—

Europos semestras yra valdymo procesas, pirmiausia padedantis valstybėms narėms koordinuoti jų ekonominę, užimtumo ir fiskalinę politiką; todėl, vadovaujantis strategija „Europa 2020“, jį įgyvendinant taip pat sprendžiami klausimai, susiję su struktūrinėmis reformomis kitose politikos srityse (pavyzdžiui, švietimo ir mokymo srityje), galinčiomis skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą bei konkurencingumą ir turinčiomis teigiamą papildomą poveikį;

—

netrukus po to, kai buvo sukurta Europos semestro sistema, švietimo ministrai akcentavo, kad yra pasirengę prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro įgyvendinimo. Per pastarąjį dešimtmetį šis indėlis buvo įvairių formų ir išreiškiamas įvairiais būdais;

—

baigiantis 2020 m. strategijos laikotarpiui ir žvelgiant į ateitį, svarbu didinti švietimo ir mokymo sektoriaus indėlį į Europos semestro diskusijas, kad debatai dėl reformų ir investicijų švietimo ir mokymo srityje būtų grindžiami įrodymais, išvengiant, kad šis procesas taptų pernelyg sudėtingas ir reikalaujantis daugiau administracinių pastangų;

—

Europos lygmeniu bendradarbiaujant švietimo ir mokymo srityje sprendžiami bendri su švietimu ir mokymu susiję uždaviniai, kartu laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į valstybių narių kompetencijas – šis principas taip pat turi būti atspindėtas Europos semestro procese;

—

naująją augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą, pagal kurį tvarumo aspektas integruojamas į visų sričių Sąjungos politiką, įskaitant švietimą ir mokymą;

—

2020 m. metinę tvaraus augimo strategiją, kuria Europos semestro kryptis perorientuojama, sutelkiant dėmesį į tvarų vystymąsi, ir daug dėmesio skiriama šiems tikslams:

—

2019 m. lapkričio 8 d. Briuselyje buvo surengti patys pirmieji bendri finansų ir švietimo ministrų politiniai debatai tema „Tvirtas Europos ekonominis pagrindas: švietimo ir mokymo efektyvumo, veiksmingumo ir kokybės užtikrinimas“, kurių metų ministrai:

1.

Kalbant apie pažangą siekiant strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytų švietimo ir mokymo lyginamųjų standartų (1), lyginamieji standartai, kuriuose nurodytas aukštasis išsilavinimas ir ikimokyklinis ugdymas bei priežiūra, jau pasiekti, vertinant pagal Sąjungos vidurkį. Be to, beveik pasiekti lyginamieji standartai dėl įdarbintų naujų absolventų ir dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo. Vis dėlto tebėra sudėtinga pasiekti lyginamuosius standartus, susijusius su prastais 15 metų amžiaus moksleivių mokymosi rezultatais, nustatytais atlikus Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimą, ir su suaugusiųjų švietimu (2).

2.

Pažanga, kurią Sąjunga padarė siekdama programoje „ET 2020“ nustatytų lyginamųjų standartų, yra vertingas indėlis norint įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą (3) ir 4-ąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslą (4).

3.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos semestro politikos turinyje vis daugiau dėmesio buvo skiriama iššūkiams ir tikslams, susijusiems su švietimu ir mokymu, todėl buvo pateikiama daugiau atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR). (5) Valstybių narių, kurioms pateikiamos tokios KŠSR, skaičius taip pat palaipsniui didėjo ir 2019 m. Europos semestro ciklo metu tai buvo visos 28 valstybės narės.

4.

2019 m. Europos semestro ciklo metu į šalims skirtas ataskaitas buvo įtrauktas naujas priedas, kuriame pristatomos preliminarios Komisijos tarnybų nuomonės dėl Europos semestro prioritetinių investicijų sričių ir sanglaudos politikos finansavimo 2021–2027 m. laikotarpiu, atspindint, inter alia, būtinybę teikti pirmenybę investicijoms į švietimą ir mokymą.

5.

Tam tikros švietimo ir mokymo tendencijos, susijusios su Europos socialinių teisių ramsčiu, stebimos naudojantis socialinių rodiklių suvestine.

6.

Švietimas ir mokymas yra itin svarbūs siekiant ateityje užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, o ugdyti bendrąsias kompetencijas (6) ir skatinti judumą bei mokymąsi visą gyvenimą yra svarbu siekiant plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Be to, kokybišku ir įtraukiu švietimu ir mokymu ne tik atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, bet ir sudaromos sąlygos asmenų savirealizacijai, socialinei sanglaudai ir įtraukioms visuomenėms.

7.

Svarbu laikytis holistinio požiūrio ir rengti bei vykdyti visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politiką, atsižvelgiant į mokymąsi visuose kontekstuose ir bet kokioje aplinkoje – nesvarbu, ar jie formalūs, neformalūs ar susiję su savaiminiu mokymusi, – ir visais lygmenimis: pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo mokyklinio ugdymo ir baigiant aukštuoju mokslu, profesiniu rengimu bei mokymu ir suaugusiųjų švietimu.

8.

Investicijos į švietimą ir mokymą yra galingiausios galimos investicijos į žmones ir į ateitį, o socialinė ir ekonominė grąža, kurią efektyvios ir veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą suteiktų atskiriems asmenims, darbdaviams ir visai visuomenei, yra neabejotina.

9.

Bendradarbiavimo strateginė programa „ET 2020“ suteikia galimybių valstybių narių ekspertams keistis tarpusavyje analitiškai įvertinta informacija, žiniomis, gebėjimais ar technologijomis. Be to, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ šia programa remiamasi rengiant informacija pagrįstus politinius debatus dėl iššūkių ir prioritetų, susijusių su švietimu ir mokymu, be kita ko, nustatytų įgyvendinant Europos semestrą.

10.

Švietimui ir mokymui tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes du programoje „ET 2020“ nustatyti lyginamieji standartai atitinka strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pagrindinius tikslus švietimo srityje (mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas ir aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičiaus didinimas). Be to, įgyvendinant programą „ET 2020“ prie Europos semestro prisidedama išsamiais teminiais ir konkrečių šalių duomenimis, kurie kasmet pateikiami Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje (ET Monitor).

11.

Programoje „ET 2020“ nustatyti lyginamieji standartai gali būti laikomi vertingais politiniais skatinamaisiais veiksniais ir, tuo pačiu metu valstybėms narėms keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, gali būti įkvėpimo šaltinis ir suteikti postūmį rengti ir įgyvendinti švietimo ir mokymo srities reformas, kuriomis būtų keičiama politika. Pagal programą „ET 2020“ vykdoma tarpusavio mokymosi veikla, tarpusavio vertinimas ir tarpusavio konsultavimas suteikia vertingų mokymosi ir politikos peržiūros galimybių ir gali būti naudingi teikiant konkrečiai šaliai skirtą paramą arba paramą valstybių narių grupėms, reaguojant į problemas, nustatytas ir Europos semestro kontekste.

12.

Siekiant geriau atspindėti realybę, Komisijos faktų nustatymo misijos gali suteikti papildomų galimybių stiprinti Komisijos faktinį ir analitinį švietimo ir mokymo srities prioritetų, ypatumų ir politikos pokyčių valstybėse narėse supratimą.

13.

Padaryta vilčių teikianti (tačiau nevienoda) pažanga Sąjungos lygmeniu įgyvendinant programoje „ET 2020“ nustatytus lyginamuosius standartus – valstybės narės daro pažangą skirtingu tempu ir mastu. Norint įtvirtinti pažangą ir toliau gerinti padėtį, reikės dėti daugiau pastangų ir jas atnaujinti, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Būtina, kad valstybės narės toliau dėtų pastangas dar labiau padidinti švietimo ir mokymo kokybę, teisingumą, įtraukumą ir aktualumą.

14.

Kad švietimo ir mokymo srities reformos būtų sėkmingai vykdomos, o jų rezultatai taptų apčiuopiami, reikia skirti pakankamai laiko – dažnai daugiau laiko, nei trunka metinis Europos semestro stebėsenos ciklas. Rengiant KŠSR itin svarbu pripažinti valstybių narių atsakomybę ir suteikti joms lankstumo rengiant reformas, taip pat pakankamai laiko ir galimybių jas įgyvendinti ir įvertinti.

15.

Diskusijose dėl švietimo ir mokymo reformų Europos semestro kontekste svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į platesnį kontekstą, taip pat reikia suprasti, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokių reformų priemonių jau imtasi nacionaliniu lygmeniu. Tačiau, analizuojant nacionalines švietimo ir mokymo sistemas ir atitinkamą politinį atsaką vykdant faktų nustatymo misijas, dvišalio informavimo ir tolesnės veiklos ataskaitų teikimo aprėptis turėtų būti tikslinė ir ne pernelyg plati, kad būtų išvengta papildomos administracinės naštos.

16.

Siekiant išlaikyti Sąjungos ekonomikos konkurencinį pranašumą, užtikrinti jos piliečių gerovę ir sudaryti jiems sąlygas išnaudoti savo potencialą, būtinos pakankamos ir veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą. Siekiant pagrįsti ekonominę ir socialinę švietimo ir mokymo svarbą, reikia geresnio duomenų prieinamumo ir palyginamumo, taip pat reikia toliau dėti pastangas rengiant bendrus kriterijus ir patikimas metodikas, pagal kuriuos būtų vertinamas investicijų veiksmingumas.

17.

Sąjungos lėšos ir toliau turėtų būti svarbi švietimo ir mokymo sistemų modernizavimo rėmimo priemonė ir jomis turėtų būti reaguojama į nacionalinius ir regioninius iššūkius, nustatytus Europos semestro procese, taip pat į kitus valstybių narių nustatytus iššūkius ir poreikius.

18.

Rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turėtų užtikrinti tęstinį švietimo ir mokymo sektoriaus darbą su Europos semestru susijusiais klausimais, laiku parengdama pasiūlymus, tiek, kiek tie klausimai susiję su švietimu ir mokymu, ir jei tai yra aktualu, be kita ko:

19.

Pagal dabartinę Europos semestro valdymo sistemą turėtų būti stiprinamas švietimo bei mokymo ir kitų sektorių, kurių politikos klausimai iš dalies sutampa, bendradarbiavimas, kad diskusijos apie reformas ir investicijas švietimo ir mokymo srityje būtų prasmingesnės ir labiau pagrįstos informacija. Prie šio tikslo gali būti prisidedama skatinant geresnį Švietimo komiteto ir Užimtumo komiteto dialogą ir, jei tikslinga ir atsižvelgiant į iš dalies sutampantį politikos klausimą, kitų vadovaujančių Europos semestro komitetų dialogą. Šiuo atžvilgiu rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turėtų tęsti darbą ir toliau nagrinėti galimybes, kaip:

20.

Toliau dėti pastangas gerinti švietimo ir mokymo kokybę, teisingumą, įtraukumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, be kita ko, kai tikslinga ir atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, rengiant visapusiškas įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą strategijas.

21.

Siekiant didinti švietimo ir mokymo matomumą ir toliau pripažinti jo, kaip galimybių suteikiančios struktūrinės politikos, vaidmenį, toliau prisidėti prie Europos semestro ir naujosios augimo strategijos – Europos žaliojo kurso – įgyvendinimo, kiek tai susiję su švietimo ir mokymo klausimais.

22.

Toliau stebėti pažangą siekiant bendrai Sąjungos lygmeniu sutartų tikslų švietimo ir mokymo srityje, o rezultatai, jei aktualu, gali būti panaudoti Europos semestro procese.

23.

Informuoti Švietimo komitetą apie Europos semestro proceso tvarkaraštį, įskaitant įvairius jo etapus.

24.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau populiarinti Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, įskaitant jo indėlį stiprinant faktinę bazę, susijusią su švietimu ir mokymu Europos semestro procese, kartu užtikrinant, kad Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis būtų grindžiamas įrodymais pagrįstomis išvadomis ir patikima metodika.

25.

Rengiant metinį Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį, užtikrinti, kad būtų laiku bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis, taip pat užtikrinti, kad Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje būtų tiksliai atspindėtos vykdomos reformos ir nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ypatumai.

26.

Išnagrinėti galimybę prireikus priimti Komisijos komunikatą, kuris būtų pridėtas prie Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio, kad juo būtų galima remtis rengiant Tarybos politines gaires, susijusias su svarbiausiais klausimais, nurodytais Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje.

27.

Siekti įvairių analitinių veiksmų, susijusių su švietimo ir mokymo sritimi, sinergijos ir tarpusavio papildomumo, visų pirma užtikrinant, kad Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinė grupė labiau įsitrauktų į darbą, susijusį su Europos semestre naudojamais rodikliais.

28.

Pateikti komunikatą dėl Europos švietimo erdvės, įskaitant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą po 2020 m., apimančią visus švietimo ir mokymo lygmenis ir sektorius atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Tai turėtų apimti lyginamuosius standartus ir rodiklius, atspindinčius valstybių narių nustatytus prioritetus, atsižvelgiant į valstybių narių duomenų prieinamumą ir palyginamumą ir į ankstesnių konsultacijų rezultatus.

29.

Atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir Europos įgūdžių darbotvarkę, kad būtų galima reaguoti į šiuo metu iškilusius neatidėliotinus su įgūdžiais susijusius iššūkius ir, atsižvelgiant į technologijų ir visuomenės pokyčius, atliepti ateities poreikius.

30.

Išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriau palyginti skirtingą ekonominę ir socialinę investicijų grąžą, parengiant viešųjų išlaidų švietimui ir mokymui matavimo metodiką ir rodiklius, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

31.

Glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir UNESCO, kad būtų pagerinta įrodymais grindžiamų analizių kokybė ir, jei įmanoma ir jei reikia, pagerintas bendras stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesas.

32.

Toliau skatinti atvirą Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl KŠSR, susijusių su švietimu ir mokymu, atsižvelgiant į nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ypatumus.