EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009L0111

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB, iš dalies keičianti direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 302, 17.11.2009, p. 97–119 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 06 Volume 009 P. 260 - 282

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/111/oj

17.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/97


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/111/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

iš dalies keičianti direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos ir ECOFIN išvadomis bei tarptautinio masto iniciatyvomis, kaip antai 2009 m. balandžio 2 d. Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimas, ši direktyva yra pirmasis svarbus žingsnis šalinant trūkumus, kuriuos išryškino dabartinė finansų krizė, o po to turėtų būti imtasi tolesnių iniciatyvų, kurias Komisija paskelbė ir išdėstė 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“.

(2)

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų (4) veiklos pradėjimo ir vykdymo 3 straipsniu valstybėms narėms suteikiama galimybė numatyti specialią rizikos ribojimo tvarką kredito įstaigoms, kurios nuo 1977 m. gruodžio 15 d. yra nuolatos kontroliuojamos centrinės įstaigos, jeigu ta tvarka nacionaliniuose teisės aktuose numatyta ne vėliau kaip 1979 m. gruodžio 15 d. Šiais terminais valstybėms narėms, ypač įstojusioms į Europos Sąjungą po 1980 m., užkertamas kelias numatyti arba palikti galioti tokią specialią rizikos ribojimo tvarką panašiai kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kurios įsteigtos jų teritorijoje. Todėl tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytus terminus reikėtų išbraukti, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti valstybių narių kredito įstaigoms. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų numatyti gaires, siekiant šiuo atžvilgiu didinti priežiūros praktikos konvergenciją.

(3)

Šiuo metu valdant kredito įstaigų kapitalą svarbų vaidmenį atlieka mišrios kapitalo priemonės. Šios priemonės kredito įstaigoms suteikia galimybę diversifikuoti kapitalo struktūrą ir pritraukti labai įvairius finansinius investuotojus. 1998 m. spalio 28 d. Bazelio bankininkystės priežiūros komitetas priėmė susitarimą tiek dėl tinkamumo kriterijų, tiek dėl tam tikrų rūšių mišrių kapitalo priemonių įtraukimo į kredito įstaigų pradines nuosavas lėšas ribų.

(4)

Todėl svarbu nustatyti kriterijus, kad tos kapitalo priemonės būtų tinkamos kredito įstaigų pradinės nuosavos lėšos, o Direktyvos 2006/48/EB nuostatos būtų suderintos su tuo susitarimu. Tų kriterijų nustatymas tiesiogiai lemia Direktyvos 2006/48/EB XII priedo pakeitimus. Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkte nurodytos pradinės nuosavos lėšos turėtų apimti visas priemones, kurios pagal nacionalinės teisės aktus laikomos akciniu kapitalu, kurių vertė yra pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju ir kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms. Tos priemonės galėtų apimti priemones, kuriomis sukuriamos pirmumo teisės nekaupiamojo pobūdžių dividendų mokėjimo atveju, jei jos yra numatytos 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5) 22 straipsnyje, yra vertinamos pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju ir kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms. Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkte nurodytos pradinės nuosavos lėšos taip pat turėtų apimti visas kitas priemones, nustatytas kredito įstaigų remiantis įstatymu, atsižvelgiant į konkrečią investicinių fondų, kooperatinių bendrovių ir panašių institucijų sudėtį, ir kurios pagal kapitalo savybes, ypač nuostolių padengimo požiūriu, laikomos lygiavertėmis paprastosioms akcijoms. Priemonės, kurios nėra vertinamos pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju arba kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis nepadengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms, turėtų būti priskiriamos Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkte nurodytų mišrių kapitalo priemonių kategorijai.

(5)

Siekiant išvengti rinkų trikdymo ir užtikrinti bendro nuosavų lėšų dydžio tolygumą, tikslinga numatyti konkrečias naujos kapitalo priemonių tvarkos pereinamojo laikotarpio priemones. Kai atkūrimas bus užtikrintas, reikėtų toliau stiprinti pradinių nuosavų lėšų kokybę. Šiuo atžvilgiu iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai.

(6)

Siekiant stiprinti Bendrijos krizių valdymo sistemą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos savo veiksmus veiksmingai koordinuotų su kitomis kompetentingomis institucijoms ir prireikus su centriniais bankais, kartu siekiant ir mažinti sisteminę riziką. Siekiant sustiprinti rizikos ribojimo principais pagrįstos bankų grupės konsoliduotos priežiūros veiksmingumą, reikėtų priežiūrą koordinuoti veiksmingiau. Todėl reikėtų įsteigti priežiūros institucijų kolegijas. Priežiūros institucijų kolegijų įsteigimas neturėtų daryti įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal Direktyvą 2006/48/EB. Priežiūros institucijų kolegijos turėtų būti glaudesnio bendradarbiavimo priemonė, su kurios pagalba kompetentingos institucijos susitartų dėl esminių priežiūros užduočių. Priežiūros institucijų kolegijos turėtų palengvinti veiksmus nuolatinės priežiūros vykdymo aplinkybėmis ir kritinėse situacijose. Konsoliduotos priežiūros institucija kartu su kitais kolegijos nariais turėtų turėti galimybę nuspręsti organizuoti posėdžius arba veiklą, kurie nėra bendros svarbos, ir turėtų turėti galimybę dalyvavimą juose nustatyti pagal poreikius.

(7)

Kompetentingų institucijų įgaliojimais turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Bendrijos matmenį. Todėl kompetentingos institucijos turėtų deramai atsižvelgti į savo sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose atitinkamose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, tas principas neturėtų teisiškai įpareigoti kompetentingų institucijų pasiekti konkretų rezultatą, tačiau turėtų būti laikomas bendru tikslu skatinti finansinį stabilumą visoje Europos Sąjungoje.

(8)

Kompetentingos institucijos turėtų galėti dalyvauti kolegijose, įsteigtose kredito įstaigoms, kurių patronuojanti įstaiga yra trečiojoje šalyje, prižiūrėti. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, kai būtina, turėtų numatyti gaires ir rekomendacijas, siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją pagal Direktyvą 2006/48/EB. Norint išvengti neatitikimo ir reguliuojamojo arbitražo, kurio gali prireikti dėl įvairių kolegijų taikomų skirtingų metodų ir taisyklių ir dėl valstybių narių veikimo savo nuožiūra, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (EBPIK) turėtų parengti kolegijų valdymo procedūrų ir taisyklių gaires.

(9)

Direktyvos 2006/48/EB 129 straipsnio 3 dalis neturėtų turėti poveikio kompetentingų priežiūros institucijų, veikiančių konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai arba atskirai, atsakomybės paskirstymui.

(10)

Nepakankamai keičiantis informacija tarp buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų, gali būti pakenkta finansiniam stabilumui priimančiosiose valstybėse narėse. Todėl reikėtų stiprinti priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijų teises į informaciją, visų pirma svarbių filialų krizės atveju. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti svarbius filialus. Kompetentingos institucijos turėtų perduoti informaciją, kuri yra esminė, vykdant centrinių bankų ir finansų ministerijų užduotis, susijusias su finansų krizėmis ir sisteminės rizikos mažinimu.

(11)

Dabartinius susitarimus dėl priežiūros būtina ir toliau tobulinti. Priežiūros institucijų kolegijos – tai svarbus tarpinis etapas link paprastesnio Europos Sąjungos priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir konvergencijos.

(12)

Priežiūros institucijų, kurios užsiima grupėmis ir kontroliuojančiosiomis bendrovėmis ir jų dukterinėmis įmonėmis ir filialais, bendradarbiavimas kolegijose yra etapas siekiant tolesnės reguliavimo konvergencijos ir priežiūros integracijos. Itin svarbu, kad tarp priežiūros institucijų būtų pasitikėjimas ir būtų laikomasi jų atitinkamos atsakomybės sričių. Jei tarp kolegijos narių kiltų konfliktas, susijęs su minėtąja skirtinga atsakomybe, svarbu, kad būtų teikiami neutralūs ir nepriklausomi patarimai, tarpininkavimo paslaugos ir taikomi konfliktų sprendimo mechanizmai Bendrijos lygmeniu.

(13)

Tarptautinė finansų krizė parodė, kad vertėtų geriau išanalizuoti poreikį reformuoti Europos Sąjungos finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelį.

(14)

Komisija savo 2008 m. spalio 29 d. komunikate „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ paskelbė įsteigusi ekspertų grupę, kuriai pirmininkauja Jacques de Larosière (de Larosière grupė) ir kuri turi apsvarstyti Europos finansinių institucijų organizavimą, siekiant užtikrinti rizikos ribojimo patikimumą, tinkamą rinkų veikimą ir geresnį Europos bendradarbiavimą finansinio stabilumo priežiūros, ankstyvo įspėjimo mechanizmų ir krizių valdymo, įskaitant tarptautinę ir keletą sektorių apimančią riziką, klausimais, taip pat nagrinėti Europos Sąjungos ir kitų svarbiausių jurisdikcijų bendradarbiavimo klausimą siekiant užtikrinti finansinį stabilumą pasauliniu lygmeniu.

(15)

Norint pasiekti tinkamo lygio priežiūros konvergenciją ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygmeniu bei sustiprinti finansų sistemos stabilumą, yra labai reikalingos tolimesnės plataus masto Europos Sąjungos finansų sektoriaus reguliacinio bei priežiūros modelio reformos, o jas Komisija turėtų skubiai pateikti, tinkamai apsvarsčius 2009 m. vasario 25 d. de Larosière grupės posėdžio metu padarytas išvadas.

(16)

Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą bei siūlyti tinkamus teisės aktus, reikalingus naikinti trūkumams priežiūros integracijos nuostatų srityje, atsižvelgiant į tai, kad stipresnis Europos Sąjungos lygmens priežiūros sistemos vaidmuo turėtų būti pasiektas vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(17)

Pernelyg didelė pozicijų vienam klientui ar susijusių klientų grupei koncentracija gali sukelti nepriimtiną nuostolių riziką. Tokią padėtį galima būtų laikyti žalinga kredito įstaigos mokumui. Todėl kredito įstaigos didelių pozicijų stebėjimas ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis.

(18)

Dabartinė didelių pozicijų tvarka galioja nuo 1992 m. Todėl galiojantys reikalavimai dėl didelių pozicijų, nustatyti Direktyvoje 2006/48/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (6), turėtų būti peržiūrėti.

(19)

Kredito įstaigos vidaus rinkoje tiesiogiai konkuruoja, todėl esmines kredito įstaigų didelių pozicijų stebėjimo ir kontrolės taisykles reikėtų papildomai suderinti. Siekiant sumažinti administracinę naštą kredito įstaigoms, reikėtų sumažinti valstybių narių pasirinkimo galimybių, susijusių su didelėmis pozicijomis, skaičių.

(20)

Nustatant, ar egzistuoja susijusių klientų grupė, o kartu ir vieną riziką sukeliančios pozicijos, svarbu taip pat atsižvelgti į riziką, kylančią dėl didelio finansavimo, kurį teikia pati kredito įstaiga arba investicinė įmonė, jos finansinė grupė arba susijusios šalys, bendro šaltinio.

(21)

Pageidautina pozicijos vertę apskaičiuoti remiantis jos verte, nurodyta minimalaus nuosavų lėšų poreikio tikslais, todėl tikslinga patvirtinti taisykles didelėms pozicijoms stebėti, netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Be to, kredito rizikos mažinimo metodai, taikomi pagal mokumo tvarką, sukurti darant prielaidą, kad kredito rizika yra tinkamai diversifikuota. Didelių pozicijų atveju, kai yra atskiro skolininko koncentracijos rizika, kredito rizika nėra tinkamai diversifikuota. Todėl šių metodų poveikiui reikėtų taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstas apsaugos priemones. Šiomis aplinkybėmis būtina numatyti veiksmingą kredito užtikrinimo susigrąžinimą didelių pozicijų tikslais.

(22)

Kadangi nuostolis, atsirandantis dėl pozicijos kredito įstaigai ar investicinei įmonei, gali būti toks pat didelis, kaip ir nuostolis dėl bet kokios kitos pozicijos, tokios pozicijos turėtų būti vertinamos kaip bet kokios kitos pozicijos ir apie jas pranešama kaip apie bet kokias kitas pozicijas. Tačiau siekiant sumažinti neproporcingą tokio metodo poveikį mažesnėms įstaigoms, buvo nustatyta alternatyvi kiekybinė riba. Be to, labai trumpo laikotarpio pozicijoms, susijusioms su pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo paslaugų vykdymą, kliringo, atsiskaitymo ir saugojimo paslaugomis klientams, taikoma išimtis, siekiant palengvinti sklandų finansų rinkų ir susijusios infrastruktūros veikimą. Šios paslaugos apima, pvz., grynųjų pinigų kliringo ir atsiskaitymų vykdymą ir panašią veiklą, kuria siekiama palengvinti atsiskaitymus. Susijusios pozicijos apima pozicijas, kurių negalima numatyti ir kurių dėl šios priežasties kredito įstaiga visiškai nekontroliuoja, inter alia, tarpbankinių sąskaitų likučius, susidariusius iš klientų mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba gautus mokesčius ir palūkanas, ir kitus mokėjimus už paslaugas klientams bei suteiktą arba gautą užtikrinimo priemonę.

(23)

Su išorinės kredito rizikos vertinimo institucijomis (angl. ECAI) susijusios Direktyvos 2006/48/EB nuostatos turėtų atitikti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (7) nuostatas. Visų pirma Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų persvarstyti savo gaires dėl ECAI pripažinimo, siekiant išvengti darbo dubliavimosi ir sumažinti pripažinimo proceso keliamą naštą, jei ECAI registruota kaip kredito reitingo agentūra Bendrijos lygmeniu.

(24)

Svarbu pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatoriai arba rėmėjai), ir įmonių, kurios investuoja į šiuos vertybinius popierius arba priemones (investuotojai), dalies nesuderinamumą. Taip pat svarbu, kad būtų suderinti iniciatoriaus arba rėmėjo ir investuotojų interesai. To siekiant, iniciatorius arba rėmėjas turėtų gauti dideles palūkanas nuo šių lėšų. Todėl svarbu, kad iniciatoriai arba rėmėjai pasiliktų aptariamų paskolų riziką. Apskritai, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti sisteminami tokiu būdu, kuriuo būtų galima išvengti išlaikymo reikalavimo taikymo, ypač pasinaudojant bet kokio tipo mokesčiais arba priedų struktūra. Toks išlaikymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai pagal Direktyvoje 2006/48/EB pateiktą sąvokos apibrėžtį turi būti atsižvelgiama į pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio ekonominį turinį nepriklausomai nuo to, kokios teisinės struktūros ar priemonės naudojamos šiam ekonominiam turiniui nustatyti. Visų pirma tuo atveju, kai kredito rizika perleidžiama atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais, investuotojai turėtų priimti sprendimus tik po kruopštaus deramo patikrinimo, o tam reikia pakankamos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais.

(25)

Priemonės, kuriomis būtų sprendžiamas šių struktūrų galimo nesuderinamumo klausimas, turėtų būti nuoseklios ir suderintos visuose atitinkamuose finansų sektoriaus reguliavimo srityse. Komisija turėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisės akto, kad būtų užtikrintas šis nuoseklumas ir darna. Išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas atitiktų reikalavimus. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindą apima kitus vertybinius popierius, išlaikymo reikalavimas taikomas tik pakeitimui vertybiniais popieriais, kurie priklauso nuo investicijų. Įsigytoms sumoms nėra taikomas išlaikymo reikalavimas, jeigu jos yra gautos vykdant kolektyvinę veiklą, jas perduodant arba parduodant mažesne kaina, siekiant finansuoti tokią veiklą. Jei nesilaikoma nustatytų su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių kruopštumo ir rizikos valdymo įsipareigojimų ir įvykdomi rimti veiklos būdų ir procedūrų pažeidimai, svarbūs nagrinėjant esamą riziką, kompetentingos institucijos turėtų taikyti rizikos koeficientą.

(26)

Savo 2009 m. balandžio 2 d. Deklaracijoje dėl finansinės sistemos stiprinimo G20 vadovai prašė Bazelio bankininkystės priežiūros komitetą ir valdžios institucijas iki 2010 m. išnagrinėti pakeitimui vertybiniais popieriais taikomą deramo kruopštumo ir kiekybinį išlaikymo reikalavimą. Atsižvelgdama į šiuos tarptautinius įvykius ir siekdama kuo geriau sumažinti iš pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų kylančią sisteminę riziką, Komisija iki 2009 m. pabaigos, pasikonsultavusi su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu, turėtų nuspręsti, ar reikia pasiūlyti padidinti išlaikymo reikalavimą ir ar išlaikymo reikalavimo apskaičiavimo metodai atitinka tikslą geriau suderinti iniciatorių arba rėmėjų ir investuotojų interesus.

(27)

Pakankamai kruopščiai reikia vertinti riziką, kylančią iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tiek prekybos knygoms, tiek ir ne prekybos knygoms. Be to, derami su kruopštumu susiję įsipareigojimai turi būti proporcingi. Deramos su kruopštumu susijusios procedūros turėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą tarp iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų. Todėl yra pageidautina, kad atitinkama informacija apie deramo kruopštumo procedūras būtų tinkamai paskelbta.

(28)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai personalo ir išteklių, kad galėtų vykdyti Direktyvoje 2006/48/EB numatytas priežiūros prievoles, ir kad pagal tą direktyvą kredito įstaigos priežiūroje dalyvaujantys darbuotojai turėtų atitinkamų žinių ir patirties pavestoms užduotims atlikti.

(29)

Direktyvos 2006/48/EB III priedą reikėtų pakeisti, kad būtų patikslintos tam tikros nuostatos siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją.

(30)

Dėl pastarųjų pokyčių rinkoje išryškėjo tai, kad likvidumo rizikos valdymas – esminis lemiamas kredito įstaigų ir jų filialų patikimumo veiksnys. Direktyvos 2006/48/EB V ir XI prieduose nustatytus kriterijus reikėtų sustiprinti, kad šios nuostatos būtų suderintos su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto atliktu darbu.

(31)

Direktyvai 2006/48/EB įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(32)

Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/48/EB III priedą, kad būtų atsižvelgta į pokyčius finansų rinkose arba apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus, arba siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms Direktyvos 2006/48/EB nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(33)

Finansų krizė atskleidė, kad būtina daugiau analizuoti su finansiniu stabilumu susijusias problemas – tai yra problemas, kurios kyla įgyvendinant makroekonomikos politiką ir reguliuojant finansų sistemą – bei greičiau jas spręsti. Reikės išanalizuoti: priemones kuriomis galima mažinti verslo ciklo pakilimus ir nuostolius, įskaitant poreikį kredito įstaigoms palankiais laikais sukurti kovai su tokiu svyravimu skirtus rezervus, kuriais būtų galima pasinaudoti sunkiu laikotarpiu, o tai galėtų apimti galimybę kaupti papildomus išteklius, „dinamišką atsargų kaupimą“ bei galimybę sumažinti lėšų atsargas sunkiais laikais, kuo būtų užtikrinamos pakankamos lėšos visu ciklo laikotarpiu; pagrindines priežastis, kuriomis remiantis Direktyvoje 2006/48/EB apskaičiuojami kapitalo reikalavimai; papildomas priemones prie rizikos vertinimu paremtų reikalavimų kredito įstaigoms, skirtas padėti išlaikyti bankų sistemos išpirkimo pajėgumus.

(34)

Todėl Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėtų apsvarstyti visą Direktyvą 2006/48/EB, išspręsti tuos klausimus ir pateikti ataskaitą bei kitus atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

(35)

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, Komisija turėtų persvarstyti ir pranešti apie priemones, skirtas rinkos be tarpininkų dalyvių veiksmų skaidrumui stiprinti, mažinti sandorio šalies riziką ir bendrai mažinti visuotinę riziką, kaip, pvz., kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kliringas tarp pagrindinių sandorio šalių. Pagrindinių sandorio šalių steigimas ir plėtra Europos Sąjungoje priklauso nuo aukštų veiklos ir rizikos ribojimo standartų, todėl būtina skatinti veiksmingą priežiūrą. Komisija pateikia šį pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais, atsižvelgiant į panašias iniciatyvas globaliu mastu.

(36)

Komisija turėtų apžvelgti, kaip taikoma Direktyvos 2006/48/EB 113 straipsnio 4 dalis, ir parengti apie tai ataskaitą, įskaitant ir tai, ar atleidžiama nuo mokesčių turėtų būti atsižvelgiant į valstybių narių pasirinkimo teisę. Komisija turėtų pateikti tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai. Išimtys ir pasirinkimo galimybės turėtų būti panaikinamos, jei nėra įrodytas poreikis jas išlaikyti, nes siekiama nustatyti bendras nuoseklias taisykles visoje Bendrijoje.

(37)

Vertinant riziką būtina atsižvelgti į specifines mikrokreditų charakteristikas, o jų plėtrą būtina skatinti. Be to, atsižvelgiant į lėtą mikrokreditų plėtrą, būtina plėtoti atitinkamas reitingavimo sistemas, įskaitant standartinių reitingavimo sistemų plėtra, kurios būtų pritaikytos prie su mikrokreditais susijusios veiklos keliama rizika. Valstybės narės turėtų siekti proporcingos su mikrokreditais susijusios veiklos ribojant riziką ir prižiūrint tokią veiklą nacionaliniu mastu.

(38)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti taisykles dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir jų rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia suderinti daugybę įvairių valstybių narių teisinėse sistemose egzistuojančių skirtingų taisyklių, todėl tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina minėtiems tikslams pasiekti.

(39)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą valstybės narės raginamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, bei jas viešai paskelbti.

(40)

Todėl direktyvas 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB (10) reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimai

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

1)

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.   Vienai ar daugiau kredito įstaigų, esančių toje pačioje valstybėje narėje ir nuolatos kontroliuojamų toje pačioje šalyje įsikūrusios centrinės įstaigos, gali būti netaikomi 7 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose numatoma, kad:“;

b)

antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 punktas pakeičiamas taip:

„6.

„įstaigos“ 2 skyriaus V antraštinės dalies 2, 3 ir 5 skirsniuose – įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies c punkte;“;

b)

45 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys, nesusiję tokiais kontrolės santykiais, kurie aprašyti a punkte, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeiguvienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų finansavimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti finansuodami arba grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.“;

c)

pridedamas šis punktas:

„48.

„konsoliduotos priežiūros institucija“ – kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą.“;

3)

40 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, remdamosi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose suinteresuotose valstybėse narėse, visų pirma kritinėse situacijose.“;

4)

įterpiami šie straipsniai:

„42a straipsnis

1.   Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti konsoliduotos priežiūros institucijos, kai taikoma 129 straipsnio 1 dalis, arba buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų kredito įstaigos filialą laikyti svarbiu.

Tame prašyme nurodomos priežastys tą filialą laikyti svarbiu visų pirma atsižvelgiant į:

a)

tai, ar kredito įstaigos filialo rinkos dalis pagal indėlius priimančiojoje valstybėje narėje viršija 2 %;

b)

tikėtiną kredito įstaigos veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį rinkos likvidumo, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemoms priimančiojoje valstybėje narėje; ir

c)

filialo dydį ir svarbą pagal klientų skaičių atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės bankininkystės arba finansų sistemą.

Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos ir konsoliduotos priežiūros institucija, kai taikoma 129 straipsnio 1 dalis, deda visas įmanomas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl filialo paskelbimo svarbiu.

Jei per du mėnesius nuo prašymo pagal pirmą pastraipą gavimo bendras sprendimas nepriimamas, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pačios priima sprendimą, ar filialas yra svarbus, per papildomą dviejų mėnesių laikotarpį. Priimdamos savo sprendimą, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į bet kokią konsoliduotos priežiūros institucijos arba buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomonę ir išlygas.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodyti sprendimai pateikiami dokumente, kuriame išdėstomas sprendimas su visais motyvais, jie perduodami suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms, jie yra galutiniai ir juos taiko suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos.

Filialo paskelbimas svarbiu nedaro įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą.

2.   Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas svarbus filialas, kompetentingoms institucijoms informaciją, nurodytą 132 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, ir vykdo užduotis, nurodytas 129 straipsnio 1 dalies c punkte, bendradarbiaudamos su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sužino apie 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą kritinę situaciją kredito įstaigoje, ji iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas.

3.   Kai 131a straipsnis netaikomas, kompetentingos institucijos, prižiūrinčios kredito įstaigą, turinčią svarbių filialų kitose valstybėse narėse, įsteigia priežiūros institucijų kolegiją ir jai pirmininkauja, kad palengvintų bendradarbiavimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnį. Kolegija įsteigiama ir veikia remiantis raštiškais susitarimais, kuriuos, pasikonsultavusi su suinteresuotomis kompetentingomis institucijomis, nustato buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, kurios kompetentingos institucijos dalyvaus kolegijos posėdžiuose ar veikloje.

Priimdama sprendimą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgia į planuotinos ir koordinuotinos priežiūros veiklos svarbą minėtoms institucijoms, visų pirma į jos galimą poveikį finansų sistemos stabilumui 40 straipsnio 3 dalyje nurodytose atitinkamose valstybėse narėse ir į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įsipareigojimus.

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija visiems kolegijos nariams iš anksto teikia išsamią informaciją apie tai, kad bus rengimai tokie posėdžiai, juose svarstytinus pagrindinius klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija visiems kolegijos nariams taip pat laiku teikia visapusišką informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi minėtų posėdžių metu, arba apie įvykdytas priemones.

42b straipsnis

1.   Vykdydamos savo užduotis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus vadovaujantis šia direktyva, konvergenciją. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

a)

kompetentingos institucijos dalyvautų Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto veikloje;

b)

kompetentingos institucijos vadovautųsi Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto patvirtintomis gairėmis, rekomendacijomis ir kitomis priemonėmis, bei pateikia priežastis, jei jos to nedaro;

c)

kompetentingoms institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo kaip Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto narių pareigų arba šioje direktyvoje numatytų pareigų.

2.   Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie pažangą, padarytą siekiant priežiūros konvergencijos, kasmet pradedant nuo 2011 m. sausio 1 d.“;

5)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui.“;

b)

pridedama ši pastraipa:

„Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kritinėje situacijoje leidžia kompetentingoms institucijoms perduoti informaciją Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, kai ši informacija yra svarbi jų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui.“;

6)

50 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kritinėje situacijoje leidžia kompetentingoms institucijoms atskleisti svarbią informaciją šio straipsnio pirmoje pastraipoje paminėtoms tarnyboms visose suinteresuotose valstybėse narėse.“;

7)

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

apmokėtas kapitalas, kaip apibrėžta Direktyvos 86/635/EEB 22 straipsnyje, pridėjus su juo susijusių akcijų priedus, veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiantis nuostolius, o bankroto arba likvidavimo atveju pagal prioritetą tenkinamos visos kitos pretenzijos;“;

b)

įterpiamas šis punktas:

„ca)

kitos priemonės, išskyrus nurodytąsias a punkte, kurios atitinka 63 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose ir 63a straipsnyje nustatytus reikalavimus;“;

c)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Taikydamos b punktą, valstybės narės leidžia priskaičiuoti tarpinį metų pabaigos pelną prieš priimdamos formalų sprendimą, jei tą pelną patikrino už sąskaitų auditą atsakingi asmenys ir jei kompetentingoms institucijoms pateiktas tinkamas įrodymas, jog ši suma įvertinta pagal Direktyvoje 86/635/EEB išdėstytus principus ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai.“;

8)

61 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nuosavų lėšų sąvoka, apibrėžta 57 straipsnio a–h punktuose, apima didžiausią jų pozicijų skaičių ir sumas. Valstybės narės gali nuspręsti naudoti šias pozicijas ir atimti kitas pozicijas, išskyrus tas, kurios išvardytos 57 straipsnio i–r punktuose.“;

9)

63 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„57 straipsnio ca punkte nurodytos priemonės atitinka šio straipsnio a, c, d ir e punktuose nustatytus reikalavimus.“;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

„63a straipsnis

1.   57 straipsnio ca punkte nurodytos priemonės atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Priemonės yra neterminuotos arba jų pradinis terminas yra bent 30 metų. Priemones gali sudaryti vienas ar daugiau pasirinkimo pirkti vien emitento nuožiūra sandorių, bet jos neišperkamos anksčiau kaip penkeri metai po išleidimo datos. Jei nuostatomis, kuriomis reglamentuojamos neterminuotos priemonės, numatoma nuosaiki paskata kredito įstaigai išpirkti tas priemones atsižvelgiant į kompetentingų institucijų sprendimą, tokia paskata įsigalioja ne anksčiau kaip po dešimties metų po išleidimo datos. Nuostatose, kuriomis reglamentuojamos terminuotos priemonės, paskata išpirkti tas priemones anksčiau už jų išpirkimo datą neleidžiama.

Terminuotų ir neterminuotų priemonių pareikalauta arba jos išpirktos gali būti tik iš anksto gavus kompetentingų institucijų sutikimą. Kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą, jeigu prašoma kredito įstaigos iniciatyva ir jeigu nei kredito įstaigos finansinėms, nei mokumo sąlygoms nepadaroma netinkamos įtakos. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos pakeistų priemonę tos pačios arba aukštesnės kokybės pozicijomis, nurodytomis 57 straipsnio a arba ca punkte.

Kompetentingos institucijos reikalauja sustabdyti terminuotų priemonių išpirkimą, jei kredito įstaiga neatitinka 75 straipsnyje nustatytų kapitalo poreikių sąlygų, ir jos gali pareikalauti tokio sustabdymo kitais atvejais, remiantis kredito įstaigų finansine ir mokumo padėtimi.

Kompetentingos institucijos bet kada gali suteikti leidimą anksčiau išpirkti terminuotas ar neterminuotas priemones, kai pasikeičia taikoma tokių priemonių apmokestinimo tvarka arba reglamentavimo klasifikacija, o tai nebuvo numatyta išleidimo dieną.

3.   Priemonę reglamentuojančiomis nuostatomis kredito įstaigai leidžiama prireikus atšaukti nekaupiamąjį palūkanų arba dividendų mokėjimą neribotam laikui.

Tačiau kredito įstaiga atšaukia tokius mokėjimus, jei ji neatitinka 75 straipsnyje nustatytų kapitalo poreikių sąlygų.

Kompetentingos institucijos gali reikalauti atšaukti tokius mokėjimus remdamosi kredito įstaigos finansine ir mokumo padėtimi. Bet koks toks atšaukimas nepažeidžia kredito įstaigos teisės palūkanų arba dividendų mokėjimą pakeisti mokėjimu 57 straipsnio a punkte nurodytos priemonės forma, jeigu bet koks toks mechanizmas kredito įstaigai suteikia galimybę išsaugoti finansinius išteklius. Tokiam pakeitimui gali būti taikomos specialios kompetentingų institucijų nustatytos sąlygos.

4.   Priemonę reglamentuojančiomis nuostatomis numatoma, kad pagrindinė nesumokėta palūkanų arba dividendų suma būtų tokia, kad padengtų nuostolius ir netrukdytų atstatyti kredito įstaigos kapitalo pasinaudojant atitinkamais mechanizmais, kuriuos parengia Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas pagal 6 dalį.

5.   Kredito įstaigos bankroto arba likvidavimo atveju priemonių prioritetas yra mažesnis negu 63 straipsnio 2 dalyje nurodytų pozicijų.

6.   Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas parengia priežiūros praktikos konvergencijos gaires dėl šio straipsnio 1 dalyje ir 57 straipsnio a punkte nurodytų priemonių ir stebi jų taikymą. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šio straipsnio taikymą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais, kuriais siekiama užtikrinti nuosavų lėšų kokybę.“;

11)

65 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

visos mažumos dalys, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 21 straipsnyje, kai taikomas visuotinės integracijos metodas. Visos 57 straipsnio ca punkte nurodytos priemonės, dėl kurių susidaro mažumos dalys, atitinka reikalavimus pagal 63 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktus ir 63a bei 66 straipsnius;“;

12)

66 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   57 straipsnio d–h punktuose nurodytoms pozicijoms taikomos šios ribos:

a)

57 straipsnio d–h punktuose nurodytų pozicijų suma neturi viršyti didžiausios 100 % sumos, gaunamos sudėjus to straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus šio straipsnio i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas; ir

b)

57 straipsnio g–h punktuose nurodytų pozicijų suma neturi viršyti didžiausios 50 % sumos, gaunamos sudėjus to straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas.

1a.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio ca punkte nurodytų pozicijų sumai taikomos šios ribos:

a)

priemonių, kurios kritinėse situacijose turi būti konvertuojamos, o bet kuriuo kitu metu gali būti konvertuojamos kompetentingos institucijos iniciatyva, remiantis emitento finansine ir mokumo padėtimi, į 57 straipsnio a punkte nurodytas pozicijas atsižvelgiant į iš anksto nustatytas kategorijas, suma neturi viršyti didžiausios 50 % sumos, gaunamos sudėjus šio straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas;

b)

neviršijant šios dalies a punkte nurodytos ribos, visos kitos priemonės neturi viršyti didžiausios 35 % sumos, gaunamos sudėjus 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas;

c)

neviršijant šios dalies a ir b punktuose nurodytų ribų, terminuotos priemonės ir priemonės, kurias reglamentuoja nuostatos, numatančios paskatą kredito įstaigai išpirkti tas priemones, neturi viršyti didžiausios 15 % sumos, gaunamos sudėjus 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas;

d)

pozicijų sumai, viršijančiai a, b ir c punktuose nustatytas ribas, turi būti taikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatyta riba.

2.   Pusė 57 straipsnio l–r punktuose nurodytų pozicijų bendros sumos atimama iš to straipsnio a–ca punktuose nurodytų pozicijų bendros sumos, iš kurios nuskaičiuojamos i, j ir k punktų pozicijos, o kita pusė – iš to straipsnio d–h punktuose nurodytų pozicijų bendros sumos, pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas. Jei pusė 57 straipsnio l–r punktų pozicijų bendros sumos viršija to straipsnio d–h punktų pozicijų bendrą sumą, ši perteklinė dalis atimama iš to straipsnio a–ca punktų pozicijų bendros sumos, nuskaičiavus i, j ir k punktų pozicijas. 57 straipsnio r punkte nurodytos pozicijos neatimamos, jei laikantis 75 straipsnio, kaip nurodyta IX priedo 4 dalyje, jos buvo įtrauktos į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimus.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigoms kritinėse situacijose laikinai viršyti 1 ir 1a dalyse nustatytas ribas.“;

13)

V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnio paantraštė „Reikalavimų apskaičiavimas“ pakeičiama paantrašte „Apskaičiavimo ir informacijos teikimo reikalavimai“;

14)

74 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Tam, kad kredito įstaigos galėtų pateikti tuos skaičiavimus, kompetentingos institucijos nuo 2012 m. gruodžio 31 d. naudoja vienodo formato tą pačią dieną ir tuo pačiu intervalu teikiamas ataskaitas. Siekdamas tam sudaryti palankesnes sąlygas, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas iki 2012 m. sausio 1 d. parengia gaires, kuriomis siekiama Bendrijoje nustatyti vienodą informacijos teikimo formą. Informacijos teikimo forma turi būti proporcinga kredito įstaigų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.“;

15)

81 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentingos institucijos pripažįsta ECAI atitinkančia reikalavimus 80 straipsnyje numatytoms užduotims atlikti tik tuomet, jei jos mano, kad šios institucijos vertinimo metodika atitinka objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros ir skaidrumo reikalavimus ir kad gaunami kredito rizikos vertinimai atitinka patikimumo ir skaidrumo reikalavimus. Siekdamos šių tikslų kompetentingos institucijos atsižvelgia į VI priedo 2 dalyje numatytus techninius kriterijus. Kai ECAI registruojama kaip kredito reitingų agentūra pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingo agentūrų (11), kompetentingos institucijos tos ECAI vertinimo metodiką laiko atitinkančia objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros ir skaidrumo reikalavimus.

16)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

11 dalis pakeičiama taip:

„11.   Kai kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) pavidalo pozicijos atitinka VI priedo 1 dalies 77–78 punktuose nurodytus kriterijus ir kredito įstaigai žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos arba jų dalys, kredito įstaiga peržiūri tas pagrindines pozicijas, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, vadovaudamasi šiame poskirsnyje nurodytais metodais. KIS pagrindinių pozicijų daliai, kuri kredito įstaigai nežinoma arba apie kurią ji pagrįstai negalėjo žinoti, taikoma 12 dalis. Visų pirma 12 dalis taikoma tais atvejais, kai kredito įstaigai būtų pernelyg sunku peržiūrėti pagrindines pozicijas, kad ji galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pozicijų sumas ir tikėtino nuostolio sumas, vadovaudamasi šiame poskirsnyje nurodytais metodais.

Kai kredito įstaiga neatitinka sąlygų taikyti metodus, šiame poskirsnyje nurodytus visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims, pagal riziką įvertintos pozicijos ir tikėtinas nuostolis apskaičiuojami tokiais būdais:

a)

pozicijoms, kurios priklauso 86 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytai pozicijų klasei – VII priedo 1 dalies 19–21 punktuose nustatytu būdu;

b)

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms – 78–83 straipsniuose nustatytu būdu, darant šiuos pakeitimus:

i)

pozicijoms, kurioms taikomas konkretus nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientas arba kurioms taikomas tam tikros pozicijų klasės kredito kokybės žingsnis, sudarantis didžiausią rizikos koeficientą, – rizikos koeficientas turi būti dauginamas iš 2, bet negali būti didesnis už 1 250 %;

ii)

visoms kitoms pozicijoms – rizikos koeficientas turi būti dauginamas iš 1,1 ir turi būti taikomas mažiausias dydis – 5 %.

Jei a punkto taikymo tikslais kredito įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji vertina tokias pozicijas kaip kitas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas. Nepažeidžiant 154 straipsnio 6 dalies, kai šios pozicijos kartu su kredito įstaigos tiesioginėmis pozicijomis šioje pozicijų klasėje yra nereikšmingos, kaip apibrėžta 89 straipsnio 2 dalyje, gali būti taikoma 89 straipsnio 1 dalis, jei tam pritaria kompetentingos institucijos.“;

b)

12 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Alternatyviai pirmoje pastraipoje apibūdintam metodui kredito įstaigos gali skaičiuoti pačios arba patikėti trečiajai šaliai apskaičiuoti vidutines pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir pateikti ataskaitą apie jas, remiantis KIS pagrindinėmis pozicijomis ir atsižvelgiant į 11 dalies a ir b punktuose nurodytus metodus, su sąlyga, kad būtų tinkamai užtikrintas šio apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas.“;

17)

89 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis pakeičiama taip:

„d)

pozicijoms valstybių narių centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms bei administracinėms įstaigoms su sąlyga, kad:“;

18)

97 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentingos institucijos pripažįsta ECAI atitinkančia reikalavimus šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais tik tuomet, jei jas tenkina tai, kaip ECAI laikosi 81 straipsnyje nurodytų reikalavimų, atsižvelgiant į VI priedo 2 dalies techninius kriterijus, ir kai ji įrodo savo gebėjimus pakeitimo vertybiniais popieriais srityje, ir didelis pripažinimas rinkoje gali tai patvirtinti. Kai ECAI registruojama kaip kredito reitingų agentūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, kompetentingos institucijos tos ECAI vertinimo metodiką laiko atitinkančia objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros ir skaidrumo reikalavimus.“;

19)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

a)

jei atliekamos užsienio valiutos operacijos – įprastinio atsiskaitymo pozicijos, atsirandančios per dvi darbo dienas nuo apmokėjimo;

b)

jei atliekamos vertybinių popierių pirkimo ar pardavimo operacijos – įprastinio atsiskaitymo rizika, atsirandanti per penkias darbo dienas po apmokėjimo ar vertybinių popierių perdavimo priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;

c)

jei teikiamos pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas arba finansinių priemonių kliringo, atsiskaitymo ir saugojimo paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios trunka ne ilgiau už kitą prekybos dieną; arba

d)

jei teikiamos pinigų pervedimo paslaugos, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kokia valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas, vienos dienos pozicijos tas paslaugas teikiančioms institucijoms.

Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas pateikia gaires, kuriomis būtų stiprinamas priežiūros metodikos vienodumas taikant c ir d punktuose paminėtas išimtis.“;

b)

pridedama ši dalis:

„3.   Siekdama nustatyti, ar yra susijusių klientų grupė 79 straipsnio 1 dalies m, o ir p punktuose nurodytų pozicijų atžvilgiu, kai yra pagrindinio turto pozicija, kredito įstaiga įvertina sistemą arba jos pagrindines pozicijas, arba ir sistemą, ir jos pagrindines pozicijas. Tuo tikslu kredito įstaiga įvertina sandorio ekonominį turinį ir jo struktūrai būdingą riziką.“;

20)

107 straipsnis pakeičiamas taip:

„107 straipsnis

Apskaičiuojant pozicijų vertę pagal šį skirsnį, terminas „kredito įstaiga“ taip pat reiškia bet kurią privačiąją ar viešąją įmonę, įskaitant jos filialus, kuri atitinka kredito įstaigos apibrėžtį ir kuri yra gavusi leidimą veiklai trečiojoje šalyje.“;

21)

110 straipsnis pakeičiamas taip:

„110 straipsnis

1.   Kredito įstaiga kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 111 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:

a)

kliento arba susijusių klientų grupės, kurių atžvilgiu kredito įstaigai susidaro didelė pozicija, tapatybę;

b)

atitinkamais atvejais – pozicijos vertę neatsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį;

c)

kai naudojama, tiesioginio ar netiesioginio kredito užtikrinimo rūšį;

d)

pozicijos vertę atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį, kuri apskaičiuojama taikant 111 straipsnio 1 dalį.

Jei kredito įstaigai taikomi 84–89 straipsniai, apie jos 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas, kurioms netaikoma 111 straipsnio 1 dalis, pranešama kompetentingoms institucijoms.

2.   Valstybės narės numato, kad ta informacija būtų pranešama bent du kartus per metus. Kompetentingos institucijos nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nustato vienodą informacijos teikimo formą, dažnumą ir datas. Siekdamas tam sudaryti palankesnes sąlygas, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas iki 2012 m. sausio 1 d. parengia gaires, kuriomis siekiama Bendrijoje nustatyti vienodą informacijos teikimo formą. Informacijos teikimo forma turi būti proporcinga kredito įstaigų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos, kiek įmanoma, išanalizuotų savo pozicijas užtikrinimo priemonių emitentų, netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjų ir pagrindinio turto atžvilgiu pagal 106 straipsnio 3 dalį dėl galimų koncentracijų, prireikus imtųsi veiksmų ir visas reikšmingas išvadas praneštų savo kompetentingai institucijai.“;

22)

111 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kredito įstaigai nesusidaro pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, viršijanti 25 % jos nuosavų lėšų, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 112–117 straipsnius.

Kai tas klientas yra įstaiga arba kai susijusių klientų grupę sudaro viena ar daugiau įstaigų, ta vertė negali viršyti 25 % kredito įstaigos nuosavų lėšų arba 150 mln. EUR (žiūrint, kuris dydis yra didesnis), su sąlyga, kad pozicijų visiems susijusiems klientams, kurie nėra įstaigos, verčių suma, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 112–117 straipsnius, neviršija 25 % kredito įstaigos nuosavų lėšų.

Tais atvejais, kai 150 mln. EUR suma yra didesnė nei 25 % kredito įstaigos nuosavų lėšų, pozicijos vertė, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo poveikį pagal 112–117 straipsnius, negali viršyti pagrįstos kredito įstaigos nuosavų lėšų ribos. Tą ribą nustato kredito įstaigos, laikydamosi V priedo 7 punkte nurodytos politikos ir procedūrų, kad būtų mažinama ir kontroliuojama koncentracijos rizika; ši riba nėra didesnė už 100 % kredito įstaigos nuosavų lėšų.

Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą negu 150 mln. EUR ir informuoja Komisiją.“;

b)

2 ir 3 dalys išbraukiamos;

c)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kredito įstaiga visada laikosi 1 dalyje nustatytos atitinkamos ribos. Jei, ypatingu atveju, pozicijos viršija šią ribą, apie pozicijos vertę nedelsiant pranešama kompetentingoms institucijoms, kurios pagal aplinkybes gali skirti kredito įstaigai tam tikrą laiką, per kurį ji įvykdytų ribos reikalavimą.

Tais atvejais, kai taikoma 1 dalyje nurodyta nuostata dėl 150 mln. EUR sumos, kompetentingos institucijos gali, apsvarstydamos kiekvieną konkretų atvejį, leisti viršyti 100 % kredito įstaigos nuosavų lėšų ribą.“;

23)

112 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, jeigu pagal 113–117 straipsnius leidžiama pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, turi būti laikomasi tinkamumo ir kitų 90–93 straipsniuose nustatytų minimalių reikalavimų.“;

b)

pridedama ši dalis:

„4.   Šio skirsnio tikslais kredito įstaiga neatsižvelgia į užtikrinimo priemonę, nurodytą VIII priedo 1 dalies 20–22 punktuose, nebent tai leidžiama pagal 115 straipsnį.“;

24)

113 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys išbraukiamos;

b)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

Įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   111 straipsnio 1 dalis netaikoma šioms pozicijoms:“;

ii)

e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šioms pretenzijoms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos tokioms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei jų atžvilgiu pretenzijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

f)

pozicijos sandorio šalims, nurodytoms 80 straipsnio 7 arba 8 dalyje, jei joms būtų priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius; pozicijos, kurios neatitinka tų kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 111 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;“;

iii)

i punktas pakeičiamas taip:

„i)

pozicijos, atsirandančios dėl nepanaudotų kredito galimybių, kurios II priede priskiriamos mažos rizikos nebalansiniams straipsniams, jei su klientu arba susijusių klientų grupe sudarytas susitarimas, pagal kurį galimybė gali būti panaudota tik tuomet, jei nustatyta, kad dėl to nebus viršyta pagal 111 straipsnio 1 dalį taikytina riba;“;

iv)

j–t punktai išbraukiami;

v)

trečia, ketvirta ir penkta pastraipos išbraukiamos;

c)

pridedama ši dalis:

„4.   Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 111 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:

a)

padengtoms obligacijoms, apibrėžtoms VI priedo 1 dalies 68, 69 ir 70 punktuose;

b)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijoms, jei šioms pretenzijoms būtų priskirtas 20 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos toms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei jų atžvilgiu pretenzijoms būtų priskiriamas 20 % rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

c)

nepaisant šio straipsnio 3 dalies f punkto, kredito įstaigos pozicijoms savo patronuojančiai įmonei, įskaitant kapitalo dalį arba kitokį akcijų paketą, kitoms tos patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo pačios dukterinėms įmonėms, jei konsoliduota priežiūra, vykdoma vadovaujantis šia direktyva arba analogiškais trečiojoje šalyje galiojančiais standartais, kuri taikoma pačiai kredito įstaigai, apima ir šias įmones; pozicijos, kurios neatitinka šių kriterijų, nesvarbu, ar joms taikoma 111 straipsnio 1 dalis, ar ne, vertinamos kaip pozicijos trečiajai šaliai;

d)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos, įskaitant kapitalo dalį arba kitokį akcijų paketą, regioninėms ar centrinėms kredito įstaigoms, su kuriomis, remiantis teisinėmis ar teisės aktais nustatytomis nuostatomis, kredito įstaiga sudaro vieną tinklą ir kurios, remiantis tomis nuostatomis, yra atsakingos už grynųjų pinigų tarpuskaitos operacijas tame tinkle;

e)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos kredito įstaigoms, atsiradusios kredito įstaigoms ne konkurencijos sąlygomis teikiant paskolas pagal teisės aktuose numatytas programas arba savo įstatus konkretiems ekonomikos sektoriams remti, paskolų naudojimui taikant tam tikrą valstybės priežiūros formą ir apribojimus, jeigu atitinkamos pozicijos atsiranda dėl tokių paskolų, kurios perduodamos naudos gavėjams per kitas kredito įstaigas;

f)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, su sąlyga, kad tos pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir netrunka ilgiau už kitą prekybos dieną ir nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;

g)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centriniams bankams minimalių privalomųjų atsargų, kurias turi laikyti tie centriniai bankai ir kurios yra išreikštos jų nacionaline valiuta, forma;

h)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos centrinėms Vyriausybėms Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų jų nacionaline valiuta, nustatytų likvidumo reikalavimų forma, su sąlyga, kad kompetentinga institucija savo nuožiūra nuspręstų, kad tų centrinių Vyriausybių kredito vertinimas, kurį priskiria paskirta ECAI, yra investicinio reitingo;

i)

50 % vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių dokumentinių akredityvų ir vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių nepanaudotų kredito galimybių, nurodytų II priede, ir, kompetentingoms institucijoms pritarus, 80 % garantijų, išskyrus paskolų garantijas, kurios pagrįstos teisinėmis ar priežiūros nuostatomis ir kurios nariams, turintiems kredito įstaigos statusą, suteikiamos pagal abipusės garantijos programas;

j)

teisiškai reikalaujamų garantijų, kai hipotekinė paskola, finansuojama išleidus hipotekines obligacijas, yra išmokėta paskolos davėjui prieš galutinį hipotekos įrašymą į žemės registrą, su sąlyga, kad garantija nebus naudojama siekiant sumažinti riziką, apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą.“;

25)

114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, apskaičiuodama 111 straipsnio 1 dalyje numatytą pozicijų vertę, kredito įstaiga gali naudoti visiškai pakoreguotą pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 90–93 straipsnius, atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimą, nepastovumo korekcijas ir visus terminų nesutapimus (E*).“;

b)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, kredito įstaigai, kuriai leidžiama naudoti savo pačios LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius pozicijų klasei pagal 84–89 straipsnius, leidžiama, jei ji, kompetentingų institucijų nuomone, yra pajėgi įvertinti finansinės užtikrinimo priemonės poveikį savo pozicijoms atskirai nuo kitų su LGD susijusių aspektų, pripažinti tokį poveikį apskaičiuojant pozicijų vertes 111 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais.“;

ii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Kredito įstaigos, kurioms leidžiama naudoti savus LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius pozicijų klasei pagal 84–89 straipsnius ir kurios neskaičiuoja savo pozicijų vertės, naudodamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metodą, gali naudoti išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 117 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti.“;

c)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kredito įstaiga, kuri naudoja išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba kuriai leidžiama naudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti 111 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, atlieka periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.“;

ii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, negu kad būtų leista atsižvelgti naudojant atitinkamai išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metodą, užtikrinimo priemonės vertė, kurią leidžiama pripažinti apskaičiuojant pozicijų vertę 111 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, atitinkamai sumažinama.“;

iii)

penktos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

politiką ir procedūras, skirtas valdyti situaciją, kai testavimas nepalankiausiomis sąlygomis rodo mažesnę užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, negu atsižvelgta naudojant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 2 dalyje nurodytą metodą; ir“;

d)

4 dalis išbraukiama;

26)

115 straipsnis pakeičiamas taip:

„115 straipsnis

1.   Taikydama šį skirsnį, kredito įstaiga pozicijos vertę gali sumažinti iki 50 % atitinkamos gyvenamosios paskirties nuosavybės vertės, jei atitinkama viena iš šių sąlygų:

a)

pozicija užtikrinta įkeičiant gyvenamosios paskirties nuosavybę ar akcijas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus;

b)

pozicija susijusi su lizingo (finansinės nuomos) sandoriu, pagal kurį nuomotojas išlaiko visišką teisę į nuomojamos gyvenamosios paskirties nuosavybę tol, kol nuomininkas nepasinaudoja galimybe ją išpirkti.

Nuosavybės vertė, tenkinant kompetentingų institucijų reikalavimus, apskaičiuojama remiantis pagrįstomis vertinimo normomis, kurios nustatytos įstatymais ir kitais teisės aktais. Gyvenamosios paskirties nuosavybė vertinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus.

Šios dalies taikymo tikslais taikomi VIII priedo 2 dalies 8 punkte ir VIII priedo 3 dalies 62–65 punktuose išdėstyti reikalavimai.

Gyvenamosios paskirties nuosavybė – būstas, kurį savininkas naudoja arba nuomoja.

2.   Šio skirsnio tikslu kredito įstaiga pozicijos vertę gali sumažinti iki 50 % atitinkamos komercinės paskirties nuosavybės vertės tik tuomet, jei valstybės narės, kurioje yra ta komercinės paskirties nuosavybė, atitinkamos kompetentingos institucijos leidžia, kad toliau nurodytų pozicijų rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius būtų 50 %:

a)

pozicijos, užtikrintos įkeičiant biurus ar kitas komercinės paskirties patalpas arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų, akcijas; arba

b)

pozicijos, susijusios su lizingo (finansinės nuomos) sandoriais dėl biurų ar kitų komercinės paskirties patalpų.

Nuosavybės vertė, tenkinant kompetentingų institucijų reikalavimus, apskaičiuojama remiantis pagrįstomis vertinimo normomis, kurios nustatytos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Komercinės paskirties nuosavybė yra iki galo pastatyta, išnuomota ir iš jos nuomos gaunamos tinkamos pajamos.“;

27)

116 straipsnis išbraukiamas;

28)

117 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai pozicija kliento atžvilgiu yra garantuota trečiosios šalies arba užtikrinta trečiosios dalies išleista užtikrinimo priemone, kredito įstaiga gali:

a)

pozicijos dalį, kuri garantuota, laikyti atsirandančia ne kliento, o garanto atžvilgiu, su sąlyga, kad neužtikrintai pozicijai garanto atžvilgiu būtų suteiktas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintos pozicijos kliento atžvilgiu rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius;

b)

pozicijos dalį, kuri užtikrinta pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, laikyti atsiradusia trečiosios šalies, o ne kliento atžvilgiu, jeigu pozicija užtikrinta užtikrinimo priemone, su sąlyga, kad užtikrinimo priemone užtikrintai pozicijos daliai būtų priskirtas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintos pozicijos kliento atžvilgiu rizikos koeficientas pagal 78–83 straipsnius.

Kredito įstaiga nenaudoja pirmos pastraipos b punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa.

Šio skirsnio taikymo tikslu kredito įstaiga tiek išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tiek pirmos pastraipos b punkte nurodytą vertinimo metodą gali naudoti tik tuomet, kai 75 straipsnio a punkto taikymo tikslais leidžiama naudoti tiek išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, tiek paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.“;

b)

2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai kredito įstaiga taiko 1 dalies a punktą:“;

29)

119 straipsnis išbraukiamas;

30)

2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„7 skirsnis

Perleistos kredito rizikos pozicijos

122a straipsnis

1.   Tuo atveju, jei kredito įstaiga nėra iniciatorė, rėmėja ar pirminė skolintoja, kredito rizika, susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija jos prekybos ar ne prekybos knygoje, jai susidaro tik tuo atveju, jei iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas aiškiai informavo kredito įstaigą, kad jis nuolat išlaikys reikšmingą grynąją dalį, kuri bet kokiu atveju sudarys ne mažiau kaip 5 % pozicijų.

Šio straipsnio tikslais „grynosios dalies išlaikymas“ reiškia:

a)

ne mažiau kaip 5 % nominaliosios kiekvieno iš parduotų ar investuotojams perleistų segmentų vertės išlaikymą;

b)

vertybiniais popieriais atnaujinamųjų pozicijų atveju – ne mažiau kaip 5 % nominaliosios pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės iniciatoriaus dalies išlaikymą;

c)

atsitiktinai atrinktų pozicijų, lygių ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės, išlaikymą, kai tos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais pakeitimo vertybiniais popieriais procese, jeigu pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius yra ne mažesnis kaip 100 sandorio sudarymo metu; arba

d)

pirmojo nuostolio segmento ir prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat ar didesnis nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų terminas, išlaikymą, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės.

Grynoji dalis įvertinama sandorio sudarymo metu ir išlaikoma nuolat. Įvertinant grynąją dalį neatsižvelgiama į kredito rizikos mažinimą, trumpalaikes pozicijas ar kitas apsidraudimo priemones. Grynoji dalis nustatoma pagal nebalansinių straipsnių tariamąją vertę.

Taikant šį straipsnį „nuolat“ reiškia, kad išlaikytos pozicijos, nepaskirstytos palūkanos ar pozicijos neapdraudžiamos ir neparduodamos.

Išlaikymo reikalavimai bet kokiam pakeitimui vertybiniais popieriais negali būti taikomi kelis kartus.

2.   Tais atvejais, kai ES patronuojanti kredito įstaiga ar ES finansų kontroliuojančioji bendrovė, ar viena iš jos dukterinių įmonių, kaip iniciatorius ar rėmėjas pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš kelių kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, pirmoje dalyje nurodytas reikalavimas gali būti įvykdytas remiantis susijusios ES patronuojančios kredito įstaigos ar ES finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota padėtimi. Ši dalis taikoma tik tais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sukūrusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos yra pačios įsipareigojusios laikytis 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir iniciatoriui ar rėmėjui bei ES patronuojančiai kredito įstaigai ar ES finansų kontroliuojančiajai bendrovei laiku pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų įvykdyti 7 dalyje nurodyti reikalavimai.

3.   1 dalis netaikoma tais atvejais, kai pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra pretenzijos arba galimos pretenzijos šių subjektų atžvilgiu arba kurias visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja šie subjektai:

a)

centrinė valdžia arba centriniai bankai;

b)

valstybių narių regioninės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijos ir valstybės sektoriaus subjektai;

c)

institucijos, kurioms pagal 78–83 straipsnius priskirtas 50 % arba mažesnis rizikos koeficientas; arba

d)

daugiašaliai plėtros bankai.

1 dalis netaikoma:

a)

aiškiu, skaidriu ir prieinamu indeksu pagrįstiems sandoriams, kai pagrindinės sudėtinės dalys yra identiškos toms dalims, kurios sudaro tų dalių, kuriomis plačiai prekiaujama, indeksą, arba kai jos yra kiti parduodami vertybiniai popieriai, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas; arba

b)

nei sindikuotosioms paskoloms, įsigytoms gautinoms sumoms ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams, kai šios priemonės nenaudojamos 1 dalyje nurodytam pakeitimui vertybiniais popieriais formuoti ir (arba) apdrausti.

4.   Prieš investuodamos ir, prireikus, po to kredito įstaigos turi galėti patvirtinti kompetentingoms institucijoms, kad jos visapusiškai ir iki galo supranta kiekvieną iš savo atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir yra įgyvendinusios oficialią peržiūros ir registravimo politiką ir procedūras, tinkamas pagal jų prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų rizikos pobūdį:

a)

iniciatorių arba rėmėjų pagal 1 dalį atskleista informacija, kurioje nurodoma jų nuolat išlaikoma grynoji pakeitimo vertybiniais popieriais dalis;

b)

atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos ypatybės;

c)

pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų rizikos ypatybės;

d)

su reputacija ir nuostoliu susijusi patirtis iš iniciatorių arba rėmėjų ankstesnių pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų atitinkamose pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų klasėse;

e)

iniciatorių arba rėmėjų, arba jų tarpininkų ar patarėjų pareiškimai ir informacijos atskleidimas, kad jie deramai patikrino pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir, kai taikoma, pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų užtikrinimo priemonės kokybę;

f)

kai taikoma, metodikos ir koncepcijos, kuriomis pagrįstas užtikrinimo priemonės, kuria padengiamos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimą ir politiką, kurios laikosi iniciatorius ar rėmėjas vertintojo nepriklausomybei užtikrinti; ir

g)

visi struktūriniai pakeitimo vertybiniais popieriais požymiai, kurie gali turėti reikšmingos įtakos kredito įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rezultatams.

Kredito įstaigos reguliariai atlieka savo pačių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, tinkamus pagal jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Šiuo tikslu kredito įstaigos gali remtis ECAI atliekamais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis, su sąlyga, kad paprašius kredito įstaigos gali patvirtinti, kad jos prieš investuodamos ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių patvirtindamos atitinkamas prielaidas ir sudarydamos modelius, supranta metodiką, prielaidas ir rezultatus.

5.   Kredito įstaigos, jei jos nėra iniciatorės, rėmėjos arba pirminės skolintojos, nustato oficialias procedūras, tinkamas pagal jų prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų investicijų į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas rizikos pobūdį, informacijai apie rezultatus, susijusiai su turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagrindinėmis pozicijomis, nuolat ir laiku stebėti. Prireikus ši informacija yra: pozicijos rūšis, daugiau kaip 30, 60 ir 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis, įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai, išankstinio mokėjimo rodikliai, paskolos, kurioms taikomas nuosavybės teisės atėmimas, užtikrinimo priemonės rūšis ir užimtumas, kredito balų dažnių pasiskirstymas arba kitos kreditingumo priemonės pagal skirtingas pagrindines pozicijas, sektorių ir geografinė įvairovė, paskolos ir vertės santykių dažnių pasiskirstymas kartu su intervalais, su kuriais lengviau atlikti tinkamą jautrumo analizę. Kai pagrindinės pozicijos pačios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito įstaigos turi turėti šioje pastraipoje nurodytą informaciją ne tik apie pagrindinius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentus, tokius kaip emitento pavadinimas ir kredito kokybė, bet ir apie tų pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų grupių ypatybes bei rezultatus.

Kredito įstaigos turi visiškai suprasti pakeitimo vertybiniais popieriaus sandorio struktūrinius ypatumus, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sandorio atžvilgiu rezultatams, pavyzdžiui, sutartinį „iš viršaus žemyn“ (angl. „waterfall“ – „krioklio“) principu paremtą metodą ir su juo susijusias priežastis, kredito vertės padidinimą, likvidumo padidinimą, rinkos kainos priežastis ir nuo konkretaus sandorio priklausomą įsipareigojimų nevykdymo sąvokos apibrėžtį.

Kai 4, 7 dalių ir šios dalies reikalavimai netenkinami kokiu nors reikšmingu aspektu dėl kredito įstaigos aplaidumo ar neveikimo, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos skirtų papildomą ne mažesnę, kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio proporcingą nuobaudą (didžiausia riba yra 1 250 %), kuri, jei nebūtų buvusi pritaikyta ši dalis, būtų taikoma atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal IX priedo 4 dalį, ir palaipsniui padidina rizikos koeficiento dydį, kiekvieną kitą kartą pažeidus deramo patikrinimo nuostatas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į 3 dalyje pateiktas išimtis tam tikriems pakeitimams vertybiniais popieriais, sumažindama rizikos koeficiento dydį, kurį, priešingu atveju, ji skirtų pagal šį straipsnį dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam taikoma 3 dalis.

6.   Kredito įstaiga rėmėja ir kredito įstaiga iniciatorė pozicijoms, kurios turi būti pakeičiamos vertybiniais popieriais, taiko tuos pačius pagrįstus ir aiškiai apibrėžtus kredito teikimo kriterijus pagal V priedo 3 punkto reikalavimus, kaip ir kriterijai, kuriuos jos taiko pozicijoms, kurios turi būti įtrauktos į jų prekybos knygą. Todėl kredito įstaiga rėmėja ir kredito įstaiga iniciatorė taiko tuos pačius kredito patvirtinimo ir prireikus pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesus. Kredito įstaigos tuos pačius analizės standartus taip pat taiko dalyvavimui valdant kapitalą arba garantuotam platinimui pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų, įsigytų iš trečiųjų šalių, atvejais neatsižvelgiant į tai, ar toks dalyvavimas valdant kapitalą arba garantuotas platinimas turi būti įtrauktas į jų prekybos, ar ne prekybos knygą.

Kai šios dalies pirmos pastraipos reikalavimai netenkinami, kredito įstaiga iniciatorė 95 straipsnio 1 dalies netaiko ir ji turi įtraukti pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas į kapitalo poreikių pagal šią direktyvą skaičiavimą.

7.   Kredito įstaiga rėmėja ir kredito įstaiga iniciatorė investuotojams atskleidžia pagal 1 dalį prisiimto įsipareigojimo išlaikyti grynąją pakeitimo vertybiniais popieriais dalį dydį. Kredito įstaiga rėmėja ir kredito įstaiga iniciatorė užtikrina, kad būsimi investuotojai turėtų galimybę lengvai susipažinti su visais reikšmingais duomenimis apie atskirų pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir rezultatus, grynųjų pinigų srautus ir užtikrinimo priemonę, kuria padengiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir su informacija, kuri būtina norint atlikti visapusiškus ir gerai pagrįstus grynųjų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, verčių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu reikšmingi duomenys nustatomi pagal pakeitimo vertybiniais popieriais terminą ir, kai tinkama, pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pobūdį po jo.

8.   1–7 dalys taikomos naujam pakeitimui vertybiniais popieriais, kurie išleisti 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau. 1–7 dalys po 2014 m. gruodžio 31 d. taikomos esamam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai naujos pagrindinės pozicijos pridedamos arba pakeičiamos jų pakaitalais po tos datos. Kompetentingos institucijos gali nuspręsti laikinai netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų bendrų rinkos likvidumo sunkumų laikotarpiais.

9.   Kompetentingos institucijos atskleidžia šią informaciją:

a)

iki 2010 m. gruodžio 31 d. bendruosius kriterijus ir metodikas, patvirtintas atitikčiai 1–7 dalims peržiūrėti;

b)

nepažeidžiant 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytų nuostatų, kontrolinės peržiūros rezultatų trumpą aprašą ir priemonių, paskirtų neatitikties 1–7 dalims atvejais, kurie nustatomi kasmet nuo 2011 m. gruodžio mėn., aprašą.

Šioje dalyje nustatytam reikalavimui taikoma 144 straipsnio antra pastraipa.

10.   Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas Komisijai kasmet praneša, kaip kompetentingos institucijos laikosi šio straipsnio. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, atsižvelgdamas į šį straipsnį, parengia priežiūros praktikos konvergencijos gaires, įskaitant priemones, kurių buvo imtasi, jei buvo pažeisti deramo tikrinimo ir rizikos valdymo įsipareigojimai.“;

31)

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

priežiūros veiklos tęstinumo sąlygomis planavimas ir koordinavimas, įskaitant darbą, nurodytą 123, 124 ir 136 straipsniuose, 5 skyriuje ir V priede, bendradarbiaujant su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis;

c)

priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas bendradarbiaujant su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis ir prireikus su centriniais bankais, rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius kreditų įstaigose arba finansų rinkose, pasinaudojant, kai įmanoma, esamais nustatytais informavimo kanalais siekiant sudaryti palankesnes sąlygas krizių valdymui.

Priežiūros planavimas ir koordinavimas, nurodytas c punkte, aprėpia 132 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas išskirtines priemones, bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.“;

b)

pridedama ši dalis:

„3.   Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančios kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių valstybėje narėje priežiūrą, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių taikymo nustatant grupės konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumą pagal jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį ir reikalaujamą nuosavų lėšų dydį taikant 136 straipsnio 2 dalį kiekvienam bankų grupės subjektui ir konsoliduotai.

Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija kitoms suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinta grupės rizika pagal 123 ir 124 straipsnius. Priimant bendrą sprendimą tinkamai atsižvelgiama į dukterinių įmonių rizikos vertinimus, kuriuos pagal 123 ir 124 straipsnius atlieka atitinkamos kompetentingos institucijos.

Bendras sprendimas pateikiamas dokumente, kuriame išdėstomas sprendimas su visais motyvais ir kurį konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ES patronuojančiai kredito įstaigai. Nesusitarus konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos suinteresuotos kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu. Konsoliduotos priežiūros institucija su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu gali konsultuotis savo iniciatyva.

Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per keturis mėnesius, sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių ir 136 straipsnio 2 dalies taikymo konsoliduotai priima konsoliduotos priežiūros institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą dukterinių įmonių rizikos vertinimą.

Sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymo priima už ES patronuojančios kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos atitinkamos kompetentingos institucijos atskirai arba iš dalies konsoliduotai, tinkamai atsižvelgusios į konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas.

Sprendimai pateikiami dokumente, kuriame išdėstomi sprendimai su visais motyvais ir kuriame atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per keturių mėnesių laikotarpį pateiktą rizikos vertinimą, išsakytas nuomones ir išlygas. Dokumentą konsoliduotos priežiūros institucija pateikia visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir ES patronuojančiai kredito įstaigai.

Pasikonsultavusios su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu, visos kompetentingos institucijos apsvarsto konsultaciją ir paaiškina visus reikšmingus nukrypimus nuo jos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras sprendimas ir nesant bendro sprendimo kompetentingų institucijų priimti sprendimai yra galutiniai ir juos atitinkamoje valstybėje narėje taiko kompetentingos institucijos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras sprendimas ir nesant bendro sprendimo pagal ketvirtą ir penktą pastraipas priimtas sprendimas atnaujinamas kiekvienais metais arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai už ES patronuojančios kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija raštu pateikia visapusiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 136 straipsnio 2 dalies taikymo. Pastaruoju atveju atnaujinimas gali būti adresuojamas dvišaliu pagrindu tarp konsoliduotos priežiūros institucijos ir prašymą pateikiančios kompetentingos institucijos.

Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas parengia priežiūros praktikos konvergencijos gaires dėl šioje dalyje nurodyto bendro sprendimo priėmimo proceso ir dėl 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priimti bendrus sprendimus.“;

32)

130 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Susidarius kritinei situacijai, įskaitant neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę leidimus veiklai arba kurioje įsteigti svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas ir praneša visą informaciją, kuri yra esminė vykdant jų užduotis. Tos pareigos taikomos visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija, sužinojusi apie padėtį, apibūdintą šios dalies pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja 125 ir 126 straipsniuose nurodytas kompetentingas institucijas.

Kiek įmanoma, kompetentinga institucija ir 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.“;

33)

įterpiamas šis straipsnis:

„131a straipsnis

1.   Konsoliduotos priežiūros institucija įsteigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir, laikantis šio straipsnio 2 dalyje numatytų konfidencialumo reikalavimų ir Bendrijos teisės, prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

Priežiūros institucijų kolegijos sudaro sistemą, kad konsoliduotos priežiūros institucija ir kitos suinteresuotos kompetentingos institucijos galėtų vykdyti šias užduotis:

a)

keistis informacija;

b)

susitarti dėl savanoriško užduočių patikėjimo ir prireikus savanoriško atsakomybės perdavimo;

c)

nustatyti priežiūros analizės programas remiantis grupės rizikos vertinimu pagal 124 straipsnį;

d)

didinti priežiūros veiksmingumą šalinant nebūtiną priežiūros reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su 130 straipsnio 2 dalyje ir 132 straipsnio 2 dalyje nurodytais prašymais suteikti informaciją, dubliavimą;

e)

nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus pagal šią direktyvą visiems bankų grupės subjektams, nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir kompetencijos;

f)

taikyti 129 straipsnio 1 dalies c punktą atsižvelgiant į kitų forumų, kurie gali būti įsteigti šioje srityje, darbą.

Priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančios kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Konfidencialumo reikalavimai pagal 1 skyriaus 2 skirsnį neužkerta kelio kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija priežiūros institucijų kolegijose. Kolegijų įsteigimas ir veikla nedaro įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą.

2.   Kolegijos įsteigiamos ir veikia remiantis raštiškais susitarimais, nurodytais 131 straipsnyje, kuriuos, pasikonsultavusi su suinteresuotomis kompetentingomis institucijomis, nustato konsoliduotos priežiūros institucija.

Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas parengia kolegijų veiklos, be kita ko, susijusios su 42a straipsnio 3 dalimi, gaires.

Priežiūros institucijų kolegijose gali dalyvauti už ES patronuojančios kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos, priimančiosios šalies, kurioje įsteigti svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, kompetentingos institucijos bei prireikus ir jeigu laikomasi konfidencialumo reikalavimų, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams, trečiųjų šalių kompetentingos institucijos.

Konsoliduotos priežiūros institucija pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios kompetentingos institucijos dalyvauja posėdyje arba konkrečioje kolegijos veikloje. Konsoliduotos priežiūros institucija visus kolegijos narius iš anksto visapusiškai informuoja apie tokių posėdžių organizavimą ir apie tai, kokie pagrindiniai klausimai bus aptariami ir kokia veikla nagrinėjama. Konsoliduotos priežiūros institucija visiems kolegijos nariams taip pat laiku teikia visapusišką informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi minėtų posėdžių metu, arba apie įvykdytas priemones.

Konsoliduotos priežiūros institucija priimdama sprendimą atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią reikia suplanuoti arba koordinuoti, svarbą toms institucijoms, visų pirma į jos galimą poveikį finansų sistemos stabilumui 40 straipsnio 3 dalyje ir 42a straipsnio 2 dalyje nurodytose atitinkamose valstybėse narėse.

Konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgdama į konfidencialumo reikalavimus pagal 1 skyriaus 2 skirsnį, informuoja Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą apie priežiūros institucijų kolegijos veiklą, taip pat kritinėse situacijose, ir šiam komitetui praneša visą informaciją, kuri ypač svarbi priežiūros konvergencijos tikslais.“;

34)

132 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies d punkte nuoroda į 136 straipsnį pakeičiama nuoroda į 136 straipsnio 1 dalį;

b)

3 dalies d punkte nuoroda į 136 straipsnį pakeičiama nuoroda į 136 straipsnio 1 dalį;

35)

150 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies k ir l punktai pakeičiami taip:

„k)

II ir IV prieduose nurodytų nebalansinių straipsnių sąrašai ir klasifikavimas;

l)

patikslinamos III priedo ir V–XII priedų nuostatos, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų (ypač naujų finansinių produktų) arba apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus, arba atsižvelgiant į priežiūros praktikos konvergenciją; arba“;

b)

2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

paaiškinti 113 straipsnyje numatytas išimtis;“;

36)

153 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas VI priedo 1 dalies 4 punkto tikslais iki 2015 m. gruodžio 31 d., valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.“;

37)

154 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„8.   Kredito įstaigos, kurios iki 2010 m. gruodžio 31 d. neatitinka 66 straipsnio 1a dalyje nustatytų ribų, parengia strategijas ir procesus, susijusius su priemonėmis, būtinomis šiai padėčiai ištaisyti iki šio straipsnio 9 dalyje nustatytos datos.

Tos priemonės peržiūrimos pagal 124 straipsnį.

9.   Laikoma, kad priemonėms, kurios iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę teisę laikytos lygiavertėmis 57 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytoms pozicijoms, bet kurioms netaikomas 57 straipsnio a punktas arba kurios neatitinka 63a straipsnyje nustatytų kriterijų, iki 2040 m. gruodžio 31 d. taikomas 57 straipsnio ca punktas, laikantis tokių apribojimų:

a)

iki 20 % sumos, gaunamos sudėjus 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus 57 straipsnio i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas nuo 10 iki 20 metų po 2010 m. gruodžio 31 d.;

b)

iki 10 % sumos, gaunamos sudėjus 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytas pozicijas ir atėmus 57 straipsnio i, j ir k punktuose nurodytas pozicijas nuo 20 iki 30 metų po 2010 m. gruodžio 31 d.

Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas iki 2010 m. gruodžio 31 d. stebi, kaip išleidžiamos tos priemonės.

10.   5 skirsnio taikymo tikslu turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, atsiradusioms iki 2009 m. gruodžio 7 d., toliau bus taikomos tokios pačios sąlygos, kurios taikomos pagal 115 straipsnio 2 dalį ir 116 straipsnį, nes jie buvo anksčiau nei 2009 m. lapkričio 10 d., tačiau ne ilgiau nei iki 2012 m. gruodžio 31 d.

11.   Iki 2012 m. gruodžio 31 d. 129 straipsnio 3 dalyje minimas laikotarpis yra šeši mėnesiai.“;

38)

156 straipsnis pakeičiamas taip:

„156 straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, periodiškai stebi, ar ši visa direktyva kartu su Direktyva 2006/49/EB turi reikšmingą poveikį ekonominiam ciklui ir, atsižvelgdama į tą tyrimą, apsvarsto, ar pateisinamos bet kokios pataisomojo pobūdžio priemonės.

Komisija, remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę, parengia dvimetę ataskaitą ir kartu su bet kokiais tinkamais pasiūlymais pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengiant ataskaitą, deramai atsižvelgiama į paskolų gavėjų ir teikėjų nuomones.

Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. persvarsto šią direktyvą siekiant užtikrinti geresnę problemų, susijusių su finansų stabilumu, analizę ir geresnį šių problemų sprendimą, įskaitant poreikį išnagrinėti:

a)

priemones, kurias taikant sušvelninami ekonominio ciklo pakilimai ir nuosmukiai, įskaitant kredito įstaigų poreikį palankiu metu sukaupti anticiklinių kapitalo atsargų, kad galėtų jas panaudoti esant nuosmukiui;

b)

pagrindą, kuriuo remiantis pagal šią direktyvą skaičiuojami kapitalo poreikiai; ir

c)

kredito įstaigoms taikomus rizika grindžiamus reikalavimus papildančias priemones siekiant padėti pažaboti santykio tarp skolinto ir nuosavo kapitalo didėjimą bankų sistemoje.

Komisija pateikia ataskaitą minėtais klausimais kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija kiek įmanoma greičiau ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tolimesnės priežiūros sistemos reformos poreikio, įskaitant šios direktyvos susijusius straipsnius, ir, laikydamasi pagal Sutartį taikytinų procedūrų, atitinkamą teisėkūros pasiūlymą.

Iki 2011 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri pažangą, kurią Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas padarė, kad būtų nustatyta vienoda informacijos teikimo forma, dažnumas ir datos, kaip nurodyta 74 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tą apžvalgą Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija apžvelgia, kaip taikoma ši direktyva, parengia ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama visiems 68–73 straipsnių, 80 straipsnio 7 ir 8 dalių aspektams, ir kaip ši direktyva taikoma finansuojant mikrokreditus, ir šią ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija apžvelgia, kaip taikoma 113 straipsnio 4 dalis, ir parengia apie tai ataskaitą, įskaitant ir tai, ar atleidžiama nuo mokesčių turi būti atsižvelgiant į valstybių narių pasirinkimo teisę, ir pateikia ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai. Atsižvelgiant į galimą valstybių narių pasirinkimo teisės panaikinimą pagal 113 straipsnio 4 dalies c punktą ir jo galimą taikymą ES lygmeniu, apžvalgoje turi būti ypač atsižvelgiama į grupės rizikos valdymo veiksmingumą užtikrinant, kad būtų parengta pakankamai apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti stabilią finansinę padėtį visose valstybėse narėse, kuriose įsteigtas grupės subjektas.

Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija apžvelgia priemones, skirtas padidinti biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkų skaidrumą, įskaitant kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių rinkas, pavyzdžiui, tarpuskaita per pagrindinę sandorio šalį, ir parengia ataskaitą apie tas priemones bei pateikia ją kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą dėl 122a straipsnio laukiamo poveikio, kurią kartu su visais atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija parengia ataskaitą pasikonsultavusi su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu. Ataskaitoje aptariama, ar 122a straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalaus išlaikymo reikalavimas atitinka tikslą geriau suderinti iniciatorių arba rėmėjų ir investuotojų interesus ir stiprina finansinį stabilumą, ir ar, atsižvelgiant į tarptautinius įvykius, derėtų padidinti minimalų išlaikymo lygį.

Iki 2012 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 122a straipsnio taikymo ir veiksmingumo atsižvelgiant į įvykius tarptautinėje rinkoje.“;

39)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies 5 punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Pagal šio priedo 6 dalyje nustatytą metodą (IMM) visos užskaitos grupės su vienintele sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jei vertinant tikėtiną poziciją (EE) atskirų užskaitos grupių neigiamos sumodeliuotos rinkos vertės prilyginamos 0.“;

b)

2 dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kai kredito įstaiga įsigyja kredito išvestines finansines priemones kaip ne prekybos knygos pozicijų arba CCR pozicijų užtikrinimą, ji gali apskaičiuoti kapitalo poreikį apdraustam turtui pagal VIII priedo 3 dalies 83–92 punktus, arba, kompetentingoms institucijoms leidus, pagal VII priedo 1 dalies 4 punktą arba VII priedo 4 dalies 96–104 punktus.

Tais atvejais ir kai netaikoma Direktyvos 2006/49/EB II priedo 11 punkto antrame sakinyje nurodyta galimybė, tų kredito išvestinių finansinių priemonių CCR pozicijos vertė prilyginama nuliui.

Tačiau įstaiga kapitalo poreikių, susijusių su sandorio šalies kredito rizika, apskaičiavimo tikslais gali pasirinkti nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, neįtrauktas į prekybos knygą ir įsigytas kaip ne prekybos knygos pozicijų arba CCR pozicijų užtikrinimas, kai kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šią direktyvą.“;

c)

5 dalies 15 punktas pakeičiamas taip:

„15.

Kiekvienam kredito įsipareigojimo neįvykdymo apsikeitimo sandorio referencinės skolos finansinės priemonės emitentui skiriama viena apsidraudimo grupė. n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai vertinami taip:

a)

referencinės skolos finansinės priemonės rizikos pozicijos dydis n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje yra referencinės skolos finansinės priemonės efektyvi tariamoji vertė, padauginta iš n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės modifikuotos trukmės atsižvelgiant į referencinės skolos finansinės priemonės kainų skirtumo pokytį;

b)

kiekviena referencinė skolos finansinė priemonė tam tikro n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje priklauso vienai apsidraudimo grupei; skirtingų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo pasikeitimo sandorių rizikos pozicijos neįtraukiamos į tą pačią apsidraudimo grupę;

c)

CCR koeficientas, taikomas kiekvienai apsidraudimo grupei, sukurtai n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės referencinei skolos finansinei priemonei, yra 0,3 % referencinėms skolos finansinėms priemonėms, kurios turi pripažintos ECAI kredito vertinimą, lygų kredito kokybės 1–3 žingsniui, ir 0,6 % kitoms skolos finansinėms priemonėms.“;

40)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

8 punktas pakeičiamas taip:

„8.

Rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu kredito įstaiga yra investuotoja, iniciatorė arba rėmėja, įskaitant riziką reputacijai (tokią riziką, kuri kyla dėl sudėtingų struktūrų ar produktų), turi būti vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, siekiant užtikrinti, kad vertinant ir valdant riziką, būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį.“;

b)

14 punktas pakeičiamas taip:

„14.

Parengiamos patikimos strategijos, politika, procesai ir sistemos, skirti likvidumo rizikai nustatyti, vertinti, valdyti ir stebėti per tinkamus laikotarpius, įskaitant tą pačią dieną, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo buferius. Tos strategijos, politika, procesai ir sistemos pritaikomi prie verslo linijų, valiutų ir subjektų ir į juos įtraukiami tinkami likvidumo sąnaudų, naudos ir rizikos paskirstymo mechanizmai.“;

c)

įterpiamas šis punktas:

„14a.

14 punkte nurodytos strategijos, politika, procesai ir sistemos yra proporcingi kredito įstaigos sudėtingumui, rizikos pobūdžiui, veiklos aprėpčiai ir valdymo organo nustatytoms priimtinos rizikos riboms ir atspindi kredito įstaigos svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ji vykdo veiklą. Kredito įstaigos praneša apie priimtiną riziką visoms atitinkamoms verslo linijoms.“;

d)

15 punktas pakeičiamas taip:

„15.

Kredito įstaigos parengia lėšų pozicijų nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėjimo metodikas. Tomis metodikomis aprėpiami dabartiniai bei numatomi esminiai grynųjų pinigų srautai, susiję su turtu, įsipareigojimais, nebalansiniais straipsniais, įskaitant galimus įsipareigojimus ir galimą rizikos reputacijai poveikį, ir atsirandantys dėl jų.

16.

Kredito įstaigos skiria turimą įkeistą turtą nuo neįkeisto turto visada, ypač kritinėse situacijose. Jos taip pat atsižvelgia į juridinį asmenį, kuriam turtas priklauso, šalį, kurioje turtas teisiškai įtrauktas į registrą ar į sąskaitą, bei į jo tinkamumą, ir stebi, kaip turtą būtų galima panaudoti laiku.

17.

Kredito įstaigos taip pat atsižvelgia į esamus teisinius, reguliavimo ir veiklos apribojimus, taikomus galimiems likvidumo ir neužstatyto turto perleidimams tarp subjektų, tiek EEE, tiek ne EEE.

18.

Kredito įstaiga numato įvairias likvidumo rizikos mažinimo priemones, įskaitant ribų sistemą ir likvidumo buferius, kad galėtų susidoroti su įvairiais skirtingų nepalankiausių sąlygų įvykiais, tinkamai diversifikuotą finansavimo struktūrą ir galimybę pasinaudoti finansavimo šaltiniais. Tos priemonės reguliariai peržiūrimos.

19.

Numatomi alternatyvūs su likvidumo pozicijomis ir rizikos mažinimo priemonėmis susiję scenarijai, o sprendimų dėl lėšų pozicijos prielaidos reguliariai peržiūrimos. Todėl alternatyvūs scenarijai visų pirma yra susiję su nebalansiniais straipsniais ir kitais galimais įsipareigojimais, įskaitant SPPVPS arba kitus specialiosios paskirties subjektus, kurių atžvilgiu kredito įstaiga veikia kaip rėmėja arba suteikia reikšmingą likvidumo palaikymo paramą.

20.

Kredito įstaigos numato galimą atskiros įstaigos, visos rinkos ir bendrojo alternatyvių scenarijų poveikį. Numatomi skirtingi laikotarpiai ir kintantys nepalankiausių sąlygų laipsniai.

21.

Kredito įstaigos koreguoja savo strategijas, vidaus politiką ir ribas, susijusias su likvidumo rizika, ir parengia veiksmingus nepaprastosios padėties planus, atsižvelgdamos į 19 punkte nurodytų alternatyvių scenarijų rezultatus.

22.

Siekdamos spręsti likvidumo krizes, kredito įstaigos parengia nepaprastosios padėties planus, kuriuose išdėstomos tinkamos strategijos ir tinkamos įgyvendinimo priemonės galimoms likvidumo problemoms spręsti. Tie planai reguliariai testuojami, atnaujinami remiantis 19 punkte nurodytų alternatyvių scenarijų rezultatais, apie juos pranešama vadovybei, kuri juos patvirtina, kad būtų galima atitinkamai pakoreguoti vidaus politiką ir procesus.“;

41)

IX priedo 3 dalies 2 skirsnis papildomas šiuo punktu:

„7a.

Kompetentingos institucijos taip pat imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad su struktūrizuotomis finansinėmis priemonėmis susijusių kredito rizikos vertinimų atveju ECAI įsipareigoja viešai paaiškinti bendro turto poveikį kredito rizikos vertinimui.“;

42)

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e)

kredito įstaigos likvidumo rizikos dydis, šios rizikos vertinimas ir valdymas, įskaitant alternatyvaus scenarijaus analizių rengimą, rizikos mažinimo priemonių valdymą (visų pirma likvidumo buferių dydį, sudėtį ir kokybę) ir veiksmingus nepaprastosios padėties planus;“;

b)

įterpiamas šis punktas:

„1a.

1 punkto e papunkčio taikymo tikslais kompetentingos institucijos reguliariai atlieka išsamų kredito įstaigų bendros likvidumo rizikos valdymo įvertinimą ir skatina rengti patikimas vidaus metodikas. Atlikdamos tas peržiūras, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kokį vaidmenį kredito įstaigos vaidina finansų rinkose. Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose suinteresuotose valstybėse narėse.“;

43)

XII priedo 2 dalies 3 punkto a ir b papunkčiai pakeičiami taip:

„a)

apibendrintą informaciją apie visų nuosavų lėšų straipsnių ir jų sudėtinių dalių (įskaitant 57 straipsnio ca punkte nurodytas priemones, priemones, kurių nuostatomis numatoma paskata kredito įstaigai jas išpirkti, ir priemones, kurioms taikomos 154 straipsnio 8 ir 9 dalys) sąlygas;

b)

pradinių nuosavų lėšų sumą; kartu atskirai atskleidžiami visi teigiami straipsniai ir atskaitymai; 57 straipsnio ca punkte nurodytų priemonių ir priemonių, kurių nuostatomis numatoma paskata kredito įstaigai jas išpirkti, bendra suma taip pat atskleidžiama atskirai; kiekvieną kartą atskleidžiant šią informaciją nurodomos priemonės pagal 154 straipsnio 8 ir 9 dalis;“.

2 straipsnis

Direktyvos 2006/49/EB pakeitimai

Direktyva 2006/49/EB iš dalies keičiama taip:

1)

12 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pirminės nuosavos lėšos – Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytų pozicijų suma, atėmus i, j ir k punktuose nurodytų pozicijų sumą.“;

2)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įstaigos, išskyrus investicines įmones, kurios atitinka šios direktyvos 20 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytus kriterijus, stebi ir kontroliuoja savo dideles pozicijas pagal Direktyvos 2006/48/EB 106–118 straipsnius.“;

b)

3 dalis išbraukiama.

3)

30 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypdamos nuo 3 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti, kad turtas, kurį sudaro pretenzijos pripažintoms trečiųjų šalių investicinėms įmonėms bei pripažintiems kliringo namams ir biržoms bei kitos su jais susijusios pozicijos, būtų traktuojamas taip, kaip nustatyta atitinkamai Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje ir tos direktyvos 106 straipsnio 2 dalies c punkte.“;

4)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

ne prekybos knygos pozicija atitinkamam klientui arba klientų grupei neviršija Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos, apskaičiuotos atsižvelgiant į nuosavas lėšas, nurodytas toje direktyvoje, taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;

b)

įstaiga įvykdo papildomo kapitalo poreikį dėl Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos perviršio, apskaičiuotą pagal šios direktyvos VI priedą;“;

b)

pirmos pastraipos e punktas pakeičiamas taip:

„e)

įstaigos kas tris mėnesius pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitas apie visus Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos viršijimo atvejus per praėjusius tris mėnesius.“;

c)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Taikant e punktą, kiekvienu ribos viršijimo atveju nurodoma perviršio suma ir atitinkamo kliento pavardė (pavadinimas).“;

5)

32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Kompetentingos institucijos nustato procedūras, kad būtų užkirstas kelias sąmoningam įstaigų bandymui išvengti papildomo kapitalo reikalavimų, kuriuos joms tektų įvykdyti dėl pozicijų, viršijančių Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, jeigu šios pozicijos išlieka ilgiau kaip 10 dienų, laikinai atitinkamas pozicijas perduodant kitai bendrovei, kuri nebūtinai turi priklausyti tai pačiai grupei, ir (arba) sudarant dirbtinius sandorius, kurių tikslas – panaikinti poziciją per 10 dienų ir sukurti naują poziciją.“;

6)

35 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.   Investicinėms įmonėms nustatoma vienoda informacijos teikimo forma, dažnumas ir datos, kaip nurodyta Direktyvos 2006/48/EB 74 straipsnio 2 dalyje.“;

7)

38 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Direktyvos 2006/48/EB 42a straipsnis, išskyrus jos 1 dalies a punktą, mutatis mutandis taikomas investicinių įmonių priežiūrai, jei investicinės įmonės neatitinka šios direktyvos 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse arba 46 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.“;

8)

45 straipsnio 1 dalyje data „2010 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“;

9)

47 straipsnyje data „2009 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2010 m. gruodžio 31 d.“ ir nuoroda į Direktyvos 93/6/EEB V priedo 4 ir 8 punktus pakeičiama nuoroda į VIII priedo 4 ir 8 punktus;

10)

48 straipsnio 1 dalyje data „2010 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“

3 straipsnis

Direktyvos 2007/64/EB pakeitimas

Direktyvos 2007/64/EB 1 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant Bendrijoje esančius kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje arba, pagal tos direktyvos 38 straipsnį, už jos ribų, filialus, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje;“.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2010 m. spalio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.

Jos taiko tas priemones nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM


(1)  2009 m. kovo 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 93, 2009 4 22, p. 3.

(3)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(5)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(7)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(10)  OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(11)  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.“;


Top