2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/66

Pranešėjas:

Ulrich SAMM

1.1.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą „Horizontas 2020“ kaip gerai parengtą ir sėkmingai įgyvendinamą programą, kuria sutelkiami šie elementai: kompetencija, bendros mokslinių tyrimų infrastruktūros, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, taip pat akademinės bendruomenės, pramonės įmonių, MVĮ ir mokslinių tyrimų organizacijų tarpusavio sąveika.

1.2.

Programa „Horizontas 2020“ yra pagrindinė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo politikos priemonė, kuria siekiama „prisidėti prie tvaraus Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo stiprinant valstybių narių ir Sąjungos inovacinius gebėjimus, kad būtų sprendžiami svarbiausi Europos visuomenei kylantys uždaviniai“.

1.3.

Todėl EESRK, pritardamas Europos Parlamento mokslinių tyrimų komitetui (ITRE), ragina ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) grąžinti 2,2 mlrd. EUR.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad inovacijoms programoje „Horizontas 2020“ skirtas svarbesnis vaidmuo. Inovacijos yra ekonomikos augimo pagrindas. Naujai priimta MVĮ priemonė yra teigiamas veiksmingo paraiškų teikimo, atrankos ir stebėsenos proceso pavyzdys.

1.5.

Fundamentinių tyrimų finansavimas yra labai sėkmingas. Labai vertinamos EMTT dotacijos (ERC grants), kurios laikomos aukšto lygio pavienių tyrėjų apdovanojimais ir yra Europos lyginamasis standartas.

1.6.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad buvo gerokai sumažintas visuomenės uždavinių (Societal Challenges) mokslinių tyrimų finansavimas. Įgyvendinant BP 6 ir BP 7, būta daug visoje ES vykdomo bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sėkmės istorijų, tačiau jų iš esmės neliko pradėjus įgyvendinti programą „Horizontas 2020“. Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje vėl turėtų tapti būtinu mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės elementu.

1.7.

EESRK ragina atlikti kruopštų vertinimą, kad būtų nustatyta pagrįsta trijų finansavimo prioritetų – pažangaus mokslo (Excellent Science), pramonės subjektų lyderystės (Industrial Leadership) ir visuomenės uždavinių (Societal Challenges) – pusiausvyra. Šiame vertinime turėtų būti atsižvelgta į prioritetų skirtumus pagal jų daromą poveikį, įgyvendinimo laiką, sverto poveikį ir visų pirma pagal konkrečią jų sukuriamą Europos pridėtinę vertę.

1.8.

Europos Sąjunga turi teikti gerai subalansuotą paramą visai mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinei – nuo fundamentinių iki produktams kurti skirtų mokslinių tyrimų.

1.9.

EESRK taip pat pabrėžia, kad socialiniams ir humanitariniams mokslams tenka svarbus vaidmuo analizuojant ir numatant poslinkius visuomenėje, kuriuos nulemia darbo ir gyvenimo sąlygų pokyčiai, paskatinti demografinių pasikeitimų, globalizacijos, klimato kaitos, naujų technologijų, skaitmenizacijos ir mokymo rengiant naujoms kokybiškoms darbo vietoms.

1.10.

EESRK labai susidomėjęs seka Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) veiklą ir Audito Rūmų skelbiamas rekomendacijas. Mes laukiame tarpinio įvertinimo, kuris leis ženkliai pagerinti EIT darbą.

1.11.

Komisijos siūlymu įsteigta naujoji Europos inovacijų taryba (EIC), kuri, kaip tikimasi, turėtų tiesiogiai spręsti verslininkų ir (arba) novatorių problemas, galėtų tapti centrine institucija, kuri racionalizuotų inovacijų finansavimo priemones ir taip pasiūlytų veiksmingą būdą įveikti inovacijų atotrūkį.

1.12.

EESRK primygtinai rekomenduoja, kad, įvedant naują finansavimo priemonę, kitos priemonės būtų nuodugniai peržiūrėtos, siekiant sumažinti jų skaičių ir kuo labiau jas suderinti.

1.13.

EESRK norėtų pabrėžti, kad tyrėjų judumo finansavimas ir galimybė naudotis tarpvalstybine infrastruktūra bei paramos jiems teikimas yra svarbi Europos mokslinių tyrimų erdvės dalis, kurią reikėtų veiksmingiau remti.

1.14.

EESRK vis didesnį susirūpinimą kelia dideli valstybių narių skirtumai nacionalinio mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo srityje. Dėl to valstybėms narėms labai skirtingai sekasi gauti ES finansavimą.

1.15.

EESRK rekomenduoja peržiūrėti visas priemones, kad būtų galima jas patobulinti, – tai gali padėti šiuos skirtumus įveikti. Siekiant šio tikslo, svarbus vaidmuo teks kelių valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje, taip pat naujoms pažangos skleidimo (Spreading Excellence) ir dalyvių skaičiaus didinimo (Widening Participation) priemonėms.

1.16.

EESRK ragina didinti nacionalinį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą ir norėtų atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas negali pakeisti pačių valstybių narių pastangų šioje srityje.

1.17.

EESRK taip pat pritaria 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos priimtoms išvadoms, kuriose pabrėžiama, jog, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, reikėtų užtikrinti, kad paskolomis grindžiamas finansavimas nebūtų toliau didinamas dotacijomis grindžiamo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sąskaita.

1.18.

Kad nebūtų švaistomi ištekliai, o geriausiems pramonės ir akademinės bendruomenės dalyviams netektų nusivilti, reikia užtikrinti, kad teigiamai įvertintų projektų skaičius būtų pakankamai didelis. Pateikta įvairių reagavimo priemonių pasiūlymų, taigi likusiu programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų pradėti nedelsiant juos įgyvendinti.

1.19.

Svarbia problema išlieka poreikis dar labiau supaprastinti programos „Horizontas 2020“ procedūras. Pripažįstame sėkmingas Komisijos pastangas palengvinti paraiškų teikimą. Tačiau dabar gali kilti papildomų sunkumų projekto vykdymo etape. EESRK Komisijai rekomenduoja, kiek tai įmanoma, laikytis principo, kad nacionalinių taisyklių laikymasis yra pagrindinis kriterijus, jeigu šios taisyklės atitinka nustatytus standartus.

1.20.

Atliekant tarpinį vertinimą turėtų būti išanalizuota, kaip, siekiant užtikrinti didesnį ekonomikos ir integracinį augimą, kuriam vykstant Europoje kuriamos realios darbo vietos, programa „Horizontas 2020“, kokybiškai prisidedama prie pažangaus mokslo skatinimo, neatidėliotinų visuomenės uždavinių sprendimo ir pramonės subjektų lyderystės rėmimo tikslų įgyvendinimo, o ne skiriamas pernelyg didelis dėmesys kiekybinėms priemonėms, pavyzdžiui, leidinių, patentų ir investicijų grąžos skaičiavimui, kaip buvo daroma atliekant BP 7 vertinimą. EESRK taip pat rekomenduoja struktūriniuose fonduose ir Europos strateginių investicijų fonde mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimui nustatyti suderintus rodiklius.

2.1.

2014 m. pradėta įgyvendinti „Horizontas 2020“ – bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2014–2020 m.), kuria siekiama didinti mokslinę kompetenciją, spręsti svarbiausius Europos visuomenei kylančius uždavinius ir skatinti ekonomikos augimą. Jos pirmtakė – Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa (2007–2013 m.). Programos „Horizontas 2020“ struktūra gerokai skiriasi nuo BP 7 struktūros, nes dabartinė programa taip pat apima Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir kai kurias buvusios Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) dalis. Kaip galima matyti iš šios naujos struktūros ir pavadinimo, programoje „Horizontas 2020“ inovacijoms skirtas daug svarbesnis vaidmuo nei ankstesnėje programoje.

2.2.

Savo 2012 m. kovo mėn. nuomonėje (1) EESRK pateikė išsamią pasiūlymo dėl programos „Horizontas 2020“ taisyklių analizę.

2.3.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą „Horizontas 2020“ kaip gerai parengtą ir sėkmingą programą, kuri apima šiuos elementus: kompetenciją, mokslinių tyrimų infrastruktūras, o visų pirma – tyrėjus iš skirtingų ES valstybių narių ir asocijuotųjų bei kitų pasaulio šalių, ir kurią įgyvendinant pasiekiama svarbių rezultatų bei užtikrinama akademinės bendruomenės, įmonių, MVĮ ir mokslinių tyrimų organizacijų tarpusavio sąveika. Tai yra didžiausia pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų viešojo finansavimo programa ir stiprus signalas, kad ES investuoja į ateitį.

2.4.

Šie trys pagrindiniai programos „Horizontas 2020“ prioritetai sudaro daugiau kaip 90 % programos „Horizontas 2020“ biudžeto:

3.1.

EESRK pripažįsta programos „Horizontas 2020“ sėkmę ir palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio pradėta skirti inovacijoms, kuriomis užtikrinamas ekonomikos augimas. Tačiau EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos su mokslinių tyrimų ir inovacijų grandine susijusius pavojus, kurie, jo nuomone, galėtų sutrukdyti sėkmingai siekti šių tikslų.

3.2.

Europos Sąjunga turi teikti paramą visai mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinei – nuo fundamentinių iki produktams kurti skirtų mokslinių tyrimų. Tik teikiant gerai subalansuotą paramą visai šiai grandinei bus užtikrinama, kad sukaupta praktinė patirtis būtų pritaikyta ir galiausiai duotų visuomeninės ir ekonominės naudos. EESRK ragina atlikti kruopštų vertinimą, kad būtų nustatyta pagrįsta trijų finansavimo prioritetų – pažangaus mokslo, pramonės subjektų lyderystės ir visuomenės uždavinių – pusiausvyra, atsižvelgiant į šių prioritetų skirtumus pagal jų daromą poveikį, įgyvendinimo laiką, sverto poveikį ir visų pirma pagal konkrečią jų sukuriamą Europos pridėtinę vertę.

3.3.

Fundamentiniai tyrimai Europoje vykdomi labai sėkmingai. Būtinai reikėtų išlaikyti aukšto lygio ABT, pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT skiriamą finansavimą, grindžiamą metodu „iš apačios į viršų“. Labai vertinamos EMTT dotacijos, kurios laikomos aukšto lygio pavienių tyrėjų apdovanojimais ir yra Europos lyginamasis standartas.

3.4.

Taip pat turėtume pabrėžti, kad šiuolaikiniai moksliniai tyrimai daugiausia atliekami bendradarbiaujant. Todėl, nors ir suprantame, kaip svarbu remti pavienius tyrėjus, apgailestaujame, kad programoje „Horizontas 2020“ gerokai sumažintas bendradarbiavimo fundamentinių mokslinių tyrimų srityje finansavimas.

3.5.

EMTT nefinansuoja didžiosios dalies fundamentinių tyrimų, kurie ilgai vykdomi prieš sukuriant inovacijas ir kurių pagrindinė motyvacija – visuomenės uždaviniai. Ankstesnėse bendrosiose programose tokios rūšies bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje buvo labai sėkmingas, tačiau programoje „Horizontas 2020“ jis prarado didžiąją dalį savo svarbos. Siekiant finansuoti ESIF projektus, visuomenės uždavinių projektams skirtas finansavimas sumažintas 3,5 %, o bendradarbiavimo žemesnių (1–5) technologinės brandos lygių (TBL) mokslinių tyrimų srityje sąskaita daugiau lėšų skirta aukštesnių TBL moksliniams tyrimams. Tai daugelį universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų atbaidė nuo mokslinių tyrimų, susijusių su visuomenės uždavinių sprendimu, taigi įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas ne sustiprėjo, o susilpnėjo. EESRK ragina Komisiją reaguoti į šį nerimą keliantį pokytį. Labai svarbu, kad visuomenės uždavinių projektams skirtas finansavimas būtų atkurtas ir 1–5 TBL moksliniams tyrimams programos „Horizontas 2020“ visuomenės uždavinių srityje būtų skirta daugiau dėmesio, taip apimant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklą. Šiomis aplinkybėmis tebėra labai svarbu, kad Komisija, spręsdama, kaip konkrečiai visuomenės uždaviniai bus įtraukti į darbo programą, palaikytų ryšius su suinteresuotaisiais subjektais.

3.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad inovacijoms programoje „Horizontas 2020“ skirtas svarbesnis vaidmuo. Inovacijos yra ekonomikos augimo pagrindas. Naujai priimta MVĮ priemonė yra teigiamas veiksmingo paraiškų teikimo, atrankos ir stebėsenos proceso pavyzdys. Apie tai, kad ši priemonė įgyvendinta sėkmingai, galima spręsti iš to, jog pirminis tikslas – kad MVĮ būtų skirta 20 % biudžeto – jau viršytas. Vertinime turėtų būti išanalizuotas šios priemonės poveikis ir veiksmingumas įvairių rūšių MVĮ atžvilgiu ir priežastys, dėl kurių jos teikia paraišką kaip viena įmonė (taip daro dauguma) arba kaip (nacionalinis arba ES lygmens) konsorciumas. Taip pat reikėtų atidžiai išanalizuoti, kiek nacionalinio MVĮ finansavimo sumažėjimas yra susijęs su prašymų skirti ES lygmens finansavimą teikimu. Labai svarbu, kad MVĮ ir toliau galėtų gauti finansavimą regioniniu ir vietos lygmenimis ir kad ES finansavimas nebūtų naudojamas kaip priemonė šios svarbios vietos lygmeniu teikiamos paramos mažinimui pateisinti.

3.7.

Įmonių dalyvavimas yra itin svarbus, kad programa „Horizontas 2020“ būtų sėkmingai įgyvendinta. Akivaizdu, kad, palyginti su įmonių išlaidomis moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal programą „Horizontas 2020“ įmonėms skiriama bendra lėšų suma yra ne tokia didelė. Pagrindinę įmonių partnerių gaunamą naudą galima vertinti pagal tinklų kūrimą, naujus ryšius su universitetais, mokslinių tyrimų organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, miestais. ES projektams tenka svarbus vaidmuo kuriant naujiems standartams parengti reikalingą kritinę masę ir suteikiant galimybę įmonėms naudotis nauja praktine patirtimi, atrasti naujų klientų, naujų rinkų ir naujų gabių darbuotojų. Šį Europos konkurencingumui naudingą poveikį reikėtų toliau didinti. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į inovacijoms ir darbo vietoms sukurti reikalingą laiką, sėkmės rodikliai, kaip antai naujų darbo vietų skaičius, dar nėra pritaikomi programai „Horizontas 2020“.

3.8.

EESRK labai susidomėjęs seka Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) veiklą. Europai reikia didesnės pramonės, mokslinių tyrimų ir švietimo sąveikos, o tai ir yra pagrindinis EIT tikslas. Kaip teigiama specialioje Audito Rūmų ataskaitoje (2016 m. balandžio mėn.), EIT susiduria su keletu didelių problemų. Nors neseniai kai kurios iš jų buvo išspręstos, mes laukiame tarpinio įvertinimo, kuris leis iš esmės bendrai pagerinti EIT veiklą.

3.9.

Komisija inicijavo diskusiją apie Europos inovacijų tarybos (EIC) kompetencijos sritį ir steigimą. EIC turėtų tiesiogiai spręsti verslininkų ir (arba) novatorių problemas. EIC gali tapti spartesne paskutinių inovacijų srities atotrūkio mažinimo etapų užbaigimo sistema. EIC galėtų tapti centrine institucija, kuri racionalizuotų visas inovacijoms aktualias finansavimo priemones. Tam, žinoma, reikia ją kruopščiai sinchronizuoti ir suderinti su kitomis finansavimo priemonėmis. EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą ir yra pasirengęs prisidėti prie šios diskusijos, kai bus pateikti konkretūs pasiūlymai.

3.10.

Ateinančiais metais vienas iš pagrindinių programos „Horizontas 2020“ uždavinių – išnaudoti visas savo galimybes remti socialines inovacijas, kurios yra itin svarbios strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. EESRK primena, kad dėl savo pobūdžio socialinės ekonomikos įmonės turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo ir ragina Europos Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad šios įmonės turėtų tokias pat sąlygas gauti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ kaip ir kiti dalyviai.

3.11.

EESRK taip pat pabrėžia, kad Europai labai svarbūs socialiniai ir humanitariniai mokslai. Mūsų visuomenė neišvengiamai keisis dėl senėjimo ir demografinių pokyčių, kurie lems naujus mokslinių tyrimų prioritetus (2). Mūsų visuomenė, siekdama tvarių sąlygų, pasikeis iš esmės. Pasikeitimus visuomenėje dar labiau skatins ribinių sąlygų pokyčiai, kuriuos lems tokie reiškiniai kaip globalizacija, klimato kaita, prieiga prie energijos ir naujų technologijų, kurių atsiradimą pirmiausia skatina skaitmeninimas. Jeigu norime pasiruošti ateičiai ir turėti tinkamai kvalifikuotų darbuotojų kokybiškoms ateities darbo vietoms, bus svarbu pagerinti savo švietimo sistemą. Visų šių poslinkių, įskaitant bet kokias problemas, kurias gali sukelti darbo ir gyvenimo sąlygų pasikeitimas, poveikio mūsų visuomenei įvertinimui reikėtų teikti didelį prioritetą ir šiuo atveju svarbus vaidmuo turi tekti socialiniams mokslams.

4.1.

Vienas iš „bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos“ (programos „Horizontas 2020“) tikslų – sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE). Programa „Horizontas 2020“ taip pat laikoma strategijos „Europa 2020“ ir Inovacijų sąjungos iniciatyvų įgyvendinimo politikos priemone. Pagrindiniai EMTE elementai yra bendra Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politika, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektai, tarpvalstybinis tyrėjų judumas ir pagrindinių mokslinių tyrimų programų koordinavimas, taikant sunkiai įvykdomą esminę sąlygą, kad, vykdant ES programas, didžiąją mokslinių tyrimų ir inovacijų viešojo finansavimo dalį turi administruoti valstybės narės.

4.2.

Iki šiol Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) buvo naudinga koordinavimo priemonė naujoms visai Europai svarbioms mokslinių tyrimų infrastruktūroms nustatyti. Nors didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas daugiausia priklauso nuo nacionalinio finansavimo, Europos lygmuo yra svarbus konsorciumams remti ir užtikrinti, kad tyrėjai galėtų naudotis tarpvalstybine Europos infrastruktūra. EESRK pritaria mokslinių tyrimų bendruomenių susirūpinimui dėl šios paramos nepakankamumo ir ragina Komisiją gerokai ją sustiprinti ir taip užtikrinti, kad Europos tyrėjai galėtų naudotis nacionaline ir Europos infrastruktūra, kuri yra svarbi EMTE dalis.

4.3.

Apskritai judumas EMTE yra labai svarbus. Todėl raginame užtikrinti, kad tokių programų kaip „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ finansavimas išliktų didelis.

4.4.

Palankiai vertiname iniciatyvą „Open to the World“, jeigu mokslinė kokybė išliks pagrindinė šios veiklos varomoji jėga. Reikėtų atidžiai išnagrinėti pirmuosius požymius, jog sumažėjęs trečiųjų šalių dalyvavimas turi poveikį netgi pramoninės ekonomikos šalims, pavyzdžiui, JAV, kad būtų galima nustatyti šių susirūpinimą keliančių pokyčių priežastis.

4.5.

EESRK norėtų pabrėžti, kad bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje bent su trimis partneriais iš skirtingų valstybių narių turi išlikti pagrindiniu Europos mokslinių tyrimų finansavimo kriterijumi. Įvairiems inovacijų ir mokslinių tyrimų subjektams turi būti suteikta galimybė suvienyti jėgas sprendžiant uždavinius, kurių viena šalis negali įveikti savarankiškai, ir skatinti bendradarbiavimą ES mokslinių tyrimų aplinkoje – tai būtina padaryti ES lygmeniu, be to, taip sukuriama didelė Europos pridėtinė vertė.

4.6.

EESRK vis didesnį susirūpinimą kelia dideli valstybių narių skirtumai nacionalinio mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo srityje. Dėl to valstybėms narėms labai skirtingai sekasi gauti ES finansavimą. Su dideliu nerimu matome, kad šie skirtumai netgi didėja. Visų pirma, 13 ES valstybių narių prastai sekėsi gauti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“. Nacionalinio mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo skirtumai yra milžiniški. Taip yra ne tik dėl ES valstybių narių BNP skirtumų. Be to, didesnį finansavimą gaunančios valstybės narės taip pat santykinai daug daugiau išleidžia moksliniams tyrimams ir inovacijoms nei mažesnį finansavimą gaunančios valstybės narės.

4.7.

Galima aiškiai konstatuoti, kad tikslas skirti 3 % BNP moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti (Lisabona 2007) iš esmės neįvykdomas dėl nepakankamo nacionalinio mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo. Pagal programą „Horizontas 2020“ šiai sričiai skiriamos lėšos sudaro tik nedidelę jos finansavimo dalį. EESRK ragina didinti nacionalinį mokslinių tyrimų finansavimą ir norėtų atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad ES mokslinių tyrimų finansavimas negali pakeisti pačių valstybių narių pastangų šioje srityje. Tai taip pat labai svarbu siekiant išvengti protų nutekėjimo tam tikrose valstybėse narėse.

4.8.

Reikėtų išanalizuoti didėjantį atotrūkį tarp valstybių narių, siekiant nustatyti jo priežastis. EESRK palankiai vertina naujas pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo priemones, kurios gali padėti sumažinti šį atotrūkį. Reikėtų pagalvoti ir apie kitas priemones, t. y. konsultuoti paraiškų teikėjus apie rėmimo struktūrą arba taikyti ES-13 valstybių narių dalyvavimą kaip prioritetinį kriterijų, kai reikia rinktis iš vienodai gerų projektų, su sąlyga, kad konkuruojantys paraiškos teikėjai atitinka tuos pačius kompetencijos kriterijus. Mes ypač siūlytume stiprinti jau naudojamą finansavimo priemonę – bendrai atliekamus mokslinius tyrimus, kuri suartina mokslinių tyrimų bendruomenes ir padeda mažinti skirtumus.

4.9.

EESRK remia atvirojo mokslo (Open Science) veiklą (3). Naudojimosi atvirąja prieiga (Open Access) prie leidinių srityje padaryta pažanga, tačiau tebekyla rimtų problemų su kai kuriais leidėjais – šią kliūtį būtų galima įveikti koordinuotais ES veiksmais. Atvirųjų duomenų (Open Data) sukūrimas yra sveikintinas dalykas, tačiau šios priemonės įgyvendinimui išsamiai apibrėžti mokslinių tyrimų bendruomenėse tebėra reikalingas procesas „iš apačios į viršų“.

4.10.

Komisijos pasiūlyta Europos mokslo debesija galėtų tapti virtualia aplinka, kurioje Europos tyrėjai galėtų tarpvalstybiniu mastu saugoti įvairių sričių duomenis, jais dalytis ir pakartotinai juos naudoti. EESRK pritaria šiai iniciatyvai (4) ir mano, kad ji galėtų būti svarbus atvirųjų duomenų elementas. Raginame Komisiją deramai atsižvelgti į konkrečiose mokslo bendruomenėse naudojamas tarpvalstybines debesijos sistemas, kurios jau įdiegtos ir gerai veikia, taip pat į nacionalinę veiklą, kuria siekiama to paties tikslo.

5.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas dar labiau „supaprastinti“ programą „Horizontas 2020“. Visų pirma mažiau biurokratizmo, lengvesnės taisyklės ir daugiau teisinio tikrumo padės pritraukti mažesnius dalyvius.

5.2.

Naujai priimta MVĮ priemonė yra teigiamas veiksmingo paraiškų teikimo, atrankos ir stebėsenos proceso pavyzdys. Įmonės labai palankiai įvertino tokius elementus kaip paskolų pagal pateiktas paraiškas suteikimas per trumpą laiką ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų idėjų finansavimas. Įgyvendinant kitas programos „Horizontas 2020“ priemones, šie elementai turėtų būti taikomi kaip geriausia patirtis.

5.3.

Daug svarbių laimėjimų pasiekta supaprastinant taisykles ir priemones, pavyzdžiui, labai patobulintas dalyvių portalas, tačiau dar liko svarbių problemų, kurias reikės išspręsti, nes jos labai kenkia programos patrauklumui. Pavyzdžiui, vidaus sąskaitų išrašymo galimybe naudojosi dauguma pramonės ir akademinių organizacijų, tačiau dabar tai tapo beveik neįmanoma, be to, prisidėjo papildomi sunkumai, susiję su griežtesnėmis nuostatomis dėl infrastruktūros naudojimo „visu pajėgumu“. Komisijos nenoras kompensuoti pavienių darbuotojų faktinių atlyginimų išlaidas, užuot kompensavus pastaraisiais pasibaigusiais finansiniais metais deklaruotas sumas, buvo iš dalies išspręstas, tačiau išlieka papildoma administracine našta. Pagal programos „Horizontas 2020“ taisykles dažnai vis dar reikalaujama vesti atskirą buhalterinę apskaitą. Kad galėtų įgyvendinti šiuos programos „Horizontas 2020“ aspektus, dalyviams tebereikia didelės administravimo patirties, todėl programoje ypač sudėtinga dalyvauti MVĮ, taip pat atbaidomi ir tarptautiniai partneriai.

5.4.

Taigi EESRK Komisiją ragina dar labiau supaprastinti programą „Horizontas 2020“ ir laikytis programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo taisyklių, kuriose numatyta „plačiau taikyti gavėjų naudojamą įprastą sąnaudų apskaitos praktiką“. Komitetas taip pat rekomenduoja, svarstant būsimas bendrąsias programas, užtikrinti tolesnę pažangą šioje srityje ir, jeigu įmanoma, laikytis dalyvių įprastai taikomų apskaitos principų, visų pirma vadovaujantis principu, kad atitiktis nacionalinėms taisyklėms yra pagrindinis kriterijus, jeigu jos atitinka nustatytus standartus. Šiuos standartus galima parengti ir išbandyti bendradarbiaujant su Europos Audito Rūmais.

5.5.

EESRK taip pat primygtinai rekomenduoja nekurti naujų priemonių rengiant kitą bendrąją programą ir ragina Komisiją, užuot tai darius, aktyviai mažinti esamų priemonių skaičių, taip pat atsižvelgti į jungtinių technologijų iniciatyvų vertinimą ir palikti tik veiksmingiausias iš jų.

5.6.

EESRK, remdamasis Europos Parlamento mokslinių tyrimų komiteto (ITRE) nuomone, ragina ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ iš ESIF grąžinti 2,2 mlrd. EUR ir taip kompensuoti didelį neigiamą finansavimo mažinimo poveikį. ESIF investicijų į projektus negalima laikyti kompensacija už tuos projektus, kurie nebegali būti vykdomi pagal programą „Horizontas 2020“, nes dauguma ESIF projektų yra susiję ne su mokslinių tyrimų aspektais, o su jau esamų technologijų diegimu. Tai, be abejonės, yra naudinga, tačiau negalima riboti galimybių kurti naujas pažangias technologijas, kurios yra Europos konkurencingumo garantas, o tokias galimybes gali užtikrinti programa „Horizontas 2020“.

5.7.

Programoje „Horizontas 2020“ klasikinis bendras projektų finansavimas, kai Komisija skiria dotacijas konkretiems projektams ir taip prisideda prie bendros išlaidų sumos padengimo, vis labiau užleidžia pozicijas finansinėms priemonėms. Tačiau mokslinių tyrimų finansavimas teikiant paskolas įmonėms ir akademinei bendruomenei yra naudingas tik paskutiniame inovacijų grandinės etape, o ne perversmą sukeliančių inovacijų kūrimo srityje. Be to, šios priemonės nėra pritaikytos daugeliui suinteresuotųjų subjektų, nes daugelyje valstybių narių viešosios mokslinių tyrimų organizacijos negali imti paskolų. Todėl EESRK primygtinai reikalauja, kad ir programoje „Horizontas 2020“, ir ją pakeisiančiose programose ir toliau visų pirma būtų taikomas bendras finansavimas.

5.8.

Todėl EESRK pritaria 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos priimtoms išvadoms, kuriose pabrėžiama, jog, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, reikėtų užtikrinti, kad paskolomis grindžiamas finansavimas nebūtų toliau didinamas dotacijomis grindžiamo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sąskaita. Europos pramonei turi būti sudarytos sąlygos naudotis naujomis revoliucingomis technologijomis, sukurtomis įgyvendinant didelės rizikos projektus, o tokios technologijos nebus atrastos teikiant paskolas.

5.9.

Pirmaisiais programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo metais teigiamai įvertintų projektų skaičius kai kuriais atvejais siekė ne daugiau kaip 3 % Apskritai teigiamai įvertintų projektų sumažėjo nuo 1 iš 5, įgyvendinant BP 7, iki 1 iš 8, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Kad nebūtų švaistomi ištekliai, o geriausiems pramonės ir akademinės bendruomenės dalyviams netektų nusivilti, reikia užtikrinti, kad teigiamai įvertintų projektų skaičius būtų pakankamai didelis. Kai teigiamai įvertintų projektų yra daug mažiau, jų rengimo išlaidos gali viršyti skiriamą finansavimą. Pateikta įvairių reagavimo priemonių pasiūlymų (tikslesnis poveikio apibrėžimas, dviejų etapų procedūros, profesionalūs konsultantai, geriausios patirties taikymas), taigi likusiu programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų pradėti nedelsiant juos įgyvendinti.

5.10.

Pažangumo ženklo (Seal of Excellence) suteikimas perspektyviems nefinansuojamiems projektams gali būti ypač naudingas MVĮ, kurios tikisi gauti finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų. Dar reikia išsiaiškinti, ar šiais atvejais gali kilti problemų dėl valstybės pagalbos taisyklių.

5.11.

EESRK rekomenduoja atliekant tarpinį vertinimą išanalizuoti, kaip, siekiant užtikrinti didesnį ekonomikos ir integracinį augimą, kuriam vykstant Europoje kuriamos darbo vietos, programa „Horizontas 2020“ kokybiškai prisidedama prie pažangaus mokslo skatinimo, neatidėliotinų visuomenės uždavinių sprendimo ir pramonės subjektų lyderystės rėmimo tikslų įgyvendinimo, o ne skirti pernelyg didelį dėmesį kiekybinėms priemonėms, pavyzdžiui, leidinių, patentų ir investicijų grąžos skaičiavimui, kaip buvo daroma atliekant BP 7 vertinimą. EESRK taip pat rekomenduoja struktūriniuose fonduose ir Europos strateginių investicijų fonde mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimui nustatyti suderintus rodiklius.