškai neatsigavo. Nedarydama išvadų dėl materialinės žalos tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nagrinės, ar bent kyla šios žalos grėsmė.

(418)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei kyla materialinės žalos grėsmė.

(419)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą analizuojant materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę vertinami šie veiksniai:

(420)

304 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad kompensuotinų subsidijų pagal pagrindinį reglamentą būta. Iš šių nustatytų subsidijų matyti, kad nagrinėjamojo produkto importui galėjo būti naudinga Vyriausybės parama. Tiriamuoju laikotarpiu po jo nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas tikriausiai darys dar didesnį neigiamą poveikį jau tiriamuoju laikotarpiu nustatytai sudėtingai Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Be to, kaip paaiškinta 158 konstatuojamojoje dalyje, Argentinos Vyriausybės priemonės, kuriomis remiama vietos biodyzelino pramonė, užtikrina, kad biodyzelino eksportas išliktų labai konkurencingas dėl mažesnių sojų gavimo išlaidų (kitaip nei Sąjungos gamintojų, kuriems daro poveikį didesni su rapsų sąnaudomis susiję kainų svyravimai, atveju). Todėl galima prognozuoti, kad subsidijuojamas nagrinėjamojo produkto importas dėl Argentinos Vyriausybės paramos priemonių pobūdžio galėtų toliau neigiamai veikti Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(421)

Iš 9 lentelės matyti aiškus ryšys tarp staigaus didelio biodyzelino importo iš Argentinos į Sąjungos rinką padidėjimo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ir nuo šio mėnesio nustatytų antidempingo muitų sumažėjimo. Tai rodo Argentinos eksportuojančių gamintojų gebėjimą sparčiai atsižvelgti į kintančias rinkos sąlygas. Be to, duomenys, iš kurių matyti Argentinos biodyzelino importas po tiriamojo laikotarpio, patvirtina, kad, nors importas buvo registruojamas, Argentinos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo į Sąjungos rinką panašų kiekį kaip tiriamuoju laikotarpiu, kai antidempingo muitai buvo sumažinti arba panaikinti.

(422)

Todėl, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą Argentinos eksportui, iš to, kad, 2017 m. rugsėjo mėn. sumažinus antidempingo muitus, biodyzelino importo iš Argentinos apimtis labai padidėjo, matyti tikimybė, kad šis importas toliau didės. 463 konstatuojamojoje dalyje pateikta importo 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. analizė patvirtina tolesnį faktinį biodyzelino importo iš Argentinos didėjimą.

(423)

Remiantis statistine EBPO žemės ūkio informacija (119) apie biodyzelino suvartojimą pasaulyje, 2017 m. Argentinos suvartojimas sudarė tik apie 3,5 % pasaulinio suvartojimo. Kaip nurodyta 202 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu Argentina eksportavo 57 % savo produkcijos.

(424)

Iš žemo Argentinos suvartojimo lygio, palyginti su suvartojimu visame pasaulyje, apie 40 % suvartojimu Sąjungoje ir apie 25 % suvartojimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, aiškiai matyti, kad Argentinos biodyzelino pramonė yra orientuota į eksportą ir priklauso nuo šių rinkų (taip pat žr. 209 konstatuojamąją dalį).

(425)

Apskaičiuota, kad nepanaudoti Argentinos biodyzelino gamintojų pajėgumai tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip 1,2 mln. tonų. Šis įvertis grindžiamas informacija, gauta iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems tenka 84 % viso eksporto į Sąjungą, ekstrapoliuota visai Argentinos pramonei.

(426)

Remiantis informacija, kurią EBB pateikė Komisijai, Argentinos biodyzelino gamintojų nepanaudotų pajėgumų lygis laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio išliko panašus.

(427)

2017 m. rugpjūčio 27 d. biodyzelino importui iš Argentinos Jungtinės Amerikos Valstijos nustatė laikinuosius kompensacinius 50–60 % muitus, o vėliau 2017 m. lapkričio 9 d. – galutinius 71,45–72,28 % muitus. 2017 m. spalio mėn. JAV nustatė laikinuosius 54,36–70,05 % antidempingo muitus. 2018 m. sausio 3 d. JAV šiuos muitus patvirtino pranešime apie galutinį nustatymą (120) – jame šių muitų dydis šiek tiek pakeistas į 60,44–86,41 %.

(428)

Iš to, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuri iki šių muitų nustatymo buvo svarbiausia Argentinos eksporto rinka, buvo nustatyti dideli muitai, aiškiai matyti, kad šis biodyzelino eksportas buvo iš karto nukreiptas į Sąjungos rinką. Jį nukreipti dar labiau paskatino beveik tuo pačiu metu Sąjungoje sumažinti antidempingo muitai Argentinos biodyzelinui. Šie pokyčiai matyti toliau pateiktoje 20 lentelėje.

20 lentelė

Eksporto apimtis (tonomis) per mėnesį

(429)

20 lentelėje nurodytas eksporto iš Argentinos į Sąjungą lygis neatitinka 333 konstatuojamojoje dalyje 9 lentelėje nurodyto importo iš Argentinos į Sąjungą lygio. Šie lygiai skiriasi ne tik dėl skirtingų duomenų šaltinių, bet ir daugiausia dėl to, kad eksporto ir importo sandoriai atitinkamuose statistiniuose duomenyse registruoti skirtingu metu.

(430)

Kaip nurodyta 425 konstatuojamojoje dalyje, Argentinoje yra pakankamai laisvai disponuojamų pajėgumų, o dėl pardavimo tendencijų pokyčių (pasitraukimo iš JAV rinkos) jie net didėja. Tai rodo tikimybę, kad subsidijuojamas eksportas į Sąjungą gali iš esmės padidėti. Kitų eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti šį papildomą eksportą, nėra žinoma, nes JAV ir Sąjungai kartu tenka apie du trečdalius pasaulinio biodyzelino suvartojimo.

(431)

Po informacinio dokumento atskleidimo Peru valdžios institucijos 2018 m. liepos 10 d. dėl Argentinos eksportuojančių gamintojų eksporto absorbavimo pajėgumų patvirtino, kad nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai, iš viso siekiantys 137,4–399,8 USD už toną.

(432)

Komisija nustatė požymių, kad tolesnio importo iš Argentinos nukreipimo grėsmė gali padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(433)

Per paskutinius keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius iš Argentinos į Sąjungos rinką patekęs biodyzelinas buvo importuotas už daug mažesnes nei Sąjungos pramonės taikomos kainas. Kaip paaiškinta 354 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 9,5–15,2 %. Šis skirtumas taip pat gaunamas palyginus statistiniais importo duomenimis grindžiamas kainas ir Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio iš Argentinos importuoto biodyzelino kainos dar labiau sumažėjo.

(434)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio pokyčiai išsamiai aprašyti 394 konstatuojamojoje dalyje. Nagrinėjamasis produktas parduodamas nesupakuotas, todėl, kaip paaiškinta, vertinant žalos grėsmę, atsargų lygis yra mažiau reikšmingas rodiklis.

(435)

Atsižvelgdama į 419 konstatuojamojoje dalyje išvardytų žalos grėsmės veiksnių analizę, Komisija padarė išvadą, kad nestabili Sąjungos pramonės ekonominė padėtis dėl neišvengiamo nuolatinio subsidijuojamo biodyzelino importo dideliais kiekiais iš Argentinos gali pablogėti. Todėl tiriamojo laikotarpio pabaigoje kilo bent aiškiai numatoma neišvengiama grėsmė Sąjungos pramonei, o tai patvirtina nustatytą faktą, kad kyla žalos grėsmė pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį.

(436)

Po galutinio faktų atskleidimo Argentinos Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvada ir teigė, kad importas padidėjo dėl neteisėtai atimtos galimybės 2012–2017 m. laikotarpiu importuoti iš Argentinos į Sąjungos rinką. Argentinos Vyriausybė taip pat pridūrė, kad Komisija neįvertino įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad biodyzelino importas iš Argentinos bus toliau vykdomas ateityje.

(437)

428 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė išsamią informaciją apie tiriamuoju laikotarpiu vykdyto biodyzelino importo iš Argentinos raidą pagal mėnesius. 463 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė informaciją apie biodyzelino importo iš Argentinos lygį 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Iš šios informacijos matyti, kad 2017 m. rugsėjo mėn. prasidėjęs importas, nepaisant jo registracijos, vykdytas ir po tiriamojo laikotarpio.

(438)

Importas, kuris, kaip nustatė Komisija, buvo subsidijuojamas, ir tolesnis didelio kiekio importas į Sąjungą tiriamojo laikotarpio pabaigoje kėlė numatomos neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmę. Todėl Komisija nepakeitė savo nustatyto fakto dėl žalos grėsmės pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalį.

(439)

Po galutinio faktų atskleidimo CARBIO savo pastabose dėl ekonominių rodiklių po tiriamojo laikotarpio analizės nurodė, kad RME kainos yra sezoninės, kad 2018 m. rugpjūčio–spalio mėn. RME kainos buvo rekordiškai didelės ir kad Sąjungos pramonės pardavimas laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, palyginti su 2016 m., didėja.

(440)

Komisija atkreipė dėmesį į šias pastabas. Vis dėlto jos Komisijos išvados, ypač dėl 417 konstatuojamojoje dalyje nurodytos žalos tiriamuoju laikotarpiu, nepaneigia ir nepakeičia.

(441)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi Komisija analizavo, ar Sąjungos pramonei materialinės žalos grėsmė kyla dėl esamo subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar žalos Sąjungos pramonei grėsmę tuo pačiu metu galėtų kelti kiti žinomi veiksniai. Komisija įsitikino, kad žalos grėsmė dėl kitų veiksnių nei subsidijuotas importas iš Argentinos nesusiejama su subsidijuotu importu. Šie veiksniai – tai importas iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas.

(442)

Kaip nurodyta 334 konstatuojamojoje dalyje, 2014–2016 m. ir pirmaisiais tiriamojo laikotarpio mėnesiais iš Argentinos į Sąjungą neimportuota arba importas buvo nereikšmingas. Vis dėlto paskutiniais tiriamojo laikotarpio mėnesiais importas labai padidėjo. Kaip nurodyta 381 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota Argentinos importo rinkos dalis paskutinįjį 2017 m. ketvirtį viršijo 10 % ir, nors importas buvo registruojamas, pirmąjį 2018 m. ketvirtį, t. y. po tiriamojo laikotarpio, išliko didesnė kaip 10 %. Kaip matyti iš 354 konstatuojamosios dalies, dėl Argentinos biodyzelino importo Sąjungos pramonės kainas tiriamuoju laikotarpiu reikėjo priverstinai mažinti 9,5–15,2 %.