EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005D0246

2005/246/: 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas, dėl valstybės pagalbos Nr. C 40/2002 (ex N 513/2001) „Hellenic Shipyards ΑΕ“(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3919)Tekstas svarbus EEE

OJ L 75, 22.3.2005, p. 44–52 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2005/246/oj

22.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/44


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 20 d.

dėl valstybės pagalbos Nr. C 40/2002 (ex N 513/2001) „Hellenic Shipyards ΑΕ“

(pranešta dokumentu Nr. C(2004) 3919)

(autentiškas tik tekstas graikų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/246/EB)

EUROPOS BENDRIJOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos ekonominės erdvės, ypač į jos 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1540/98, nustatantį naujas pagalbos laivų statybai taisykles (1),

pakvietusi suinteresuotas šalis pateikti jų pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (2) ir atsižvelgdama į tokias pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

Savo 2001 m. liepos 16 d. laišku pagal Reglamentą (EB) Nr. 1540/98, nustatantį naujas pagalbos laivų statybai taisykles, Graikija pranešė Komisijai apie kelias valstybės pagalbos priemones, numatomas taikyti „Hellenic Shipyards AE“. Pranešimas buvo gautas po apsikeitimo keliais pranešimais su Graikijos valdžios institucijomis, po to, kai Komisijai tapo žinoma apie nagrinėjamąsias valstybės pagalbos priemones.

(2)

Savo 2002 m. birželio 5 d. (3) laišku, kuris buvo paskelbtas originalo kalba Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (4), Komisija informavo Graikijos Respubliką apie savo sprendimą patvirtinti kai kurias numatytąsias priemones, ir pradėti EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl kai kurių kitų nuostatų („ginčijamų nuostatų“), ypač Įstatymo 2941/2001 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, susijusių su „Hellenic Shipyards“.

(3)

Graikijos institucijos atsakė Komisijai savo 2002 m. rugsėjo 16 d. ir 2002 gruodžio 13 d. laiškais. Komisija taip pat gavo vienos suinteresuotos šalies pastabas, kuri jas pateikė savo 2002 m. rugsėjo 6 d. raštu. Visos šios pastabos buvo 2002 m. spalio 2 d. laišku perduotos Graikijos valdžios institucijoms.

(4)

Savo 2002 m. rugsėjo 16 d. laišku Graikijos valdžios institucijos paprašė pratęsti terminą, per kurį jos turėtų atsakyti į suinteresuotų šalių pastabas, ir informavo Komisiją, kad Graikijos vyriausybė svarsto galimybes panaikinti ginčijamas nuostatas dėl valstybės pagalbos atitinkamu teisės aktu. Graikijos valdžios institucijos taip pat paprašė pratęsti atsakymui į Komisijos vykdomą tyrimo procedūrą skirtą terminą trims mėnesiais.

(5)

Savo 2003 m. sausio 30 d. laišku Graikijos institucijos informavo Komisiją, kad Graikijos vyriausybė yra nusprendusi atšaukti dvi ginčijamas nuostatas, ir paprašė suteikti Graikijai papildomą trijų mėnesių laikotarpį tokiam sprendimui įgyvendinti. 2003 m. balandžio 3 d. laišku Graikijos institucijos informavo Komisiją, kad dvi ginčijamos nuostatos bus panaikintos priėmus šiuo tikslu atitinkamas nuostatas būsimojo Įstatymo projekte.

(6)

2003 m. rugpjūčio 1 d. laišku Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti įstatymo, panaikinančio dvi ginčijamas nuostatas, tekstą, ir nurodyti, kada dėl šio Įstatymo bus balsuojama Graikijos parlamente. 2003 m. spalio 1 d. Graikijos institucijos atsakė Komisijai, kad minėtosios nuostatos bus panaikintos įstatymu.

(7)

Savo 2003 m. lapkričio 11 d. laišku Komisija pakartojo savo prašymą Graikijos institucijoms pateikti nuostatas panaikinančias įstatymo tekstą ir nurodyti balsavimo dėl šio įstatymo Graikijos parlamente datą. 2004 m. sausio 24 d. Graikijos institucijos informavo Komisiją, kad pakeitimai dėl dviejų minėtųjų nuostatų panaikinimo yra įtraukti į Įstatymo tekstą, o dėl šio Įstatymo Parlamentas turi balsuoti dar iki 2004 m. vasario 13 d.

(8)

2004 m. kovo 17 d. laišku Komisija paprašė Graikijos pateikti informaciją, kaip vykdoma minėtųjų nuostatų panaikinimo procedūra. Savo 2004 m. balandžio 29 d. laišku Graikijos institucijos informavo Komisiją, kad dvi minėtąsias nuostatas rengiasi panaikinti „naujoji administracija“. Ta proga Komisija priminė Graikijos valdžios institucijoms jų įsipareigojimą panaikinti ginčijamas nuostatas per Komisijos pareigūnų ir Graikijos valdžios institucijų atstovų susitikimą, kuris įvyko 2004 m. birželio 28 d.

(9)

Tačiau pagal Komisijos turimą informaciją, Graikijos valdžios institucijos kol kas nesiėmė jokių priemonių ginčijamoms nuostatoms panaikinti. Dėl šios priežasties Komisija nusprendė užbaigti EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą tyrimo procedūrą priimdama dėl dviejų ginčijamų nuostatų neigiamą sprendimą.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS APRAŠYMAS

A.   Teisinis pagrindas

(10)

Įstatymas 2941/2001 (toliau vadinamas Įstatymu), reglamentuojantis, inter alia, su „Hellenic Shipyards“ susijusius klausimus. Įstatymas buvo priimtas 2001 m. rugpjūčio mėn. ir 2001 m. rugsėjo 12 d. paskelbtas Graikijos vyriausybės oficialiojo leidinio A tome.

B.   Patvirtinta pagalba

(11)

Savo 2002 m. birželio 5 d. (5) raštu Komisija patvirtino 29,5 mln. EUR Graikijos ketinimą suteikti pagalbą pagal pirmiau minėtąjį Įstatymą, siekdama paskatinti civilinių laivų statybos srityje dirbančius darbininkus savanoriškai išeiti iš „Hellenic Shipyards“. Komisija nustatė, kad ši pagalba tenkina Reglamento (EB) Nr. 1540/98 4 straipsnio sąlygas, ir dėl to yra suderinama su bendrąja rinka.

C.   Pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį nustatyta procedūra

(12)

Tuo pat metu Komisija nusprendė pradėti EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, ir pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 569/1999, nustatančio išsamias Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (6) 6 straipsnį, paragino suinteresuotas šalis pateikti pastabas (7). Komisija išreiškė abejones dėl nagrinėjamųjų dviejų pagalbos priemonių suderinamumo su Reglamentu (EB) Nr. 1540/98.

(13)

Vertindama ginčijamas priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1540/98 Komisija pastebi, kad šios priemonės negali būti laikomos pranešta pagalba. Ginčijamos priemonės yra Įstatymo nuostatos, jau įsigaliojusios 2001 m. rugsėjo 12 d. ir kadangi minėtosios priemonės kol kas nebuvo sustabdytos, jos yra laikomos neteisėtai suteikta pagalba.

(14)

Nors Reglamentas (EB) Nr. 1540/98 nustojo galioti 2003 m. gruodžio 31 d., ir Komisijos pranešime dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (8) į šį reglamentą nuoroda nedaroma, Komisija, siekdama nuoseklumo, šiuo konkrečiu atveju taiko šį reglamentą. Bet kuriuo atveju Komisija būtų padariusi tokias pačias išvadas, netgi jeigu priemonės būtų vertinamos pagal šiuo metu galiojančią Valstybės pagalbos laivų statybai sistemą (9).

a)   Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis

(15)

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Valstybė dengia dalį bendrovės ateities įsipareigojimų mokėti pensijas. Pagal Graikijos įstatymus, į pensiją išeinantis asmuo gauna vienkartinę išmoką, kurios dydis yra maždaug 40 % asmens gaunamų pajamų jo išėjimo į pensiją metu. Pagal šią nuostatą, valstybės dengiama šių išlaidų dalis yra proporcinga darbuotojo „Hellenic Shipyards“ dirbtų metų skaičiui iki laivų statykla yra parduodama naujajam investuotojui. Šios lėšos yra išmokamos bendrovei pagal jos prašymą. Tokiu būdu ši nuostata užtikrina, kad tokias vienkartines išmokas valstybė mokės iki 2035 metų, kol į pensiją išeis paskutinis darbuotojas, dirbęs iki jos perdavimo naujiems akcininkams.

b)   Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis

(16)

Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos yra nuostatos dėl trijų straipsnių bendrovės 1999 m. gruodžio 31 d. balanse: „neapmokestinamas rezervas“, „specialusis rezervas“, ir „sumos, skirtos akciniam kapitalui padidinti“. Šie straipsniai nėra apmokestinami jokiais mokesčiais, ir jiems netaikomos jokios kitos rinkliavos, taigi jie gali būti panaudojami užskaityti praėjusių laikotarpių nuostolius.

(17)

Pasak Graikijos institucijų, kapitalizuojami privačių bendrovių, kurių akcijomis nėra prekiaujama biržose, neapmokestinamieji rezervai yra apmokestinami 10 % mokesčiu. Tai reiškia, kad užskaitant neapmokestinamus rezervus su praėjusių laikotarpių nuostoliais, gautoji suma yra apmokestinama 10 % mokesčiu. Pagal Graikijos institucijas neapmokestinami rezervai sudaro 112 mln. EUR, tai reiškia, kad atitinkamas mokestis sudaro 11,2 mln. EUR.

III.   GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PASTABOS

(18)

Savo 2002 m. rugsėjo 16 d. laišku Graikijos valdžios institucijos pirmą kartą pareiškė savo nuomonę dėl ginčijamų priemonių (10). Ypač, Graikijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal Graikijos įstatymus (11), kapitalizuojami specialieji rezervai yra atskirai apmokestinami 5 % mokesčiu (jeigu jie jau buvo apmokestinti jų sudarymo metu), o ne 10 % mokesčiu, kaip buvo teigiama Komisijos. Taigi, šiuo atveju nagrinėjamoji suima yra 171 282 EUR, o ne 342 564 EUR.

(19)

Be to, Graikijos valdžios institucijos pastebėjo, kad kapitalizuotos kapitalo didinimui numatytos sumos yra apmokestinamos tik 1 % kapitalo mokesčiu, taigi, jos nėra apmokestinamos 10 % mokesčiu, kaip nurodyta Komisijos laiške. Todėl šiuo atveju nagrinėjama suma yra 255 906 EUR, o ne 2,55 mln. EUR, kaip buvo apskaičiavusi Komisija pradėdama tyrimo procedūrą.

(20)

Tokiu būdu Graikijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad 11,2 mln. EUR suma, minima Komisijos laiške įvertinant neapmokestinamus rezervus, turėtų būti koreguojama iki 8,69 mln. EUR, remiantis tokiais skaičiavimais:

Neapmokestinamųjų rezervų kapitalizacija

43 544 350 EUR × 10 %

4 354 435 EUR

Specialieji rezervai

39 155 498 EUR × 10 %

 

Už nekilnojamojo turto pardavimą

3 525 645 EUR × 5 %

3 915 550 EUR

171 282 EUR

Už rezervą, kuris buvo apmokestintas, kai buvo įsteigtas

 

 

Akcijos, kurių vertė viršija jų nominalią vertę (12)

Neapmokestinamas

Akcininkų įnašas

25 590 609 EUR × 1 %

255 906 EUR

Iš viso

 

8 697 173 EUR

(21)

Nepaisydamos dėl tokių sumų apskaičiavimo pareikštų prieštaravimų Graikijos valdžios institucijos tame pačiame laiške informavo Komisiją, kad Graikijos vyriausybė svarstė galimybę panaikinti įstatymo nuostatas, dėl kurių Komisija inicijavo EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą procedūrą. 2003 m. sausio 30 d. laišku Graikijos valdžios institucijos oficialiai informavo Komisiją apie savo sprendimą panaikinti dvi ginčijamas nuostatas. Šią informaciją vėliau patvirtino ir visi vėlesni Graikijos valdžios institucijų pranešimai, pateikti 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. sausio 24 d. ir 2004 m. balandžio 29 d.

(22)

Todėl Komisija gali padaryti išvadą, kad Graikijos institucijos sutinka su išvada, kad ginčijamos pagalbos priemonės yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba.

IV.   SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ PASTABOS

(23)

2002 m. rugsėjo 9 d. Komisija gavo pastabas, kurias pateikė „Elefsis Shipbuilding“ ir „Industrial Enterprises S.A.“, tiesioginių „Hellenic Shipyards“ konkurentų atstovai, atsakydami į Komisijos kvietimą suinteresuotas šalis pateikti pastabas dėl Komisijos inicijuotos procedūros. Pastabos 2002 m. spalio 2 d. buvo perduotos Graikijos Respublikai.

(24)

„Elefsis Shipyards“ nuomone, Komisijos padarytos išvados yra pakankamas pagrindas vykdyti tolesnį tyrimą, ypač dėl tikslaus „Hellenic Shipyards“ kapitalo rezervų pobūdžio, o taip pat siekiant nustatyti „Hellenic Shipyards“ pajėgumus vykdyti jūros (75 %) ir komercinių (25 %) laivų statybos bei remonto darbus.

(25)

„Elefsis Shipyards“, pastebėjo, kad Komisija turėtų ištirti, ar tuo atveju, jeigu nebūtų buvęs įgyvendintas Įstatymas 2941/2001, būtų taikomas pagal įprastas Graikijos įstatymus numatytas 10 % mokestis, kuriuo apmokestinami nuostoliams užskaityti naudojami kapitalo rezervai.

V.   PAGALBOS VERTINIMAS

(26)

Pagal EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Pagal nusistovėjusias Europos teismų precedentų teisės nuostatas, laikomas, kad poveikio prekybai kriterijus tenkinamas, jeigu pagalbą gaunanti įmonė vykdo ekonominę veiklą, pagal kurią vykdoma prekyba tarp valstybių narių.

(27)

Komisija pastebi, kad laivų statyba yra tokia ekonominės veiklos rūšis, kurią vykdant yra vykdoma prekyba tarp valstybių narių. Todėl nagrinėjamoji pagalba yra pagalba, patenkanti į EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(28)

Pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalį, pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota balsų dauguma remiantis Komisijos pasiūlymu, gali būti laikomos neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai. Komisija pastebi, kad šiuo pagrindu Taryba priėmė Reglamentą Nr. 1540/98.

(29)

Pagal Komisijos pranešimą dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo, neteisėtos pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka turėtų būti vertinamas pagal pagalbos suteikimo metu galiojusius teisės aktus. Nors šiuo atveju to pranešimo nuostatos netaikomos, siekdama nuoseklumo, Komisija šiuo atveju taikys šį Reglamentą, ypač dėl to, kad pagalba nebūtų buvusi įvertinta kitaip negu Valstybės pagalbos laivų statybai sistema (13).

(30)

Komisija pastebi, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1540/98 „laivų statyba“ yra savaeigių komercinių jūros laivų statyba. Be to, Komisija pastebi, kad Graikijos laivų statykla tokius laivus stato, todėl tai yra įmonė, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1540/98.

(31)

Todėl Komisija privalėjo įvertinti ginčijamas pagalbos priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1540/98, siekdama nustatyti, ar jos iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją civilinės laivų statybos ar laivų remonto pramonėje. Kaip jau buvo pirmiau minėta, pasak Graikijos valdžios institucijų, 75 % „Hellenic Shipyards“ statomų laivų yra kariniai laivai, ir tai turi įtakos vertinant pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teikiamą pagalbą.

a)   Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis

(32)

Pagal šią nuostatą, valstybė padengs vienkartinės pensijų išmokos sąnaudų dalį, proporcingai metų, kuriuos darbuotojas dirbo „Hellenic Shipyards“ iki ji buvo parduota, skaičiui, palyginus su metų, darbuotojo dirbtų įmonėje po jos pardavimo, skaičiumi. Ši nuostata užtikrina, kad valstybė mokės dalį vienkartinės pensijos išmokos į pensiją išeinantiems darbuotojams iki 2035 metų, t. y. kol į pensiją išeis paskutinis šiuo metu įmonėje dirbantis darbuotojas.

(33)

Pagal Graikijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, su šia priemone susijusios sąnaudos gali siekti daugiausia 7 mln. EUR, tačiau, tačiau kadangi ne visi darbininkai dirbs bendrovėje iki pat pensinio amžiaus, sąnaudos gali sudaryti 4 mln. EUR. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė Graikijos valdžios institucijos, 75 % darbuotojų, kuriems gali būti taikoma priemonė, dirba karinių laivų statyboje, buvo apskaičiuota, kad bendra valstybės pagalba pagal šią priemonę skiriama civilinių laivų statybai ir laivų remontui, sudarys maždaug 1 mln. EUR (atitinka 25 % darbuotojų, kuriems taikoma priemonė).

(34)

Komisijos nuomone ši priemonė yra pagalba veiklos sąnaudoms sumažinti, dėl kurios bendrovė nepatirs patirti įprastų sąnaudų, kurias ji patirtų vykdydama savo veiklą. Atsižvelgdama į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1540/98 tokios pagalbos rūšies nenumato, Komisija daro išvadą, kad ši pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka.

(35)

Komisija pastebi, kad nuoroda į 75 %–25 % santykį tarp civilinės ir karinės laivų statybos bei laivų remonto, yra daroma remiantis Graikijos institucijų pateikta informacija. Šiuo atveju šis santykis nebuvo formalios tyrimo procedūros objektu. Vis dėlto, šiuo atžvilgiu priimtas Komisijos sprendimas neturės įtakos bet kurioms kitoms Komisijos išvadoms, kurias ji gali padaryti atlikdama kitus tyrimus.

b)   Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis

(36)

Pagal šią Įstatymo nuostatą bendrovė gali perkelti kai kuriuos savo neapmokestinamus rezervus į akcinį kapitalą, nemokėdama įstatymu nustatyto 10 % mokesčio, jeigu tokie rezervai yra panaudojami užskaityti praėjusių laikotarpių nuostolius. Rezervai nėra apmokestinami jokiu mokesčiu, ir jiems netaikomos jokios kitokios rinkliavos, kad jie galėtų būti panaudojami padengti praėjusių laikotarpių nuostolius.

(37)

Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja tris bendrovės balanso straipsnius: „neapmokestinami rezervai“, „specialieji rezervai“, ir „akciniam kapitalui didinti skirtos sumos“. Pagal Graikijos valdžios institucijas, kapitalizuojant privačių bendrovių, kurių akcijomis nėra prekiaujama biržoje, neapmokestinamus rezervus, yra taikomas 10 % mokestis. Tai reiškia, kad vykdant neapmokestinamų rezervų užskaitą su praėjusio laikotarpio nuostoliais, gautoji suma yra apmokestinama 10 % mokesčiu. Pagal Graikijos valdžios institucijas, neapmokestinami rezervai sudarė 112 mln. EUR, tai reiškia, kad atitinkamas mokestis pagal įprastas Graikijos apmokestinimo taisykles sudaro 11,2 mln. EUR.

(38)

Pagal siūlomą priemonę, bendrovė, užskaitydama neapmokestinamu rezervus už praėjusių laikotarpių nuostolius, yra atleidžiama nuo mokesčių, todėl jai yra suteikiamas tam tikras pranašumas, ir todėl tokia priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba. Reglamentas (EB) Nr. 1540/98 tokios pagalbos rūšies nenumato, todėl Komisija daro išvadą, kad ši nuostata yra nesuderinama su bendrąja rinka. Konkrečiau:

(39)

Graikijos valdžios institucijų nuomone, negalima laikyti, kad atleidus vieną dalį „Hellenic Shipyards“ neapmokestinamų rezervų (maždaug 43 mln. EUR) nuo mokesčių, įmonė gaus pelną, lygų 10 % įmonei nurašytų sumų. Taip yra dėl to, kad pagal Įstatymą 2367/95 dėl bendrovių dalinio privatizavimo ir reformų, kuriuo buvo grindžiamas ankstesnis Komisijos sprendimas (14) dėl skolų nurašymo nuo 1997, buvo numatyta nurašyti 99 % visų esamų bendrovės skolų. Nuostata buvo taikoma skoloms, nesvarbu, ar tokios skolos buvo apskaitomos, ar ne, o taip pat ir toms skoloms, kurios būtų atsiradusios iki 1996 m. sausio 31 d.

(40)

Graikijos valdžios institucijos teigia, kad jeigu iki 1996 m. sausio 31 d.„Hellenic Shipyards“ būtų užskaičiusi praėjusių laikotarpių nuostolius neapmokestinamais rezervais, taikant 10 % mokestį atitinkamai 43 mln. EUR sumai, būtų susidariusi mokestinė prievolė, kuri pagal Įstatymą 2367/95 būtų buvusi nurašyta iki 99 %. Graikijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad netgi dabar bendrovė galėtų, remdamasi minėtąja Įstatymo nuostata, priimti atitinkamą reglamentuojantį dokumentą. Todėl vienintelis pranašumas, kurį bendrovė gauna užskaitydama 100 % neapmokestinamų rezervų su praėjusių laikotarpių nuostoliais yra 43 000 EUR (10 % nuo 43 mln. EUR).

(41)

Inicijuodama formalią tyrimo procedūrą Komisija pastebėjo dvi su tokiais argumentais susijusias problemas. Pirma, atitinkamame 1997 m. Komisijos sprendime buvo nustatyta „Hellenic Shipyards“ leista nurašyti skolos suma. Komisija, remdamasi 1997 m. sprendimu, negalėjo leisti nurašyti didesnės skolos sumos, kadangi negalėjo būti viršijamas didžiausias sprendime nurodytas skolos dydis. Be to, 1997 m. sprendime nenurodoma, kad didesnė skolos suma negali būti nurašyta vėliau, netgi jeigu ta skola yra už laikotarpį, pasibaigusį iki 1996 m. pabaigos.

(42)

Todėl, remdamasi turima informacija Komisija daro išvadą, kad mokesčiai, nuo kurių siūloma bendrovę atleisti užskaitant neapmokestinamus rezervus už praėjusių laikotarpių nuostolius, sudarytų 4,3 mln. EUR, o tai naudinga bendrovei, reiškia, jai yra teikiama valstybės pagalba. Reglamentas (EB) Nr. 1540/98 tokios pagalbos nenumato, todėl Komisija daro išvadą, kad tokia pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(43)

Graikijos valdžios institucijos teigė, kad kita pusė „neapmokestinamų rezervų“ yra gauta, 1956 m. pardavus viešbutį, ir kad šios pajamos nebuvo apmokestintos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Atleidimas nuo mokesčių, kurie būtų sudarę 3,9 mln. EUR taip pat yra valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(44)

Formalaus Komisijos vykdomo tyrimo metu buvo nagrinėjamas ir kitas klausimas – 0,2 mln. EUR, viršijančių akcijų nominalią vertę, vertė. Graikijos institucijos buvo informavusios Komisiją, jog šie įnašai, kurie taip pat yra skirti kapitalo didinimui, paprastai nėra apmokestinami.

(45)

Graikijos valdžios institucijos teigė, kad 3,4 mln. EUR vertės specialieji rezervai buvo apmokestinti pagal jų sukūrimo metu galiojusius teisės aktus, taigi juos užskaitant už senus nuostolius, nebuvo gautas joks mokestinis pranašumas. Tačiau, Komisija pastebi, kad specialiųjų rezervų suma yra nurodoma balanso rezervų straipsnyje. Todėl Komisija daro prielaidą, kad šios sumos užskaitymas su praėjusių laikotarpių nuostoliais turėtų būti apmokestinamas 10 % mokesčiu pagal įprastas apmokestinimo taisykles.

(46)

Atleidimas nuo mokesčių, šiuo atveju taikomas specialiesiems rezervams, kurių vertė yra 340 000 EUR taip pat laikomas pagalba, ir dėl tos pačios priežasties Komisijos pripažįstamas nesuderinama su bendrąja rinka.

(47)

„Sumos, skirtos akciniam kapitalui didinti“, t. y. 25,6 mln. EUR, Graikijos institucijų nuomone yra Graikijos valstybės kompensacija „Hellenic Shipyards“ už sąnaudas, patirtas sumažinant darbuotojų skaičių maždaug 1 000 asmenų per 1996–1997. Anot Graikijos institucijų, ši suma nėra apmokestinama, kadangi ji yra naudojama užskaityti praėjusių laikotarpių nuostolius.

(48)

Kadangi pirmiau nurodytoji suma turėtų būti apmokestinama 10 % mokesčiu, Komisijos nuomone, neišskaičiuotų mokesčių suma 2,56 mln. EUR, panaudojama užskaityti praėjusių laikotarpių nuostolius, yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(49)

Komisija pastebi, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, praėjusių laikotarpių nuostoliai apskaitos tikslams gali būti panaudojami be jokių apribojimų laiko atžvilgiu. Inicijuodama šios bylos tyrimą, Komisija paprašė pateikti informaciją, ar ši konkreti nuostata nesuteikia „Hellenic Shipyards“ kokio nors pranašumo, palyginus su padėtimi, jeigu būtų taikomi įprastiniai Graikijos mokesčių įstatymai.

(50)

Graikijos institucijos tokios informacijos nepateikė. Tačiau, tai, kad Graikijos institucijos yra ne kartą minėjusios Komisijai apie savo ketinimą panaikinti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, yra pakankamas įrodymas, kad ši priemonės taip pat turėtų būti laikoma valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(51)

Bendrai, Komisijos pateiktam ginčijamų priemonių vertinimui, kurį ji išdėstė savo 2002 m. birželio 5 d. laiške Graikijos Respublikai, Graikijos pateikta informacija įtakos neturėjo. Be to, susidaro įspūdis, kad Graikija sutiko su Komisijos išvadomis, kurias ji pateikė išanalizavusi ginčijamas priemones suderinamumo su bendrąja rinka požiūriu, ir dėl šio priežasties ne kartą (15) pasižadėjo atšaukti šias dvi ginčijamas priemones įstatymu.

VI.   SKUNDAS DĖL TARIAMOS PAGALBOS „HELLENIC SHIPYARDS“

(52)

Komisija buvo gavusi oficialų skundą dėl Graikijos vyriausybės tariamai suteiktos pagalbos „Hellenic Shipyards“. Šiame skunde pateikti įrodymai šiuo metu yra tikrinami. Komisija pastebi, kad šis sprendimas neturės įtakos šiam ar bet kuriam kitam tyrimui, kurį Komisija vykdo dabar arba gali inicijuoti ateityje dėl tariamos valstybės pagalbos „Hellenic Shipyards“.

(53)

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl pagalbos, kuri būtų buvusi suteikta pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį (16), sumos, Komisija pastebi, kad šis skundas nebeteko prasmės, kadangi šiuo Sprendimu buvo nurodyta panaikinti atitinkamą nuostatą.

VII.   IŠVADA

(54)

Graikijos valdžios institucijos yra aiškiai pareiškusios, kad sutinka su Komisijos vertinimu, pagal kurį yra daroma išvada, kad dvi ginčijamos priemonės yra valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su Sutarties nuostatomis. Nors Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo atšaukti dvi ginčijamas priemones, Graikijos parlamentui balsuojant dėl atitinkamos Įstatymo pataisos, kol kas jos to nepadarė. Todėl Komisija privalo nutraukti tyrimo procedūrą, kurią ji buvo pradėjusi savo 2002 m. birželio 5 d. raštu priimdama sprendimą nurodyti Graikijos Respublikai nutraukti dviejų priemonių taikymą, ir susigrąžinti visą pagalbą, kuri galėjo būti išmokėta pagal minėtąsias priemones.

(55)

Komisija norėtų pabrėžti, kad minėtosios priemonės turėtų būti panaikintos iš esmės, kad būtų panaikintas bet koks su tokių priemonių taikymu susijęs valstybės pagalbos elementas. Konkrečiau, jeigu „Hellenic Shipyards“ buvo suteiktas bet koks kitas pranašumas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį, suteikus pagalbą pagal kitus teisės aktus, Graikija turėtų užtikrinti, kad tie teisės aktai būtų taip pat panaikinti, ir, jeigu jų pagrindu buvo suteikta kokia nors pagalba, ji būtų susigrąžinta iš pagalbos gavėjų.

(56)

Graikijos atsakingos institucijos yra pareiškusios Komisijai, kad pagal dvi ginčijamas priemones jokia pagalba nebuvo suteikta. Tačiau Komisija nori pabrėžti, kad jeigu pagal šias ginčijamas nuostatas būtų išmokėtos kokios nors lėšos, jos turėtų būti visos ir nedelsiant išieškotos.

(57)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasibaigus to paties straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui Komisija gali priimti neigiamą sprendimą remdamasi turima informacija. Graikijos institucijų pateikta informacija neturėjo jokios įtakos Komisijos sprendimui, kad ginčijamos priemonės yra valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(58)

Todėl Komisija užbaigia2002 m. birželio 5 d. pradėtą tyrimo procedūrą dėl priemonių, pagal kurias „Hellenic Shipyards“ yra atleidžiama nuo mokesčių pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, ir pagal kurias valstybė dengia dalį civilinės laivų statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų pensijų sąnaudų pagal 5 straipsnio 2 dalį. Šios priemonės yra valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su Reglamentu (EB) Nr. 1540/98, ir dėl to, nesuderinama su bendrąja rinka

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įstatymo 2941/2001 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatos numato valstybės pagalbą „Hellenic Shipyards AE“, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Todėl pagalba negali būti įgyvendinama.

2 straipsnis

Jeigu pagal šio Sprendimo 1 straipsnyje nurodytas priemones „Hellenic Shipyards AE“ būtų skirta kokia nors pagalba, Graikija privalo imtis visų reikalingų priemonių tokiai pagalbai išieškoti.

Tokiu atveju pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal nacionalinių įstatymų nustatytas procedūras, jeigu tokios procedūros užtikrina galimybes nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti šį Sprendimą.

Išieškomoms pagalbos lėšoms taikomos palūkanos, kurios yra skaičiuojamos už laikotarpį nuo pagalbos skyrimo jos gavėjui iki faktinio visiško pagalbos išieškojimo.

Palūkanos skaičiuojamos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (17) V skyriaus nuostatas.

Graikija nutraukia pagalbos priemonės įgyvendinimą ir atšaukia visus pagal priemonę numatytus pagalbos išmokėjimus nuo pranešimo apie šį Sprendimą datos.

3 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį Sprendimą Graikija informuoja Komisiją kokių buvo imtasi priemonių šiam Sprendimui įgyvendinti.

4 straipsnis

Šis Sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Mario MONTI

Komisijos narys


(1)  OL L 202, 1998 7 18, p. 1.

(2)  OL C 186, 2002 8 6, p. 5.

(3)  SG(2002) D/230101.

(4)  OL C 186, 2002 8 6, p. 5.

(5)  SG(2002) D/230101.

(6)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(7)  OL C 186, 2002 8 6, p. 5.

(8)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(9)  Pamatinis OL C 317, 2003 12 30, p. 11.

(10)  Tame pačiame laiške Graikijos institucijos paprašė pratęsti išsamiam atsakymui pateikti skirtą terminą trim mėnesiais, atsižvelgiant į klausimo „jautrumą, sudėtingumą ir rimtumą“.

(11)  Įstatymo 2459/97 13 straipsnio 6 dalis.

(12)  Pagal Graikijos institucijų reikalavimą, šį straipsnį sudaro akcininkų įnašai kapitalui didinti. Įnašai kapitalui didinti dažniausiai nėra apmokestinami.

(13)  Pastebima, kad taikant šiuo metu galiojančią Valstybės pagalbos laivų statybai sistemą išvados būtų tokios pačios, kadangi kaip ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1540/98, sistema nenumato pagalbos veiklos sąnaudoms sumažinti.

(14)  Byla C 10/94 (ex NN 104/93), Graikija (OL C 306, 1997 10 8, p. 5).

(15)  Kaip aprašyta pirmiau 4–5 dalyse.

(16)  Komisijai pateiktame Memorandume pariškėjas teigė, kad bendra pagal ginčijamą nuostatą Hellenic Shipyards sutaupytų mokesčių suma yra maždaug 34 mln. EUR. Vėliau pateiktame laiške pareiškėjas taip pat pastebi, kad pagalbos suma pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra didesnė, nei 1 mln EUR, o mokesčių nuolaida, kurį būtų pritaikyta „Hellenic Shipyards“ pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį galėjo būti apskaičiuojama tokiu būdu: a) 14,625 mln EUR užskaičius 39 mln. EUR kapitalo rezervą; b) 4,66 mln. EUR nuo 43 mln. EUR vertės kapitalo rezervo, 0,2 mln. EUR ir 3,4 mln. EUR (priklausomai nuo Graikijos mokesčių eksperto nuomonės); ir c) suma, atitinkanti 85,6 mln. EUR kapitalo rezervą.

(17)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


Top