EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015AE6603

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų „Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms“ [COM(2015) 630 final]

OJ C 264, 20.7.2016, p. 35–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/35


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų „Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms“

[COM(2015) 630 final]

(2016/C 264/05)

Pranešėja:

Milena ANGELOVA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2015 m. gruodžio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms

[COM(2015) 630 final].

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2016 m. balandžio 13 d. priėmė savo nuomonę.

516-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2016 m. balandžio 27–28 d. (2016 m. balandžio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 191 nariui balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbiant šią žaliąją knygą išreikštą tikslą ir tai, kad Komisija siekia įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą ir yra parengusi plataus užmojo jo įgyvendinimo programą (1).

1.2.

EESRK pritaria Komisijos sumanymui pasistengti palengvinti tarpvalstybinę mažmeninių finansinių paslaugų skverbtį ir suteikti daugiau galimybių vartotojams keisti paslaugų teikėjus. Tokios priemonės turėtų užtikrinti konkurencingesnę rinkos struktūrą ir padidinti patogumą finansinių paslaugų naudotojams, be kita ko, skatinant lygias galimybes naudotis teisių gynimo ne teisme priemonėmis skirtingose valstybėse narėse (2).

1.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, kuriuo vadovaujamasi šioje žaliojoje knygoje, – siekti nustatyti tinkamą politiką abiem mažmeninių finansinių paslaugų rinkos procesams, t. y. pasiūlai ir paklausai, skatinti.

1.4.

EESRK pritaria sumanymui, kad vartotojams reikėtų suteikti galimybę, kai tik tai įmanoma, palyginti įvairius produktus, kad jie galėtų priimti informacija grindžiamus sprendimus. Šiuo požiūriu EESRK visapusiškai palaiko II finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) (Komitetas vis dar rengia nuomonę dėl neseniai pasiūlytų jos pakeitimų (3)) ir Reglamentą dėl mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų, kuriuos įgyvendinant reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskleisti daugiau informacijos (4).

1.5.

Vienas iš šios žaliosios knygos tikslų – mažinti mažmeninių finansinių paslaugų rinkos susiskaidymą. Todėl EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nėra jokių visiškai patikimų įrodymų, kad kainų skirtumus lemia tik ES rinkos nepakankamumas. Produktų ir paslaugų kainoms įtakos turi ir nacionaliniai bei vietos veiksniai, todėl tampa sudėtingiau suderinti kainas valstybėse narėse. Pavyzdžiui, įmoka už lengvojo automobilio draudimo liudijimą vienoje valstybėje narėje ir lygiavertė įmoka kitoje valstybėje narėje gali labai skirtis dėl nuostolingumo rodiklio, kuris kiekvienoje iš šių šalių grindžiamas patirtų eismo įvykių arba sukčiavimo atvejų skaičiumi. Panašiai valstybėse narėse dėl jų blogos skolos lygio gali skirtis ir vartojimo kreditų palūkanų normos. Šioje žaliojoje knygoje tokie vietiniai veiksniai nurodyti tinkamai, tačiau vertėtų juos toliau paanalizuoti. Todėl EESRK nekantriai laukia konsultacijų rezultatų ir ragina Komisiją toliau ieškoti bet kokių nepakankamos konkurencijos įrodymų ir aiškesnių priežasčių, kuriomis būtų galima paaiškinti nustatytus kainų skirtumus. Komisija šį klausimą taip pat turėtų toliau nagrinėti poveikio vertinime, kuris turi būti atliktas prieš pateikiant numatomus pasiūlymus dėl teisės aktų.

1.6.

Kartu EESRK norėtų pabrėžti, kad dauguma 2007 m. Žaliojoje knygoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų (5) pabrėžtų problemų po aštuonerių metų tebėra aktualios ir dabartinėje žaliojoje knygoje. EESRK iš esmės palaikė ankstesniąją žaliąją knygą (6) ir palankiai vertino veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant surasti tam tikrus praktinius sprendimus (7). Vis dėlto, nors pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, padaryta pažanga nedidelė, o su mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimu susijusios problemos neišnyko. Todėl, EESRK nuomone, šį kartą konsultacijų dėl šios žaliosios knygos rezultatus reikia paversti platesnio užmojo programa, kuri padėtų įveikti ilgalaikes problemas.

1.7.

Žaliojoje knygoje atsižvelgiama į didelę finansinių produktų įvairovę, dėl kurios vienu metu negalima visiems užtikrinti didesnio visų šių produktų pasirinkimo ir su jais susijusių galimybių. Akivaizdu, kad jiems reikės nustatyti skirtingus prioritetus ir terminus. EESRK siūlo konsultavimosi proceso rezultatus pirmiausia pritaikyti paprastesniems produktams, kuriems vietos veiksniai daro palyginti nedidelę įtaką. Taip finansinių produktų bendrosios rinkos kūrimo procesas įgys pagreitį ir pasitikėjimo. Tokių produktų pavyzdžiai galėtų būti mokėjimo paslaugos, visos Europos asmeninių pensijų produktai (angl. PEPP), taupomosios sąskaitos ir lengvųjų automobilių bei gyvybės draudimas. Vienas iš pirmųjų žingsnių galėtų būti visose valstybėse narėse lengvųjų automobilių draudimo sektoriuje pradėti taikyti progresyviąją nuolaidų sistemą (Bonus Malus), pagal kurią mažiau reikšmės teikiama vietos veiksniams, o draudimo įmokos glaudžiai susiejamos su asmenų charakteristikomis. Tolesnių veiksmų dėl tokių produktų kaip hipotekos paskolos, vartojimo kreditai, profesinis draudimas ir turto valdymas reikėtų imtis pagal nustatytą grafiką.

1.8.

Nors šioje žaliojoje knygoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninėms technologijoms, EESRK mano, kad yra du svarbūs didesnės tarpvalstybinės produktų paklausos veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

siekiant išsaugoti pasitikėjimą finansų sistema ir užtikrinti atsakingą finansinių produktų vartojimą, finansinis švietimas yra labai svarbus aspektas. EESRK jau išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu (8).

labai svarbu ES lygmeniu tinkamai reglamentuoti finansines konsultacijas ir aiškiai atskirti konsultavimą ir rinkodarą. Šiuo tikslu taip pat reikia atkreipti dėmesį į nepriklausomų brokerių siūlomas paslaugas.

1.9.

EESRK mano, kad būtina daryti viską, kad būtų išvengta neseniai patvirtintų direktyvų (pavyzdžiui, MPD II ir HKD (9)) keitimo. Būtina skirti laiko priemonėms veiksmingai taikyti ir atsargiai diegti naujas reguliavimo priemones, kad finansų rinkos nebūtų pernelyg griežtai reguliuojamos.

2.   Žaliosios knygos tikslas. Ankstesnė Komisijos ir EESRK veikla mažmeninių finansinių paslaugų klausimu

2.1.

Europos Komisija, atsižvelgdama į kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą (10), šią žaliąją knygą paskelbė siekdama išnagrinėti, kaip būtų galima dar labiau atverti Europos mažmeninių finansinių paslaugų, konkrečiai – draudimo, paskolų, mokėjimų, einamųjų ir taupomųjų sąskaitų ir kitų mažmeninių investicinių produktų, rinką, kad vartotojai ir įmonės galėtų ja geriau naudotis, kartu tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu išsaugant tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį.

2.2.

Šioje žaliojoje knygoje labai domimasi atsaku į skaitmeninimo keliamus iššūkius, nes skaitmeninimas gali padėti mažinti kainas ir gerinti produktų palyginamumą, todėl vartotojai galės geriau pasirinkti finansines paslaugas. Ilgainiui skaitmeninimas turėtų suteikti galimybių įmonėms savo produktus siūlyti bet kurioje Sąjungos vietoje, taigi Europos bendroji rinka taptų labiau pasiekiama tikrove.

2.3.

Kitas svarbus šioje žaliojoje knygoje iškeltas klausimas yra tai, kaip būtų galima stiprinti pasitikėjimą, nes jis yra labai svarbus bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos plėtojimui. Siekiant šių tikslų, dokumente daugiausia dėmesio skiriama paslaugų ir produktų suprantamumo didinimo būdams.

2.4.

Šioje žaliojoje knygoje taip pat nagrinėjama, ką būtų galima padaryti, kad bendroji finansinių paslaugų rinka padėtų apčiuopiamai pagerinti ES žmonių gyvenimą ir kad paslaugų teikėjams atsirastų naujų rinkos galimybių, taip remiant Europos ekonomikos augimą ir kuriant naujas darbo vietas.

3.   Pastabos dėl dabartinės mažmeninių finansinių paslaugų rinkų padėties

3.1.

EESRK mano, kad mažmeninių finansinių paslaugų rinkų susiskaidymą, kuris pabrėžtas šioje žaliojoje knygoje, lemia bendras nacionalinių ir vietos veiksnių poveikis produktų ir paslaugų kainoms (teisiniai, reglamentavimo, kultūriniai ir valstybinių socialinės apsaugos sistemų ypatumai), taip pat tiek su paklausa, tiek su pasiūla susijusios rinkos problemos, pasiūlos problemas reikės spręsti ateityje.

3.2.

Pagrindinės su pasiūla susijusios problemos yra:

nepagrįsti ir bereikalingi nacionalinių taisyklių skirtumai, atsiradę dėl perteklinio reguliavimo ir valstybių tradicijų, taip pat konkretūs ypatumai ir kiti nacionaliniai veiklos sąnaudoms įtakos turinčių veiksnių skirtumai;

sunkumai, susiję su tarpvalstybine klientų ir jų lėšų šaltinių atpažintimi;

sunkumai, susiję su tarpvalstybiniu klientų turto vertinimu ir užstatų administravimu;

skirtingi valstybėse narėse nustatyti teisiniai mechanizmai, visų pirma susiję su užstatų areštu (t. y. teisės naudotis turtu atėmimo procedūrų trukmė, būtinybė kreiptis į notarą, skirtingos žemės registro taisyklės).

3.3.

Pagrindinės su paklausa susijusios problemos yra:

prie tam tikro jų šalyje suteikiamos apsaugos standarto pripratę vartotojai negali pasitikėti tokiu pat kitoje valstybėje narėje taikomu standartu;

nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų;

nevienodos finansinių paslaugų vartotojų galimybės naudotis neteisminio teisių gynimo mechanizmais skirtingose valstybėse narėse (11);

kalbos barjeras;

patarėjų finansų klausimais įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimai yra išimtinė nacionalinių reguliavimo institucijų teisė, tačiau šie reikalavimai valstybėse narėse nevienodi. Yra nedaug kompetentingų patarėjų finansų klausimais, kurie teiktų nešališkas konsultacijas, ypač kai perkama iš kitų valstybių.

3.4.

EESRK taip pat sutinka, kad, plėtojant skaitmeninimo veiklą, sukuriama nauja aplinka ir suteikiama gerokai daugiau galimybių teikti naujas paslaugas ir aktyviau vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu. Tačiau būtina užtikrinti, kad ši skaitmeninė pažanga nebūtų naudojama vartotojų klaidinimui suteikiant informaciją apie finansines paslaugas, kurios yra pernelyg sudėtingos, nereikalingos arba jas sunku palyginti.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žmonių finansinis raštingumas įvairiose vietovėse vis dar labai nevienodas ir, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, pavyzdžiui, JAV, Australija ir Kanada, gana žemo lygio (12). Prieš pardavimą teikiamos finansinės konsultacijos tinkamai nereglamentuojamos ir nepadeda užtikrinti, kad vartotojai pasirinktų tinkamiausius produktus, o profesionalios finansinių konsultacijų paslaugos, palyginti su kai kuriomis ES nepriklausančiomis šalimis, nepakankamai išplėtotos.

3.6.

Naujos technologijos ir didesnė pasiūla, įskaitant tarpvalstybinę pasiūlą, atveria naujų galimybių, bet taip pat gali kelti tam tikrų pavojų. Jos gali būti didelės skolos, hipotekos įsipareigojimų nevykdymo ir dažnesnių nemokumo atvejų, jeigu vartotojai stokoja būtinų finansinių žinių, priežastys. Vartotojams, kurie internetu perka draudimo ir pensijų produktus, gali kilti pavojus, nes jie neretai nepakankamai išsinagrinėja sąlygas ir gali pasirašyti sutartis to net nežinodami (13). Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad produktus internetu parduodančios įmonės, siekdamos apsaugoti vartotojus, vykdytų „pareigą teikti konsultacijas“. Yra labai daug argumentų, įrodančių finansinio švietimo ir tinkamų konsultacijų svarbą.

3.7.

Vartotojai, neturintys bendro supratimo apie sudėtines palūkanas, labiau įsiskolina, moka didesnes palūkanas ir patiria didesnes sandorių sąnaudas (14), o finansinių žinių turintys vartotojai geriau planuoja, daugiau lėšų sukaupia pensijai (15) ir įvairina finansinę riziką (16). Tą patį galima pasakyti ir apie makroekonominį lygmenį, iš kurio matyti, kad finansinis raštingumas daro didelį teigiamą poveikį nacionalinėms santaupoms ir nacionalinio turto kaupimui (17). Todėl primygtinai rekomenduojama aiškiau atskirti su produktų rinkodara ir jų pardavimu susijusią veiklą, ypač tais atvejais, kai teikiamos konsultacijos. Konsultacijomis jokiu būdu neturėtų būti naudojamasi kaip rinkodaros priemone, o konsultantai turėtų būti visiškai nepriklausomi. Ikisutartinė informacija turėtų būti teikiama ir pristatoma aiškiai ir suprantamai. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą finansinių paslaugų rinkomis, didinti tarpvalstybinės veiklos mastą ir didinti finansinių produktų perkeliamumą, reikia imtis tikslinių priemonių, skirtų pavieniams investuotojams šviesti ir finansinėms konsultacijoms tobulinti.

4.   Atsakymai į žaliojoje knygoje pateiktus klausimus

4.1.    Bendrieji klausimai

1.   Kurių finansinių produktų konkurencija, susijusi su didesnėmis galimybėmis rinktis ir geresnėmis kainomis, nacionalinėse rinkose padidėtų dėl tarpvalstybinės tiekimo?

4.1.1.

Į žaliąją knygą įtraukta klausimų, susijusių su įvairiais bankų ir ne bankų produktais ir paslaugomis, tačiau yra didelių pagrindinių sandorių produktų (pavyzdžiui, einamųjų sąskaitų arba terminuotųjų indėlių) ir sutartinių produktų (pavyzdžiui, hipotekos arba taupymo ir investicinių produktų) skirtumų. Kalbant apie taupymo ir investicinius produktus, rinkai poveikį darys įsigaliojusios tam tikros kitos ES teisinės priemonės (pavyzdžiui, FPRD arba iniciatyva dėl kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo).

4.1.2.

Kalbant apie visus žaliojoje knygoje aptariamus produktus, jų tarpvalstybinis tiekimas gali padėti didinti konkurenciją nacionalinėse rinkose. Vis dėlto šiuo etapu daugiausia tokių galimybių, be abejonės, siejama su pensijų ir investiciniais produktais. Komisijos rezultatų suvestinėmis grindžiamoje sistemoje šių produktų rinka užima paskutinę 31-ą vietą ir laikoma vartotojams netinkamiausia (18). Siūlomiems pensijų produktams būdingi siauri interesai ir dideli mokesčiai. Jei būtų atsižvelgiama į infliaciją, valdymo mokesčius ir papildomus mokėjimus, tikroji šių produktų grąža neretai būna neigiama, o rezultatai – žemesni už atitinkamus rinkos indeksus (19). Todėl EESRK tvirtai palaiko sumanymą sukurti bendrąją pensijų produktų rinką, konkrečiau – visos Europos asmeninių pensijų produktą (20), kuris padėtų užtikrinti didesnę masto ekonomiją, mažesnes kainas ir daugiau vartotojams skirtų pasirinkimo galimybių.

4.1.3.

Kalbant apie draudimo produktus, vienus iš jų, pavyzdžiui, gyvybės draudimo produktus, kurių atveju klientas apsaugomas net kai išvyksta už nustatytos teritorijos ribų, galima lengvai perkelti. Vis dėlto kiti produktai turi vietos lygmeniu reguliuojamų sudedamųjų dalių, todėl, kai subjektai nori juos platinti įvairiose šalyse, juos reikia pritaikyti. Nauja redakcija išdėstytos Draudimo produktų platinimo direktyvos (21) 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi įsteigti bendrą kontaktinį punktą, atsakingą už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo atitinkamoje valstybėje narėje, ir įpareigoti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją savo interneto svetainėje pateikti nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kuriose skelbiama informacija apie tas visuotinės gerovės taisykles. Be to, dėl faktinių kliento poreikių, kurie tenkinami šiais produktais, elgsenos skirtumų ir rizikos veiksnių, turinčių įtakos produkto sąlygoms, vis dar nebus įmanoma visapusiškai tiekti tokių produktų tarpvalstybiniu lygmeniu (ir net nepageidaujama). EESRK palankiai vertina sprendimus, kurie padės didinti produktų perkeliamumą, ir rekomenduoja kai kuriais atvejais mėginti surasti bent dalinius sprendimus, pavyzdžiui, suteikti galimybių draudėjams apmokėti tik didesnės ir mažesnės draudimo sumos skirtingose valstybėse narėse skirtumus.

2.   Kokios kliūtys trukdo įmonėms tiesiogiai teikti tarpvalstybines finansines paslaugas, o vartotojams – tiesiogiai pirkti produktus kitose valstybėse narėse?

4.1.4.

Didžiausios su pasiūla susijusios kliūtys yra išvardytos 3.2 punkte. Norint jas įveikti, būtina:

supaprastinti tarpvalstybinių teisinių procedūrų, susijusių su veiksmingu teismo sprendimų vykdymo užtikrinimu;

taikyti bendras taisykles ir standartus:

klientų atpažinčiai, susijusiai su „pažink savo klientą“ ir kovos su pinigų plovimu reikalavimams;

įmonių atpažinčiai, grindžiamai jų veiklos vykdymo būdais, arba tinkamai galutinių naudos gavėjų atpažinčiai;

internetu sudaromoms sutartims dėl finansinių produktų (pavyzdžiui, vertybinių popierių, akcijų įsigijimas ir kt.);

finansinių produktų ir paslaugų rinkodarai ir reklamai (ypač agresyvios reklamos kampanijų atveju);

platinimo įmonėms, kurios klientams tiekia produktus, (pavyzdžiui, draudimo produktus);

standartizuotiems minimaliems informacijos teikimo reikalavimams, skirtiems lėšų šaltiniui patvirtinti;

skaidrumui ir (arba) palyginamumui – minimaliai standartizuotai informacijai apie produktus ir paslaugas (informacijos ne tik apie išlaidas, kurių vartotojai patirs, bet ir apie naudą, kurią jie gaus, teikimui);

atsižvelgti į fiskalines kliūtis, ypač taupymo ir investiciniams produktams, nes jos gali daryti didelę įtaką pelningumui. Nemažai produktų sukurta, pavyzdžiui, siekiant pasipelnyti iš mokesčių reguliavimo institucijų sukurtų galimybių tam tikriems taupymo būdams skatinti (t. y. ilgalaikis taupymas paprastai vertinamas palankiai, tačiau šis lengvatinis režimas įvairiose šalyse taikomas pasiekus labai skirtingas ribas arba labai skirtingoms priemonėms).

pavyzdžiui, draudimo produktų atveju, laikoma, kad buveinės valstybės reguliavimo institucijos priimančiosios valstybės reguliavimo institucijai perduodamos informacijos turėtų pakakti, kad nebūtų nustatomi papildomi reikalavimai arba užkraunama našta, kartu išlaikant nustatytą vartotojų apsaugos lygį. Be to, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad tiekėjai, laikydamiesi vietos reikalavimų, nepatirtų papildomų sąnaudų.

4.1.5.

Didžiausios su paklausa susijusios kliūtys yra išvardytos 3.3 punkte.

3.   Ar ateityje kurią nors iš šių kliūčių bus galima pašalinti naudojant skaitmeninimo priemones ir diegiant inovacijas finansinių paslaugų technologijų sektoriuje?

4.1.6.

Taikant naujas technologijas, visų pirma skaitmeninimą, pirmą kartą finansinių produktų tiekimo tarpvalstybiniu mastu sektoriuje įmanoma padaryti tikrą perversmą. Jos gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant daugiau ir geresnės kokybės informacijos, didinant produktų skaidrumą ir gerinant palyginamumą bei atpažįstant klientus. Be to, panaikindamos būtinybę išsaugoti fizinius kontaktinius centrus, jos gali padėti sumažinti sąnaudas. Vis dėlto šiomis technologijomis negalima įveikti kitų svarbių kliūčių, pavyzdžiui, nustatyti vienodo teisinių režimų ir vartotojų apsaugos suderinimo lygio.

4.   Ką galima padaryti, siekiant užtikrinti, kad dėl finansinių paslaugų skaitmeninimo nepadidėtų visų pirma skaitmeniniu požiūriu neraštingų piliečių finansinė atskirtis?

4.1.7.

Negali būti jokių abejonių, kad ateityje neišvengiamai vis dar bus žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negalės naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai neturėtų atgrasyti nuo pastangų skatinti naudoti tokias technologijas tiekiant finansinius produktus. Taip yra todėl, kad, pirma, tradicinės tokių produktų tiekimo priemonės bus taikomos dar ilgai ir, antra, tokie asmenys galės gauti įvairesnių produktų naudodamiesi gerai reguliuojamomis finansinio konsultavimo paslaugomis.

5.   Koks turėtų būti mūsų požiūris, jeigu dėl galimybių, atsirandančių vystantis ir plintant skaitmeninėms technologijoms, kiltų naujų grėsmių vartotojų apsaugai?

4.1.8.

Plačiai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, be abejonių, kils tam tikrų su informacijos saugumu ir duomenų bei vartotojų apsauga susijusių problemų. Todėl, nustatant įvairias taisykles, kuriomis finansinių produktų pasiūla ir paklausa reguliuojama tokiomis technologijomis, reikėtų atlikti šių problemų keliamos rizikos vertinimą ir pasiūlyti jos mažinimo būdų.

6.   Ar vartojai visoje Europos Sąjungoje gali įsigyti saugių, paprastų ir suprantamų finansinių produktų? Jeigu ne, ką būtų galima padaryti, kad jie tokių produktų galėtų įsigyti?

4.1.9.

Nėra visuotinai pripažintos saugių, paprastų ir suprantamų finansinių produktų apibrėžties. Vis dėlto bendrai suprantama, kad tokiems produktams turėtų būti būdingos tam tikros savybės, pavyzdžiui, jų kainos turėtų būti skaidrios, vartotojo kalbos požiūriu jie turėtų būti tinkami veiksmingam bendravimui ir suprantami, juos turėtų būti galima palyginti su panašiais produktais, jie turėtų būti aiškūs ir duoti aiškių rezultatų. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip finansų rinka šiuos tikslus nelengva pasiekti.

4.1.10.

Rinkose retai kada galima rasti produktų, kuriems tokios savybės būtų būdingos tiesiogine šių žodžių prasme, todėl vartotojai negali lengvai jų įsigyti. Tai pasakytina tiek apie gerai išvystytų finansų rinkų šalis, tiek apie šalis, kuriose šios rinkos išvystytos mažiau. Tai, kad kai kuriose valstybėse narėse esama daug įvairių produktų, nebūtinai reiškia, kad vartotojai patiria mažiau keblumų, nes gali atsirasti painiava, su sprendimų priėmimu susijusių sunkumų ir galiausiai netinkamo pasirinkimo galimybių.

4.1.11.

Galimybių įsigyti tokių produktų būtų galima suteikti Europos Sąjungos lygmeniu nustatant pagrindinę finansinių produktų (22), kurie, atsižvelgiant į poreikius, kuriuos turėtų patenkinti, atitinka konkrečius standartizuotus reikalavimus, klasę. Kad vartotojai galėtų lengvai atpažinti tokius produktus, jie turėtų būti sertifikuoti ir turėti konkretų pavadinimą. Tokiai klasei būtų galima priskirti tokius bendrus produktus kaip įvairios taupomosios sąskaitos ir terminuotas gyvybės draudimas. Atsižvelgiant į gana aukštą KIPVPS tarpvalstybinės prekybos lygį, galima tikėtis, kad visos Europos asmeninių pensijų produktą būtų galima sukurti remiantis sėkmingos KIPVPS veiklos veiksniais ir įtraukti į tą pačią klasę. Tokia produktų klasė padėtų didinti pasitikėjimą finansų rinkomis.

7.   Ar dėl ES mažmeninių finansinių paslaugų teisės aktų vykdymo užtikrinimo kokybės ES kyla problemų, susijusių su vartotojų pasitikėjimu ir rinkos integracija?

4.1.12.

Nustatyta, kad daugelyje šalių dėl perteklinio reglamentavimo (23), skirtingo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, vėlavimo suderinti teisės aktus ir Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus skirtumų, taip pat dėl nevienodo konkrečių teisės aktų taikymo tam tikra prasme nustatomi pernelyg dideli administraciniai reikalavimai ir atsiranda kliūčių. Visos šios kliūtys trukdo rinkos integracijai ir daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui.

4.1.13.

Už vartotojų apsaugą atsakingos Europos priežiūros institucijos (EPI). EESRK norėtų jas paraginti šią užduotį įgyvendinti laikantis šių principų:

vartotojų galimybės keisti įvairius tiekėjus neturėtų būti absoliuti siekiamybė – viską lemia vartotojų pasirinkimas, o šį pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai: siūlomų produktų ir paslaugų kokybė ir įvairovė, galimas pasiūlymų tarpusavio papildomumas, pasitenkinimo lygis ir kt.;

reikėtų atsargiai taikyti bendro finansinių produktų paketų pardavimo praktiką ir klientams teikti aiškią ir skaidrią informaciją. Jei tokie produktai siūlomi, juos turi būti galima atsekti (24).

4.1.14.

Galiausiai EPI visada turėtų teikti pirmenybę klientams naudingai praktikai. Pirmenybę reikėtų teikti:

dabartinės reguliavimo sistemos sudėtingumui mažinti;

EPI veiklai vykdyti reikalingiems ištekliams užtikrinti;

didesniam vartotojų finansiniam raštingumui skatinti.

8.   Ar yra kitų veiksnių, kuriuos reikėtų apsvarstyti, arba pokyčių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, susijusių su tarpvalstybine mažmeninių finansinių paslaugų konkurencija ir galimybėmis jas rinktis?

4.1.15.

Žaliojoje knygoje tinkamai sprendžiami su šiuo metu vyraujančiomis tendencijomis, t. y. nepakankama tarpvalstybine mažmeninių finansinių paslaugų konkurencija ir ribotomis vartotojų galimybėmis rinktis finansinius produktus, susiję klausimai.

4.2.    Pagalba vartotojams, norintiems įsigyti finansinių produktų kitose valstybėse narėse

4.2.1.   Žinios apie priemones, kuriomis galima pasinaudoti

4.2.1.1.

Geresnė informacija vartotojams ir pagalba norintiems pakeisti paslaugų teikėją

9.   Kokia būtų tinkamiausia priemonė vartotojų informuotumui apie įvairias visoje ES siūlomas mažmenines finansines paslaugas ir draudimo produktus didinti?

4.2.1.1.1.

Be abejonės labai svarbu didinti finansinį raštingumą ir suteikti galimybių gauti finansinio konsultavimo paslaugas. Vartotojai turėtų ne tik turėti galimybę gauti informaciją, bet ir galėti ją suprasti bei gauti aukštos kokybės ir tinkamas finansinio konsultavimo paslaugas.

4.2.1.2.

Nors vartotojai yra linkę vis dažniau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis informacijai gauti, nemaža dalis jų vis dar teikia pirmenybę asmeniniams ryšiams, ypač derėdamiesi dėl produktų. Vis dėlto bankai, atsižvelgdami į dabartinį vartotojų žinių lygį, elgseną ir pageidavimus, galėtų svarstyti galimybes sukurti tinkamesnes vartotojų žinių apie finansines paslaugas gilinimo priemones, pavyzdžiui, visos ES masto vartotojų interneto svetainę. Reikėtų plačiau aptarti šios interneto svetainės finansavimo šaltinius, tačiau tai galėtų būti daroma bendromis nacionalinių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir trečiųjų šalių pastangomis. Kuriant tokią priemonę reikėtų atsižvelgti į tai, kad draudimo palyginimo priemonės pirmiausia turi būti įvertintos nacionalinio kultūrinio supratimo kontekste. Todėl visos ES masto draudimo palyginimo tarnybai keliamas uždavinys būtų labai sudėtingas: sėkmingai įvertinti Europos vartotojų ir klientų įvairovę, visų pirma atsižvelgiant į draudžiamą riziką konkrečiame nacionaliniame ir vietos, teisiniame, fiskaliniame, socialiniame ir kt. kontekste.

10.   Ką dar galima padaryti, siekiant palengvinti tarpvalstybinį finansinių produktų platinimą per tarpininkus?

4.2.1.2.1.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti didesnį rinkos veiksmingumą, lankstumą ir skaidrumą ir palaiko sumanymą, įgyvendinant dabartinę reguliavimo srities iniciatyvą, daugiausia dėmesio skirti geresnei vartotojų apsaugai. Komitetas laikosi nuomonės, kad taip pat būtų galima gerinti kartu su finansinėmis paslaugomis teikiamų paslaugų kokybę, geriau išnaudojant skaitmeninimo pranašumus ir įvairių tarpininkų teikiamas galimybes, užtikrinant, kad dirbtų tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai ir būtų taikoma atitinkama metodika išsamiai, objektyviai ir palyginamai informacijai, susijusiai su vartotojų galimybėmis rinktis, teikti.

11.   Ar būtina imtis tolesnių veiksmų, siekiant skatinti mažmeninių finansinių paslaugų palyginamumą ir (arba) sudaryti palankesnes sąlygas pakeisti jų teikėjus, veikiančius toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje? Jeigu taip, kokie tai būtų veiksmai ir kuriems produktų segmentams juos reikėtų taikyti?

4.2.1.2.2.

Teikiama informacija turėtų būti tiksli, suprantama ir vartotojams aktuali. Nereikėtų vartotojams teikti pernelyg daug informacijos, taip pat, siekiant pabrėžti didesnę grąžą, pernelyg supaprastinti tikrovės. Geras šios srities pavyzdys yra finansinių paslaugų teikėjų keitimo praktika Jungtinėje Karalystėje, kur perėjimo nuo paliekamo banko prie priimančiojo banko atitiktį užtikrina nepriklausoma trečioji šalis, kuri garantuoja, kad paslaugų teikėjų keitimo procesas vyktų paprastai ir skaidriai ir būtų užbaigtas per septynias darbo dienas. Dar vienas geriausios praktikos pavyzdys – 2006 m. Italijoje įdiegtas hipotekos paskolų perkeliamumas (25).

4.2.1.3.

Sudėtingų ir pernelyg didelių mokesčių už užsienio operacijas problemos sprendimas

12.   Ką dar galima padaryti ES lygmeniu, siekiant išspręsti pernelyg didelių mokesčių už tarptautinius mokėjimus (pavyzdžiui, kredito pervedimus) skirtinga ES valiuta problemą?

4.2.1.4.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 924/2009 (26) jau buvo panaikinti tarptautiniams mokėjimams eurais ir atitinkamų mokėjimų eurais nacionaliniu lygmeniu taikomų mokesčių skirtumai. Galėtų būti atliktas ad hoc vertinimas siekiant patikrinti, ar šios nuostatos taikymas visoms valiutoms ES (t. y. tarptautinių ir vidaus mokesčių už mokėjimus tam tikra valiuta suvienodinimas) būtų prasmingas ir naudingas vartotojams. Kalbant apie mokėjimo paslaugų naudotojams teikiamą informaciją, pagal MPD2 (27) mokėjimo paslaugų teikėjai turi pranešti klientui – mokėjimo paslaugų naudotojui – prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą – apie visus mokesčius, kuriuos jis turi sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui, taip pat apie faktinį arba pagrindinį valiutų keitimo kursą, taikomą mokėjimo operacijai, kai taikomas valiutos keitimas. MPD2 yra panašios nuostatos dėl informacijos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti mokėtojui ir gavėjui po to, kai yra įvykdyta mokėjimo operacija. EESRK mano, kad nereikia imtis papildomų veiksmų, kadangi MPD2 jau nustatyti mokėjimo paslaugų teikėjams taikomi aiškūs skaidrumo reikalavimai. Be to, Reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų taikymas gali būti išplėstas ir kitoms nei euras valiutoms Europos Sąjungoje.

13.   Ar, be dabartinių informacijos atskleidimo reikalavimų  (28) , reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad vartotojai, atlikdami tarpvalstybines operacijas, žinotų taikomus valiutos keitimo mokesčius?

4.2.1.5.

EESRK mano, kad MPD2 nustato aiškius skaidrumo reikalavimus, pagal kuriuos mokėtojai ir gavėjai turi būti tinkamai informuoti apie taikomą valiutos keitimo kursą prieš ir po tarpvalstybinės operacijos. Ši direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 m. sausio 13 d., todėl nereikia imtis papildomų veiksmų.

4.2.2.   Galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis būnant bet kurioje Europos vietoje

14.   Ką galima padaryti, siekiant apriboti nepagrįstą diskriminaciją dėl gyvenamosios vietos mažmeninių finansinių paslaugų, įskaitant draudimą, sektoriuje?

Mažmeninių finansinių paslaugų teikimas užsienyje nėra lengva veikla, kuri atitinkamiems veiklos vykdytojams gali pasirodyti esanti ekonomiškai nenaudinga. Gali paaiškėti, kad kultūriniai vartotojų skirtumai, susiję su pasirengimu prisiimti riziką, elgsena, patirtimi ir finansiniu raštingumu, yra pernelyg dideli. Bankai žino, kad pasitikėjimas yra svarbiausias finansinių santykių aspektas. Todėl jie gali pirmenybę teikti tiems vartotojams, kurie turi tokių pat žinių ir bankams suprantamų lūkesčių. Bet kuriuo atveju atsakyme į 2-ąjį klausimą išvardytų taisyklių suderinimas padės iš esmės pagerinti padėtį šioje srityje.

4.2.2.1.

Draudikams gyvenamoji vieta yra svarbi, nes:

Priimant sprendimus dėl, pavyzdžiui, būsto draudimo sąlygų ir kainodaros, reikia atsižvelgti į tokius vietos veiksnius kaip klimatas arba seismingumas; be tam tikros kritinės masės neįmanoma suteikti paslaugų nesiremiant tinkamu pagrindu. Kai skaičiavimams atlikti įvertinama nepakankamai įvykių, aktuarijų taikomiems modeliams būdinga didelė paklaida. Be to, kai nuo rizikos apsidraudžiama perdraudimu, taikant perdraudimo modelius, atsižvelgiant į vietovę, rizikos draudimas įkainojamas skirtingai.

Dėl šių aspektų teikti draudimo paslaugas ir siūlyti draudimo produktus užsienyje tampa sudėtingiau nei šalyse, kuriose atliekama pakankamai operacijų, ir tai neturėtų būti laikoma diskriminacija dėl kliento gyvenamosios vietos.

Tam tikrų draudimo produktų tiekimas tarpvalstybiniu mastu kelia didelių iššūkių ir yra beveik neįmanomas tais atvejais, kai tikrieji kliento poreikiai, kuriuos produktai turi padėti patenkinti, labai stipriai priklauso nuo kultūrinės įvairovės ir jiems didelį poveikį daro nacionaliniai elgesio skirtumai ir rizikos faktoriai.

Būtina atsižvelgti į psichologinį paslaugų aspektą. Draudimo paslaugos suteikiamos tuomet, kai klientas iš tikrųjų patiria problemų. Gali būti, kad tuo metu jam reikės paramos ir supratimo. Jei klientas savo draudimo produktą užsisakė internetu iš užsienyje įsikūrusios įmonės, galbūt netgi ne savo gimtąja kalba, tuomet, kai jam reikės šios paramos, jis gali jaustis nesaugus.

Kai kuriose valstybėse narėse klientai linkę rinktis padarytos žalos atlyginimą, o kitose valstybėse narėse jie pageidauja, kad viskas būtų pataisyta.

4.2.2.2.

Produktų perkeliamumo didinimas

15.   Ką galima padaryti ES lygmeniu, siekiant palengvinti mažmeninių finansinių paslaugų produktų, pavyzdžiui, gyvybės draudimo ir privataus sveikatos draudimo, perkeliamumą?

4.2.2.2.1.

Apskritai su atlygiu arba paprasta išmoka susijusius draudimo produktus būtų lengviau perkelti negu su paslaugų teikimu arba žalų reguliavimu susijusius draudimo produktus.

4.2.2.2.2.

Gyvybės draudimo produktai jau tam tikru mastu perkeliami, nes klientas apdraudžiamas kelionėms į užsienį, išskyrus tam tikrus atvejus, kai jis keliauja į didelės rizikos šalis. Vietos gyvybės draudimu klientui taip pat suteikiama apsauga, neatsižvelgiant į vietą, kurioje jis yra. Vis dėlto dar yra toks atvejis, kai draudėjas persikelia į kitą šalį ne kaip keliautojas, o kaip nuolatinis gyventojas. Šiuo atveju jis turėtų galėti toliau naudotis savo draudimo suteikiama apsauga, suderindamas draudimo įmokas arba draudimo sutartimi draudžiamą riziką. Visi tokie atvejai priskiriami su nustatyta pinigų suma susijusių draudimo produktų kategorijai.

4.2.2.2.3.

Kiti draudimo produktai per se nėra taip lengvai perkeliami, nes jiems taikomos sąlygos glaudžiai susijusios su atitinkamos šalies aspektais. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo atveju produkto modelį ir kainodarą iš esmės lemia kiekvienos konkrečios šalies visuomenės sveikatos sistemoje nustatytas apsaugos lygis.

4.2.2.2.4.

Su šiuo aspektu taip pat susijęs masto klausimas – teoriškai įmanoma konkrečiai pritaikyti produktą prie faktinių kliento aplinkybių, kurios gali susiklostyti jam gyvenant užsienyje, bet tokiu atveju būtų netenkama galimybių pasiekti masto ekonomiją. Toks produktas būtų pernelyg pritaikytas prie kliento aplinkybių, o produktą siūlantis subjektas nebūtų toks konkurencingas kaip faktiniai vietos lygmeniu tokius produktus siūlantys subjektai. Šiuo atveju geriausia pasirinkimo galimybė būtų skatinti įvairiose Europos valstybėse veikiančių draudimo įmonių bendradarbiavimą.

4.2.2.3.

Kitas su paslaugų teikimu susijusių draudimo produktų atvejis yra būsto ir lengvųjų automobilių draudimas. Tokius produktus, kurių paskirtis – atlyginti žalą arba spręsti su lengvųjų automobilių avarijomis susijusias problemas, norinčios siūlyti draudimo įmonės turi sudaryti susitarimus su visos šalies paslaugų teikėjais, o kad ši veikla būtų ekonominiu požiūriu perspektyvi, reikia pasiekti tam tikrą jos mastą. Vis dėlto, norint siūlyti teikti šią paslaugą kitose šalyse, galimas pasirinkimo variantas yra skatinti bendradarbiauti su vietos (draudimo) įmonėmis.

4.2.2.4.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

16.

Ką būtų galima padaryti ES lygmeniu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paslaugų teikėjams įsigyti būtiną profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir užtikrinti jo tarpvalstybinį pripažinimą?

4.2.3.

Vienas iš būdų, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kitose šalyse įsigyti būtiną profesinės civilinės atsakomybės draudimą, būtų suderinti būtino profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas ir sąlygas.

4.2.3.1.

Žmonių pasitikėjimas naudojimosi galimybėmis visoje Europoje

4.2.3.2.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

17.   Ar, siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą, ES lygmeniu reikia imtis papildomų veiksmų, ypač naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, kad finansiniai produktai būtų skaidresni ir geriau palyginami?

4.2.3.2.1.

EESRK mano, kad viena iš gerų galimybių yra didinti informuotumą naudojantis nepriklausomomis interneto svetainėmis, kuriose teikiama informacija ir sudaromos sąlygos palyginti konkrečius įvairiose valstybėse narėse įvairių paslaugų teikėjų siūlomus produktus ir paslaugas. Jis labai palaiko sumanymą sukurti oficialią šios paskirties interneto svetainę, kurios veikimą galėtų užtikrinti arba teisėkūros lygmeniu paskirtas administratorius, o paslaugų teikėjai įsipareigotų kas tam tikrą laiko tarpą atnaujinti informaciją, arba valstybėse narėse veikiančių vartotojų organizacijų sukurtas tinklas. Įvairias interneto svetaines taip pat būtų galima sujungti į decentralizuotą tarpusavyje sujungtą sistemą.

Kai palyginimui atlikti naudojamasi skaitmeninėmis priemonėmis, tokiomis programomis turėtų būti teikiama aiški informacija, kad būtų galima palyginti lygiaverčius produktus ir riziką, kuri kiltų vartotojams naudojantis tokiais produktais. Tais atvejais, kai esama daugiau skirtumų, nei galima palyginti naudojantis programa (programose paprastai daugiausia dėmesio skiriama kainai), turėtų būti aiškiai nurodomos nelyginamos charakteristikos. Taip pat reikėtų išvardyti visas svarbias su produkto diferenciacija susijusias sąlygas. Vartotojai turėtų būti aiškiai perspėti apie galimas rizikas, susijusias su naudojimusi lyginimo platformomis, (pavyzdžiui, kaupdami savo asmens duomenis).

4.2.3.2.2.

Turėtų būti galima palyginti svarbius parametrus, o palyginimo informacija neturėtų klaidinti. Naudotis asmens duomenimis reikėtų tik absoliučiai būtinais atvejais, siekiant suteikti vartotojui daugiau pranašumų, o informacija turėtų būti teikiama aiškiai ir suprantamai.

4.2.3.3.

Teisių gynimo gerinimas mažmeninių finansinių paslaugų srityje

18.   Ar, įgyvendinant Alternatyvaus ginčų sprendimo direktyvą, reikėtų imtis priemonių, siekiant didinti vartotojų informuotumą apie Skundų dėl finansinių paslaugų tinklą „FIN-NET“ ir jo efektyvumą?

4.2.3.3.1.

Neteisminis ginčų sprendimas yra daug lankstesnė procedūra nei teismo procesas: ji yra pigesnė, greitesnė ir susijusi su gerokai mažiau formalumų. Tokia procedūra itin naudinga tarptautiniu mastu, todėl, atsižvelgiant į siekį didinti finansinių paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu pasiūlą ir paklausą, tinklui „FIN-NET“ turėtų turėti svarbesnį vaidmenį. Deja, šiuo etapu vartotojų informuotumo lygis apie tinklo „FIN-NET“ teikiamas galimybes yra gana žemas, taigi reikėtų imtis priemonių šiai padėčiai gerinti. Be to, ne visos ES valstybės narės (tik 22 iš 28) yra tinklo „FIN-NET“ narės (29). Jei tokia padėtis nepasikeis, tinklu „FIN-NET“, be abejonių, nebus galima naudotis kaip infrastruktūra bendrosios finansinių paslaugų rinkos kūrimui lengvinti. Reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybes teisės aktuose nustatyti šios srities reikalavimus.

19.   Ar netinkamo mažmeninių finansinių paslaugų ir draudimo produktų pardavimo atveju vartotojai gali gauti deramą kompensaciją? Jeigu ne, ką būtų galima padaryti, kad jie tokią kompensaciją gautų?

4.2.3.3.2.

Daugeliu atvejų vartotojai tokių galimybių neturi. Kadangi netinkamo pardavimo sąvoka suformuluota neaiškiai, o reguliavimo institucijos šioje srityje neturi daug patirties, ši sąvoka vis dar dažniausiai nesuprantama ir praktiškai netaikoma (30). Daugelyje vietovių klientams tinkamų finansinių produktų nustatymo testai taikomi tik formaliai ir nepadeda atrinkti jiems tinkamiausių produktų.

4.2.3.3.3.

Užtikrinti, kad klientai galėtų gauti kompensaciją, būtų galima nustačius vieną bendrą, tikslią ir praktinę netinkamo pardavimo apibrėžtį ir įtvirtinus visos Europos sankcijų už tokį pardavimą skyrimo reguliavimo praktiką (31).

4.2.3.4.

Nukentėjusiųjų apsauga transporto priemonių draudikų nemokumo atvejais

20.   Ar reikia imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, kai draudimo įmonė tampa nemoki, nukentėjusieji eismo įvykiuose būtų draudžiami kitų valstybių narių garantijų fondų lėšomis?

4.2.3.5.

Turime geriausios praktikos pavyzdį Ispanijoje. Tais atvejais, kai nėra draudimo įmonės, kuri prisiimtų riziką, arba apskritai nėra draudimo įmonės, pavyzdžiui, nemokumo atveju, Ispanijos įmonė „Consorcio de Compensación de Seguros“ (visada subsidiariai) veikia kaip draudikas. Šios įmonės garantijos suteikiamos tik Ispanijos subjektams. Siekdama užtikrinti, kad nukentėjusiesiems eismo įvykiuose būtų suteikiama panašaus lygio apsauga, EK turės reikalauti, kad panaši garantijų sistema būtų įdiegta visose valstybėse narėse. Būtų galima numatyti panašią priemonę išplėsti Europos mastu ir ją taikyti šalyse, kuriose tokios priemonės nėra.

4.2.3.6.

Papildomos draudimo veiklos skaidrumo ir palyginamumo didinimas

21.   Kokių dar priemonių būtų galima imtis, siekiant didinti informacijos apie papildomos draudimo veiklos produktus skaidrumą ir užtikrinti, kad vartotojai, prieš priimdami sprendimus pirkti šiuos produktus, būtų tinkamai informuojami? Kalbant apie nuomojamų automobilių sektorių, ar reikia imtis konkrečių priemonių dėl papildomų produktų?

4.2.3.6.1.

Naująja Draudimo produktų platinimo direktyva (32) sugriežtinti draudimo produktų platintojų, įskaitant (nors ir nustačius tam tikrus apribojimus, t. y. ribas) papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiamos informacijos skaidrumo reikalavimai. Be to, 2015 m. penkios didžiausios automobilių nuomos įmonės įsipareigojo patobulinti savo interneto svetaines, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie pasirenkamas išimtis ir draudimo produktus. Tai – palankiai vertinti žingsniai į priekį. Valstybės narės Draudimo produktų platinimo direktyvą į nacionalinę teisę turės perkelti iki 2018 m. vasario 23 d., todėl dar per anksti spręsti, ar reikės imtis papildomų priemonių. Kartu, atrodo, Komisijai būtų patartina stebėti, ar automobilių nuomos įmonės vykdo prisiimtus įsipareigojimus (ne tik susijusiuosius su draudimo produktais), ir apsvarstyti galimybę patvirtinti papildomas priemones, kurių paskirtis būtų didinti skaidrumą ir neleisti, kad vartotojai patirtų nuostolių.

4.2.3.6.2.

Kalbant apie nuomojamų automobilių sektorius, svarbu atsižvelgti į tai, kad papildomiems draudimo produktams taikytini reikalavimai neretai diferencijuojami, atsižvelgiant į nuomotojo rizikos pobūdį (kuris paprastai susiejamas su kredito kortelės limitu), su transporto priemone susijusių reikalavimų išmokėti draudimo išmoką skaičių arba kitus valstybės narės rinkos ypatumus. Tačiau bet kuriuo atveju ikisutartinė informacija ir pastangos užtikrinti įvairių pasiūlymų palyginamumą yra svarbios vartotojams, todėl, prieš imantis nagrinėti, ar reikia imtis papildomų priemonių, būtų tikslinga palaukti, kol bus visiškai nustatyti šios direktyvos reikalavimai.

4.3.    Naujos rinkos galimybės paslaugų teikėjams

4.3.1.   Skaitmeninimo keliamų problemų sprendimas ir galimybių panaudojimas

4.3.1.1.

Pagalba įmonėms geriau pasinaudoti skaitmeninimu

22.   Ką galima padaryti ES lygmeniu, siekiant padėti įmonėms kurti ir teikti novatoriškas skaitmenines finansines paslaugas visoje Europoje ir užtikrinti tinkamą saugumo ir vartotojų apsaugos lygį?

4.3.1.1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad visoje Europoje skatinama teikti novatoriškas skaitmenines finansines paslaugas. Vis dėlto Komitetas pripažįsta, kad bankai yra didžiausi finansinių paslaugų teikėjai ir kad juos taip pat reikia skatinti aktyviai išnaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamas galimybes. Todėl bankams turi būti taikomos tokios pat taisyklės, kokios taikomos panašias paslaugas teikiantiems jų konkurentams; norint pasiekti šį tikslą, reikia peržiūrėti daugelyje sričių taikomus pagrindinius bankų reguliavimo reikalavimus, kad vienodos konkurencijos sąlygos būtų nustatytos tokiose srityse kaip:

rizikos ribojimo reikalavimai;

mokėjimo paslaugų teikimas;

„pažink savo klientą“ ir kovos su pinigų plovimu procedūroms taikomi reikalavimai;

saugumo atliekant mokėjimus rekomendacijos;

šiuolaikinė elektroninė sauga.

4.3.1.2.

Galimybės naudotis elektroniniais parašais ir tikrinti tapatybę

23.   Ar reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant geriau taikyti kovos su pinigų plovimu teisės aktus ES lygmeniu, visų pirma užtikrinti, kad paslaugų teikėjai galėtų nustatyti klientų tapatybę nuotoliniu būdu, kartu išlaikant dabartinės sistemos standartus?

4.3.1.2.1.

Vis dar esama elektroninės atpažinties taisyklių ir „pažink savo klientą“ bei kovos su pinigų plovimu reikalavimų skirtumų: Pagal galiojančias taisykles norint pripažinti klientą nuolatiniu klientu, reikalaujama nustatyti asmens tapatybę ir atlikti asmens vertinimus. Tokiais reikalavimais ribojama visiškai skaitmeninių finansinių paslaugų plėtojimas, nes atsiranda didelių kliūčių, trukdančių susirasti naujų vartotojų, ir didėja sąnaudos.

4.3.1.2.2.

Norint išspręsti dėl skirtingos valstybių narių praktikos trūkstamo visos Europos masto elektroninės atpažinties ir elektroninių parašų mechanizmo problemą, reikia imtis papildomų veiksmų: nors taisyklėmis nustatyti bendri valstybėse narėse naudojamų skaitmeninių parašų standartai, jų taikymo nacionaliniu lygmeniu skirtumai trukdo vietos lygmeniu veiklą vykdantiems subjektams skaitmeninius parašus pripažinti tarpvalstybiniu lygmeniu; vietos skaitmeninių paslaugų operatoriai nėra tarpusavyje sujungti, ir tai riboja jų galimybes visiškai suskaitmeninti finansines paslaugas Europos vartotojams.

24.   Ar būtina imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, dėl saugumo standartų, siekiant skatinti diegti elektroninę atpažintį ir elektroninį parašą bei jais naudotis teikiant mažmenines finansines paslaugas?

4.3.1.2.3.

Taip, būtina imtis veiksmų, siekiant:

padėti steigti nepriklausomas sertifikavimo įstaigas skaitmeninių klientų tapatybei tikrinti ir klientų asmens pripažinimo tyrimams atlikti;

paaiškinti prieštaringus skaitmeninės atpažinties taisyklių ir kovos su pinigų plovimu bei „pažink savo klientą“ procedūrų aspektus;

užtikrinti finansų įstaigų ir Europos bei nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą bendrų skaitmeninės parašų atpažinties standartų, kuriuos taip pat turės taikyti valdžios institucijos ir finansų įstaigos, kūrimo klausimu;

apsvarstyti galimybę patvirtinti bendrą Europos elektroninę atpažintį ir skaitmeninius parašus, kuriais galiausiai taip pat bus grindžiama vartotojų atpažintis finansų įstaigose.

4.3.1.3.

Daugiau galimybių susipažinti su finansiniais duomenimis ir jais naudotis

25.   Jūsų nuomone, kokie duomenys būtini kreditingumui vertinti?

4.3.1.3.1.

Nors bendrai sutariama dėl kliento finansinės padėties aspektų, kuriais turėtų būti naudojamasi kreditingumui įvertinti, skolintojai kiekvienam konkrečiam atvejui įvertinti ir valdyti naudoja savo ekspertų vertinimus ir taiko vidaus metodus. Todėl reikėtų vengti imtis iniciatyvų, kuriomis bankai ar kitos kredito įstaigos būtų įpareigojami dalytis įgyjama ir sutvarkyta informacija apie savo klientų kreditingumą. Kartu, gavus atitinkamo kliento leidimą ir laikantis ES duomenų apsaugos standartų, būtų galima dalytis pirminiais (neapdorotais) duomenimis. Tai padėtų geriau palyginti kreditingumo vertinimus.

26.   Ar dėl dažnesnio įmonių (įskaitant įmones, kurios paprastai nelaikomos finansų įstaigomis) naudojimosi asmens finansiniais ir nefinansiniais duomenimis reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikti paslaugas arba užtikrinti vartotojų apsaugą?

4.3.1.3.2.

Finansų įstaigos stengiasi geriau susipažinti su vartotojo elgsena, kad galėtų sėkmingiau įvairinti ir konkrečiam asmeniui pritaikyti savo produktus ir paslaugas. Vis dėlto nėra aiškių taisyklių, kaip reikėtų naudoti surinktus duomenis, net jeigu vartotojai ir yra tam davę sutikimą. EESRK palankiai vertina tai, kad reikėtų užtikrinti daugiau aiškumo apie šioje srityje taikomas taisykles, kad būtų užtikrinama vartotojų apsauga ir kartu vartotojams sudaromos sąlygos pasinaudoti finansinėmis naujovėmis.

27.   Ar reikėtų sugriežtinti draudimo išmokų istorijos formos, turinio arba galimybių su ja susipažinti reikalavimus (pavyzdžiui, susijusius su draudimo laikotarpiu arba turiniu), siekiant užtikrinti, kad įmonės galėtų teikti tarpvalstybines paslaugas?

4.3.1.3.3.

Draudimo istorija apima neskelbtinus klientų asmens duomenis. Buveinės valstybės draudimo įmonė negali perduoti šios informacijos jokiam kitam suinteresuotajam subjektui, tik dabartiniam klientui. Tik klientas turi nuspręsti, ar jis šią draudimo istoriją pateiks naujai draudimo įmonei. Tokia praktika nėra tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūtis, nes klientas savo istoriją gali perkelti į pageidaujamą šalį. Kartu Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima skatinti standartizuoti draudimo įmonių keitimosi draudimo išmokų istorijomis procesus ir pripažinti progresyviųjų nuolaidų (bonus malus) sistemas.

4.3.1.4.

Palankesnių sąlygų po pardavimo teikiamoms paslaugoms sudarymas

28.   Ar reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant padėti įmonėms teikti posutartines paslaugas kitoje valstybėje narėje, nesteigiant patronuojamosios įmonės arba filialo?

4.3.1.4.1.

Kitoje valstybėje narėje teikiamos posutartinės paslaugos neturėtų skirtis nuo šalyje, kurioje galima įsigyti atitinkamų produktų, teikiamų paslaugų. Tai reiškia, kad kalbant apie tarpvalstybinį finansinių produktų tiekimą, atitinkamas produktas ir susijusios posutartinės paslaugos turėtų būti laikomos vienu vienetu. Privalu užtikrinti, kad šis principas būtų taikomas, nes kitaip vartotojams nebus sudaroma vienodų sąlygų. Svarbu, kad atitinkamos reguliavimo institucijos stebėtų, kaip taikomas šis principas.

4.3.1.4.2.

Į platformas, padedančias verslui (įmonėms) siūlyti savo produktus tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat reikėtų įtraukti skyrius dėl posutartinių paslaugų. Praktiškai, norint siūlyti teikti tokias posutartines paslaugas, reikėtų skatinti įmones burtis į grupes ir bendradarbiauti, kad jos galėtų užsitikrinti pakankamą veiklos mastą.

4.3.1.5.

Fizinių asmenų bankroto, turto vertinimo ir užstato administravimo procedūrų vienodinimas

29.   Ar reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant skatinti skolintojus teikti tarpvalstybines hipotekos arba kitas paskolas?

4.3.1.5.1.

Pagrindinė šios srities problema susijusi su priverstiniu skolų išieškojimu tais atvejais, kai skolininkai nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl šiuo metu skolintojai nemano, kad tarpvalstybinis hipotekinis skolinimas yra patraukli veikla, taigi reikia imtis papildomų priemonių šios srities ES vidaus rinkai stimuliuoti.

4.3.1.5.2.

Hipotekos ir kitos paskolos yra vieni iš finansinių produktų, kurių tarpvalstybinės rinkodaros srityje kyla nemažai kliūčių, ir tas kliūtis sudėtinga įveikti. Tikėtina, kad iš visų finansinių paslaugų grupės tarpvalstybinės hipotekos ir kitos paskolos bus tie produktai, kuriems prireiks daugiausia laiko šioms kliūtims įveikti. Todėl šiuo etapu geriau pradines pastangas sutelkti į kitas mažmenines finansines paslaugas, kurioms kyla mažiau kliūčių, ir, imantis aktyvių veiksmų tose srityse, įgyti praktinės patirties bei pagreitį.

4.3.2.

Skirtingų priimančiųjų valstybių narių reguliavimo reikalavimų laikymasis

4.3.2.1.

Pagalba įmonėms siekiant laikytis kitose valstybėse narėse taikomų teisinių reikalavimų

30.   Ar reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, kad valstybių narių Vyriausybės arba kompetentingos nacionalinės institucijos teiktų praktinę pagalbą (pvz., taikydamos vieno langelio principą), kad būtų galima lengviau parduoti tarpvalstybines finansines paslaugas, ypač novatoriškų įmonių arba produktų atvejais?

4.3.2.1.1.

Daugelyje sričių, pavyzdžiui, (bet ne tik) investicinių produktų pasiūlos, Europos Sąjungos teisės aktai įvairiose valstybėse narėse taikomi nenuosekliai ir prieštaringai. Todėl, siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo, reikalinga nacionalinės valdžios institucijų pagalba.

Kita gera iniciatyva yra vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), kuris ES lygmeniu padeda įmonėms įveikti problemas, kylančias tais atvejais, kai valdžios institucijos netinkamai taiko ES teisės aktus, o pagal vieno langelio principą veikiantys informacijos centrai padeda įmonėms vykdyti teikiant paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus (33).

4.3.2.1.2.

Norint pasinaudoti SOLVIT patirtimi, būtų prasminga pasistengti surasti konkrečiai finansiniams produktams skirtą sprendimo būdą, užtikrinti geresnį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, įskaitant reguliavimo institucijų siekį padėti novatoriškoms įmonėms suprasti savo įsipareigojimus.

31.   Kokie veiksmai būtų naudingiausi, siekiant sudaryti palankias sąlygas įmonėms pasinaudoti įsisteigimo arba paslaugų teikimo laisve, kai teikiamos su novatoriškais produktais susijusios paslaugos (pvz., racionalus buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų bendradarbiavimas)?

4.3.2.2.

Visapusiškas naudojimasis įsisteigimo laisve

Draudikams buvimas vietoje dažnai yra reikalingas siekiant sukaupti geresnių žinių apie rizikos faktorius vietoje ir apie draustinus vartotojus. Todėl įsisteigimo laisvė vietoje yra labai svarbi tiek draudikams, tiek ir savidraudos įmonėms. Tai, kad Europos lygmeniu tam tikros socialinės ekonomikos įmonės, įskaitant savidraudos įmones, yra nepripažįstamos, užkerta kelią tokių įmonių steigimui valstybėse narėse, kuriose jos nepripažįstamos, tokiu būdu stabdomas tarpvalstybinis vystymasis, o kartu ir rinkų bei konkurencijos plėtra. EESRK ragina Komisiją, Tarybą, Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir valstybes nares dėti pastangas, kad abipusiškumu grindžiamas modelis būti pripažįstamas Europos Sąjungoje.

4.3.2.3.

Autonominės arba labiau suderintos tvarkos visoje ES nustatymas

32.   Kurių mažmeninių finansinių paslaugų produktų standartizavimas arba jiems taikoma pasirinkimo dalyvauti tvarka gali būti veiksmingiausi šalinant valstybių narių teisės aktų skirtumus?

4.3.2.3.1.

Kalbant apie tarpvalstybinį platinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

klientų tapatybės nustatymas naudojant elektroninius sertifikatus. EESRK mano, kad tais atvejais, kai teikiamos nuotolinės finansinės paslaugos, ES lygmeniu reikia pildyti pripažintų elektroninių sertifikatų išdavėjų registrą; tokį registrą galėtų tvarkyti, pavyzdžiui, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;

finansinių paslaugų teikėjų galimybė sužinoti vartotojų kredito istorijas. Norint siūlyti tarpvalstybiniu lygmeniu teikti finansines paslaugas, ypač susijusias su kredito teikimu, labai svarbu ES lygmeniu tvarkyti kredito registrą;

už paskolos suteikimą įkeisto užstato arešto procedūras. Išteklius ir pastangas reikėtų nukreipti bendrai užstato administravimo, kai finansinės paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu, ES teisės aktų sistemai kurti;

kalbant apie draudimo produktus, su draudimo išmokomis susijusius draudimo produktus lengviau standartizuoti. Klientas gaus atitinkamą pinigų sumą, neatsižvelgiant į vietą, kurioje jis yra. Įmonė tik turi galėti įvertinti riziką. Gyvybės draudimas būtų geras tokio atvejo pavyzdys. Vis dėlto, kalbant apie su paslaugomis susijusius draudimo produktus (pavyzdžiui, žalos atlyginimą), aišku, kad jų standartizuoti ir perkelti neįmanoma. Tai ypač pasakytina kalbant apie tokius produktus kaip sveikatos draudimas.

33.   Ar reikia imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, susijusių su draudimo teisės aktuose nustatytu rizikos vietos principu, ir aiškiau išdėstyti visuotinės gerovės draudimo sektoriuje taisykles?

4.3.2.3.2.

Rizikos vieta paprastai yra įprastinė apdraustojo gyvenamoji vieta, o tam tikros išimtys daromos nekilnojamojo turto atvejais, kai rizikos vieta laikoma pastato vieta. Šis principas dažniausiai standartizuotas visame pasaulyje ir susijusioms šalims turi su teisiniais ir mokestiniais aspektais susijusių padarinių. EESRK mano, kad rizikos vietos principas draudimo srityje atitinka savo paskirtį. Vis dėlto Komitetas supranta, kad reikia pervarstyti visuotinės gerovės taisykles, nes jomis valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti teisės aktus, kurie gali trukdyti tarpvalstybiniu lygmeniu platinti draudimo produktus.

Briuselis, 2016 m. balandžio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 133, 2016 4 14, p. 17.

(2)  OL C 181, 2012 6 21, p. 93 ir OL C 181, 2012 6 21, p. 99. Padėtis taip pat turėtų būti gerinama dabar, kai Alternatyvaus ginčų sprendimo direktyva turėjo būti perkelta į valstybių narių teisę (OL L 165, 2013 6 18, p. 63, ir OL L 165, 2013 6 18, p. 1).

(3)  COM(2016) 56 final; COM(2016) 57 final; OL L 173, 2014 6 12, p. 1; OL L 257, 2014 8 28, p. 1.

(4)  OL C 191, 2012 6 29, p. 80.

(5)  COM(2007) 226 final.

(6)  OL C 151, 2008 6 17, p. 1.

(7)  OL L 257, 2014 8 28, p. 214; OL L 60, 2014 2 28, p. 34; OL L 337, 2015 12 23, p. 35; OL L 26, 2016 2 2, p. 19; OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(8)  OL C 318, 2011 10 29, p. 24.

(9)  OL L 337, 2015 12 23, p. 35; OL L 60, 2014 2 28, p. 34.

(10)  COM(2015) 468 final.

(11)  Žr. 2 išnašą.

(12)  Finansinio raštingumo lygis ES labai nevienodas. Vidutiniškai 52 % suaugusių gyventojų finansiškai raštingi, o aukščiausias finansinio raštingumo lygis (ne mažiau kaip 65 %) nustatytas Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Pietų Europos šalyse šis lygis gerokai žemesnis: Graikijoje – 45 %, Ispanijoje – 49 %, Italijoje – 37 % ir Portugalijoje – 26 % Panašus žemas finansinio raštingumo lygis nustatytas ir šalyse, kurios į ES įstojo 2004 m. ir vėliau: Bulgarijoje – 35 %, Kipre – 35 % ir Rumunijoje – 22 % Vertinant pasauliniu mastu, Europa apskritai atsilieka nuo JAV (57 %), Kanados (68 %) ir Australijos (64 %). Duomenų šaltinis – Leora Klapper, Annamaria Lusardi, Peter van Oudheusden Finansinis raštingumas pasaulyje (angl. Financial Literacy Around the World), 2015 m.

(13)  Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (angl. EIOPA) savo nuomonėje dėl vartotojų apsaugos ir draudimo bei pensijų produktų pardavimo (2015 m. sausio 28 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonė Nr. EIOPA-BoS-14/198 dėl draudimo ir pensijų produktų pardavimo internetu) teigia, kad vartotojai, prieš įsigydami produktus internetu, nepakankamai išsinagrinėja pirkimo sąlygas.

(14)  Annamaria Lusardi ir Peter Tufano Skolų valdymo raštingumas, finansinė patirtis ir įsiskolinimas (angl. Debt Literacy, Financial Experiences, and Overindebtedness), 2015 m. spalio mėn., Journal of Pension Economics and Finance, 14 tomas, 4 specialusis leidimas, p. 332–368.

(15)  Jere R. Behrman, Olivia S. Mitchell, Cindy K. Soo ir David Bravo Finansinio švietimo ir finansinio raštingumo poveikis. Finansinio raštingumo įtaka namų ūkių turto kaupimui (angl. The Effects of Financial Education and Financial Literacy: How Financial Literacy Affects Household Wealth Accumulation), 2012 m., American Economic Review: Papers & Proceedings, 102 tomo 3 dalis, p. 300–304.

(16)  Margarida Abreu ir Victor Mendes Finansinis raštingumas ir portfelio įvairinimas (angl. Financial Literacy and Portfolio Diversification), 2010 m., Quantitative Finance, 10 tomo 5 dalis, p. 515–528.

(17)  Tullio Jappelli ir Mario Padula Investicijos į finansinį raštingumą ir taupymo sprendimai (angl. Investment in financial literacy and saving decisions), CFS Working Paper Nr. 2011/07.

(18)  http://ec.europa.eu/consumers/consumer_evidence/consumer_scoreboards/10_edition/docs/cms_10_factsheet_en.pdf.

(19)  Europos investuotojų ir finansinių paslaugų naudotojų federacija Tikroji pensijų kaupimo grąža (angl. Pension Savings: The Real Return), federacijos „Better Finance“ tyrimo ataskaita, 2015 m. leidimas.

(20)  Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) konsultacijų dėl standartizuoto visos Europos asmeninių pensijų produkto (angl. PEPP) sukūrimo dokumentas (angl. Consultation Paper on the creation of a standardised PanEuropean Personal Pension product (PEPP), 2015 m.

(21)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).

(22)  Pavyzdžiui, kaip aprašyta EESRK nuomonės savo iniciatyva „Finansinis švietimas ir atsakingas vartojimas“ I priede (OL C 318, 2011 10 29, p. 24).

(23)  Savo komunikate „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 215 final, p. 7) Komisija perteklinį reglamentavimą apibrėžia taip: „be to, nacionaliniu lygmeniu įgyvendindamos ES teisės aktus, valstybės narės dažnai reikalauja daugiau, nei vien tai, kas juose nustatyta“. Komisija toje pačioje dalyje priduria, kad „tas vadinamasis perteklinis reglamentavimas gali padidinti naudą, bet dėl jo įmonėms ir valdžios institucijoms gali susidaryti nereikalingų kaštų, kurie nepagrįstai siejami su ES teisės aktais“. Šiuo metu INT skyrius rengia informacinį pranešimą dėl perkėlimo į nacionalinę teisę praktikos, kuriame konkrečiai nagrinėjamas nacionalinių nuostatų įtraukimo į ES direktyvas klausimas. Europos Parlamentas taip pat atlieka tyrimą dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų perteklinio reglamentavimo.

(24)  OL C 82, 2016 3 3, p. 1.

(25)  Tai buvo padaryta be jokio mokesčio vartotojams, ir šimtai tūkstančių namų ūkių ir MVĮ naudojasi galimybe kiekvienais metais iš naujo derėtis dėl savo hipotekos paskolų ir taip sutaupo tūkstančius eurų. Ši praktika taip pat paskatino priimti 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(26)  OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

(27)  OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(28)  OL L 271, 2002 10 9, p. 16; OL L 176, 2013 6 27, p. 338; OL L 267, 2009 10 10, p. 7; OL L 319, 2007 12 5, p. 1; (COM(2013) 547 final – C7–0230/2013–2013/0264 (COD)). Žr. 59 straipsnį ir 60 straipsnio 3 dalį.

(29)  Tinklą „FIN-NET“ šiuo metu sudaro 56 nariai iš 22 valstybių narių. Naujos organizacijos nuolat teikia paraiškas dėl narystės. Galima tikėtis, kad šis procesas vyks sparčiau priėmus AGS direktyvą dėl didelių įmonių ir tarptautinę Direktyvą dėl informacinių dokumentų prašymų vykdymo proceso, 2014 m. vasario 28 d.

(30)  Netinkamo pardavimo sąvoka paaiškinta 3.7. punkte. Ši problema bus iš dalies išspręsta pradėjus taikyti MiFID direktyvą ir joje nustatytą tinkamumo testą tam tikrų rūšių produktams. Žr. 3 išnašą.

(31)  OL C 271, 2013 9 19, p. 61 ir OL C 18, 2011 1 19, p. 24.

(32)  OL L 2016 2 2, p. 19.

(33)  http://ec.europa.eu/internal_market/eu-go/index_en.htm.


Top