52012AR0099

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52012AR0099 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52012AR0099

Regionų komiteto nuomonė dėl viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio

OL C 391, 2012 12 18, p. 49–83 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

18.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/49

Regionų komiteto nuomonė dėl viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio

2012/C 391/09

REGIONŲ KOMITETAS

—

mano, kad viešųjų pirkimų taisyklių sistemoje daugiau dėmesio reikėtų skirti išlaidų efektyvumo požiūriu geriausiam pasiūlymui. Pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrą organizuojančios perkančiosios organizacijos tikslas yra konkrečių prekių ir paslaugų įsigijimas arba užsakymas atlikti tam tikrus darbus, todėl nuostatos turėtų užtikrinti, kad šios procedūros rezultatais būtų vienodai patenkinti piliečiai, pirkėjai ir pardavėjai. Savaime aišku, kad paprastos ir suprantamos nuostatos labiau nei bet kokios kitos priemonės palengvina ir tarptautinę prekybą;

—

apgailestauja, kad kai kurie naujieji pasiūlymai taip pat sunkiai suprantami ir pernelyg detalizuoti. Be to, jie papildyti naujomis nuostatomis. Į pasiūlymą įtraukta ir keletas nuostatų, skirtų supaprastinti viešuosius pirkimus, tačiau kitomis naujomis direktyvos nuostatomis perkančiosioms organizacijoms užkraunama papildoma administracinė našta, nors siekiant užtikrinti sklandžią viešųjų pirkimų konkursų eigą būtinas teisinis stabilumas;

—

mano, kad visiškai įmanoma suformuluoti paprastesnes, tačiau ne mažiau veiksmingas viešųjų pirkimų taisykles. Tai liudija ir tai, kad PPO Sutartis dėl viešųjų pirkimų (angl. GPA) daug paprastesnė negu atitinkamų ES teisės aktų nuostatos. Komisija raginama iš esmės padidinti viešiesiems pirkimams taikomas ribas. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai viešieji pirkimai sudaro labai nereikšmingą visų viešųjų pirkimų dalį, ir įvertinant administracinę naštą, kurią perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams užkrauna reglamentavimo sistema, ribos neturėtų būti tokios žemos;

—

nurodo, kad pasiūlymas prieštarauja valstybių narių teisei pačioms organizuoti savo administravimą ir pažeidžia subisidiarumo principą. Labai svarbu laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Siūloma ES priemonė, viena vertus, turi būti reikalinga tikslams pasiekti, kita vertus – veiksmingesnė nei atitinkamos nacionalinio lygmens priemonės.

Pranešėja

Catarina SEGERSTEN LARSSON (SE / ELP), Vermlando regiono tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Nuomonė dėl Viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio, kuris susideda iš:

—	Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų COM(2011) 895 final

—	ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų COM(2011) 896 final

I. APLINKYBĖS

REGIONŲ KOMITETAS

1.	atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos paskelbtoje žaliojoje knygoje „ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimas siekiant efektyvesnės Europos pirkimų rinkos“ (COM(2011) 15 final) analizuojama daug viešųjų pirkimų klausimų;

2011 m. gegužės mėn. paskelbė nuomonę dėl žaliosios knygos, kurioje, be kita ko, pabrėžė, kad labai svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sudaryti sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad dabartinės nuostatos yra pernelyg išsamios ir kad turėtų būti įmanoma atsižvelgti į aplinkosaugos klausimus, nustatyti socialinius reikalavimus ir viešaisiais pirkimais skatinti inovacijas. Be to, Komitetas mano, kad reikia išsaugoti paslaugų skirstymą į A ir B paslaugas, įdiegti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų pasus, plačiau taikyti derybų procedūrą ir patobulinti nuostatas dėl preliminariųjų sutarčių;

II. EUROPOS KOMISIJOS PASIŪLYMAS, IŠ DALIES KEIČIANTIS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DIREKTYVĄ IR DIREKTYVĄ DĖL SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ VEIKLĄ VANDENS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR PAŠTO PASLAUGŲ SEKTORIUOSE, VYKDOMŲ PIRKIMŲ

atkreipia dėmesį, kad palyginti su dabartinėmis direktyvomis, pasiūlymuose dėl naujų viešųjų pirkimų direktyvų pateikiama daug naujų ir išsamių nuostatų. Daugeliu pasiūlymų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ, panaikinamos tam tikros perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo formos. Daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugos ir socialiniams aspektams bei inovacijoms ir elektroniniams viešiesiems pirkimams. Dar viena naujovė – pasiūlymas panaikinti paslaugų skirstymą į A ir B paslaugas ir įdiegti naują socialinių paslaugų viešųjų pirkimų sistemą. Taip pat siūlomos viešųjų pirkimų priežiūrą ir konsultacijas reglamentuojančios nuostatos;

Jau tuo metu, kai buvo rengiamos šiuo metu galiojančios viešųjų pirkimų direktyvos, Regionų komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad reguliavimo sistemą būtina iš esmės supaprastinti. Dėl dabartinės sistemos sudėtingumo ir nuostatų neaiškumo kyla daug problemų ir teisminių ginčų. Tai gali būti ir ženklas, kad nepasitikima perkančiosiomis organizacijomis. Be to, apgailestauja, kad dėmesio centre atsidūrė procedūriniai viešųjų pirkimų aspektai, o ne jų rezultatas visuotinio intereso požiūriu.

mano, kad viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemoje daugiau dėmesio reikėtų skirti išlaidų efektyvumo požiūriu geriausiam pasiūlymui. Pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrą organizuojančios perkančiosios organizacijos tikslas yra konkrečių prekių ir paslaugų įgijimas arba užsakymas atlikti tam tikrus darbus, todėl nuostatos turėtų užtikrinti, kad šios procedūros rezultatais būtų vienodai patenkinti piliečiai, pirkėjai ir pardavėjai. Savaime aišku, kad paprastos ir suprantamos nuostatos labiau nei bet kokios kitos priemonės palengvina ir tarptautinę prekybą.

pabrėžia, kad pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalį Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Tačiau pasiūlytas išsamumo lygis prieštarauja viešojo pirkimo taisyklių supaprastinamo tikslui ir perkančiosioms organizacijoms – visų pirma nedidelėms vietos ir regionų lygmens organizacijoms – užkrauna nepriimtiną administracinę naštą;

8.	mano, kad jei būtų parengta mažiau ir paprastesnių nuostatų ir jei jos būtų papildytos Europos Teisingumo Teismo praktika grindžiamomis gairėmis, būtų buvusi sukurta paprastesnė reguliavimo sistema. Šios nuostatos galėtų būti reguliariai atnaujinamos ir tam nereikėtų keisti direktyvų;

mano, kad visiškai įmanoma suformuluoti paprastesnes, tačiau ne mažiau veiksmingas viešųjų pirkimų taisykles. Tai liudija ir tai, kad PPO Sutartis dėl viešųjų pirkimų (angl. GPA) daug paprastesnė negu atitinkamų ES teisės aktų nuostatos. Komisija raginama iš esmės padidinti viešiesiems pirkimams taikomas ribas. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai viešieji pirkimai sudaro labai nedidelę visų viešųjų pirkimų dalį, ir įvertinant administracinę naštą, kurią perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams užkrauna reglamentavimo sistema, ribos neturėtų būti tokios žemos.

Neseniai sudarytas PPO viešųjų pirkimų susitarimas pakeičia 1994 m. susitarimą. Regionų komitetas jau dabar ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti 2011 m. gruodžio susitarimą ir iš naujo susitarti dėl esminio nustatytų ribų padidinimo;

10.

laikosi nuomonės, kad nepaprastai svarbu nuostatas suformuluoti taip, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pabrėžiant subrangos galimybes. Paprasta reglamentavimo sistema šiuo atveju taip pat būtų naudinga, nes MVĮ neturi galimybės samdyti viešųjų pirkimų teisės arba kitokius ekspertus. Įmonės yra jų gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų, o ne viešųjų pirkimų taisyklių ekspertai. Buvo pasiūlyta keletas nuostatų, kurios turėtų palengvinti įmonių darbą, pavyzdžiu gali būti nuostatos, susijusios su dokumentų pateikimu ir Europos pirkimų pasu. Tai sveikintina. Vis tik RK nepritaria prievolei sutartis dalyti į dalis arba nurodyti priežastis, kodėl tai nedaroma;

11.

atkreipia dėmesį, kad, jeigu yra tenkinamos direktyvoje nustatytos sąlygos, viešųjų pirkimų taisyklės būtų netaikomos sutartims, paskirtoms kontroliuojamiems subjektams, arba dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimui kartu teikiant viešąsias paslaugas. Vis tik siūlomos išimčių, taikomų bendradarbiavimui grupės viduje ir perkančiųjų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimui, nuostatos yra pernelyg siaurai apibrėžtos ir jų bus neįmanoma praktiškai neįgyvendinti, todėl direktyva gali trukdyti įgyvendinti vidines valstybės narės administravimo priemones;

12.

savo nuomonėje dėl žaliosios knygos siūlė derybų procedūrai taikyti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos komunalinių paslaugų sektoriuje. Komitetas ir toliau laikosi šios nuomonės. Nėra jokio pagrindo manyti, kad „įprastinių“ sektorių valdžios institucijos yra menkiau pasirengusios deryboms nei komunalinių paslaugų sektoriaus subjektai. Perkančiosios organizacijos įsigyja ne tik standartinius, bet ir labai sudėtingus produktus, įskaitant IT sistemas ir medicinos prietaisus. Tokiais – ir keletu kitų sudėtingų paslaugų atvejų – reikėtų naudoti derybų procedūrą;

13.	mano, kad plačiau naudojant derybų procedūrą MVĮ dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose palengvėtų, nes procesas būtų lankstesnis. Šioms įmonėms dažnai kyla problemų dėl papildomos informacijos ir pakeitimų konkursų dokumentuose. Su tuo susijusios nuostatos turėtų būti lankstesnės;

14.	mano, kad ypač sudėtingi informacinių ir ryšių technologijų (IT) sistemų viešieji pirkimai, nes sudarant sutartis dėl papildomų darbų, pavyzdžiui, papildomų licenzijų arba naujų modulių, dažnai kyla problemų, tiek techninio pobūdžio, tiek ir susijusių su išlaidomis;

15.

atkreipia dėmesį, kad pagal PPO nuostatas vietos ir regionų valdžios institucijų perkančiosioms organizacijoms siūloma šiek tiek paprastesnė sistema, pagal kurią jos gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą apie konkursą. Tai reiškia, kad prieš pradedant pirkimo procedūrą nereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą. Šis pasiūlymas yra prasmingas, nes jis palengvintų tiek valdžios institucijų, tiek įmonių darbą;

16.

savo nuomonėje dėl žaliosios knygos pasisakė už tai, kad siekiant parengti lankstesnes taisykles preliminariosios sutartys būtų reglamentuojamos pagal Komunalinių paslaugų direktyvos nuostatas. Deja, vietoj to, Komisija siūlo iš dalies pakeisti Komunalinių paslaugų direktyvą, kad ji labiau atitiktų išsamias įprastiniame sektoriuje taikomas taisykles. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad sudarant sutartis dėl individualiems poreikiams skirtų prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, įrangos neįgaliesiems, sutartis galima parengti taip, kad atskiri piliečiai galėtų patys pasirinkti tiekėją iš preliminarioje sutartyje pateikto sąrašo;

17.

palankiai vertina elektroninius pirkimus ir pritaria Komisijos iniciatyvai šiuo klausimu. Elektroniniai pirkimai palengvina tiek pirkėjų, tiek ir pardavėjų gyvenimą, tačiau siūlomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis iki perėjimo prie privalomo pasiūlymų teikimo ir priėmimo elektroniniu būdu yra pernelyg trumpas, ypač mažoms įmonėms. Šiuo atveju perkančioji organizacija pati turėtų spręsti, kokį terminą nustatyti, nes tarp valstybių narių ir sektorių yra didelių raidos skirtumų, ir būtent perkančiosios organizacijos gali geriausiai įvertinti padėtį. Visiškai nesuprantama, kodėl įdiegiant elektroninę viešųjų pirkimų sistemą centrinėms perkančiosioms organizacijoms turėtų būti taikomos specifinės taisyklės ir trumpesni įdiegimo terminai, ypač tuo atveju, kai kalbama apie vietos ir regionų lygmens centrines perkančiąsias organizacijas;

18.	taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija privalo nedelsdama peržiūrėti CPV nomenklatūrą, mes ši nomenklatūra yra neaiški, ją sunku naudoti ir kai kuriais atvejais ji nelogiška. Tinkamai veikianti CPV nomenklatūra supaprastintų elektroninius pirkimus;

19.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti esamą paslaugų skirstymą į A ir B paslaugas, o pasiūlytus 74–76 straipsnius dėl socialinių ir kitų paslaugų reikėtų išbraukti. Šių paslaugų tarpvalstybinė svarba yra labai menka. Pasiūlytas socialinių paslaugų modelis nekompensuoja trūkumų, atsirandančių panaikinus atskirą B paslaugoms skirtą sistemą. Išimtys turėtų būti taikomos ne tik socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms – pavyzdžiui, teisinės paslaugos glaudžiai susijusios su asmeniniu pasitikėjimu, todėl vykdant šios srities viešuosius pirkimus sunku taikyti įprastines konkursų formas. Viešojo maitinimo ir profesinio ugdymo paslaugos taip pat dažnai yra susijusios su socialinėmis paslaugomis, kaip ir valymo bei panašios paslaugos, teikiamos vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms;

20.	mano, kad pasinaudodamos savo perkamąja galia perkančiosios organizacijos gali daug prisidėti įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač pavyzdines iniciatyvas, susijusias su Inovacijų sąjunga ir Tausiai išteklius naudojančia Europa;

21.

palankiai vertina tai, kad siūlomoje direktyvoje didesnė svarba teikiama galimybei atsižvelgti į aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, nors atrodo, kad ne visada bus paprasta šiuos reikalavimus įgyvendinti (žr., pavyzdžiui, 67 straipsnį dėl gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo). Labai svarbu perkančiosioms organizacijoms suteikti galimybę nuspręsti, kokius reikalavimus prireikus taikyti, kadangi prekės ir paslaugos gali būti pačios įvairiausios, o vietos ir regionų lygmeniui būtina leisti pačiam apibrėžti politikos tikslus priimant politinius sprendimus. Yra didžiulis skirtumas tarp cemento ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) technikos įsigijimo. Tačiau RK pabrėžia, kad bet kuriuo atveju reikalingas konkretus ryšys su sutarties dalyku, kad būtų išvengta neskaidraus ir savavališko sutarčių sudarymo ir užtikrinta sąžininga įmonių konkurencija;

22.

laikosi nuomonės, kad viešųjų pirkimų metu perkančiajai organizacijai turi būti sudaryta galimybė priimti sprendimą remiantis mažiausios kainos kriterijumi arba rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkant didelį kiekį standartinių produktų, pavyzdžiui, degalus, kaina yra vienintelis tinkamas vertinimo kriterijus. Tai pasakytina ir apie įvairius labai sudėtingus produktus, pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus, kurių kokybė jau prieš tai patikrinta prieš išduodant oficialų leidimą prekiauti. Mažiausios kainos kriterijus jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma kokybės reikalavimų. Viešųjų pirkimų atveju kokybės reikalavimai yra privalomi ir tik juos atitinkantys pasiūlymai vertinami taikant mažiausios kainos kriterijų. Viešieji pirkimai taikant mažiausios kainos kriterijų taip pat naudingi mažoms įmonėms, kurių administravimo sąnaudos dažnai yra mažos ir jos gali pasiūlyti konkurencingas kainas. Vienok, daugelio mažųjų įmonių konkuravimas socialinių ar aplinkosauginių aspektų atžvilgiu gali jas išstumti iš rinkos. Klaidina tai, kad pasiūlyme kalbama apie „mažiausią savikainą“ (angl. lowest cost) užuot kalbėjus apie „mažiausią kainą“ (angl. lowest price). Sąvoka „mažiausia savikaina“ (angl. lowest cost) labiau susijusi su ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu ir nurodo, kad be kainos bus atsižvelgta ir į kitus kriterijus. (1) Siekiant aiškumo, reikėtų išlaikyti dabartinės direktyvos formuluotę;

23.

pažymi, kad Komisija taip pat pasiūlė naujas nuostatas dėl santykių su subtiekėjais ir sutarčių keitimo jų galiojimo laikotarpiu. Komiteto nuomone, direktyva ir ateityje neturėtų šių klausimų reguliuoti, nes jie visų pirma reguliuojami pagal nacionalinę sutarčių teisę. Vis tik gali būti tikslinga šiuos klausimus apsvarstyti aiškinamajame dokumente;

24.

nurodo, kad Komisija siūlo daug plataus užmojo nuostatų dėl nacionalinių priežiūros įstaigų ir pagalbos dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose. Reikia pastebėti, kad žaliojoje knygoje apie tai nebuvo kalbama. Remiantis Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsniu, prieš siūlydama teisėkūros procedūra priimamus aktus Komisija turi plačiai konsultuotis. Prireikus, konsultuojantis atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomo veiksmo aspektus, išskyrus ypatingos skubos atvejus. Savaime aišku, kad nacionalinių priežiūros įstaigų sukūrimas yra labai svarbus vietos ir regionų lygmeniui, ypač valstybėse narėse, kurių subnacionalinės valdžios institucijos turi teisėkūros galias;

25.

atkreipia dėmesį, kad pasiūlymas prieštarauja valstybių narių teisei pačioms organizuoti savo administravimą ir pažeidžia subisidiarumo principą. Svarbu laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Siūloma ES priemonė turi būti reikalinga tikslams pasiekti, taip pat veiksmingesnė nei atitinkamos nacionalinio lygmens priemonės. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad siūloma sistema yra veiksmingesnė nei atskirų valstybių narių veiksmai pagal jų konkrečias nacionalines sistemas. Esamos vyriausybinės ir teisminės struktūros turėtų būti pajėgios atlikti naują vykdymo užtikrinimo vaidmenį, nereikalaujant kiekvienoje valstybėje narėje steigti naujų priežiūros institucijų. Susidaro įspūdis, kad Komisijos pasiūlytame modelyje skirtingi uždaviniai sujungiami taip, kad tai prieštarauja tradiciniam valdžios institucijų ir teismų galių pasidalijimui.

III. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

COM(2011) 896 final

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(14)

kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek plačiai viešojo pirkimo taisyklės turėtų būti taikomos viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimui. Šiuo klausimu aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina nevienodai. Todėl reikia tiksliau reglamentuoti, kokiais atvejais tarp perkančiųjų organizacijų sudarytoms sutartims taikomos viešojo pirkimo taisyklės. Tikslinant šį reglamentavimą reikėtų vadovautis atitinkamoje Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais principais. Vien aplinkybė, jog abi susitarimo šalys pačios yra perkančiosios organizacijos, savaime nereiškia, kad viešojo pirkimo taisyklės netaikomos. Tačiau taikant viešojo pirkimo taisykles neturėtų būti ribojama viešosios valdžios institucijų laisvė spręsti, kaip organizuoti jų teikiamų viešųjų paslaugų uždavinių vykdymą. Todėl, jeigu yra tenkinamos direktyvoje nustatytos sąlygos, viešojo pirkimo taisyklių nereikėtų taikyti sutartims, paskirtoms kontroliuojamiems subjektams, arba dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimui siekiant bendrai atlikti viešųjų paslaugų užduotis. Direktyvos normomis siekiama užtikrinti, kad dėl viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimo, kuriam viešojo pirkimo taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ūkio subjektų atžvilgiu. Be to, konkurencija neturėtų būti iškreipiama ir dėl perkančiosios organizacijos, kaip konkurso dalyvės dalyvavimo viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūroje.

(14)

Paaiškinimas

Būtina aiškiai nurodyti, kad įvairioms viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimo formoms viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos.

2 pakeitimas

COM(2011) 896 final

46 konstatuojamoji dalis

Nuomonės projektas

RK pakeitimas

(46)

Paaiškinimas

Konstatuojamosiose dalyse minimų nenumatytų aplinkybių vertinimo negalima sieti su perkančiosios organizacijos turimais ištekliais ir jų ryšiu su bendra numatoma projekto verte. Perkančiosios organizacijos turimi ištekliai ir tų išteklių vertinimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, tad galutinio pirkimo procedūros rezultato vertinimo nereikėtų sieti su veiksniais, susijusius su perkančiosios organizacijos struktūra ar darbuotojais. Perkančiosios organizacijos pačios gali įvertinti savo žmogiškuosius išteklius ir darbo metodus, nepaisant to, kaip jos turėtų sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Nuostatą dėl aptariamo vertinimo mechanizmo reikėtų išbraukti iš konstatuojamųjų dalių, nes ji prieštarauja ES teisės normoms.

3 pakeitimas

COM(2011) 895 final

1 straipsnis

COM(2011) 896 final

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų atliekamos pirkimo procedūros siekiant skirti viešojo pirkimo sutartis ir vykdyti projektavimo konkursus, jeigu jų vertė nėra mažesnė nei šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytos ribos.

2. Pirkimas pagal šią direktyvą – tai perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas ar kitoks įsigijimas iš šių organizacijų pasirinktų ūkio subjektų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirtos viešajam tikslui.

2. Pirkimas pagal šią direktyvą – tai perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas ar kitoks įsigijimas iš šių organizacijų pasirinktų ūkio subjektų.

Jei visi darbai, prekės ir (arba) paslaugos perkami pagal skirtingas sutartis, pagal šią direktyvą toks pirkimas laikomas vienu pirkimu, jeigu sutartys yra vieno bendro projekto dalis.

Paaiškinimas

Viešųjų pirkimų direktyva netaikoma prekių, paslaugų ir darbų, skirtų tenkinti ne viešojo intereso poreikius, pirkimui.

Pirkimų procedūros atveju geriau tinka atskira sutartis, o ne projektas, nes projekte gali būti elementų, kuriems direktyva netaikoma.

Valdžios institucijų santykius reglamentuojančios nuostatos turėtų būti perkeltos iš 11 straipsnio (COM(2011)896) ir 21 straipsnio COM(2011)895) į 1 straipsnį, nes jie nepriklauso direktyvos taikymo sričiai.

Europos Teisingumo Teismo praktikoje (Teckal C-107/98) kalbama apie didžiąją dalį veiklos, o ne apie 90 proc., todėl reikėtų vengti Europos Teisingumo Teismo praktikos siauresnio aiškinimo.

Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus reikėtų išbraukti 11 straipsnį (COM(2011)896) ir 21 str. (COM(2011)895).

4 pakeitimas

COM(2011) 896 final

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4 straipsnis

Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra lygi arba didesnė už toliau nurodytas ribas:

(a)	5 000 000 EUR viešojo darbų pirkimo sutartims;

(a)	5 000 000 EUR viešojo darbų pirkimo sutartims;

(b)

130 000 EUR viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutartims, skiriamoms centrinių valdžios institucijų, ir tokių institucijų rengiamiems projekto konkursams; jei viešojo prekių pirkimo sutartys skiriamos gynybos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų, ši vertės riba taikoma tik sutartims, apimančioms produktus, kuriems taikomas III priedas;

(b)

(c)	200 000 EUR viešojo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartims, kurias skiria pavaldžiosios perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamiems projekto konkursams;

(c)	mln. EUR viešojo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartims, kurias skiria pavaldžiosios perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamiems projekto konkursams;

500 000 EUR socialinių ir kitų specifinių paslaugų, nurodytų XVI priede, viešojo pirkimo sutartims.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į dabartines nustatytas ribas, kurios sudaro 1,5 mln. DKK prekėms ir paslaugoms, tarptautinė prekyba iš esmės nevyksta. Iš visų 2009 m. sudarytų sutarčių, tik 1,4 proc. susijusios su tarptautiniais sandoriais. Reikėtų padidinti ribas prekėms ir paslaugoms ir atitinkamai išbraukti 4 straipsnio d dalį. Vykstant naujoms deryboms dėl PPO sutarties, Komisija pirmenybę turėtų suteikti bent jau pastebimam viešiesiems pirkimams taikomų ribų padidinimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai viešieji pirkimai sudaro menką visų viešųjų pirkimų dalį, ir įvertinant administracinę naštą, numatytą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams pagal reglamentavimo sistemą, ribos neturi būti tokios žemos, kokios jos yra dabar.

5 pakeitimas

COM(2011) 895 final

19 straipsnis

COM(2011) 896 final

10 straipsnis

Specialiosios netaikymo paslaugų pirkimo sutartims nuostatos

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Specialiosios netaikymo paslaugų pirkimo sutartims nuostatos

(…)

c)	dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų;

c)	dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų:

d)	dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB, dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu;

dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (2), ir dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu;

e)	dėl darbo sutarčių;

(e)	dėl darbo sutarčių;

[…]

Paaiškinimas

c) 1)

Teisininko atstovavimo teisme paslaugos ir kitos teisinės paslaugos yra glaudžiai susijusios su atitinkama nacionaline teisine sistema. Paprastai šios paslaugos nėra tarpvalstybinio pobūdžio. Be to, teikiant šias paslaugas būtinas ypatingas pasitikėjimas, kuris vykdant viešųjų pirkimų procedūrą negali būti objektyviai apibrėžtas.

c) 2)

Nacionalinio saugumo, įskaitant gelbėjimo paslaugas, srityje tokie kriterijai kaip ekonominis efektyvumas negali būti svarbiausi.

Direktyvos 2004/18/EB 18 straipsnyje ir Direktyvos 2004/17/EB 24 ir 25 straipsniuose nurodyta išimtis dėl išimtinės teisės turėtų būti išsaugota, kaip ir galiojančio 16 straipsnio d dalies nuostata dėl išimties taikymo sandoriams, kurie perkančiosioms organizacijoms suteikia galimybę įgyti išteklių arba kapitalo. Tokios nuostatos valstybėms narėms reikalingos.

g)	Europos sutartys valstybėms narėms suteikia teisę perduoti išimtines teises. Tai turėtų atsispindėti viešųjų pirkimų nuostatose.

6 pakeitimas

COM(2011) 896 final

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paaiškinimas

Siūlomas tekstas turėtų padėti aiškiau suprasti, kaip vyksta užduočių ir pareigų perdavimas pagal viešųjų pirkimų teisę.

7 pakeitimas

COM(2011) 895 final

21 straipsnis

COM(2011) 896 final

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valdžios institucijų santykiai

1. Ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos kitam juridiniam asmeniui paskirtai sutarčiai, jeigu yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)	perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)	bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

c)	kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančia juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams.

2. 1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajam subjektui ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu tik juridinis asmuo, kuriam skiriama viešojo pirkimo sutartis, neturi privataus kapitalo.

3. Perkančioji organizacija, nekontroliuojanti juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, vis tiek gali skirti sutartį netaikydama šios direktyvos nuostatų juridiniam asmeniui, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

a)	perkančiosios organizacijos bendrai kontroliuoja juridinį asmenį panašiai, kaip jos kontroliuoja savo pačių skyrius;

b)	bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiosioms perkančiosioms organizacijoms arba kitiems tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojamiems asmenims;

c)	kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Šios dalies a punkte perkančiosios organizacijos laikomos bendrai kontroliuojančiomis juridinį asmenį, jei yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)	kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai;

b)	šios perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams;

c)	kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie skirtųsi nuo su juo susijusių valdžios institucijų interesų;

d)	kontroliuojamasis juridinis asmuo negauna jokios kitos naudos nei pagal viešojo pirkimo sutartis su perkančiosiomis organizacijomis patiriamų faktinių sąnaudų kompensavimas.

4. Dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytas susitarimas nelaikomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartimi pagal šios direktyvos 2 straipsnio 7 punktą, jeigu yra įvykdytos tokios kumuliacinės sąlygos:

a)	susitarimu nustatomas tikras dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant bendrai atlikti savo viešųjų paslaugų funkcijas ir jis apima šalių savitarpio teises ir pareigas;

b)	susitarimui taikomi tik su viešuoju interesu susiję motyvai;

c)	dalyvaujančios perkančiosios organizacijos veikia atviroje rinkoje ne daugiau nei 10 proc., vertinant pagal veiklos, turinčios reikšmės pagal susitarimą, apyvartą;

d)	susitarimas neapima jokių finansinių pervedimų tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, išskyrus darbų, paslaugų ar prekių faktinių sąnaudų kompensavimą;

e)	nė vienoje iš dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų nėra privataus kapitalo.

5. 1–4 dalyse nurodytas privataus kapitalo nebuvimas tikrinamas skiriant sutartį arba sudarant susitarimą.

1–4 dalyse numatytos išimtys nebetaikomos nuo momento, kai atsiranda privatus kapitalas ir dėl to tebevykdomos sutartys turi būti atvertos konkurencijai taikant įprastas pirkimų procedūras.

Paaiškinimas

11 ir 12 straipsniai turėtų būti išbraukti dėl 3 pakeitimo.

8 pakeitimas

COM(2011) 895 final

31 straipsnis

COM(2011) 896 final

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Rezervuotos sutartys	Rezervuotos sutartys
Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose socialinio pobūdžio įmonėms ir ūkio subjektams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas, jeigu daugiau kaip 30 % tokių įmonių, ūkio subjektų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.	Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose socialinio pobūdžio įmonėms ir ūkio subjektams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas, jeigu daugiau kaip 30 % tokių , ūkio subjektų ar programų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.
Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šią nuostatą.	Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šią nuostatą.

Paaiškinimas

Kalbama apie naują nuostatą, todėl tikslinga apibrėžti asmenis, kuriems ši nuostata taikoma, visų pirma dėl to, kad jos taikymo sritis daug platesnė už galiojančio 19 straipsnio.

9 pakeitimas

COM(2011) 895 final

34 straipsnis

COM(2011) 896 final

19 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad praėjus bent 2 metams nuo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos visos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą būtų atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, visų pirma taikant elektroninę pasiūlymų pateikimo sistemą, laikantis šio straipsnio reikalavimų.	Valstybės narės , kad visos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą būtų atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, visų pirma taikant elektroninę pasiūlymų pateikimo sistemą, laikantis šio straipsnio reikalavimų.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į labai nevienodas perkančiųjų organizacijų (ypač vietos lygmens) ir įvairių sektorių tiekėjų veiklos sąlygas, tikslingiau būtų valstybes nares raginti aktyviai ruoštis elektroniniams pirkimams, o ne nustatyti su tuo susijusius reikalavimus su trumpais terminais.

10 pakeitimas

COM(2011) 896 final

24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Procedūrų pasirinkimas

1. Skirdamos viešojo pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos taiko nacionalines procedūras, atitinkančias šios direktyvos nuostatas, su sąlyga, kad nepažeidžiant 30 straipsnio pagal šią direktyvą yra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse.

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos galėtų taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą atvirą arba ribotą procedūrą.

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos galėtų taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą atvirą arba ribotą procedūrą

Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą inovacijų partnerystę.

Valstybės narės numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą inovacijų partnerystę.

Jos taip pat gali numatyti, kad vienu iš toliau nurodytų atvejų perkančiosios organizacijos galėtų taikyti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą:

a)	kai viešojo darbų pirkimo sutarties objektas yra ir projektavimas, ir darbų vykdymas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 8 dalyje, arba kai norint nustatyti teisinius ir finansinius projekto aspektus reikalingos derybos;

b)	kai viešojo darbų pirkimo sutartyse numatyti darbai atliekami vien mokslinių tyrimų ar inovacijų, testavimo ar plėtros tikslais ir jais nėra siekiama užtikrinti pelningumą ar atgauti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;

c)	kai perkant paslaugas ar prekes techninės specifikacijos negali būti pakankamai tiksliai susietos su kuriais nors standartais, Europos techniniais liudijimais, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis ar techniniais etalonais, kaip apibrėžta VIII priedo 2–5 punktuose;

d)	kai pagal atvirą ar ribotą procedūrą pateikti pasiūlymai klaidingi arba nepriimtini, kaip apibrėžta 30 straipsnio 2 dalies a punkte;

e)	kai dėl specifinių aplinkybių, susijusių su darbų, prekių ar paslaugų pobūdžiu, sudėtingumu ar su jais susijusiomis grėsmėmis, sutartis negali būti paskirta be išankstinių derybų.

Valstybės narės gali nuspręsti neperkelti į nacionalinę teisę konkurso procedūros su derybomis, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės procedūrų.

Paaiškinimas

RK laikosi nuomonės, kad įprastiniame sektoriuje derybų procedūra turėtų vykti pagal tas pačias taisykles, kaip ir komunalinių paslaugų sektoriuje. Tas pat taikytina ir konkurenciniam dialogui. Nėra jokio pagrindo manyti, kad „įprastinių“ sektorių valdžios institucijos yra menkiau pasirengusios šiai procedūrai nei komunalinių paslaugų sektoriaus subjektai. Šiuo atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečią pirkimo sutartį, pati turėtų nuspręsti, kokią procedūrą taikyti.

Svarbu, kad būtų aišku, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju turi pati pasirinkti tinkamą procedūrą, o ne nacionalinis ar ES lygmuo. ES ir nacionalinis lygmuo privalo perkančiajai organizacijai sudaryti sąlygas taikyti visas procedūras. Priešingu atveju reikštų, kad skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės ir procedūros, būtų iškreipiama konkurencija ir konkuruojama ne vienodomis sąlygomis.

11 pakeitimas

COM(2011) 896 final

30 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(a)

jeigu paskelbus atvirą arba ribotą procedūrą nepateikta nė vieno pasiūlymo arba nė vieno tinkamo pasiūlymo ar prašymo leisti dalyvauti konkurse, su sąlyga, kad pradinės sutarties sąlygos nėra keičiamos iš esmės ir kad Komisijai arba pagal 84 straipsnį paskirtai nacionalinei priežiūros įstaigai jų prašymu nusiunčiamas pranešimas.

(a)	jeigu paskelbus atvirą arba ribotą procedūrą nepateikta nė vieno pasiūlymo arba nė vieno tinkamo pasiūlymo ar prašymo leisti dalyvauti konkurse, su sąlyga, kad pradinės sutarties sąlygos nėra keičiamos iš esmės.

Paaiškinimas

Dėl šio įpareigojimo siųsti pranešimą ir 84 straipsnio, kuriame numatoma nauja nacionalinė priežiūros įstaiga, bus sukurta nereikalinga biurokratinė našta. Siekiant supaprastinti ES viešųjų pirkimų teisę ir jai suteikti daugiau lankstumo, būtina vengti naujų administravimo užduočių. Todėl šią sakinio dalį reikia išbraukti.

12 pakeitimas

COM(2011) 895 final

44 straipsnio 3 dalies d, i ir e punktai

COM(2011) 896 final

30 straipsnio 2 dalies c, i ir d punktai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)	jeigu atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ūkio subjektas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

c)	jeigu atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ūkio subjektas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

i)	dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos;

i)	dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos;

jeigu tai griežtai būtina, jei dėl ypatingos skubos priežasčių, susijusių su nenugalima jėga (force majeure), neįmanoma laikytis nustatytų atviros bei ribotos procedūros ir derybų procedūros. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti didelę skubą, bet kuriuo atveju neturi būti priskirtinos perkančiajam subjektui;

d)	jeigu tai griežtai būtina, jei dėl ypatingos skubos priežasčių, susijusių su , neįmanoma laikytis nustatytų atviros bei ribotos procedūros ir derybų procedūros. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti didelę skubą, bet kuriuo atveju neturi būti priskirtinos perkančiajam subjektui;

Paaiškinimas

Šiame straipsnyje būtina nurodyti ir teisines priežastis, kad būtų atsižvelgta ir į tokias situacijas, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija nori atlikti statybos darbus (pavyzdžiui, pastatyti mokyklą) konkrečioje vietoje, tačiau sklypo savininkas sutinka parduoti žemę tik su sąlyga, kad jis pats atliks statybos darbus.

Apibrėžimas „nenugalima jėga“ būtų stipresnė nuostata nei dabartinė Direktyvos 2004/18/EB 3 straipsnio c punkto formuluotė. Reikėtų vartoti esamą formuluotę. Derybų procedūra be konkurso turėtų būti naudojama teisminės pirkimo sutarties peržiūros metu įsigyjant prekes ir paslaugas, kurias perkančioji organizacija yra įpareigota teikti kitais teisės aktais. Tai gali būti, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių aprūpinimas maistu pensionatuose arba širdies vožtuvų tiekimas ligoninėms.

13 pakeitimas

COM(2011) 895 final

45 straipsnis

COM(2011) 896 final

31 straipsnis

Preliminarieji susitarimai

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Perkančiosios organizacijos gali sudaryti preliminariuosius susitarimus, jeigu taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.	1. Perkančiosios organizacijos gali sudaryti preliminariuosius susitarimus, jeigu taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.
Preliminarusis susitarimas – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti per tam tikrą nurodytą laikotarpį ketinamų skirti sutarčių sąlygas, visų pirma susijusias su kainomis ir, kai to reikia, numatomais kiekiais.	Preliminarusis susitarimas – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti per tam tikrą nurodytą laikotarpį ketinamų skirti sutarčių sąlygas, visų pirma susijusias su kainomis ir, kai to reikia, numatomais kiekiais.
Preliminariojo susitarimo terminas negali būti ilgesnis nei ketveri metai, išskyrus išimtinius, visų pirma dėl preliminariojo susitarimo dalyko tinkamai pagrįstus atvejus.
2. Preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos šioje ir 3 bei 4 dalyse nustatyta tvarka.	2. Preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos šioje ir 3 bei 4 dalyse nustatyta tvarka.
Tokios procedūros gali būti taikomos tik tarp tų perkančiųjų organizacijų, kurios yra aiškiai nurodytos tokiu tikslu kvietime dalyvauti konkurse arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, ir tų ūkio subjektų, kurie iš pradžių buvo preliminariojo susitarimo šalys. Preliminariuoju susitarimu grindžiamomis sutartimis jokiomis aplinkybėmis negali būti daromi esminiai preliminariojo susitarimo sąlygų pakeitimai, visų pirma šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju.	Preliminariuoju susitarimu grindžiamomis sutartimis jokiomis aplinkybėmis negali būti daromi esminiai preliminariojo susitarimo sąlygų pakeitimai, visų pirma 3 dalyje nurodytu atveju.
Perkančiosios organizacijos nenaudoja preliminariųjų susitarimų netinkamai arba taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

Paaiškinimas

Regionų komitetas laikosi nuomonės, kad preliminarieji susitarimai iš esmės turėtų būti reguliuojami kaip ir galiojančioje Direktyvoje 2004/17/EB, nes nėra jokių priežasčių reguliuoti, pavyzdžiui, tokių susitarimų galiojimo terminus, o kitų susitarimų terminų nereguliuoti. Kalbant apie dinamines pirkimo sistemas, sutarties vykdymo laikotarpiu turėtų būti galima į ją įtraukti naujus ekonominių operacijų vykdytojus, nes tai naudinga ir pirkėjams, ir pardavėjams. Paskutinis teksto sakinys nereikalingas, nes jame išsakyta mintis yra logiška principų išvada.

14 pakeitimas

COM(2011) 895 final

45 straipsnio 4 dalis

COM(2011) 896 final

31 straipsnio 4 dalis

Preliminarieji susitarimai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su daugiau negu vienu ūkio subjektu, jis gali būti vykdoma vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų:

4. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su daugiau negu vienu ūkio subjektu, jis gali būti vykdomas :

(a)

pagal preliminariojo susitarimo sąlygas, iš naujo neskelbiant konkurso, jeigu jame yra numatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas ir objektyvios sąlygos, pagal kurias nustatoma, kuris iš ūkio subjektų, preliminariojo susitarimo šalių, atlieka darbus, teikia paslaugas arba tiekia prekes; tokios sąlygos nurodomos pirkimo dokumentuose;

(a)	jeigu yra numatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas;

(b)	jeigu preliminariajame susitarime nėra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas, iš naujo skelbiant konkursą ūkio subjektams, kurie yra preliminariojo susitarimo šalys.

(b)	jeigu preliminariajame susitarime nėra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas, iš naujo skelbiant konkursą ūkio subjektams, kurie yra preliminariojo susitarimo šalys.

Paaiškinimas

Pasiūlymas nesuteikia daugiau aiškumo dėl preliminariųjų susitarimų naudojimo, ypač tais atvejais, kai reikia rinktis, ar sutartį skirti tiesiogiai, ar iš naujo skelbti konkursą. Kad būtų galima naudotis lanksčiai, turi būti įmanomas abiejų punktų derinys, kad nedidelės apimties sutartis būtų galima skirti tiesiogiai remiantis iš anksto nustatytomis taisyklėmis, o dideliems užsakymams iš naujo skelbti konkursą pagal tą patį preliminarųjį susitarimą.

15 pakeitimas

COM(2011) 896 final

37 straipsnis

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Viena arba kelios perkančiosios organizacijos gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.	1. Viena arba kelios perkančiosios organizacijos gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.
2. Jeigu visus pirkimo procedūros etapus nuo paskelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse iki pagal jį paskirtos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos vykdo viena perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka tik šiai perkančiajai organizacijai.	2. Jeigu visus pirkimo procedūros etapus nuo paskelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse iki pagal jį paskirtos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos vykdo viena perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka tik šiai perkančiajai organizacijai.
Tačiau jeigu pirkimo procedūras ir pagal jas paskirtas sutartis vykdo daugiau negu viena dalyvaujanti perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka kiekvienai tokiai perkančiajai organizacijai už jos vykdomus etapus	Tačiau jeigu pirkimo procedūras ir pagal jas paskirtas sutartis vykdo daugiau negu viena dalyvaujanti perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka kiekvienai tokiai perkančiajai organizacijai už jos vykdomus etapus.

Paaiškinimas

Papildymas užtikrina, kad bendras pirkimo sutarčių sudarymas nebus bereikalingai apsunkintas. Centrinėms perkančiosioms organizacijoms taikomos nuostatos pagal 35 straipsnio 5 dalį turėtų būti atitinkamai taikomos ir tam tikrais atvejais kartu vykdant pirkimus.

16 pakeitimas

COM(2011) 895 final

54 straipsnis

COM(2011) 896 final

40 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. VIII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos išdėstomos pirkimo dokumentuose. Jose apibrėžiamos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių savybės.	1. VIII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos išdėstomos pirkimo dokumentuose. Jose apibrėžiamos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių savybės.
Tos savybės gali sietis su konkrečiu gamybos procesu arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesu arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 punkte, etapo procesu.	Tos savybės gali sietis su konkrečiu gamybos procesu arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesu arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 punkte, etapo procesu.
Techninėse specifikacijose nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.	Techninėse specifikacijose nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.
Tokios techninės visų pirkimų, kurių dalykas yra skirtas naudoti asmenims, ar tai būtų visuomenė, ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliems asmenims kriterijus arba projektą, tinkamą visiems naudotojams.
Jeigu Europos Sąjungos įstatymo galią turinčiu teisės aktu patvirtinami privalomieji prieinamumo standartai, techninėse specifikacijose prieinamumo kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais teisės aktais.	Jeigu Sąjungos įstatymo galią turinčiu teisės aktu patvirtinami privalomieji prieinamumo standartai, techninėse specifikacijose prieinamumo kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais teisės aktais.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į labai didelę viešųjų pirkimų įvairovę, pasiūlyta formuluotė yra pernelyg plati. Be to, tokio pobūdžio nuostatos dažnai būna įtrauktos į nacionalinius statybos standartus. Reikėtų išsaugoti galiojančios Direktyvos 2004/18/EB 23 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2004/17/EB 34 straipsnio formuluotes.

17 pakeitimas

COM(2011) 896 final

44 straipsnis

Sutarčių dalijimas į dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Viešojo pirkimo sutartys gali būti dalijamos į vienarūšes arba nevienarūšes dalis. Sutarčių, kurių vertė yra lygi 4 straipsnyje nurodytoms riboms arba jas viršija, tačiau nėra mažesnė kaip 500 000 EUR, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, atveju, kai perkančioji organizacija nemano, kad prasminga sutartį suskirstyti dalimis, ji tai atskirai pagrindžia skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą.	1. Viešojo pirkimo sutartys gali būti dalijamos į vienarūšes arba nevienarūšes dalis.
Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, ar pasiūlymus galima teikti tik dėl vienos, ar tik dėl kelių dalių.

Paaiškinimas

Šiuo atveju perkančiosioms organizacijoms užkraunama bereikalinga administracinė našta, todėl siūloma išbraukti.

18 pakeitimas

COM(2011) 896 final

54 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
54 straipsnis	54 straipsnis
Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti neskirti sutarties geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, nustačiusios, kad pasiūlymas neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos teisės aktuose arba XI priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba nėra jiems bent lygiavertis.	Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti neskirti sutarties geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, nustačiusios, kad pasiūlymas neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos teisės aktuose arba XI priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba nėra jiems bent lygiavertis.

Paaiškinimas

Konkurso dalyviai turi laikytis ne tik ES, bet ir nacionalinių teisės aktų.

19 pakeitimas

COM(2011) 896 final

55 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
55 straipsnis	55 straipsnis
Kad galėtų taikyti pirmos pastraipos d punkte nurodytą atmetimo pagrindą, perkančiosios organizacijos nustato sutarties vykdymo rezultatų vertinimo metodą, grindžiamą objektyviais ir įvertinamais kriterijais ir taikomą sistemiškai, nuosekliai bei skaidriai. Atitinkamam rangovui pranešama apie bet kokį sutarties vykdymo rezultatų vertinimą. Jam suteikiama galimybė prieštarauti vertinimo išvadoms ir kreiptis dėl teisminės gynybos.

Paaiškinimas

55 straipsnio 3 dalies paskutinėje pastraipoje pateiktas paaiškinimas yra nesuprantamas, todėl padidėja teisinis netikrumas, dėl kurio gali padaugėti ieškinių. Be to, nustatomos naujos perkančiosios organizacijos pareigos, kurias, siekiant išvengti papildomos biurokratinės naštos, reikėtų panaikinti.

20 pakeitimas

COM(2011) 895 final

76 straipsnis

COM(2011) 896 final

66 straipsnis

Sutarties skyrimo kriterijai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Nepažeisdamos nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos sprendimą skirti viešojo pirkimo sutartis, grindžia vienu iš toliau nurodytų kriterijų:

a)	ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo;

a)	ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ;

b)	mažiausios kainos.

Sąnaudos perkančiosios organizacijos pasirinkimu gali būti vertinamos remiantis tik kaina arba taikant kainos ir kokybės santykio metodą, pvz., gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, laikantis 67 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies a punkte, perkančiosios organizacijos nustatomas remiantis kriterijais, susijusiais su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku. Šie kriterijai apima ne tik kainą ar sąnaudas, nurodytas 1 dalies b punkte, bet ir kitus kriterijus, susijusius su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku, kaip antai:

2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies a punkte, perkančiosios organizacijos nustatomas remiantis kriterijais, susijusiais su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku. Šie kriterijai apima ne tik kainą , bet ir kitus kriterijus, susijusius su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku, kaip antai:

a)	kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkosaugos charakteristikas ir novatoriškumą;

a)	kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkosaugos charakteristikas ir novatoriškumą;

kai ketinama skirti paslaugų pirkimo sutartis ir sutartis, apimančias darbų projektavimą, gali būti atsižvelgiama į atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirto personalo organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, o po sutarties skyrimo toks personalas gali būti keičiamas tik perkančiajai organizacijai sutikus ir jis privalo patikrinti, kad jį pakeitus būtų užtikrintas lygiavertis organizavimas ir kokybė;

c)	garantines paslaugas ir techninę pagalbą, pristatymo datą ir pristatymo arba užbaigimo laikotarpį;

c)	garantines paslaugas ir techninę pagalbą, pristatymo datą ir pristatymo arba užbaigimo laikotarpį;

konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesą arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 dalyje, etapo procesą, jeigu šie kriterijai nurodyti pagal 4 dalį ir susiję su veiksniais, tiesiogiai siejamais su šiais procesais, ir apibūdina konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesą.

Paaiškinimas

Palankiai vertiname tai, kad perkančioji organizacija gali pasirinkti tarp ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir mažiausios kainos. Tačiau reikėtų ir toliau vartoti galiojančioje direktyvoje vartojamą terminą „žemiausia kaina“ (angl. lowest price), nes terminas „mažiausia savikaina“ (angl. lowest cost) nurodo, kad gali būti atsižvelgta į kitus, ne kainos veiksnius. (3) Terminas „savikaina“ apima daug daugiau nei terminas „kaina“ (3). „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijus turėtų būti vartojamas, kai reikia įvertinti ir kitus parametrus, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudas.

Atskirais atvejais perkančioji organizacija galutinę kainą nurodo jau konkurso dokumentuose. Turi būti visiškai aišku, kad toks veikimo būdas yra įmanomas.

Trumpos gamybos grandinės kriterijus įtraukiamas tam, kad perkančioji organizacija gautų pridėtinės vertės už tam tikrus produktus ir paslaugas. Šią pridėtinę vertę sudaro tai, kad dėl trumpos gamybos grandinės produktai ir paslaugos greičiau pasiekia perkančiąsias organizacijas, juos galima greičiau ir lanksčiau pritaikyti prie pirkėjo reikalavimų. Bet to, šis kriterijus įtikinamai gerina aplinkosauginius standartus (trumpesnis transportavimas ir sandėliavimas, mažiau taršos), kurie bus naudingi ir perkančiajai organizacijai ir visuomenei. Todėl perkančiosios organizacijos turės galimybę į sutarties sudarymo kriterijus įtraukti parametrus, leidžiančius tam tikrais atvejais pasirinkti veiklos vykdytoją, kuris gali dar geriau tenkinti viešųjų pirkimų reikalavimus.

Be to, turėtų būti sudaryta konkreti galimybė atsižvelgti į socialinių kriterijų, pavyzdžiui, skiriant papildomus taškus už gausesnį ilgalaikių bedarbių įdarbinimą.

21 pakeitimas

COM(2011) 896 final

66 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
66 straipsnis	66 straipsnis
Valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sutarčių rūšių skyrimas grindžiamas ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje.

Paaiškinimas

Viešųjų pirkimų modernizavimo tikslas – perkančiosioms organizacijoms ir konkursų dalyviams sudaryti kuo lankstesnes sąlygas, todėl perkančiosios organizacijos turi turėti galimybę pačios priimti sprendimą, ar jos skirs sutartis remdamosi ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu ar mažiausia kaina. Valstybės narės neturėtų užbėgti už akių vietos valdžios institucijų poreikiams šioje srityje. Jei sutarties nebebus galima skirti remiantis mažiausia kaina, tai labai apribotų mažų įmonių galimybes konkuruoti. Todėl reikia išbraukti 66 straipsnio 3 dalį.

22 pakeitimas

COM(2011) 895 final

76 straipsnio 4 dalis

COM(2011) 896 final

66 straipsnio 4 dalis

Sutarties skyrimo kriterijai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Perkančiosios organizacijos, remdamosi konkurso dalyvių pateikta informacija ir įrodymais, veiksmingai tikrina, ar konkurso dalyviai atitinka sutarties skyrimo kriterijus.

Paaiškinimas

Ši nuostata nereikalinga. Ja nieko naujo nenustatoma ir ji turėtų būti išbraukta. Tai, ką norima šia nuostata pasakyti, jau išdėstyta bendruosiuose principuose.

23 pakeitimas

COM(2011) 896 final

73 straipsnio a dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)	nebetaikomos 11 straipsnyje nurodytos išimtys, po to, kai juridinis asmuo, kuriam paskirta sutartis, pagal 11 straipsnio 4 dalį įgyja privataus kapitalo;

Paaiškinimas

Keičiamas Komisijos tekstas atsižvelgiant į tai, kad pagal 7 pakeitimą išbraukiamas 11 straipsnio 5 punktas (COM(2011) 896 final) ir 21 straipsnio 5 punktas (COM(2011) 895 final). Sudarius pirkimo sutartį tokių atvejų nebegali būti.

24 pakeitimas

COM(2011) 895 final

77 straipsnis

COM(2011) 896 final

67 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3. Kai bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika priimama kaip įstatymo galią turinčio Sąjungos akto, įskaitant atskirų sektorių teisinės bazės deleguotuosius aktus, dalis, ji taikoma, jei gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas yra įtraukiamas į 76 straipsnio 1 dalyje nurodytus sutarties skyrimo kriterijus.
Tokių įstatymo galią turinčių aktų ir deleguotųjų aktų sąrašas pateiktas XV priede. Komisija pagal 89 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl šio sąrašo atnaujinimo, jeigu dėl naujų teisės aktų priėmimo, tokių teisės aktų panaikinimo arba pakeitimo tokie pakeitimai yra būtini.

Paaiškinimas

RK pritaria strategijos „Europa 2020“ tikslams ir suvokia tvarių, socialiniu požiūriu atsakingų ir novatoriškų viešųjų pirkimų svarbą. Komitetas palankiai vertina ir tai, kad Komisija perkančiąsias organizacijas ragina atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas. Šiuo metu šioje srityje daug dirbama, tačiau dar reikia daug nuveikti. Komiteto nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis reikalavimas taikyti ES metodus yra per didelio užmojo.

25 pakeitimas

COM(2011) 895 final

79 straipsnis

COM(2011) 896 final

69 straipsnis

Neįprastai maža pasiūlyta kaina

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Perkančiosios organizacijos reikalauja, kad ūkio subjektai paaiškintų nurodytą kainą arba sąnaudas, jeigu įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)	nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 50 proc. mažesnės už vidutinę kitų pasiūlymų kainą ar vidutines sąnaudas;

b)	nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės už pasiūlymo, kuriame nurodyta antra pagal mažumą kaina ar sąnaudos, kainą ar sąnaudas;

c)	pateikti bent penki pasiūlymai.

2. Jeigu neįprastai maža kaina pasiūlyta dėl kitų priežasčių, perkančiosios organizacijos irgi gali prašyti pateikti tokius paaiškinimus.

. Jeigu neįprastai maža kaina pasiūlyta dėl kitų priežasčių, perkančiosios organizacijos irgi gali prašyti pateikti tokius paaiškinimus.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti paaiškinimai visų pirma gali būti susiję su:

a)	statybos metodo, gamybos proceso arba teikiamų paslaugų ekonomiškumu;

b)	pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

c)	dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

d)	Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos srities teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba XI priede išvardytų tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktų bent lygiaverčiu laikymusi ar, kai netinka, kitų nuostatų, kuriomis užtikrinamas lygiavertis apsaugos lygis, laikymusi;

e)	konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

4. Perkančioji organizacija patikrina pateiktą informaciją, kreipdamasi į konkurso dalyvį. Ji gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu maža kaina arba pateiktos sąnaudos nepagrindžiamos įrodymais, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.

Perkančiosios organizacijos atmeta pasiūlymą, jei nustato, jog siūloma kaina neįprastai maža todėl, kad jis neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos srities teisės aktuose arba IX priede išvardytose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų.

5. Jeigu perkančioji organizacija nustato, jog pasiūlymo kaina neįprastai maža todėl, kad konkurso dalyvis gavo valstybės pagalbą, susisiekus su konkurso dalyviu jo pasiūlymas gali būti atmestas remiantis vien šiuo pagrindu, jeigu konkurso dalyvis per perkančiosios organizacijos nustatytą pakankamą laiko tarpą negali įrodyti, jog ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnį. Jeigu perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, ji apie tai praneša Komisijai.

6. Valstybės narės paprašytos pateikia kitoms valstybėms narėms pagal 88 straipsnį visą informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

Paaiškinimas

Regionų komitetas pirmenybę teikia galiojančios Direktyvos 2004/18/EB 55 straipsnio formuluotei dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, kadangi siūlomu tekstu tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek konkursų dalyviams užkraunama administracinė našta. Be to, pasiūlyta formuluotė apriboja perkančiųjų organizacijų veiksmų laisvę šioje srityje, o tai visiškai nepageidaujama.

26 pakeitimas

COM(2011) 895 final

81 straipsnis

COM(2011) 896 final

71 straipsnis

Subranga

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigota konkurso dalyvio paprašyti pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti tretiesiems asmenims ir kuriems nors siūlomiems subrangovams.
2. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančioji organizacija, jei prašo subrangovas ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, mokėtinus mokėjimus pervestų tiesiogiai subrangovui, teikiančiam pagrindiniam rangovui paslaugas, tiekiančiam jam prekes arba atliekančiam darbus. Tokiu atveju valstybės narės nustato atitinkamus mechanizmus, pagal kuriuos pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tokio mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys neturi poveikio pagrindinio ūkio subjekto atsakomybei.

Paaiškinimas

Konkurso dalyvių ir subrangovų santykius reguliuoja konkurencingumo teisė ir nacionalinė sutarčių teisė, jiems ši direktyva neturėtų būti taikoma.

Be to, ši nuostata taip pat lemia teisinį neapibrėžtumą, nes subrangovas, kuris perkančiajai organizacijai už pinigus atlieka darbus, tampa nebe subrangovu, o rangovu. Be to, tokia nuostata perkančiosioms organizacijoms gali kliudyti sustabdyti pinigų mokėjimą, kol darbas nebus užbaigtas, kaip tai numatyta sutartyje.

27 pakeitimas

COM(2011) 895 final

82 straipsnis

COM(2011) 896 final

72 straipsnis

Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Esminis viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas jos galiojimo laikotarpiu pagal šią direktyvą laikomas naujos sutarties skyrimu ir todėl reikia naujos pirkimo procedūros pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Sutarties keitimas galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalį, jeigu dėl jo sutartis iš esmės skiriasi nuo pradinės sutarties. Bet kuriuo atveju, nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, pakeitimas laikomas esminiu, jeigu yra viena iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima pasirinkti kitus kandidatus nei iš pradžių atrinktieji arba sutartį būtų buvę galima skirti kitam konkurso dalyviui;

b)	pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties ekonominė pusiausvyra;

c)	sutartimi labai išplečiama sutarties taikymo sritis ir apimamos prekės, paslaugos ar darbai, kurių sutartis iš pradžių neapėmė.

3. Sutarties partnerio pakeitimas yra esminis pakeitimas pagal 1 dalį.

Tačiau šios dalies pirma pastraipa netaikoma, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo arba nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių pagal sutartį perima kitas ūkio subjektas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia iš esmės keisti sutarties ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

4. Jeigu pakeitimo vertę galima išreikšti pinigais, pakeitimas nelaikomas esminiu pagal 1 dalį, jei jo vertė neviršija 12 straipsnyje nustatytų ribų ir yra mažesnė nei 5 proc. pradinės sutarties kainos, su sąlyga, kad pakeitimu nepakeičiamas bendrasis pirkimo pobūdis. Jeigu daromi keli pakeitimai iš eilės, visi jie vertinami pagal iš eilės daromų pakeitimų kumuliacinę vertę.

5. Sutarties pakeitimai nelaikomi esminiais pagal 1 dalį, jeigu jie numatyti pirkimo dokumentuose, aiškiose, tiksliose ir vienareikšmėse persvarstymo sąlygose arba galimybėse. Tokiose sąlygose turi būti nurodyta galimų pakeitimų taikymo sritis, pobūdis ir jų taikymo sąlygos. Jose negali būti numatyti pakeitimai arba galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties pobūdis.

6. Neatsižvelgiant į 1 dalį, dėl esminio pakeitimo nereikia rengti naujos pirkimo procedūros, jeigu įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)	būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių rūpestinga perkančioji organizacija negalėjo numatyti;

b)	pakeitimu nekeičiamas bendras sutarties pobūdis.

c)	kainos padidėjimas neviršija 50 proc. pradinės sutarties vertės.

Perkančiosios organizacijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia skelbimą apie šiuos pakeitimus. Tokiuose skelbimuose pateikiama VI priedo G dalyje nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 49 straipsnį.

7. Perkantieji subjektai nekeičia sutarties:

a)	kai keitimo tikslas būtų atitaisyti rangovo veiklos trūkumus ar pasekmes, kuriuos būtų galima atitaisyti įgyvendinant sutartinius įsipareigojimus;

b)	kai keitimo tikslas būtų kompensuoti kainų augimo riziką, kurią rangovas yra apdraudęs.

Paaiškinimas

Galiojančiose direktyvose nustatytos viešųjų pirkimų rengimo procedūrinės taisyklės. Jose nėra nuostatų dėl sutarčių keitimo jų galiojimo laikotarpiu – tas pat turėtų būti ir naujose direktyvose. Priešingu atveju perkančiosioms organizacijoms būtų užkrauta bereikalinga administracinė našta ir apribotas lankstumas. Jei Komisija nori informuoti apie teismų praktiką šioje srityje, tinkamesnė forma būtų aiškinamieji komunikatai.

28 pakeitimas

COM(2011) 896 final

83 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
83 straipsnis	83 straipsnis
Pagal Tarybos direktyvą 89/665/EEB valstybės narės užtikrina teisingą šios direktyvos taikymą veiksmingais, prieinamais ir skaidriais mechanizmais, kuriais papildoma esama perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų patikros sistema.

Paaiškinimas

Nebūtina direktyvoje nurodyti, kad ji turėtų būti teisingai taikoma. Pakanka esamų sistemų, kad būtų galima patikrinti, ar perkančiųjų organizacijų sprendimai yra tinkami. Siekiant supaprastinimo ir didesnio lankstumo neturėtų būti kuriamos naujos nereikalingos struktūros.

29 pakeitimas

COM(2011) 895 final

93 straipsnis

COM(2011) 896 final

84 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

84 straipsnis

Viešoji priežiūra

1. Valstybės narės paskiria vieną nepriklausomą įstaigą, atsakingą už įgyvendinimo veiklos priežiūrą ir koordinavimą (toliau – priežiūros įstaiga). Valstybės narės apie šios įstaigos paskyrimą praneša Komisijai.

Tokia priežiūra taikoma visoms perkančiosioms organizacijoms.

2. Kompetentingos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo veikloje, organizuojamos taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Viešosios priežiūros sistema turi būti skaidri. Tuo tikslu skelbiami visi rekomendaciniai ir nuomonių dokumentai, taip pat metinės ataskaitos, rodančios, kaip įgyvendinamos ir taikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės.

Metinėje ataskaitoje:

a)	nurodoma, kokia procentinė mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalis laimi pirkimus; jeigu ši dalis mažesnė nei 50 proc., vertinant pagal MVĮ skirtų sutarčių vertę, ataskaitoje turi būti pateikta šios aplinkybės priežasčių analizė;

b)	apžvelgiamas tvarios pirkimų politikos, įskaitant procedūras, įgyvendinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su aplinkos apsauga, socialine įtrauktimi, įskaitant prieinamumą neįgaliems asmenims, arba inovacijų skatinimu;

c)	pateikiama informacija apie viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, kurie daro poveikį Sąjungos biudžetui, stebėseną ir tolesnius veiksmus, laikantis šio straipsnio 3–5 dalių;

d)	pateikiami centralizuoti duomenys apie užregistruotus sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitus šiurkščius viešojo pirkimo srities pažeidimus, įskaitant tuos, kurie paveikė iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamus projektus.

3. Priežiūros įstaigos uždaviniai:

a)	stebėti, kaip perkančiosios organizacijos, visų pirma centrinės perkančiosios organizacijos, taiko viešojo pirkimo taisykles ir vykdo su jais susijusią veiklą;

b)	teikti perkančiosioms organizacijoms teisines konsultacijas dėl viešojo pirkimo taisyklių ir principų aiškinimo ir dėl viešojo pirkimo taisyklių taikymo konkrečiais atvejais;

savo iniciatyva teikti ataskaitas ir rekomendacijas bendrą susidomėjimą keliančiais klausimais, susijusiais su viešojo pirkimo taisyklių aiškinimu ir taikymu, pasikartojančiais klausimais ir sisteminiais sunkumais, susijusiais su viešųjų pirkimų taisyklių taikymu, atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas ir aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

d)	nustatyti ir taikyti visapusiškas įgyvendinamas grėsmių rodiklių sistemas, kuriomis būtų vykdoma sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus prevencija, nustatymas ir tinkamas atsiskaitymas apie juos;

e)	atkreipti nacionalinių kompetentingų institucijų, įskaitant audito institucijas, dėmesį į konkrečius nustatytus pažeidimus ir sistemines problemas;

f)	nagrinėti piliečių ir įmonių skundus dėl viešojo pirkimo taisyklių taikymo konkrečiais atvejais ir pateikti analizę kompetentingoms perkančiosioms organizacijoms; šios privalo į ją atsižvelgti savo sprendimuose, o jeigu neatsižvelgia, paaiškinti tokio neatsižvelgimo priežastis;

stebėti nacionalinių teismų ir institucijų sprendimus, priimtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą pagal Sutarties 267 straipsnį arba remiantis Europos Audito Rūmų išvadomis, kuriomis nustatomi Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, susiję su Sąjungos bendrai finansuojamais projektais; priežiūros įstaiga praneša Europos kovos su sukčiavimu tarnybai apie visus Sąjungos pirkimų procedūrų pažeidimus, susijusius su Sąjungos tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamomis sutartimis.

Šio straipsnio e punkte nurodyti uždaviniai neturi poveikio teisės pateikti skundą įgyvendinimui pagal nacionalinę teisę arba remiantis Direktyva 89/665/EEB nustatytą sistemą.

Valstybės narės suteikia priežiūros įstaigai teisę kreiptis į instituciją, pagal nacionalinę teisę kompetentingą tikrinti perkančiųjų organizacijų sprendimus, kai vykdydama stebėjimo ir teisinio konsultavimo veiklą ta įstaiga nustato pažeidimą.

4. Nepažeisdama Komisijos nustatytų bendrųjų procedūrų ir darbo metodų, taikomų jos bendravimui ir ryšiams su valstybėmis narėmis, priežiūros įstaiga veikia kaip specialusis Komisijos ryšių centras, kai stebi Sąjungos teisės taikymą ir Sąjungos biudžeto įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį. Priežiūros įstaiga praneša Komisijai apie visus šios direktyvos nuostatų pažeidimus pirkimo procedūrose dėl sutarčių, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamų Sąjungos, skyrimo.

Komisija visų pirma gali priežiūros įstaigai perduoti vertinti atskirus atvejus, jeigu sutartis dar nesudaryta arba patikros procedūrą dar galima atlikti. Ji taip pat gali įpareigoti priežiūros įstaigą atlikti stebėjimo veiklą, būtiną priemonių, kuriomis valstybės narės yra įsipareigojusios ištaisyti Komisijos nustatytą Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių ir principų pažeidimą, įgyvendinimui užtikrinti.

Komisija gali pareikalauti, kad priežiūros institucija išanalizuotų galimus Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, kurie daro poveikį iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamiems projektams. Komisija gali pavesti priežiūros įstaigai toliau prižiūrėti tam tikrus atvejus ir užtikrinti, kad Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo, paveikiančio bendrai finansuojamus projektus, atitinkamų pasekmių imtųsi kompetentingos nacionalinės institucijos, kurios privalėtų laikytis jos nurodymų.

5. Priežiūros įstaigos atliekama tyrimo ir įgyvendinimo užtikrinimo veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai atitiktų šią direktyvą ir bendruosius Sutarties principus, Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinis vaidmuo nepakeičiamas ir nepaveikiamas. Kai Komisija nusprendžia perduoti atskiro atvejo tvarkymą pagal šio straipsnio 4 dalį, ji išsaugo teisę įsikišti laikydamasi jai Sutartimi suteiktų įgaliojimų.

6. Perkančiosios organizacijos perduoda nacionalinei priežiūros įstaigai visą visų sudarytų sutarčių tekstą, kai sutarties vertė lygi arba didesnė negu:

a)	1 000 000 EUR prekių pirkimo ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

b)	10 000 000 EUR darbų pirkimo sutarčių atveju.

7. Nepažeisdama nacionalinės teisės dėl prieigos prie informacijos ir laikydamasi nacionalinės ir ES teisės nuostatų dėl duomenų apsaugos priežiūros įstaiga, paprašyta raštu, suteikia neribotą tiesioginę ir nemokamą visišką prieigą prie 6 dalyje nurodytų sudarytų sutarčių. Galimybė susipažinti su tam tikromis sutarčių dalimis gali būti nesuteikta, jeigu jų atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešųjų arba privačiųjų ūkio subjektų komercinius interesus arba galėtų trukdyti laisvam jų tarpusavio konkuravimui.

Prieiga prie dalių, su kuriomis susipažinti leidžiama, suteikiama per protingą laiko tarpą ir ne vėliau nei per 45 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Prašymo susipažinti su sutarties tekstu pateikėjams nebūtina turėti tiesioginį ar netiesioginį su ta konkrečia sutartimi susijusį interesą. Informacijos gavėjams leidžiama ją paskelbti viešai.

8. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukiama visos priežiūros įstaigos pagal šio straipsnio 1–7 dalis vykdytos veiklos santrauka.

Paaiškinimas

Reikalavimas sukurti nacionalines priežiūros įstaigas, kurioms reikėtų nusiųsti sutartis, aiškiai pažeidžia subsidiarumo principą. Valstybės narės turi teisę pačios organizuoti savo viešąjį administravimą. Už nacionalinio lygmens viešųjų pirkimų taisyklių laikymosi kontrolę atsakingi nacionaliniai teismai, priežiūros įstaigos ir audito institucijos. Be to, šiomis taisyklėmis perkančiosioms organizacijoms užkraunama papildoma administracinė našta.

30 pakeitimas

COM(2011) 896 final

85 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

85 straipsnis

Dėl kiekvienos sutarties ar preliminariojo susitarimo ir kiekvieną kartą, kai yra nustatoma dinaminė pirkimo sistema, perkančiosios organizacijos parengia rašytinę ataskaitą, į kurią įtraukiama bent tokia informacija:

a)	perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas, sutarties, preliminariojo susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos dalykas ir vertė;

b)	laimėjusių kandidatų arba konkurso dalyvių asmenvardžiai (pavadinimai) ir jų pasirinkimo priežastys;

c)	atmestų kandidatų arba konkurso dalyvių asmenvardžiai (pavadinimai) ir jų atmetimo priežastys;

d)	pasiūlymų, kurių kaina nustatyta kaip neįprastai maža, atmetimo priežastys;

e)	konkursą laimėjusio dalyvio asmenvardis (pavadinimas), jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, sutarties arba preliminariojo susitarimo dalis, kurią laimėjęs konkurso dalyvis ketina vykdyti pasitelkęs subrangovus;

f)	jei rengiamos neskelbiamos derybos – 30 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių yra pateisinama taikyti šią procedūrą;

g)	jeigu reikia – priežastys, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė neskirti sutarties ar preliminariojo susitarimo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos;

h)	jeigu taikytina, nustatyti interesų konfliktai ir priemonės, kurių dėl to imtasi.

Paaiškinimas

Šie dokumentų rengimo įpareigojimai taps pernelyg didele našta vietos ir regionų valdžios institucijoms ir nėra tikslingi, nes šia reforma būtent ir siekiama sumažinti nereikalingus įpareigojimus teikti dokumentus, o ne kurti naują biurokratinę naštą.

31 pakeitimas

COM(2011) 896 final

85 straipsnis – paskutinės dvi dalys

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
85 straipsnis Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos	85 straipsnis
Perkančiosios organizacijos visų pirkimo procedūrų eigą fiksuoja dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos elektroninėmis priemonėmis. Tuo tikslu jie dokumentuose fiksuoja visus pirkimo procedūros etapus, įskaitant susirašinėjimą su ūkio subjektais ir vidaus svarstymus, konkursų rengimą, dialogus ar derybas (jeigu vyko), sutarties atranką ir skyrimą.
Ataskaita arba pagrindinės jos dalys pateikiamos Komisijai arba nacionalinei priežiūros įstaigai, jeigu jos to paprašo.

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad reikėtų rinktis Direktyvos 2004/18 43 straipsnyje numatytą, o ne dabar pasiūlytą ataskaitų rengimo tvarką, nes taip būtų supaprastintas perkančiųjų organizacijų administracinis darbas.

32 pakeitimas

COM(2011) 895 final

95 straipsnis

COM(2011) 896 final

86 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nacionalinės ataskaitos ir perkančiųjų organizacijų sąrašai

1. Pagal 84 straipsnį įsteigtos arba paskirtos įstaigos ne vėliau kaip iki kitų metų spalio 31 dienos Komisijai standartine forma pateikia metines įgyvendinimo ir statistines ataskaitas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija:

išsamus ir naujausias visų centrinių valdžios institucijų, pavaldžiųjų perkančiųjų organizacijų ir viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų, įskaitant pavaldžiąsias institucijas ir perkančiųjų organizacijų asociacijas, skiriančias viešojo pirkimo sutartis arba preliminariuosius susitarimus, sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos institucijos unikalusis identifikacinis numeris, jeigu šis numeris yra numatytas nacionalinės teisės aktuose; sąrašas sugrupuojamas pagal institucijos tipą;

b)	išsamus naujausias visų centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas;

c)	apie visas sutartis, kurių vertė viršija šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas:

i)	skirtų sutarčių skaičius ir vertė, kiekvienai institucijai suskirstyta pagal procedūrą ir atitinkamuose CPV nomenklatūros skyriuose nurodytus darbus, prekes ir paslaugas;

ii)	jeigu sutartys paskirtos po neskelbiamųjų derybų, i punkte nurodyti duomenys taip pat suskirstomi pagal 30 straipsnyje nurodytas aplinkybes, nurodant paskirtų sutarčių skaičių ir vertę, suskirstant pagal laimėjusio rangovo valstybę narę ir trečiąją šalį;

d)	apie visas sutartis, kurių vertė mažesnė už šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas, tačiau kurioms ši direktyva būtų taikoma, jeigu jų vertė šią ribą viršytų – skirtų sutarčių skaičius ir vertė, suskirsčius pagal institucijos tipą.

3. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl I priedo keitimo, kad gavusi pranešimus iš valstybių narių atnaujintų perkančiųjų organizacijų sąrašą, kai tokie pakeitimai reikalingi norint tiksliai nustatyti perkančiąsias organizacijas.

Komisija gali periodiškai informaciniais tikslais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų sąrašą, perduotą jai pagal 2 dalies a punktą.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją apie savo institucinę struktūrą, susijusią su šios direktyvos įgyvendinimu, stebėjimu ir įgyvendinimo užtikrinimu, ir apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti Sąjungos taisykles dėl viešojo pirkimo arba spręsti uždavinius, kylančius įgyvendinant šias taisykles.

5. 1 dalyje nurodytų metinių įgyvendinimo ir statistinių ataskaitų standartinę formą nustato Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Paaiškinimas

Pasiūlytas nuostatas reikėtų išbraukti. Jos užkrautų didelę administracinę naštą tiek įstaigoms, kurios turėtų surinkti tokią informaciją, tiek ir perkančiosioms organizacijoms, kurios šią informaciją turėtų tvarkyti.

33 pakeitimas

COM(2011) 895 final

96 straipsnis

COM(2011) 896 final

87 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Pagalba perkančiosioms organizacijoms ir įmonėms
1. Valstybės narės padaro prieinamas techninės pagalbos struktūras, kurios perkančiosioms organizacijoms teiktų teisines ir ekonomines konsultacijas, rekomendacijas ir pagalbą pirkimo procedūrų rengimo ir vykdymo srityje. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kiekviena perkančioji organizacija galėtų gauti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas atskirais klausimais.
2. Siekdamos pagerinti ūkio subjektų, visų pirma MVĮ, galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir padėti tinkamai suprasti šios direktyvos nuostatas, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima gauti atitinkamą pagalbą, įskaitant pagalbą elektroninėmis priemonėmis arba per esamus tinklus, specialiai skirtus pagalbai įmonėms teikti.
3. Ūkio subjektams, ketinantiems dalyvauti pirkimo procedūroje kitoje valstybėje narėje, turi būti prieinama speciali administracinė pagalba. Tokia pagalba turi apimti bent atitinkamos valstybės narės administracinius reikalavimus, taip pat galimus įpareigojimus, susijusius su elektroniniais pirkimais.
Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotiesiems ūkio subjektams būtų nesunkiai prieinama atitinkama informacija apie įpareigojimus, susijusius su valstybėje narėje, regione arba vietovėje, kurioje numatoma vykdyti darbus arba teikti paslaugas, galiojančiais mokesčių, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimais, kurie vykdant sutartį bus taikomi vietoje atliktiniems darbams arba teiktinoms paslaugoms.
4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais valstybės narės gali paskirti vieną arba kelias įstaigas ar administracines struktūras. Valstybės narės užtikrina tinkamą šių įstaigų ir struktūrų koordinavimą.

Paaiškinimas

Nacionaliniu lygmeniu teikiama parama perkančiosioms organizacijoms yra valstybių narių reikalas, todėl šį straipsnį reikėtų išbraukti. Be to, jei reguliavimo sistema būtų paprastesnė, taip pat reikėtų mažiau pagalbos viešųjų pirkimų taisyklėms suprasti.

34 pakeitimas

COM(2011) 896 final

88 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
88 straipsnis	88 straipsnis
Šio straipsnio tikslais valstybės narės paskiria vieną arba kelis ryšių centrus ir jų kontaktinius duomenis pateikia kitoms valstybėms narėms, priežiūros įstaigoms ir Komisijai. Valstybės narės skelbia ir reguliariai atnaujina ryšių centrų sąrašus. Priežiūros įstaiga yra atsakinga už tokių ryšių centrų koordinavimą.	Šio straipsnio tikslais valstybės narės paskiria vieną arba kelis ryšių centrus ir jų kontaktinius duomenis pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Valstybės narės skelbia ir reguliariai atnaujina ryšių centrų sąrašus.

Paaiškinimas

88 straipsnis direktyvoje turėtų išlikti, tačiau be nuorodos į naujas priežiūros įstaigas. Šia reforma būtent ir siekiama sumažinti nereikalingus įpareigojimus rengti dokumentus, o ne kurti naujus biurokratus.

2012 m. spalio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) Vertėjo pastaba: Komisijos dokumentuose lietuvių kalba abiem atvejais kalbama apie „mažiausią kainą“. Direktyvoje 2004/17/EB kalbama apie „žemiausią kainą“.

(2) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(3) Vertėjo pastaba: Komisijos dokumentuose lietuvių kalba visais atvejais kalbama apie „mažiausią kainą“. Direktyvoje 2004/17/EB kalbama apie „žemiausią kainą“.

Top

Choose the experimental features you want to try