20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/1

(1)

2011 m. sausio 26 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamos Indijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ir nagrinėjamosios šalys) kilmės oksalo rūgšties inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. gruodžio 13 d. gavus Europos chemijos pramonės tarybos (CEFIC) Oxaquim S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuri pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos oksalo rūgšties Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių atstovams, importuotojams, ir žinomiems susijusiems naudotojams bei asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą numatyta vykdyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atsakymus dėl atrankos pateikė keturios Indijos bendrovės, iš kurių viena nepranešė apie pardavimą į Sąjungą, ir trys bendrovių grupės iš KLR. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti nei Indijos, nei KLR bendrovių atrankos ir visoms šalims pranešta, kad atranka nebus vykdoma.

(5)

Vėliau tyrimo pradžioje viena bendrovių grupė iš KLR nutraukė tolesnį bendradarbiavimą. Be to, viena Indijos bendrovė atsisakė leisti Komisijai apsilankyti jos gamykloje, siekiant ją tikrinti. Galiausiai remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi ji buvo laikoma nebendradarbiaujančia ir jai buvo pranešta apie galimas tokio nebendradarbiavimo pasekmes.

(6)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir KLR valdžios institucijoms išsiuntė prašymų formas. Viena Kinijos bendrovių grupė prašė jai taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, arba, jei tai neįmanoma, IR, o kita bendrovių grupė prašė jai taikyti tik IR.

(7)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims. Atsakymus pateikė trys Indijos bendrovės, dvi KLR bendrovių grupės ir skundo pateikėjas. Kitas Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė trys naudotojai ir aštuoni importuotojai, iš kurių vizitų metu patikrinti visi naudotojai ir keturi importuotojai.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos ir KLR kilmės oksalo rūgštis, dihidrato (CUS numeris 0028635–1 ir CAS numeris 6153–56–6) arba bevandenės medžiagos formos (CUS numeris 0021238–4 ir CAS numeris 144–62–7), ištirpinta ar neištirpinta vandenyje, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 11 00. Yra dvi oksalo rūgšties rūšys: nerafinuota oksalo rūgštis ir rafinuota oksalo rūgštis. Rafinuota oksalo rūgštis, gaminama KLR, bet ne Indijoje, gaminama gryninant nerafinuotą oksalo rūgštį, siekiant pašalinti geležį, chloridus, metalo pėdsakus ir kitas priemaišas.

(11)

Oksalo rūgštis naudojama įvairiems tikslams, pvz., kaip reduktorius ir cheminis baliklis farmacinėje sintezėje ir cheminių medžiagų gamyboje.

(12)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės gaminama ir Sąjungoje parduodama oksalo rūgštis, Indijos ir KLR vidaus rinkoje gaminama ir parduodama oksalo rūgštis ir į Sąjungą iš Indijos ir KLR importuojama oksalo rūgštis iš esmės pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jos galutinio vartojimo paskirtis yra ta pati.

(13)

Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(14)

Per tikrinamąjį vizitą Indijoje viena bendrovė laiku nepateikė prašomos nurodyto formato informacijos. Todėl Komisija negalėjo patikrinti antidempingo klausimyno atsakyme pateiktos informacijos. Bendrovei buvo raštu pranešta, kad ji negali būti laikoma bendradarbiaujančia ir kad išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Atsakyme bendrovė teigė buvus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės išvados nebūtų pakeitusios. Todėl šiai bendrovei taikytas 18 straipsnis ir išvados buvo daromos remiantis turimais faktais. Taigi laikoma, kad šiame tyrime su Komisija bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas.

(15)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Kadangi parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 5 % eksportuojančio gamintojo Sąjungai parduodamo nagrinėjamojo produkto, daroma išvada, kad iš esmės parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas.

(16)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant viso panašaus produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(17)

Jeigu pelningas pardavimas sudaro ne mažiau kaip 80 % viso pardavimo, normalioji vertė bus apskaičiuojama remiantis visu pardavimu, įskaitant nepelningą pardavimą. Kita vertus, jeigu pelningas pardavimas sudaro mažiau kaip 80 %, tačiau daugiau kaip 20 % viso pardavimo, ir jeigu visa vidutinė svertinė savikaina yra didesnė nei vidutinė svertinė kaina, normalioji vertė bus apskaičiuojama remiantis tik pelningu pardavimu. Pelningu laikomas tas pardavimas, kai vieneto kaina yra lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršija.

(18)

Komisijos atlikta vidaus pardavimo analizė parodė, kad 41 % viso nagrinėjamojo produkto pardavimo buvo pelningas ir visa vidutinė svertinė savikaina yra didesnė nei vidutinė svertinė kaina. Todėl normalioji vertė apskaičiuojama tik kaip pelningo pardavimo vidutinė svertinė kaina.

(19)

Eksportuojantis Indijos gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis eksportuojant į Sąjungą.

(20)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, deramai atsižvelgiama į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(21)

Todėl atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo išlaidas, draudimo, tvarkymo ir pakavimo sąnaudas, kreditų išlaidas ir komisinius.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas bendradarbiaujančiam Indijos gamintojui nustatomas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(23)

Tuo remiantis, procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas Punjab Chemicals and Crop Protection Limited (PCCPL) yra 22,8 %.

(24)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, nustatytas bendradarbiavimo lygis, palyginus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomenis. Kadangi Indijos bendradarbiavimas buvo nedidelis (38 %), manoma, kad būtų tikslinga dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems Indijos eksportuotojams, nustatyti remiantis bendradarbiaujančio gamintojo mažiausia dempingo kaina sudarytu sandoriu.

(25)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 43,6 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, KLR kilmės importui normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(27)

Viena KLR bendrovių grupė prašė taikyti RER ir pateikė trijų bendrovių, dalyvaujančių gaminant nagrinėjamąjį produktą ir juo prekiaujant, užpildytas prašymo taikyti RER formas. Vėliau Komisija pateiktą informaciją patikrino susijusių bendrovių patalpose.

(28)

Atlikus RER tyrimą paaiškėjo, kad viena bendrovė netenkino 1–3 kriterijų. Pirmiausia, ji negalėjo įrodyti, kad jos sąnaudos atitinka rinkos vertes, dėl didelio valstybės finansinio kišimosi, darančio poveikį bendrovės sąnaudų struktūrai, pvz., atleidimo nuo mokesčių ir beprocentinių paskolų forma. Antra, atlikus RER tyrimą nustatyta keletas didelių bendrovės apskaitos trūkumų ir klaidų, be to, nebuvo atliekamas jos auditas laikantis tarptautinių apskaitos standartų (TAS). Trečia, nustatyta iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, susijusių su bendrovės žemėnaudos teisėmis. Konkrečiai, bendrovė gavo žemėnaudos teisės pažymėjimą, nesilaikydama sutarties sąlygų ir nesumokėjusi už šią teisę visos sumos.

(29)

Be to, kita grupės bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji tenkina 2 kriterijų, nes nebuvo atliekamas nepriklausomas jos apskaitos dokumentų auditas.

(30)

Komisija apie RER tyrimo išvadas pranešė susijusių bendrovių grupei ir skundo pateikėjui, suteikdama jiems galimybę pateikti pastabų. Apie išvadas taip pat buvo pranešta KLR valdžios institucijoms. Komisija pastabų negavo.

(31)

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad dvi grupės bendrovės netenkina RER kriterijų. Laikantis įprastinės praktikos Sąjungoje tikrinti, ar susijusių bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER sąlygas, grupei kaip visumai nuspręsta netaikyti RER.

(32)

Kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje, abi bendradarbiaujančios Kinijos bendrovių grupės prašė taikyti IR. Kadangi nustatyta, kad abi grupės tenkina visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies kriterijus, laikinai nuspręsta joms taikyti IR.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte panašioje šalyje.

(34)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti pasirinkti Indiją tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabų. Pastabų negauta. Bet kuriuo atveju, Komisijos manymu, Indija yra tinkama panaši šalis, nes vienintelės kitos šalies gamintojos už Sąjungos ribų, Japonijos, rinka yra monopolinė, joje nėra konkurencijos, o oksalo rūgštis gaminama unikaliu būdu, kuris nėra palyginamas su KLR gamybos būdu. Priešingai, Indijos gamintojų naudojamas gamybos būdas yra palyginamas su KLR gamybos būdu ir Indijos gamintojai vidaus rinkoje veikia konkurencijos sąlygomis.

(35)

Kinijos bendrovės gamina ir eksportuoja į Sąjungą dviejų rūšių oksalo rūgštį: nerafinuotą oksalo rūgštį ir rafinuotą oksalo rūgštį. Rafinuota oksalo rūgštis, negaminama panašioje šalyje, gaminama gryninant nerafinuotą oksalo rūgštį, siekiant pašalinti geležį, chloridus, metalo pėdsakus ir kitas priemaišas. Vertinama, kad papildomos rafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudos, palyginti su nerafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudomis, sudaro 12 % Todėl Komisija manė esant tikslinga normaliąją vertę nustatyti abiejų rūšių oksalo rūgščiai.

(36)

Nerafinuotos oksalo rūgšties normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis Indijai nustatyta normaliaja verte. Kaip aprašyta 18 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningu pardavimu. Rafinuotos oksalo rūgšties, kuri negaminama panašioje šalyje, normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis nerafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudomis panašioje šalyje. Gamybos sąnaudos pakoreguotos, jas padidinant 12 %, atsižvelgiant į papildomas gamybos sąnaudas (žr. 35 konstatuojamąją dalį), taip pat pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas bei pelną.

(37)

Pardavimo, bendrosios ir administravimo išlaidos bei pelnas pagal analogiją su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi nustatyti sudedant bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašioje šalyje nerafinuotos oksalo rūgšties pardavimo vidaus rinkoje pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas bei pelną.

(38)

Kadangi IR taikomas abiem grupėms, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina yra paremta pirmojo nepriklausomo pirkėjo Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(39)

Abu eksportuojantys KLR gamintojai oksalo rūgštį į Sąjungą eksportavo per susijusius prekiautojus, kurie prie gamintojams sumokėtos kainos pridėdavo antkainį. Į šį antkainį atsižvelgiama lyginant eksporto kainą su nustatyta normaliąja verte (žr. 42 konstatuojamąją dalį).

(40)

Nerafinuotos oksalo rūgšties eksporto kaina EXW sąlygomis buvo palyginta su panašiai šaliai nustatyta normaliąja verte.

(41)

Rafinuotos oksalo rūgšties eksporto kaina EXW sąlygomis buvo palyginta su apskaičiuotąja normaliąja verte (žr. 36 konstatuojamąją dalį).

(42)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės arba apskaičiuotosios normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį į tai deramai atsižvelgta koreguojant. Visų pirma, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą koreguojant atsižvelgta į susijusių prekiautojų gautus komisinius.

(43)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Komisija nustatė, kad susijusių prekiautojų, per kuriuos eksportuojantys KLR gamintojai eksportavo oksalo rūgštį į Sąjungą, negalima laikyti vidaus prekybos padaliniais, nes jie taip pat prekiauja kitų nesusijusių tiekėjų oksalo rūgštimi ir kitais cheminiais produktais eksporto tikslais ir (arba) vidaus prekyboje. Todėl daroma išvada, kad šių prekiautojų funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Atitinkamai, siekiant užtikrinti teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimą, į prekiautojų antkainį neatsižvelgta. Koregavimas apskaičiuotas remiantis ES nesusijusio prekiautojo pelnu ir atitinkamo Kinijos prekiautojo pardavimo, bendrosiomis ir administravimo išlaidomis.

(44)

Be to, prireikus atlikti kiti koregavimai, atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius, vežimo, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo ir kreditų išlaidas, jei jie, kaip nustatyta, buvo pagrįsti, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai nustatyti remiantis kiekvienos rūšies produkto svertinės vidutinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės svertinės vidutinės eksporto kainos, kaip nurodyta pirmiau, palyginimu.

(46)

Atsižvelgiant į tai, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinojo dempingo skirtumai yra tokie:

(47)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, nustatytas bendradarbiavimo lygis, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomenis.

(48)

Kadangi KLR bendradarbiavimas buvo mažas ir sudarė maždaug 46 %, manoma, kad tikslinga dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, nustatyti remiantis bendradarbiaujančių eksportuotojų mažiausia dempingo kaina sudarytu sandoriu.

(49)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 52,2 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(50)

Skundą Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) pateikė Sąjungos oksalo rūgšties gamintojo Oxaquim S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuris per TL pagamino didžiąją dalį visos oksalo rūgšties Sąjungoje, vardu. Antrasis Sąjungos gamintojas, Clariant, neprieštaravo, kad tyrimas būtų pradėtas, tačiau nusprendė nebendradarbiauti. Šiuo metu Sąjungoje nėra kito nagrinėjamojo produkto gamintojo. Todėl Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro du gamintojai – Oxaquim S.A. ir Clariant, kartu pagaminantys 100 % Sąjungos produkcijos. Šie du gamintojai toliau vadinami Sąjungos pramone.

(51)

Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie du gamintojus Oxaquim S.A. ir Clariant, taip pat skunde nurodyta informacija ir skundo pateikėjo prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis. Remiantis šia informacija, visą Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį pagamintą produkto kiekį sudarė 11 000–15 000 tonų.

(52)

Nustatyta, kad vienas Sąjungos gamintojų panaudojo dalį pagamintos oksalo rūgšties kaip tarpinę medžiagą oksalatų (tetraoksalato, acetosella ir kalio bioksalatų) gamybai. Ši oksalo rūgštis buvo paprasčiausiai pervežama toje pačioje bendrovėje (neišrašant sąskaitos faktūros). Tokia uždarojoje rinkoje naudojama oksalo rūgštis nepateko į laisvąją rinką, todėl tiesiogiai nekonkuravo su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Priešingai, nustatyta, kad parduoti laisvojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuravo su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(53)

Siekiant kuo išsamiau apibūdinti Sąjungos pramonės padėtį, buvo renkami ir analizuojami su visa oksalo rūgšties veikla susiję duomenys ir vėliau buvo nustatyta, ar produkcija skirta uždarajai ar laisvajai rinkoms.

(54)

Analizuojant ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramone (pardavimo apimtį ir pardavimo kainas Sąjungos rinkoje, rinkos dalį, augimą, eksporto apimtį, kainas, pelningumą, investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautus), nustatyta, kad, norint atlikti analizę ir įvertinimą, reikia sutelkti dėmesį į padėtį, vyraujančią laisvojoje rinkoje.

(55)

Tačiau kitų ekonominių rodiklių analizė, atlikus tyrimą, parodė, kad juos galima pagrįstai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tiesų produkcija (skirta tiek uždarajai, tiek laisvajai rinkai), pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje ar laisvojoje rinkoje.

(56)

Kadangi oksalo rūgščiai suteiktas KN kodas, kuriuo klasifikuojami ir kiti produktai, remiantis Eurostato duomenimis importo apimties nebuvo įmanoma nustatyti. Todėl suvartojimas buvo nustatytas remiantis skundo pateikėjo pateiktais importo apimties duomenimis, sutikrintais su patikrintais, nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, ir viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi.

(57)

Atsižvelgiant į nedidelį tiekėjų skaičių ir į būtinybę apsaugoti konfidencialią verslo informaciją pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pateikiami indeksuoti suvartojimo raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenys.

1   lentelė

Suvartojimas Sąjungoje

(58)

2008 m. visas suvartojimas Sąjungoje labai padidėjo – 24 %, kitais metais suvartojimas sumažėjo 50 %, o per TL vėl padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES rinkoje sumažėjo 5 %.

(59)

Komisija nagrinėjo, ar KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgšties importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(60)

Dėl KLR ir Indijos kilmės importo poveikio atliekant tyrimą nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo dempingo kaina apimtis iš kiekvienos iš šių dviejų nagrinėjamųjų šalių nebuvo nežymi, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(61)

Viena vertus, dėl KLR ir Indijos importo dempingo kaina konkurencijos sąlygų, ir kita vertus, KLR ir Indijos importo dempingo kaina ir panašaus produkto konkurencijos sąlygų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jos buvo panašios. Konkrečiau, importuojami produktai parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams, todėl konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungoje pagaminta oksalo rūgštimi.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš KLR ir Indijos turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(63)

Atlikus tyrimą nustatyta tokia oksalo rūgšties importo iš KLR ir Indijos raida:

2   lentelė

Importas iš KLR ir Indijos

(64)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 4 %, o visas suvartojimas ES rinkoje per tą patį laikotarpį sumažėjo 5 % (žr. 1 lentelę). Kaip matyti pirmiau pateiktoje lentelėje, 2007–2008 m. taip pat labai padidėjo rinkos dalis – 25 %, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – 10 %.

(65)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos keitėsi taip:

3   lentelė

Importo iš KLR ir Indijos kaina

(66)

2007–2008 m. importo kainos padidėjo 36 %, o 2009 m. sumažėjo iki panašių į buvusias 2007 m. Per TL kainos vėl padidėjo beveik 15 % Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos padidėjo 16 % Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2008 m.–TL importo kainos sumažėjo 20 %, nepaisant pagrindinių gamybos sąnaudų (anglies šaltinių ir elektros energijos) kainų padidėjimo per šį laikotarpį.

(67)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis (t. y. atskaičius vežimo Sąjungoje išlaidas, nuolaidas ir lengvatas), palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių KLR ir Indijos eksportuotojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje (t. y. be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir tinkamai atsižvelgiant į muitinio įforminimo sąnaudas ir išlaidas po importo).

(68)

Palyginus kainas, nustatyta, kad per TL dėl KLR ir Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kaina Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos 16,9–34,6 % Šis priverstinio kainų mažinimo lygis sutapo su neigiama kainų raida rinkoje ir todėl kainos buvo labai smukdomos.

(69)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turėję poveikio Sąjungos pramonei nuo 2007 m. iki TL pabaigos.

(70)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu, o mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos, gamybos sąnaudos) buvo grindžiami tinkamai patikrinta vienintelio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys žalos analizei gauti daugiausia tik iš vieno šaltinio, su Sąjungos pramone susiję duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant apsaugoti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(72)

Lentelėje pateikti duomenys apie Sąjungos pramonės gamybą, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, o į 2007–2008 m. duomenis taip pat įtraukti dar vieno Sąjungos gamintojo, kuris nutraukė oksalo rūgšties gamybą 2008 m., duomenys.

(73)

Kaip matyti pirmiau pateiktoje lentelėje, Sąjungos pramonės gamyba 2007 m. ir 2008 m. palyginti nekito, o 2009 m. labai sumažėjo. Per TL gamyba padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo 6 %.

(74)

Dėl dar vieno Sąjungos gamintojo gamybos įmonės uždarymo 2008 m., Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai 2008 m. labai sumažėjo (23 %).

(75)

Dėl abiejų šių veiksnių (t. y. padidėjusios gamybos apimties ir sumažėjusių gamybos pajėgumų, trečiajam Sąjungos gamintojui 2008 m. uždarius gamybos įmonę), nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai (38 %) padidėjo pajėgumų naudojimas.

(76)

Į 2007 m. ir 2008 m. pardavimo apimties duomenis įtraukti 2008 m. gamybą nutraukusio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenys.

(77)

Nors suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 % (žr. 58 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 14 %, todėl rinkos dalis sumažėjo 9 %.

(78)

Kalbant apie raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės pardavimas mažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas Sąjungoje (atitinkamai 14 % ir 5 %). Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat labai sumažėjo (9 procentiniais punktais).

(79)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 % Reikia pažymėti, kad oksalo rūgšties gamyba nėra imli darbo jėgai.

(80)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį, padidėjus gamybai ir sumažėjus darbuotojų skaičiui, bendras našumas vienam darbuotojui padidėjo 11 %.

(81)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį darbo užmokestis sumažėjo 1 % Iš pradžių 2007–2008 m. padidėjęs 21 %, iki TL darbo užmokestis nuolat mažėjo.

(82)

Dempingo skirtumai pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(83)

Buvo analizuojami tik skundo pateikėjo mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos), nes nebuvo gauta kito ES gamintojo duomenų, kaip aprašyta 70 konstatuojamojoje dalyje.

(84)

Vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 %.

8   lentelė

Gamybos sąnaudos

(85)

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad vidutinės bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudos metams bėgant palyginti nekito dėl nuolatinio gamybos proceso tobulinimo, o tai buvo įmanoma tik daug investuojant (žr. 9 ir 11 lenteles).

(86)

Atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto pobūdį, atsargos nelaikomos. Nagrinėjamasis produktas greitai išdžiūsta, todėl gamintojai gamina tik skubiai siųsti skirtas prekes.

(87)

Panašaus produkto pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą skundo pateikėjui parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(88)

Po didžiulių nuostolių 2007 m., skundo pateikėjas gavo nedidelį pelną 2008 m., o 2009 m. vėl patyrė nuostolių. Skundo pateikėjas gavo nedidelį pelną per TL, sumažėjus kai kuriems gamybos sąnaudų elementams, kaip matyti 8 lentelėje.

10   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(89)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo pelningumo raidą. Todėl 2007 m. grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas, ir nepaisant tam tikro pagerėjimo 2008 m., 2008 m.–TL jis mažėjo, tokiu būdu finansinė bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo padėtis prastėjo.

11   lentelė

Investicijos

(90)

Iš šios lentelės matyti, kad skundo pateikėjas didino investicijas į nagrinėjamąjį produktą, net tada, kai pelningumas ir mažėjo. Investicijos buvo daugiausia skiriamos naujiems gamybos įrankiams įsigyti ir naujiems gamybos procesams įgyvendinti, siekiant didinti veiksmingumą. Didesnės investicijos rodo, kad pramonei nebuvo sunku padidinti kapitalą, o tai rodo ilgalaikį pramonės gyvybingumą.

(91)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 177 %.

(92)

Padidindama investicijas, kad patobulintų gamybos procesus, pramonė, kuri yra imli kapitalui, vis tiek parodė gebanti padidinti kapitalą; nepaisant to, tam trukdė sumažėjęs pardavimas ir tai, kad buvo vis sunkiau užtikrinti grynųjų pinigų srautą.

12   lentelė

Investicijų grąža

(93)

Nepaisant didesnių investicijų, nagrinėjamojo produkto investicijų grąža nebuvo tokia, kokios tikėtasi. Nors 2008 m. padėtis kiek gerėjo, investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko neigiama.

(94)

Todėl pramonės augimas buvo nedidelis ir akivaizdžiai neproporcingas ankstesnių metų investicijoms.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurių žalos rodiklių tendencija yra teigiama: gamybos apimtis padidėjo 6 %, pajėgumų naudojimas padidėjo 38 %, investicijos padidėjo 177 %, tokiu būdu bendrovė gavo sąlyginį pelną (nuo didelių nuostolių 2007 m. iki nedidelio pelno per TL). Tačiau, kaip jau buvo minėta, kai kurie su Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi susiję rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo.

(96)

Uždarius vieno Sąjungos gamintojo gamybos įmonę, pardavimo apimtis sumažėjo 14 % Užimtumą teko mažinti 4 % ir gamybos pajėgumas sumažėjo 23 % Nors suvartojimas sumažėjo tik 5 %, rinkos dalis sumažėjo beveik 9 % Todėl pelningumas buvo mažas ir turėjo neigiamo poveikio investicijų grąžai ir grynųjų pinigų srautui, visų pirma 2008 m.–TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas pagerėjo, tačiau per TL išliko labai mažas ir yra nepakankamas, kad būtų galima palaikyti gamybą vidutinės trukmės laikotarpiu.

(97)

Nors apskritai gamyba didėjo, Sąjungos pramonė neteko didelės rinkos dalies. Tuo pat metu importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių labai padidėjo.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei per TL buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(99)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Be to, nagrinėti kiti žinomi su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(100)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 5 %, o importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių per šį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 4 % Daugiausia importo dempingo kaina apimtis išaugo 2007–2008 m., kai ji padidėjo 54 % Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis 2007–2008 m. padidėjo 25 %, o tai sutapo su Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu per tą patį laikotarpį (21 %).

(101)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo kainos padidėjo 16 %, jos priverstinai mažino bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kainas vidutiniškai 21,9 % per TL, tokiu būdu Sąjungos pramonei darydamos spaudimą kainoms ir neleisdamos bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui didinti kainų iki pelningesnio lygio.

(102)

Primenama, kad labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (14 %). Tačiau pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau nei sumažėjo paklausa, dėl to rinkos dalis sumažėjo 9 % Tuo pačiu metu nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 10 % Iš to matyti, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis didžia dalimi atiteko importui dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(103)

Todėl manoma, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis Sąjungos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Sąjungos pramonei nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų padidėjusias žaliavų ir elektros energijos sąnaudas. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, o pelningumas ir toliau buvo prastas.

(104)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importo maža dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties didėjimas darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(105)

Dėl priežastinio ryšio nagrinėti kiti veiksniai, kaip antai paklausos Sąjungos rinkoje raida, žaliavų kainos, Sąjungos pramonės eksporto veikla, nagrinėjamojo produkto importas iš kitų šalių, pramonės oksalo rūgšties naudojimas uždarojoje rinkoje ir ekonomikos krizė.

(106)

Kaip nurodyta 1 lentelėje, oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje pirmiausia 2008 m. padidėjo 24 %, kitais metais sumažėjo 39 %, o per TL vėl padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES rinkoje sumažėjo 5 % Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį.

(107)

Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad 2009 m. sumažėjusi Sąjungos rinkos paklausa taip pat turėjo poveikio importui iš nagrinėjamųjų šalių, verta pastebėti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai padidino savo pardavimo apimtis ir rinkos dalį, rinkoje darydami spaudimą kainoms importu dempingo kaina.

(108)

Taigi preliminariai laikoma, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis iš esmės pablogėjo dėl padidėjusios importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo, o ne dėl sumažėjusio suvartojimo. Nors sumažėjusi paklausa prisidėjo prie žalos, tačiau ji nebuvo tokia, kad būtų nutrauktas padarytos materialinės žalos ir padidėjusios importo dempingo kaina apimties priežastinis ryšys.

(109)

Kaip matyti 8 lentelėje, vidutinės gamybos sąnaudos palyginti nekito, nepaisant labai padidėjusios pagrindinės žaliavos (cukraus) kainos. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų tendencija nesutapo su vienos pagrindinių žaliavų oksalo rūgšties gamyboje kainų raida. Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjusias (50 %) vidutines cukraus kainas sušvelnino bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo investicijos, skirtos gamybos procesams tobulinti. Apskritai dėl šios priežasties grynasis poveikis buvo gamybos sąnaudų sumažėjimas 12 % Nepaisant to, kaip matyti 7 lentelėje, vieneto pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 % Nustatyta, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai veikė tokiomis pačiomis ekonomikos sąlygomis, susijusiomis su žaliavų kainų raida, nes vieneto importo kainų tendencija sutapo su bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vieneto pardavimo kainų tendencija, nors lygis ir buvo kitas.

(110)

Būtų galima manyti, kad kai nėra žalingo dempingo, kainos buvo nuolatos koreguojamos, atsižvelgiant į įvairius gamybos sąnaudų sudėtinių dalių pokyčius. Tačiau taip neatsitiko. Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas negalėjo gauti pakankamai didelio pelno, būtino šiam kapitalui imliam gamintojui, ir jo grynųjų pinigų srautas taip pat sumažėjo.

(111)

Taigi, preliminariai laikoma, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kainos, buvo mažinamos kainos Sąjungos rinkoje ir bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui kliudoma didinti pardavimo kainas tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas ar būtų galima gauti pagrįstą pelną.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos kainos taip pat turėjo poveikį nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams, padaryta preliminari išvada, kad žaliavų kainų padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo daryti poveikio Sąjungos pramonei padarytai materialinei žalai.

(113)

Eksportas taip pat nagrinėtas kaip vienas su importu dempingo kaina nesusijusių žinomų veiksnių, galėjusių tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(114)

Išnagrinėjus nustatyta, kad bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo eksportui nesusijusioms šalims apimtis sudarė didelę jo viso pardavimo dalį (apie 30 %). Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo eksporto apimtis padidėjo 52 %, o pardavimo eksportui vieneto kaina labai sumažėjo, priešingai nei bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo Sąjungoje kaina, kuri labai padidėjo. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad eksportas atliko svarbų vaidmenį išlaikant didelį pajėgumų naudojimą, siekiant padengti nuolatines sąnaudas ir investicijas į įrangą. Nors eksportas buvo parduodamas mažesnėmis nei Sąjungos rinkoje kainomis, šios kainos buvo mažos, nes eksporto rinkose buvo konkuruojama su mažomis kainomis eksportuotojų iš nagrinėjamųjų šalių parduodama oksalo rūgštimi. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šis eksportas leido bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui sušvelninti ES rinkoje padarytą žalą, todėl jis nėra toks, kad būtų nutrauktas Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinis ryšys.

(115)

Kadangi importo iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys nėra, šis veiksnys neturėjo poveikio ES rinkai.

(116)

Kaip minėta 52–55 konstatuojamosiose dalyse, naudojimas uždarojoje rinkoje – tik pervežimas vieno Sąjungos gamintojų įmonėje, kai oksalo rūgštis naudojama oksalatų gamybai. Parduodant oksalatus gautas pelnas yra nemažas ir iš tiesų leido gamintojui tęsti veiklą, nepaisant gaminant oksalo rūgštį patirtų nuostolių. Todėl šis veiksnys neturi poveikio Sąjungos pramonei padarytai žalai.

(117)

2009 m. palyginti su 2008 m. dėl ekonomikos krizės oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje sumažėjo perpus, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (– 40 %) ir vertė (– 45 %). Tačiau šiuo laikotarpiu pramonei sumažinus kainas maždaug 5 %, jos rinkos dalis padidėjo (11 %) ir tokiu būdu sumažėjo neigiamas krizės poveikis. Iš tiesų, pramonė 2009 m. beveik galėjo išvengti nuostolių.

(118)

Nors 2008–2009 m. ekonomikos krizė galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(119)

Atlikus minėtą analizę įrodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nagrinėjamųjų šalių kilmės produktų pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad šie produktai importuoti dempingo kaina, kuri buvo daug mažesnė (beveik 22 %) nei Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto kainos per TL.

(120)

Nagrinėjamųjų šalių importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis padidėjo nepaisant bendro paklausos Sąjungos rinkoje sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Didėjanti importo rinkos dalis sutapo su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raida per tą patį laikotarpį. Kaip minėta, tuo pačiu metu pagrindinių Sąjungos pramonės ekonominės ir finansinės padėties rodiklių raida buvo neigiama.

(121)

Suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimas 2009 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklai. Tačiau apskritai šis ir kiti veiksniai negali būti laikomi turėjusiais tokį poveikį, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir žalingos Sąjungos pramonės padėties priežastinis ryšys.

(122)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(123)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo grindžiamas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(124)

Sąjungos pramonę sudaro du gamintojai, kurių gamyklos yra skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir kurie tiesiogiai įdarbino 30–50 darbuotojų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą.

(125)

Vienas iš dviejų Sąjungos gamintojų tyrimo inicijavimui neprieštaravo, bet daugiau informacijos nepateikė ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(126)

Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad svarbiausių žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai. Jei priemonės nebus nustatytos, laikoma, kad atsigavusio oksalo rūgšties sektoriaus nepakaks, kad atsigautų Sąjungos pramonės finansinė padėtis, todėl ji gali toliau prastėti.

(127)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos ir sąžiningos prekybos sąlygos, o Sąjungos pramonė oksalo rūgšties kainas galės nustatyti atsižvelgdama į gamybos sąnaudas. Galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(128)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamai KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgščiai nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(129)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė aštuoni nesusiję importuotojai. Trys iš šių importuotojų importavo tik nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius ir kainos padidėjimą galėjo perkelti pirkėjams. Kai kurie jų nurodė, kad nustačius antidempingo priemones galėtų svarstyti, ar nevertėtų nebeprekiauti šiuo produktu.

(130)

Ketvirtasis importuotojas teigė, kad jo pirkėjai visiems savo galutiniams produktams, kurių gamybos procese naudojama oksalo rūgštis ir kuriuos jie vėliau reeksportuoja už ES ribų, galėtų naudoti laikinojo įvežimo perdirbti schemą. Taigi nustatytų antidempingo priemonių poveikis šiam importuotojui nebūtų didelis.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai nustačius priemones poveikis importuotojams neturėtų būti didelis. Iš esmės importuotojų prekybos oksalo rūgštimi pelno dydis yra pakankamai didelis ir jie tikisi kainos padidėjimą perkelti pirkėjams.

(132)

Bendradarbiaujantys naudotojai per TL suvartojo 22 % Sąjungoje suvartojamos oksalo rūgšties. Atliekant tyrimą nustatyta, kad nustatant ES interesus naudotojų atžvilgiu svarbu skirti nerafinuotos oksalo rūgšties ir rafinuotos oksalo rūgšties vartojimą. Bendradarbiaujanti Sąjungos pramonė gamina nerafinuotą oksalo rūgštį, o kitas nebendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas – rafinuotą oksalo rūgštį, kuri daugiausia naudojama farmacijos ir maisto pramonėje, taip pat smulkių metalo miltelių ekstrakcijos sektoriuose.

(133)

Nerafinuotos oksalo rūgšties naudotojai teigė, kad nustačius priemones bendradarbiaujanti Sąjungos pramonė, kuri yra vienintelė ES tiekėja, padidintų kainas. Kita vertus, naudotojai taip pat paminėjo, kad būtų negerai visiškai priklausyti nuo užsienio importo.

(134)

Valymo ir balinimo produktus gaminantiems naudotojams oksalo rūgštis sudaro tik nedidelę jų žaliavų dalį ir dėl antidempingo muitų susidariusį kainos padidėjimą jie tikriausiai galės perkelti pirkėjams arba, jei įmanoma, pakeisti savo produktų formules ir vietoje oksalo rūgšties naudoti pakaitinius produktus.

(135)

Poliravimo medžiagas gaminantiems naudotojams oksalo rūgštis sudaro didelę jų žaliavų sąnaudų dalį ir jos neįmanoma pakeisti kitais produktais. Nėra tikėtina, kad naudotojai galėtų visiškai perkelti kainos padidėjimą pirkėjams, nes jie konkuruoja su gamintojais iš ne ES šalių. Tačiau 95 % produkcijos jie eksportuoja už ES ribų ir galėtų susigrąžinti muitus pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą.

(136)

Naudotojams, kurie oksalo rūgštį naudoja kitiems tikslams, pavyzdžiui, metalams iš metalo laužo perdirbti, oksalo rūgštis sudaro didelę galutinio produkto, kuriam gaminti naudojama oksalo rūgštis, visų gamybos sąnaudų dalį. Galutinio produkto rinka yra labai nepastovi. Oksalo rūgštis gamybos procese negali būti pakeista kitais produktais. Pagrindinis Sąjungos metalo laužo perdirbėjas visą oksalo rūgštį perka iš Sąjungos gamintojų. Nustačius antidempingo muitus pramonė gali rinktis, kiek didinti kainas ir ar jas iš viso didinti, kad gautų naudos iš muitų nustatymo. Todėl nustatytų priemonių poveikis šiam naudotojui yra neaiškus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu parduodamas galutinį produktą šis naudotojas gauna nedidelį pelną, bet koks kainų padidėjimas turės neigiamą poveikį, jei bendrovė negali perduoti kainos padidėjimo.

(137)

Rafinuota oksalo rūgštis be kitų paskirčių naudojama tam tikrų metalų miltelių gamyboje. Oksalo rūgštis sudaro nemažą visų gamybos sąnaudų dalį. Šiame procese oksalo rūgšties neįmanoma pakeisti kitais produktais. Tačiau pelnas šiame sektoriuje gali būti didelis. Kadangi šiame sektoriuje įprasta sudaryti metines sutartis, trumpuoju laikotarpiu perkelti kainos padidėjimą bus nelengva. Tačiau kainos padidėjimą trumpuoju laikotarpiu būtų įmanoma absorbuoti, atsižvelgiant į tai, kad mažiausia siūloma muito norma yra 14,6 % ir gaunamas didelis pelnas.

(138)

Vienas naudotojas teigė, kad rafinuotos oksalo rūgšties produkcijos nepakanka paklausai patenkinti. Šiuo klausimu nustatyta, kad Sąjungoje pagamintos rafinuotos oksalo rūgšties trūkumas, atsižvelgiant į suvartojimą, sudarė apie 1 000–2 000 tonų per metus. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis galutinių produktų, kurių gamybos procese naudojama rafinuota oksalo rūgštis, yra eksportuojami, naudotojai panorėję galėtų veikti pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamai KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgščiai nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(140)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(141)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(142)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje. Laikoma, kad pelnas, kuris galėjo būti pasiektas jeigu nebūtų buvę importo dempingo kaina, yra 8 % apyvartos ir kad šis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos gamintojai būtų galėję tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo.

(143)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 8 % pelno dydį.

(144)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių KLR ir Indijos eksportuojančių gamintojų visų rūšių produktų svertinės vidutinės importo kainos, kuri tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus, palyginimu su nežalinga Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų visų rūšių produktų kaina per TL. Atlikus šį palyginimą gautas skirtumas išreikštas lygintų rūšių produktų vidutinės CIF importo vertės procentu.

(145)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR ir Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(146)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik importuojamiems KLR ir Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino nurodytos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(147)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkos ir eksporto, pasikeitimus, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(148)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(149)

Toliau nurodyti nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

(150)

Visi eksportuojantys KLR oksalo rūgšties gamintojai, apie save dar nepranešę, nes manė, jog jie neatitinka nei RER, nei IR kriterijų, tačiau manantys, kad jiems turėtų būti nustatytas atskiras muito dydis, raginami apie save pranešti Komisijai per dešimt dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4).

(151)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(152)

Išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,