EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32013R0100

2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 100/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą Tekstas svarbus EEE

OJ L 39, 9.2.2013, p. 30–40 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 07 Volume 026 P. 102 - 112

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/100/oj

9.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 39/30


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 100/2013

2013 m. sausio 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3), kuris buvo priimtas po naftos tanklaivio „Erika“ avarijos, buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – agentūra), siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį;

(2)

po 2002 m. tanklaivio „Prestige“ avarijos Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 buvo iš dalies pakeistas ir agentūrai buvo suteikta daugiau įgaliojimų kovos su tarša srityje;

(3)

būtina aiškiai nurodyti, kokių rūšių jūrų taršą turėtų apimti Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 tikslai. Todėl jūrų tarša iš naftos ir dujų įrenginių turėtų būti suprantama kaip tarša nafta ar kitomis nei nafta medžiagomis, kurios patekusios į jūros aplinką gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, kenkti gyviesiems jūros ištekliams ir gyvybei jūroje, riboti jūros teikiamas galimybes ir kliudyti kitaip teisėtai naudotis jūra, kaip nustatyta 2000 m. Protokole dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis atvejais;

(4)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 22 straipsniu, 2007 m. agentūros administracinė valdyba (toliau – administracinė valdyba) užsakė nepriklausomą reglamento įgyvendinimo išorės vertinimą. Remdamasi tuo vertinimu, 2008 m. birželio mėn. ji paskelbė rekomendacijas dėl agentūros veikimo, jos kompetencijos sričių ir jos darbo metodų pakeitimų;

(5)

remiantis išorės vertinimo rezultatais ir 2010 m. kovo mėn. administracinės valdybos priimtomis rekomendacijomis ir daugiamete strategija, reikėtų aiškiau išdėstyti ir atnaujinti kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 nuostatas. Agentūrai, kuri skiria pagrindinį dėmesį savo prioritetiniams jūrų saugumo uždaviniams, taip pat turėtų būti suteikta tam tikrų naujų pagrindinių ir pagalbinių uždavinių, atsižvelgiant į jūrų saugumo politikos pokyčius Sąjungos ir tarptautiniu lygiu. Dėl Sąjungos biudžeto suvaržymų, siekiant užtikrinti veiksmingą išlaidų ir biudžeto lėšų panaudojimą ir išvengti dubliavimosi, būtina išsami peržiūra ir didelės perskirstymo pastangos. Personalo poreikis dėl naujų pagrindinių ir pagalbinių uždavinių turėtų iš principo būti tenkinamas agentūrai perskirsčius vidinius išteklius. Tuo pat metu agentūrai tam tikrais atvejais turėtų būti teikiamas finansavimas iš kitų Sąjungos biudžeto skyrių, visų pirma pagal Europos kaimynystės politikos priemonę. Visus naujus pagrindinius ir pagalbinius uždavinius agentūra vykdys neviršydama galiojančioje finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų ir agentūros biudžeto; tai nedarys poveikio deryboms ir sprendimams dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Kadangi šis reglamentas nėra sprendimas dėl finansavimo, dėl išteklių agentūrai skyrimo biudžeto valdymo institucija turėtų nuspręsti metinės biudžetinės procedūros metu;

(6)

agentūros uždaviniai turėtų būti apibrėžti aiškiai ir tiksliai, turėtų būti vengiama bet kokio uždavinių dubliavimosi;

(7)

agentūra parodė, kad vykdyti kai kurias užduotis gali būti veiksmingiau Europos lygmeniu, o tam tikrais atvejais taip būtų sudaroma galimybė valstybėms narėms sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų ir, kaip įrodyta, būtų kuriama apčiuopiama europinė pridėtinė vertė;

(8)

reikėtų aiškiau išdėstyti nuostatas dėl kai kurių konkrečių agentūros valdymo aspektų. Atsižvelgiant į Komisijai suteiktą ypatingą atsakomybę įgyvendinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytų sričių politiką, Komisija agentūrai turėtų teikti politines rekomendacijas dėl to, kaip ji turėtų įgyvendinti savo uždavinius, kartu visapusiškai gerbdama agentūros teisinį statusą ir jos vykdomojo direktoriaus nepriklausomybę, kaip tai nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1406/2002;

(9)

skiriant administracinės valdybos narius, renkant administracinės valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, taip pat skiriant departamento vadovus derėtų visapusiškai atsižvelgti į subalansuoto lyčių atstovavimo užtikrinimo svarbą;

(10)

visos nuorodos į atitinkamus Sąjungos teisės aktus turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į aktus jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į taršą iš laivų, taip pat į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių srityse;

(11)

šiame reglamente „apsauga jūroje“ suprantama pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (4) – tai jungtinių prevencinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti laivus ir uostų įrenginius nuo tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmės, visuma. Apsaugos tikslo turėtų būti siekiama patvirtinant atitinkamas priemones jūrų transporto politikos srityje nedarant poveikio valstybių narių taisyklėms nacionalinio saugumo, gynybos ir viešojo saugumo srityje bei kovos su finansiniais nusikaltimais valstybei srityje;

(12)

agentūra turėtų veikti Sąjungos labui. Tai turėtų būti taikoma ir tokiai situacijai, kai agentūrai pavedama atlikti jos kompetencijai priklausančius uždavinius ne valstybių narių teritorijoje ir teikti techninę pagalbą atitinkamoms trečiosioms šalims, propaguojant Sąjungos jūrų saugumo politiką;

(13)

agentūra turėtų teikti techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti nacionalinius pajėgumus, kurių reikia Sąjungos acquis įgyvendinti;

(14)

agentūra turėtų teikti operatyvinę pagalbą valstybėms narėms ir Komisijai. Tai turėtų apimti tokias tarnybas kaip Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą (SafeSeaNet), Europos palydovinę naftos išsiliejimo priežiūros tarnybą (CleanSeaNet), Europos Sąjungos tolimojo identifikavimo ir sekimo duomenų centrą (ES LRIT duomenų centras) ir ES valstybinės uostų kontrolės tikrinimo duomenų bazę (Thetis);

(15)

reikėtų pasinaudoti agentūros patirtimi, susijusia su elektroniniu duomenų perdavimu ir keitimosi laivybos informacija sistemomis, kad būtų supaprastinti laivams taikomi pranešimo formalumai, siekiant pašalinti kliūtis jūrų transporto srityje ir sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Agentūra visų pirma turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (5);

(16)

agentūra turėtų Komisijai teikti didesnę pagalbą, susijusią su jos kompetencijos sritims priklausančia mokslinių tyrimų veikla. Tačiau reikėtų siekti, kad agentūros veikla nesidubliuotų su veikla, vykdoma pagal esamą Sąjungos mokslinių tyrimų sistemą. Visų pirma agentūra neturėtų vadovauti mokslinių tyrimų projektams;

(17)

atsižvelgdama į kuriamas naujas inovacines programas ir paslaugas ir į tobulinamas esamas programas ir paslaugas, taip pat siekdama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, agentūra turėtų visapusiškai pasinaudoti Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) ir Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programos (GMES) teikiamomis galimybėmis;

(18)

pasibaigus galioti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2850/2000/EB (6) sukurtai Sąjungos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje sistemai, agentūra turėtų tęsti tam tikrą veiklą, anksčiau vykdytą pagal tą sistemą, ir ypač pasinaudoti konsultacinėje techninėje grupėje įgyta patirtimi greitai reaguoti į atsitiktinę ar tyčinę jūros taršą. Dėl agentūros veiklos šioje srityje neturėtų būti panaikinta pakrančių valstybių atsakomybė turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus, o vykdant šią veiklą turėtų būti laikomasi galiojančių valstybių narių ar valstybių narių grupių bendradarbiavimo susitarimų;

(19)

gavusi prašymą, agentūra valstybėms narėms pateikia išsamią informaciją apie galimus taršos iš laivų atvejus naudodamasi CleanSeaNet, kad tos valstybės narės galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (7). Tačiau vykdymo užtikrinimo veiksmingumas labai skiriasi, nepaisant to, kad tokia tarša gali išplisti į kitų valstybių vandenis. Todėl, rengdama kitą ataskaitą pagal tos direktyvos 12 straipsnį, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti informaciją apie tos direktyvos vykdymo užtikrinimo veiksmingumą ir nuoseklumą, taip pat kitą su jos taikymu susijusią informaciją;

(20)

nukentėjusių valstybių prašymai, kad agentūra sutelktų taršos šalinimo veiksmus, turėtų būti teikiami naudojantis Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas (8) nustatytu ES civilinės saugos mechanizmu. Tačiau Komisija gali laikyti, kad kitais nei prašymo mobilizuoti rezervinius taršos šalinimo laivus ir įrangą atvejais gali būti tikslingiau naudoti kitas – pažangių informacinių technologijų – ryšio priemones, ir todėl gali informuoti prašymą pateikusią valstybę narę;

(21)

naujausi įvykiai parodė, kokį pavojų naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos jūroje veikla kelia jūrų transportui ir jūrų aplinkai. Agentūros reagavimo į taršą nafta pajėgumai ir jos kompetencija taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis srityje turėtų būti naudojami nukentėjusios valstybės prašymu reaguojant į tokios veiklos sukeltą taršą;

(22)

visų pirma CleanSeaNet, kuri šiuo metu naudojama siekiant pateikti įrodymų, jog iš laivų išsiliejo nafta, turėtų taip pat būti naudojama agentūros norint nustatyti ir užregistruoti naftos išsiliejimo vykdant naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos jūroje veiklą atvejus, nedarant neigiamo poveikio paslaugoms, kurios teikiamos jūrų transportui;

(23)

agentūra yra sukaupusi ir pripažinusi vertingos kompetencijos ir priemonių jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į tą taršą srityse. Ši kompetencija ir priemonės gali būti naudingos vykdant kitą Sąjungos veiklą, susijusią su Sąjungos jūrų transporto politika. Todėl agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms, jų paprašyta, plėtoti ir įgyvendinti tokią Sąjungos veiklą, jeigu administracinė valdyba patvirtina tai pagal agentūros metinę darbo programą. Tokiai pagalbai turėtų būti taikoma išsami ekonominės naudos analizė ir dėl jos neturėtų nukentėti agentūros pagrindinių uždavinių atlikimas;

(24)

technine pagalba, kurią teikia agentūra, taip pat padedama plėtoti aplinkai palankesnį jūrų transportą;

(25)

dauguma klasifikacinių bendrovių yra susijusios ir su jūrų, ir su vidaus vandenų laivais. Remdamasi savo patirtimi klasifikacinių bendrovių veiklos, susijusios su jūrų laivais, srityje, agentūra galėtų suteikti Komisijai reikalingos informacijos klasifikacinių bendrovių veiklos, susijusios su vidaus vandenų laivais, srityje; taip būtų padidintas efektyvumas;

(26)

transporto informacinių sistemų sąsajos srityje agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms kartu su Upių laivybos informacijos paslaugų kompetentingomis institucijomis išnagrinėdama galimybę tokioms sistemoms dalytis informacija;

(27)

nedarant poveikio kompetentingų institucijų atsakomybei, agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant būsimą Sąjungos „e. jūrų sistemos“ iniciatyvą, kuria siekiama didinti Europos jūrų transporto sektoriaus veiksmingumą sudarant palankesnes sąlygas naudotis pažangiomis informacinėmis technologijomis;

(28)

siekiant sukurti bendrąją rinką ir Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, reikėtų sumažinti laivybai tenkančią administravimo naštą, taip, inter alia, skatinant trumpųjų nuotolių jūrų transportą. Atsižvelgiant į tai, koncepcija „Mėlynoji juosta“ ir „e. jūrų sistema“ galėtų būti naudojamos kaip priemonės sumažinti pranešimo formalumus, kuriuos reikalaujama atlikti prekybos laivams įplaukiant į valstybių narių uostus arba išplaukiant iš jų;

(29)

primenama, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir siekiant laikytis institucinės pusiausvyros principo, agentūrai negali būti suteikti įgaliojimai priimti visuotino taikymo sprendimus;

(30)

nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 nustatytiems tikslams ir uždaviniams, Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų parengti ir pateikti galimybių studiją, kuria būtų siekiama įvertinti ir nustatyti galimybes stiprinti pakrantės apsaugos tarnybų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą. Toje galimybių studijoje turėtų būti atsižvelgiama į esamą teisinę sistemą ir atitinkamuose Sąjungos forumuose pateiktas atitinkamas rekomendacijas, taip pat į šiuo metu kuriamą bendrą dalijimosi informacija aplinką (BDIA), taip pat turėtų būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, Europos Parlamentui ir Tarybai aiškiai nurodant sąnaudas ir naudą;

(31)

siekiant, kad Sąjungos jūrų sektoriaus grupės būtų konkurencingos, svarbu pritraukti kvalifikuotus Europos jūrininkus. Todėl, atsižvelgdama į esamą ir būsimą aukštos kvalifikacijos jūrininkų poreikį Sąjungoje, agentūra turėtų prireikus remti valstybes nares ir Komisiją skatinant jūrininkų rengimą, sudarydama palankesnes sąlygas savanoriškumo pagrindu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikdama informaciją apie Sąjungos mainų programas jūrininkų rengimo srityje. Tai galėtų apimti pagalbą, savanoriškai teikiamą kompetentingiems Europos suinteresuotiesiems subjektams, siekiantiems tobulėti jūrininkų švietimo ir rengimo srityje, kartu visiškai pripažįstant valstybių narių atsakomybę už jūrininkų rengimo turinį ir organizavimą;

(32)

siekiant kovoti su didėjančia piratavimo grėsme, agentūra turėtų ir toliau atitinkamais atvejais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir kitiems atitinkamiems organams, įskaitant operacijas, pavyzdžiui, ES Jūros pajėgų operaciją Atalanta, perduoti išsamią informaciją apie laivų su valstybių narių vėliavomis, plaukiančių per zonas, kurios laikomos labai pavojingomis, padėtį. Be to, agentūra naudojasi priemonėmis, kurios galėtų būti naudingos, ypač kuriant BDIA. Todėl tikslinga, kad gavusi prašymą agentūra turėtų teikti duomenis apie atitinkamus laivų padėties nustatymo ir Žemės stebėjimo duomenis kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Sąjungos organams, pavyzdžiui, Frontex ir Europolui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti prevencines apsaugos nuo tyčinių neteisėtų veiksmų, kaip nurodyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, priemones, nedarant poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms, taip pat laikantis taikytinų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų, ypač susijusių su tomis duomenų prašančiomis įstaigomis. Laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo (LRIT) duomenys turėtų būti teikiami tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą, taikant procedūras, kurias turės nustatyti administracinė valdyba;

(33)

skelbdamos informaciją pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (9), Komisija ir agentūra turėtų remtis kompetencija ir patirtimi, gauta pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM), kad būtų užtikrintas nuoseklumas;

(34)

agentūros pagalba valstybėms narėms ir Komisijai, kad jos galėtų dalyvauti atitinkamoje tarptautinių ir regioninių organizacijų veikloje, neturėtų daryti poveikio tų organizacijų ir valstybių narių santykiams, kurie atsiranda dėl valstybių narių narystės tose organizacijose;

(35)

Sąjunga yra prisijungusi prie toliau išvardytų aktų, įsteigiančių regionines organizacijas, kurių veiklą taip pat apima agentūros tikslai: Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (Helsinkio konvencija, peržiūrėta 1992 m.) (10); Konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos (Barselonos konvencija) (11) ir jos 1995 m. pakeitimai (12) bei daugelis jos protokolų; Bendradarbiavimo sutartis sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta ir kitomis pavojingomis medžiagomis klausimus (Bonos susitarimas) (13); Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo (OSPAR konvencija) (14); Bendradarbiavimo susitarimas siekiant apsaugoti nuo taršos šiaurės rytų Atlanto vandenyno pakrantes ir vandenis, pasirašytas 1990 m. spalio 17 d. (Lisabonos susitarimas) (15), ir jo Papildomas protokolas, pasirašytas 2008 m. gegužės 20 d., kuris dar neįsigaliojo (16). Sąjunga taip pat derasi dėl prisijungimo prie Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvencijos (Bukarešto konvencijos), pasirašytos 1992 m. balandžio mėn. Todėl agentūra turėtų teikti techninę pagalbą valstybėms narėms ir Komisijai, kad jos galėtų dalyvauti atitinkamoje tų regioninių organizacijų veikloje;

(36)

be minėtų regioninių organizacijų, reagavimo į taršą srityje yra sudaryta nemažai kitų regioninių, subregioninių ir dvišalių veiksmų koordinavimo bei bendradarbiavimo susitarimų. Teikdama pagalbą jūrų taršos atveju trečiosioms šalims, turinčioms bendrą su ES regioninį jūrų baseiną, agentūra turėtų veikti atsižvelgdama į tuos susitarimus;

(37)

Sąjunga su kaimyninėmis šalimis turi Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir Baltijos jūros bendrus regioninius baseinus. Komisijos prašymu agentūra turėtų teikti pagalbą jūrų taršos atveju šios šalims;

(38)

siekiant kuo didesnio efektyvumo, agentūra turėtų kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti, kaip numatyta Paryžiaus SM. Komisija ir valstybės narės turėtų toliau nagrinėti visas galimybes dar labiau padidinti efektyvumą; jas būtų galima pateikti svarstyti pagal Paryžiaus SM;

(39)

siekdama užtikrinti, kad teisiškai privalomi Sąjungos teisės aktai jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos srityse būtų teisingai įgyvendinami praktikoje, agentūra turėtų padėti Komisijai vykdydama vizitus į valstybes nares. Šie vizitai į nacionalines administracijas turėtų sudaryti sąlygas agentūrai surinkti visą informaciją, būtiną siekiant pateikti išsamią ataskaitą Komisijai, kad ji atliktų tolesnį vertinimą. Šie vizitai turėtų būti vykdomi laikantis principų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, ir taip, kad būtų kuo labiau sumažinta nacionalinėms jūrų administracijoms tenkanti našta. Be to, šie vizitai turėtų būti vykdomi laikantis nustatytos procedūros, įskaitant administracinės valdybos patvirtintą metodiką;

(40)

agentūra turėtų padėti Komisijai atlikdama pripažintų organizacijų patikrinimus, kaip tai numatyta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (17). Šie patikrinimai taip pat gali būti rengiami trečiosiose šalyse. Komisija ir agentūra turėtų užtikrinti, kad atitinkamos valstybės narės būtų tinkamai informuotos. Be to, agentūra turėtų vykdyti Komisijos jai pavestus jūrininkų rengimo ir atestavimo tikrinimus trečiosiose šalyse pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (18). Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 neturėtų būti pateikta išsami informacija, susijusi su technine pagalba, kurią agentūra teikia Komisijai atliekant patikrinimus apsaugos jūroje srityje pagal 2008 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 324/2008, nustatantį iš dalies pakeistą Komisijos patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką (19);

(41)

siekiant užtikrinti suderinamumą su politikos tikslais ir Sąjungos institucine sąranga, taip pat taikytinomis administracinėmis ir finansinėmis procedūromis, Komisija turėtų pateikti oficialią rekomendaciją – raštišką nuomonę – dėl agentūros daugiametės strategijos projekto ir metinių darbo programų projektų; administracinė valdyba į šią nuomonę turėtų atsižvelgti prieš priimdama tuos dokumentus;

(42)

siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrią vykdomojo direktoriaus skyrimo procedūrą, vykdant atrankos procedūrą turėtų būti laikomasi Komisijos gairių dėl Sąjungos agentūrų direktorių atrankos ir skyrimo. Šiose gairėse numatyta, kad paraiškas gali teikti bet kurios valstybės narės pilietis. Dėl tų pačių priežasčių administracinė valdyba pirminės atrankos komitete turėtų turėti savo stebėtoją. Stebėtojas turėtų būti informuojamas vėlesniais atrankos procedūros etapais. Tuo metu, kai administracinė valdyba priima sprendimą dėl savo narių paskyrimo, ji turėtų galėti teikti Komisijai klausimus apie atrankos procedūrą. Be to, laikantis įprastos praktikos, administracinė valdyba turėtų turėti galimybę pasikviesti pokalbiui į trumpąjį sąrašą atrinktus kandidatus. Visuose agentūros vykdomojo direktoriaus atrankos procedūros etapuose visos susijusios Šalys turėtų užtikrinti, kad kandidatų asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (20);

(43)

nors agentūra daugiausia finansuojama Sąjungos įnašais, ji taip pat gauna pajamas iš mokesčių ir rinkliavų už teikiamas paslaugas. Šie mokesčiai ir rinkliavos visų pirma yra susiję su ES LRIT duomenų centro veikimu ir yra renkami pagal 2007 m. spalio 1–2 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. priimtas Tarybos rezoliucijas dėl ES LRIT duomenų centro įsteigimo ir visų pirma pagal rezoliucijų dalis, susijusias su LRIT pranešimų finansavimu;

(44)

rengdama pažangos ataskaitą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimą agentūros indėlį įgyvendinant būsimą teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje, taršos iš jūroje esančių dujų ir naftos įrenginių prevencijos atžvilgiu, atsižvelgiant į agentūros sukauptą ir pripažintą kompetenciją bei priemones;

(45)

atitinkamais atvejais agentūros veikla taip pat turėtų būti prisidedama prie tikros Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių kūrimo;

(46)

turėtų būti atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (21) ir ypač į jo 208 straipsnį;

(47)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 iš dalies keičiamas taip:

1)

1–3 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Tikslai

1.   Siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos, reagavimo į jūrų taršą iš laivų ir reagavimo į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių lygį, šiuo reglamentu įkuriama Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – agentūra).

2.   Šiuo tikslu agentūra bendradarbiauja su valstybėmis narėmis bei Komisija ir teikia joms techninę, operatyvinę bei mokslinę pagalbą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse laikantis 2 straipsnyje nustatytų pagrindinių uždavinių ir, kai taikytina, 2a straipsnyje nustatytų pagalbinių uždavinių, visų pirma siekdama padėti valstybėms narėms ir Komisijai tinkamai taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Reagavimo į taršą srityje agentūra teikia operatyvinę pagalbą tik gavusi nukentėjusios (-ių) valstybės (-ių) prašymą.

3.   Teikdama 2 dalyje nurodytą pagalbą agentūra atitinkamais atvejais prisideda prie jūrų eismo ir jūrų transporto bendro veiksmingumo, kaip apibrėžta šiame reglamente, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Europos jūrų transporto erdvei be kliūčių sukurti.

2 straipsnis

Pagrindiniai agentūros uždaviniai

1.   Siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytų tikslų būtų siekiama tinkamai, agentūra vykdo šiame straipsnyje išvardytus pagrindinius uždavinius.

2.   Agentūra padeda Komisijai:

a)

atlikti parengiamąjį darbą atnaujinant ir rengiant susijusius Sąjungos teisės aktus, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinės teisės aktų raidą;

b)

veiksmingai įgyvendinti atitinkamus privalomus Sąjungos teisės aktus, visų pirma vykdant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus vizitus bei patikrinimus ir teikiant techninę pagalbą Komisijai, kai ji atlieka pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių saugumo stiprinimo (22) 9 straipsnio 4 dalį jai pavestus patikrinimus. Šiuo atžvilgiu ji gali Komisijai teikti pasiūlymus dėl galimo šių privalomų teisės aktų tobulinimo;

c)

tirti įgyvendinamus arba jau įgyvendintus su agentūros veiklos tikslais susijusius mokslinių tyrimų projektus; tai gali apimti galimų tolesnių susijusių priemonių nustatymą atsižvelgiant į konkrečių mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

d)

vykdyti visas kitas užduotis, kurios Komisijai pavedamos Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais dėl agentūros veiklos tikslų.

3.   Agentūra dirba kartu su valstybėmis narėmis, kad:

a)

atitinkamais atvejais organizuotų susijusią mokymo veiklą srityse, už kurias yra atsakinga valstybė narė;

b)

rengtų techninius sprendimus, įskaitant susijusių operatyvinių paslaugų teikimą, ir teiktų techninę pagalbą, reikalingą nacionaliniams pajėgumams stiprinti, kad jie galėtų įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

c)

valstybės narės prašymu suteiktų atitinkamą informaciją, surinktą 3 straipsnyje nurodytų patikrinimų metu, kad padėtų stebėti pripažintas organizacijas, kurios valstybių narių vardu atlieka sertifikavimo užduotis pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (23) 9 straipsnį, nedarant poveikio vėliavos valstybės teisėms ir pareigoms;

d)

papildomomis priemonėmis išlaidų efektyvumą užtikrinančiu būdu remtų reagavimo į taršą iš laivų ir į jūrų taršą iš dujų ir naftos įrenginių veiksmus, kai prašymą pateikia nukentėjusi valstybė narė, kuriai vadovaujant atliekamos valymo operacijos, nepanaikinant pakrančių valstybių narių atsakomybės turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus, tuo pat metu atsižvelgdama į esamą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą šioje srityje. Atitinkamais atvejais prašymai sutelkti kovos su tarša veiksmus patiekiami pasinaudojant ES civilinės saugos mechanizmu, nustatytu Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas (24).

4.   Agentūra skatina valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą:

a)

laivų eismo stebėsenos srityje, kuriai taikoma Direktyva 2002/59/EB, agentūra visų pirma skatina pakrančių valstybių bendradarbiavimą atitinkamose laivybos zonose, taip pat kuria ir valdo Europos Sąjungos laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo sistemos Europos duomenų centrą ir Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą SafeSeaNet, kaip nurodyta tos direktyvos 6b ir 22a straipsniuose, taip pat Tarptautinę tolimojo identifikavimo ir sekimo informacijos keitimosi duomenimis sistemą, laikydamasi Tarptautinėje jūrų organizacijoje (toliau – TJO) prisiimtų įsipareigojimų;

b)

gavusi prašymą ir nepažeisdama nacionalinės ir Sąjungos teisės, teikdama atitinkamus laivų padėties nustatymo ir Žemės stebėjimo duomenis kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms neviršijant jų įgaliojimų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti apsaugos nuo piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmės priemones, kaip numatyta taikytinoje Sąjungos teisėje arba pagal tarptautiniu lygmeniu sutartas teisines priemones jūrų transporto srityje, laikydamasi taikytinų duomenų apsaugos taisyklių ir taikydama administracines procedūras, kurias turi nustatyti administracinė valdyba arba pagal Direktyvą 2002/59/EB įsteigta Aukšto lygio valdymo grupė; Laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo duomenys teikiami tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą;

c)

jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų srityje, kaip tai numatyta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/18/EB, nustatančioje pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui (25); agentūra, paprašius atitinkamoms valstybėms narėms ir darant prielaidą, kad nekils jokio interesų konflikto, teikia šioms valstybėms narėms operatyvinę pagalbą vykdant didelių arba labai didelių avarijų tyrimus ir nagrinėja saugos tyrimo ataskaitas, siekdama nustatyti pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu, t. y. patirtį, iš kurios reikėtų pasimokyti. Remdamasi valstybių narių pagal tos direktyvos 17 straipsnį pateiktais duomenimis, agentūra rengia metinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą;

d)

teikdama objektyvius, patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, informaciją ir duomenis, įgalina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių jų veiksmams pagerinti ir galiojančių priemonių veiksmingumui ir ekonominiam efektyvumui įvertinti. Tokie uždaviniai apima techninių duomenų rinkimą, registravimą ir vertinimą, sistemingą turimų duomenų bazių naudojimą, įskaitant jų tarpusavio papildymą vieni kitų duomenimis, ir tam tikrais atvejais papildomų duomenų bazių kūrimą. Remdamasi surinktais duomenimis, agentūra padeda Komisijai skelbti informaciją apie laivus pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (26);

e)

rinkdama ir analizuodama duomenis apie jūrininkus, kurie teikiami ir naudojami pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (27);

f)

gerindama neteisėtai teršalus išmetančių laivų aptikimą ir persekiojimą pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (28);

g)

jūrų taršos nafta iš dujų ir naftos įrenginių srityje – stebėdama tokios taršos mastą ir poveikį aplinkai naudodamasi Europos palydovinės naftos išsiliejimo priežiūros tarnyba (CleanSeaNet);

h)

teikdama techninę pagalbą, kuri yra reikalinga valstybėms narėms ir Komisijai dalyvaujant atitinkamoje TJO, Tarptautinės darbo organizacijos techninių organų veikloje su laivyba susijusiais klausimais, Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) ir susijusių regioninių organizacijų, kurių narė yra Sąjunga, veikloje svarstant su Sąjungos kompetencija susijusius klausimus;

i)

įgyvendinant 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (29), visų pirma sudarydama palankesnes sąlygas elektroniniu būdu perduoti duomenis per SafeSeaNet ir padėdama kurti vieno langelio sistemą.

5.   Agentūra Komisijos prašymu gali teikti techninę pagalbą, įskaitant susijusios mokymo veiklos organizavimą, dėl susijusių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo valstybėms, pateikusioms paraiškas dėl stojimo į Sąjungą, ir, jei taikoma, Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms ir Paryžiaus SM dalyvaujančioms šalims.

Agentūra taip pat gali teikti pagalbą reaguojant į taršą iš laivų ir jūrų taršą iš dujų ir naftos įrenginių, kai nukenčia tos trečiosios šalys, kurios turi bendrą su ES regioninį jūrų baseiną, pagal Sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, nustatytą ES civilinės saugos mechanizmą, ir tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos valstybėms narėms, kaip tai nurodyta šio straipsnio 3 dalies d punkte. Šie uždaviniai derinami su galiojančiais regioninio bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su tarša jūrose.

2a straipsnis

Pagalbiniai agentūros uždaviniai

1.   Nedarant poveikio 2 straipsnyje nustatytiems pagrindiniams uždaviniams, agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms prireikus plėtoti ir įgyvendinti su agentūros tikslais susijusią Sąjungos veiklą, kaip išdėstyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu agentūra turi sukauptos ir pripažintos kompetencijos bei priemonių. Šiame straipsnyje nustatytais pagalbiniais uždaviniais:

a)

sukuriama pagrįsta pridėtinė vertė;

b)

vengiama veiklos dubliavimo;

c)

prisidedama įgyvendinant Sąjungos jūrų transporto politikos interesus;

d)

nekenkiama agentūros pagrindiniams uždaviniams ir

e)

nepažeisdamos valstybių narių, visų pirma kaip vėliavos valstybių, uostų valstybių ir pakrantės valstybių, teisių ir pareigų.

2.   Agentūra padeda Komisijai:

a)

įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) 2008/56/EB (30), padėdama siekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės tikslo panaudojant su laivyba susijusius elementus ir panaudojant jau esamų priemonių, tokių kaip SafeSeaNet ir CleanSeaNet, teikiamus rezultatus;

b)

teikdama techninę pagalbą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš laivų, visų pirma sekdama permainas tarptautiniu lygiu;

c)

skatindama naudoti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos programos (GMES) duomenis ir paslaugas laivybos tikslams laikantis GMES valdymo sistemos;

d)

kuriant ES jūrų sričiai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką;

e)

judriųjų naftos ir dujų įrenginių srityje nagrinėjant TJO reikalavimus ir renkant pagrindinę informaciją apie potencialias grėsmes jūrų transportui ir jūrų aplinkai;

f)

teikdama susijusią informaciją apie vidaus vandenų laivų klasifikacines bendroves pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/87/EB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams (31). Ši informacija taip pat įtraukiama į šio reglamento 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas.

3.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms:

a)

nagrinėjant įgyvendinimo galimybes ir įgyvendinant politiką bei projektus, kuriais prisidedama kuriant Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, pavyzdžiui, „Mėlynosios juostos“ koncepciją, „e. jūrų sistemą“ ir Jūrų greitkelius. Tai turi būti daroma visų pirma išnagrinėjant papildomas SafeSeaNet funkcijas, nedarant poveikio pagal Direktyvą 2002/59/EB sukurtos Aukšto lygio valdymo grupės vaidmeniui;

b)

kartu su Upių laivybos informacijos paslaugų kompetentingomis institucijomis nagrinėdama galimybę dalytis informacija tarp šios sistemos ir jūrų transporto informacinių sistemų, remdamasi ataskaita, kuri numatyta Direktyvos 2010/65/ES 15 straipsnyje;

c)

sudarydama palankesnes sąlygas Sąjungoje savanoriškai keistis švietimo ir mokymo jūrų srityje geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikdama informaciją apie Sąjungos mainų programas, susijusias su mokymu jūrų srityje, tuo pat metu visapusiškai laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 166 straipsnio.

3 straipsnis

Vizitai ir patikrinimai valstybėse narėse

1.   Siekdama atlikti jai pavestus uždavinius ir padėti Komisijai atlikti SESV numatytas pareigas, ir visų pirma įvertinti, ar atitinkami Sąjungos teisės aktai įgyvendinami veiksmingai, agentūra lankosi valstybėse narėse pagal administracinės valdybos nustatytą metodiką.

2.   Agentūra iš anksto praneša atitinkamai valstybei narei apie planuojamą vizitą, įgaliotų pareigūnų vardus ir pavardes, vizito pradžios datą ir numatomą jo trukmę. Agentūros pareigūnai, įgalioti vykdyti tokį vizitą, jo pradžioje pateikia agentūros vykdomojo direktoriaus rašytinį sprendimą, kuriame nurodomas jų misijos tikslas ir uždaviniai.

3.   Agentūra Komisijos vardu vykdo patikrinimus, kaip tai numatyta privalomuose Sąjungos teisės aktuose dėl organizacijų, kurias Sąjunga pripažino pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (32), ir tikrina jūrininkų rengimą bei atestavimą trečiosiose šalyse pagal Direktyvą 2008/106/EB.

4.   Kiekvieno vizito arba patikrinimo pabaigoje agentūra parengia ataskaitą ir siunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei.

5.   Prireikus ir visais atvejais užbaigus vizitų ar patikrinimų ciklą, agentūra nagrinėja to ciklo ataskaitas, siekdama nustatyti horizontalius rezultatus ir padaryti bendras išvadas dėl taikomų priemonių veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo. Agentūra tyrimo rezultatus pateikia Komisijai, kad šie būtų toliau aptarti su valstybėmis narėmis, siekiant įgyti patirties, iš kurios reikėtų pasimokyti, ir sudaryti palankesnes sąlygas geros darbo praktikos pavyzdžiams platinti.

2)

4 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Administracinė valdyba nustato praktinę 1 ir 2 dalių taikymo tvarką, įskaitant atitinkamais atvejais konsultavimosi su valstybėmis narėmis iki informacijos paskelbimo tvarką.

4.   Informacijai, kurią pagal šį reglamentą surenka ir tvarko Komisija ir agentūra, taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (33), o agentūra imasi būtinų priemonių saugiam konfidencialios informacijos tvarkymui ir apdorojimui užtikrinti.

3)

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisijos prašymu administracinė valdyba gali nuspręsti, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus ir bendradarbiaujant, ir tinkamai atsižvelgiant į poveikį biudžetui, įskaitant įnašą, kurį gali suteikti atitinkama valstybė narė, įsteigti regioninius centrus, būtinus siekiant įgyvendinti agentūros uždavinius kuo veiksmingiau ir naudingiau. Priimdama tokį sprendimą administracinė taryba tiksliai apibrėžia regioninio centro veiklos sritį, taip pat vengia nebūtinų finansinių išlaidų ir stiprina bendradarbiavimą su esamais regioniniais ir nacionaliniais tinklais.“

4)

10 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

priima metinę agentūros veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 dieną perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms.

Agentūra biudžeto valdymo institucijai kiekvienais metais pateikia visą informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais;“;

b)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

rengiant darbo programą nagrinėja ir tvirtina Komisijai skirtus pagalbos prašymus, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalies d punkte, valstybių narių techninės pagalbos prašymus, kaip nurodyta 2 straipsnio 3 dalyje, techninės pagalbos prašymus, kaip nurodyta 2 straipsnio 5 dalyje, ir pagalbos prašymus, kaip nurodyta 2a straipsnyje;

ca)

išnagrinėja ir priima daugiametę agentūros strategiją penkerių metų laikotarpiui, atsižvelgdama į Komisijos raštu pateiktą nuomonę;

cb)

išnagrinėja ir priima agentūros daugiametį personalo politikos planą;

cc)

svarsto 15 straipsnio 2 dalies ba punkte nurodytus administracinių susitarimų projektus;“;

c)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)

nustato vizitų, vykdomų pagal 3 straipsnį, metodiką. Jei per 15 dienų nuo metodikos patvirtinimo dienos Komisija pareiškia nepritarimą, administracinė valdyba metodiką vėl nagrinėja ir, jei taikoma, po antrojo svarstymo ją patvirtina, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai;“;

d)

h punktas pakeičiamas taip:

„h)

vykdo su agentūros biudžetu susijusias pareigas pagal 18, 19 ir 21 straipsnius, taip pat vykdo stebėseną bei užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių susijusių veiksmų reaguojant į įvairiose vidaus ir išorės audito ataskaitose ir vertinimuose pateiktas išvadas ir rekomendacijas;“;

e)

i punktas pakeičiamas taip:

„i)

taiko drausmines priemones 16 straipsnyje nurodytiems vykdomajam direktoriui ir departamento vadovams;“;

f)

l punktas pakeičiamas taip:

„l)

apžvelgia šios dalies k punkte nurodyto išsamaus plano finansinį vykdymą ir biudžetinius įsipareigojimus, nurodytus 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2038/2006 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo (34);

g)

pridedamas šis punktas:

„m)

iš savo narių skiria stebėtoją Komisijos vykdomai vykdomojo direktoriaus skyrimo procedūrai stebėti.“

5)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Administracinės valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamą patirtį bei kompetencija 1 straipsnyje nurodytose srityse. Valstybės narės ir Komisija stengiasi, kad administracinėje valdyboje būtų vyrų ir moterų narių pusiausvyra.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kadencijos trukmė yra ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta.“

6)

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Konfidencialių klausimų arba interesų konflikto atvejais administracinė valdyba gali nuspręsti konkrečius darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.“

7)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

jis rengia daugiametę agentūros strategiją ir, pasikonsultavęs su Komisija, teikia ją administracinei valdybai likus bent aštuonioms savaitėms iki atitinkamo administracinės valdybos posėdžio, atsižvelgdamas į administracinės valdybos narių nuomones ir pasiūlymus;

aa)

jis rengia daugiametį agentūros personalo politikos planą ir, pasikonsultavęs su Komisija, teikia jį administracinei valdybai likus bent keturioms savaitėms iki atitinkamo administracinės valdybos posėdžio;

ab)

rengia metinę darbo programą, nurodydamas kiekvienai veiklai numatomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ir agentūros parengties ir reagavimo į taršą veiklos išsamų planą ir pasikonsultavęs su Komisija teikia juos administracinei valdybai likus bent aštuonioms savaitėms iki atitinkamo valdybos posėdžio, atsižvelgdamas į administracinės valdybos narių nuomones ir pasiūlymus. Jis imasi reikiamų priemonių jiems įgyvendinti. Pagal 10 straipsnio 2 dalies c punktą jis reaguoja į visus valstybės narės prašymus teikti pagalbą;

b)

jis, pasikonsultavęs su Komisija ir laikydamasis administracinės valdybos pagal 10 straipsnio 2 dalies g punktą nustatytos vizitų metodikos, nusprendžia vykdyti 3 straipsnyje numatytus vizitus ir patikrinimus;

ba)

jis gali būti administracinių susitarimų su kitais agentūros veiklos srityje veikiančiais organais šalimi, jei susitarimo projektas pateikiamas administracinei valdybai konsultavimosi tikslais ir jei administracinė valdyba per keturias savaites nepateikia prieštaravimų.“;

b)

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

jis organizuoja veiksmingą stebėsenos sistemą, kad galėtų palyginti agentūros pasiekimus su šiame reglamente jai nustatytais darbo tikslais ir uždaviniais. Pritariant Komisijai ir administracinei valdybai, jis šiuo tikslu parengia specialiai pritaikytus veiksmingumo rodiklius, kuriuos taikant galima efektyviai įvertinti pasiektus rezultatus. Jis užtikrina, kad agentūros organizacinė struktūra būtų nuolat atnaujinama atsižvelgiant į kintančius poreikius ir neviršijant turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tuo remdamasis, vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia bendrosios ataskaitos projektą ir pateikia jį apsvarstyti administracinei valdybai. Į ataskaitą įtraukiamas atskiras skyrius, skirtas agentūros išsamaus parengties ir reagavimo į taršą veiklos plano finansiniam vykdymui, ir pateikiama naujausia informacija apie visų pagal tą planą finansuojamų veiksmų būklę. Direktorius nustato pripažintus profesinius standartus atitinkančią reguliaraus vertinimo tvarką;“;

c)

2 dalies g punktas išbraukiamas;

d)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Vykdomasis direktorius atitinkamais atvejais pateikia savo uždavinių vykdymo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Visų pirma jis informuoja apie padėtį, susijusią su daugiametės strategijos ir metinės darbo programos rengimu.“

8)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus ir departamento vadovų skyrimas ir atleidimas

1.   Agentūros vykdomąjį direktorių skiria ir atleidžia administracinė valdyba. Vadovas skiriamas penkerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į jo privalumus ir dokumentais pagrįstą administracinę bei vadybinę kompetenciją, taip pat į dokumentais pagrįstą patirtį 1 straipsnyje nurodytose srityse, išklausius 10 straipsnyje nurodyto stebėtojo nuomonės. Vykdomasis direktorius skiriamas iš ne mažiau kaip trijų Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, sudaryto po atviro konkurso, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur paskelbus kvietimą teikti kandidatūras šiai darbo vietai. Administracinės valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas pasisakyti Europos Parlamento kompetentingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Atleidimo klausimą administracinė valdyba svarsto Komisijos arba trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba sprendimą dėl skyrimo arba atleidimo priima visų balso teisę turinčių narių keturių penktadalių balsų dauguma.

2.   Administracinė valdyba Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau kaip ketveriems metams. Administracinė valdyba sprendimą priima visų balso teisę turinčių narių keturių penktadalių balsų dauguma. Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo, vykdomasis direktorius gali būti pakviestas pasisakyti kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus. Jei kadencija nepratęsiama, vykdomasis direktorius toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas vykdomasis direktorius.

3.   Vykdomajam direktoriui gali padėti vienas ar daugiau departamento vadovų. Kai vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali dalyvauti, jo funkcijas perima vienas iš departamento vadovų.

4.   Departamento vadovai skiriami atsižvelgiant į jų privalumus ir dokumentais pagrįstus administracinius ir vadybinius įgūdžius bei atsižvelgiant į profesinę kompetenciją 1 straipsnyje nurodytose srityse. Departamento vadovus skiria ar atleidžia vykdomasis direktorius, prieš tai gavęs administracinės valdybos sutikimą.“

9)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

mokesčiai ir rinkliavos už leidinius, mokymo ir (arba) kitas agentūros teikiamas paslaugas.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Vykdomasis direktorius, vadovaudamasis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu, parengia kitų metų agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir siunčia jį kartu su personalo etatų projektu administracinei valdybai.“;

c)

7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7.   Komisija sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8.   Šios sąmatos pagrindu į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą Komisija įtraukia asignavimų, kurie, jos nuomone, yra būtini personalo planui įgyvendinti, sąmatą bei iš bendrojo biudžeto mokamą subsidijų sumą, ir pateikia ją biudžeto valdymo institucijai pagal SESV 314 straipsnį kartu su agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumų skirtumų aprašymu ir pagrindimu.“;

d)

10 dalis pakeičiama taip:

„10.   Agentūros biudžetą tvirtina administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas kartu su metine darbo programa.“

10)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Vertinimas

1.   Reguliariai ir bent kartą per penkerius metus administracinė valdyba paveda atlikti nepriklausomą šio reglamento įgyvendinimo išorės vertinimą. Komisija agentūrai suteikia galimybę naudotis visa informacija, kuri, pastarosios manymu, reikalinga tokiam vertinimui.

2.   Įvertinamas šio reglamento poveikis ir agentūros darbo praktikos naudingumas, aktualumas, sukurta pridėtinė vertė ir veiksmingumas. Vertinant atsižvelgiama į Europos ir nacionalinio lygio suinteresuotųjų subjektų nuomones. Jame visų pirma nagrinėjamas galimas poreikis keisti agentūros uždavinius. Komisijos pritarimu administracinė valdyba, pasitarusi su susijusiomis Šalimis, nustato konkrečius įgaliojimus.

3.   Administracinė valdyba gauna įvertinimą ir pateikia Komisijai rekomendacijas dėl šio reglamento, Agentūros ir jos darbo metodų pakeitimų. Vertinimo rezultatus ir rekomendacijas Komisija perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai; jie paskelbiami. Prireikus įtraukiamas veiksmų planas su tvarkaraščiu.“

11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Pažangos ataskaita

Komisija, atsižvelgusi į 22 straipsnyje nurodytą vertinimo ataskaitą, ne vėliau kaip 2018 m. kovo 2 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip agentūra vykdė papildomas pareigas, jai paskirtas šiuo reglamentu, siekiant nustatyti galimybes dar labiau didinti veiksmingumą ir, jeigu būtina, keisti jos tikslus ir uždavinius.“

12)

23 straipsnis išbraukiamas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. sausio 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 107, 2011 4 6, p. 68.

(2)  2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir per pirmąjį svarstymą 2012 m. spalio 4 d. priimta Tarybos pozicija (OL C 352 E, 2012 11 16, p. 1). 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(4)  OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

(5)  OL L 283, 2010 10 29, p. 1.

(6)  OL L 332, 2000 12 28, p. 1.

(7)  OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

(8)  OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

(9)  OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(10)  Tarybos sprendimas 94/157/EB (OL L 73, 1994 3 16, p. 19).

(11)  Tarybos sprendimas 77/585/EEB (OL L 240, 1977 9 19, p. 1).

(12)  Tarybos sprendimas 1999/802/EB (OL L 322, 1999 12 14, p. 32).

(13)  Tarybos sprendimas 84/358/EEB (OL L 188, 1984 7 16, p. 7).

(14)  Tarybos sprendimas 98/249/EB (OL L 104, 1998 4 3, p. 1).

(15)  Tarybos sprendimas 93/550/EEB (OL L 267, 1993 10 28, p. 20).

(16)  Tarybos sprendimas 2010/655/ES (OL L 285, 2010 10 30, p. 1).

(17)  OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

(18)  OL L 323, 2008 12 3, p. 33.

(19)  OL L 98, 2008 4 10, p. 5.

(20)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(21)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(22)  OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

(23)  OL L 131, 2009 5 28, p. 47.

(24)  OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

(25)  OL L 131, 2009 5 28, p. 114.

(26)  OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(27)  OL L 323, 2008 12 3, p. 33.

(28)  OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

(29)  OL L 283, 2010 10 29, p. 1.

(30)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(31)  OL L 389, 2006 12 30, p. 1.

(32)  OL L 131, 2009 5 28, p. 11.“

(33)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“

(34)  OL L 394, 2006 12 30, p. 1.“;


Top