31.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/30

(1)

2004 m. spalio 26 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (2) (toliau – Agentūra).

(2)

Nepažeidžiant Sutarties 64 straipsnio 2 dalies, pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 7 ir 8 straipsnius valstybė narė, prireikus didesnės techninės ir operatyvios pagalbos prie jos išorės sienų, gali prašyti Agentūros suteikti koordinavimo pagalbą tais atvejais, kai veikia kitos valstybės narės.

(3)

Veiksmingas išorės sienų valdymas pasitelkiant patikrinimus ir stebėjimą padeda kovoti su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis ir neleidžia kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai bei valstybių narių tarptautiniams santykiams. Sienų kontrole suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, panaikinusios vidaus sienų kontrolę.

(4)

Atsakomybė už išorės sienų kontrolę tenka valstybėms narėms. Atsižvelgiant į kritinę padėtį, karts nuo karto susidarančią prie valstybių narių išorės sienų, visų pirma, kai prie išorės sienų atvyksta labai daug trečiųjų šalių piliečių, siekiančių nelegaliai patekti į valstybių narių teritoriją, gali prireikti padėti valstybėms narėms suteikiant tinkamus ir pakankamus išteklius, visų pirma personalą.

(5)

Šiuo metu turimos galimybės teikti veiksmingą praktinę pagalbą, skirtą asmenų patikrinimui prie išorės sienų ir išorės sienų stebėjimui Europos lygiu, nėra laikomos pakankamomis, visų pirma tais atvejais, kai valstybės narės susiduria su daug trečiųjų šalių piliečių, kurie siekia nelegaliai patekti į valstybių narių teritoriją.

(6)

Valstybė narė atitinkamai turėtų turėti galimybę paprašyti dislokuoti (vadovaujantis Agentūros veiklos sistema) jos teritorijoje Skubios pasienio pagalbos būrius, sudarytus iš specialiai parengtų ekspertų iš kitų valstybių narių, kurie valstybės narės nacionalinėms sienos apsaugos tarnyboms teiktų laikiną pagalbą. Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas prisidės stiprinant valstybių narių solidarumą ir tarpusavio pagalbą.

(7)

Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas siekiant suteikti paramą tam tikrą ribotą laiką vykdomas iškilus neatidėliotinai spręstiniems ir išskirtiniams sunkumams. Tokių sunkumų iškyla tada, kai esant masiniam trečiųjų šalių piliečių, siekiančių nelegaliai patekti į valstybės narės teritoriją, srautui, susidaro padėtis, kai reikia nedelsiant imtis veiksmų ir kai Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimas prisidėtų prie tokių veiksmų veiksmingumo. Skubios pasienio pagalbos būriai nėra skirti teikti ilgalaikę paramą.

(8)

Skubios pasienio pagalbos būriai priklausys nuo jiems numatomų pareigų, jų prieinamumo bei dislokavimo dažnumo. Siekiant užtikrinti skubios pasienio pagalbos būrių veiksmingą darbą, valstybės narės turėtų skirti tinkamą sienos apsaugos tarnybų pareigūnų skaičių (operatyvaus naudojimo bendras fondas), kuris visų pirma atitiktų jų pačių sienos apsaugos tarnybų specializaciją ir dydį. Todėl valstybės narės turėtų sukurti nacionalines ekspertų grupes, kad prisidėtų prie šio reglamento veiksmingumo didinimo. Agentūra turėtų atsižvelgti į tai, kad skiriasi valstybių narių skubios pasienio pagalbos organizacijų dydis ir techninė specializacija.

(9)

Daugelio valstybių narių geriausia praktika rodo, kad prieš dislokavimą susipažinus su turimų sienos apsaugos tarnybų pareigūnų pareigybių aprašymais (gebėjimai ir kvalifikacijos) žymiai prisidedama prie veiksmingo operacijų planavimo bei vykdymo.

(10)

Todėl reikėtų nustatyti Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą, kuris suteiktų pakankamai lankstumo Agentūrai ir valstybėms narėms bei užtikrintų aukštą vykdomų operacijų našumo ir veiksmingumo lygį.

(11)

Agentūra turėtų, inter alia, koordinuoti Skubios pasienio pagalbos būrių sudėties, mokymo ir dislokavimo klausimus. Todėl į Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 būtina įtraukti naujas nuostatas dėl Agentūros vaidmens, susijusio su tais būriais.

(12)

Kai valstybė narė susiduria su masiniu trečiųjų šalių piliečių, siekiančių neteisėtai patekti į jos teritoriją, srautu arba su kitokiais išskirtiniais sunkumais, dėl kurių labai pasunkėja jos pačios užduočių vykdymas, ji gali atsisakyti patenkinti konkretų Agentūros prašymą dislokavimui skirti savo nacionalinių sienos apsaugos tarnybų pareigūnus.

(13)

Siekiant, kad būrių nariai veiksmingai dirbtų su nacionalinėmis sienos apsaugos tarnybomis, reikia, kad būdami dislokuoti pagalbos prašančios valstybės narės teritorijoje, ekspertai galėtų vykdyti užduotis, susijusias su asmenų kontrole prie išorės sienų ir išorės sienų stebėjimu.

(14)

Be to, Agentūros koordinuojamų bendrų operacijų veiksmingumas turėtų būti didinamas pakviestiesiems kitų valstybių narių pareigūnams sudarant laikiną galimybę vykdyti užduotis, susijusias su asmenų patikrinimu prie išorės sienų ir išorės sienų stebėjimu.

(15)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 taip pat reikia papildyti naujomis nuostatomis, susijusiomis su užduotimis, skirtomis pakviestiesiems pareigūnams, kurie, vadovaujantis Agentūros nustatyta sistema, yra dislokuoti prašančios valstybės narės teritorijoje, ir su jų įgaliojimais.

(16)

Šiuo reglamentu remiamas teisingas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (3), taikymas. Todėl būrių nariai ir pakviestieji pareigūnai, atlikdami patikrinimus kertant sienas ir stebėjimą, turėtų nediskriminuoti asmenų dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Visos priemonės, kurių imamasi minėtiems pareigūnams vykdant pareigas ir įgyvendinant įgaliojimus, turėtų būti proporcingos siekiamiems tikslams.

(17)

Šiame reglamente užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jis turėtų būti taikomas laikantis valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tarptautine apsauga ir negrąžinimu.

(18)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas visapusiškai laikantis įsipareigojimų pagal tarptautinę jūrų teisę, ypač jos nuostatų dėl patikrinimų ir gelbėjimo.

(19)

Kai valstybės narės, taikydamos šį reglamentą, tvarko asmens duomenis, joms taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4).

(20)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai.

(21)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos bei Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio A punkte ir Tarybos sprendimų 2004/849/EB (7) bei 2004/860/EB (8) 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai.

(22)

Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti. Kadangi šis reglamentas parengtas Šengeno acquis pagrindu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar ji perkels jį į savo nacionalinę teisę.

(23)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

(24)

Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB (10) dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas nedalyvauja. Dėl to Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

(25)

Šiame reglamente 6 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos nuostatos, kai jos susijusios su leidimu naudotis Šengeno informacine sistema (SIS), yra Šengeno acquis pagrindu priimamos ar kitaip su juo susijusios nuostatos, kaip apibrėžta 2003 m. stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2005 m. stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

1)

Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra;

2)

būrių nariai – valstybių narių sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, tarnaujantys Skubios pasienio pagalbos būriuose, išskyrus priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnus;

3)

prašančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios kompetentingos institucijos prašo Agentūros dislokuoti jos teritorijoje Skubios pasienio pagalbos būrius;

4)

priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje dislokuojamas Skubios pasienio pagalbos būrys;

5)

buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje būrio narys tarnauja sienos apsaugos tarnyboje.

a)

vardas, pavardė ir pilietybė;

b)

rangas; ir

c)

neseniai daryta skaitmeninė nuotrauka.

1.

1 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos:

3.

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

4.

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Agentūra gali įsigyti išorės sienų patikrinimams ir stebėjimui skirtą techninę įrangą, kurią jos ekspertai ir Skubios pasienio pagalbos būriai pagal savo veiklos pobūdį naudoja dislokacijos laikotarpiu.“

5.

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Skubios pasienio pagalbos būriai

Paprašius valstybei narei, susidūrusiai su neatidėliotinai spręstinais ir išskirtiniais sunkumais, visų pirma, kai prie išorės sienų atvyksta labai daug trečiųjų šalių piliečių, kurie siekia nelegaliai patekti į tos valstybės narės teritoriją, Agentūra gali tam tikrą ribotą laiką prašančiosios valstybės narės teritorijoje dislokuoti vieną ar kelis Skubios pasienio pagalbos būrius, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 863/2007 4 straipsniu.

8b straipsnis

Būrių sudėtis

1.   Agentūros prašymu 8a straipsnyje apibūdintos padėties atveju valstybės narės nedelsdamos praneša sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, kuriuos iš savo nacionalinio fondo per penkias dienas jos gali skirti būrių sudarymui, skaičių, pavardes ir pareigybių aprašymus. Valstybės narės Agentūros prašymu skiria pareigūnus dislokavimui, išskyrus atvejus, kai jos susiduria su išskirtiniais sunkumais, dėl kurių labai pasunkėja nacionalinių užduočių vykdymas.

2.   Priimdamas sprendimą dėl dislokuojamų būrių sudėties, vykdomasis direktorius atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, susidariusias prašančiojoje valstybėje narėje. Būrys sudaromas atsižvelgiant į veiklos planą, nurodytą 8e straipsnyje.

8c straipsnis

Mokymai ir pratybos

Agentūra pareigūnams, kurie priklauso operatyvaus naudojimo bendram fondui, nurodytam Reglamento (EB) Nr. 863/2007 4 straipsnio 2 dalyje, rengia specializuotus mokymus, tiesiogiai susijusius su jų vykdomomis užduotimis, ir pagal jos metinėje darbo programoje nurodytą specializuotų mokymų ir pratybų tvarkaraštį reguliariai rengia pratybas tokiems sienos apsaugos tarnybų pareigūnams.

8d straipsnis

Sprendimo dėl būrių dislokavimo priėmimo procedūra

1.   Valstybės narės prašyme pagal 8a straipsnį dislokuoti būrius pateikia padėties aprašymą, galimus dislokavimo tikslus ir numatomą poreikį. Prireikus vykdomasis direktorius gali siųsti Agentūros ekspertą įvertinti prie prašančiosios valstybės narės išorės sienų susidariusią padėtį.

2.   Vykdomasis direktorius nedelsdamas praneša valdančiajai tarybai apie valstybės narės prašymą dislokuoti būrius.

3.   Priimdamas sprendimą dėl valstybės narės prašymo, vykdomasis direktorius atsižvelgia į Agentūros rizikos analizės rezultatus, taip pat į kitą prašančiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės pateiktą susijusią informaciją.

4.   Vykdomasis direktorius sprendimą dėl prašymo dislokuoti būrius priima per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau nei per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Vykdomasis direktorius apie sprendimą raštu praneša prašančiajai valstybei narei ir valdančiajai tarybai. Sprendime išdėstomos pagrindinės priežastys, kuriomis jis grindžiamas.

5.   Vykdomajam direktoriui priėmus sprendimą prašančiojoje valstybėje narėje dislokuoti vieną ar daugiau būrių, Agentūra ir prašančioji valstybė narė pagal 8e straipsnį nedelsdamos parengia veiklos planą.

6.   Susitarus dėl veiklos plano, vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valstybes nares apie prašomą sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, kurie bus dislokuojami su būriais, skaičių ir jų pareigybių aprašymus. Ši informacija raštu pateikiama nacionalinėms ryšių palaikymo institucijoms, paskirtoms pagal 8f straipsnį; pranešime taip pat nurodoma dislokavimo data. Taip pat joms pateikiama veiklos plano kopija.

7.   Jei vykdomojo direktoriaus nėra ar jei jis laikinai negali eiti savo pareigų, su būrių dislokavimu susijusius sprendimus priima vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

8.   Valstybės narės Agentūros prašymu skiria sienos apsaugos tarnybų pareigūnus dislokavimui, išskyrus atvejus, kai jos susiduria su išskirtiniais sunkumais, dėl kurių labai pasunkėja nacionalinių užduočių vykdymas.

9.   Būriai dislokuojami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė susitarė dėl veiklos plano.

8e straipsnis

Veiklos planas

1.   Vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė susitaria dėl veiklos plano, kuriame išsamiai išdėstomos tikslios būrių dislokacijos sąlygos. Veiklos plane pateikiama informacija apie:

2.   Bet kokiems veiklos plano pakeitimams ar pataisymams turi pritarti Agentūros vykdomasis direktorius ir prašančioji valstybė narė. Agentūra pakeisto ar pataisyto veiklos plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančioms valstybėms narėms.

8f straipsnis

Nacionalinė ryšių palaikymo institucija

Valstybės narės paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją, kuri Agentūrai teikia informaciją visais klausimais, susijusiais su būriais. Su nacionaline ryšių palaikymo institucija turi būti galima susisiekti bet kuriuo metu.

8g straipsnis

Koordinuojantis pareigūnas

1.   Vykdomasis direktorius skiria vieną ar kelis Agentūros ekspertus, kurie būtų dislokuoti kaip koordinuojantys pareigūnai. Vykdomasis direktorius apie skyrimą praneša priimančiajai valstybei narei.

2.   Koordinuojantis pareigūnas veikia Agentūros vardu sprendžiant visus su būrių dislokavimu susijusius klausimus. Koordinuojantis pareigūnas visų pirma:

3.   Remiantis 25 straipsnio 3 dalies f punktu vykdomasis direktorius gali įgalioti koordinuojantį pareigūną teikti paramą sprendžiant visus su veiklos plano vykdymu ir būrių dislokavimu susijusius nesutarimus.

4.   Vykdydamas savo pareigas koordinuojantis pareigūnas vykdo tik Agentūros nurodymus.

8h straipsnis

Išlaidos

1.   Agentūra padengia visas toliau nurodytas išlaidas, kurias patiria valstybės narės skirdamos savo sienos apsaugos tarnybų pareigūnus 8a ir 8c straipsniuose nurodytais tikslais:

2.   Valdančioji taryba nustato išsamias taisykles, reglamentuojančias dienpinigių mokėjimą būrių nariams.“

6.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Pakviestųjų pareigūnų užduotys ir įgaliojimai

1.   Pakviestųjų pareigūnų kompetencijai priklauso vykdyti visas užduotis ir įgyvendinti visus įgaliojimus atliekant patikrinimus kertant sienas ar sienos stebėjimą pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (12), taip pat tuos, kurie yra būtini to reglamento tikslams įgyvendinti.

2.   Vykdydami savo užduotis ir įgyvendindami savo įgaliojimus, pakviestieji pareigūnai laikosi Bendrijos teisės ir priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.

3.   Pakviestieji pareigūnai užduotis vykdyti ir įgaliojimus įgyvendinti gali tik vadovaujant ir paprastai dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnams.

4.   Vykdydami savo užduotis ir įgyvendindami savo įgaliojimus pakviestieji pareigūnai dėvi savo uniformas. Ant savo uniformų jie ryši mėlyną raištį su Europos Sąjungos ir Agentūros emblema, kuriuo parodoma, kad jie dalyvauja bendroje operacijoje arba bandomajame projekte. Tam, kad pakviestuosius pareigūnus galėtų identifikuoti priimančiosios valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos bei piliečiai, jie visuomet su savimi turi turėti akreditavimo dokumentą, nurodytą 10a straipsnyje, kurį paprašyti privalo pateikti.

5.   Nukrypdami nuo 2 dalies, pakviestieji pareigūnai, vykdydami savo užduotis ir įgyvendindami savo įgaliojimus, gali nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, kaip leidžiama pagal buveinės valstybės narės nacionalinę teisę. Tačiau priimančioji valstybė narė gali uždrausti nešiotis tam tikrus tarnybiniu ginklus, šaudmenis ir įrangą, jei jos pačios teisės aktuose numatyti tokie patys draudimai jos pačios sienos apsaugos tarnyboms. Priimančiosios valstybės narės iš anksto prieš dislokuojant pakviestuosius pareigūnus praneša Agentūrai apie leidžiamus nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą bei jų naudojimo sąlygas. Agentūra šią informaciją pateikia valstybėms narėms.

6.   Nukrypstant nuo 2 dalies, pakviestiesiems pareigūnams vykdant savo užduotis ir įgyvendinant savo įgaliojimus leidžiama naudoti jėgą, taip pat panaudoti tarnybinį ginklą, šaudmenis ir įrangą, gavus buveinės valstybės narės leidimą ir priimančiosios valstybės leidimą, dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnams ir pagal priimančiosios valstybės nacionalinę teisę.

7.   Nukrypstant nuo 6 dalies, tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą galima naudoti teisėtai savigynai bei teisėtai pakviestųjų pareigūnų ar kitų asmenų gynybai pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę.

8.   Taikydama šį reglamentą priimančioji valstybė narė gali leisti pakviestiesiems pareigūnams naudotis jos nacionaline ir Europos duomenų bazėmis, kurios būtinos atliekant patikrinimus kertant sienas ir sienos stebėjimą. Pakviestieji pareigūnai peržiūri tik tuos duomenis, kurių jiems reikia užduotims atlikti ir įgaliojimams vykdyti. Valstybės narės iš anksto prieš dislokuojant pakviestuosius pareigūnus nurodo Agentūrai, kuriomis nacionalinėmis ir Europos duomenų bazėmis galima naudotis. Agentūra šią informaciją pateikia visoms dislokuojant dalyvaujančioms valstybėms narėms.

9.   7 dalyje nurodytas naudojimasis duomenų bazėmis vykdomas pagal Bendrijos teisę ir priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę duomenų apsaugos srityje.

10.   Sprendimus dėl atsisakymo leisti atvykti pagal Reglamento (EB) Nr. 562/2006 13 straipsnį priima tik priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai.

10a straipsnis

Akreditavimo dokumentas

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare, pakviestiesiems pareigūnams išduoda identifikavimo dokumentą priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ir kita oficialia Europos Sąjungos institucijų kalba, kuriuo įrodomos turėtojo teisės vykdyti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir įgaliojimus. Dokumente turi būti pateikta ši informacija apie pakviestąjį pareigūną:

2.   Pasibaigus bendrai operacijai arba bandomajam projektui, šis dokumentas grąžinamas Agentūrai.

10b straipsnis.

Civilinė atsakomybė

1.   Kai pakviestieji pareigūnai vykdo operacijas priimančiojoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią jų operacijų metu jų padarytą žalą.

2.   Kai žala padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į buveinės valstybę narę su prašymu atlyginti visas sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiems arba asmenims, turintiems teisę jų vardu gauti žalos atlyginimą.

3.   Nesumažindama galimybės pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu kiekviena valstybė narė atsisako visų reikalavimų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl bet kokios jai padarytos žalos, išskyrus atvejus, kai žala buvo padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia.

4.   Visi ginčai tarp valstybių narių dėl 2 ir 3 dalių taikymo, kurių joms nepavyksta išspręsti tarpusavio derybomis, perduodami Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pagal Sutarties 239 straipsnį.

5.   Nesumažinant galimybės pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu, išlaidas, susijusias su dislokavimo metu Agentūros įrangai padaryta žala, padengia Agentūra, išskyrus atvejus, kai žala buvo padaryta dėl didelio aplaidumo ar tyčia.

10c straipsnis

Baudžiamoji atsakomybė

Bendrų operacijų arba bandomųjų projektų vykdymo laikotarpiu pakviestiesiems pareigūnams nusikalstamų veikų, kurios gali būti padarytos prieš juos arba jų pačių, atveju taikoma tokia pati tvarka, kokia taikoma priimančiosios valstybės narės pareigūnams.